Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 790/2004/EB

2004 m. balandžio 21 d.

dėl Bendrijos veiklos programos, skatinant įstaigų veiklą jaunimo ugdymo srityje Europos mastu

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 149 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto [1] nuomonę,

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos [2],

kadangi:

(1) Sutartis nustato narystę Sąjungoje ir numato, kad Bendrijos veikla ugdymo, profesinio lavinimo bei jaunimo ugdymo srityse, inter alia, būtų skatinama jaunimo mainų bei socialinio auklėjimo ir ugdymo instruktorių mainų plėtra.

(2) Laekeno deklaracija, pridėta prie 2001 m. gruodžio 14 d. ir 15 d. Europos Vadovų Tarybos išvadų, tvirtina, kad viena iš pagrindinių problemų, kurias turi spręsti Europos Sąjunga - tai būdas, kaip priartinti piliečius, ir, visų pirma, jaunimą, prie Europos modelio ir Europos institucijų. Tarptautinės nevyriausybinės jaunimo organizacijos suteikia galimybę jauniems žmonėms tapti aktyviais piliečiais, vystyti atsakingumą, reikšti nuomonę ir vertybes, bei dalyvauti tarptautiniuose mainuose; tokiu būdu šios organizacijos padeda priartinti Europą prie jaunųjų piliečių.

(3) 2001 m. lapkričio 21 d. pateiktoje Komisijos Baltojoje knygoje, pavadintoje "Nauja Europos jaunimo varomoji jėga" yra tvirtinama, kad jaunų žmonių dalyvavimas turėtų būti skatinamas ir propaguojamas organizacijų, kuriose jauni žmonės gali pasisakyti, stiprinimas; taip pat pareiškiama, kad informacija yra pagrindas, siekiant vystyti aktyvią narystę. Baltojoje knygoje paskelbtoje Rezoliucijoje [3] Europos Parlamentas taip pat pabrėžė svarbų vaidmenį, kurį vaidina tarptautinės ir Europos jaunimo organizacijos, suteikdamos jauniems žmonėms galimybę ilgą laiką dalyvauti demokratiniame Europos gyvenime.

(4) Baltojoje knygoje dėl Europos valdymo [4] Komisija skatina visuotinį atvirumą ir civilių visuomenės narių konsultavimą ir jų įtraukimą formuojant ES politiką. Komisija pripažįsta, kad nevyriausybinės organizacijos vaidina svarbų vaidmenį, sprendžiant piliečių reikalus.

(5) Tarybos ir valstybių narių Vyriausybių atstovų, susitinkančių Taryboje 2002 m. birželio 27 d. Rezoliucija dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo ugdymo srityje [5] patvirtina Europos jaunimo baltojoje knygoje nurodytus tematinius prioritetus, būtent dalyvavimą ir informavimą, visų pirma, siekiant skatinti jaunų žmonių dalyvavimą aktyvios narystės veikloje, ir nurodo koordinavimo atviro metodo įdiegimo būdus konsultuojant jaunus žmones specialiuose renginiuose valstybiniu mastu bei konsultuojant Europos jaunimo forumą Europos mastu.

(6) Europos jaunimo forumas atstovauja jaunus žmones vis-à-vis Europos Sąjungos ir kitose tarptautinėse institucijose. Europos jaunimo forumo veikla yra būtina, norint koordinuoti Europos institucijų darbą bei perteikti minėtosioms institucijoms nevyriausybinių jaunimo organizacijų pažiūras ir perteikti minėtosioms nevyriausybinėms jaunimo organizacijoms informaciją šias organizacijas dominančiais Europos klausimais. Tarptautinės nevyriausybinės jaunimo organizacijos teikia jauniems žmonėms neformalų ir neoficialų mokymą, lavinimą ir informaciją; jos sudaro nepelno siekiančių įstaigų, veikiančių valstybėse narėse ir kitose Europos šalyse, tinklus.

(7) Finansinių 2003-iųjų bei ankstesniųjų metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto A-3023 ir A-3029 antraštės numato paramą Europos jaunimo forumui bei tarptautinėms nevyriausybinėms jaunimo organizacijoms.

(8) 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento [6] biudžetui, toliau – Finansų reglamentas, reikalaujama, kad būtų parengtas pagrindinis aktas, numatantis šias esamas palaikymo veiklos kryptis.

