Tarybos reglamentas (EB) Nr. 869/2004

2004 m. balandžio 26 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1936/2001, nustatantį tam tikrų tolimos migracijos žuvų rūšių žvejybos kontrolės priemones

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [1],

kadangi:

(1) Tarptautinė komisija dėl Atlanto tuno apsaugos (toliau – ICCAT) patvirtino keletą rekomendacijų ir Indijos vandenyno tunų komisija (toliau – IOTC) patvirtino keletą rezoliucijų, sudarančių kontrolės ir tikrinimo įsipareigojimus, kurie buvo perkelti į Reglamentą (EB) Nr. 1936/2001 [2].

(2) ICCAT savo 17-ame susitikime 2001 m. bei 13-ame specialiajame susitikime 2002 m. ir IOTC savo 6-ame bei 7-ame eiliniuose susitikimuose 2001 m. ir 2002 m. rekomendavo naujas tam tikrų tolimos migracijos žuvų rūšių žvejybos kontrolės priemones. Šios rekomendacijos ir rezoliucijos yra privalomos Bendrijai ir todėl turi būti įgyvendintos.

(3) Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1936/2001 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1936/2001 iš dalies pakeičiamas taip:

1. 3 straipsnis papildomas tokiais punktais:

"g) "penėjimas" – tai gyvūnų auginimas narvuose jų svoriui ar riebalų kiekiui padidinti, ketinant juos parduoti;

h) "uždarymas į narvą" – bet kokio dydžio laukinių gyvūnų uždarymas į uždaras konstrukcijas (narvus) penėjimui;

i) "penėjimo ūkis" – tai įmonė, kuri augina laukinius gyvūnus narvuose ir peni juos;

j) "gabenimo laivas" – tai laivas, surenkantis laukinius gyvūnus ir gabenantis juos gyvus į penėjimo ūkius."

2. Įrašomi tokie straipsniai:

"4a straipsnis

Su melsvųjų tunų penėjimu susijusiose operacijose dalyvaujančių laivų veikla

1. Kiekvienas Bendrijos laivo, vežančio melsvuosius tunus į gabenimo laivą, kapitonas turi įrašyti savo laivo žurnale:

- perduotų melsvųjų tunų kiekį ir žuvų skaičių,

- sugavimo zoną,

- melsvųjų tunų perdavimo datą ir vietą,

- gabenimo laivo pavadinimą, vėliavą, registracijos numerį ir tarptautinį radijo šaukinį,

- paskirties penėjimo ūkio (-ių), kuriam (-iems) perduotas melsvųjų tunų krovinys, pavadinimą (-us).

2. Kiekvienas gabenimo laivo, į kurį buvo perduoti melsvieji tunai, kapitonas turi įrašyti:

a) kiekvieno laivo perduotų melsvųjų tunų kiekį ir žuvų skaičių;

b) laivo, kuris sugavo a punkte nurodytą kiekį, pavadinimą, vėliavą, registracijos numerį ir tarptautinį radijo šaukinį;

c) melsvųjų tunų perdavimo datą ir vietą;

d) paskirties penėjimo ūkio (-ių), kuriam (-iems) perduoti melsvieji tunai, pavadinimą (-us).

3. Kapitonas atleidžiamas nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto įpareigojimo, jei vietoj įrašo pateikiama Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 11 straipsnyje numatytos perkrovimo į kitą laivą deklaracijos kopija arba Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 13 straipsnyje numatyto T2M dokumento kopija, kur pateikiama šio straipsnio 2 dalies c punkte nurodyta informacija.

4. Valstybės narės užtikrina, kad visi melsvieji tunai, kuriuos į narvus uždaro su jų vėliava plaukiojantys laivai, būtų užregistruoti jų kompetentingos institucijos. Pagal 5 straipsnį jos praneša Komisijai su jų vėliava plaukiojančių laivų sugautų ir uždarytų į narvus melsvųjų tunų kiekį (I užduotis, apibrėžta ICCAT).

Eksportuodama ir importuodama penėti skirtus melsvuosius tunus valstybė narė nusiunčia Komisijai savo patvirtintų 2003 m. balandžio 8 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1984/2003, nustatančiame prekybos melsvaisiais tunais, durklažuvėmis ir didžiaakiais tunais Bendrijoje statistikos sistemą [3], nurodytų statistikos dokumentų numerius bei datas ir nurodo deklaruotą paskirties trečiąją šalį.

