Komisijos reglamentas (EB) Nr. 658/2004

2004 m. balandžio 7 d.

įvedantis galutines apsaugos priemones prieš tam tikrų paruoštų ar konservuotų citrusinių vaisių (mandarinų ir kt.) importą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3285/94 dėl bendrų importo taisyklių ir Reglamento (EB) Nr. 518/94 panaikinimo [1], su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2474/2000 [2], ypač į jo 7 ir 16 straipsnius,

atsižvelgdama į 1994 m. kovo 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 519/94 dėl bendrų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių ir Reglamentų (EEB) Nr. 1765/82, Nr. 1766/82 ir Nr. 3420/83 panaikinimo [3], su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 427/2003 [4], ypač į jo 6 ir 15 straipsnius,

pasikonsultavusi patariamajame komitete, įkurtame atitinkamai pagal Reglamento (EB) Nr. 3285/94 4 straipsnį ir Reglamentą (EB) Nr. 519/94,

kadangi:

1. TVARKA

(1) 2003 m. birželio 20 d. Ispanijos Vyriausybė informavo Komisiją, kad dėl paruoštų ar konservuotų citrusinių vaisių (mandarinų ir kt.) importo tendencijų reikėtų imtis apsaugos priemonių pagal Reglamentus (EB) Nr. 3285/94 ir (EB) Nr. 519/94, pateikė informaciją su turimais įrodymais, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 3285/94 10 straipsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 519/94 8 straipsnyje ir pareikalavo Komisijos imtis apsaugos priemonių pagal tuos dokumentus.

(2) Ispanija pareiškė, kad pastaruoju metu žymiai ir staigiai padidėjo nagrinėjamo produkto importas tiek absoliučiu dydžiu, tiek ir palyginti su Bendrijoje pagaminamu ir suvartojamu kiekiu. Be to, Ispanija pareiškė, kad importo į Europos bendriją kiekio padidėjimas turėjo neigiamą poveikį kainų lygiui Bendrijoje ir jos gamintojų rinkos daliai bei parduodamam kiekiui, todėl jiems buvo padaryta rimta žala. Ispanija taip pat paragino patvirtinti Bendrijos apsaugos priemones skubos tvarka.

(3) Komisija informavo visas valstybes nares apie padėtį ir konsultavosi su jomis dėl importo terminų bei sąlygų, importo tendencijų ir rimtos žalos ar jos pavojaus ir nagrinėjamų Bendrijos produktų įvairių ekonominės ir komercinės padėties aspektų.

(4) 2003 m. liepos 11 d. Komisija pradėjo tyrimą dėl rimtos žalos ar jos pavojaus Bendrijos gamintojams, gaminantiems panašius ar tiesiogiai konkuruojančius su importuojamais produktais produktus.

(5) Po pirminio tyrimo Komisija įdiegė laikinąsias apsaugos priemones nuo paruoštų ar konservuotų citrusinių vaisių (mandarinų ir kt.) importo pagal 2003 m. lapkričio 7 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1964/2003 [5];

(6) Vėliau Komisija atliko išsamų su nagrinėjamais produktais susijusį tyrimą ir oficialiai informavo eksportuojančius gamintojus ir importuotojus, taip pat – juos atstovaujančias asociacijas (kurios yra žinomai susijusios), eksportuojančių šalių atstovus ir Bendrijos gamintojus.

(7) Tam tikri eksportuojantys gamintojai, Bendrijos gamintojai ir importuotojai pateikė komentarus raštu. Visoms suinteresuotoms šalims, kurios pareikalavo svarstymo per nustatytą laikotarpį ir kurios nurodė, kad joms gali turėti įtakos nagrinėjimo rezultatas ir kad yra ypatingų priežasčių, kodėl jos turi būti išklausytos, buvo suteikta tokia galimybė. Rengiant galutines išvadas buvo apsvarstyta ir atsižvelgta į šalių pateiktus žodinius ir rašytinus komentarus. Komisija pareikalavo pateikti ir patikrino visą informaciją, kurią ji laikė būtina galutiniam sprendimui.

2. TYRIMO REZULTATAI

2.1. NAGRINĖJAMI PRODUKTAI IR PANAŠŪS ARBA TIESIOGIAI KONKURUOJANTYS PRODUKTAI

2.1.1. Nagrinėjami produktai

(8) Produktai, dėl kurių Komisija buvo informuota, kad dėl importo tendencijų reikėtų įdiegti apsaugos priemones – tai tam tikri paruošti ar konservuoti mandarinai (įskaitant saldžiuosius mandarinus ir satsumas), klementinos, vilkingai ir kiti panašūs citrusų hibridai, be pridėto alkoholio, su pridėtu cukrumi (nagrinėjami produktai).

(9) Nagrinėjami produktai šiuo metu klasifikuojami KN kodais 20083055 ir 20083075. Šie KN kodai atitinka nagrinėjamus produktus pirminėje pakuotėje, kurių grynoji masė yra atitinkamai didesnė kaip 1 kg arba mažesnė kaip 1 kg.

(10) Tyrimas parodė, kad nagrinėjami produktai gaunami nulupus ir padalijus į skilteles tam tikrų rūšių smulkius citrusinius vaisius (daugiausia saldžiuosius mandarinus), kurie vėliau sudedami į cukraus sirupą (14–16 %). Nulupimas ir padalijimas į skilteles gali būti atliekama rankiniu būdu arba mašinomis.

(11) Nagrinėjami produktai gaminami įvairios masės, siekiant patenkinti tiek plataus vartojimo rinkos, tiek viešojo maitinimo ir maisto pramonių poreikį. Didžiąją plataus vartojimo rinkos dalį užima po 312 g grynosios masės (175 g – nupylus) fasuota produkcija, nors didėja parduodamos stambiau (850 g (480 g)) fasuotos produkcijos dalis. Dar stambiau fasuota – po 2,65 kg (1500 g) ir 3,1 kg (1700 g) – produkcija naudojama viešojo maitinimo ir maisto pramonėje, kur 2,65 kg forma yra populiaresnė.

(12) Satsumos, klementinos ir kiti mažieji citrusiniai vaisiai visuotinai žinomi bendru pavadinimu "mandarinai". Dauguma šių skirtingų rūšių vaisių tinkami vartoti kaip šviežia produkcija arba sultims spausti ar konservuoti. Jie yra panašus ir todėl švieži mandarinai (įskaitant saldžiuosius mandarinus ir satsumas), klementinos, vilkingai ir kiti panašūs citrusų hibridai, iki šešių skaitmenų lygio visi klasifikuojami vienodu KN kodu (080520).

(13) Kai kurie eksportuojantys gamintojai įrodinėjo, kad ne tik konservuoti mandarinai, bet ir visi konservuoti vaisiai turėtų būti laikomi vienos rūšies importuojamais nagrinėjamais produktais.

(14) Komisija atmetė šį argumentą ir patvirtino, kad yra skirtumas tarp konservuotų mandarinų ir kitų tipų konservuotų vaisių. Švieži vaisiai, iš kurių gaminami kitų tipų konservuoti vaisiai, turi skirtingus Kombinuotosios nomenklatūros šešių skaitmenų lygio kodus. Nors konservuoti mandarinai ir kiti konservuoti vaisiai iš tiesų priskiriami HS kodui 2008, jam priklauso ir kiti produktai, kurie yra skirtingi. Todėl priskyrimas HS kodui 2008 savaime nelaikomas svarbiu veiksniu. Nors skirtingų tipų konservuoti vaisiai (tiek vienos rūšies, tiek mišrūs) turi kai kurias vienodas savybes (pvz., ilgą tinkamumo vartoti laikotarpį, konservuojami cukraus sirupe ar vaisių sultyse), produktų skonis, sandara, dydis, forma ir spalva skiriasi, ir todėl jais negalima pakeisti konservuotų mandarinų. Nors visi jie yra maisto produktai, pagrindiniai jų vartotojai taip pat skirtingi. Negana to, skiriasi kiekvieno produkto gamybos procesas (atsižvelgiant į tai, ar vaisių reikia džiovinti, nulupti, supjaustyti gabaliukais, supjaustyti griežinėliais ar padalinti į skilteles).

(15) Kitas argumentas buvo tas, kad paruošti bei konservuoti vaisiai ir švieži vaisiai yra vienos rūšies importuojami nagrinėjami produktai. Šis argumentas taip pat buvo atmestas. Paruošti ir konservuoti vaisiai keturių skaitmenų lygiu priskiriami kitai klasifikacijai nei švieži vaisiai. Švieži vaisiai neapdorojami ir jų tinkamumo vartoti laikotarpis yra trumpas. Juos paprastai plauna, nulupa, išima kauliukus, supjausto griežinėliais, gabaliukais ar kitaip apdoroja galutinis vartotojas. Tokie produktai paprastai turi kitokias skonio, struktūros ir kt. savybes nei paruošti ir konservuoti vaisiai, jų skirtinga ir paskirtis.

(16) Nepaisant to, kad nagrinėjami produktai gali būti gaminami iš keleto skirtingų tipų mažųjų citrusinių vaisių, kad jų kokybė skirtinga ir, kad jie pakuojami į skirtingo dydžio pirminę pakuotę, Komisijos tyrimas rodo, kad visi jie turi vienodas ar panašias fizines savybes, paskirtį ir pritaikymą. Taigi, Komisija nustato, kad nagrinėjami produktai yra vienos rūšies, klasifikuojami pagal pirmiau minėtus atitinkamus KN kodus.

2.1.2. Panašūs arba tiesiogiai konkuruojantys produktai

(17) Komisija išnagrinėjo, ar Bendrijos gamintojų gaminami produktai (toliau – panašūs produktai) yra panašūs į importuojamus nagrinėjamus produktus.

(18) Nagrinėjami produktai gaminami įvairios kokybės, paprastai su maždaug iki 10 % pažeistų vaisių skiltelių ("gera" kokybė). Visi kiti priskiriami "standartinės" kokybės kategorijai. Kai kurie bendradarbiaujantys eksportuotojai ir importuotojai pareiškė, kad konservuoti mandarinai iš Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) yra geresnės kokybės už ES kilmės mandarinus, kadangi yra nulupti rankiniu būdu, ir tvirtino, kad iš KLR importuojamoje produkcijoje yra mažiau pažeistų skiltelių. Tačiau, kadangi didžioji dauguma importo yra iš KLR, yra prieštaringų faktų dėl nagrinėjamų produktų ir panašių produktų kokybės/suvokiamos kokybės, ir kadangi šio kokybės argumento nebuvo įmanoma pagrįsti:

- vienas importuotojas prekiavo aukščiausiosios ir prastesnės rūšies nagrinėjamais produktais. Patikrinimas parodė, kad 2002 m. jis nupirko šiek tiek didesnį kiekį aukščiausiosios rūšies produkcijos iš Ispanijos nei iš KLR ir importavo visą prastesnės rūšies produkciją iš Kinijos,

- siekdami užtikrinti savo produkcijos kokybę ir aukščiausius higienos standartus, Bendrijos gamintojai daug investavo į plačias modernizavimo programas ir jų gamybos procesai yra labai automatizuoti. Bendrijos gamintojai nurodė, kad dėl rūpinimosi griežta importuojamų produktų higienos kontrole konservavimo proceso metu, kai kurių šalių vartotojai teikia pirmenybę Bendrijos gamintojų konservuotų mandarinų produkcijai.

(19) Tokiomis aplinkybėmis Komisija nusprendė, kad nėra žymaus skirtumo tarp nagrinėjamų produktų ir Bendrijos gamintojų gaminamos produkcijos tikrosios ar suvokiamos kokybės, nors tam tikri nedideli tiek tikrosios, tiek suvokiamos kokybės skirtumai yra.

(20) Priimdama sprendimą Komisija atidžiai išnagrinėjo šiuos pareiškimus ir atsižvelgė visų pirma į tokias tyrimo išvadas:

a) importuojami produktai ir Bendrijos produktai tarifo tikslais HS kodo lygiu (šeši skaitmenys) turi vienodą tarptautinę klasifikaciją. Be to, jie turi vienodas arba panašias fizines savybes, pvz., skonį, dydį, formą ir struktūrą. Yra šiokių tokių kokybės skirtumų, tačiau paprastai jie nėra juntami vartotojams. Be to, nesant kilmės nuorodos tam tikrų Europos rinkoje parduodamų importuojamų produktų etiketėje, vartotojams sunku atskirti ES produkciją nuo importuojamos;

b) importuojamais produktais ir Bendrijos produktais yra prekiaujama per panašius arba tuos pačius prekybos kanalus, informacija apie kainą lengvai gaunama ir nagrinėjami produktai ir Bendrijos gamintojų produktai konkuruoja daugiausia kaina;

c) importuojami produktai ir Bendrijos produktai gali tarnauti tai pačiai arba panašiai galutinei paskirčiai, todėl jie daugiausia yra alternatyvūs arba pakaitiniai produktai ir lengvai pakeičiami vieni kitais;

d) importuojami produktai ir Bendrijos produktai vartotojų laikomi alternatyviomis priemonėmis konkrečiam norui ar poreikiui patenkinti, todėl kai kurių eksportuotojų ir importuotojų nurodomi tokio pobūdžio skirtumai yra tik nedideli pokyčiai.

(21) Atsižvelgdama į pirmiau minėtus dalykus, Komisija padarė išvadą, kad, nepaisant produktų charakteristikų ir savybių skirtumų, nurodytų pirmiau minėtuose pareiškimuose, importuojami produktai ir Bendrijos produktai yra "panašūs".