(9) Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija įsipareigojo, priimant Finansų reglamentą, siekti, kad šis pagrindinis aktas įsigaliotų nuo 2004 finansinių metų.

(10) Kadangi labai svarbu sustiprinti ryšius tarp padidėjusios Sąjungos su Europos kontinento kaimyninėmis valstybėmis, reikėtų numatyti programos taikymo geografiją, išplečiant veiklą prisijungiančiose valstybėse ir, tam tikrais atvejais, visose Europos šalyse.

(11) Visa šalių, ne Bendrijos narių finansinė parama iš valstybės fondų turi būti vykdoma pagal Sutarties 87 ir 88 straipsnius.

(12) Šis sprendimas visu programos įgyvendinimo laikotarpiu nustato finansinį pagrindą, kuris yra pagrindinio 1999 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės institucijos biudžeto nustatymo tvarkos ir biudžeto nustatymo tvarkos [7] gerinimo 33 punkte numatytos pirmiau minėtos tvarkos pagrindas.

(13) Bet kokia parama, suteikta pagal minėtąjį Sprendimą, turi griežtai atitikti subsidiarumo ir proporcingumo principus,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Programos tikslai ir veiklos kryptys

1. Šis sprendimas numato Bendrijos veiklos programą (toliau - Programa), skirtą skatinti įstaigų, veikiančių Europos mastu jaunimo ugdymo srityje, veiklą.

2. Bendras Programos tikslas - palaikyti minėtųjų įstaigų veiklą. Ši veikla - tai nuolatinė įstaigos darbo programa, kuria siekiama bendrų Europos interesų ar tikslų jaunimo ugdymo srityje formuojant dalį Europos Sąjungos politikos šioje sferoje. Visų pirma, ši veikla turi prisidėti arba turi galėti prisidėti prie aktyvaus jaunų žmonių dalyvavimo visuomeniniame gyvenime ir bendrijoje bei vystant ir įgyvendinant Bendrijos bendradarbiavimo politiką jaunimo ugdymo srityje plačiąja prasme. Bendradarbiaujant su Europos jaunimo forumu, prisidedama prie šio bendro tikslo, kadangi Europos jaunimo forumas atstovauja nevyriausybines jaunimo organizacijas bei koordinuoja šių organizacijų veiklą ir perteikia Europos institucijoms informaciją apie jaunimo veiklą.

3. Minėtoji programa prasideda 2004 m. sausio 1 d. ir baigiasi 2006 m. gruodžio 31 d.

2 straipsnis

Galimybė dalyvauti Programoje

Siekdama būti renkama einamajai subsidijai gauti, įstaiga turi atitikti Priede nurodytus reikalavimus bei pasižymėti tokiomis savybėmis:

a) įstaigos veikla turi atitikti esminius Bendrijos veiklos jaunimo politikos srityje principus,taip pat Priede išdėstytus prioritetus;

b) įstaiga turi būti teisiškai įsteigta ilgiau nei vieneri metai;

c) įstaiga turi veikti Europos mastu, kaip atskira institucija arba įvairių koordinuojamų asociacijų forma, o įstaigos struktūra ir veiklos kryptys potencialiai turi įtakoti Sąjungą arba mažiausiai aštuonias šalis, nurodytas 3 straipsnyje, jų tarpe - valstybes nares.

3 straipsnis

Trečiųjų šalių dalyvavimas

1. Programoje numatytoje veikloje gali būti leista dalyvauti įstaigoms, įsteigtoms toliau nurodytose šalyse:

a) prisijungiančiose valstybėse, kurios 2003 m. balandžio 16 d. pasirašė Prisijungimo sutartį;

b) ELPA/EEE šalyse, laikantis sąlygų, išdėstytų Susitarime dėl Europos ekonominės erdvės;

c) Rumunijoje ir Bulgarijoje, dalyvavimo sąlygas išdėstant Europos susitarimų, jų papildomų protokolų ir atitinkamų Asociacijos Tarybos sprendimų numatyta tvarka;

d) Turkijoje, dalyvavimo sąlygas išėstant sutinkamai su 2002 m. vasario 26 d. Europos bendrijos ir Turkijos Respublikos Pagrindų susitarimu dėl Turkijos Respublikos dalyvavimo Bendrijos programose [8] bendrųjų principų.

2. Dalyvauti Programoje taip pat gali būti leista įstaigoms, įsteigtoms Balkanų šalyse, sudarančiose dalį Pietryčių Europos [9] šalių stabilizavimo ir asociacijų kūrimo proceso bei kai kurioms Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalims, laikantis su minėtosiomis šalimis pasiektų susitarimų numatytos tvarkos [10].