5. Valstybės narės nusiunčia Komisijai elektroninį visų su jų vėliava plaukiojančių ir Bendrijoje registruotų laivų, kurie žvejoja melsvuosius tunus penėjimui, sąrašą. Pranešimas pateikiamas iki kiekvienų metų balandžio 30 d. ir nurodoma tokia informacija:

a) laivo vidaus numeris, apibrėžtas Komisijos reglamente (EB) Nr. 2090/98 [4];

b) jo savininko, valdytojo ar frachtuotojo pavardė (pavadinimas) ir adresas.

6. Valstybės narės nusiunčia Komisijai elektroninį visų laivų, kuriems jos leido tiekti arba perduoti tunus penėjimui, sąrašą. Pranešimas pateikiamas iki kiekvienų metų balandžio 30 d. ir nurodoma tokia informacija:

a) laivo pavadinimas, jo vėliava ir registracijos numeris;

b) bet kokios ankstesnės vėliavos;

c) tipas (žuvies tanklaivis, velkamasis ir pan.), ilgis ir GT;

d) tarptautinis radijo šaukinys;

e) savininko, valdytojo ar frachtuotojo pavardė (pavadinimas) ir adresas.

4b straipsnis

Melsvųjų tunų penėjimo ūkių veikla

1. Valstybės narės imasi veiksmų užtikrinti, kad jų jurisdikcijai priklausantys melsvųjų tunų penėjimo ūkiai jų kompetentingai institucijai pateiktų 1a priede nurodytą uždarymo į narvus deklaraciją per 72 valandas po kiekvienos žvejybos arba gabenimo laivo atliktos uždarymo į narvus operacijos pabaigos. Už tokių deklaracijų su visa šiame straipsnyje reikalaujama informacija pateikimą atsako valstybių narių patvirtinti penėjimo ūkiai.

2. Valstybės narės imasi veiksmų užtikrinti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti penėjimo ūkiai iki kiekvienų metų liepos 1 d. pateiktų joms penėtų melsvųjų tunų prekybos deklaraciją.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytoje penėtų melsvųjų tunų prekybos deklaracijoje turi būti tokia informacija:

- ūkio pavadinimas,

- adresas,

- savininkas,

- ankstesniais metais parduotų melsvųjų tunų kiekis (tonomis),

- tunų paskirties vieta (pirkėjo pavadinimas, šalis, pardavimo data),

- eksportuojant ir importuojant – Reglamente (EB) Nr. 1984/2003 nurodytų statistikos dokumentų numeriai ir patvirtinimo datos,

- kai įmanoma, parduotų tunų penėjimo trukmė (mėnesiais),

- vidutinis parduotų tunų dydis.

4. Remdamosi pagal šio straipsnio 1 ir 3 dalis pateikta deklaracija valstybės narės iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d. elektroniniu būdu praneša Komisijai:

- per praėjusius metus uždarytų į narvus melsvųjų tunų kiekį,

- per praėjusius metus parduotų melsvųjų tunų kiekį.

4c straipsnis

Melsvųjų tunų penėjimo ūkių registravimas

1. Iki 2004 m. balandžio 30 d. kiekviena valstybė narė elektroniniu būdu nusiunčia Komisijai jos jurisdikcijai priklausančių penėjimo ūkių, kuriems ji leidžia užsiimti Konvencijos zonoje sugautų melsvųjų tunų penėjimo veikla, sąrašą.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame sąraše turi būti tokia informacija:

- ūkio pavadinimas, jo nacionalinis registracijos numeris,

- ūkio vieta,

- ūkio pajėgumas (tonomis).

3. Komisija persiunčia šią informaciją į ICCAT vykdomąjį sekretoriatą iki 2004 m. rugpjūčio 31 d., kad atitinkami penėjimo ūkiai būtų įrašyti į ICCAT ūkių, kuriems leidžiama užsiimti ICCAT Konvencijos zonoje sugautų melsvųjų tunų penėjimo veikla, registrą.

4. Apie bet kokį šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sąrašo pakeitimą, ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki ūkiai pradeda užsiimti ICCAT Konvencijos zonos melsvųjų tunų penėjimo veikla, ta pačia tvarka pranešama Komisijai, kad ji tai perduotų ICCAT vykdomajam sekretoriatui.

