Oficialusis leidinys L 162 , 30/04/2004 p. 0018 - 0028
Tarybos reglamentas Nr. 870/2004 2004 m. balandžio 24 d. nustatantis Bendrijos žemės ūkio genetinių išteklių išsaugojimo, apibūdinimo, rinkimo ir naudojimo programą ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1467/94 (tekstas svarbus EEE) EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį, atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę, atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę, kadangi: (1) Biologinė ir genetinė įvairovė žemės ūkyje yra ypač svarbi žemės ūkio ir kaimo vietovių darniai plėtrai. Todėl būtina imtis subalansuotų priemonių tos įvairovės potencialui išsaugoti, apibūdinti, rinkti ir naudoti, norint skatinti bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) tikslus, (2) Genetinių žemės ūkio išteklių išsaugojimas ir subalansuotas naudojimas taip pat prisideda prie Tarybos sprendimu 93/626/EEB [1] Bendrijos patvirtintos Biologinės įvairovės konvencijos tikslų ir susijusios Bendrijos biologinės įvairovės strategijos, į kurią įeina biologinės įvairovės išsaugojimo ir žemės ūkio genetinių išteklių išsaugojimo ir apsaugojimo veiksmų planas. Tai taip pat yra svarbiausias tikslas, kurio siekia MŽŪO pasaulinis augalų genetinių išteklių išsaugojimo ir subalansuoto naudojimo maisto pramonei ir žemės ūkiui veiksmų planas ir Tarptautinė sutartis dėl augalų genetinių išteklių maisto pramonei ir žemės ūkiui, kurią Komisija ir valstybės narės pasirašė 2002 m. birželio 6 d. (3) (3) Įvairiausia veikla, kurią valstybėse narėse vykdo tam tikra viešojo sektoriaus institucija ir fiziniai bei juridiniai asmenys ir įvairios tarptautinės organizacijos bei programos, tokios kaip MŽŪO, Europos augalų genetinių išteklių tinklų bendradarbiavimo programa (EAP/GI), Konsultacinė tarptautinių žemės ūkio mokslinių tyrimų grupė (KTŽŪMTG), Pasaulinis žemės ūkio mokslinių tyrimų forumas (PŽŪMTF), Žemės ūkio plėtros mokslinių tyrimų (ŽŪPMT) Bendrijos remiamos regioninės ir subregioninės organizacijos, Europos žemės ūkio gyvūnų genetinių išteklių valdymo nacionalinių koordinatorių regioninis centras (ERC), Europos miškų genetinių išteklių programa (Euforgen) ir susijusi vykstanti Ministrų konferencija dėl miškų Europoje apsaugos (MKMEA), kurių signatarė yra Bendrija, reikalauja, kad Bendrijos pagrindiniai šios veiklos dalyviai ir atitinkamos organizacijos visame pasaulyje veiksmingai keistųsi informacija ir glaudžiai bendradarbiautų žemės ūkio genetinių išteklių išsaugojimo, apibūdinimo, rinkimo ir naudojimo klausimais, siekdami padidinti jų teigiamą poveikį žemės ūkiui. (4) Žemės ūkio genetinių išteklių išsaugojimo, apibūdinimo, rinkimo ir naudojimo darbas gali padėti išlaikyti biologinę įvairovę, pagerinti žemės ūkio produktus, prisidėti prie diversifikacijos didinimo kaimo vietovėse ir sumažinti žaliavų bei žemės ūkio gamybos sąnaudas, skatindamas subalansuotą žemės ūkio gamybą ir prisidėdamas prie tvarios kaimo plėtros. (5) Turėtų būti skatinama išsaugoti žemės ūkio genetinius išteklius ex situ ir in situ (įskaitant išsaugojimą ir plėtrą in situ/ūkyje). Čia turėtų įeiti visi augalų, mikrobų ir gyvūnų genetiniai ištekliai, kurie yra arba gali būti naudingi žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, įskaitant miškų genetinius išteklius, paisant BŽŪP poreikių ir siekiant išsaugoti genetinius išteklius bei didinti nepakankamai naudojamų rūšių ir veislių naudojimą žemės ūkio gamyboje. (6) Vis dar reikia tobulinti žinias apie Bendrijoje esamus genetinius išteklius, jų kilmę ir ypatumus. Turėtų būti renkama atitinkama informacija apie kiekvienoje valstybėje narėje nacionaliniu ir regioniniu lygiu vykdomas priemones ir veiklą žemės ūkio genetinių išteklių išsaugojimo, apibūdinimo, rinkimo ir naudojimo srityje ir, vadovaujantis tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais, teikiama kitoms valstybėms narėms ir Bendrijai, taip pat tarptautiniu mastu, visų pirma besivystančioms šalims. (7) Turėtų būti skatinamas decentralizuotų, nuolatinių ir plačiai prieinamų per internetą inventorių, kuriuose renkamos tokios žinios, kūrimas bei užtikrinamas jų prieinamumas Bendrijos ir tarptautiniu mastu, visų pirma remiantis dedamomis pastangomis sukurti ex situ rinkinių, esančių Europos genų bankuose (EAGIIS – Europos augalų genetinių išteklių informacijos infrastruktūra "EURISCO", finansuojama pagal penktąją pagrindų programą) inventorių. (8) Bendrija turėtų papildyti ir skatinti valstybių narių pastangas išsaugoti ir subalansuotai naudoti biologinę įvairovę žemės ūkyje. Pridedamoji vertė Bendrijos lygiu turėtų būti skatinama, derinant vykdomus veiksmus ir remiant naujų tarptautinių iniciatyvų kūrimą žemės ūkio genetinių išteklių išsaugojimo, apibūdinimo, rinkimo ir naudojimo srityje. (9) Todėl turėtų būti numatytos priemonės, kurios papildo ir siekia toliau nei 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai [2] nuostatos dėl paramos gavėjų ir (arba) finansuotinos veiklos. (10) Norint prisidėti prie šių tikslų įvykdymo, pagal 1994 m. birželio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1467/94 dėl žemės ūkio genetinių išteklių išsaugojimo, apibūdinimo, kaupimo ir naudojimo [3] buvo sudaryta Bendrijos programa penkeriems metams. Toji programa pasibaigė 1999 m. gruodžio 31 d., ir ji turėtų būti pakeista nauja Bendrijos programa. Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1467/94 turėtų būti panaikintas. (11) Parenkant ir įgyvendinant priemones pagal naująją Bendrijos programą, reikėtų atsižvelgti į mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bei demonstravimo veiklą, remiamą nacionaliniu lygiu arba pagal Europos bendrijos mokslinių tyrimų ir technologijos plėtros bei demonstravimo pagrindų programas. Sėklų ir augalų dauginamosios medžiagos, kurios turi būti naudojamos pagal naująjąprogramą, prekyba neturėtų pažeisti šių Tarybos direktyvų: 1966 m. birželio 14 d. Direktyvos 66/401/EEB dėl prekybos pašarinių augalų sėkla [4], 1966 m. birželio 14 d. Direktyvos 66/402/EEB dėl prekybos javų sėkla [5], 1968 m. balandžio 9 d. Direktyvos 68/193/EEB dėl prekybos vynmedžių dauginimo medžiaga [6], 1992 m. balandžio 28 d. Direktyvos 92/33/EB dėl prekybos daržovių dauginamąja ir sodinamąja medžiaga, išskyrus sėklą [7], 1992 m. balandžio 28 d. Direktyvos 92/34/EB dėl prekybos vaisinių augalų dauginamąja medžiaga ir sodininkystei skirtais vaisiniais augalais [8], 1998 m. liepos 20 d. Direktyvos 98/56/EB dėl prekybos dekoratyvinių augalų dauginamąja medžiaga [9], 1999 m. gruodžio 22 d. Direktyvos 1999/105/EB dėl prekybos miško dauginamąja medžiaga [10], 2002 m. birželio 13 d. Direktyvos 2002/53/EB dėl bendrojo žemės ūkio augalų veislių katalogo [11], 2002 m. birželio 13 d. Direktyvos 2002/54/EB dėl prekybos runkelių sėkla [12], 2002 m. birželio 13 d. Direktyvos 2002/55/EB dėl prekybos daržovių sėkla [13], 2002 m. birželio 13 d. Direktyvos 2002/56/EB dėl prekybos sėklinėmis bulvėmis [14], 2002 m. birželio 13 d. Direktyvos 2002/57/EB dėl prekybos aliejinių ir pluoštinių augalų sėkla [15]. (12) Susitarimas dėl Europos ekonominės erdvės (EEE susitarimas) numato, kad Europos laisvosios prekybos asociacijos šalys, dalyvaujančios Europos ekonominėje erdvėje (ELPA/EEE šalys) turėtų inter alia stiprinti ir plėsti bendradarbiavimą Bendrijos veiksmų sistemoje žemės ūkio genetinių išteklių išsaugojimo, apibūdinimo, rinkimo ir naudojimo srityje. (13) Kad geriau būtų įgyvendinama Bendrijos programa, turėtų būti sudaryta darbo programa 2004–2006 m. laikotarpiui, kurioje būtų nustatytos išsamios atitinkamos finansinės nuostatos. (14) Kad galėtų įgyvendinti ir stebėti Bendrijos programą, Komisija turėtų galėti naudotis mokslo ir techninių patarėjų pagalba. (15) Visas Bendrijos įnašas finansuojamas pagal finansinės perspektyvos 3 skirsnį (Vidaus politika) (16) Šio reglamento įgyvendinimui būtinos priemonės priimamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką [16], PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ: 1 straipsnis Tikslai Siekiant BŽŪP tikslų ir tarptautiniu lygiu prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimo, nustatoma Bendrijos programa 2004–2006 m. laikotarpiui, skirta valstybėse narėse žemės ūkio genetinių išteklių išsaugojimo, apibūdinimo, rinkimo ir naudojimo vykdomam darbui Bendrijos lygiu papildyti ir skatinti. 2 straipsnis Taikymo sritis 1. Šis reglamentas taikomas augalų, mikrobų ir gyvūnų genetiniams ištekliams, kurie yra ar gali būti naudingi žemės ūkyje. 2. Pagal šį reglamentą negali būti suteikta jokia parama: a) įsipareigojimams, finansuotiniems pagal Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 II antraštinės dalies VI skyrių, nurodytiems 2002 m. vasario 26 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 445/2002, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles [17], 14 straipsnyje. b) veiklai, finansuotinai pagal Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologijos plėtros ir demonstravimo veiklos pagrindų programą. 