18.9.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 295/10

(1)

2004 m. gegužės 19 d. Komisija reglamentu (EB) Nr. 1009/2004 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) nustatė laikinąjį antidempingo muitą, taikomą tam tikrų Indijos kilmės grafito elektrodų sistemų importui į Bendriją.

(2)

Paskelbus esminius faktus ir nuostatas, kuriomis remiantis buvo nuspręsta taikyti laikinąsias antidempingo priemones, keletas suinteresuotų šalių įteikė raštiškus pranešimus, kuriuose išdėstė savo nuomonę apie laikinąsias išvadas. Šalims, kurios pageidavo būti išklausytos, buvo suteikta galimybė išdėstyti savo nuomonę.

(3)

Komisija ir toliau ieškojo bei tikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo būtina galutinėms išvadoms padaryti.

(4)

Visoms šalims buvo pranešti pagrindiniai faktai ir aplinkybės, kuriomis remiantis buvo ketinama rekomenduoti tam tikrų Indijos kilmės grafito elektrodų sistemų importui nustatyti galutinį antidempingo muitą ir galutinį surinkimą sumų, užtikrinamų laikinuoju muitu. Šalims taip pat buvo suteikta laiko, per kurį jos po pagrindinių faktų ir nuostatų paskelbimo galėjo kreiptis su skundu.

(5)

Buvo atsižvelgta į pateiktas žodines bei rašytines šalių pastabas ir prireikus atitinkamai buvo pakeistos išvados.

(6)

Kadangi dėl aptariamo produkto ir panašaus produkto nebuvo gauta naujų pastabų, patvirtinamos laikinojo reglamento 11–15 konstatuojamosios dalys.

(7)

Du bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai pakartojo savo prašymą, kad normalios vertės muito grąžinimo tikslinimą, jei tai yra pagal muito tarifo sumažinimo leidimo schemą (MTSLS) po eksporto gautos lengvatos, turėtų būti leidžiama atlikti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b pastraipą „Importo mokesčiai ir netiesioginiai mokesčiai“ arba 2 straipsnio 10 dalies k pastraipą „Kiti veiksniai“. Remdamiesi 2 straipsnio 10 dalies b pastraipa, jie teigė, kad būtų suteikiama kaip išmoka bent jau MTSLS suteiktų kreditų suma, mokama už žaliavų, naudojamų eksportuojamam produktui gaminti, importą.

(8)

Šiuo atžvilgiu reikėtų pasakyti, kad tikslinti nebūtų galima, nes kaip buvo paaiškinta laikinojo reglamento 25 konstatuojamoje dalyje, atlikus tyrimą, buvo nustatyta, kad suteiktų MTSLS kreditų negalima tiesiogiai susieti su pirktomis žaliavomis, kadangi kreditus galima panaudoti muitams, kurie turi būti mokami už bet kokias importuotinas prekes, išskyrus gamybos priemones ir prekes, kurioms taikomi importo apribojimai arba draudimai. Be to, net tada, jeigu kreditais buvo apmokamas grafito elektrodams gaminti reikalingos žaliavos importas, eksportuojantys gamintojai negalėjo įrodyti, kad iš tos žaliavos buvo pagamintas eksportuotas produktas. Be to, MTSLS lengvata buvo įtraukta į pajamas, o ne kaip neigiamas įrašas bendrovių išlaidų apskaitos dokumentuose. Dėl to, atsižvelgiant į bendrovių buhalterinės apskaitos dokumentus, nėra sąsajos tarp eksportuojamų prekių kainos nustatymo ir gautų MTSLS pajamų. Galiausiai, nebuvo pateikta naujų argumentų, įrodančių, kad būtina taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k pastraipą. Dėl to negalima patenkinti tų prašymų, ir patvirtinamos laikinojo reglamento 25 ir 26 konstatuojamosiose dalyse nustatytos išvados.

(9)

Abu bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai taip pat pakartojo savo prašymus pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d pastraipos ii punktą dėl skirtingų prekybos lygių. Tačiau nebuvo pateikta jokių naujų argumentų, dėl to patvirtinamos laikinojo reglamento 27 ir 28 konstatuojamosiose dalyse nustatytos išvados.

(10)

Bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai užginčijo valiutos kursus, kurie naudojami eksporto kainoms apskaičiuoti. Jie teigė, kad reikia naudoti ne sąskaitos išrašymo dieną, o mokėjimo dieną galiojančius valiutos kursus. Be to, jie taip pat tvirtino, kad būtų tiksliau naudoti ne sąskaitos išdavimo mėnesio vidutinius valiutos kursus, o tikruosius konkrečios dienos valiutos kursus.

