Komisijos sprendimas

2004 m. balandžio 29 d.

dėl maisto ir pašarų krizių valdymo bendrojo plano priėmimo

(2004/478/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 178/2002, nustatantį maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantį Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantį su maisto saugos klausimais susijusias procedūras [1], ypač į jo 55 straipsnį,

kadangi:

(1) Reglamento (EB) Nr. 178/2002 55 straipsnyje numatoma, kad Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su Europos maisto saugos tarnyba, toliau vadinama Tarnyba, ir valstybėmis narėmis, sudaro bendrąjį krizių valdymo maisto ir pašarų saugos srityje planą.

(2) Dėl bendrojo plano projekto buvo konsultuojamasi su Tarnyba ir per Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinį komitetą išsamiai diskutuojama su valstybėmis narėmis,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Priimamas Reglamento (EB) Nr. 178/2002 55 straipsnyje numatytas ir priede pateiktas bendrasis maisto ir pašarų krizių valdymo planas.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kito mėnesio po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pirmąją dieną.

Priimta Briuselyje, 2004 m. balandžio 29 d.

Komisijos vardu

David Byrne

Komisijos narys

[1] OL L 31, 2002 2 1, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1642/2003 (OL L 245, 2003 9 29, p. 4).

--------------------------------------------------

PRIEDAS

BENDRASIS MAISTO IR PAŠARŲ KRIZIŲ VALDYMO PLANAS

1. BENDROJO MAISTO IR PAŠARŲ KRIZIŲ VALDYMO PLANO TAIKYMO SRITIS

Reglamento (EB) Nr. 178/2002 IV skyriaus 3 skirsnyje numatomi nauji krizių valdymo maisto ir pašarų srityje metodai: krizių valdymo grupės, kurios veikloje dalyvauja ir Tarnyba, sudarymas Komisijos sprendimu bei bendrojo maisto ir pašarų krizių valdymo plano priėmimas, nustatant pirmiausia praktines procedūras, būtinas krizėms valdyti. Bendrasis maisto ir pašarų krizių valdymo planas toliau vadinamas bendruoju planu.

Trys 3 skirsnio straipsniai yra susiję tarpusavyje:

55 straipsnis numato, kad Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su Tarnyba ir valstybėmis narėmis, sudaro bendrąjį maisto ir pašarų krizių valdymo planą, kuriame apibrėžiama krizinė situacija ir praktinės procedūros, būtinos krizėms valdyti, įskaitant taikytinus skaidrumo principus bei informavimo strategiją.

56 straipsnyje numatoma, kad Komisija sudarys krizių valdymo grupę.

56 straipsnyje apibrėžiami krizių valdymo grupės uždaviniai.

Pagal 55 straipsnio nuostatas bendrajame plane apibūdinamos įvairių rūšių situacijos, susijusios su tiesiogine arba netiesiogine maisto ar pašarų žmonių sveikatai keliama rizika, kurios neįmanoma sustabdyti, pašalinti ar sumažinti jos poveikio, laikantis dabartinių nuostatų arba taikant 53 ir 54 straipsnių nuostatas.

Be to, 56 straipsnyje numatoma, kad Komisija, "nustačiusi su tiesiogine arba netiesiogine maisto ar pašarų žmonių sveikatai keliama rizika susijusią padėtį, kurios neįmanoma sustabdyti, pašalinti ar dabartinėmis nuostatomis sumažinti jos poveikio arba atitinkamai suvaldyti vien tik taikant 53 ir 54 straipsnių nuostatas", sudaro krizių valdymo grupę.

Todėl bendrajame plane apibrėžiama:

- krizinės situacijos,

- bendrojo plano taikymo tvarka,

- krizių koordinatorių tinklo sukūrimas,

- praktinės krizių valdymo procedūros,

- krizių valdymo grupės vaidmuo,

- praktinė krizių valdymo grupės veikla (sudarymas, darbo metodas, veiksmai),

- ryšys tarp krizių valdymo grupės ir sprendimų priėmimo proceso,

- krizės sprendimas,

- valdymo procedūros esant potencialiai rimtai rizikai

- informavimo strategija,

- skaidrumo principai.