4 straipsnis

Finansuojamų įstaigų atranka

Programa numato dvi finansuojamų įstaigų grupes:

a) 1 grupė: einamosios subsidijos tiesiogiai skiriamos finansuojamoms įstaigoms, nurodytoms Priedo 2 punkte;

b) 2 grupė: einamosios subsidijos skiriamos sutinkamai su Priede nurodytais bendraisiais kriterijais, kviečiant teikti pasiūlymus dėl pastovios veiklos vykdymo įstaigą, siekiančią bendrų Europos interesų jaunimo srityje.

5 straipsnis

Subsidijos skyrimas

Subsidijos skirtingoms Programos veiklos rūšims įgyvendinti skiriamos, laikantis nuostatų, išdėstytų atitinkamoje Priedo dalyje.

6 straipsnis

Finansavimo sąlygos

1. Šiuo yra nustatytas Programos įgyvendinimo per laikotarpį, nurodytą 1 straipsnio 3 dalyje, finansinis pagrindas -13 milijonų eurų.

2. Metines asignacijas finansinio plano ribose sankcionuoja biudžetinė institucija.

7 straipsnis

Įgyvendinimas

Komisija yra atsakinga už šios Programos įgyvendinimą Priede pateiktose nuostatose nustatyta tvarka ir apie minėtąjį Programos įgyvendinimą privalo reguliariai informuoti Europos Parlamentą, Tarybą bei susijusias valstybes nares.

8 straipsnis

Stebėjimas ir įvertinimas

Komisija ne vėliau kaip iki 2007 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie Programos tikslų įgyvendinimo rezultatus. Inter alia, minėtosios ataskaitos pagrindas – kviestinių specialistų parengta įvertinimo ataskaita, kuri turi būti parengta vėliausiai iki 2006 metų pabaigos ir kurioje mažų mažiausiai yra įvertinamas Programos tinkamumas bei nuoseklumas, Programos vykdymo (parengimo, atrankos, veiklos įgyvendinimo) veiksmingumas ir bendras bei atskiras įvairių veiklos krypčių veiksmingumas, siekiant tikslų, išdėstytų 1 straipsnyje ir Priede.

9 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Strasbūre, 2004 m. balandžio 21 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

P. Cox

Tarybos vardu

Pirmininkas

D. Roche

[1] OL C 10, 2004 1 14, p. 18.

[2] 2003 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). 2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 72 E, 2004 3 23, p. 10), 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) bei 2004 m. kovo 30 d. Tarybos sprendimas.

[3] OL C 180 E, 2003 7 31, p. 145.

[4] OL C 287, 2001 10 12, p. 1.

[5] OL C 168, 2002 7 13, p. 2.

[6] OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

[7] OL C 172, 1999 6 18, p. 1. Susitarimas su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 2003/429/EB (OL L 147, 2003 6 14, p. 25).

[8] OL L 61, 2002 3 2, p.29.

[9] Buvusi Jugoslavijos Respublika, kurią sudarė Makedonija, Albanija, Serbija ir Juodkalnija, Bosnija ir Hercegovina bei Kroatija.

[10] Baltarusija, Moldavija, Rusijos Federacija, Ukraina.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

1. REMIAMOS VEIKLOS KRYPTYS

Bendras tikslas, nurodytas 1 straipsnyje – stiprinti Bendrijos veiklą jaunimo srityje bei gerinti Bendrijos efektyvumą, skatinant įstaigų darbą minėtoje srityje.

1.1. Pagrindinės šių jaunimo organizacijų veiklos kryptys, kurios turėtų padėti stiprinti Bendrijos veiklą ir efektyvumą, yra šios:

- visokeriopas jaunų žmonių pažiūrų ir interesų atstovavimas Bendrijos mastu,

- jaunimo mainai ir savanoriškas darbas,

- neoficialių ir neformalių mokymo ir darbo programų sudarymas,

- tarpkultūrinio mokymo ir supratimo skatinimas,

- diskusijos Europos klausimais ir ES politikos arba jaunimo politikos srityse,

- informacijos apie Bendrijos veiklą platinimas,

- veikla, skatinanti jaunų piliečių dalyvavimą bei iniciatyvą.