(11)

Šiuo atžvilgiu turėtų būti pabrėžta, kad Komisija paprastai naudoja sąskaitos išrašymo dienos valiutos kursą, nes, nustatant kainą, atsižvelgiama į sąskaitos išrašymo metu galiojusius valiutos kursus. Dėl to buvo atmestas prašymas naudoti mokėjimo dieną vyraujantį valiutos kursą. Tačiau buvo susitarta naudoti sąskaitos išrašymo metu vyravusį tikrąjį valiutos kursą, o ne vidutinį mėnesio valiutos kursą, vyraujantį tą dieną. Atsižvelgiant į tai, buvo iš dalies atitinkamai pakeisti dempingo skaičiavimai.

(12)

Išnagrinėjus klausimą, pateiktuose vidutiniuose mėnesio valiutos kursuose buvo aptikta kanceliarijos klaida. Šiuos valiutos kursus pakeitus dieniniais valiutos kursais (žr. 11 konstatuojamosios dalies paaiškinimą), manoma, kad pirmiau minėta klaida buvo ištaisyta.

(13)

Po patikslinimo, kurį atliekant buvo atsižvelgta į naudotus valiutos kursus, kaip nurodyta 10–12 konstatuojamosiose dalyse, galutinis nustatytas dempingo dydis, išreikštas CIF neto Bendrijos pasienyje siūlomos franko kainos procentais, yra toks:

(14)

Kadangi šiuo atžvilgiu nebuvo pateikta jokios iš esmės naujos informacijos arba argumentų, patvirtinamos laikinojo reglamento 32–35 konstatuojamosios dalys.

(15)

Po laikinojo paskelbimo Indijos eksportuotojai atkreipė dėmesį į vieno tam tikro aptariamo produkto tipo kainos mažinimo skirtumus, jeigu jie būtų lyginami su panašaus tipo kainų mažinimu. Prašymas buvo tinkamai ištirtas ir nustatyta, kad nesutapimas atsirado dėl klaidos, įsivėlusios teikiant žinias apie vieno tam tikro Bendrijos gamintojo kredito avizų ir nuolaidų skaičių. Dėl to prašymas buvo priimtas ir šio tam tikro tipo ir, jeigu reikia, kitų tipų kainos mažinimas buvo atitinkamai ištaisyti.

(16)

Be to, buvo nustatyta, kad nemažai prekybos sandorių, kuriuos Bendrijos pramonė naudojo kalkuliacijoms sumažinti, buvo suskaičiuoti du kartus. Todėl reikėjo išbraukti tokius sandorius ir atitinkamai pakeisti kalkuliacijas sumažinta kaina. Tačiau nustatant skaičius, taikomus žalos rodikliams įvertinti, sandoriai dar nebuvo suskaičiuoti du kartus. Todėl žalos rodiklių pakeisti nereikėjo.

(17)

Todėl palyginimas parodė, kad per TL aptariamo produkto, kurio kilmės šalis yra Indija ir kuris parduodamas Bendrijoje, kainos numuša Bendrijos pramonės kainas 3–11 %.

(18)

Kadangi šiuo atžvilgiu nebuvo pateikta jokios iš esmės naujos informacijos arba argumentų, patvirtinamos laikinojo reglamento 36–72 konstatuojamosios dalys, išskyrus 42 konstatuojamąją dalį (žr. pirmiau minėtas 15–17 konstatuojamąsias dalis).

(19)

Indijos eksportuotojai pakartojo savo argumentą, kad importo dempingo kainomis siejimas su Bendrijos pramonės patiriama žala grindžiamas duomenimis, kurie nėra patikimi, nes iki 1998 m. pradžios veikė konkurenciją ribojantis susivienijimas. Tačiau per pastaboms šiuo konkrečiu klausimu pateikti nustatytą terminą Indijos eksportuotojai nepateikė jokios naujos informacijos.

(20)

Kai kurios suinteresuotos šalys pareiškė, kad Komisija turėjo pradėti šį nagrinėjimą ir dėl panašaus produkto importo iš Japonijos. Pradėdama šį nagrinėjimą, Komisija neturėjo pakankamai įrodymų dėl žalingo dempingo, kurie būtų pateisinę nagrinėjimo dėl Japonijos kilmės importo inicijavimą pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio reikalavimus. Informacija, kurią tam tikros šalys pateikė jau pradėjus dabartinį tyrimą, nėra tie pakankami įrodymai, nei nagrinėjant atskirai, nei kartu su kita turima informacija, kuri tyrimo metu yra prieinama Komisijai, kadangi įrodymai apie žalingą dempingo poveikį iš jo neišplaukia. Pavyzdžiui, pirmiau minėtų šalių pateikti įrodymai buvo tik informacija apie vidutines Japonijos vidaus rinkos ir eksporto kainas, nustatytas grafito elektrodams, visai nenurodžius, ar šie grafito elektrodai faktiškai atitinka minėtą produktą apibrėžiančius parametrus, kaip nurodyta laikinojo reglamento 13 konstatuojamojoje dalyje. Bet kokiu atveju, faktas, kad Japonijos kilmės importui netaikomas šis nagrinėjimas, jokiu būdu nedaro poveikio tyrimo dėl priežastinio ryšio egzistavimo išvadų.