Bendrajame plane numatytos valdymo procedūros apima gaires, kurios taikomos valstybėms narėms, Tarnybai ir Komisijai.

2. KRIZINĖS SITUACIJOS

2.1. Krizinės situacijos, susijusios su rimta tiesiogine ar netiesiogine rizika žmonių sveikatai

Krizinėmis laikomos situacijos, kuriose kritiniai veiksniai pasiekia tokį lygį, kad Komisija nusprendžia, jog maisto arba pašarų keliamos rizikos valdymas yra toks sudėtingas, kad jos neįmanoma valdyti, laikantis galiojančių nuostatų arba vien tik taikant 53 ir 54 straipsnius.

Patirtis rodo, kad su rizika susijusios situacijos paprastai tinkamai valdomos taikant galiojančias procedūras. Tai reiškia, kad situacijų, kurios turėtų būti laikomos krizinėmis, bus labai nedaug arba tai bus išimties atvejai.

Šie kritiniai veiksniai, visų pirma, yra tokie:

situacija yra susijusi su rimta tiesiogine ar netiesiogine rizika žmogaus sveikatai ir (arba) ji taip suprantama ar skelbiama arba gali būti taip suprantama ar skelbiama

ir

ši rizika apima arba gali apimti didelę maisto grandinės dalį

ir

yra didelė tikimybė, kad ši rizika apims kelias valstybes nares ir (arba) Bendrijai nepriklausančias šalis.

Bendrasis planas numato sudaryti krizių valdymo grupę, jei kylanti tiesioginė arba netiesioginė rizika laikoma rimta. Todėl bendrajame plane beveik visais atvejais numatyta sudaryti krizių valdymo grupę.

2.2. Krizinės situacijos, susijusios su potencialiai rimta rizika

Plane svarbu numatyti atvejus, kurie susiję su potencialia rizika, galinčia virsti rimta rizika, kurią būtų sunku sustabdyti, pašalinti ar sumažinti laikantis galiojančių nuostatų arba taikant tik 53 ir 54 straipsnius. Tokiu atveju krizių valdymo grupė nesudaroma, tačiau turėtų būti numatytos atitinkamos nuostatos, kurios užtikrintų veiksmingą šios rūšies situacijų valdymą.

3. BENDROJO PLANO TAIKYMO TVARKA

Informacija, kurią gavus gali būti pradėtas taikyti bendrasis maisto ir pašarų krizių valdymo planas ir, jei būtina, sudaroma krizių valdymo grupė, gali būti tokia:

- skubūs įspėjamieji pranešimai (skubaus įspėjimo apie maisto ir pašarų keliamą pavojų sistema),

- iš valstybių narių gauta informacija (kitų rūšių pranešimai, Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto turima informacija ir t. t.),

- iš Tarnybos gauta informacija,

- Maisto ir veterinarijos biuro (FVO) ataskaitos,

- informacija, gauta iš ES epidemiologijos tinklo,

- informacija, gauta iš Bendrijai nepriklausančių šalių arba tarptautinių institucijų,

- informacija, gauta iš kitų šaltinių (vartotojų grupių, pramonės, suinteresuotųjų šalių, žiniasklaidos ir t. t.)

Jei išnagrinėjusi informaciją apie riziką, Komisija mano, kad 2.1 arba 2.2 skirsniuose nurodytos sąlygos galėtų būti įvykdytos, ji iš anksto susisiekia su atitinkama valstybe nare (valstybėmis narėmis), kad išnagrinėtų situaciją, ir su Tarnyba, kad gautų informacijos apie kylančią riziką.

Įvertinusi visą turimą informaciją šiuo klausimu, Komisija nustato, ar 2.1 ar 2.2 skirsniuose nurodytos sąlygos yra įvykdytos.

