įsteigiantis regionines patariamąsias tarybas pagal Bendrąją žuvininkystės politiką

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

2. I priede išdėstytos kiekvienos regioninės patariamosios tarybos žinioje esančios geografinės zonos. Kiekviena regioninė patariamoji taryba gali kurti padalinius, kurie spręstų klausimus, susijusius su specifiniais žvejybos būdais ir biologiniais regionais.

1. Žuvininkystės sektoriaus atstovai ir kitos interesų grupės, turinčios interesą vienoje iš regioninių patariamųjų tarybų, suinteresuotoms valstybėms narėms ir Komisijai pateikia prašymą dėl tos regioninės patariamosios tarybos veiklos. Prašymas turi būti suderinamas su Reglamente (EB) Nr. 2371/2002 išdėstytais Bendrosios žuvininkystės politikos tikslais, principais ir gairėmis, ir apimti:

2. Suinteresuota valstybė narė prireikus pasitarusi su suinteresuotais sektoriaus atstovais, nusprendžia, ar prašymas reprezentatyvus ir atitinka šiame sprendime nustatytas nuostatas, ir bendru susitarimu Komisijai perduoda rekomendaciją dėl tos regioninės patariamosios tarybos.

3. Įvertinusi rekomendaciją ir, jei reikia, padariusi prašymo pakeitimus, Komisija kuo skubiau priima sprendimą, bet kuriuo atveju siekdama jį priimti ne vėliau kaip per tris mėnesius, ir nurodo datą, nuo kurios pradeda veikti regioninė patariamoji taryba. Sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1. Kiekvieną regioninę patariamąją tarybą sudaro generalinė asamblėja ir vykdomasis komitetas.

2. Generalinės asamblėjos posėdžiai rengiami bent kartą per metus, siekiant patvirtinti vykdomojo komiteto parengtą metinę ataskaitą ir metinį strateginį planą.

3. Generalinė asamblėja skiria vykdomąjį komitetą, kurį sudaro ne daugiau kaip dvidešimt keturi nariai. Vykdomasis komitetas administruoja regioninės patariamosios tarybos darbą ir tvirtina jos rekomendacijas.

1. Regionines patariamąsias tarybas sudaro žuvininkystės sektoriaus ir kitų interesų grupių, kurias palies Bendroji žuvininkystės politika, atstovai.

2. Narius suinteresuotoms valstybėms narėms gali siūlyti žuvininkystės sektoriui bei kitoms interesų grupėms atstovaujančios Europos ir nacionalinės organizacijos. Šios valstybės narės susitaria dėl generalinės asamblėjos narių.

3. Du trečdaliai vietų generalinėje asamblėjoje ir vykdomajame komitete skiriama žuvininkystės sektoriaus atstovams, o vienas trečdalis – kitų interesų grupių, kurias palies Bendroji žuvininkystės politika, atstovams.

4. Vykdomajame komitete turi būti bent vienas kiekvienos suinteresuotos valstybės narės žvejybos subsektoriaus atstovas.

1. Regioninių patariamųjų tarybų darbe ekspertais kviečiami dalyvauti suinteresuotų valstybių narių institutų ar tarptautinių organizacijų mokslininkai. Taip pat gali būti kviečiami ir bet kurie kiti kvalifikuoti mokslininkai.

2. Komisija ir suinteresuotų valstybių narių nacionalinės bei regioninės administracijos turi teisę dalyvauti bet kuriame regioninės patariamosios tarybos posėdyje kaip aktyvūs stebėtojai.

3. Žuvininkystės ir akvakultūros patariamojo komiteto atstovas turi teisę dalyvauti bet kuriame regioninės patariamosios tarybos posėdyje kaip aktyvus stebėtojas.

4. Trečiųjų šalių žuvininkystės sektoriaus ir kitų interesų grupių atstovai, įskaitant regioninių žuvininkystės organizacijų, turinčių žvejybos interesą rajone ar žvejybos būdus, kurie yra regioninės patariamosios tarybos žinioje, atstovus, gali būti kviečiami dalyvauti toje regioninėje patariamojoje taryboje kaip aktyvūs stebėtojai, kai svarstomi su jais susiję klausimai.

