20.7.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 246/1

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1321/2004

2004 m. liepos 12 d.

dėl Europos palydovinės radijo navigacijos programų valdymo struktūrų sukūrimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 308 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)

Europos palydovinė radijo navigacijos politika šiuo metu įgyvendinama EGNOS ir GALILEO programomis.

(2)

GALILEO yra pirmoji Europos Sąjungos kartu su Europos kosmoso agentūra (EKA) finansuojama ir valdoma Europos kosmoso programa. Tikimasi, kad ji padės plėtoti pritaikomumą įvairiais būdais srityse, kurios yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su Bendrijos politikos sritimis, pavyzdžiui, transportu (judančių objektų padėties nustatymas ir jų greičio matavimas), draudimu, greitkelių mokesčiais, teisėsauga (įtariamųjų sekimas, kovos su nusikalstamumu priemonės), veiksmais muitų ir akcizų srityje (tyrimai žemėje ir kt.), žemės ūkiu (trąšų ar pesticidų kiekio pritaikymas priklausomai nuo vietovės ir kt.), žvejyba (laivų judėjimo kontrolė).

(3)

EGNOS yra trišalė Europos bendrijos, EKA ir Eurokontrolės programa, kuria tikslumo labui siekiama gerinti Amerikos GPS ir Rusijos GLONASS signalus plačioje geografinėje erdvėje. Ji yra nepriklausoma nuo GALILEO ir ją papildo.

(4)

Kelne (1999 m. birželio 3 d. ir 4 d.), Feiroje (2000 m. birželio 19 d. ir 20 d.), Nicoje (2000 m. gruodžio 7–11 d.), Stokholme (2001 m. kovo 23 d. ir 24 d.), Laekene (2001 m. gruodžio 14 d. ir 15 d.), Barselonoje (2002 m. kovo 15 d. ir 16 d.) ir Briuselyje (2003 m. kovo 20 d. ir 21 d.) priimtose Europos Vadovų Tarybos išvadose pabrėžiamas GALILEO strateginis pobūdis.

(5)

Atsižvelgiant į Europos palydovinės radijo navigacijos programų strateginį pobūdį ir poreikį užtikrinti esminių viešųjų interesų tinkamą apsaugą ir atstovavimą, būtina prižiūrėti kitus sistemos etapus ir programoms skirtų Bendrijos lėšų naudojimą, vadovaujantis atitinkamomis Tarybos politinėmis kryptimis ir biudžeto valdymo institucijų finansiniais sprendimais; todėl turėtų būti įkurta Europos pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) priežiūros institucija (toliau – Institucija).

(6)

Keletą kartų ir ypač 2001 m. balandžio 5 d. ir 2002 m. kovo 26 d. išvadose Taryba pabrėžė, kad esminiu GALILEO sėkmės veiksniu yra privataus sektoriaus svarus dalyvavimas sistemos parengimo darbui ir veikimo etapuose.

(7)

Šiuo tikslu Institucija turėtų sudaryti koncesijos sutartį su konsorciumu, parinktu užbaigus GALILEO programos kūrimo etapą ir imtis veiksmų užtikrinti, kad tas konsorciumas laikytųsi iš koncesijos sutarties kylančių įsipareigojimų, ypač viešųjų paslaugų įsipareigojimų.

(8)

Institucija turėtų būti vieninteliu koncesiją turinčio asmens atstovu dažnių klausimais.

(9)

Tuo pat metu valstybės narės, Tarptautinei telekomunikacijų sąjungai pateikusios dokumentus dėl dažnių, reikalingų sistemos veikimo užtikrinimui, naudojimo, taip pat turėtų leisti, kad Institucija koncesiją turinčiam asmeniui suteiktų jų naudojimo teisę koncesijos laikotarpiu taip, kad pastarasis galėtų teikti techninėse sąlygose nurodytas būtinas paslaugas.

(10)

Institucija turėtų būti atsakinga už konkrečiai jai programoms vykdyti skirtų lėšų valdymą ir kontrolę.

(11)

Institucija turėtų padėti Komisijai spręsti klausimus, susijusius su palydovine radijo navigacija, ypač tais atvejais, kai pasirodo, kad yra reikalingos įstatymais ir kitais teisės aktais nustatomos priemonės.

(12)

Institucija turėtų panaudoti mokslinių tyrimų, plėtros ir technologinio vertinimo srityse vykdomą veiklą, ypač tą veiklą, kurią vykdo EKA. Atsižvelgiant į 2000 m. lapkričio 16 d. Tarybos rezoliuciją dėl Europos kosmoso strategijos (2), bendradarbiavime su EKA atitinkamais atvejais turėtų būti kuo labiau panaudojamos Europos bendrijos ir EKA bendrojo susitarimo teikiamos galimybės.