1.2. Europos jaunimo forumo pagrindinės veiklos kryptys yra šios:

- jaunų žmonių atstovavimas vis-à-vis Europos Sąjungoje,

- jo narių pozicijų derinimas vis-à-vis Europos Sąjungoje,

- informacijos apie jaunimo veiklą perteikimas Europos institucijoms,

- Europos Sąjungos informacijos perteikimas valstybinės jaunimo taryboms ir nevyriausybinėms organizacijoms,

- jaunų žmonių skatinimas bei sąlygų sudarymas dalyvauti demokratiniame Europos gyvenime,

- pagalba kuriant naują bendradarbiavimo pagrindą jaunimo srityje, kurį buvo nuspręsta įgyvendinti Europos Sąjungos mastu,

- pagalba vystant jaunimo politiką, jaunimo darbo bei švietimo galimybes ir perteikiant informaciją apie jaunus žmones bei vystant jaunų žmonių atstovavimo struktūras visoje Europoje,

- įtraukimas į diskusijas ir svarstymus apie jaunimo padėtį Europoje ir kitose pasaulio šalyse ir apie Europos Sąjungos veiklą padedant jauniems žmonėms.

2. REMIAMOS VEIKLOS ĮGYVENDINIMAS

Įstaigų, galinčių būti renkamomis Bendrijos finansavimui pagal minėtąją Programą, veiklos kryptys atitinka vieną iš toliau nurodytų sričių:

2.1. I dalis: Europos jaunimo forumo parama

2.1.1 Pagal šią dalį subsidijos gali būti skirtos, siekiant remti pastovią Europos jaunimo forumo veiklą, įstaigos, kurios narės yra nacionalinės jaunimo tarybos ir tarptautinės nevyriausybinės jaunimo organizacijos ir kuri siekia bendrų Europos interesų, atitinkančių toliau nurodytus principus:

- Europos jaunimo forumo savarankiškumas renkant Forumo narius, užtikrinant galimą plačiausią įvairių rūšių jaunimo organizacijų atstovavimą,

- Europos jaunimo forumo autonomiškumas, išsamiai nurodant Forumo veiklą pagal 1.2 dalį,

- galimas plačiausias jaunimo organizacijų, ne Forumo narių, bei jaunų žmonių, kurie nėra organizacijų nariai, įtraukimas į Europos jaunimo forumo veiklą,

- aktyvus Europos jaunimo forumo dalyvavimas politiniuose procesuose, susijusiuose su jaunimo veikla Europiniu mastu, visų pirma, atsakant Europos institucijoms, kai šios konsultuoja piliečius ir aiškinant savo nariams šių institucijų priimtas pozicijas,

- geografinė narystės plėtra, apimant šalis, nurodytas 3 straipsnyje.

2.1.2. Pagal 1 dalį, Europos jaunimo forumo finansuotinos išlaidos apima einamąsias išlaidas ir išlaidas, skirtas įvykdyti numatytą veiklą.

2.1.3. Europos jaunimo forumui skirta subsidija nepadengia visų Forumo finansuotinų išlaidų tais kalendoriniais metais, kuriais yra skirta. Mažiausiai 20 % Forumo biudžeto turi būti bendrai finansuojama iš ne Bendrijos lėšų. Toks bendras finansavimas gali būti iš dalies arba visai remiamas, jei finansuojama suma yra ne didesnė, negu faktinės sąnaudos ir apie minėtąsias išlaidas įrodo apskaitos dokumentai arba išlaidas, kurias bendrai patiria tam tikra aptariama rinka.

2.1.4. Pagal Finansų reglamento 113 straipsnio 2 dalyje numatytą tvarką, laipsniško mažinimo principas nėra taikomas Europos jaunimo forumo einamosioms subsidijoms, kadangi Forumas yra organas, siekiantis bendrų Europos interesų.

2.1.5. Jei reikia užtikrinti Europos jaunimo forumo tęstinumą, Programos fondai paskirstomi pagal toliau pateiktas rekomendacijas: fondai, paskirti pagal 1 dalį negali būti mažesni negu 2 milijonai eurų.

2.1.6. Jaunimo forumui subsidijos gali būti skirtos, gavus atitinkamą darbo planą ir biudžetą. Subsidijos gali būti skiriamos kas metai pagal partnerystės pagrindų susitarimą su Komisija.