2.2. BENDRIJOS GAMINTOJŲ APIBRĖŽIMAS

(22) Visas Bendrijoje 2002–2003 m. konservavimo sezonu pagamintų nagrinėjamų produktų kiekis yra maždaug 40000 t. Visa nagrinėjamų produktų Bendrijos produkcija buvo pagaminta Ispanijoje.

(23) Visi aštuoni Bendrijos gamintojai (konservuotojai), kurie visiškai bendradarbiavimo tyrime, yra Ispanijos nacionalinei perdirbtų vaisių ir daržovių asociacijų federacijai (FNACV) priklausančių asociacijų nariai. 2002–2003 m. Bendrijoje buvo pagaminta 39600 tnagrinėjamų produktų, iš kurių pirmiau minėti gamintojai pagamino 34150 t, t. y. daugiau kaip 85 % visos Bendrijos produkcijos. Todėl jie pagamina didžiąją dalį Bendrijos produkcijos, minimos Reglamento (EB) Nr. 3285/94 5 straipsnio 3 dalies c punkte ir Reglamento (EB) Nr. 519/94 15 straipsnio 1 dalyje. Taigi, šiame tyrime jie laikomi Bendrijos gamintojais.

3. IMPORTO PADIDĖJIMAS

3.1. ĮVADAS

(24) Komisija išnagrinėjo, ar į Bendriją importuojamų nagrinėjamų produktų kiekis (absoliutus arba palyginti su Bendrijos produkcija) taip smarkiai padidėjo ir (arba) jie importuojami tokiomis sąlygomis, kad rimtai kenktų arba grasintų kenkti Bendrijos gamintojams. Šia prasme Komisija sutelkė dėmesį į nagrinėjamų produktų importą pastaruoju laikotarpiu, kurio duomenis buvo galima gauti. Toliau pateikiamoje lentelėje nurodyta importo plėtra nuo 1998–1999 m. iki 2002–2003 m.

| 1998–1999 | 1999–2000 | 2000–2001 | 2001–2002 | 2002–2003 |

Importas į ES | 16347 | 17573 | 20335 | 44804 | 44813 |

Bendrijos produkcija | 81869 | 75767 | 60462 | 60329 | 39600 |

Santykis tarp importuojamo ir viso produkcijos kiekio | 20 % | 23 % | 34 % | 74 % | 113 % |

3.2. IMPORTO DYDIS

(25) Nuo 1998–1999 m. iki 1999–2000 m. importas išaugo maždaug 7 %. Kitais metais augimo sparta buvo maždaug 16 %, 2000–2001 m. importui išaugus iki 20335 t. Vėliau, nuo 2000–2001 m. iki 2001–2002 m., importas smarkiai padidėjo. Per vienerius metus jis išaugo 120 % – iki 44804 t, t. y. iki daugiau kaip 2,5 karto didesnio kiekio nei 1998–1999 m. 2002–2003 m. konservavimo sezoną importas išliko maždaug tokio paties lygio.

Šias tendencijas patvirtina ir naujausi turimi duomenys. Naujausia informacija rodo, kad importas į ES per 2003 m. (vėliausias laikotarpis, apie kurį turima duomenų) pasiekė maždaug 54000 t, o paskutinį ketvirtį buvo didžiausias – 17000 t, nepaisant to, kad 2003 m. lapkričio 9 d. buvo įdiegtos laikinosios apsaugos priemonės.

(26) Palyginti su visu Bendrijos produkcijos kiekiu, importas išaugo nuo 20 % 1998–1999 m. iki 34 % 2000–2001 m., 74 % 2001–2002 m. ir 113 % 2002–2003 m. Šią tendenciją patvirtina ir pati naujausia informacija.

3.3. IMPORTO DALIS RINKOJE

| 1998–1999 | 1999–2000 | 2000–2001 | 2001–2002 | 2002–2003 |

Importo dalis rinkoje | 20 % | 24 % | 31 % | 56 % | 62 % |

(27) Importo dalis rinkoje nuo 1998–1999 m. iki 2000–2001 m. padidėjo nuo 20 % iki 31 %, 2001–2002 m. beveik padvigubėjo iki 56 %. 2002–2003 m. importo rinkos dalis dar padidėjo iki 62 % suvartojamo kiekio. Komisija daro išvadą, kad padidėjimą nesenoje praeityje galima laikyti staigiu, dideliu ir žymiu, palyginti su ankstesnių nagrinėtų sezonų raida.

4. IMPORTO KAINOS

Šaltinis:

Eurostatas

| 1998–1999 | 1999–2000 | 2000–2001 | 2001–2002 | 2002–2003 |

Kaina eurai/t | 631 | 670 | 792 | 691 | 605 |

(28) Importuojamų produktų vidutinė kaina (CIF prie ES sienos) nuo 1998–1999 m. iki 1999–2000 m. padidėjo 6 %, nuo 1999–2000 m. iki 2000–2001 m. – dar 18 %, o 2001–2002 m. nukrito 13 % – iki 691 eurų/t. Vidutinė kaina 2002–2003 m. toliau krito iki 605 eurų/t. Komisija pastebi, kad, nors 2000–2001 m. kaina padidėjo, importas labiausiai išaugo 2001–2002 m., kai kainos krito, ir jos toliau mažėjo 2002–2003 m. (12 %).

(29) Kainų mažėjimo tendenciją patvirtina ir naujausi turimi duomenys. Naujausia importuotojų pateikiama informacija apie importo ir perpardavimo kainą ir kiekį laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio mėn. iki 2003 m. gruodžio mėn. rodo, kad tuo metu kaina dar sumažėjo 13,5 %. Kadangi konservuotų mandarinų eksporto sąskaitos paprastai išrašomos JAV doleriais, jo kurso krytis euro atžvilgiu dar labiau sumažino kainą. Laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio mėn. iki 2003 m. gruodžio mėn. vidutinis keitimo kursas buvo 1,15 JAV dolerio už eurą, o 2002–2003 m. – 1,08 JAV dolerio už eurą, t. y. sumažėjo 6 %. Kadangi bendras kainos sumažėjimas buvo 13,5 %, matyti, kad šio sumažėjimo negalima sieti vien tik su keitimo kurso pokyčiais, bet reikia sieti ir su realios kainos sumažėjimu mėnesiais prieš pat laikinųjų priemonių įdiegimą ir trumpą laiką po to.

(30) Vertindama tikėtinas kainos tendencijas ateityje Komisija taip pat pastebi, kad pirmaujantysis rinkos satsumų prekybos Vokietijoje mažmenininkas sumažino standartinės 314 ml skardinės kainą nuo 0,35 euro iki 0,29 euro nuo 2004 m. sausio 5 d. (t. y. po laikinųjų priemonių įdiegimo).

5. NENUMATYTOS APLINKYBĖS

(31) Per paskutinius penkerius metus įvyko keletas įvykių, dėl kurių smarkiai padidėjo nagrinėjamų produktų importas, ypač iš KLR. Šių įvykių nebuvo įmanoma numatyti Urugvajaus raundo metu. Reikėtų pastebėti, kad ši analizė sutelkia pagrindinį dėmesį į KLR, kadangi daugiau kaip 98 % nagrinėjamo produkto importo į ES yra Kinijos kilmės.

(32) Iki dešimto dešimtmečio vidurio KLR nagrinėjamų produktų gamybos pajėgumas buvo pakankamas vidaus paklausai ir eksporto į pagrindines bei pelningiausias eksporto rinkas – Japoniją ir Jungtines Amerikos Valstijas (vakarų pakrantę) – poreikiams patenkinti. Kinijos eksportas į Bendrija buvo nedidelis ir palyginti stabilaus lygio.

(33) Toliau pateikiamoje lentelėje nurodyti apytikriai pasaulinio suvartojimo ir KLR gamybos pajėgumo, produkcijos, eksporto ir vietinio suvartojimo duomenys konservavimo sezonais nuo 1998–1999 m. iki 2002–2003 m. santykiniais vienetais, apytikrį 1998–1999 m. pasaulinį suvartojimą prilyginus 100 santykinių vienetų.

Šaltinis:

Eurostatas ir kita viešai skelbiama informacija, taip pat per tyrimą pateikta informacija. Duomenys pateikiami santykiniais vienetais, kadangi Kinijos duomenis pateikusioji šalis pareikalavo, kad duomenys būtų traktuojami kaip konfidencialūs.

| 1998–1999 | 1999–2000 | 2000–2001 | 2001–2002 | 2002–2003 |

Pasaulinis suvartojimas | 100 | 115 | 113 | 137 | 141 |

Kinijos gamybos pajėgumas | 70 | 96 | 113 | 139 | 148 |

Kinijos produkcija | 57 | 82 | 86 | 109 | 124 |

Kinijos vidaus suvartojimas | 5 | 9 | 12 | 16 | 20 |

Kinijos bendras eksporto kiekis (apytikris) | 48 | 65 | 70 | 96 | 104 |

(34) 1998–1999 m. Kinijos vidaus suvartojimas buvo 5, gamybos pajėgumas – 70, realiai pagamintas produkcijos kiekis – 57 santykiniai vienetai (daug didesnis, nei reikia vietiniams poreikiams patenkinti). Iki 2002–2003 m. Kinijos vidaus suvartojimas išaugo iki 20, tačiau Kinijos gamybos pajėgumas padidėjo iki 148, realiai pagamintas produkcijos kiekis iki 124 santykinių vienetų (88 % numatomo pasaulinio suvartojimo). Nors Kinijos suvartojimas sparčiai augo, jis realiai liko žemas. Nors pasaulinis suvartojimas augo, tai vyko palaipsniui (maždaug po 7 % per metus). Tokiomis aplinkybėmis nebuvo įmanoma tikėtis, kad Kinijos gamybos pajėgumai išaugs 16 % per metus ir 2002–2003 m. viršys pasaulinį suvartojimą, nepaliekant vietos kitiems gamintojams. Kadangi KLR vidaus suvartojimas išaugo tik iki 20 santykinių vienetų, Kinijos gamybos pajėgumo ir produkcijos kiekio išaugimas aiškiai privertė KLR eksportuoti labai didelį kiekį (ir iš tikrųjų, per nagrinėjamą laikotarpį eksportas išaugo daugiau kaip dvigubai – nuo 48 iki 104 santykinių vienetų). Šiems skaičiams galima priskirti tam tikrą kontekstą atsižvelgiant į tai, kad Kinijos eksportas 2002–2003 m. daugiau kaip tris kartus viršys numatytą Europos bendrijos suvartojimą tais metais.

(35) Matyti, kad ES ir JAV ginčas dėl hormonų mėsoje taip pat buvo vienas iš Kinijos eksporto į ES padidėjimo veiksnių. Į produktų, kuriems Jungtinės Valstijos dėl ginčo pasiūlė taikyti atsakomąsias priemones, sąrašą buvo įtraukti ir nagrinėjami produktai. Atrodo, kad Kinijos gamintojai tai suprato kaip suteikiamą galimybę žymiai padidinti jų eksportą į Jungtines Amerikos Valstijas, pakeičiant Europos produkciją, ir tai žymiai išplėtė Kinijos konservavimo pajėgumą. Tačiau ta galimybė taip ir nesusidarė, todėl KLR susidūrė su žymiu pajėgumo pertekliumi, kuriam turėjo rasti alternatyvias realizavimo vietas. Patraukliausia pasirodė ES rinka ir KLR žymiai padidino savo eksportą į ES rinką.

(36) Eksportą dar paskatino ir Kinijos monetarinė politika, pagal kurią juanis yra susietas su JAV doleriu santykiu maždaug 8,28 juanių už JAV dolerį, nepaisant juntamo skirtumo tarp santykinių šių dviejų valiutų verčių. Dėl to žymiai padidėjo tikimybė, kad nagrinėjami produktai greičiau bus eksportuojami nei parduodami Kinijos vietinėje rinkoje. Be to, dėl netikėto JAV dolerio vertės kryčio euro atžvilgiu nuo 2000 m. spalio mėn., juanis nuvertėjo euro atžvilgiu ir Europos rinka tapo dar patrauklesnė Kinijos eksportuotojams.

(37) Pagal Komisijos atliktą analizę daroma išvada, kad nenumatytos aplinkybės, dėl kurių išaugo importas į Bendriją, susideda iš keleto vienu metu pasireiškusių veiksnių: beprecedentis Kinijos gamybos pajėgumo išaugimas, dėl ko padidėjo spaudimas eksportui; galimybė, kad Jungtinių Valstijų atsakomosios priemonės ginče dėl hormonų galėtų pašalinti ES produkciją iš JAV, paskatinusi išaugti KLR gamybos pajėgumą ir pagamintos produkcijos kiekį; vartotojų prioritetų pokytis nuo 2001 m. ir Kinijos Vyriausybės valiutų keitimo kurso politika, siejant su netikėtu Jungtinių Valstijų dolerio nuosmukiu nuo 2000 m. spalio mėn. Dėl šių veiksnių derinio, kurio akivaizdžiai nebuvo įmanoma numatyti besibaigiant Urugvajaus raundui, susidarė sąlygos beprecedenčiam importo į Bendriją išaugimui.

6. RIMTA ŽALA

6.1. ĮVADAS

(38) Siekdama nustatyti, ar buvo rimtai pakenkta panašių produktų Bendrijos gamintojams, t. y. žymiai pabloginta bendra Bendrijos gamintojų padėtis, Komisija įvertino visus susijusius objektyvius ir kiekybiškai įvertinamus veiksnius, turėdama omenyje Bendrijos gamintojų padėtį. Visų pirma Komisija įvertino nagrinėjamų produktų gamybos pajėgumo, produkcijos, pajėgumo išnaudojimo, dirbančiųjų skaičiaus, produktyvumo, grynųjų pinigų cirkuliacijos, panaudoto kapitalo grąžos, uždarojo naudojimo, atsargų, suvartojimo, prekybos, rinkos dalies, kainos, kainų mažinimo ir pelningumo raidą nuo 1998–1999 m. iki 2002–2003 m. sezonais.