(21)

Kadangi šiuo atžvilgiu nebuvo pateikta jokios iš esmės naujos informacijos arba argumentų, patvirtinamos laikinojo reglamento 73–93 konstatuojamosios dalys.

(22)

Naudotojams atstovaujanti asociacija ir naudotojo bendrovė pakartojo svarbiausią savo rūpestį, kad, Indijos tiekėjus pašalinus iš Bendrijos rinkos, ir ėmus taikyti kokias nors priemones, to produkto konkurencija iš esmės sumažėtų Bendrijos rinkoje, ir neišvengiamai didėtų kainos. Tačiau laikinojo reglamento 103 konstatuojamoje dalyje nustatyta, kad bet koks panašaus produkto kainos didėjimas galutiniams vartotojams būtų nedidelis. Be to, dar buvo priminta, kad jokia antidempingo priemone nesiekiama Indijos produktams užkirsti kelio patekti į Bendriją – veikiau atkurti vienodas galimybes, kurias iškraipė nesąžininga prekyba. Galiausiai yra manoma, kad priemonės nėra tokios, kad Indijos gamintojams užkirstų kelią į Bendrijos rinką.

(23)

Kadangi šiuo atžvilgiu nebuvo pateikta jokios iš esmės naujos informacijos arba argumentų, patvirtinamos laikinojo reglamento 94–107 konstatuojamosios dalys.

(24)

Paskelbus laikinąsias išvadas, kelios suinteresuotos šalys pareiškė, kad 9,4 % pelno lygis, kuris, manoma, atitinka Bendrijos pramonės finansinę padėtį, jeigu Indija nevykdytų žalingo dempingo, būtų pernelyg didelis. Buvo tvirtinama, kad įprasta praktika būtų pramoninių prekių sektoriui (plienui, tekstilei ir pagrindiniams chemikalams) nustatyti 5 % pelno normą. Tos pačios šalys taip pat tvirtino, kad turėtų būti visiškai atskleista šiam skaičiui apskaičiuoti panaudota metodologija.

(25)

Laikinojo reglamento 110 konstatuojamoje dalyje paaiškinta, kad 9,4 % pelno norma – tai pagrįstas įvertinimas, kuris buvo padarytas remiantis tam tikrais elementais, t. y.: i) 1999 m. Bendrijos pramonės pasiekta pelno norma, kai importui dempingo kaina teko mažiausia rinkos dalis; ii) to meto rinkos sąlygomis; ir iii) gamybos apimtimi, duomenys apie kurią surinkti iš bendrovių atsiskaitymo dokumentų duomenų bazės. Ši duomenų bazė yra sudaryta iš bendrovės ataskaitų duomenų, kuriuos pirmiausia ėmėsi rinkti didžiųjų pramoninių šalių, t.y. didesnės dalies Europos Sąjungos valstybių narių, JAV ir Japonijos, nacionaliniai centriniai bankai ir kuriuos Centrinių buhalterinio balanso duomenų įstaigų Europos komitetas ir Europos Komisija sugrupavo pagal sektorius. Duomenų bazė buvo atnaujinta tarp laikinojo ir galutinio nustatymo. Išanalizavus atnaujintus ES valstybių narių ir JAV bei Japonijos duomenis paaiškėjo, kad artimiausio esamo verslo sektoriaus bendrovių vidutinė pelno norma prieš įtraukiant nenumatytas išlaidas 2002 m. buvo 7,5 %; tai vėliausi metais, apie kuriuos bazėje prieinami duomenys.