4. KRIZIŲ KOORDINATORIŲ TINKLO STEIGIMAS

Kiekviena valstybė narė, Tarnyba ir Komisija atitinkamu lygiu skiria po vieną krizių koordinatorių ir pakaitinį narį. Paskirtųjų koordinatorių ir pakaitinių narių pavardės bei informacija ryšiams palaikyti pranešama Komisijai.

Kai tik paskiriami koordinatoriai, Komisija nedelsdama pradeda rengti jų posėdžius. Per pirmąjį posėdį Komisija išdalija visiems po informacinį vadovą, kuriame nurodytos visų koordinatorių ir pakaitinių narių pavardės bei informacija ryšiams palaikyti. Šiame vadove taip pat pateikiamas Bendrijos etaloninių laboratorijų sąrašas. Aptariamos praktinės veiklos procedūros, siekiant užtikrinti, kad, pavyzdžiui, krizės atveju būtų galima skubiai susisiekti su koordinatoriumi arba kad būtų veiksmingai bendradarbiaujama informavimo apie riziką strategijos srityje (žr. 7 skirsnį). Suinteresuotosios šalys informuojamos apie šių posėdžių, kurie susiję su jų interesais, rezultatus.

Praktinės procedūros turėtų užtikrinti, kad veiksmų bus imamasi greitai. Prireikus jas galima pateikti bendrojo plano priede.

5. Praktinės krizių valdymo procedūros, esant rimtai tiesioginei arba netiesioginei rizikai žmogaus sveikatai

5.1. Krizių valdymo grupės sudarymas

Jei, išnagrinėjusi informaciją apie riziką, Komisija mano, kad 2.1 skirsnyje nurodytos sąlygos galėtų būti įvykdytos ir ypač jei rizika gali būti rimta, ji iš anksto susisiekia su atitinkama valstybe nare (valstybėmis narėmis), kad išnagrinėtų situaciją, ir su Tarnyba, kad gautų informacijos apie kylančią riziką.

Įvertinusi visą turimą informaciją šiuo klausimu, Komisija sudaro krizių valdymo grupę, jei 2.1 skirsnyje nurodytos sąlygos laikomos įvykdytomis.

Komisija nedelsdama informuoja valstybes nares ir Tarnybą apie krizių valdymo grupės sudarymą.

Sprendimas sudaryti krizių valdymo grupę reiškia, kad bendrojo plano 5, 7 ir 8 skirsniai taikomi visoms susijusioms šalims (Komisijai, Tarnybai, valstybėms narėms).

5.2. Krizių valdymo grupės vaidmuo

Krizių valdymo grupė atsako už atitinkamų duomenų rinkimą bei vertinimą ir turimų krizės valdymo galimybių nustatymą.

Jai taip pat tenka vaidmuo informuoti visuomenę apie nagrinėjamą riziką ir priemones, kurių imtasi šiuo klausimu.

Krizių valdymo grupė yra papildoma priemonė, skirta užtikrinti, kad krizės bus valdomos veiksmingai, geriau koordinuojant ir imantis greitų veiksmų. Vadinasi, visi krizių valdymo grupės nariai privalo bendradarbiauti kaupdami susijusią informaciją ir dalydamiesi visa turima informacija; jie taip pat dirba kartu, vertindami sukauptus duomenis ir nustatydami tinkamas rizikos valdymo galimybes. Krizių valdymo grupės nariai taip pat bendradarbiauja, teikdami informaciją ir nustatydami geriausius būdus, kaip skaidriai informuoti visuomenę.

Tačiau krizių valdymo grupė neatsako už sprendimų dėl krizės valdymo priėmimą arba už teisės aktų įgyvendinimą (kontrolės aspektai).

Jos veiklos metodai nepakeičia procedūrų, kurių pagal savo kompetenciją laikosi Komisija, valstybės narės ir Tarnyba.

Todėl sprendimai dėl krizių valdymo priimami laikantis konkrečios jau galiojančios tvarkos (ypač komitologijos procedūros).