(39) Pateikta ir Bendrijos suvartojimo analizė, nors ne kaip žalos rodiklis.

6.1.1. Suvartojimas

| 1998–1999 | 1999–2000 | 2000–2001 | 2001–2002 | 2002–2003 |

Suvartojimas (t) | 80065 | 74056 | 65676 | 80960 | 72843 |

(40) Nagrinėjamų produktų suvartojimas Bendrijoje buvo nustatytas remiantis visu Bendrijos ir kitų ES gamintojų laisvoje rinkoje parduotu nagrinėjamų produktų kiekiu ir visu importuotu į Bendriją kiekiu pagal Eurostato ataskaitas.

(41) Nuo 1998–1999 m. iki 2000–2001 m. suvartojimas Bendrijoje sumažėjo 18 %, nuo 80065 t iki 65676 t. Nuo 2000–2001 m. iki 2001–2002 m. jis padidėjo 23 % ir pasiekė aukščiausią lygį per nagrinėjamą laikotarpį (80960 t). Per paskutinį sezoną (2002–2003 m.) suvartojimas palyginti su 2001–2002 m. sumažėjo 10 % ir tapo artimas nagrinėjamo laikotarpio vidurkiui (74720 t per metus).

6.1.2. Gamybos pajėgumas ir pajėgumo išnaudojimas

| 1998–1999 | 1999–2000 | 2000–2001 | 2001–2002 | 2002–2003 |

Pajėgumas (t) | 126760 | 129260 | 129260 | 129260 | 129260 |

Pajėgumo išnaudojimas | 65 % | 59 % | 47 % | 47 % | 31 % |

(42) Komisija išanalizavo Bendrijos gamintojų gamybos pajėgumą remdamasi viso sezono gamybos pajėgumu (nuo spalio 1 d. iki kitų metų rugsėjo 30 d.). Panašūs produktai gaminami nuo lapkričio iki vasario mėn., naudojant gamybos įrangą, kurios dalis likusį metų laiką gali būti panaudota kitiems vaisiams ir daržovėms perdirbti. Tačiau atitinkamuose regionuose (Valensija ir Mursija Ispanijoje) nuo lapkričio iki vasario nėra kitų vaisių ar daržovių, kurias būtų galima perdirbti.

(43) Tyrimas patvirtino, kad per tiriamąjį laikotarpį bendras numatytas teorinis gamybos pajėgumas išliko stabilus ir tik nedaug (2 %) padidėjo nuo 1998–1999 m. iki 1999–2000 m.

(44) Pajėgumo išnaudojimas nuo 1998–1999 m. iki 1999–2000 m. sumažėjo nuo 65 % iki 59 %. Tai iš dalies paaiškina pajėgumo padidėjimas 2 % tais metais, tačiau jį daugiau lėmė produkcijos sumažėjimas 7,5 % – nuo 81869 t iki 75767 t. 2000–2001 m. pajėgumo išnaudojimas dar sumažėjo 12 % (iki 47 %). Kitais metais jis išliko stabilus, tačiau 2002–2003 m. vėl nukrito iki 31 % (16 % sumažėjimas). Pajėgumo išnaudojimo mažėjimas nuo 1999–2000 m. atspindi pagaminamos produkcijos kiekio sumažėjimą tuo pačiu laikotarpiu.

6.1.3. Visa Bendrijos produkcija

| 1998–1999 | 1999–2000 | 2000–2001 | 2001–2002 | 2002–2003 |

Produkcija (t) | 81869 | 75767 | 60462 | 60329 | 39600 |

(45) Visa Bendrijos produkcija nuo 1998–1999 m. iki 2001–2002 m. sumažėjo nuo 81869 t iki 60329 t. Vėliau, 2002–2003 m. sezonu ji sumažėjo dar 35 % ir pasiekė žemiausią lygį per visą tiriamąjį laikotarpį.

(46) Šią produkcijos mažėjimo tendenciją patvirtina patys naujausieji turimi duomenys (2003–2004 m.), kurie rodo tolimesnį mažėjimą iki 26165 t (daliniai duomenys). Bendrijos gamintojai negali investuoti ir įsipareigoti gaminti, jei neturi išankstinių užsakymų iš didžiausių savo užsakovų. Antra vertus, jie negali gauti tokių užsakymų, jei negali konkuruoti kaina.

6.1.4. Dirbančiųjų skaičius

| 1998–1999 | 1999–2000 | 2000–2001 | 2001–2002 | 2002–2003 |

Dirbančiųjų skaičius (laikotarpio pabaigoje) | 2502 | 2441 | 2462 | 2419 | 2343 |

(47) Dirbančiųjų, susijusių su nagrinėjamais produktais, skaičius 1999–2000 m. sumažėjo. 2000–2001 m. jis kiek padidėjo, o 2001–2002 m. ir 2002–2003 m. vėl mažėjo. Be Bendrijos gamintojų dirbančiųjų skaičiaus mažėjimo, Bendrijoje buvo užregistruotas ir mandarinų konservavimo srities dirbančiųjų mažėjimas per penkerių metų laikotarpį, kadangi kai kurie nagrinėjamų produktų gamintojai Bendrijoje nutraukė veiklą iki pradedant tyrimą dėl apsaugos. Reikia pastebėti, kad didžiąją darbo jėgos dalį sudaro sezoniniai dirbantieji. Todėl ankstesnę lentelę reikia nagrinėti kartu su toliau pateikiama lentele su duomenimis apie darbo valandas.

6.1.1. Darbo valandų skaičius ir produktyvumas

| 1998–1999 | 1999–2000 | 2000–2001 | 2001–2002 | 2002–2003 |

Darbo valandų skaičius | 944000 | 985000 | 823000 | 861000 | 625000 |

Produktyvumas (darbo valandos/t) | 15,9 | 16,8 | 15,6 | 16,8 | 17,7 |

(48) Tikslesnį vaizdą apie poveikį Bendrijos gamintojų dirbančiųjų skaičiui sudaro darbo valandų duomenys, kurie aprėpia sezoninį darbą. Darbo valandų skaičius yra tikslesnis rodiklis produktyvumui matuoti nei dirbančiųjų skaičius.

(49) Apskritai galima pastebėti pastovų darbo valandų skaičiaus mažėjimą – pastaruoju laikotarpiu jis sumažėjo nuo 861000 iki 625000 arba 27 %. Produktyvumas nuo 1998–1999 m. iki 2001–2002 m. šiek tiek sumažėjo nuo 15,9 iki 16,8, o paskutinį sezoną (2002–2003 m.) dar labiau – iki 17,7 valandų vienai tonai. Reikia pastebėti, kad produktyvumo kaitą daugiausia sukelia šviežių produktų derliaus skirtumai.

6.1.6. Grynųjų pinigų cirkuliacija ir panaudoto kapitalo grąža (ROCE)

Finansiniai metai | 1998 | 1999 | 2000 | 2001 | 2002 |

Grynųjų pinigų cirkuliacija (santykiniai vienetai: 1999 m. = 100) | 2 | 100 | 80 | 116 | -4 |

ROCE | 15,1 | 18,9 | 9,3 | 9,8 | 8,1 |

(50) Grynųjų pinigų cirkuliaciją ir ROCE galima ištirti tik bendradarbiaujančių įmonių, gaminančių nagrinėjamus produktus, lygiu (o ne pačių nagrinėjamų produktų atžvilgiu) ir jų rodikliai pateikiami pagal kalendorinius metus. Todėl šie rodikliai yra mažiau svarbūs nei kiti rodikliai. Nepaisant to, matyti, kad grynųjų pinigų cirkuliacija ir ROCE žymiai sumažėjo.

6.1.7. Parduodamas kiekis

| 1998–1999 | 1999–2000 | 2000–2001 | 2001–2002 | 2002–2003 |

Bendrijoje parduotas kiekis (t) | 63718 | 56483 | 45341 | 36156 | 28030 |

(51) Bendrijoje parduodamų panašių produktų kiekis nuo 1998–1999 m. iki 2000–2001 m. sumažėjo nuo 63718 t iki 45341 t, kas atspindi suvartojimo sumažėjimą ir importo padidėjimą tuo laikotarpiu. Tačiau, nepaisant išaugusio suvartojimo kitais metais, nuo 2000–2001 m. iki 2001–2002 m. parduodamas kiekis toliau mažėjo (20 %) ir pasiekė 36156 t, o importas išaugo daugiau kaip dvigubai – iki 44804 t. Tai rodo didėjantį importo dominavimą rinkoje. Naujausiu laikotarpiu parduodamas kiekis toliau mažėjo iki 28030 t (2002–2003 m.) – žemiausio per visą istoriją lygio, o per ketverius metus sumažėjimas buvo 56 %.

6.1.8. Rinkos dalis

| 1998–1999 | 1999–2000 | 2000–2001 | 2001–2002 | 2002–2003 |

Rinkos dalis | 79 % | 76 % | 69 % | 44 % | 38 % |

(52) Bendrijos gamintojų turima rinkos dalis nuo 1998–1999 m. iki 2000–2001 m. sumažėjo nuo 79 % iki 69 %, 2001–2002 m. – iki 44 %, o 2002–2003 m. – iki 38 %. Žymus mažėjimas per paskutinius du sezonus rodo vis didesnį importo kiekį rinkoje tuo laikotarpiu, nepaisant to, kad Bendrijos gamintojai nuo 2000–2001 m. iki 2001–2002 m. sumažino kainas 17 %, o 2002–2003 m. – dar 6 %.

(53) Kainų mažėjimas ir rinkos dalies netekimas vyko vienu metu ir tai žymiai sumažino Bendrijos gamintojų pelningumą, kaip aptariama toliau.

6.1.9. Panašių produktų kaina ir kainos sumažinimas

| 1998–1999 | 1999–2000 | 2000–2001 | 2001–2002 | 2002–2003 |

Vieneto kaina prekiaujant Bendrijoje (eurai/t) | 826 | 790 | 925 | 827 | 781 |

Kinijos eksporto kaina su muito mokesčiu (eurai/t) [6] | 732 | 773 | 910 | 790 | 691 |

Kainos sumažinimas (eurai/t) | 94 | 17 | 15 | 37 | 90 |

Kainos sumažinimas | 11 % | 2 % | 2 % | 4 % | 12 % |

(54) Panašių produktų vidutinė kaina 1998–1999 m. krito, o 2000–2001 m. padidėjo 17 % – iki 925 eurų/t. 2001–2002 m. kaina vėl sumažėjo iki 827 eurų/t, o 2002–2003 m. dar labiau – iki 781 eurų/t.

(55) Siekiant nustatyti kainų sumažinimo lygį, buvo išnagrinėta informacija apie kainas sulygintinais laikotarpiais tuo pačiu prekybos lygiu ir parduodant panašiems vartotojams. Remiantis vidutine kaina, kurią be atvežimo išlaidų Bendrijos importuotojai sumoka Bendrijos gamintojams ir eksportuotojams (CIF prie ES sienos, įskaitant muito mokestį), vietinės kainos per penkerius nagrinėtus laikotarpius buvo sumažintos 2–12 %.

6.1.10. Pelningumas

| 1998–1999 | 1999–2000 | 2000–2001 | 2001–2002 | 2002–2003 |

Grynasis pelnas (nuostolis) prekiaujant Bendrijoje | 4,0 % | 0,5 % | 6,8 % | –1,7 % | –4,3 % |

(56) Bendrijos gamintojų pelningumas prekiaujant Bendrijoje nagrinėjamu penkerių metų laikotarpiu labai svyravo. Žemiausias pelningumas buvo užfiksuotas 2001–2002 m. ir 2002–2003 m., o didžiausias – 2000–2001 m. 2002–2003 m., importui išaugus iki didžiausio lygio per nagrinėjamą laikotarpį, vidutinė importuojamų produktų kaina nukrito iki 605 eurų/t, o vidutinė Bendrijos produktų kaina – iki 781 eurų/t. Šis kainų sumažėjimas kartu su parduodamų produktų kiekio sumažėjimu 2001–2002 m. sumažino Bendrijos gamintojų pelningumą nuo 6,8 % iki –1,7 % ir ši tendencija toliau išliko, 2002–2003 m. atnešdama 4,3 % nuostolį.

(57) Prekyba sumažintomis kainomis rodo, kiek importuojamų produktų kaina yra mažesnė už kainų lygį, kurio Bendrijos gamintojai būtų galėję tikėtis esant įprastai padėčiai. Prekybos sumažintomis kainomis lygis buvo apskaičiuotas remiantis įprastos Bendrijos produktų kainos už toną svoriniu vidurkiu. Ši kaina buvo apskaičiuota imant atitinkamą Bendrijos produktų gamybos kainą (pakoreguotą atsižvelgiant į transporto išlaidas, kad būtų galima tinkamai palyginti su importu į pagrindinę vartojimo geografinę sritį) ir pridedant 6,8 % pelno maržą. Tokia pelno marža laikyta pagrįsta, nes atitinka Bendrijos gamintojų pelną esant įprastai prekybos padėčiai, kurios nepaveikė staigus importo padidėjimas. Ši įprasta kaina buvo sulyginta su importuojamų nagrinėjamų produktų kainos už toną laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio iki gruodžio svoriniu vidurkiu, taikant tą patį prekybos lygį, CIF prie Bendrijos sienos, pridėjus muito mokestį, išlaidas po importavimo ir importuotojo pelną. Skirtumas tarp šių dviejų kainų išreiškiamas procentais nuo importuojamų produktų kainos CIF prie Bendrijos sienos ir jis yra 57,9 %.