(13)

Institucija turėtų saugoti ir įvertinti jau esančias Bendrijos investicijas į technologiją ir infrastruktūrą kosmoso srityje.

(14)

Vadovaudamasi atitinkamomis savo įstatų nuostatomis, bendra įmonė „GALILEO“, nutraukus jos veiklą, turėtų perduoti visą savo įgytą turtą Institucijai. Koncesiją turinčio asmens per parengimo darbui etapą sukauptas turtas turėtų būti suteiktas Institucijai, nebent iš anksto susitariama kitaip, kadangi programos apibrėžimo, kūrimo ir tinkamumo patvirtinimo etapai beveik visa apimtimi buvo finansuoti viešosiomis lėšomis, o taip sukurti komponentai turėtų būti perduoti koncesiją turinčiam asmeniui.

(15)

Institucija turėtų turėti tokį teisinį statusą, kuris leistų veikti jai kaip juridiniam asmeniui, vykdant savo uždavinius.

(16)

Siekiant veiksmingai užtikrinti Institucijos uždavinių įvykdymą, valstybėms narėms ir Komisijai turėtų būti atstovaujama Administracinėje valdyboje, kuriai suteikti reikalingi įgaliojimai sudaryti biudžetą, tikrinti jo vykdymą, priimti atitinkamas finansines taisykles, nustatyti skaidrias darbo procedūras, taikomas Institucijai priimant sprendimus, patvirtinti jos darbo programą ir paskirti vykdomąjį direktorių.

(17)

Institucijos sklandžiam darbui užtikrinti reikia, kad jos vykdomasis direktorius būtų skiriamas atsižvelgiant į nuopelnus ir dokumentais patvirtintus administracinius bei valdymo įgūdžius, taip pat į reikiamą kompetenciją ir patirtį, kad jis vykdytų savo pareigas visiškai nepriklausomai ir galėtų lanksčiai organizuoti Institucijos vidinį veikimą. Vykdomasis direktorius turėtų parengti Institucijos darbo programą ir imtis visų reikalingų veiksmų, skirtų užtikrinti tinkamą jos įvykdymą, kiekvienais metais rengti Administracinei valdybai pateikiamą bendros ataskaitos projektą, parengti Institucijos ataskaitos apie pajamų ir išlaidų sąmatą projektą ir vykdyti biudžetą.

(18)

Tarnautojų paskyrimo tvarka turėtų būti skaidri.

(19)

Administracinei valdybai turėtų būti suteikta galimybė įsteigti Mokslinį ir techninį komitetą, kuris padėtų Institucijai techniniais klausimais ir modernizuojant sistemą.

(20)

Turėtų būti įsteigtas Sistemos saugos ir saugumo komitetas, skirtas padėti Institucijai visais su sistemos sauga ir saugumu susijusiais aspektais.

(21)

Siekiant visiškai užtikrinti Institucijos autonomiją ir nepriklausomumą, manoma, kad yra būtina jai skirti autonominį biudžetą, kurio pajamos daugiausia gaunamos iš Bendrijos įnašo. Kiek tai susiję su iš Europos Sąjungos biudžeto mokamomis subsidijomis, toliau taikoma Bendrijos biudžeto procedūra. Be to, Audito Rūmai turėtų vykdyti sąskaitų auditą.

(22)

Savo veikloje, įgyvendindama savo tikslus ir vykdydama savo užduotis, Institucija visų pirma turėtų laikytis Bendrijos institucijoms taikomų nuostatų.

(23)

Institucija turėtų taikyti atitinkamus Bendrijos teisės aktus dėl visuomenės teisės susipažinti su dokumentais ir dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis bei turėtų laikytis Tarybos ir Komisijos tarnyboms taikomų saugumo principų.

(24)

Trečiosioms šalims turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti Institucijos veikloje, jeigu jos dėl to sudarė išankstinį susitarimą su Bendrija, ypač kai tos šalys, prisidėdamos prie EKA GALILEOSAT programos, buvo įsitraukusios į ankstesnius programos etapus.

(25)

Europos GNSS turėtų būti laikoma padidintos rizikos infrastruktūra saugumo ir patikimumo prasme.

(26)

Turėtų būti sukurtos priemonės, skirtos užtikrinti sistemos saugumą ir patikimumą pasikėsinimų (tyčinių ar kitokių) atžvilgiu ir užkirsti kelią jos panaudojimui tikslais, kurie galėtų įtakoti Europos Sąjungos ar jos valstybių narių saugumą.