Kiekviena valstybė narė lieka atsakinga už oficialios kontrolės organizavimą savo teritorijoje. Konkrečios procedūros, kurios buvo numatytos koordinuoti būtiną skubiąją kontrolę, susidarius krizinėms situacijoms, taikomos ir toliau. Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinis direktoratas atsako už skubių MVT misijų rengimą prireikus.

Taip pat ir Tarnyba toliau atsako už mokslinės nuomonės pateikimo procedūrų vykdymą, tuo atveju, jei mokslinio komiteto arba vieno iš jo skyrių buvo paprašyta skubiai pateikti mokslinę nuomonę.

5.3. Krizių valdymo grupės praktinė veikla

Sudėtis

Krizių valdymo grupę sudaro krizių koordinatoriai (arba pakaitiniai nariai), atstovaujantys Komisijai ir Tarnybai, tiesiogiai susijusių valstybių narių krizių koordinatorius (-iai) ir kiti Komisijos, Tarnybos bei tiesiogiai susijusios valstybės narės (valstybių narių) atstovai. Tarnyba privalo teikti grupei reikiamą mokslinę ir techninę paramą.

Krizių valdymo grupės paskirtis – palengvinti greitus ir efektyvius veiksmus. Jos nariai privalo dalyvauti reguliariuose ir skubiuose krizių valdymo grupės posėdžiuose ir pasižymėti aukšta kompetencija bei atsidavimu. Jie privalo prisiimti nemažai įsipareigojimų, o tai reiškia, kad būtina skirti žmones, kuriems tenka didelė atsakomybė maisto ar pašarų srityje.

Krizių valdymo grupė gali manyti, kad krizei valdyti būtina kitų juridinių ar privačių asmenų profesinė kompetencija, ir pareikalauti nuolatinės ar ad hoc šių asmenų paramos. Pavyzdžiui, Bendrijos arba nacionalinių etaloninių laboratorijų ekspertai gali būti prašomi dalyvauti krizių valdymo grupės veikloje, jei atliekant laboratorinius tyrimus prireikia jų profesinės kompetencijos.

Komisijos ir Tarnybos atstovai, atsakingi už informavimą apie maisto ar pašarų saugą, taip pat dirba kartu su krizių valdymo grupe.

Praktinės krizių valdymo grupės veiklos procedūros

Krizių valdymo grupei pirmininkauja Komisijos paskirtas krizių koordinatorius (arba pakaitinis narys). Pirmininkas visų pirma užtikrina ryšį tarp krizių valdymo grupės darbo ir sprendimų priėmimo proceso. Jam padeda atitinkamo vieno ar kelių kompetentingų Komisijos padalinių techniniai ekspertai (techninis ekspertas).

Pirmininkas užtikrina sklandų krizių valdymo grupės darbą ir užduočių paskirstymą nariams atsižvelgiant į jų kompetenciją.

Nusprendus sudaryti krizių valdymo grupę, pirmininkas nedelsdamas sukviečia į pirmąjį grupės posėdį Tarnybos paskirtą koordinatorių ir tiesiogiai susijusių valstybių narių krizių koordinatorius. Koordinatorius gali lydėti ribotas asmenų skaičius. Pirmininkas gali nustatyti didžiausią tokių lydinčiųjų asmenų skaičių.

Tarnybos paskirtas koordinatorius ir valstybių narių koordinatoriai, priklausantys krizių valdymo grupei, užtikrina, kad deramai dalyvaus krizių valdymo grupės veikloje, turint galvoje lankomumą, kompetenciją ir atsakomybės laipsnį. Konkrečiai tai reiškia, kad krizių koordinatorius arba pakaitinis narys dalyvaus visuose posėdžiuose, padedamas atitinkamų lydinčiųjų asmenų.

Tarnyba atsako už mokslinės ir techninės pagalbos teikimą prireikus, ypač atsižvelgiant į mokslo žinių lygį (mokslinės informacijos, susijusios su nagrinėjama rizika, rinkimas ir įvertinimas).