5. Generalinės asamblėjos posėdžiai yra vieši. Vykdomojo komiteto posėdžiai yra vieši, jei išimtiniais atvejais vykdomojo komiteto narių dauguma nenusprendžia kitaip.

1. Regioninės patariamosios tarybos patvirtina būtinas jų veiklai priemones, prireikus įskaitant sekretoriatą ir darbo grupes.

2. Regioninės patariamosios tarybos patvirtina priemones, būtinas skaidrumui visuose jų sprendimų priėmimo etapuose užtikrinti. Vykdomojo komiteto priimtos rekomendacijos nedelsiant tampa prieinamos generalinei asamblėjai, Komisijai, suinteresuotoms valstybėms narėms ir paprašius – bet kuriam visuomenės nariui.

3. Jeigu įmanoma, vykdomojo komiteto nariai rekomendacijas priima bendru sutarimu. Jeigu bendras sutarimas negali būti pasiektas, narių pareikštos skirtingos nuomonės įrašomos į rekomendacijas, kurias priima dauguma dalyvavusių ir balsavusių narių. Gavusi raštu pateiktas rekomendacijas, Komisija ir, jei reikia, suinteresuotos valstybės narės per tinkamą laikotarpį, bet ne ilgiau kaip per tris mėnesius, pateikia tikslų atsakymą į jas.

4. Kiekviena regioninė patariamoji taryba bendru sutarimu skiria pirmininkaujantį asmenį. Pirmininkaujantis asmuo veikia nešališkai.

5. Siekiant palengvinti regioninės patariamosios tarybos darbą, suinteresuotos valstybės narės teikia tinkamą paramą, įskaitant logistinę.

Jeigu klausimas susijęs su dviejų ar daugiau regioninių patariamųjų tarybų bendru interesu, jos koordinuoja savo pozicijas, siekdamos tuo klausimu priimti bendras rekomendacijas.

1. Juridinio asmens statusą įgijusi regioninė patariamoji taryba gali kreiptis dėl Bendrijos finansinės pagalbos.

2. Bendrijos pagalba, skirta veiklos pradžiai, gali būti suteikta regioninės patariamosios tarybos veiklos išlaidoms pirmaisiais penkeriais jos veiklos metais padengti II priedo 1 dalyje nustatytomis sąlygomis.

3. Bendrijos pagalba gali būti suteikta regioninių patariamųjų tarybų posėdžių vertimo žodžiu ir raštu išlaidoms padengti, kaip išdėstyta II priedo 2 dalyje.

4. Orientacinė finansavimo suma šių veiksmų įgyvendinimui 2004–2011 m. laikotarpiu yra 7 596 000 eurų. Laikotarpiui nuo 2006 m. gruodžio 31 d. suma laikoma patvirtinta, jeigu ji šiame etape atitinka nuo 2007 metų prasidedančiam laikotarpiui galiojančias finansines perspektyvas. Metinius asignavimus, neviršydama finansinės perspektyvos ribų, tvirtina biudžeto valdymo institucija.

1. Kiekviena regioninė patariamoji taryba savo veiklos metinę ataskaitą perduoda Komisijai, suinteresuotoms valstybėms narėms bei Žuvininkystės ir akvakultūros patariamajam komitetui iki kitų metų, einančių po ataskaitoje aprašomų metų, kovo 31 d.

2. Komisija arba Audito Rūmai gali bet kuriuo metu surengti auditą, kurį atliktų jų pasirinkta išorės įstaiga arba pačios Komisijos ar Audito Rūmų padaliniai.

3. Kiekviena regioninė patariamoji taryba laikotarpiui, per kurį ji naudojasi Bendrijos lėšomis, paskiria atestuotą auditorių.

Praėjus trejiems metams nuo tos dienos, kai pradėjo veiklą paskutinioji regioninė patariamoji taryba, arba ne vėliau kaip iki 2007 metų birželio 30 dienos, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pranešimą apie šio sprendimo įgyvendinimą ir regioninių patariamųjų tarybų veiklą.