3 straipsnis Sąvokų apibrėžimai Šiame reglamente taikomi šie apibrėžimai: a) "augalų genetiniai ištekliai" – žemės ūkio augalų, daržininkystės ir sodininkystės augalų, vaistinių ir kvapiųjų augalų, vaisinių augalų, miško medžių ir laukinės floros ištekliai, kurie yra ar galėtų būti naudojami žemės ūkio srityje. b) "gyvūnų genetiniai ištekliai" – žemės ūkio gyvūnų (stuburinių ir bestuburių) ir laukinės faunos genetiniai ištekliai, kurie yra ar galėtų būti naudojami žemės ūkio srityje; c) "genetinė medžiaga" – bet kuri augalinės, mikrobinės ar gyvūninės kilmės medžiaga, įskaitant reprodukcinę ir vegetatyvinę dauginamąją medžiagą, kurioje yra funkciniai paveldimumo vienetai; d) "genetiniai ištekliai žemės ūkiui" – bet kuri augalinės, mikrobinės ar gyvūninės kilmės genetinė medžiaga, turinti faktinę ar potencialią vertę žemės ūkiui; e) "in situ išsaugojimas" – genetinės medžiagos išsaugojimas ekosistemose ir natūraliose buveinėse ir rūšių ar laukinių veislių gyvybingų populiacijų išlaikymas ar atkūrimas jų natūralioje aplinkoje, o naminių gyvūnų veislių bei auginamų augalų rūšių atveju jų gyvybingų populiacijų išlaikymas ir atkūrimas žemės ūkio aplinkoje, kurioje susidarė jų skiriamieji bruožai; f) "in situ/ūkyje išsaugojimas" – "in situ išsaugojimas ir vystymas" ūkio lygiu; g) "ex situ išsaugojimas" – genetinės medžiagos žemės ūkiui išsaugojimas už jos natūralios buveinės ribų; h) "ex situ rinkimas" – genetinės medžiagos žemės ūkiui rinkimas už jos natūralios buveinės ribų; i) "biogeografinis regionas" – geografinis regionas, turintis tipiškus ypatumus faunos ir floros sudėties ir struktūros atžvilgiu. 4 straipsnis Finansuotina veikla 1. Bendrijos programa, minėta 1 straipsnyje, susideda iš tikslinių veiksmų, suderintų veiksmų ir lydimųjų veiksmų, nurodytų 5, 6 ir 7 straipsniuose. 2. Visi pagal šią programą vykdomi veiksmai privalo atitikti Bendrijos teisės aktus dėl fitosanitarijos ir gyvūnų sveikatos bei zootechnines taisykles, teisės aktus dėl sėklų ir dauginamosios medžiagos prekybos ir dėl bendro katalogo ir atsižvelgti į: a) kitą Bendrijos lygiu vykdomą veiklą; b) atitinkamus tarptautinius procesus, įvykius ir susitarimus, visų pirma susijusius su: - Biologinės įvairovės konvencija; - Tarptautine sutartimi dėl augalų genetinių išteklių maistui ir žemės ūkiui, - MŽŪO pasauliniu augalų genetinių išteklių išsaugojimo ir subalansuoto panaudojimo maistui ir žemės ūkiui veiksmų planu bei kitais veiksmais, vykdomais MŽŪO sistemoje, - Europos augalų išsaugojimo strategija ir atitinkamomis Ministrų konferencijų dėl miškų apsaugojimo Europoje rezoliucijomis, - Pasauline žemės ūkio gyvūnų genetinių išteklių valdymo strategija, ir - programomis, įgyvendinamomis pagal tarptautines sistemas, tokias kaip Europos žemės ūkio augalų genetinių išteklių tinklų bendradarbiavimo programa (EAP/GI), Europos nacionalinių žemės ūkio gyvūnų genetinių išteklių valdymo nacionalinių koordinatorių Europos regioninis centras (ERC), Europos miškų genetinių išteklių programa (Euforgen) ir Tarptautinių žemės ūkio tyrimų konsultacinė grupė (KTŽŪMTG). 5 straipsnis Tiksliniai veiksmai Tikslinius veiksmus sudaro: a) veiksmai, skatinantys žemės ūkio genetinių išteklių ex situ ir in situ išsaugojimą, apibūdinimą, rinkimą ir naudojimą; b) Europos decentralizuoto, nuolatinio ir plačiai prieinamo šiuo metu išsaugotų in situ genetinių išteklių, įskaitant in situ/ūkyje genetinių išteklių išsaugojimo veiklos, inventoriaus internete sukūrimas; c) ex situ rinkinių (genų bankų) ir in situ priemonių (išteklių) bei šiuo metu esamų ar nacionalinių inventorių pagrindu kuriamų duomenų bazių Europos decentralizuoto, nuolatinio ir plačiai prieinamo inventoriaus internete kūrimas; d) techninės ir mokslinės informacijos, visų pirma informacijos apie esamų genetinių išteklių kilmę ir individualius ypatumus, reguliaraus apsikeitimo tarp valstybių narių kompetentingų organizacijų, skatinimas. Šio straipsnio a punkte minėti veiksmai vykdomi tarptautiniu mastu, atsižvelgiant atitinkamais atvejais į biologinius ir geografinius regionų aspektus; jie skatina ir Bendrijos lygiu papildo regioniniu ar nacionaliniu lygiu vykdomą darbą. Tokiuose veiksmuose negali būti pagalbos, skirtos gamtos apsaugos sritims palaikyti. 6 straipsnis Suderinti veiksmai Suderinti veiksmai skatina informacijos apie tematines problemas apsikeitimą, siekiant pagerinti Bendrijos žemės ūkio genetinių išteklių išsaugojimo, apibūdinimo, rinkimo ir naudojimo koordinavimo veiksmus ir programas. Tokie veiksmai turi būti tarptautiniai. 7 straipsnis Lydimieji veiksmai Lydimieji veiksmai – tai veiksmai, susiję su informacija ir platinimu, taip pat patariamieji veiksmai, kurių imamasi organizuojant seminarus, technines konferencijas, susitikimus su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO) ir kitais atitinkamais suinteresuotais asmenimis, mokomuosius kursus ir rengiant technines ataskaitas. 8 straipsnis Darbo programa 1. Komisija užtikrina Bendrijos programos įgyvendinimą, remdamasi 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nustatyta darbo programa 2004–2006 m. laikotarpiui, kuri priklauso nuo biudžeto skiriamų lėšų. 2. Veiksmai, bendrai finansuojami pagal Bendrijos programą, vykdomi ne ilgiau kaip ketverius metus. 9 straipsnis Veiksmų atranka 1. Pagal 8 straipsnyje minėtą darbo programą ir remdamasi Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje paskelbtais kvietimais teikti veiksmų pasiūlymus, Komisija atrenka veiksmus, kurie bus finansuojami pagal Bendrijos programą. 