Krizių valdymo grupė atsako už glaudžių ryšių palaikymą su suinteresuotomis šalimis, ypač jei būtina dalytis informacija.

Darbo metodas

Komisija sudaro krizių valdymo grupės posėdžių sekretoriatą (protokolai ir t. t.) ir aprūpina krizių valdymo grupę visais žmogiškaisiais bei materialiaisiais ištekliais, kurie būtini sklandžiai veiklai užtikrinti (ypač posėdžių patalpomis, komunikacijos priemonėmis ir t. t.).

Kad galėtų skelbti arba platinti informaciją ir ypač prašyti valstybės narės (valstybių narių) surinkti informaciją arba perduoti jų pateiktą informaciją, krizių valdymo grupė naudojasi maistui ir pašarams taikomos skubaus įspėjimo apie pavojų sistemos (RASFF) techninėmis priemonėmis,

Krizių valdymo grupės veiksmai

Remdamasi pirmiau nurodyto 57 straipsnio nuostatomis, krizių valdymo grupė:

- imasi veiksmų, susijusių su atitinkamų mokslinių duomenų, taip pat ir visos mokslinės informacijos, kurios pagalba galima kuo veiksmingiau valdyti atitinkamą krizę, rinkimu. Ypač:

- dalijasi krizių valdymo grupės narių turima moksline informacija,

- jei būtina, prašo narių surinkti daugiau mokslinės informacijos,

- jei būtina, koordinuoja priemones, kurių imamasi mokslo spragoms užpildyti,

- jei būtina, prašo narių susisiekti su tarptautinėmis organizacijomis, suinteresuotomis šalimis ir Bendrijai nepriklausančiomis valstybėmis, kad būtų galima pateikti visą susijusią informaciją ir ja dalytis,

- jei būtina, grupės nariai gali prašyti Bendrijos etaloninių laboratorijų pagalbos.

Skirstant užduotis rinkti mokslinius duomenis, reikia atsižvelgti į specifinę profesinę Tarnybos kompetenciją ir bendro naudojimosi moksliniais duomenimis būdus, kuriuos šioje srityje jau nustatė Tarnyba (tarnybų tinklas).

Skirstant užduotis rinkti mokslinius duomenis, jei būtina, galima remtis kitais Komisijos naudojamais tinklais, pavyzdžiui, žmonių ligų srityje taikoma išankstinio įspėjimo ir reagavimo sistema (EWRS) arba gyvūnų sveikatos srityje taikoma pranešimo apie gyvūnų ligas sistema (ADNS) arba mokslinių tyrimų srityje naudojamais tinklais, kuriuos tvarko Tyrimų generalinis direktoratas.

- imasi veiksmų, susijusių su kitų svarbių duomenų (visų duomenų, išskyrus pirmiau minėtus mokslinius duomenis) rinkimu. Ypač:

- dalijasi kitais susijusiais duomenimis (oficialių patikrų rezultatais, oficialių kontrolės laboratorijų atliktų tyrimų rezultatais, iš Bendrijai nepriklausančių šalių gautais duomenimis ir kt.),

- jei būtina, nariams skiriamos užduotys, siekiant surinkti daugiau duomenų,

- jei būtina nariams gali būti pavesta susisiekti su tarptautinėmis organizacijomis, suinteresuotomis šalimis ir Bendrijai nepriklausančiomis valstybėmis, kad būtų galima pateikti visą susijusią informaciją ir ja dalytis,

- imasi veiksmų, susijusių su informacijos vertinimu. Ypač:

- dalijasi informacija apie vertinimus, kuriuos atliko grupės nariai, o ypač Tarnyba, arba kitus turimus vertinimus,

- organizuoja rizikos vertinimą, atsižvelgdama į ypatingą Tarnybos vaidmenį teikiant mokslinę ir techninę paramą krizių valdymo grupei ir neapribodama galimybės prašyti Tarnybos pateikti oficialią mokslinę nuomonę,

- jei būtina, naudojasi technine Bendrijos etaloninių laboratorijų pagalba dėl tyrimų aspektų.