5. Valstybės narės jurisdikcijai priklausantys penėjimo ūkiai, kurie nėra įrašyti į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą, negali užsiimti ICCAT Konvencijos zonoje sugautų melsvųjų tunų penėjimo veikla."

3. 5 straipsnis iš dalies pakeičiamas taip:

a) 1 straipsnio dalis pakeičiama taip:

"1. Valstybės narės duomenis apie metinį nominalų sužvejotų II priede nurodytų rūšių žuvų kiekį (ICCAT nustatyta I užduotis) elektroniniu būdu perduoda Komisijai, kuri po to juos perduoda ICCAT vykdomajam sekretoriatui. Ne vėliau kaip iki kitų metų birželio 30 d. valstybės narės moksliniais tikslais perduoda Komisijai galutinius visų metų duomenis arba, kai tai neįmanoma, preliminarius duomenis."

b) 2 dalies įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

"2. Kasmet, ne vėliau kaip liepos 31 d., valstybės narės Komisijos vardu elektroniniu būdu perduoda šiuos duomenis (ICCAT nustatyta II užduotis) ICCAT vykdomajam sekretoriatui."

4. 6 straipsnyje įrašoma tokia pastraipa:

"1a) Valstybės narės moksliniais tikslais elektronine forma perduoda ICCAT vykdomajam sekretoriatui (suteikiant elektroninę prieigą Komisijai) ICCAT nustatytus duomenis apie laimikį ir pastangas, visų pirma – apytikslį išmestų negyvų silkiaryklių, ryklių Isurus oxyrinchus ir mėlynųjų ryklių kiekį."

5. Įrašomas toks straipsnis:

"6a straipsnis

Informacija apie baltųjų marlinų ir mėlynųjų marlinų laimikį

1. Bendrijos laivų kapitonai kiekvieną dieną registruoja savo laivo žurnaluose informaciją apie paleistus gyvus ar negyvus baltuosius marlinus ir mėlynuosius marlinus pagal ne didesnius kaip 5o ilgumos su 5o platuma sektorius ir savo iškrovimo į krantą dokumentuose nurodo iškrautų baltųjų marlinų ir mėlynųjų marlinų skaičių ar masę.

2. Iki kiekvienų metų birželio 30 d. valstybės narės moksliniais tikslais elektronine forma perduoda Komisijai galutinius visų praėjusių metų, o jei tai neįmanoma, preliminarius duomenis apie baltųjų marlinų ir mėlynųjų marlinų laimikį, įskaitant paleidimą ir iškrovimą į krantą."

6. Įrašomi tokie straipsniai:

"8a straipsnis

Laivų, kuriems leidžiama žvejoti Konvencijos zonoje, registras

1. Iki 2003 m. birželio 1 d. kiekviena valstybė narė elektroniniu būdu nusiunčia Komisijai daugiau kaip 24 m bendro ilgio su jos vėliava plaukiojančių ir jos teritorijoje registruotų laivų, kuriems ji, išduodama specialią žvejybos licenciją, leidžia ICCAT Konvencijos zonoje žvejoti tunus ir tunines žuvis, sąrašą.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame sąraše pateikiama tokia informacija:

a) Reglamento (EB) Nr. 2090/98 I priede nustatytas laivo identifikavimo numeris;

b) bet kokios ankstesnės vėliavos;

c) bet kokia informacija apie pašalinimą iš kitų registrų;

d) savininko (-ų) ir valdytojo (-ų) pavadinimas ir adresas;

e) naudojama įranga;

f) laikotarpis, kuriuo leidžiama žvejoti ir (arba) perkrauti į kitą laivą.

3. Komisija iki 2003 m. liepos 1 d. nusiunčia šią informaciją ICCAT vykdomajam sekretoriatui, kad šiuos laivus būtų galima įrašyti į daugiau kaip 24 m bendro ilgio laivų, kuriems leidžiama žvejoti ICCAT Konvencijos zonoje, registrą (toliau – ICCAT registras).

4. Apie bet kokį šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sąrašo pakeitimą, ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki laivas pradeda žvejybos veiklą Konvencijos zonoje, ta pačia tvarka pranešama Komisijai, kad ji tai perduotų ICCAT vykdomajam sekretoriatui.