2. Kvietimai teikti pasiūlymus taikomi veiksmams ir sritims, nurodytiems 5, 6 ir 7 straipsniuose bei I priede. Kvietimų teikti pasiūlymus turinys nustatomas 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka ir laikantis atitinkamų 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento [18] VI antraštinės dalies straipsnių. 3. Veiksmų pasiūlymus, minėtus 5, 6 ir 7 straipsniuose, gali teikti viešojo sektoriaus struktūros ar bet koks fizinis ar juridinis asmuo, kuris yra kurios nors valstybės narės pilietis ir yra įsisteigęs Bendrijoje, įskaitant genų bankus, nevyriausybines organizacijas, veislininkystės institucijas, techninius institutus, eksperimentinius ūkius, sodininkus ir miško augintojus. Organizacijos ir asmenys, įsisteigę trečiosiose šalyse, taip pat gali teikti pasiūlymus, kai tai yra numatyta 10 straipsnyje. 4. Įvertinant pasiūlymus, atsižvelgiama į šiuos kriterijus: a) svarbą Bendrijos programos tikslams, apibrėžtiems 1 straipsnyje; b) pasiūlyto darbo techninę kokybę; c) gebėjimą įvykdyti veiksmą sėkmingai ir užtikrinti jo našų valdymą, įvertinant ištekliais ir gebėjimais, įskaitant dalyvių nustatytas organizacines priemones; d) Europos pridėtinę vertę ir galimą įnašą į Bendrijos politiką. 5. Veiksmų pasiūlymai, kurie turėtų būti finansuojami pagal Bendrijos programą, atrenkami, remiantis nepriklausomų ekspertų vertinimu. Nepriklausomus ekspertus Komisija kviečia pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 57 straipsnio 2 dalį ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias Tarybos reglamento Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento, įgyvendinimo taisykles [19], 178 straipsnį. 6. Prireikus, išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės priimamos 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. 10 straipsnis Trečiųjų šalių dalyvavimas Bendrijos programoje gali dalyvauti: a) ELPA/EEE šalys EEE susitarime nustatytomis sąlygomis; b) asocijuotosios šalys atitinkamuose dvišaliuose susitarimuose, nustatančiuose bendruosius jų dalyvavimo Bendrijos programose principus, nustatytomis sąlygomis. 11 straipsnis Susitarimai dėl dotacijų 1. Atrinkusi veiksmus, Komisija sudaro susitarimus dėl dotacijų su tų veiksmų dalyviais pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 atitinkamus VI antraštinės dalies straipsnius. Susitarimuose dėl dotacijų nustatomi išsamūs veiksmų rezultatų ataskaitų, platinimo, apsaugos ir naudojimo kriterijai. 2. Komisija imasi būtinų priemonių, visų pirma atlikdama techninius, administracinius ir apskaitos patikrinimus dotacijų gavėjų patalpose, siekdama patikrinti, ar informacija ir pateikti pirminiai dokumentai yra tikslūs ir ar yra įvykdyti visi įsipareigojimai, nustatyti susitarime dėl dotacijų. 12 straipsnis Techninė pagalba 1. Vadovaudamasi Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 57 straipsnio 2 dalimi, Komisija gali prašyti mokslinių ir techninių ekspertų pagalbos Bendrijos programai įgyvendinti, įskaitant technines konsultacijas rengiant kvietimus teikti pasiūlymus, vertinant technines ir finansines ataskaitas, atliekant stebėjimą, rengiant ataskaitas ir kitus informacinius klausimus. 2. Viešųjų pirkimų srityje taikant paraiškų konkurso procedūrą, pasirašoma paslaugų sutartis pagal atitinkamus Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 V antraštinės dalies straipsnius. 13 straipsnis Bendrijos įnašas 1. Bendrijos įnašas į 5 straipsnyje minėtus veiksmus neviršija 50 % visų veiklos sąnaudų. 2. Bendrijos įnašas į 6 ir 7 straipsniuose minėtus veiksmus neviršija 80 % visų veiklos sąnaudų. 3. Bendrijos skiriamas įnašas į pagalbą, minėtą 9 straipsnio 5 dalyje (pasiūlymų vertinimas), 12 straipsnyje (techninė pagalba) ir 14 straipsnyje (Bendrijos programos vertinimas) sudaro iki 100 % visos pagalbos. 4. Taikant šį reglamentą, įnašai į veiksmų ir pagalbos finansavimą pagal Bendrijos programą, skiriami pagal finansinės perspektyvos 3 skirsnį "Vidaus politika". 5. Orientacinis lėšų, skiriamų Bendrijos programai, suskirstymas pateiktas II priede. 14 straipsnis Bendrijos programos įvertinimas Bendrijos programos pabaigoje Komisija paskiria nepriklausomų ekspertų grupę ataskaitai apie šio reglamento įgyvendinimą parengti, rezultatams įvertinti ir atitinkamoms rekomendacijoms pateikti. Grupės ataskaita kartu su Komisijos pastabomis pateikiama Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. 15 straipsnis Komiteto procedūra 1. Komisijai padeda žemės ūkio genetinių išteklių išsaugojimo, apibūdinimo, rinkimo ir naudojimo komitetas (toliau – Komitetas). 2. Darant nuorodą į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai. Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis yra vienas mėnuo. 3. Komitetas nustato savo darbo tvarkos taisykles. 