(27)

2004 m. liepos 12 d. Tarybos bendruosiuose veiksmuose 2004/552/BUSP dėl Europos palydovinės radijo navigacinės sistemos, turinčios įtakos Europos Sąjungos saugumui, veikimo aspektų (3) nustatyta tvarka turėtų būti taikoma tais atvejais, kai valstybė narė mano, kad jos nacionaliniam saugumui kyla grėsmė.

(28)

Sutartis nenumato kitų įgaliojimų priimti šį reglamentą, išskyrus tuos, kurie numatyti Sutarties 308 straipsnyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Tikslas

Šiuo reglamentu įsteigiama Bendrijos agentūra, vadinama Europos GNSS priežiūros institucija (toliau – Institucija), kurios tikslas – administruoti viešuosius interesus, susijusius su Europos GNSS programomis, ir būti tų programų priežiūros institucija.

2 straipsnis

Uždaviniai

1.   Institucija vykdo šiuos uždavinius:

a)

Ji išduoda licenciją privačiam koncesiją turinčiam asmeniui, atsakingam už GALILEO parengimo darbui ir veikimo etapų įgyvendinimą ir valdymą (toliau – koncesiją turintis asmuo); šiame kontekste ji su pastaruoju asmeniu sudaro koncesijos sutartį; ji užtikrina, kad koncesiją turintis asmuo laikytųsi koncesijos sutarties ir prie jos pridedamų techninių sąlygų bei imasi atitinkamų priemonių, skirtų užtikrinti paslaugų tęstinumą tais atvejais, kai koncesiją turintis asmuo nevykdo įsipareigojimų; ji koncesiją turinčiam asmeniui suteikia teisę koncesijos laikotarpiu naudoti 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą materialų ir nematerialų turtą.

b)

Ji valdo konkrečiai jai Europos GNSS programoms vykdyti skirtas lėšas ir stebi visą finansinį valdymą, kad galėtų konsultuoti dėl viešojo sektoriaus įnašų.

c)

Jai patikėta iš bendros įmonės „GALILEO“ perimta atsakomybė administruoti susitarimą su ūkio subjektu, atsakingu už EGNOS veikimą, ir pateikti gaires dėl su EGNOS susijusių politikos krypčių pasirinkimo ateityje, deramai atsižvelgiant į prie EGNOS sistemos kūrimo ir parengimo darbui etapų finansavimo prisidėjusių šalių nuomonę.

d)

Ji koordinuoja valstybių narių veiksmus sistemos veikimui užtikrinti reikalingų dažnių atžvilgiu; ji turi teisę naudoti visus šiuos dažnius, kad ir kokia būtų jos buvimo vieta; ji tiesiogiai sprendžia šių dažnių naudojimo klausimus su koncesiją turinčiu asmeniu.

e)

Siekdama padėti Komisijai rengti Europos Parlamentui ir Tarybai pateikiamus pasiūlymus dėl Europos GNSS programų ir priimti įgyvendinimo taisykles, ji rengia šių dokumentų projektus.

f)

Ji yra atsakinga už sistemos modernizavimą ir naujos kartos sistemos rengimą.

g)

Vadovaudamasi 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (4) 54 straipsnio 2 dalies b punktu ji gali įgyvendinti tokius biudžeto vykdymo uždavinius, kuriuos jai pavedė Komisija ir kurie yra susiję su Europos GNSS programomis.

h)

Ji užtikrina, kad sistemos sudedamosios dalys būtų deramai sertifikuotos; ji įgalioja atitinkamas įgaliotas sertifikavimo įstaigas išduoti atitinkamus sertifikatus ir stebėti, kad būtų laikomasi atitinkamų standartų ir techninių sąlygų.

i)

Ji užtikrina, kad koncesiją turintis asmuo laikytųsi pagal Tarybos bendruosius veiksmus 2004/552/BUSP priimtų nurodymų, ir tikrina, ar jis jų laikosi.

j)

Nepažeidžiant 22 straipsnio, ji administruoja visus su sistemos sauga ir saugumu susijusius aspektus. Visų pirma ji:

i)

tvirtina pramonės susitarimų priedus dėl saugumo;

ii)

apibrėžia sistemos ir jos sudedamųjų dalių saugumo technines sąlygas bei informacinės technikos saugumo standartus;

iii)

apibrėžia kriptografiją, kuriai reikia vyriausybės patvirtinimo;

iv)

užtikrina, kad Europos GNSS signalai/paslaugos būtų kontroliuojamos, vadovaujantis saugumo kriterijais, kaip apibrėžta i ir ii papunkčiuose;

v)

yra Europos GNSS saugumo akreditavimo įstaiga, inicijuoja ir stebi saugumo procedūrų įgyvendinimą ir atlieka sistemos saugumo auditą;

vi)