- imasi veiksmų, kuriais siekia nustatyti turimas galimybes, kaip sustabdyti, pašalinti arba sumažinti iki priimtino lygio žmonių sveikatai kylančią riziką, bei atnaujinti šias galimybes, atsižvelgiant į gautą naują informaciją ir situacijos pokyčius. Ypač:

- krizių valdymo grupės nariai bendradarbiauja tarpusavyje, nustatydami turimas galimybes,

- jie priima bendrą dokumentą apie turimas galimybes; šiame dokumente atskirai pagrindžiamas kiekvienos galimybės nustatymas ir, visų pirma, pateikiami turimų duomenų vertinimo rezultatai.

- imasi veiksmų, kuriais organizuojamas visuomenės informavimas apie kylančią riziką ir priemones, kurių imtasi.

Šis punktas išsamiau aiškinamas 7 skirsnyje.

Imdamasi visų šių veiksmų, krizių valdymo grupė gali prašyti nuolatinės arba specialios tam tikrų asmenų paramos, jei jų profesinė kompetencija laikoma reikalinga.

5.4. Ryšys tarp krizių valdymo grupės ir sprendimų priėmimo proceso

Veikla, susijusi su krizių valdymu

Krizių valdymo veikla apima visus veiksmus, kurie būtini, norint sustabdyti, sumažinti ir pašalinti kylančią riziką: krizių valdymo grupė atsako už vienus veiksmus, Komisija ir (arba) valstybės narės – už kitus. Veiksmai, kurių imamasi, neapriboja 53 straipsnio 2 dalyje Komisijai numatytos galimybės skubos atvejais priimti laikinąsias priemones, pasitarus su atitinkamomis valstybėmis narėmis ir pranešus kitoms valstybėms narėms.

1 žingsnis

- Komisija sušaukia krizių valdymo grupę iškart po jos sudarymo.

- Krizių valdymo grupė imasi veiksmų, kaip numatyta 5, 7 ir 8 skirsniuose.

2 žingsnis

- Krizių valdymo grupė praneša Komisijai apie nustatytas galimybes, o ši nedelsiant apie jas informuoja valstybes nares.

- Komisija parengia priemones, kurių bus imtasi prireikus. Ji taip pat gali prašyti Tarnybos pateikti skubią mokslinę nuomonę, jei formali mokslinė Tarnybos nuomonė laikoma būtina.

3 žingsnis

- Prireikus šaukiamas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto posėdis, skirtas išanalizuoti siūlomas priemones ir pateikti nuomonę apie jas.

- Jei būtina priimamos neatidėliotinos priemonės, ypač laikantis Reglamento (EB) Nr. 178/2002 53 ir 54 straipsniuose numatytos tvarkos.

- Pareikalavus skubiai pateikti mokslinę nuomonę, Tarnyba imasi būtinų priemonių, užtikrinančių, kad tokia nuomonė bus pateikta kuo greičiau.

Nuolatinės priemonės, kurių imamasi krizės metu

- Krizės metu krizių valdymo grupė nuolat renka ir vertina susijusius duomenis ir iš naujo įvertina turimas galimybes. Apie atnaujintas galimybes pranešama Komisijai ir valstybėms narėms. Komisija gali parengti patikslintas priemones ir pateikti jas svarstyti Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniam komitetui.

- Krizės metu Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas rengia reguliarius ir neeilinius posėdžius, kad užtikrintų dalijimąsi svarbia informacija, ypač apie visų būtinų priemonių priėmimą ir paskesnius žingsnius, įgyvendinus krizės valdymo priemones (atitinkamų valstybių narių ataskaitos, kurios pateikiamos Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniam komitetui ir jame svarstomos).