(26)

Tačiau taip pat manoma, kad nustatant pelno normą, kurią būtų galima užtikrinti, jeigu nebūtų vykdomas dempingas, reikėtų deramai atsižvelgti į visus kiekybinius ir kokybinius elementus, kurie yra svarbūs nustatant pelno normą. Visų pirma, kaip tai jau buvo nurodyta laikinojo reglamento 110 konstatuojamojoje dalyje, buvo tinkamai ištirtos Bendrijos pramonės pelno normos, kai dempingo kainomis vykdomas importas užėmė mažiausią rinkos dalį (t. y. 1999 m.), ir visos priežastys bei aplinkybės, kurios galėjo turėti įtakos paskutinio laikotarpio tipiškumui. Galiausiai buvo pabrėžta, kad aptariamas produktas naudojamas paklausioms taikymo sritims ir griežtai turi atitikti tam tikrus parametrus, visų pirma elektrinės varžos atžvilgiu. Tai apima ir intensyvaus kapitalo investavimo reikalaujantį gamybos procesą ir dideles išlaidas, skirtas moksliniam tiriamajam darbui ir technikos plėtrai. Kadangi pasaulyje tik keli gamintojai naudoja šią technologiją – tai dar vienas įrodymas, kad šio produkto negalima laikyti pagrindine žaliavine preke.

(27)

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes ir elementus, galutinai buvo nuspręsta, kad pelno marža, kurią pagrįstai būtų galima laikyti atitinkančia finansinę padėtį Bendrijos pramonėje, jeigu Indija nevykdytų žalingo dempingo, ir kuri būtų naudojama žalos skirtumams apskaičiuoti, turėtų būti 8 %.

(28)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus dalykus ir išvadas dėl kainos mažinimo (žr. pirmiau minėtas 15–17 konstatuojamąsias dalis) bei valiutos kurso persvarstymą (žr. pirmiau minėtą 11 konstatuojamąją dalį), nustatomi šie žalos skirtumai.

(29)

Atsižvelgiant į išvadas, kurios buvo padarytos dėl dempingo, žalos, priežastingumo ir Bendrijos interesų bei remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, galutinis antidempingo muitas turėtų būti nustatytas tokio dydžio, kad jis atitiktų nustatytą dempingo skirtumą, tačiau nebūtų didesnis nei apskaičiuotas žalos skirtumas.

(30)

Patikslinti dempingo ir žalos skirtumai neturi įtakos taikant mažesniojo muito taisyklę. Dėl to patvirtinama metodika antidempingo muito lygiams nustatyti atsižvelgiant į tam pačiam iš Indijos importuojamam produktui vienu metu taikomą kompensacinį muitą to paties produkto iš Indijos importui, ir, kaip nurodyta laikinojo reglamento 114 ir 115 konstatuojamosiose dalyse, patvirtinamas laikinasis reglamentas. Dėl šios priežasties galutinis muitas būtų toks:

(31)

Laikoma, kad atsižvelgiant į eksportuojantiems Indijos gamintojams nustatytų dempingo skirtumų dydį ir žalos, kuri daroma Bendrijos pramonei, lygį, būtina laikinuoju antidempingo muitu, kurį nustatė laikinasis reglamentas, užtikrinamas galutines sumas surinkti ne mažesnes nei galutiniu muitu nustatytieji kiekiai. Kadangi galutinis muitas yra mažesnis nei laikinasis muitas, sumos, kurios laikinai buvo surinktos didesnės nei galutinis antidempingo muito tarifas, turi būti grąžinamos.

(32)

Antidempingo muito tarifai, nurodyti pavienei bendrovei šiame reglamente, buvo nustatyti atsižvelgiant į šio tyrimo išvadas. Dėl to juos būtina sieti su padėtimi, kuri, atliekant tyrimą, buvo nustatyta tų bendrovių atžvilgiu. Dėl to tie muitų tarifai (priešingai nei „visiems kitiems“ taikomi visos šalies muitai) taikomi tik importuotiems produktams, kurie kilę iš tam tikros šalies ir kuriuos pagamino bendrovės konkretūs minėti juridiniai subjektai. Importuotiems produktams, kuriuos pagamino kokia nors kita, o ne šio reglamento juridinės galios turinčioje dalyje konkrečiai nurodyta bendrovė, nurodant jos pavadinimą ir adresą, įskaitant su tomis konkrečiai nurodytosiomis susijusias įmones, negali naudoti tų tarifų, joms galioja „visiems kitiems“ taikomas muito tarifas.

(33)

Visi prašymai taikyti tuos atskirai bendrovei skirtus antidempingo muito tarifus (pvz., pakeitus įmonės pavadinimą arba įsteigus naujas gamybos arba pardavimo įmones) nedelsiant įteikiami Komisijai su visa atitinkama informacija, ypač apie visus bendrovės veiklos pakeitimus, susijusius su gamyba, pardavimais vidaus rinkoje ir pardavimu eksportui, jeigu pardavimas siejasi, pvz., su tuo pavadinimo pakeitimu ar gamybos arba pardavimo įmonės pasikeitimu. Jeigu reikia, reglamentas būtų vėliau iš dalies taisomas atnaujinant bendrovių, kurioms nustatomi atskirieji muitai, sąrašą,