Viešosios reguliuojamos paslaugos (PRS) atžvilgiu:

—

apibrėžia PRS imtuvų gamybos sąlygas ir instrukcijas, vadovaudamasi Tarybos nustatyta prieigos prie PRS politika,

—

pateikia PRS administravimo taisyklių įgyvendinimo valstybėse narėse gaires;

vii)

užtikrina, kad koncesiją turintis asmuo laikytųsi tarptautinių taisyklių ir susitarimų (Wassenaar susitarimo, raketų technologijų kontrolės režimo, tarptautinių susitarimų ir kt.) ir tikrina, ar jis jų laikosi;

viii)

įgyvendina atitinkamas nuostatas dėl keitimosi slapta informacija, jos tvarkymo ir saugojimo;

ix)

plėtoja koordinavimo ir konsultacijų su saugumu susijusiais klausimais procedūras su Europos Sąjungos Tarybos generaliniu sekretoriumi, bendros užsienio ir saugumo politikos vyriausiuoju įgaliotiniu;

x)

nustato ir informuoja Tarybą apie galimas priemones, kurių galėtų imtis Taryba, kilus grėsmei Europos Sąjungos ar valstybės narės saugumui dėl sistemos veikimo ar naudojimo arba kilus grėsmei sistemos veikimui, ypač dėl tarptautinės krizės;

xi)

vadovaujantis Tarybos bendraisiais veiksmais 2004/552/BUSP, paprašyta pataria Tarybai;

xii)

pataria su Europos GNSS programomis susijusių tarptautinių susitarimų saugumo politikos klausimais.

2.   EKA prašoma Institucijai teikti techninę ir mokslinę paramą.

3 straipsnis

Nuosavybė

1.   Institucija yra viso materialaus ir nematerialaus turto, kurį jai perdavė bendra įmonė „GALILEO“ pasibaigus kūrimo etapui ir kurį gali sukurti ar plėtoti koncesiją turintis asmuo per parengimo darbui ir veikimo etapais, savininkė.

2.   Nuosavybės perdavimą reguliuojančios procedūros dėl bendros įmonės „GALILEO“ bus numatytos per jos likvidavimo procesą, nustatytą bendros įmonės „GALILEO“ įstatų, pridedamų prie Reglamento (EB) Nr. 876/2002 (5), 21 straipsnyje, o dėl koncesiją turinčio asmens – koncesijos sutartyje.

3.   Institucija yra viso materialaus ir nematerialaus EGNOS turto, kuriam taikomas susitarimas su EGNOS investuotojais dėl visos EGNOS įrangos ir įrengimų ar jų dalies nuosavybės iš EKA perdavimo nuostatų ir sąlygų, savininkė.

4 straipsnis

Teisinis statusas, vietos tarnybos

1.   Institucija yra Bendrijos įstaiga. Ji yra juridinis asmuo.

2.   Kiekvienoje valstybėje narėje Institucija naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal jos teisę. Ji gali visų pirma įsigyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei juo disponuoti ir būti šalimi teismo procese.

3.   Institucija gali nuspręsti įsteigti vietos tarnybas valstybėse narėse, šioms sutikus, arba kitose pagal 21 straipsnį programoje dalyvaujančiose valstybėse.

4.   Institucijai atstovauja jos vykdomasis direktorius.

5 straipsnis

Administracinė valdyba

1.   Administracinė valdyba yra steigiama 6 straipsnyje išvardytoms užduotims vykdyti.

2.   Administracinę valdybą sudaro po vieną valstybių narių paskirtą atstovą ir vienas Komisijos paskirtas atstovas. Valdybos narių kadencijos trukmė – penkeri metai. Jie gali būti paskirti dar vienai kadencijai.

3.   Prireikus trečiųjų valstybių atstovų dalyvavimas ir šio dalyvavimo sąlygos nustatomos 21 straipsnyje nurodytose nuostatose.

4.   Administracinė valdyba iš savo narių išsirenka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Pirmininko pavaduotojas automatiškai užima pirmininko vietą, jei šis negali eiti savo pareigų. Pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kadencijos trukmė – dveji su puse metų ir ji pasibaigia, kai jie nustoja būti Administracinės valdybos nariais. Jie gali būti paskirti dar vienai kadencijai.