2.2. 2 dalis: Įstaigų, siekiančių bendrų Europos interesų jaunimo ugdymo srityje arba tikslo, kuris sudaro dalį Europos Sąjungos politikos minėtoje srityje, pastovios veiklos rėmimas.

2.2.1. Pagal šią dalį subsidijos gali būti skiriamos, siekiant paremti minėtųjų organų einamąsias ir administravimo sąnaudas. Minėtieji organai gali būti:

a) ne pelno siekianti įstaiga, kurios veikla yra naudinga tik jauniems žmonėms arba įstaiga, kurios siekiai platesnio masto, tačiau dalis tokios įstaigos veiklos krypčių yra naudinga tik jauniems žmonėms; abiem atvejais įstaigos veikloje jaunimui naudingų veiklos sričių valdyme turi dalyvauti jauni žmonės;

b) Europos tinklas, atstovaujantis ne pelno siekiančias įstaigas, veikiančias jaunų žmonių labui ir kurio veikloje dalyvauja jauni žmonės.

Metinė einamoji subsidija gali būti skirta, siekiant paremti tokio organo pastovios darbo programos vykdymą.

2.2.2. Pagal 2 dalį, vienintelės išlaidos, į kurias reikia atsižvelgti, nustatant einamąją subsidiją yra išlaidos, reikalingos tinkamai vykdyti įprastą pasirinktos įstaigos veiklą, visų pirma, personalo išlaidas, pridėtines išlaidas (nuomos ir nuosavybės mokesčius, įrangos, biuro kanceliarinių prekių, telekomunikacijų, pašto išlaidas ir pan.), įstaigų vidaus susirinkimų išlaidas bei minėtosios veiklos viešinimo, informacijos bei informacijos skleidimo išlaidas.

2.2.3. Pagal 2 dalį einamoji subsidija nepadengia visų įstaigos finansuotinų išlaidų tais kalendoriniais metais, kuriais yra skirta. Mažiausiai 20 % įstaigų biudžeto, kurioms taikoma ši dalis, turi būti bendrai finansuojama iš ne Bendrijos lėšų. Bendro finansavimo dydis yra nustatomas kiekvienais metais kvietime pateikti paraiškas. Toks bendras finansavimas gali būti iš dalies arba visai remiamas, jei finansuojama suma yra ne didesnė negu faktinės sąnaudos ir apie minėtąsias išlaidas įrodo apskaitos dokumentai arba išlaidos, kurias bendrai patiria tam tikra aptariama rinka.

2.2.4. Pagal Finansų reglamento 113 straipsnio 2 dalyje numatytą tvarką, skirtos einamosios subsidijos, atnaujinus, turi būti palaipsniui mažinamos. Subsidijos pradedamos mažinti nuo trečiųjų subsidijavimo metų, mažinant 2,5 % per metus. Siekiant laikytis minėtosios taisyklės, kuri, nepažeidžiant ir neapribojant finansuojamos įstaigos teisių, yra taikoma minėtajai bendrafinansavimo taisyklei, procentinė dalis Bendrijos bendrojo finansavimo pagal duotiesiems finansiniams metams skirtąją subsidiją yra mažiausiai 2,5 procentais mažesnė už Bendrijos bendrąjį finansavimą pagal subsidiją, skirtą ankstesniais metais.

2.2.5. Įstaigos, gaunančios einamąsias subsidijas pagal 2 dalį, yra parenkamos remiantis kvietimais pateikti paraiškas.

Su tokiu būdu parinktomis įstaigomis gali būti sudaryti pagrindų susitarimai Programos įgyvendinimo laikotarpiui. Specialios subsidijos, nustatytos remiantis pagrindų susitarimais, turi būti skiriamos šiuose susitarimuose nustatyta tvarka.

Tačiau pagrindų susitarimai neužkerta kelio teikti kasmetinius kvietimus pateikti paraiškas papildomoms finansuojamoms įstaigoms

2.3. Pereinamosios nuostatos

2.3.1. 2004 m. skirtos subsidijos finansuotinų išlaidų parinkimo laikotarpiu galės būti pradėtos mokėti nuo 2004 m. sausio 1 d., jei išlaidos nebus patirtos anksčiau subsidijos paskyrimo datos arba anksčiau finansuojamos įstaigos finansinių metų pradžios.