4. Komitetui reguliariai pranešama apie Bendrijos programos įgyvendinimą. 16 straipsnis Panaikinimas Reglamentas (EB) Nr. 1467/94 panaikinamas, nepažeidžiant šalių, kurios yra sudariusios sutartis pagal šį reglamentą, sutartinių įsipareigojimų. 17 straipsnis Įsigaliojimas Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Priimta Liuksemburge, 2004 m. balandžio 24 d. Tarybos vardu Pirmininkas J. Walsh [1] OL L 309, 1993 12 13, p. 1. [2] OL L 160, 1999 6 26, p. 80. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 583/2004 (OL L 91, 2004 3 30, p. 1). [3] OL L 159, 1994 6 28, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1). [4] OL P 125, 1966 7 11, p. 2298/66. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/61/EB (OL L 165, 2003 7 3, p. 23). [5] OL P 125, 1966 7 11, p. 2309/66. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/61/EB. [6] OL L 93, 1968 4 17, p. 15. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1829/2003 (OL L 268, 2003 10 18, p. 1). [7] OL L 157, 1992 6 10. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1). [8] OL L 157, 1992 6 10. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003. [9] OL L 226, 1998 8 13, p. 16. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003. [10] OL L 11, 2000 11 15, p. 17. [11] OL L 193, 2002 7 20, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1829/2003. [12] OL L 193, 2002 7 20, p. 12. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/61/EB. [13] OL L 193, 2002 7 20, p. 33. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1829/2003. [14] OL L 193, 2002 7 20, p. 60. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/61/EB. [15] OL L 193, 2002 7 20, p. 74. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/61/EB. [16] OL L 184, 1999 7 17, p. 23. [17] OL L 74, 2002 3 15, p. 2. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 963/2003 (OL L 138, 2003 6 5, p.32). [18] OL L 248, 2002 9 10, p.1. [19] OL L 357, 2002 12 31, p. 1. -------------------------------------------------- I PRIEDAS BENDRIJOS PROGRAMA: FINANSUOTINI VEIKSMAI IR SRITYS 1. Finansuotini veiksmai ir sritys Bendrijos programa taikoma genetinių išteklių, kurie šiuo metu yra Bendrijos teritorijoje, išsaugojimui, apibūdinimui, rinkimui, dokumentavimui, vystymui ir naudojimui. Tinkami organizmai – tai augalai (sėkliniai augalai), gyvūnai (stuburiniai ir tam tikri bestuburiai) ir mikroorganizmai. Programa taikoma medžiagai, kuri yra aktyviai auganti ir latentinė (sėklos, embrionai, sperma ir žiedadulkės). Į programos taikymo sritį įeina ex situ, in situ ir ūkyje esantys rinkiniai. Finansuotini yra visi medžiagų tipai, įskaitant išvestines veisles ir namines veisles, vietines veisles, veislininkystės medžiagą, genų tipų rinkinius ir laukines rūšis. Prioritetas skiriamas rūšims, kurios yra arba gali būti, logiškai mąstant, reikšmingos žemės ūkiui, daržininkystei, sodininkystei ir miškininkystei Bendrijoje. Pirmenybė teikiama genetinių išteklių naudojimui: a) žemės ūkio gamybai diversifikuoti; b) produktų kokybei gerinti; c) gamtiniams ir žemės ūkio ištekliams subalansuotai valdyti ir naudoti; d) aplinkos ir kraštovaizdžio kokybei gerinti; e) produktams, tinkamiems naujam panaudojimui ir naujoms rinkoms, nustatyti. Kai yra užregistruojami nauji rinkiniai arba pradedama rinkti naujus išteklius, programoje imamasi veiksmų užtikrinti, kad būtų registruojama ir renkama naudotojų (ūkininkų, sodininkų) tradicinė regioninė patirtis bei žinios apie auginimo metodus, specifinį naudojimą, perdirbimą, skonį ir t. t. Pastaroji informacija užregistruojama pasakojamuoju stiliumi, bet, kiek įmanoma, išlaikant standartinį pateikimo būdą, kuris leistų dokumentuoti ir lengvai surasti duomenis ryšiais pagrįstoje duomenų bazės sistemoje. Visi pagal programą vykdomi veiksmai turi atitikti Bendrijos teisės aktus dėl sėklų ir dauginamosios medžiagos prekybos bei bendro katalogo, taip pat Bendrijoje galiojančias fitosanitarines ir gyvūnų sveikatos bei zootechnines taisykles. Turėtų būti imamasi atitinkamų veiksmų, atitinkančių BŽŪP tikslus ir Bendrijos tarptautinius įsipareigojimus, kuriais būtų skatinama žemės ūkio genetinių išteklių išsaugojimo, apibūdinimo, įvertinimo, rinkimo, dokumentavimo, vystymo ir naudojimo srityje atlikto darbo rezultatų, kurie gali padėti pasiekti tuos tikslus ir įvykdyti tuos įsipareigojimus, sklaida ir panaudojimas. Pagrindinis tikslas – teikti veiksmingą ir praktinę paramą esamiems ir būsimiems Bendrijoje esančių genetinių išteklių galutiniams naudotojams. 