5.   Administracinės valdybos posėdžius sušaukia jos pirmininkas.

Institucijos vykdomasis direktorius dalyvauja svarstymuose.

Administracinė valdyba į eilinius posėdžius renkasi du kartus per metus. Be to, ji susitinka jos pirmininko iniciatyva arba ne mažiau kaip trečdalio jos narių prašymu.

Administracinė valdyba gali pakviesti stebėtojo teisėmis dalyvauti posėdžiuose bet kurį asmenį, kurio nuomonė gali būti svarbi. Aptariant saugumo klausimus stebėtojų teisėmis gali dalyvauti Generalinio sekretoriaus – vyriausiojo įgaliotinio atstovas bei Sistemos saugos ir saugumo komiteto pirmininkas. Vadovaujantis darbo tvarkos taisyklių nuostatomis, Administracinės valdybos nariams gali padėti patarėjai arba ekspertai.

Sekretoriato paslaugas Administracinei valdybai teikia Institucija.

6.   Administracinė valdyba sprendimus priima dviejų trečdalių narių balsų dauguma, nebent šiame reglamente numatyta kitaip.

7.   Kiekvienas narys turi vieną balsą. Institucijos vykdomasis direktorius nebalsuoja.

Darbo tvarkos taisyklėse nustatoma išsamesnė balsavimo tvarka, visų pirma vieno nario atstovavimo kitam nariui sąlygos.

6 straipsnis

Administracinės valdybos uždaviniai

Administracinė valdyba:

a)

skiria vykdomąjį direktorių pagal 7 straipsnio 2 dalį;

b)

iki kiekvienų metų lapkričio 30 d. ir gavusi Komisijos nuomonę, priima Institucijos darbo programą ateinantiems metams ir persiunčia ją valstybėms narėms, Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Ši darbo programa priimama nepažeidžiant metinio Bendrijos biudžeto procedūros;

c)

pagal 11 ir 12 straipsnius atlieka savo pareigas susijusias su Institucijos biudžetu;

d)

yra atsakinga už visus su 2 straipsnio j punkte išdėstytais uždaviniais susijusius sprendimus, kurie visais atvejais bus priimami pasikonsultavus su Sistemos saugos ir saugumo komitetu ar jam pasiūlius; prireikus sudaroma galimybė priimti skubius sprendimus ir sprendimų priėmimo teisę perduoti vykdomajam direktoriui;

e)

vykdo įgaliojimus, susijusius su vykdomojo direktoriaus drausme;

f)

priima specialias nuostatas, reikalingas teisės susipažinti su Institucijos dokumentais įgyvendinimui pagal 19 straipsnį;

g)

priima metinę ataskaitą apie Institucijos veiklą bei perspektyvas ir iki birželio 15 d. nusiunčia ją valstybėms narėms, Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Audito Rūmams; Institucija nusiunčia visą informaciją, susijusią su įvertinimo procedūrų rezultatais, biudžeto valdymo institucijai;

h)

priima savo Darbo tvarkos taisykles.

7 straipsnis

Vykdomasis direktorius

1.   Institucijai vadovauja vykdomasis direktorius, kuris eidamas savo pareigas yra visiškai nepriklausomas, nepažeidžiant atitinkamų Komisijos ir Administracinės valdybos kompetencijų.

2.   Vykdomąjį direktorių skiria Administracinė valdyba iš Komisijos pasiūlyto ne mažiau kaip trijų kandidatų sąrašo, atsižvelgdama į nuopelnus ir dokumentais patvirtintus administracinius bei valdymo įgūdžius, taip pat į reikiamą kompetenciją ir patirtį. Administracinė valdyba sprendimą priima trijų ketvirtadalių narių balsų dauguma.

Administracinė valdyba yra įgaliota pagal tą pačią tvarką atleisti iš tarnybos vykdomąjį direktorių.

Vykdomais direktorius skiriamas penkerių metų kadencijai. Jis gali būti paskirtas dar vienai kadencijai.