5. Daugiau kaip 24 m bendro ilgio Bendrijos žvejybos laivai, neįrašyti į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą, ICCAT Konvencijos zonoje negali žvejoti, laikyti, perkrauti į kitą laivą ar iškrauti į krantą tunų ar tuninių žuvų.

6. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad:

a) 1 straipsnyje nurodyta žvejybos veikla ICCAT Konvencijos zonoje pagal licencijos nuostatas galėtų užsiimti tik su jų vėliava plaukiojantys laivai, kurie yra įrašyti į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą ir turi specialią jų išduotą žvejybos licenciją;

b) speciali žvejybos licencija nebūtų išduodama laivams, kurie ICCAT Konvencijos zonoje užsiėmė nelegalia, nereglamentuota ir nepranešta žvejybos veikla (NNN žvejyba), kaip nurodyta 19b straipsnyje, nebent nauji savininkai pateikia pakankamus dokumentais patvirtintus įrodymus, kad ankstesni savininkai ir valdytojai nebeturi jokių teisinių, naudos ar finansinių interesų ir jų niekaip nevaldo arba, kad jų laivai nedalyvauja ir nėra susiję su NNN žvejyba;

c) kai įmanoma, jų nacionalinės teisės aktai draustų su jų vėliava plaukiojančių laivų, kurie yra įtraukti į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą, savininkams ir valdytojams dalyvauti ar būti susijus su ICCAT registre neįrašytų laivų tunų žvejybos veikla ICCAT Konvencijos zonoje;

d) kai įmanoma, jų nacionaliniai teisės aktai reikalautų, kad su jų vėliava plaukiojančių laivų, kurie yra įtraukti į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą, savininkai būtų valstybių narių piliečiai.

7. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių uždrausti ICCAT registre neįrašytiems daugiau kaip 24 m bendro ilgio laivams žvejoti, laikyti, perkrauti į kitą laivą ir iškrauti į krantą ICCAT Konvencijos zonoje sugautus tunus ir tuniškas žuvis.

8. Valstybės narės nedelsdamos perduoda Komisijai visą informaciją apie tai, kad yra rimtų priežasčių įtarti, kad ICCAT registre neįrašyti daugiau kaip 24 m bendro ilgio laivai žvejoja arba perkrauna į kitus laivus tunus ar tunines žuvis ICCAT Konvencijos zonoje.

8b straipsnis

Bendrijos žvejybos laivų frachtavimas

1. Iki kiekvienų metų balandžio 30 d. valstybės narės nusiunčia Komisijai tų metų su jų vėliava plaukiojančių laivų, kuriuos frachtavo ICCAT Konvencijos susitariančiosios šalys, sąrašą ir informuoja apie bet kuriuo metu padarytus bet kokius to sąrašo pakeitimus.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame sąraše pateikiama tokia informacija:

a) Reglamento (EB) Nr. 2090/98 I priede nustatytas laivo identifikavimo numeris;

b) laivo savininko pavadinimas ir adresas;

c) rūšys, kurioms taikomas frachtavimas, ir frachtavimo sutartyje nustatyta kvota;

d) frachtavimo sutarties trukmė;

e) frachtuotojo pavadinimas;

f) valstybės narės pritarimas frachtavimo sutarčiai;

g) šalis, kurioje laivas buvo frachtuotas.

3. Frachtavimo sutarties sudarymo dieną vėliavos valstybė narė nusiunčia ICCAT vykdomajam sekretoriatui tokią informaciją ir informuoja Komisija apie:

a) savo pritarimą frachtavimo sutarčiai;

b) veiksmus, kurių ji ėmėsi užtikrinti, kad frachtuotas laivas su jos vėliava laikosi ICCAT apsaugos ir valdymo nuostatų.

4. Pasibaigus galioti frachtavimo sutarčiai valstybė narė praneša ICCAT vykdomajam sekretoriatui galiojimo pabaigos datą ir informuoja Komisiją.

5. Vėliavos valstybė narė užtikrina, kad:

a) laivui frachtavimo laikotarpiu nebūtų leidžiama žvejoti nesilaikant jam skirtos kvotos ar žvejybos galimybės;

b) jam nebūtų leidžiama tuo pačiu laikotarpiu žvejoti pagal daugiau kaip vieną frachtavimo sutartį;

c) jo laimikis būtų registruojamas atskirai nuo kitų su jos vėliava plaukiojančių laivų;

d) jis laikytųsi ICCAT patvirtintų apsaugos ir valdymo priemonių.