2. Bendrijos paramai netinkama veikla ir sritys Pagal šią programą ši veikla yra netinkama Bendrijos finansinei paramai: teoriniai tyrimai, tyrimai hipotezėms patikrinti, tyrimai instrumentams ar metodams sukurti, darbas su neišbandytais metodais ar "modelinėmis" sistemomis bei kita mokslinių tyrimų veikla. Tokiai veiklai skirti paramą galima pagal Bendrijos mokslinių tyrimų ir technologijos plėtros pagrindų programas. Tačiau esamų metodų pritaikymas veiklai pagal šį reglamentą gali būti laikomas tinkamas paramai pagal Bendrijos programą. Veikla, kuri yra remtina pagal Europos bendrijos mokslinių tyrimų ir technologijos plėtros ir demonstravimo veiklos pagrindų programą, negali būti remiama. Parama pagal šią programą neskiriama įsipareigojimams, kurie jau yra vykdomi valstybėse narėse ir (arba) kuriuos galima remti pagal Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 II antraštinės dalies VI skyrių, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 445/2002 14 straipsnyje. Tačiau veiksmai, kuriais siekiama Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 ir šios programos sinergijos, turėtų būti skatinami. Veikla, susijusi su žemesniaisiais gyvūnais, žemesniaisiais augalais ir mikroorganizmais, įskaitant grybus, yra tinkama paramai tik tais atvejais, kai jie yra auginami žemėje ir kai jie yra arba gali būti naudingi žemės ūkyje, įskaitant organizmus, kurie yra tinkami naudoti kaip biologinės kontrolės priemonės žemės ūkyje plačiausia to žodžio prasme. Išimtį sudaro konkretūs apibrėžtų individualių genų – parazito arba simbiono ir šeimininko - ryšių atvejai, kai reikia išsaugoti abu organizmus. Renkant ir gaunant medžiagą, atsižvelgiama į pirmiau nurodytus prioritetus. 3. Veiklos tipai Genetinių žemės ūkio išteklių išsaugojimo, apibūdinimo, įvertinimo, rinkimo, dokumentavimo, vystymo ir naudojimo Bendrijos programos įgyvendinimas apima tikslinius veiksmus, suderintus veiksmus ir lydimuosius veiksmus. Skatinami šie veiksmai: 3.1. Tiksliniai veiksmai Veiksmais, skirtais ex situ, in situ ir ūkyje išsaugoti, apibūdinti, įvertinti, surinkti, dokumentuoti, vystyti ir naudoti žemės ūkio genetinius išteklius, siekiama Bendrijos lygiu paremti arba papildyti regioniniu arba nacionaliniu lygiu atliekamą darbą. Tokie veiksmai turi būti tarptautiniai (atsižvelgiant atitinkamais atvejais į biologinius ir geografinius regionų aspektus). Į šiems veiksmams skiriamą pagalbą negali įeiti pagalba gamtos apsaugai. Veiksmai turi sukurti jau remiamų nacionaliniu ar regioniniu lygiu žemės ūkio ir aplinkos schemų, skirtų nykstančioms rūšims, kilmei, išvestinėms atmainoms ar veislėms (pavyzdžiui, genetinės įvairovės apibūdinimui ir atitinkamų veislių atstumui, vietinių produktų panaudojimui, schemos vadovų bendrų problemų koordinavimui ir nustatymui) pridedamąją vertę (skleisti žinias, didinti naudojimą, gerinti metodus, skatinti valstybių narių mainus). Tokius veiksmus paprastai turi vykdyti, atitinkamais atvejais kartu su organizacijomis iš kitų pasaulio regionų, Bendrijoje įsisteigę dalyviai, finansuojami pagal šią priemonę. Pirmenybė skiriama veiksmams, kurie numato dviejų ar daugiau nesusijusių įvairiose valstybėse narėse įsisteigusių dalyvių dalyvavimą. Turėtų būti skatinimas NVO ir kitų suinteresuotų asmenų dalyvavimas in situ/ūkyje išsaugojimo veikloje. Turėtų būti skatinama Europos genetinių išteklių sklaida ir mainai, siekiant padidinti nepakankamai naudojamų rūšių, taip pat didelės įvairovės genetinių išteklių naudojimą subalansuotoje žemės ūkio gamyboje. Šiuo metu jau yra prieinamas arba kuriamas EAGIIS iniciatyvos sistemoje Europos decentralizuotas, nuolatinis ir plačiai prieinamas augalų genetinių išteklių ex situ rinkinių (genų bankai), in situ priemonių (išteklių) ir duomenų bazių nacionalinių inventorių tinklas internete. Turėtų būti kuriami ir toliau tobulinami Europos šalyse turimų ex situ rinkinių nacionaliniai inventoriai, Europos paieškų katalogas (EURISCO) ir in situ išteklių (genetinių atsargų arba genų išsaugojimo vienetų) inventoriai. Turėtų būti sukurtas Europos decentralizuotas, nuolatinis ir plačiai prieinamas miškų genetinių išteklių inventorius internete, įskaitant in situ išteklius (genetines atsargas arba genų išsaugojimo vienetus) ir ex situ rinkinius, remiantis nacionaliniais inventoriais ir atsižvelgiant į Euforgeno tinklų programos veiklą. Ūkiuose esančių gyvūnų genetinių išteklių srityje pastangos turėtų būti sutelktos į administracinių aspektų (kilmės ir būklės finansavimo, veislių būklės ir jų nykimo, bandos knygų laikymo vietos ir t. t.) nacionalinių inventorių Europos tinklą, kuris turėtų būti valdomas pagal DAD-IS, Pasaulinės žemės ūkio gyvūnų genetinių išteklių valdymo strategijos informacinę sistemą (AnGR). Gyvūnų genetinių išteklių (spermos, embrionų) ex situ išsaugojimo srityje turėtų būti sukurtas nacionalinių inventorių tinklas internete ir Europos būtiniausių paso duomenų paieškų katalogas. Inventoriuje iš esmės turi būti nustatomos, reguliariai atnaujinamos ir reguliariai skelbiamos Bendrijoje surinktų žemės ūkio genetinių išteklių (sandėliavimo ir išsaugojimo) priemonės ir einamuoju metu vykdomų tų genetinių išteklių