3.   Europos Parlamentas ar Taryba gali paprašyti vykdomojo direktoriaus pateikti ataskaitą apie jo pareigų vykdymą.

8 straipsnis

Vykdomojo direktoriaus uždaviniai

Vykdomasis direktorius:

a)

atsako už atstovavimą Institucijai ir jos valdymą;

b)

organizuoja Administracinės valdybos darbą. Jis dalyvauja Valdybos darbe be teisės balsuoti;

c)

atsako už Institucijos metinės darbo programos įgyvendinimą, prižiūrint Administracinei valdybai;

d)

imasi visų reikiamų priemonių, įskaitant vidaus administracinių nurodymų priėmimą ir pranešimų skelbimą, siekdamas užtikrinti Institucijos veikimą pagal šį reglamentą;

e)

sudaro Institucijos pajamų ir išlaidų sąmatas pagal 11 straipsnį ir vykdo biudžetą pagal 12 straipsnį;

f)

kasmet rengia bendros ataskaitos projektą ir jį teikia Administracinei valdybai;

g)

nustato Institucijos organizacinę struktūrą ir ją teikia Administracinei valdybai tvirtinti. Jis sukuria tinkamą nuolatinę struktūrą su saugumu susijusiems sprendimams įgyvendinti ir užmezga su saugumu susijusius reikalingus darbinius ryšius;

h)

personalo atžvilgiu vykdo 16 straipsnyje nustatytus įgaliojimus;

i)

Administracinei valdybai patvirtinus, gali priimti reikalingas priemones, siekiant valstybėse narėse įsteigti vietos tarnybas pagal 4 straipsnį.

9 straipsnis

Mokslinis ir techninis komitetas

1.   Nepažeisdama 2 straipsnio, Administracinė valdyba gali įsteigti Mokslinį ir techninį komitetą ir iš valstybių narių ir Komisijos pripažintų ekspertų paskirti jo narius bei pirmininką. Tuo tikslu valstybės narės ir Komisija siūlo kandidatus. Prireikus trečiųjų valstybių atstovų dalyvavimas Komitete ir šio dalyvavimo sąlygos nustatomos 21 straipsnyje nurodytose nuostatose.

2.   Mokslinis ir techninis komitetas gali būti atsakingas už:

a)

nuomonių techniniais klausimais ar dėl pasiūlymų, susijusių su svarbiais pokyčiais kuriant Europos GNSS sistemą, teikimą;

b)

rekomendacijų dėl sistemos modernizavimo teikimą;

c)

bet kokios kitos užduoties, reikalingos gilinant patirtį palydovinės radijo navigacijos srityje, atlikimą.

3.   Gavęs Administracinės valdybos pritarimą, Mokslinis ir techninis komitetas parengia savo darbo tvarkos taisykles.

10 straipsnis

Sistemos saugos ir saugumo komitetas

1.   Administracinė valdyba įsteigia Sistemos saugos ir saugumo komitetą. Jį sudaro kiekvienos valstybės narės atstovas ir vienas Komisijos atstovas iš pripažintų saugumo ekspertų tarpo. Generalinio sekretoriaus – vyriausiojo įgaliotinio atstovas gali dalyvauti Komiteto posėdžiuose stebėtojo teisėmis.

2.   Komitetas konsultuoja ir gali inicijuoti pasiūlymus 2 straipsnio j punkte nurodytais saugos ir saugumo klausimais.

3.   Komitetas iš savo narių išsirenka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją bei parengia savo darbo tvarkos taisykles.

11 straipsnis

Biudžetas

1.   Neatmetant kitų išteklių ir mokesčių, kuriuos dar reikės nustatyti, Institucijos pajamos apima Bendrijos subsidiją, įtrauktą į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą, siekiant užtikrinti balansą, kad pajamos ir išlaidos būtų subalansuotos.

2.   Institucijos išlaidos apima personalo, administracines ir infrastruktūros išlaidas, einamąsias sąnaudas ir išlaidas, susijusias su Mokslinio ir techninio komiteto, Sistemos saugos ir saugumo komiteto veikimu bei Institucijos sudarytomis sutartimis ir susitarimais, siekiant įgyvendinti Europos GNSS programas.

3.   Vykdomasis direktorius parengia Institucijos ataskaitos apie pajamų ir išlaidų sąmatą projektą ateinantiems metams ir jį perduoda Administracinei valdybai kartu su personalo plano projektu.

4.   Pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos.

5.   Kiekvienais metais Administracinė valdyba, remdamasi pajamų ir išlaidų ataskaitos projektu, Institucijai pateikia ataskaitą apie pajamų ir išlaidų sąmatą ateinantiems finansiniams metams.

6.   Iki kovo 31 d. Administracinė valdyba perduoda šią sąmatos ataskaitą, į kurią įeina personalo plano projektas kartu su laikina darbo programa, Komisijai ir valstybėms, su kuriomis Bendrija, vadovaudamasi 21 straipsniu, yra sudariusi susitarimus.

7.   Sąmatos ataskaitą kartu su preliminariu Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektu Komisija perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai (toliau – biudžeto valdymo institucija).