6.1.11. Atsargos

| 1998–1999 | 1999–2000 | 2000–2001 | 2001–2002 | 2002–2003 |

Atsargos laikotarpio pabaigoje (t) | 13016 | 10628 | 11205 | 17279 | 11069 |

(58) Atsargų lygis mažėjo nuo 1998–1999 m. iki 2000–2001 m., tačiau žymiai padidėjo 2001–2002 m., o 2002–2003 m., Bendrijos gamintojams sumažinus gamybą ir dideles atsargas, vėl sumažėjo iki 2000–2001 m. lygio. Atsargų padidėjimas nuo 2000–2001 m. iki 2001–2002 m. sutapo su Bendrijos gamintojų Bendrijos rinkoje parduodamos produkcijos dalies sumažėjimu 20 % ir yra daugiausia susijęs su tuo mažėjimu.

6.1.12. Išvada

(59) Duomenys rodo, kad, nors gamybos pajėgumas nagrinėjamu laikotarpiu šiek tiek padidėjo, neigiamai klostėsi pajėgumo išnaudojimo, gamybos, dirbančiųjų skaičiaus, produktyvumo, grynųjų pinigų cirkuliacijos ir ROCE padėtis. Apibendrinant, duomenys rodo neigiamą prekybos, rinkos dalies, kainų ir pelningumo raidą tiek 2001–2002 m., tiek 2002–2003 m., suvartojimo sumažėjimo, vykusio dvejus metus, vėliau pasiekusio ankstesnį lygį ir vėl sumažėjusio 2002–2003 m., fone. Atsargų kiekis padidėjo 2001–2002 m., tačiau 2002–2003 m. vėl grįžo į ankstesnį lygį.

(60) Visų pirma, Komisija pastebi, kad, nors 2001–2002 m. importas daugiau kaip padvigubėjo (44804 t), Bendrijos gamintojų Bendrijoje parduodamos produkcijos kiekis pasiekė žemą lygį (36156 t), o pelningumas sumažėjo iki –1,7 %. Tai įvyko didėjant suvartojimui. Susidarius tokiai padėčiai galėjo būti tikėtasi, kad importas didės pagal paklausą ir didės kaina, tačiau importas padidėjo daugiau kaip du kartus, o importuojamų ir Bendrijos gaminamų produktų kaina mažėjo.

(61) Vėliau, 2002–2003 m., nors suvartojimas sumažėjo 10 %, importas nesumažėjo, o didžiausią suvartojimo sumažėjimo smūgį patyrė Bendrijos gamintojai, kurių parduodamos produkcijos kiekis sumažėjo 22 %, o kainos – 6 %. Tai, kartu su atsargų pertekliumi iš ankstesnių metų, Bendrijos gamintojus privertė žymiai sumažinti gamybą.

(62) Šių veiksnių derinį atspindi Bendrijos gamintojų ekonominiai rodikliai. Bendrijos gamintojai neteko rinkos dalies, kuri 2002–2003 m. pasiekė žemiausią lygį. 2001–2002 m. ir 2002–2003 m. sumažėjo parduodamos produkcijos kiekis. Todėl tais metais jie buvo priversti mažinti gamybą. Dėl to 2001–2002 m. ir 2002–2003 m. sumažėjo jų pajėgumo išnaudojimas. Produktyvumas ir dirbančiųjų skaičius tuo metu taip pat sumažėjo. Dėl bendro pardavimo Bendrijos rinkoje dalies ir kainų sumažėjimo poveikio Bendrijos gamintojų pelningumas sumažėjo 29 % – nuo 41,9 mln. eurų 2000–2001 m. iki 29,9 mln. eurų 2001–2002 m. ir 21,9 mln. eurų 2002–2003 m. Tuo pačiu metu Bendrijos gamintojų pelningumas 2001–2002 m. sumažėjo nuo 6,8 % iki –1,7 %, o 2002–2003 m. – iki –4,3 %.

(63) Atsižvelgdama į visus šiuos veiksnius Komisija daro išvadą, kad Bendrijos gamintojai patyrė rimtą žalą.

7. PRIEŽASTINGUMAS

(64) Siekiant nustatyti priežastinį ryšį tarp padidėjusio importo ir rimtos žalos ir užtikrinti, kad kitų veiksnių sukelta žala nebūtų priskiriama importo padidėjimui, Komisija ėmėsi tokių veiksmų:

- nagrinėtų veiksnių žalingu laikyto poveikio rūšys buvo atskirtos viena nuo kitos,

- tokio žalingo poveikio rūšys susietos su jas sukėlusiais veiksniais,

- priskyrusi žalą visiems esamiems priežastiniams veiksniams Komisija nustatė, ar importo padidėjimas yra tikroji ir svarbi rimtos žalos priežastis.

7.1. PRIEŽASTINIŲ VEIKSNIŲ ANALIZĖ

7.1.1. Importo padidėjimo poveikis

(65) Konservuotų mandarinų rinka yra skaidri tiekimo šaltinių ir vartotojų prasme. Kadangi konservuoti mandarinai iš esmės yra plataus vartojimo produktai, nagrinėjami ir panašūs produktai konkuruoja daugiausia kaina.

(66) Laikotarpiu nuo 2000–2001 m. iki 2002–2003 m. importo dalis padidėjo nuo 31 % iki 56 % rinkos, o vėliau – iki 62 %, tuo tarpu Bendrijos gamintojų rinkos dalis sumažėjo nuo 69 % iki 44 %, o vėliau – iki 38 %. Per tą patį laikotarpį importas išaugo nuo 34 % iki 74 %, o vėliau – iki 113 % Bendrijoje pagaminamos produkcijos, taigi, Bendrijos gamintojų sąskaita taip pat padidėjo importo kiekio santykis su produkcijos kiekiu.

(67) Kalbant apie kainas, nuo 2000–2001 m. iki 2002–2003 m. vidutinė importuojamų produktų vieneto kaina Bendrijos rinkoje sumažėjo nuo 792 eurų/t iki 691 eurų/t, o vėliau – iki 605 eurų/t. Per tą patį laikotarpį vidutinė Bendrijos produktų vieneto kaina sumažėjo nuo 925 eurų/t iki 827 eurų/t, o vėliau – iki 781 eurų/t. Vien tik panašių produktų vidutinės kainos sumažėjimas Bendrijos gamintojų prekybos pajamas 2001–2002 m. būtų sumažinęs 11 % (4,4 mln. eurų), o 2002–2003 m. – dar 6 % (1,7 mln. eurų). Atsižvelgiant į parduodamos produkcijos kiekio sumažėjimą tuo pat metu, iš tikrųjų prekybos pajamų sumažėjimas Bendrijoje 2001–2002 m. buvo 12 mln. eurų, o 2002–2003 m. – 8 mln. eurų. Dėl prekybos pajamų sumažėjimo (ir išlaidų padidėjimo) smarkiai sumažėjo pelnas ir Bendrijos gamintojai 2001–2002 m. patyrė 1,7 % nuostolį, o 2002–2003 m. – 4,3 % nuostolį.

(68) Dėl minėtų priežasčių Komisija daro išvadą, kad yra sąryšis tarp importo žemomis kainomis padidėjimo ir rimtos žalos, kurią patyrė Bendrijos gamintojai, ir kad importo padidėjimas turi ypač žalingą poveikį kainų presingo ir Bendrijos gamintojų parduodamų Bendrijos rinkoje produktų kiekio sumažėjimo atžvilgiu.

7.1.2. Suvartojimo pokyčių poveikis

(69) Komisija nuodugniai išnagrinėjo suvartojimo nuosmukio nuo 1998–1999 m. iki 2000–2001 m. žalingą poveikį. Šis nuosmukis turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į bendrą tendenciją per penkerių metų tyrimo laikotarpį. Suvartojimas sumažėjo nuo 80065 t 1998–1999 m. iki 74056 t 1999–2000 m. ir iki 65676 t 2000–2001 m., tačiau 2001–2002 m. išaugo 1528480960 t iki t, o 2002–2003 m. vėl sumažėjo iki 72843 t.

(70) Komisija pastebi, kad, nors 2000–2001 m. suvartojimas sumažėjo iki žemiausio lygio per nagrinėjamą laikotarpį, tais metais Bendrijos gamintojai pasiekė didžiausią pelningumo lygį (6,8 %). Kita vertus, 2001–2002 m. suvartojimas išaugo iki 80960 t (aukščiausio lygio per laikotarpį), bet Bendrijos gamintojų pelnas sumažėjo (iki –1,7 %). Todėl nėra aiškios koreliacijos tarp paties suvartojimo, pelningumo ir Bendrijos gamintojų bendros ekonominės padėties.

(71) Nagrinėjant suvartojimo poveikį Bendrijos gamintojų pelningumui, reikia atsižvelgti į visų rinkos dalyvių reakciją į suvartojimo pokyčius. Šiuo atžvilgiu buvo nustatyta, kad, kai Bendrijos gamintojai 2001–2002 m. buvo priversti sumažinti Bendrijoje parduodamą kiekį maždaug 9185 t palyginti su 2000–2001 m. metais, importo statistika buvo visiškai priešinga (+ 24469 t).Panašiaiir 2002–2003 m., kuomet importas išliko ankstesnio lygio, o Bendrijos gamintojų parduodamos produkcijos kiekis sumažėjo daugiau kaip 8000 t.

(72) Kalbant apie kainos poveikį, ilgai tinkamų vartoti konservuotų produktų suvartojimo kaita paprastai neturėtų sukelti žymaus poveikio kainai, jei gamyba prisitaiko prie rinkos poreikių. Šiuo atžvilgiu Bendrijos gamintojai sureagavo sumažindami gamybą ir parduodamą kiekį daugiau, nei reikėtų derinantis prie suvartojimo sumažėjimo. Tai atspindi ir panašus atsargų sumažinimas.

(73) Taip pat, jei kainų presingas sumažinamas, tuomet žemų kainų sukeltą žalingą poveikį taip pat galima sumažinti. Svarbiausias veiksnys čia yra pelnas, kurio bet kokį nuosmukį būtų buvę galima sumažinti, jei kainos ir parduodamas kiekis nebūtų sumažėję žymiai. Todėl pagrįstai galima daryti išvadą, kad nesant staigaus importo žemomis kainomis išaugimo, suvartojimo sumažėjimas nebūtų sukėlęs žymaus pelno sumažėjimo.

(74) Jei visi rinkos dalyviai pakoreguotų savo gamybą, Bendrijos gamintojai vis tiek būtų pardavę mažiau 1999–2000 m., 2000–2001 m. ir 2002–2003 m. Tačiau 2001–2002 m. suvartojimo lygis buvo aukščiausias nuo 1998–1999 m. ir maždaug toks pats kaip tais metais. Tačiau Bendrijos gamintojų parduodamų produktų kiekis 2001–2002 m., palyginti su 1998–1999 m., sumažėjo 29438 t (43 % sumažėjimas). Tuo pat metu 2001–2002 m. importas palyginti su 1998–1999 m. išaugo 28457 t. Todėl nuo 1998–1999 m. iki 2001–2002 m. importas išaugo žymiai, nors suvartojimas buvo tik šiek tiek didesnis.

| 1998–1999 | 1999–2000 | 2000–2001 | 2001–2002 | 2002–2003 |

Tikrasis suvartojimas (t) | 80065 | 74056 | 65676 | 80960 | 72843 |

Tikroji rinkos dalis | 80 % | 76 % | 69 % | 45 % | 38 % |

Tariamoji rinkos dalis [7] | 80 % | 71 % | 57 % | 45 % | 35 % |

(75) Iš pirmiau pateiktos lentelės matyti, kad, net jei suvartojimas per nagrinėtą laikotarpį būtų išlikęs pastovus, Bendrijos pramonės rinkos dalis nebūtų kitusi smarkiai kitaip. Tai rodo, kad suvartojimo pokyčiai turėjo tik mažą poveikį Bendrijos pramonės turimai rinkos daliai.

(76) Dėl pirmiau nurodytų priežasčių daroma išvada, kad tarp suvartojimo sumažėjimo ir stebimo žalingo poveikio yra ryšys, tačiau jis nežymus.

7.1.3. Eksporto rodiklių pokyčių poveikis

| 1998–1999 | 1999–2000 | 2000–2001 | 2001–2002 | 2002–2003 |

Eksportas (t) | 21316 | 21672 | 14544 | 18099 | 17780 |

(77) Komisija taip pat išnagrinėjo eksporto sumažėjimo poveikį. Nuo 1998–1999 m. iki 2000–2001 m. Bendrijos gamintojų eksportuojamas konservuotų mandarinų kiekis sumažėjo nuo 21316 t iki 14544 t, kai Bendrijos gamintojai pralošė rinkos dalį KLR konkurentams dėl jų mažų kainų (ypač dėl 35 konstatuojamosios dalies punkte minimo ginčo dėl hormonų). Nuo 2000–2001 m. iki 2001–2002 m.eksportas išaugo iki 18099 t, o 2002–2003 m. sezonu – iki 17780 t. Per penkerių metų laikotarpį eksportas sumažėjo maždaug 3500 t, nors pagrindinis mažėjimas vyko nuo 1999–2000 m. iki 2000–2001 m. (kuomet Bendrijos gamintojai dirbo pelningiausiai). 2000–2001 m. Bendrijos gamintojams palankus eksportas išaugo. Naujausiu laikotarpiu nuo 2001–2002 m. iki 2002–2003 m. eksportas sumažėjo 319 t arba 1,7 % ir sudarė tik 0,8 % Bendrijoje pagaminamo produkcijos kiekio.