išsaugojimo, apibūdinimo, įvertinimo, rinkimo, dokumentavimo, vystymo ir naudojimo darbų sąrašai. Čia galima įtraukti atskirų naujų dalyvių būtiniausius paso duomenis. Mikrobų genetinių išteklių srityje turėtų būti sukurtas ex situ ir in situ nacionalinių inventorių tinklas internete Europos biologinių išteklių centrų tinklo (EBICT) sistemoje. Turėtų būti skatinami valstybių narių kompetentingų organizacijų informacijos mainai, visų pirma apie esamų genetinių išteklių kilmę ir individualius ypatumus. Tai turi padėti sukurti nacionalinių inventorių tinklą, kuris tarnaus kaip gairė į Bendrijos išsaugotus genetinius išteklius ir susijusią veiklą. Nacionalinių inventorių tinklo tikslas – remti Bendrijos ir nacionalinę veiklą ir skatinti kuo platesnes žinias apie išsaugotą medžiagą ir jos panaudojimą. Išlaidos, susijusios su NVO gebėjimų kūrimu, inventorių sudarymu ir stebėjimu, valstybių narių kompetentingų organizacijų reguliariais informacijos mainais ir reguliarių leidinių bei ataskaitų rengimu, finansuojamos iš bendrų asignavimų, skirtų programos įgyvendinimui. 3.2. Suderinti veiksmai Suderintais veiksmais siekiama gerinti koordinavimą Bendrijos lygiu, daugiausia organizuojant seminarus ir rengiant ataskaitas bei atskirus valstybėse narėse jau vykdomus žemės ūkio genetinių išteklių išsaugojimo, apibūdinimo, įvertinimo, rinkimo, dokumentavimo, vystymo ir naudojimo (nacionalinius, regioninius, vietinius) veiksmus. Visų pirma jais skatinami valstybių narių tarpusavio bei valstybių narių ir Komisijos informacijos mainai tematiniais klausimais ir apie konkrečius vietinius (ūkyje), regioninius ir nacionalinius veiksmus bei programas (kurias vykdo ar planuoja valstybės narės ar joms nepavaldžios institucijos), įskaitant veiksmus, kurie yra ar gali būti vykdomi pagal Reglamentą (EB) Nr. 1257/1999, 1992 m. liepos 14 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2081/92 dėl žemės ūkio ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos [1] ir 1992 m. liepos 14 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2082/92 dėl žemės ūkio ir maisto produktų specifinių savybių sertifikatų [2], arba 1998 m. gruodžio 14 d. Direktyvą 98/95/EB iš dalies pakeičiančią Direktyvų 66/400/EEB, 66/401/EEB, 66/402/EEB, 66/403/EEB, 69/208/EEB, 70/457/EEB ir 70/458/EEB dėl prekybos runkelių sėkla, pašarinių augalų sėkla, javų sėkla, sėklinėmis bulvėmis, aliejinių ir pluoštinių augalų sėkla, daržovių sėkla ir dėl bendrojo žemės ūkio augalų veislių katalogo nuostatas dėl vidaus rinkos ir genetiškai modifikuotų augalų veislių ir augalų genetinių išteklių stiprinimo [3], siekiant koordinuoti šias iniciatyvas tarpusavyje su Bendrijos lygiu vykdomomis priemonėmis ir su atitinkamais tarptautiniais procesais, įvykiais ir susitarimais. Suderintus veiksmus gali taip pat sudaryti koordinavimo veikla tematiniais klausimais (konkretūs žemės ūkio augalų ar gyvūnų genetiniai ištekliai), vykdoma per specializuotas technines grupes. Suderinti veiksmai vykdomi tarptautiniu mastu. 3.3. Lydimieji veiksmai Konkrečius lydimuosius veiksmus sudaro su informacija, platinimu ir konsultacijomis susiję veiksmai, kuriais: - organizuojami seminarai, techninės konferencijos, pratybos, atsitiktiniai susitikimai su NVO ir kitomis suinteresuotomis organizacijomis bei atitinkamais suinteresuotais asmenimis, - organizuojami mokymo kursai ir mobilumo schemos specialistams, - rengiamos techninės ataskaitos, - skatinama, kad rinka (naudotojai) naudotų rezultatus. 4. Tiksliniai veiksmai: daugiau informacijos apie finansuotinas sritis 4.1. Žemės ūkio augalų genetiniai ištekliai 1) Nuolatinio ir plačiai prieinamo nacionalinių žemės ūkio augalų genetinių išteklių (in situ ir ex situ) inventorių tinklo internete sukūrimas; EURISCO tvarkymas ir tolesnis tobulinimas. 2) Informacijos apie veiklos ūkyje metodus, būdus ir patirtį mainai, įskaitant naudojimo ir prekybos koncepcijas, kurios galėtų paskatinti nepakankamai naudojamų žemės ūkio augalų naudojimą ir prisidėti prie žemės ūkio diversifikacijos. 3) Žemės ūkio augalams giminingų laukinių augalų, kurie yra naudojami ar gali būti naudingi maisto ir žemės ūkio gamybai, in situ išteklių inventorius ir dokumentavimas. 4) Europos centrinių žemės ūkio augalų duomenų bazių (ECŽŪADB), kuriose yra apibūdinti ir įvertinti duomenys ir kurios yra susietos su nacionalinių inventorių tinklu ir EURISCO katalogu paso duomenų lygiu, kūrimas internete, tvarkymas ir tobulinimas. 5) Nuolatinių Europos ex situ rinkinių, pagristų esamais nacionaliniais ar instituciniais ex situ rinkiniais, kūrimas ir koordinavimas, siekiant padalyti atsakomybę tarp Europos šalių už žemės ūkio augalų genetinių išteklių išsaugojimą. 6) Nykstančių ir nepakankamai naudojamų žemės ūkio augalų genetinių išteklių išsaugojimo ir demonstravimo laukų ir sodų Europos tinklo kūrimas ir koordinavimas. 