8c straipsnis

Perkrovimas į kitus laivus

Su valstybės narė vėliava plaukiojantys daugiau kaip 24 m bendro ilgio laivai, žvejojantys ūdomis ir įrašyti į 8a straipsnio 1 dalyje nurodytą ICCAT sąrašą, ICCAT Konvencijos zonoje perkrauti laimikį į kitus laivus gali tik iš anksto gavę valstybės narės kompetentingos institucijos leidimą."

7. 9 straipsnio 1 dalyje tekstas "birželio 15 d." pakeičiamas tekstu "rugpjūčio 15 d."

8. Įrašomas toks straipsnis:

"9a straipsnis

Metinė ataskaita apie ICCAT valdymo standartų taikymą dideliuose ūdų laivuose

Iki kiekvienų metų rugsėjo 1 d. valstybės narės, turinčios daugiau kaip 24 m bendro ilgio ūdų laivų, kuriems leidžiama žvejoti Konvencijos zonoje, perduoda Komisijai metinę ataskaitą apie ICCAT valdymo standartų taikymą dideliuose ūdų laivuose, kurios pavyzdys pateikiamas IV priede."

9. Įrašomi tokie straipsniai:

"19a straipsnis

Veiksmai kovojant prieš NNN žvejybą

Kiekviena valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės aktų, stengiasi užtikrinti, kad jos importuotojai, vežėjai ir kiti operatoriai neužsiimtų NNN žvejyba ir perkrovimu į kitus laivus tunus ir tunines žuvis, sugautas NNN žvejyba užsiimančių laivų, ypač, jei tokia žvejyba prieštarauja ICCAT apsaugos ir valdymo nuostatoms.

19b straipsnis

Informacija apie laivus, laikomus užsiimančiais NNN žvejyba

1. Šiame straipsnyje užsiimančiu NNN žvejyba laikomas laivas, plaukiojantis su nesusitariančiosios šalies vėliava, jei valstybės narės kompetentinga institucija įrodo, kad jis:

a) žvejoja tunus ar tunines žuvis ICCAT Konvencijos zonoje, tačiau nėra įrašytas į ICCAT registrą;

b) žvejoja tunus ar tunines žuvis ICCAT Konvencijos zonoje, kurioje vėliavos valstybė pagal ICCAT apsaugos ir valdymo priemones narė neturi kvotos, laimikio normų ar nustatytų žvejybos pastangų;

c) neregistruoja ir nedeklaruoja savo laimikio ICCAT Konvencijos zonoje arba nurodo klaidingus duomenis;

d) priima ar iškrauna į krantą per mažas žuvis, taip pažeisdamas ICCAT apsaugos ir valdymo priemones;

e) žvejoja ne žvejybos sezonais ar ne žvejybos zonose, taip pažeisdamas ICCAT apsaugos ir valdymo priemones;

f) naudoja draudžiamą žvejybos įrangą, taip pažeisdamas ICCAT apsaugos ir valdymo priemones;

g) perkrauna į laivus, įrašytus į šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sąrašą;

h) žvejoja tunus ir tunines žuvis ICCAT Konvencijos zonos pakrantės šalių jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse arba pažeidžia jų įstatymus ir kitus teisės aktus;

i) nepriklauso jokiai valstybei ir žvejoja tunus ir tunines žuvis ICCAT Konvencijos zonoje;

j) užsiima žvejybos veikla, prieštaraujančia bet kokiai kitai ICCAT apsaugos ir valdymo priemonei.

2. Remdamasi iš savo kompetentingų institucijų gauta informacija valstybė narė iki birželio 15 d. praneša Komisijai sąrašą laivų, plaukiojančių su nesusitariančiosios šalies vėliava, kurie laikomi užsiimantys NNN žvejyba tais ar ankstesniais metais. Kartu pateikiami patvirtinamieji dokumentai.

Iki liepos 15 d. Komisija persiunčia iš valstybių narių gautą informaciją ICCAT vykdomajam sekretoriatui.