(78) Taip pat reikia pastebėti, kad, skaičiuojant pelningumą 6.1.10 punkte, buvo atsižvelgta tik į Bendrijoje parduodamą kiekį. Todėl pastaraisiais laikotarpiais užregistruotas Bendrijos gamintojų pelningumo nuosmukis iš esmės nepriklauso nuo eksporto.

(79) Dėl pirmiau nurodytų priežasčių daroma išvada, kad yra tam tikras ryšys tarp eksporto sumažėjimo ir stebimo žalingo poveikio tiek, kiek, pvz., eksporto sumažėjimas atsiliepė gamybos sumažėjimui ir pajėgumo išnaudojimui. Tačiau manoma, kad šis poveikis labiausiai pasireiškė nuo 1999–2000 m. iki 2000–2001 m. (kai Bendrijos gamintojai tebedirbo pelningai) ir, kad labai nežymus eksporto sumažėjimas 2002–2003 m., atitinkantis mažiau kaip 1 % Bendrijos produkcijos, neturėjo jokio apčiuopiamo poveikio.

7.1.4. Perteklinio pajėgumo poveikis

(80) Komisija išnagrinėjo, ar žalingas poveikis galėjo pasireikšti dėl perteklinio pajėgumo tarp Bendrijos gamintojų. Per tiriamąjį laikotarpį buvo tik vienas nedidelis bendro prognozuojamo teorinio gamybos pajėgumo pokytis, kai 1999–2000 m. gamybos pajėgumas išaugo 2 % – iki 129260 tonų.

(81) Toks pajėgumo padidėjimas sumažino pajėgumo išnaudojimą 1999–2000 m. ir vėlesniais metais, nes prognozuotas papildomo pajėgumo poreikis neatsirado. Todėl daroma išvada, kad yra ryšys tarp pajėgumo išaugimo ir žalingo poveikio, stebimo pirmoje penkerių metų laikotarpio dalyje, nors papildomo pajėgumo poveikis bendram Bendrijos gamintojų pelningumui buvo labai nedidelis.

7.1.4. Žaliavos pasiūlos trūkumo poveikis

(82) Kai kurie eksportuotojai teigė, kad Bendrijos gamintojų gamybos sumažėjimą sąlygojo žaliavos (t. y. šviežių mažųjų citrusinių vaisių) pasiūlos trūkumas ES rinkoje. Tačiau, remdamasi savo atliktu ES šviežių mažųjų citrusinių vaisių rinkos tyrimu, Komisija nustatė, kad pasiūla buvo pakankama perdirbimo pramonės paklausai patenkinti.

(83) A lentelėje nurodytas iš tikrųjų išaugintas šviežių mažųjų citrusinių vaisių (klementinų, mandarinų ir satsumų) kiekis 1998–2002 m.

A lentelė

Šaltinis:

CLAM

Metai | 1998 | 1999 | 2000 | 2001 | 2002 |

Išaugintas kiekis | 2329341 | 2823106 | 2511550 | 2379634 | 2650000 |

7.1.6. Šviežių mažųjų citrusinių vaisių paklausa perdirbimo pramonėje

(84) B lentelėje nurodytas klementinų ir satsumų kiekis, kurį perdirbimo pramonė nuo 1998–1999 m. iki 2002–2003 m. sunaudojo konservuotiems mandarinams gaminti.

B lentelė

Sezonas | 1998–1999 | 1999–2000 | 2000–2001 | 2001–2002 | 2002–2003 |

Satsumos ir klementinos | 120000 | 110000 | 95000 | 95000 | 60000 |

(85) Kaip matyti iš A ir B lentelių, šviežių mažųjų citrusinių vaisių pasiūla ES rinkoje buvo didesnė už perdirbimo pramonės poreikį.

(86) Nepaisant to, perdirbimo pramonė konkuruoja su kitais šviežių satsumų ir klementinų pirkėjais ir jos gebėjimą konkuruoti mažina panašių produktų kainos kritimas. Perdirbti skirtų šviežių mandarinų kaina nustatoma metinėmis sutartimis tarp konservuotojų ir ūkininkų, sudaromomis sezono pradžioje. C lentelėje nurodyta kaina, už kurią gamintojai parduoda mandarinus kaip šviežius produktus ir skirtus konservavimui.

C lentelė

Sezonas | 1998–1999 | 1999–2000 | 2000–2001 | 2001–2002 | 2002–2003 |

Švieži (eurai/t) | 547 | 498 | 571 | 557 | 527 |

Konservavimui (eurai/t) | 256 | 255 | 313 | 245 | 172 |

(87) Kainų skirtumas atspindi du veiksnius. Pirma, Bendrijos gamintojų galimybės pirkti žaliavą (šviežias satsumas ir klementinas) už tokią kainą, kuri leidžia jiems pasiekti pagrįstą pelningumą, vis mažėja. Antra, dėl Bendrijos gamintojų satsumų, kurios daugiausia naudojamos kaip žaliava konservavimui, augintojams siūlomų žemų kainų augintojai pereina nuo satsumų prie klementinų auginimo, kad jų produkcija būtų pelningesnė. Tačiau šis procesas iki šiol nėra pakankamai pažengęs, kad turėtų apčiuopiamą poveikį pasiūlos Bendrijos gamintojams prieinamumui.

(88) Todėl Komisija nustatė, kad pasiūlos trūkumas neturėjo įtakos Bendrijos gamintojų patirtai žalai.

7.1.7. Kiti veiksniai

(89) Galutinio tyrimo metu Komisijos tarnybos nenustatė ir suinteresuotos šalys nenurodė jokių kitų priežastinių veiksnių (išskyrus paminėtus 7.1.1–7.1.6 punktuose).

7.2. ŽALINGO POVEIKIO PRISKYRIMAS

(90) Bendrijos gamintojų patirta rimta žala daugiausia pasireiškė sumažėjusiu parduodamų produktų kiekiu, sumažėjusia vieneto kaina, mažėjančiu pelningumu ir didėjančiais finansiniais nuostoliais. Komisija išskyrė tris veiksnius, kurie prisidėjo prie žalos, be importo padidėjimo: suvartojimo sumažėjimas, eksporto sumažėjimas ir padidėjęs gamybos pajėgumas.

(91) Visų pirma, nuo 1998–1999 m. iki 2000–2001 m. mažėjo suvartojimas, kuris 2001–2002 m. didėjo, o per naujausią laikotarpį vėl mažėjo. Tačiau importo raida visiškai neatitiko šios suvartojimo tendencijos ir Komisija mano, kad suvartojimo sumažėjimas nuo 1998–1999 m. iki 2000–2001 m. neturėjo didelės įtakos kiekiui ar kainoms. Suvartojimo sumažėjimas 2002–2003 m. sutapo su Bendrijos gamintojų parduodamo kiekio, kainos ir pelningumo sumažėjimu ir Komisija daro išvadą, kad suvartojimo mažėjimas prisidėjo prie Bendrijos gamintojų patirtos rimtos žalos.

(92) Komisija taip pat išnagrinėjo Bendrijos gamintojų eksporto sumažėjimą per penkerių metų laikotarpį. Sumažėjimas buvo pirmoje penkerių metų laikotarpio dalyje, tačiau vėlesnėje jo dalyje, kai rimta žala buvo patirta, eksportas padidėjo, o paskui šiek tiek sumažėjo. Todėl eksporto raida 2001–2002 m. ir 2002–2003 m. laikotarpiais turėjo žymiai mažesnį poveikį Bendrijos gamintojams nei importo išaugimas.

(93) Komisija taip pat išnagrinėjo gamybos pajėgumo išaugimą 1999–2000 m., kuris vėliau išliko tokio lygio. Šio papildomo pajėgumo metinės išlaidos buvo nežymios.

(94) Įsitikinusi, kad kiti veiksniai nepaskatino importo padidėjimo, Komisija pastebėjo, kad tikras ir žymus priežastinis ryšys tarp Bendrijos gamintojų parduodamos produkcijos kiekio sumažėjimo, pardavimo kainos bei pelningumo ir importo išaugimo, vykusio ne tik žymiai sparčiau už suvartojimo didėjimą nuo 2000–2001 m. iki 2001–2002 m., bet ir suvartojimui mažėjant nuo 1998–1999 m. iki 2000–2001 m. ir 2002–2003 m.

7.2.1. Išvada

(95) Išnagrinėjusi kitų žinomų veiksnių žalingą poveikį ir atskyrus jį vieną nuo kito ir nuo importo padidėjimo žalingo poveikio ir įsitikinusi, kad kitų veiksnių sukelta žala nebūtų priskirta importui, Komisija padarė išvadą, kad yra tikras ir esminis ryšys tarp importo padidėjimo ir rimtos žalos Bendrijos gamintojams.

8. BENDRIJOS INTERESAI

8.1. PRELIMINARIOS PASTABOS

(96) Apsaugos priemonių tikslas – sumažinti rimtą žalą ir apsaugoti nuo tolesnio nagrinėjamų produktų Bendrijos gamintojų padėties blogėjimo. Be nenumatytų aplinkybių, importo padidėjimo, rimtos žalos ir priežastingumo, Komisija išnagrinėjo, ar yra kokių nors įtikinamų ekonominių priežasčių, dėl kurių galima būtų daryti išvadą, kad Bendrija nesuinteresuota imtis galutinių priemonių. Tuo tikslu, remiantis turima informacija, buvo apsvarstytas galimų priemonių poveikis visoms procesuose dalyvaujančioms šalims ir galimos priemonių ėmimosi ir nesiėmimo pasekmės.

8.2. BENDRIJOS GAMINTOJŲ INTERESAS

(97) Bendrijos gamintojai daug investavo ir turi labiausiai mechanizuotas bei automatizuotas gamybos sistemas pasaulyje. Įprastomis rinkos sąlygomis jie yra stiprūs ir konkurencingi. Per nagrinėtą laikotarpį Bendrijos gamintojų pagaminamos, o kartu – ir parduodamos produkcijos kiekis žymiai sumažėjo, dėl ko jie dabar negali dirbti pelningai. Jei importas žemomis kainomis lygis išliktų toks aukštas, koks yra dabar, Bendrijos gamintojų padėčiai toliau būtų keliamas pavojus.

(98) Įdiegus galutines apsaugos priemones Bendrijos gamintojams būtų suteikta galimybė restruktūrizuotis ir taip užtikrinti ilgalaikį jų nagrinėjamų produktų gamybos ir viso jų verslo gyvybingumą. Tai suteiktų jiems būtiną atokvėpį restruktūrizacijai ir galimybę pasinaudoti didesnėmis išlaidomis tyrimams bei plėtrai, skirtiems dar labiau sumažinti gamybos išlaidas. Jau toli pažengę sektoriaus sutelkimo planai, tačiau sutelkimui įvykdyti ir jo privalumams pasireikšti būtinai reikia laiko. Be to, buvo nustatyta keletas išlaidų taupymo iniciatyvų, įskaitant glaudesnį Bendrijos gamintojų bendradarbiavimą perkant žaliavas (ne pačius šviežius vaisius, dėl kurių jau dabar sudaromi jungtiniai pirkimo susitarimai).

8.3. ŠVIEŽIŲ MAŽŲJŲ CITRUSINIŲ VAISIŲ TIEKĖJŲ BENDRIJOJE INTERESAI

(99) Šviežių vaisių tiekėjai, tiekiantys žaliavą Bendrijos gamintojams, suinteresuoti didele ir numatoma jų produktų paklausa tokia kaina, kuri jiems atneša pagrįstą pelną. Matyti, kad vienas iš didelio nagrinėjamų produktų importo mažomis kainomis padarinių yra žaliavos (šviežių mažųjų citrusinių vaisių, ypač satsumų) kainos mažinimas ES rinkoje. Todėl šviežių vaisių tiekėjai suinteresuoti priemonėmis, skirtomis sumažinti nagrinėjamų produktų žemomis kainomis importo į ES kiekį.

8.4. BENDRIJOS VARTOTOJŲ IR IMPORTUOTOJŲ INTERESAS

(100) Siekdama įvertinti priemonių poveikį importuotojams ir vartotojams, Komisija išsiuntinėjo klausimynus žinomiems nagrinėjamų produktų importuotojams ir vartotojams Bendrijos rinkoje. Buvo gauti atsakymai iš devynių importuotojų, tačiau nė vieno atsakymo iš su importuotojais nesusijusių vartotojų.

(101) Kai kurie nagrinėjamų produktų importuotojai teigė, kad priemonių įvedimas nėra būtinas, nes Bendrijos gamintojų patiriamų sunkumų priežastis – aukštos kainos ir šviežių mandarinų konservavimui pasiūlos Bendrijoje stoka, o ne išaugęs importas. Tačiau pastebėtina, kad 2001–2002 m. sezono, per kurį importas išaugo iki 44804 t, o Bendrijos gamintojų ES parduodamos produkcijos kiekis sumažėjo iki 36156 t, pabaigoje Bendrijos gamintojų atsargos išaugo 6074 t – iki 17279 t. Tai rodo, kad Bendrijos gamintojų patiriamo parduodamos produkcijos kiekio nuosmukio priežastis buvo ne jų nesugebėjimas patiekti produkciją, o kažkoks kitas veiksnys, ir labiausiai tikėtinas paaiškinimas yra augantis importo žemomis kainomis dominavimas.