Šis sprendimas įsigalioja septintą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(1) 2004 m. balandžio 1 d. pareikšta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2) 2004 m. vasario 26 d. pareikšta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

I PRIEDAS

2 straipsnyje nurodytos regioninės patariamosios tarybos

Regioninės patariamosios tarybos pavadinimas	ICES rajonai, CECAF kvadratai (1) ir Bendroji žuvininkystės komisija Viduržemio jūrai (GFCM)
Baltijos jūros	III b, III c ir III d
Viduržemio jūros	Viduržemio jūros vandenys į rytus nuo 5o36' vakarų ilgumos
Šiaurės jūros	IV, III a
Šiaurės vakarų vandenų	V (išskyrus V a ir tik EB vandenys V b kvadrate), VI, VII
Pietvakarių vandenų	VIII, IX ir X (vandenys apie Azorus), ir 34.1.1, 34.1.2 bei 34.2.0 CECAF kvadratai (vandenys apie Maderos ir Kanarų salas)
Pelaginių žuvų išteklių (putasu, skumbrės, stauridės, silkės)	Visi rajonai (išskyrus Baltijos jūrą ir Viduržemio jūrą)
Atviros jūros/tolimojo plaukiojimo laivyno	Visi EB nepriklausantys vandenys

(1) Šiame sprendime ICES rajonai yra tokie, kaip apibrėžta Reglamente (EEB) Nr. 3880/91 (OL L 365, 1991 12 31, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1), o CECAF kvadratai – kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 2597/95 (OL L 270, 1995 11 13, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

II PRIEDAS

Regioninių patariamųjų tarybų išlaidos

1 dalis.

Įnašas, skirtas regioninių patariamųjų tarybų veiklos pradžios sąnaudoms

Ne ilgiau kaip penkerius metus nuo regioninių patariamųjų tarybų įsteigimo Bendrija padengs dalį jų veiklos sąnaudų. Kiekvienai regioninei patariamajai tarybai veiklos sąnaudoms skiriama suma neviršys 90 % jos einamosios veiklos biudžeto bei pirmaisiais metais negalės viršyti 200 000 eurų. Per kitus ketverius metus maksimalus finansinis įnašas mažės (1) ir priklausys nuo turimo biudžeto. Komisija su kiekviena regionine patariamąja taryba kiekvieniems metams sudarys „susitarimą dėl dotacijos veiklai“, kuriame bus nustatytos tikslios nuostatos ir sąlygos bei finansavimo suteikimo tvarka. Bendrijos finansavimas, kuris bus suteikiamas su sąlyga, kad buvo skirtas finansavimas iš kitų šaltinių, bus skiriamas tik faktinėms išlaidoms.

Kompensuojamas sąnaudas sudarys sąnaudos, būtinos normaliai regioninių patariamųjų tarybų veiklai užtikrinti bei sudarančios sąlygas pasiekti jų tikslus.

Bus kompensuojamos tiesioginės sąnaudos šioms reikmėms:

—	išlaidos personalui (sąnaudos personalui, skaičiuojamos remiantis jo vienos dienos darbo su projektu išlaidomis),

—	nauja arba panaudota įranga,

—	medžiagos ir reikmenys,

—	informacijos nariams skleidimas,

—	ekspertų, dalyvaujančių regioninių patariamųjų tarybų posėdžiuose, kelionės ir apgyvendinimo išlaidos (pagrįstos Komisijos padalinių nustatytomis pakopomis arba taisyklėmis),

—

auditas,

—	specialusis rezervas, kuris sudaro ne daugiau kaip 5 % kompensuojamų tiesioginių sąnaudų.

2 dalis.

Vertimo žodžiu ir raštu sąnaudos

Komisija su kiekviena regionine patariamąja taryba kiekvieniems metams sudarys iki 50 000 eurų vertės susitarimą dėl dotacijos veiklai, kuriame bus nustatytos tikslios nuostatos ir sąlygos bei finansavimo suteikimo tvarka.

(1) Pirmaisiais metais – 200 000 eurų (90 %), antraisiais metais – 165 000 eurų (75 %), trečiaisiais metais – 132 000 eurų (60 %), ketvirtaisiais metais – 121 000 eurų (55 %), penktaisiais metais – 110 000 eurų (50 %).