3. Gavusi iš ICCAT vykdomojo sekretoriato nesusitariančiųjų šalių laivų, laikomų užsiimančiais NNN žvejyba, sąrašo projektą, Komisija jį perduoda valstybėms narėms. Jos nedelsdamos išnagrinėja jį ir patvirtina šių laivų veiklą ir bet kokius pavadinimo, vėliavos valstybės ar nuosavybės pakeitimus.

4. Iki rugsėjo 3 d. valstybės narės nusiunčia Komisijai bet kokią papildomą informaciją, kuri galėtų būti naudinga šio straipsnio 5 dalyje nurodytam sąrašui sudaryti.

5. Komisija kiekvienais metais, gavusi iš ICCAT sąrašą laivų, nustatytų užsiimant NNN žvejyba, (toliau – NNN sąrašas), nusiunčia jį valstybėms narėms.

19c straipsnis

Veiksmai dėl laivų, laikomų užsiimančiais NNN žvejyba

1. Valstybės narės imasi visų būtinų veiksmų pagal savo nacionalinės teisės aktus ir Bendrijos teisę, kad užtikrintų, jog:

a) savavališkai įplaukusiems į uostą į NNN sąrašą įrašytiems laivams būtų neleista iškrauti laimikio į krantą ar perkrauti į kitą laivą;

b) jų vėliava nebūtų suteikiama į NNN sąrašą įrašytiems laivams, nebent pasikeitė laivo savininkas ir jis gali įtikinamai įrodyti, kad ankstesnis savininkas ar valdytojas nebeturi jokių teisinių, finansinių ar kitokių realių interesų dėl laivo ir jo niekaip nebevaldo, arba, atsižvelgusi į visą susijusią informaciją, vėliavos valstybė mano, kad suteikus laivui vėliavą jis neužsiims NNN žvejyba;

c) importuotojai, vežėjai ir kiti valdytojai yra skatinami nedalyvauti ir neperkrauti į laivus tunų ir tuninių žuvų, kurias sugavo į NNN sąrašą įrašyti laivai;

d) būtų gauta ir pasikeista visa reikiama informacija su kitomis susitariančiosiomis šalimis ir bendradarbiaujančiomis nesusitariančiosiomis šalimis, subjektais ir žvejybos įmonėmis, kad būtų aptiktos ir neleista naudotis į NNN sąrašą įrašytų laivų suklastotomis importo/eksporto licencijomis dėl tunų ir tuninių žuvų.

2. Draudžiama:

a) perkrauti žuvį tarp su valstybės narės vėliava plaukiojančių ir Bendrijoje registruotų žvejybos laivų, plaukiojančių bazių ar gabenimo laivų ir į NNN sąrašą įrašytų laivų;

b) frachtuoti į NNN sąrašą įrašytą laivą;

c) importuoti, iškrauti į krantą ar perkrauti į kitą laivą tunus ar tunines žuvis iš į NNN sąrašą įrašytų laivų."

10. II skyrius pakeičiamas taip:

"II SKYRIUS

2 ZONOJE TAIKOMOS KONTROLĖS IR TIKRINIMO PRIEMONĖS

1 SKIRSNIS

Kontrolės priemonės

20 straipsnis

Bendrieji principai

Kiekviena valstybė narė imasi veiksmų, būtinų užtikrinti, kad laivai, plaukiojantys su jos vėliava, laikytųsi zonoje taikomų nuostatų.

20a straipsnis

Laivų, kuriems leidžiama žvejoti IOTC zonoje, registras

8a straipsnis taikomas mutatis mutandis.

20b straipsnis

Perkrovimas į kitus laivus

8c straipsnis taikomas mutatis mutandis.

20c straipsnis

Žvejybos įrangos ženklinimas

1. Bendrijos laivų, kuriems leidžiama žvejoti zonoje, žvejybos įranga ženklinama taip: tinklų, ūdų ir kitos įrangos galuose pritvirtinamos vėliavėlės ar radarų reflektoriniai plūdurai, o naktį – šviečiantieji plūdurai, nurodantys jų vietą ir dydį.

2. Ant ženklinimo plūdurų ir panašių plūduriuojančiųjų objektų, nurodančių stacionariosios žvejybos įrangos padėtį, turi būti aiškiai užrašyta laivo (-ų), kuriam (-iems) jie priklauso, raidė (-ės) ir (arba) skaičius (-iai).