(102) Importuotojai taip pat teigė, kad geriau išlaikyti skirtingus tiekimo šaltinius ir, kad, jei priemonių būtų imtasi, tai būtų ne mažiausiosios kainos sistema ar kvotų skyrimas paraiškų pateikimo eiliškumo pagrindu, nes tai dar labiau sutrikdytų rinką. Visų pirma, eiliškumo sistema paskatintų importą metų pradžioje iki kvota būtų išnaudota ir paklausa susidomėtų vietine pasiūla. Be to, jie pabrėžė prekybininkų poreikį pagrindinėse Europos rinkose ir vartotojų poreikį toliau turėti galimybę gauti aukštos kokybės produktus žemomis kainomis.

(103) Galutines priemones sudaro tarifinės kvotos, kurios atspindi tradicinį importo lygį. Todėl nuostoliai, kuriuos galėtų patirti vartotojai ir importuotojai, jei tokių nuostolių būtų, nelaikomi galinčiais viršyti naudą, kurią tikimasi suteikti Bendrijos gamintojams taikant priemones, kurios laikomos tik tokiomis, kurios būtinos apsaugoti nuo tolesnio Bendrijos gamintojų padėties blogėjimo.

8.5. BENDRIJOS VARTOTOJŲ INTERESAS

(104) Kadangi nagrinėjami produktai yra plataus vartojimo prekės, Komisija informavo apie tyrimo pradžią įvairias vartotojų organizacijas. Iš vartotojų organizacijų nebuvo gauta atsako, todėl poveikis vartotojams laikomas nereikšmingu.

9. ES PLĖTRA

9.1. IMPORTAS Į STOJANČIĄSIAS ŠALIS

(105) Atsižvelgdama į tai, kad priemonės turės poveikį po ES plėtros, kuri įvyks 2004 m. gegužės 1 d., Komisija taip pat išnagrinėjo importo išaugimą (tiek absoliučiąja, tiek santykine prasme) siejant su ES-25.

| 2000 | 2001 | 2002 | 2003 |

Stojančiųjų šalių importas iš už ES-25 ribų | 2562 | 4268 | 5350 | 6528 |

Stojančiųjų šalių importas iš ES-15 | 1964 | 1014 | 1472 | 1500 [8] |

Iš viso: | 4527 | 5283 | 6821 | 8028 |

(106) Importas į stojančiąsias šalis iš už ES-25 ribų išaugo 67 % – nuo 2562 t 2000 m. iki 4268 t 2001 m. ir toliau didėjo iki 5350 t (dar 25 %) 2002 m. 2003 m. tas importas išaugo dar 22 % – iki 6528 t.

(107) Siekiant išnagrinėti, koks galėtų būti buvęs importo į ES-25 padidėjimas pastaraisiais metais, būtina sudėti importą į ES ir importą į stojančiąsias šalis iš už ES-25 ribų.

| 2000 | 2001 | 2002 | 2003 |

Importas į ES [9] | 17573 | 20335 | 44804 | 44813 |

Stojančiųjų šalių importas iš už ES-25 ribų | 2562 | 4268 | 5350 | 6528 |

Iš viso: | 20135 | 24603 | 50154 | 51341 |

(108) Remiantis tokiais duomenimis, bendras į ES-25 importuojamas kiekis nuo 2000 m. iki 2001 m. būtų padidėjęs 22 % – nuo 20135 t iki 24603 t. Vėliau importas išliktų toks pat didelis 2003 m. ir netgi padidėtų 2 % – iki 51341 t.

(109) Stojančiosiose šalyse nagrinėjami produktai negaminami ir, kaip minėta pirmiau, importo į ES-25 raida buvo panaši kaip ir į ES-15. Todėl manoma, kad ES-15 skirta rimtos žalos ir priežastingumo analizė galioja ir ES-25.

(110) Komisija taip pat apsvarstė Bendrijos interesų siejant su ES-25 klausimą. Stojančiosiose šalyse nagrinėjami produktai ar jų žaliava negaminami. Tačiau nagrinėjami produktai importuojami į stojančiąsias šalis ir jų importas sudaro 12 % viso ES-25 importo. Stojančiųjų šalių importuotojų ir vartotojų interesai atitinka ir nesiskiria nuo ES-15 importuotojų ir vartotojų, kurių yra žymiai daugiau, interesų. ES-15 importuotojų ir vartotojų interesai yra vienodi ir visiškai atspindi ES-25 interesus. Todėl manoma, kad ES-15 skirta rimtos žalos ir priežastingumo analizė galioja ir ES-25.

(111) Bet kuri suinteresuotoji šalis, kuri mano, kad po ES plėtros priemonių taikymas dabartine jų forma yra nepagrįstas siejant su ES-25, kviečiama teikti nusiskundimus Komisijai iki ne vėliau kaip 2004 m. gegužės 15 d., nurodant išsamias priežastis, kodėl Komisija turėtų pradėti priemonių persvarstymą.

10. BENDROSIOS APLINKYBĖS

(112) Dėl nagrinėjamų produktų importo padidėjimo (kaip aprašyta 24–27 konstatuojamosios dalies punktuose) nagrinėjamų produktų, kurie yra vieni iš 1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/96 dėl bendro perdirbtų vaisių ir daržovių produktų rinkų organizavimo [10], su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 386/2004 [11], 1 straipsnio 2 dalyje minimų produktų, Bendrijos rinka yra labai sutrikdyta ir tai gali sutrukdyti pasiekti Sutarties 33 straipsnyje nustatytus tikslus. Todėl Reglamento (EB) Nr. 2201/96 22 straipsnyje nustatyti reikalavimai, jei taikytini, yra tenkinami.

11. GALUTINĖS NUOSTATOS

(113) Komisijos atlikta tyrimų rezultatų analizė rodo, kad apsaugos priemonių taikymo reikalavimai tenkinami.

11.1. APSAUGOS PRIEMONIŲ FORMA IR LYGIS

(114) Siekiant išlaikyti atvirą Bendrijos rinką ir užtikrinti tiekimo galimybę paklausai patenkinti, tiktų nustatyti tarifinių kvotų, kurias viršijus reikėtų mokėti papildomą muito mokestį, taigi, į Bendriją galėtų būti importuojamas net tas kvotas viršijantis kiekis, nors už tai sumokėjus papildomą muito mokestį, sistemą. Toks papildomas muito mokestis turėtų būti tokio dydžio, kad atitiktų Bendrijos gamintojų apsaugos nuo rimtos žalos tikslą. Šia prasme pastebima, kad pagal laikinąsias apsaugos priemones (Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1964/2003) nustatytas papildomas muito mokestis pasirodė nepakankamas per trumpą laiką sumažinti importo lygį. Iš tiesų, laikotarpiu, kai laikinosios priemonės buvo taikomos, nuo 2003 m. lapkričio 9 d. iki 2004 m. balandžio 10 d., nagrinėjamų produktų importas toliau didėjo, o kainos mažėjo. Pagal laikinąsias priemones buvo nustatytas papildomas 155 eurų/t muito mokestis. Iš dalies dėl euro sustiprėjimo, akivaizdu, kad šį mokestį amortizavo KLR eksportuojančių gamintojų vidutinės kainos sumažinimas. Todėl, siekiant pageidaujamo poveikio, papildomo muito mokesčio tarifas turi būti didesnis kaip 155 eurai/t.

(115) Papildomo muito mokesčio dydis buvo apskaičiuotas remiantis tiksline kaina, kuriai esant Bendrijos gamintojai galėtų gauti 6,8 % apyvartos pelną, pakoregavus atsižvelgiant į transporto išlaidas, kad būtų galima tinkamai palyginti su importu į pagrindinę vartojimo geografinę sritį. Tuomet ta suma palyginta su vidutine importo kaina laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio iki 2003 m. gruodžio, tuo pačiu lygiu, pakoreguota pagal CIF kainą prie Bendrijos sienos, pridėjus muito mokestį, išlaidas po importavimo ir importuotojo pelną. Pirmiau minėtas pelno lygis yra pagrįstas realaus Bendrijos gamintojų pelno laikotarpiu nuo 1998–1999 m. iki 2001–2002 m. įvertinimu. Apskaičiuota, kad kainos sumažinimas sudarė 57,9 % nuo CIF importo kainos. Todėl fiksuoto mokesčio tarifas turėtų būti 301 eurai/t. Turint omenyje pripažintą didelių euro stiprumo Kinijos juanio atžvilgiu pokyčių poveikį importo kainai, tuo atveju, jei euras vėliau nukris juanio atžvilgiu tiek, kad tai turėtų didelės įtakos kainoms, muito mokesčio tarifas gali būti persvarstytas.

(116) Siekiant išlaikyti galimybę patekti į Bendrijos rinką, tarifinės kvotos turėtų būti paremtos importo per pastarąjį laikotarpį kiekiu. Naujausias trejų metų laikotarpis, kurio importo statistika turima, yra nuo 1999–2000 m. iki 2001–2002 m. (2002–2003 m. laikotarpis nelaikomas reprezentatyviu, kadangi jo metu prasidėjo apsaugos procesas). Todėl tarifinės kvotos turėtų būti pagrįstos per šiuos metus importuoto kiekio vidurkiu (į ES-15 – 27570 t). Atsižvelgiant į žymų kai kurių importuotojų atsargų susikaupimą ir aukštą importo lygį pastaruoju metu, manoma, kad tai yra didžiausias kiekis, kurį turėtų būti galima importuoti be papildomo mokesčio. Manoma, kad tas kiekis leistų Bendrijos gamintojams prisitaikyti ir būtų išvengta tolimesnio jų padėties blogėjimo.

(117) Komisija pastebi, kad tarifinių kvotų dydį reikės persvarstyti atsižvelgiant į plėtrą, numatytą 2004 m. gegužės 1 d. Todėl tarifinių kvotų dydį pirmajam laikotarpiui (ES-15–27570 t) reikėtų padidinti vidutiniu importo iš ne ES šalių į stojančiąsias šalis kiekio 2000–2002 m. kiekio vidurkiu. Šis vidurkis yra 4060 t. Todėl ES-25 tarifinė kvota pirmajam laikotarpiui turėtų būti 31630 t. Kadangi galutinis laikotarpis yra tik 212 dienų, tikroji galutinio laikotarpio importo kvota turėtų būti proporcingai sumažinta.

(118) Siekiant išlaikyti tradicinius prekybos srautus ir užtikrinti, kad Bendrijos rinka liktų atvira naujoms šalims tiekėjoms, tarifinės kvotos turėtų būti paskirstytos tarp tų šalių, kurios yra pagrįstai suinteresuotos tiekti šiuos nagrinėjamus produktus į Bendrijos rinką, o dalis turėtų būti rezervuota toms šalims, kurios šiuo metu neturi tokio pagrįsto intereso. Pasikonsultavusi su KLR, vienintele tokia pagrįstai suinteresuota šalimi, Komisija mano, kad tiktų skirti specialią tarifinę kvotą KLR, atsižvelgiant į viso tos šalies per trejų metų laikotarpį nuo 1999–2000 m. iki 2001–2002 m. pristatytų produktų kiekio proporciją. Didžioji dalis importo per tą laikotarpį buvo iš KLR ir todėl atskira kvota turėtų būti taikoma KLR ir bendra – visoms kitoms šalims.

(119) Remiantis išdėstytu pagrindu, pradinės KLR skirtos kvotos eksportui į ES-25 dydis būtų 30843 t vieneriems metams, o visoms kitoms šalims – 787 t. Manoma, kad taip padarius, visoms kitoms šalims skirta kvota būtų per maža atsirasti konkurencijai arba naujokams patekti į rinką. Pageidautina, kad ir kitos šalys be KLR taip pat turėtų galimybę eksportuoti nagrinėjamus produktus į Bendriją. Todėl visoms kitoms šalims skiriama kvota turėtų būti padidinta iki 3 % vidutinio Bendrijoje suvartojamo kiekio per nagrinėtą laikotarpį(t. y. 2314 t), o bendras tarifinių kvotų kiekis būtų 33157 t.

(120) Atsižvelgiant į įsipareigojimą liberalizuoti priemones, bendras metinis tarifinių kvotų dydis kiekvienam paskesniam laikotarpiui turėtų būti didinamas 5 % ir būtų: laikotarpiui iki 2006 m. balandžio 10 d. – 34815 t, laikotarpiui iki 2007 m. balandžio 10 d. – 36556 t, laikotarpiui iki 2007 m. lapkričio 8 d. (212 dienų) – 22294 t. Komisija pagal Reglamento (EB) Nr. 3285/94 21 straipsnį atliks laikotarpio vidurio persvarstymą, skirtą ištirti priemonės poveikiui, kad nustatytų, ar reikia ir kokiu būdu tiktų paspartinti liberalizavimą, ir įsitikintų, ar tebebūtina taikyti priemonę. Atlikdama laikotarpio vidurio persvarstymą Komisija taip pat atsižvelgs į Bendrijos gamintojų restruktūrizacijos pažangą.

(121) Laikantis Bendrijos teisės aktų ir Bendrijos tarptautinių įsipareigojimų, apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos jokiems produktams iš besivystančių šalių, jei jų kiekis neviršija 3 % į Bendriją importuojamų tokių produktų. Vienintelė besivystanti šalis, kuri neatitinka šios leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo reikalavimų, yra KLR. Todėl turi būti nurodytos besivystančios šalys, kurioms galutinės priemonės netaikomos; jų sąrašas pateikiamas 2 priede.