- Krizės metu krizių valdymo grupė nuolat teikia informaciją visuomenei ir suinteresuotoms šalims, remdamasi 7 skirsnyje išdėstyta informavimo strategija ir laikydamasi 8 skirsnyje nurodytų skaidrumo principų.

Ryšys tarp krizių valdymo grupės ir sprendimų priėmimo proceso

- Praktiniais metodais užtikrinama, kad krizių valdymo grupės darbas ir sprendimų priėmimo procesas būtų atitinkamai tarpusavyje susiję. Visų pirma, Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas turi būti reguliariai informuojamas apie krizių valdymo grupės darbą, o Tarnyba turi būti kviečiama į Nuolatinio komiteto posėdžius. Krizių valdymo grupė turi būti nuolat informuojama apie priemones, kurios sudarė sprendimų priėmimo proceso dalį, kad galėtų koordinuoti informaciją šiuo klausimu.

5.5. Krizės įveikimas

Pirmiau minėtos procedūros taikomos tol, kol paleidžiama krizių valdymo grupė. Jei Komisija, pasitarusi su krizių valdymo grupe ir per Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinį komitetą glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, laikosi požiūrio, kad krizių valdymo grupės darbas baigtas, kadangi rizika kontroliuojama, ji gali paleisti krizių valdymo grupę.

5.6. Vertinimas pasibaigus krizei

Pasibaigus krizei, būtina atlikti visapusišką vertinimą, įtraukiant ir suinteresuotąsias šalis. Įveikus krizę šaukiamas krizės koordinatorių posėdis, kurio tikslas – atsižvelgiant į vertinimą pasibaigus krizei ir įgytą patirtį, pagerinti veiklos procedūras, kurios buvo taikytos įvairioms krizės valdymo metu vykdytoms priemonėms.

6. VALDYMO PROCEDŪROS ESANT POTENCIALIAI RIMTAI RIZIKAI

Jei nagrinėdama informaciją apie riziką Komisija mano, kad 2.2 skirsnyje nurodytos sąlygos gali būti įvykdytos, ji gali iš anksto susisiekti su atitinkama valstybe nare (valstybėmis narėmis), kad ištirtų situaciją, ir su Tarnyba, kad paprašytų informacijos apie susijusią riziką.

Remdamasi visos susijusios informacijos vertinimu ir manydama, kad 2.2 skirsnyje nustatytos sąlygos yra įvykdytos, Komisija nedelsdama informuoja valstybes nares ir Tarnybą, kad taikomos bendrojo plano 6, 7 ir 8 skirsnių nuostatos.

Nusprendus taikyti šį bendrojo plano skirsnį, Komisija imasi tokių veiksmų:

- užmezga atitinkamus ryšius su tiesiogiai susijusia valstybe nare (valstybėmis narėmis) ir Tarnyba, prašydama paleisti jų vidinę krizių valdymo sistemą. Jei būtina, turėtų būti pradėti taikyti dalijimosi moksliniais duomenimis būdai, kuriuos Tarnyba parengė avariniams atvejams (Tarnybos tinklai).

- jei būtina prašo kompetentingųjų laboratorijų pradėti darbą ir pasidalyti atliktų tyrimų rezultatais,

- užmezga atitinkamus ryšius arba posėdžiauja su tiesiogiai susijusia valstybe nare (valstybėmis narėmis) ir Tarnyba, norėdama užtikrinti, kad bus dalijamasi susijusia informacija (moksliniais duomenimis, kontrolės duomenimis ir t. t..)

- imasi veiksmų, susijusių su informavimu (žr. 7 skirsnį). Taikomi 8 skirsnyje minimi skaidrumo principai.

Šių veiksmų imamasi ir toliau, kol rizika bus įvertinta visapusiškai. Jei rizika laikoma rimta ir jei Komisija mano, kad 2.1 skirsnyje nurodytos sąlygos yra įvykdytos, sudaroma krizių valdymo grupė ir taikomos 5,7 ir 8 skirsniuose aprašytos procedūros.