3. Ant žuvų surinkimo įtaisų turi būti aiškiai užrašyta laivo (-ų), kuriam (-iems) jie priklauso, raidė (-ės) ir (arba) skaičius (-iai).

20d straipsnis

Statistinis pranešimas moksliniais tikslais

1. Valstybės narės elektronine forma, suteikdamos elektroninę prieiga Komisijai, laikydamosi V priede nurodytos statistikos pateikimo tvarkos, perduoda IOTC sekretoriatui tokius statistinius duomenis:

a) apie 1 straipsnyje nurodytų rūšių praeitų metų žvejybos pastangas ir laimikį;

b) apie 1 straipsnyje nurodytų rūšių dydį praeitais metais;

c) apie tunų žvejybą naudojant plūduriuojančiuosius objektus, įskaitant žuvų surinkimo įtaisus.

2. Valstybės narės parengia kompiuterinę duomenų bazę, kurioje laikomi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statistiniai duomenys, suteikdamos elektroninę prieigą Komisijai.

2 SKIRSNIS

Uosto patikrinimo tvarka

20e straipsnis

10, 12, 13, 14 ir 15 straipsniai taikomi mutatis mutandis.

3 SKIRSNIS

Jokiai valstybei nepriklausantys laivai ir nesusitariančiųjų šalių laivai

21 straipsnis

Stebėjimas

1. Bendrijos laivų, kuriems leidžiama žvejoti zonoje, kapitonai perduoda savo nacionalinei institucijai informaciją apie pastebėtus nesusitariančiųjų šalių laivus, kurie yra laikomi žvejojančiais arba apie kuriuos žinoma, kad jie zonoje žvejoja didžiaakius, gelsvapelekius ar dryžuotuosius tunus.

2. Valstybės narės nedelsdamos siunčia šią informaciją Komisijai, o ši persiunčia ją IOCT.

21a straipsnis

Žvejybos veiklos kontrolė

18 straipsnis taikomas mutatis mutandis.

21b straipsnis

NNN laivai

19b straipsnis taikomas mutatis mutandis.

21c straipsnis

Priemonės dėl laivų, laikomų užsiimančiais NNN žvejyba

19c straipsnis taikomas mutatis mutandis."

11. Šio reglamento I priede pateikiamas tekstas įrašomas kaip Ia priedas;

12. Šio reglamento II priede pateikiamas tekstas įrašomas kaip IV ir V priedai.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Liuksemburge, 2004 m. balandžio 26 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. Walsh

[1] 2004 m. sausio 13 d. pateikta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

[2] OL L 263, 2001 10 3, p. 1.

[3] OL L 295, 2003 11 13, p. 1.

[4] OL L 266, 1998 10 1, p. 27. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 26/2004 (OL L 5, 2004 1 9, p. 25).

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

II papildymas

"

IV PRIEDAS

+++++ TIFF +++++

V PRIEDAS

Duomenys apie laimikį ir žvejybos pastangas

Paviršinė žvejyba: IOTC turėtų būti pranešami 1° dydžio kvadratinių zonų ir mėnesiniai duomenys apie laimikį – vardinė laimikio masė ir duomenys apie pastangas – žvejybos dienų skaičius (gaubiamieji tinklai, masalo laivas, blizgės, dreifuojantieji tinklaičiai). Žvejybos gaubiamaisiais tinklais duomenys turi būti suskirstyti pagal žuvų būrių tipus. Geriausia, jei šie duomenys yra ekstrapoliuoti pagal nacionalinį mėnesinį kiekvieno įrangos tipo laimikį. IOTC turėtų būti reguliariai pranešami taikyti didinimo koeficientai, atitinkantys laivo žurnalo apimtį.

Žvejyba ūdomis: IOTC turėtų būti pranešami 5° dydžio kvadratinių zonų ir mėnesiniai žvejybos ūdomis laimikio ir pastangų duomenys, geriausia – skaičius ir masė. Žvejybos pastangos turėtų būti nurodomos kablių skaičiumi. Geriausia, jei šie duomenys yra ekstrapoliuoti pagal nacionalinį mėnesinį laimikį. IOTC turėtų būti reguliariai pranešami taikyti didinimo koeficientai, atitinkantys laivo žurnalo apimtį.