11.2. TARIFINĖS KVOTOS ADMINISTRAVIMAS

(122) Tam tikri importuotojai ir jų asociacijos pareikalavo, kad prieš įvedant priemones būtų įdiegta sistema, pagal kurią nagrinėjamus produktus iš KLR tradiciškai importuojantys importuotojai galėtų garantuotai gauti tokį kiekį, kurį tradiciškai importuoja iš KLR. Kiti importuotojai įrodinėjo, kad bet kokia kvotų sistema turėtų veikti pagal eiliškumo principą, kad būtų išvengta bereikalingos administracinės naštos ir išlaikyta konkurencija.

(123) Siekdama gauti būtiną informaciją reikiamam kvotų tvarkymo metodui nustatyti, 2003 m. spalio 2 d. Komisija paskelbė pranešimą [12]. Pagal gautą informaciją, kiekvienu iš konservavimo sezonų, 1999–2000 m., 2000–2001 m. ir 2001–2002 m., didžiąją dalį nagrinėjamų produktų (daugiau kaip 90 %) importavo nedidelis kaičius importuotojų, importavusių vidutiniškai po ne mažiau kaip 500 t per konservavimo sezoną (toliau – tradiciniai importuotojai). Likusią dalį importavo ne tradiciniai importuotojai (toliau – kiti importuotojai).

(124) Nors kai kurie importuotojai įrodinėjo, kad priskyrimo tradiciniams importuotojams riba turėtų būti mažesnė (pvz., 300 t ar mažiau), taikant laikinąsias priemones buvo nustatyta, kad buvo daug importuotojų, kurie pageidavo importuoti mažiau. Todėl mažesnio kiekio importuotojų kaip visumos interesai yra geriau ginami didinat tarifinės kvotos dalį, skirtą netradiciniams importuotojams, o ne mažinant priskyrimo tradiciniams importuotojams ribą.

(125) Išnagrinėjusi reikalavimą atsižvelgdama į taikant laikinąsias priemones įgytą patirtį, Komisija pastebi:

- nesant garantuotų licencijų sistemos, iš KLR importuojamų produktų kaina tarifinės kvotos laikotarpio pradžioje greičiausiai smarkiai pakiltų, o vėliau galėtų drastiškai kristi, kai importuotojai pasiektų arba viršytų importo kiekį, būtiną jų užsakymams įvykdyti. Toks kvotų skyrimo paraiškų pateikimo eiliškumo tvarka efektas gresia žala Bendrijos gamintojams, kadangi konservavimo sezono pradžioje paklausa susikoncentruos ties importu iš KLR ir tik vėliau pereis prie Bendrijos gamintojų, kai tarifinė kvota bus išnaudota. Tai gresia Bendrijos gamintojų parduodamos produkcijos sumažėjimu konservavimo sezono pradžioje, bet to, jie nukentėtų ir nuo žymaus kainos svyravimo sudaromo neapibrėžtumo. Taip atsitikus, iškiltų kliūtis siekti galutinių priemonių įdiegimų keliamų tikslų,

- esami importuotojai, kurie paprastai importuoja nemažą kiekį nagrinėjamų produktų iš KLR, suinteresuoti, kad būtų nuostata, užtikrinanti, kad tradiciniai prekybos srautai būtų išsaugoti ir, kad jie galėtų toliau importuoti tam tikrą nagrinėjamų produktų kiekį iš KLR, nemokėdami papildomo muito mokesčio. Nauji importuotojai taip pat suinteresuoti turėti tam tikrų galimybių importuoti nagrinėjamus produktus iš KLR be papildomo muito mokesčio,

- mažmenininkai ir vartotojai suinteresuoti, kad išliktų pakankama nagrinėjamų produktų pasiūla Bendrijos rinkoje ir, kad rinkos kaina būtų stabili,

- galutinių priemonių forma turėtų būti tokia, kad pasiektų jų tikslą kartu kuo labiau sumažinant bereikalingą rinkos sutrikdymą dideliais kainos svyravimais ir neigiamą poveikį Bendrijos gamintojams, taip pat užtikrinant kuo mažiau administracinių kliūčių importuotojams. Šiuo aspektu pažymima, kad laikinųjų priemonių taikymo laikotarpiu nagrinėjamų produktų importas išaugo, o mažmeninė kaina, prašoma bent vieno stambaus rinkos dalyvio, buvo sumažinta 17 %,

- priemonių forma turi būti tokia, kad vis labiau skatintų konkurenciją tarp importuotojų ir užtikrintų, kad į rinką turėtų galimybę patekti nauji netradiciniai importuotojai.

(126) Atsižvelgusi į šias aplinkybes Komisija mano, kad tarifinių kvotų netiktų administruoti eiliškumo tvarka. Geriau, kad tie ekonomikos subjektai, kurie tradiciškai importuoja didelį kiekį nagrinėjamų produktų į Bendriją ar stojančiąsias šalis (tradiciniai importuotojai), turėtų galimybę teikti paraiškas dėl licencijų importuoti be papildomo muito mokesčio tokį nagrinėjamų produktų kiekį, kuris atitinka jų tradicinį importo iš KLR lygį. Sykiu ir kiti importuotojai, pageidaujantys importuoti į Bendriją nagrinėjamus produktus iš KLR, tačiau neatitinkantys šio kriterijaus (kiti importuotojai), turėtų turėti galimybę teikti paraiškas dėl licencijų importuoti be papildomo muito mokesčio tam tikrą nagrinėjamų produktų kiekį.

(127) Todėl galėtų būti įdiegta licencijų sistema, pagal kurią teisė importuoti nagrinėjamus produktus be muito mokesčio būtų suteikiama pateikus importo licenciją. Išsamios šios sistemos taisyklės turėtų papildyti arba nukrypti nuo nustatytųjų 2000 m. birželio 9 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1291/2000, nustatančiame bendrąsias išsamias taisykles dėl importo ir eksporto licencijų bei išankstinio nustatymo sertifikatų sistemos taikymo žemės ūkio produktams [13], su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 322/2004 [14].

(128) Tam, kad sistema galėtų veikti veiksmingai, teisė teikti licencijų paraiškas turėtų būti suteikiama tik subjektams, fiziniams ir juridiniams asmenims, asmenims ar grupėms, kurie pastaruoju metu užsiėmė importo į Bendriją ar stojančiąsias šalis veikla. Taip pat reikalingos priemonės, skirtos kuo labiau sumažinti spekuliatyvių paraiškų importo licencijoms kiekį, nes dėl to galėtų būti ne iki galo išnaudotos tarifinės kvotos. Todėl tam, kad galėtų gauti teisę teikti licencijų paraiškas, importuotojai turi būti importavę į Bendriją pagrįstą mažiausiąjį kiekį nagrinėjamų produktų. Atsižvelgiant į nagrinėjamų produktų pobūdį ir vertę, manoma, kad pagrįsta reikalauti, jog tam, kad galėtų gauti teisę teikti licencijų paraiškas dėl pirmojo galutinių priemonių laikotarpio (nuo 2004 m. balandžio 11 d. iki 2005 m. balandžio 10 d.), per vieną ar daugiau pastarųjų trijų konservavimo sezonų (2000–2001 m., 2001–2002 m. ir 2002–2003 m.) importuotojai turi būti importavę ne mažiau kaip 50 t perdirbtų vaisių ir daržovių produktų, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 2201/96 1 straipsnio 2 dalyje. Be to, turi būti nuostata, reikalaujanti sumokėti užstatą už kiekvieną nagrinėjamų produktų toną, dėl kurios teikiama importo licencijos paraiška. Toks užstatas turėtų būti pakankamai didelis, kad užkirstų kelią spekuliatyvių paraiškų teikimui, tačiau ne toks didelis, kad užkirstų kelią tiems, kurie užsiima realia su perdirbtais vaisių ir daržovių produktais susijusia komercine veikla. Manoma, kad šia prasme pagrįstas užstato dydis yra maždaug 20 % importuojamų nagrinėjamų produktų vertės.

(129) Pagal laikinąsias priemones tradiciniai importuotojai gavo 85 % tarifinės kvotos (23435 t per metus), o kiti importuotojai – 15 % (4135 t per metus). Priemonės turėtų būti tokios, kad išsaugotų tradicinių importuotojų padėtį, kartu išlaikant konkurenciją ir suteikiant galimybę patekti į rinką kitiems importuotojams. Yra nemažai importuotojų, kurie yra importavę konservuotas satsumas iš KLR, tačiau neatitinka 500 t reikalavimo, kad būtų laikomi tradiciniais importuotojais. Atsižvelgiant į šių importuotojų importuojamo kiekio įvairovę buvo nustatyta, kad teisingiau būtų padidinti tarifinės kvotos dalį tokiems importuotojams, o ne sumažinti ribinį kiekį.

(130) Manoma, kad, nepaisant didelės tradicinių importuotojų importuojamų nagrinėjamų produktų procentinės dalies pastaraisiais konservavimo sezonais, tam, kad rinka liktų atvira, būtų išlaikyta konkurencija ir suteikta galimybė mažesnio kiekio importuotojams dalyvauti rinkoje, 25 % tarifinės kvotos KLR kilmės prekėms turėtų būti suteikta kitiems importuotojams. Pagal galutines priemones suteikus 75 % kvotos tradiciniams importuotojams, jiems skirtas pradinis metinis kiekis būtų 23132 t. Tai išsaugotų tradicinių importuotojų padėtį ir kartu leistų skirti netradiciniams importuotojams didesnę procentinę dalį, nei jiems buvo skirta pagal laikinąsias priemones. Todėl kitiems importuotojams priskirtas kiekis turėtų būti padidintas iki 7711 t (25 % tarifinės kvotos).

(131) Licencijos dėl tradiciniams importuotojams skirtos KLR kilmės nagrinėjamų produktų importo tarifinės kvotos atitinkamos procentinės dalies, taikant objektyvius kriterijus, pagal paraiškas turėtų būti išduodamos tradiciniams importuotojams. Licencijos dėl likusios tarifinės kvotos dalies, taikant objektyvius kriterijus, pagal paraiškas turėtų būti išduodamos kitiems importuotojams. Tokie kriterijai būtini užtikrinti, kad kiekvienas tradicinis importuotojas turėtų galimybę išlaikyti savo padėtį kitų tradicinių importuotojų atžvilgiu, kad nė vienas atskiras importuotojas negalėtų kontroliuoti rinkos ir, kad išliktų konkurencija tarp importuotojų. Šia prasme tinkamiausias objektyvus tradicinių importuotojų vertinimo kriterijus dėl pirmojo galutinių priemonių laikotarpio (nuo 2004 m. balandžio 11 d. iki 2005 m. balandžio 10 d.) yra didžiausiasis iš jų per tris paskutinius konservavimo sezonus (2000–2001 m., 2001–2002 m. ir 2002–2003 m.) importuotų nagrinėjamų produktų kiekis (grynoji masė). Tinkamiausias objektyvus kitų importuotojų vertinimo kriterijus yra 20 % tarifinės kvotos dalis, suteikiama kitiems Kinijos kilmės prekių importuotojams (id est 3 % Kinijos kilmės prekių tarifinės kvotos).

(132) Kalbant apie ne KLR kilmės nagrinėjamų produktų importą, kadangi tradiciniai importuotojai neimportuoja didesnio nagrinėjamų produktų kiekio iš kitų šalių nei KLR ir kadangi nustatytina tarifinė kvota yra žymiai didesnė už importą per ankstesnius konservavimo sezonus, manoma, kad visa tarifinė kvota turėtų būti skiriama visiems importuotojams vienodomis sąlygomis ir, kad (dėl pirmiau minėtų priežasčių) tinkamiausias objektyvus importo licencijų paraiškų ribojimo kriterijus yra tos kilmės prekėms skirtų 20 % tarifinės kvotos riba.

(133) Iš besivystančių šalių importuojamų prekių tinkamumas tam, kad joms nebūtų taikomos tarifinės kvotos, priklauso nuo prekių kilmės. Importuojamų prekių tinkamumas tam, kad joms būtų taikoma KLR skirta tarifinės kvotos dalis ir visoms kitoms šalims skirta tarifinės kvotos dalis, taip pat priklauso nuo prekių kilmės. Todėl turėtų būti taikomi šiuo metu Bendrijoje galiojantys kilmės nustatymo kriterijai, o siekiant užtikrinti, kad tarifinės kvotos būtų administruojamos veiksmingai, importuojant nagrinėjamus produktus Bendrijos pasienyje turėtų būti reikalaujama pateikti kilmės sertifikatą, išskyrus atvejus, kai turimas importuojamų nagrinėjamų produktų kilmės įrodymas, išduotas pagal atitinkamas taisykles, nustatytas patikrinti tinkamumą lengvatinėms tarifo priemonėms taikyti.

11.3. TRUKMĖ

(134) Galutinės priemonės turėtų galioti ne ilgiau kaip ketverius metus, įskaitant laikinųjų priemonių laikotarpį, prasidėjusį 2003 m. lapkričio 9 d. Todėl jos turėtų baigti galioti ne vėliau kaip 2007 m. lapkričio 8 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Tarifinių kvotų sistema

1. Nustatoma tam tikrų paruoštų ar konservuotų mandarinų (įskaitant saldžiuosius mandarinus ir satsumas), klementinų, vilkingų ir kitų panašių citrusų hibridų, be pridėto alkoholio, su pridėtu cukrumi, šiuo metu klasifikuojamų KN kodais 20083055 ir 20083075(toliau – konservuoti mandarinai) importo į Bendriją tarifinės kvotos. Kiekvienos tarifinės kvotos dydis ir jų taikymo laikotarpis nurodyti 1 priede.