2.3.2. 2004 m. laikotarpiu finansuojamoms įstaigoms, kurių finansiniai metai prasideda iki kovo 1 d., išimtis yra suteikiama tik šioms įsipareigojus pasirašyti subsidijos gavimo sutartį per pirmus ketverius mėnesius nuo finansuojamos įstaigos finansinių metų pradžios, kaip numatyta Finansų reglamento 112 straipsnio 2 punkte. Minėtuoju atveju subsidijos gavimo sutartis turėtų būti pasirašyta vėliausiai iki 2004 m. birželio 30 d.

3. DALYVAVIMO FINANSAVIMO KONKURSE PARAIŠKŲ ĮVERTINIMO KRITERIJAI

3.1. Dalyvavimo finansavimo konkurse paraiškos įvertinamos atsižvelgiant į:

- minėtųjų paraiškų suderinamumą su Programos tikslais,

- numatomų veiklos krypčių kokybę

- galimus daugialypius minėtųjų veiklos krypčių padarinius jauniems žmonėms,

- įvykdytos veiklos geografinį poveikį,

- jaunų žmonių dalyvavimą susijusių įstaigų kūrime.

3.2. Pateikus dalyvavimo konkurse paraišką, Komisija suteikia galimybę kandidatams ištaisyti klaidas anketoje per nurodytą laikotarpį.

4. AIŠKUMAS

Įstaiga, kuriai suteikiama subsidija, veikdama pagal šią Programą, nurodo pastebimas nuorodas, pavyzdžiui, žiniatinklio puslapį arba metinę ataskaitą, kurioje pažymėta, kad minėtoji įstaiga yra gavusi finansavimą iš Europos Sąjungos biudžeto.

5. PROGRAMOS VALDYMAS

Atsižvelgdama į išlaidų/naudos gavimo analizę, Komisija gali nuspręsti pavesti vykdančiai agentūrai atlikti visas ar dalį Programos valdymo užduočių pagal Finansų reglamento 55 straipsnį. Komisija taip pat gali, neįtraukdama viešosios institucijos, finansuodama pagal ad hoc paslaugų sutartis, kreiptis pagalbos į ekspertus ir patirti kitų išlaidų už techninę bei administracinę pagalbą. Komisija taip pat gali finansuoti tyrimus bei organizuoti susitikimus ekspertų, galinčių pagerinti Programos įgyvendinimą, bei įsipareigoti vykdyti informavimo, viešinimo ir informacijos platinimo veiklą, tiesiogiai susijusią su Programos tikslais.

6. PATIKRINIMAI IR AUDITAS

6.1. Einamąją subsidiją gavusi įstaiga pateikia Komisijai, šiai pareikalavus, visus patvirtinamuosius dokumentus, jų tarpe auditorių finansinę ataskaitą apie išlaidas, patirtas subsidijos gavimo metais, už penkerių metų laikotarpį nuo paskutinės įmokos. Einamąją subsidiją gavusi įstaiga užtikrina, jei reikia, kad patvirtinamieji dokumentai, kuriuos turi įstaigos partneriai ar nariai, bus pateikti Komisijai, šiai pareikalavus.

6.2. Komisija gali atlikti suteiktos subsidijos panaudojimo auditą arba pasitelkusi savo darbuotojus, arba pasirinktą kvalifikuotą nepriklausomą įstaigą. Toks auditas gali būti vykdomas, kol galioja sutartis ir penkerius metus nuo subsidijos likučio įmokos datos. Jei reikia, peržiūrėjusi audito išvadas, Komisija gali nuspręsti kompensuoti išlaidas.

6.3. Komisijos darbuotojai ir Komisijos įgalioti nepriklausomi specialistai turi teisę patekti į subsidiją gavusių įstaigų biurus bei naudotis visa minėtuose biuruose esančia informacija, tame tarpe ir elektronine forma parengta informacija, reikalinga vykdant minėtuosius auditus.

6.4. Auditorių teismui ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) yra suteiktos tokios pačios teisės, ypač minėtoji teisė patekti į audituojamų įstaigų biurus, kaip ir Komisijai.

6.5. Siekiant ginti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo apgaulės ir kitų taisyklių pažeidimų, pagal šią Programą Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2185/96 numatyta tvarka [1], Komisija gali atlikti spontanines patikras ir apžiūras. Jei reikia, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) atlieka tyrimus, kuriuos reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 [2].

6.6. Jei pagrindiniame akte nėra nurodytas reglamentas, vadovaujamasi Finansų reglamentu ir jo įgyvendinimo taisyklėmis.

[1] OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

[2] OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

--------------------------------------------------