Amatinės, smulkiosios ir sportinės žvejybos laimikio, pastangų ir žuvų dydžio duomenys taip pat turėtų būti pateikiami kas mėnesį, tačiau naudojant geriausią geografinę vietą tiems duomenims surinkti ir apdoroti.

Duomenys apie dydį

Atsižvelgiant į tai, kad duomenys apie dydį yra labai svarbūs daugeliui tunų išteklių įvertinimui, IOTC turėtų būti reguliariai pranešami 5° dydžio kvadratinių zonų ir mėnesiniai duomenys apie ilgį, įskaitant bendra išmatuotų žuvų skaičių, paskirstyti pagal įrangą ir žvejybos būdą (pvz., žuvų būrių žvejyba gaubiamaisiais tinklais atviroje jūroje arba dirbtinėmis sąlygomis). Duomenys pateikiami apie visa įranga pagautų ir visų IOTC aprėpiamų rūšių žuvų dydį. Duomenų apie dydį atranka turėtų būti daroma pagal griežtas ir gerai apibrėžtas atsitiktinės atrankos sistemas, kurios būtinos nešališkiems duomenims apie dydį pateikti. Tikslus rekomenduojamas atrankos imčių dydis gali būti skirtingas įvairioms rūšims (kaip įvairių parametrų funkcija), tačiau statistikos duomenų darbo grupė turi nustatyti savitą rekomenduojamą atrankos imties dydį. IOTC taip pat turėtų būti pateikiami išsamesni duomenys apie dydį, pvz., atskirų imčių dydis, kai to reikalauja specialios darbo grupės, tačiau tai daroma laikantis griežtų konfidencialumo taisyklių.

Tunų žvejyba naudojant plūduriuojančiuosius objektus, įskaitant žuvų surinkimo įtaisus (ŽSĮ)

Tam, kad IOTC geriau suprastų besikeičiantį jos kompetencijos zonoje veikiančių laivynų esamų žvejybos pastangų pobūdį, turi būti gauta daugiau informacijos. Kadangi tiekimo laivų veikla ir žuvų surinkimo įtaisų (ŽSĮ) naudojimas yra neatsiejama gaubiamųjų tinklų laivyno žvejybos pastangų dalis, IOTC turėtų būti reguliariai teikiama tokia informacija:

Tokių tiekimo laivų skaičius ir charakteristikos: i) plaukiojančių su jų vėliava, ii) padedančių gaubiamųjų tinklų laivams, plaukiojantiems su jų vėliava arba iii) turinčių licenciją dirbtų jų išskirtinėse ekonominėse zonose ir esančių IOTC kompetencijos srityje.

Tiekimo laivų veiklos lygis: įskaitant 1° dydžio kvadratinių zonų ir mėnesinius duomenis apie jūroje praleistų dienų skaičių.

Be to, susitariančiosios šalys ir bendradarbiaujančios nesusitariančiosios šalys turi imtis visų priemonių pateikti 1° dydžio kvadratinių zonų ir mėnesinius duomenis apie laivyno naudojamų žuvų surinkimo įtaisų (ŽSĮ) skaičių ir tipą.

Duomenų pateikimo IOTC laiko terminai

Labai svarbu, kad visi žuvininkystės duomenys būtų IOTC sekretoriate laiku, kad būtų galima stebėti išteklius ir analizuoti duomenis. Todėl rekomenduojama standartiškai taikyti tokias taisykles:

Pakrančių zonose dirbantys paviršinės žvejybos laivynai ir kitokie laivynai (įskaitant tiekimo laivus) turi pateikti savo žvejybos duomenis kuo anksčiau, bet ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 30 d. (ankstesnių metų duomenis).

Atviroje jūroje dirbantys žvejybos ūdomis laivynai turi pateikti laikinuosius žvejybos duomenis kuo anksčiau, bet ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 30 d. (ankstesnių metų duomenis). Jie turi pateikti galutinę savo žvejybos duomenų sąmatą iki kiekvienų metų gruodžio 30 d. (ankstesnių metų duomenis).

Šiuo metu nustatyti statistikos duomenų pateikimo laiko terminai ateityje gali būti sutrumpinti, nes vis spartėja ryšio ir duomenų apdorojimo technologijos, kas turėtų sutrumpinti dabartinį uždelsimą dėl duomenų apdorojimo.

"

--------------------------------------------------