2. Konservuotiems mandarinams, importuojamiems pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytas kvotas, toliau taikomas įprastas muito mokesčio tarifas, numatytas Tarybos reglamente (EB) Nr. 2658/87 [15], arba bet koks lengvatinis tarifas.

3. Pagal 9 straipsnį, importuojant tuos konservuotus mandarinus, kurie importuojami nepateikus 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos licencijos pagal jų kilmės šalį, taikomas papildomas 301 euro/t muito mokestis.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame reglamente:

a) "konservavimo sezonas" – tai 12 mėnesių laikotarpis nuo vienų metų spalio 1 d. iki kitų metų rugsėjo 30 d.;

b) "stojančiosios šalys" – tai Latvija, Lietuva, Lenkija, Estija, Vengrija, Čekija, Slovakija, Slovėnija, Malta ir Kipras;

c) "importuotojas" – tai subjektas, fizinis ar juridinis asmuo, asmuo ar grupė, kurie per vieną ar daugiau pastarųjų trijų konservavimo sezonų importavo į Bendriją ar stojančiąsias šalis ne mažiau kaip 50 t perdirbtų vaisių ir daržovių produktų per sezoną, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 2201/96 1 straipsnio 2 dalyje, neatsižvelgiant į importo kilmę;

d) "tradicinis importuotojas" – tai importuotojas, kuris per paskutinius trejus konservavimo sezonus vidutiniškai importavo į Bendriją ar stojančiąsias šalis ne mažiau kaip po 500 t konservuotų mandarinų per sezoną, neatsižvelgiant į importo kilmę;

e) "atskaitinis kiekis" – tai didžiausiasis konservuotų mandarinų kiekis, kurį tradicinis importuotojas per vieną sezoną importavo paskutinius trejus konservavimo sezonus;

f) "kiti importuotojai" – tai ne tradiciniai importuotojai;

g) "kilmės šalis" – tai šalis, iš kurios kilę importuojami produktai – KLR arba kita šalis.

3 straipsnis

Importo licencijų sistema

1. Importuoti pagal 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas kvotas leidžiama tik pateikus importo licenciją (toliau – licencija), išduotą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1291/2000, laikantis šio reglamento nuostatų.

2. Licencijoms netaikoma Reglamento (EB) Nr. 1291/2000 8 straipsnio 4 dalis. Licencijų 19 langelyje įrašomas "0".

3. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1291/2000 9 straipsnio, pagal licencijas suteikiamos teisės nėra perleidžiamos.

4. Reglamento (EB) Nr. 1291/2000 15 straipsnio 4 dalyje nurodyto užstato suma – 150 eurų už grynosios masės toną.

4 straipsnis

Licencijų galiojimas

1. Licencijų paraiškų ir licencijų 8 langelyje nurodoma produktų kilmės šalis. 8 langelyje esantis žodis "taip" pažymimas kryžiuku. Licencijos galioja tik iš tame langelyje nurodytos šalies kilusiems produktams.

2. Licencijos galioja tik laikotarpį, kuriam buvo išduotos. Todėl 24 langelyje įrašomas licencijos galiojimo laikotarpis (pvz., "licencija galioja nuo 2004 m. balandžio 11 d. iki 2005 m. balandžio 10 d.").

5 straipsnis

Licencijų paraiškos

1. Licencijų paraiškas gali teikti tik importuotojai.

Paraiškos teikiamos kompetentingoms nacionalinėms institucijoms. Paraiškoms patvirtinti importuotojai pateikia informaciją, kompetentingoms nacionalinėms institucijoms priimtinu būdu įrodančią jų atitiktį 2 straipsnio c ir d punktų reikalavimams.

2. Laikotarpiui iki 2005 m. balandžio 10 d. licencijų paraiškos gali būti teikiamos laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės 1 iki 7 d. Vėlesniems laikotarpiams licencijų paraiškos gali būti teikiamos nuo atitinkamo laikotarpio metų vasario 1 iki 8 d.

3. Tradicinių importuotojų licencijų paraiškose nurodomas kiekis, ne mažesnis už atskaitinį kiekį susijusiam importuotojui dėl marinuotų mandarinų, kurių kilmės šalis yra KLR, ir ne didesnis už tarifinės kvotos 20 % (dėl visų kitų šalių kilmės marinuotų mandarinų importo).

4. Kitų importuotojų licencijų paraiškose nurodomas kiekis, ne didesnis už 1 straipsnyje nurodytos tarifinės kvotos 3 % (dėl KLR kilmės marinuotų mandarinų importo) arba ne didesnis už tarifinės kvotos 20 % (dėl visų kitų šalių kilmės marinuotų mandarinų importo).

5. Licencijų paraiškų 20 langelyje nurodoma atitinkamai "tradicinis importuotojas" arba "kitas importuotojas" ir "prašymas pagal Reglamentą (EB) Nr. 658/2004".

6 straipsnis

Tarifinių kvotų paskirstymas

1. Kinijos kilmės importo tarifinė kvota, nustatyta 1 straipsnio 1 dalyje, kiekvienam laikotarpiui paskirstoma taip:

a) 75 % – tradiciniams importuotojams;

b) 25 % – kitiems importuotojams.

Jei per kurį nors laikotarpį vienai importuotojų kategorijai paskirtas kiekis neišnaudojamas, likusi dalis gali būti skirta kitai kategorijai.

2. Ne Kinijos kilmės importo tarifinė kvota, nustatyta 1 straipsnio 1 dalyje, skiriama tradiciniams importuotojams ir kitiems importuotojams.

7 straipsnis

Valstybių narių pranešimai Komisijai

1. Valstybės narės praneša Komisijai, ar yra pateikta licencijų paraiškų ir jose nurodytą kiekį.

2. Informacija apie laikotarpį nuo 2004 m. balandžio 11 d. iki 2005 m. balandžio 10 d. pranešama ne vėliau kaip 2004 m. gegužės 11 d. 12.00 val. (Briuselio laiku).

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija apie kiekvieną paskesnį laikotarpį pranešama ne vėliau kaip atitinkamo laikotarpio metų vasario 10 d. 12.00 val. (Briuselio laiku).

4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija pranešama elektroninėmis priemonėmis, formoje, Komisijos tuo tikslu nusiųstoje valstybėms narėms. Joje pateikiama informacija išskirstoma pagal importuotoją ir kilmę pagal 2 straipsnį.

8 straipsnis

Licencijų išdavimas

1. Remdamasi valstybių narių pagal 7 straipsnį pranešta informacija, Komisija reglamentu nusprendžia pagal kokias proporcijas licencijos išduodamos kiekvienai kilmės šaliai ir kiekvienai importuotojų kategorijai, nurodytai 2 straipsnyje, atsižvelgdama į šio straipsnio 2 dalį. Toks sprendimas dėl laikotarpio nuo 2004 m. balandžio 11 d. iki 2005 m. balandžio 10 d. turi būti priimtas ne vėliau kaip 2004 m. birželio 2 d., o dėl visų kitų laikotarpių – ne vėliau kaip iki atitinkamo laikotarpio metų kovo 15 d.

2. Kai, remdamasi valstybių narių pagal 7 straipsnį pranešta informacija, Komisija nustato, kad licencijų paraiškose nurodytas kiekis viršija pagal 1 ir 6 straipsnius nustatytą kiekį, ji nustato atskirą procentinį sumažinimo koeficientą, taikytiną aptariamoms paraiškoms.

3. Kompetentingos nacionalinės institucijos išduoda licencijas ketvirtą darbo dieną po šio straipsnio 1 dalyje numatyto reglamento įsigaliojimo.

4. Kai pagal šio straipsnio 1 dalį kiekis, kuriam išduodama licencija, yra mažesnis už prašomą kiekį, licencijos paraiška gali būti atsiimta per tris darbo dienas po pagal tą dalį priimtų priemonių įsigaliojimo. Taip atsiėmus paraišką užstatas nedelsiant grąžinamas.

9 straipsnis

Besivystančios šalys

Importuojant konservuotus mandarinus iš vienos iš 2 priede nurodytų besivystančių šalių tarifinės kvotos netaikomos ir neskirstomos.

10 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1. Konservuotų mandarinų, kuriems taikomas šis reglamentas, kilmė nustatoma pagal Bendrijoje galiojančias nuostatas.

2. Pagal šio straipsnio 3 dalį pateikti konservuotus mandarinus į laisvą apyvartą Bendrijoje leidžiama tik pateikus kilmės sertifikatą, išduotą kilmės šalies kompetentingų nacionalinių institucijų ir atitinkantį Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 [16] 47 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas kilmės sertifikatas nebūtinas importuojant konservuotus mandarinus, kurie turi kilmės įrodymą, išduotą pagal atitinkamas taisykles, nustatytas patikrinti tinkamumą lengvatinėms tarifo priemonėms taikyti.

4. Kilmės įrodymas priimamas tik tuomet, jei konservuoti mandarinai atitinka Bendrijoje galiojančiose nuostatose nustatytus kilmės nustatymo kriterijus.

11 straipsnis

Valstybės narės ir Komisija artimai bendradarbiauja užtikrindamos šio reglamento laikymąsi.

12 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2004 m. balandžio 11 d. ir taikomas iki 2007 m. lapkričio 8 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2004 m. balandžio 7 d.

Komisijos vardu

Pascal Lamy

Komisijos narys

[1] OL L 349, 1994 12 31, p. 53.

[2] OL L 286, 2000 11 11, p. 1.

[3] OL L 67, 1994 3 10, p. 89.

[4] OL L 65, 2003 3 8, p. 1.

[5] OL L 290, 2003 11 8, p. 3.

[6] Šaltinis:Eurostatas.

[7] Jei suvartojimo lygis per visą laikotarpį būtų išlikęs 1998–1999 m. lygio.

[8] Prognozė.

[9] Pateikiami konservavimo sezonų duomenys – nuo vienų metų spalio 1 d. iki kitų metų rugsėjo 30 d.

[10] OL L 297, 1996 11 21, p. 29.

[11] OL L 64, 2004 3 2, p. 25.

[12] OL C 236, 2003 10 2, p. 30.

[13] OL L 152, 2000 6 24, p. 1.

[14] OL L 58, 2004 2 26, p. 3.

[15] OL L 256, 1987 9 7, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2344/2003 (OL L 346, 2003 12 31, p. 38).

[16] OL L 253, 1993 10 11, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2286/2003 (OL L 343, 2003 12 31, p. 1).

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

Laikotarpis | Kvota – KLR (tonomis) | Kvota – visos kitos šalys (tonomis) |

Nuo 2004 4 11 iki 2005 4 10 | 30843 | 2314 |

Nuo 2005 4 11 iki 2006 4 10 | 32385 | 2430 |

Nuo 2006 4 11 iki 2007 4 10 | 34004 | 2551 |

Nuo 2007 4 11 iki 2007 11 8 | 20738 | 1556 |

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

Besivystančių šalių, kurioms priemonės netaikomos, nes jos eksportuoja mažiau kaip 3 % viso į Bendriją importuojamo kiekio, sąrašas:

Jungtiniai Arabų Emyratai, Afganistanas, Antigva ir Barbuda, Angola, Argentina, Barbadosas, Bangladešas, Burkina Faso, Bahreinas, Burundis, Beninas, Brunėjaus Sultonatas, Bolivija, Brazilija, Bahamų salos, Butanas, Botsvana, Belizas, Kongo Demokratinė Respublika, Centrinės Afrikos Respublika, Kongas, Dramblio Kaulo Krantas, Čilė, Kamerūnas, Kolumbija, Kosta Rika, Kuba, Žaliojo Kyšulio Salos, Džibutis, Dominika, Dominikos Respublika, Alžyras, Ekvadoras, Egiptas, Eritrėja, Etiopija, Fidžis, Mikronezijos Federacinės Valstijos, Gabonas, Grenada, Gana, Gambija, Gvinėja, Pusiaujo Gvinėja, Gvatemala, Gvinėja Bisau, Gajana, Hondūras, Haitis, Honkongas, Indonezija, Indija, Irakas, Iranas (Islamo Respublika), Jamaika, Jordanija, Kenija, Kambodža, Kiribatis, Komorų salos, Sent Kristoferis ir Nevis, Kuveitas, Laoso Liaudies Demokratinė Respublika, Libanas, Sent Lusija, Šri Lanka, Liberija, Lesotas, Libija, Marokas, Madagaskaras, Maršalo salos, Malis, Mianmaras, Mongolija, Mauritanija, Mauricijus, Maldyvai, Malavis, Meksika, Malaizija, Mozambikas, Namibija, Nigeris, Nigerija, Nikaragva, Nepalas, Nauru, Omanas, Panama, Peru, Papua ir Naujoji Gvinėja, Filipinai, Pakistanas, Palau, Paragvajus, Kataras, Ruanda, Saudo Arabija, Saliamono salos, Seišeliai, Sudanas, Siera Leonė, Senegalas, Somalis, Surinamas, San Tomė ir Prinsipė, Salvadoras, Sirijos Arabų Respublika, Svazilandas, Čadas, Togas, Tailandas, Tunisas, Tonga, Rytų Timoras, Trinidadas ir Tobagas, Tuvalu, Tanzanija (Jungtinė Respublika), Kinijos Taibėjus, Uganda, Urugvajus, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Venesuela, Vietnamas, Vanuatu, Samoa, Jemenas, Pietų Afrika, Zambija ir Zimbabvė.

--------------------------------------------------