8.   Remdamasi sąmatos ataskaita, Komisija į preliminarų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą įtraukia sąmatas, kurios, jos manymu, reikalingos personalo planui, ir bendrajam biudžetui priskirtą subsidijos dydį, kuriuos ji pateikia biudžeto valdymo institucijai pagal Sutarties 272 straipsnį.

9.   Biudžeto valdymo institucija leidžia asignavimus, skirtus Institucijos subsidijai, ir patvirtina Institucijos personalo planą.

10.   Biudžetą tvirtina Administracinė valdyba. Jis tampa galutiniu, galutinai priėmus Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą. Prireikus jis atitinkamai patikslinamas.

11.   Administracinė valdyba kuo greičiau praneša biudžeto valdymo institucijai apie savo ketinimą įgyvendinti bet kokį projektą, kuris gali turėti reikšmingos finansinės įtakos biudžeto finansavimui, ypač apie bet kokius su nuosavybe susijusius projektus, pavyzdžiui, pastatų nuomos ar pirkimo. Apie tai ji praneša Komisijai.

12.   Biudžeto valdymo institucijos skyriui pranešus apie savo ketinimą pateikti nuomonę, jis ją perduoda Administracinei valdybai per šešias savaites nuo pranešimo apie projektą dienos.

12 straipsnis

Biudžeto vykdymas ir kontrolė

1.   Vykdomasis direktorius vykdo Institucijos biudžetą.

2.   Iki kovo 1 d. pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, Institucijos apskaitos pareigūnas Komisijos apskaitos pareigūnui perduoda preliminarias finansines ataskaitas kartu su ataskaita apie tų finansinių metų biudžeto ir finansų valdymą. Komisijos apskaitos pareigūnas konsoliduoja institucijų ir decentralizuotų organų preliminarias finansines ataskaitas pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 128 straipsnį.

3.   Iki kovo 31 d. pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, Komisijos apskaitos pareigūnas Audito Rūmams perduoda Institucijos preliminarias finansines ataskaitas kartu su ataskaita apie tų finansinių metų biudžeto ir finansų valdymą. Ataskaita taip pat perduodama Europos Parlamentui ir Tarybai.

4.   Gavęs Audito Rūmų pastabas Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 129 straipsniu, savo atsakomybe parengia Institucijos galutines finansines ataskaitas ir jas pateikia Administracinei valdybai nuomonei pareikšti.

5.   Administracinė valdyba pateikia savo nuomonę dėl Institucijos galutinių finansinių ataskaitų.

6.   Iki liepos 1 d. pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, vykdomasis direktorius galutines finansines ataskaitas perduoda Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams kartu su Administracinės valdybos nuomone.

7.   Galutinės finansinės ataskaitos yra paskelbiamos.

8.   Atsakymą į Audito Rūmų pastabas vykdomasis direktorius Audito Rūmams nusiunčia iki rugsėjo 30 d. Šį atsakymą jis taip pat nusiunčia ir Administracinei valdybai.

9.   Vykdomasis direktorius Europos Parlamento prašymu pateikia jam visą informaciją, kurios reikia sklandžiai sprendimo dėl atitinkamų finansinių metų biudžeto įvykdymo priėmimo procedūrai, kaip nustatyta Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 146 straipsnio 3 dalyje.

10.   Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos kvalifikuota balsų dauguma priimta rekomendacija, iki n + 2 metų balandžio 30 d. priima sprendimą, kad vykdomasis direktorius n metų biudžetą įvykdė.

13 straipsnis

Finansinės nuostatos

Institucijai taikomas finansines taisykles, pasikonsultavusi su Komisija, priima Administracinė valdyba. Jos negali nukrypti nuo 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (6) 185 straipsnyje, išskyrus atvejus, kai tokio nukrypimo konkrečiai reikia Institucijos veikimui, ir gavus Komisijos išankstinį sutikimą.

14 straipsnis

Kovos su sukčiavimu priemonės

1.   Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, be apribojimų taikomos 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (7) nuostatos.

2.   Institucija prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų (8) ir nedelsdama priima atitinkamas nuostatas, taikomas visam Institucijos personalui.

3.   Sprendimuose dėl finansavimo ir iš to kylančiuose įgyvendinimo susitarimuose ir dokumentuose aiškiai nurodoma, kad Audito Rūmai ir OLAF prireikus gali atlikti Institucijos lėšų gavėjų ir už lėšų skyrimą atsakingų atstovų patikrinimus vietoje.

15 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

Institucijai taikomas Protokolas dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų.

16 straipsnis

Personalas

1.   Institucijos personalui taikomi Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatai, kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygos ir Europos bendrijos institucijų bendrai priimtos taisyklės tų tarnybos nuostatų bei įdarbinimo sąlygų taikymui. Administracinė valdyba, sutarusi su Komisija, priima reikalingas išsamias taikymo taisykles.