Jei rizika nelaikoma rimta, taikomos galiojančios įprastinės rizikos valdymo nuostatos.

7. INFORMAVIMO STRATEGIJA

Siekdama nuolat informuoti visuomenę apie riziką ir priemones, kurių imamasi, krizių valdymo grupė, atsižvelgdama į esamą situaciją, parengia visuomenės informavimo strategiją.

Šioje informavimo strategijoje nustatomas pranešimo apie atitinkamas problemas turinys ir laikas, įskaitant tinkamas priemones jam perduoti.

Strategijoje atsižvelgiama į specifinę kiekvieno grupės nario kompetenciją ir įsipareigojimus, kad visuomenės informavimas vyktų koordinuotai, nuosekliai ir skaidriai. Šiam tikslui numatomos tokios procedūros:

- į krizių valdymo grupės darbą būtina įtraukti asmenį, Komisijoje atsakingą už informavimą apie maisto ir pašarų saugą, bei Tarnybos atstovą, atsakingą už informavimą,

- tiesiogiai su krize susijusios valstybės narės, taigi ir krizių valdymo grupės nariai privalo daryti viską, kad jų informavimo politika atitiktų krizių valdymo grupės koordinuojamą informavimo strategiją,

- taip pat į krizių valdymo grupės koordinuojamą strategiją per krizių koordinatorius įtraukiamos ir tos valstybės narės, kurios nepriklauso krizių valdymo grupei, kad būtų užtikrintas informavimo apie riziką nuoseklumas.

Krizių valdymo grupės priimta strategija turi numatyti, kad tam tikrais atvejais naudojamasi atitinkamais ryšių kanalais su Europos Parlamentu, Bendrijai nepriklausančiomis valstybėmis bei suinteresuotomis šalimis.

Krizių valdymo grupės priimta strategija turi numatyti, kad prireikus užmezgami atitinkami išankstiniai ryšiai su suinteresuotosiomis šalimis, ypač jei skleidžiama informacija susijusi su specifiniu prekės ženklu ar pavadinimu.

Informavimo strategijoje turi būti atsižvelgiama į ypatingą vaidmenį, kurį platinant informaciją vaidina organizacijos, Europos lygiu atstovaujančios suinteresuotosioms šalims.

Informavimo strategija apima galimybes užmegzti atitinkamus koordinuotus ryšius su Bendrijai nepriklausančiomis šalimis, kad joms būtų pateikiama aiški, tiksli ir nuosekli informacija. Informavimo strategija taip pat numato galimybę pateikti Bendrijai nepriklausančioms šalims atitinkamą informaciją, norint jas įspėti apie krizės pabaigą.

Informavimo strategija užtikrina, kad informavimo procesas bus skaidrus ir atitiks 8 skirsnyje nurodytus principus.

Jei informacija pateikiama, kaip nurodyta bendrojo plano 6 skirsnyje, būtina užtikrinti informavimo nuoseklumą. Šiame skirsnyje numatyti ryšiai ir posėdžiai prireikus turi būti siejami ir su informavimo strategija, kuri rengiama pagal 7 skirsnio nuostatas.

8. SKAIDRUMO PRINCIPAI

Teikdama informaciją, krizių valdymo grupė privalo labai rūpintis skaidrumu, laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 178/2002 10 straipsnyje numatytų visuomenės informavimo principų.

Bendrosios konfidencialumo taisyklės taikomos ir toliau. Be to, dalijantis informacija pagal RASFF sistemą, laikomasi specifinių konfidencialumo taisyklių, kurios numatytos Reglamento (EB) Nr. 178/2002 53 straipsnyje.

Kai krizių valdymo grupė pateikia informaciją apie Tarnybos ar jos vardu atliktą darbą, Tarnybos darbo rezultatams galioja skaidrumo ir konfidencialumo principai, numatyti Reglamento (EB) Nr. 178/2002 38 ir 39 straipsniuose.

--------------------------------------------------