7) Žemės ūkio augalų genetinių išteklių, kurie gali būti svarbūs Europos žemės ūkiui, apibūdinimas ir įvertinimas. 8) Žemės ūkio augalų genetinių išteklių, kurie gali būti svarbūs Europos žemės ūkiui, rinkimas laikantis tarptautinės teisės ir įsipareigojimų. 4.2. Miškų genetiniai ištekliai 1) Nuolatinio ir plačiai prieinamo nacionalinių miško genetinių išteklių, kurie yra naudojami arba gali būti naudingi subalansuotam miškų valdymui Europoje, inventorių tinklo internete kūrimas. 2) Informacijos apie miškų genetinių išteklių išsaugojimo ir valdymo metodus, būdus ir patirtį mainai. 3) Geriausios miškų genetinių išteklių valdymo praktikos vertinimas ir vystymas ir susijusios veiklos integravimas į nacionalines miškų programas. 4) Atitinkamų tikslinių rūšių tipiškų genetinių atsargų ar genų išsaugojimo vienetų Europos tinklų kūrimas, siekiant pagerinti išsaugojimą ir apibūdinimą Europos lygiu. 5) Miškų genetinių atsargų, kurios galėtų turėti vertę subalansuotam miškų valdymui Europoje, įvertinimas rūšių ir kilmės lygiu (įskaitant bandymų įvertinimą kilmės eksperimentų atveju). 6) Rinkinių kūrimas ir koordinavimas, siekiant skatinti genetinių išteklių, skirtų miškų želdinimui, atželdinimui, atkūrimui ir medžių gerinimui, naudojimą Europos lygiu. 7) Miškų genetinių išteklių, kurie galėtų būti naudingi Europos lygiu, rinkimas. 4.3. Gyvūnų genetiniai ištekliai 1) Nuolatinio plačiai prieinamo gyvūnų genetinių išteklių ex situ ir in situ/ūkyje nacionalinių inventorių Europos tinklo, susijusio su MŽŪO/DAD-IS sistema, kūrimas internete, atsižvelgiant į Europos gyvūnų genetinių išteklių nacionalinių koordinatorių sistemos veiklą. 2) Europos masto standartų ir lyginamųjų kriterijų, skirtų nustatyti nacionalinius veiklos prioritetus gyvūnų genetinių išteklių subalansuoto išsaugojimo ir naudojimo srityje, ir susijusių tarptautinio bendradarbiavimo reikalavimų kūrimas. 3) Europos gyvūnų genetinių išteklių saugojimo žemose temperatūrose (cryo-conserves) kūrimas, remiantis nacionaliniais arba instituciniais žemose temperatūrose saugomais ištekliais. 4) Gyvūnų genetinių išteklių (rūšių ir veislių), naudojamų ar galimų naudoti maistui ir žemės ūkiui, apibūdinimas ir įvertinimas. 5) Standartizuoto Europos žemės ūkio gyvūnų genetinių išteklių rezultatų bandymo režimo nustatymas ir nykstančių žemės ūkio gyvūnų veislių ir populiacijų ypatybių dokumentavimas. 6) Europos masto "Ark farms", gelbėjimo stočių ir žemės ūkio gyvūnų parkų, skirtų nykstančioms Europos ūkio gyvūnų veislėms, tinklo kūrimas ir koordinavimas. 7) Nykstančių veislių ir populiacijų bendrų tarptautinių veislininkystės programų kūrimas. Pasikeitimo informacija, genetine medžiaga ir veisliniais gyvūnais taisyklių nustatymas. 8) Strategijų, kurios remia vietinių veislių pelningumo didinimą, kūrimas, siekiant sukurti vietinių veislių ir tipiškų produktų sąsajas, nustatyti ir skatinti vietinių veislių vertę aplinkosaugai (pavyzdžiui, kraštovaizdžio išsaugojimui, žemės ūkio ir ekologinių sistemų valdymui) ir jų įnašą į daugiafunkcinį žemės ūkio pobūdį (pavyzdžiui, kaimo kultūrų įvairovės išlaikymą, kaimo plėtrą ir turizmą ir t. t.). 9) Strategijų, skirtų nepakankamai naudojamų gyvūnų genetinių išteklių, kurie galėtų būti naudingi Europos lygiu, naudojimui skatinti. [1] OL L 208, 1992 7 24, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003. [2] OL L 208, 1992 7 24, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003. [3] OL L 25, 1999 2 1, p.1. -------------------------------------------------- II PRIEDAS ORIENTACINIS FINANSINIS BENDRIJOS PROGRAMOS SUSKIRSTYMAS | % | Veiksmai | 90 | Tiksliniai veiksmai | 73 | —ex situ ir in situ žemės ūkio genetinių išteklių išsaugojimo, apibūdinimo, rinkimo ir naudojimo skatinimui, siekiant Bendrijos lygiu skatinti ir papildyti regioniniu ar nacionaliniu lygiu įgyvendinamą darbą, | (53) | —decentralizuotų, nuolatinių ir plačiai prieinamų žemės ūkio genetinių išteklių (visų pirma jų kilmės ir jų ypatybių) išsaugojimo veiklos bei šiuo metu esamų ar kuriamų priemonių ir duomenų bazių Bendrijoje inventorių internete kūrimui. | (20) | Suderinti veiksmai | 9 | —informacijos tematiniais klausimais apie nacionalinius veiksmus ir programas, kuriomis siekiama geriau tarpusavyje koordinuoti šias iniciatyvas, taip pat geriau jas koordinuoti su Bendrijos lygiu vykdomomis priemonėmis ir su tarptautinėmis derybomis, mainai. | | Lydimieji veiksmai | 8 | —Veikla, susijusi su informacija, platinimu ir konsultaciniais veiksmais, organizuojant seminarus, technines konferencijas, susitikimus su NVO ir kitais atitinkamais suinteresuotais asmenimis, mokymo kursus ir rengiant technines ataskaitas | | Techninė pagalba ir ekspertų konsultacijos (vertinimas) | 10 (8 + 2) | Iš viso | 100 | --------------------------------------------------