2.   Nepažeidžiant 8 straipsnio, savo personalo atžvilgiu Institucija vykdo įgaliojimus, kurie skiriančiajai institucijai yra suteikti tarnybos nuostatuose ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygose.

3.   Institucijos personalą sudaro Institucijos įdarbinti jos uždaviniams vykdyti reikalingi tarnautojai, tačiau į jį gali įeiti ir Komisijos ar valstybių narių paskirti arba komandiruoti nenuolatiniai pareigūnai.

17 straipsnis

Atsakomybė

1.   Institucijos sutartinę atsakomybę reglamentuoja atitinkamai sutarčiai taikoma teisė. Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti sprendimus pagal bet kurią Institucijos sudarytos sutarties arbitražinę išlygą.

2.   Deliktinės atsakomybės atveju Institucija pagal bendrus valstybių narių įstatymams būdingus principus atlygina bet kokią žalą, kurią, eidami savo pareigas, padaro jos padaliniai ar tarnautojai.

3.   Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso spręsti bet kurį ginčą, susijusį su šio straipsnio 2 dalyje numatytu žalos atlyginimu.

4.   Asmeninę jos tarnautojų atsakomybę Institucijai reglamentuoja nuostatos, numatytos jiems taikomuose tarnybos nuostatuose arba įdarbinimo sąlygose.

18 straipsnis

Kalbos

1.   Institucijai taikomos 1958 m. balandžio 15 d. Reglamento Nr. 1, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje (9), nuostatos.

2.   Institucijos veikimui reikalingas vertimo paslaugas teikia Vertimo centras Europos Sąjungos tarnyboms.

19 straipsnis

Dokumentų prieinamumas ir asmeninio pobūdžio duomenų apsauga

1.   Institucijos dokumentams taikomas 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (10).

2.   Administracinė valdyba priima Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 įgyvendinimo priemones per šešis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo.

3.   Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsniu Institucijos priimti sprendimai gali būti apskundžiami ombudsmenui arba dėl jų iškeliama byla Europos Bendrijų Teisingumo Teisme atitinkamai pagal EB sutarties 195 ir 230 straipsnius.

4.   Tvarkant su asmenimis susijusius duomenis, Institucijai taikomos 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (11) nuostatos.

20 straipsnis

Saugumo taisyklės

Institucija taiko 2001 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendime 2001/844/EB, EAPB, Euratomas, iš dalies keičiančiame jos darbo tvarkos taisykles (12), numatytus saugumo principus. Tai, be kita ko, apima nuostatas dėl keitimosi slapta informacija, jos tvarkymo ir saugojimo.

21 straipsnis

Trečiųjų valstybių dalyvavimas

1.   Institucija yra atvira trečiųjų valstybių, kurios šiuo tikslu yra sudariusios susitarimus su Europos bendrija, dalyvavimui jos veikloje.

2.   Remiantis atitinkamomis tokių susitarimų nuostatomis, parengiamos nuostatos, kuriomis konkrečiai įvardijamas tų valstybių dalyvavimo Institucijos darbe pobūdis, mastas ir būdas, įskaitant su dalyvavimu Institucijos vykdomose iniciatyvose, finansiniais įnašais ir personalu susijusias nuostatas.

3.   Bet kurios trečiosios valstybės dalyvavimas Institucijos veikloje teikiamas tvirtinti Tarybai.

22 straipsnis

Aspektai, susiję su Europos Sąjungos ar jos valstybių narių saugumu

Tais atvejais, kai sistemos veikla daro poveikį Sąjungos ar jos valstybių narių saugumui, įskaitant išimtinius atvejus, kai situacija yra tokia įtempta, kad nedelsiant reikia imtis veiksmų, Europos Sąjungos įsipareigojimai ir kompetencija nustatomi Bendruosiuose veiksmuose 2004/552/BUSP.

23 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir yra tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2004 m. liepos 12 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

B. BOT

(1)  Nuomonė pareikšta 2004 kovo 31 d. (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL C 371, 2000 12 23, p. 2.

(3)  Žr. šio Oficialiojo leidinio 30 p.

(4)  OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(5)  OL L 138, 2002 5 28, p. 1.

(6)  OL L 357, 2002 12 31, p. 72.

(7)  OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

(8)  OL L 136, 1999 5 31, p. 15.

(9)  OL 17, 1958 10 6, p. 385/58. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

(10)  OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

(11)  OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

(12)  OL L 317, 2001 12 3, p. 1.