Komisijos reglamentas (EB) Nr. 324/2004

2004 m. vasario 25 d.

iš dalies pakeičiantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2377/90, pateikiančio didžiausios leistinos veterinarijos vaistų likučių koncentracijos gyvūninės kilmės maisto produktuose nustatymo tvarką Bendrijoje, I priedą

(tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2377/90, pateikiantį didžiausios leistinos veterinarijos vaistų likučių koncentracijos gyvūninės kilmės maisto produktuose nustatymo tvarką Bendrijoje [1], su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2145/2003 [2], ypač į jo 6, 7 ir 8 straipsnius,

kadangi:

(1) pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2377/90 didžiausios leistinos likučių koncentracijos vertės palaipsniui turi būti nustatytos visoms vaistinėms veikliosioms medžiagoms, Bendrijoje naudojamoms veterinarijos vaistuose, skiriamuose gyvūnams, iš kurių gaminami maisto produktai.

(2) Didžiausios likučių koncentracijos vertės turėtų būti nustatomos tik po to, kai Veterinarijos vaistų komitetas patikrina visą atitinkamą informaciją apie konkrečios medžiagos likučių saugą gyvūninės kilmės maisto produktų vartotojui ir likučių poveikį pramoniniam maisto produktų perdirbimui.

(3) Nustatant veterinarijos vaistų likučių didžiausią leistiną koncentraciją gyvūninės kilmės maisto produktuose būtina apibrėžti gyvūnų, kuriuose gali būti likučių, rūšis, likučio koncentraciją kiekviename svarbiame gydyto gyvūno kūno audinyje (tiksliniame audinyje), ir likučio, tinkamo kontroliuoti likučių kiekį, (nustatomojo likučio) tipą.

(4) Siekiant kontroliuoti likučių kiekį, kaip numatyta atitinkamuose Bendrijos teisės aktuose, didžiausia leistina likučių koncentracija paprastai turėtų būti nustatyta kepenų arba inkstų tiriamuosiuose audiniuose. Tačiau kepenys ir inkstai dažnai pašalinami iš skerdenos, skirtos tarptautinei prekybai, todėl didžiausia leistina likučių koncentracija visuomet turėtų būti nustatyta raumenų arba riebalų audiniuose.

(5) Tuo atveju, kai veterinarijos vaistai skirti kiaušinius dedantiems paukščiams, gyvuliams laktacijos laikotarpiu arba bitėms, didžiausia leistina likučių koncentracija taip pat turi būti nustatoma kiaušiniams, pienui arba medui.

(6) Kanamicinas ir diklofenakas turėtų būti įtraukti į Reglamento (EEB) Nr. 2377/90 I priedą.

(7) Reglamentui įsigalioti turėtų būti numatytas pakankamos trukmės laikotarpis, kad valstybės narės, norėdamos atsižvelgti į šio reglamento nuostatas, galėtų, jei būtina, pataisyti leidimus pateikti nagrinėjamus veterinarijos vaistus į rinką, išduotus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/82/EB [3].

(8) Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Veterinarijos vaistų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠI REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EEB) Nr. 2377/90 I priedas iš dalies keičiamas kaip nurodyta šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas taikomas po šešiasdešimtos jo paskelbimo dienos.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2004 m. vasario 25 d.

Komisijos vardu

Erkki Liikanen

Komisijos narys

[1] OL L 224, 1990 8 18, p. 1.

[2] OL L 322, 2003 12 9, p. 5.

[3] OL L 311, 2001 11 28, p. 1.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

Į Reglamento (EEB) Nr. 2377/90 I priedą įrašomos šios medžiagos:

1. Antiinfekcinės medžiagos

1.2. Antibiotikai

1.2.10. Aminoglikozidai

100 µg/kg | Riebalai |

600 µg/kg | Kepenys |

2500 µg/kg | Inkstai |

150 µg/kg | Pienas |

1 µg/kg | Riebalai |

5 µg/kg | Kepenys |

10 µg/kg | Inkstai |

Kiaulės | 5 µg/kg | Raumenys |

1 µg/kg | Oda ir riebalai |

5 µg/kg | Kepenys |

10 µg/kg | Inkstai |

--------------------------------------------------

32004R0324