Komisijos sprendimas

2004 m. balandžio 29 d.

įgyvendinantis Tarybos direktyvą 91/67/EEB dėl priemonių prieš tam tikras akvakultūros gyvūnų ligas

(pranešta dokumentu Nr. C(2004) 1679)

(tekstas svarbus EEE)

(2004/453/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1991 m. sausio 28 d. Tarybos direktyvą 91/67/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių akvakultūros gyvūnų ir jų produktų teikimą į rinką [1], ypač į jos 12 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir 13 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 90/425/EEB dėl Bendrijos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą [2], ypač į jos 10 straipsnį,

kadangi:

(1) Valstybė narė, kuri mano, kad jos teritorija arba teritorijos dalis nėra apimta vienos arba daugiau iš Direktyvos 91/67/EEB A priedo III sąrašo I skiltyje išvardytų ligų, gali pagal tos direktyvos 13 straipsnį pateikti Komisijai įrodymus, pagrindžiančius pareiškimą dėl ligų nebuvimo, kad jai būtų suteiktas ligų nebuvimo statusas. Komisijai tokius pareiškimus pateikė Danija, Suomija, Airija, Švedija ir Jungtinė Karalystė.

(2) Valstybė narė, parengusi kontrolės programą, kuria siekiama išnaikinti vieną ar daugiau iš Direktyvos 91/67/EEB A priedo III sąrašo I skiltyje išvardytų ligų, gali pagal tos direktyvos 12 straipsnį pateikti programą Komisijai patvirtinti. Komisijai tokias programas pateikė Suomija, Airija, Švedija ir Jungtinė Karalystė.

(3) 1973 m. kovo 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 706/73 dėl Bendrijos tvarkos, skirtos prekybai žemės ūkio produktais ir taikomų Lamanšo sąsiaurio saloms bei Meno salai [3], nustato, kad veterinarijos teisės aktai toms saloms dėl į jas importuojamų arba iš jų į Bendriją eksportuojamų produktų taikytini tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir Jungtinei Karalystei.

(4) Būtina nustatyti reikalavimus, kuriuos turi įvykdyti valstybės narės, kad joms galėtų būti suteiktas ligų nebuvimo statusas, ir kriterijus, kuriuos valstybės narės turi taikyti pagal kontrolės ir išnaikinimo programas. Taip pat būtina apibrėžti papildomas garantijas, reikalaujamas įvežant tam tikrų rūšių žuvis į ligos neapimtas zonas ir zonas, kuriose vykdomos kontrolės ir išnaikinimo programos. Šiais tikslais reikėtų atsižvelgti į Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) rekomendacijas.

(5) Danija pateikė pavasarinės karpių viremijos (SVC) nebuvimo įrodymus ir todėl ji turėtų būti laikoma neapimta tos ligos.

(6) Suomija pateikė įrodymus dėl SVC nebuvimo visoje savo teritorijoje ir dėl Gyrodactylus salaris bei infekcinės kasos nekrozės (IPN) nebuvimo savo teritorijos dalyse. Todėl atitinkamos teritorijos turėtų būti laikomos neapimtomis tų ligų. Suomija taip pat pateikė bakterinės inkstų ligos (BKD) kontrolės ir išnaikinimo programą, kuri bus taikoma kontinentinėse jos teritorijos dalyse. Ta programa turėtų būti patvirtinta, siekiant išnaikinti ligą ir gauti ligos nebuvimo statusą.

(7) Airija pateikė įrodymus dėl SVC, BKD ir Gyrodactylus salaris nebuvimo visoje savo teritorijoje ir todėl turėtų būti laikoma neapimta tų ligų.

(8) Švedija pateikė įrodymus dėl SVC ir IPN nebuvimo visoje savo teritorijoje ir todėl turėtų būti laikoma neapimta tų ligų. Švedija taip pat pateikė BKD kontrolės ir išnaikinimo programą, kuri bus taikoma kontinentinėse jos teritorijos dalyse. Ta programa turėtų būti patvirtinta, siekiant išnaikinti ligą ir gauti ligos nebuvimo statusą.

(9) Jungtinė Karalystė pateikė įrodymus dėl Gyrodactylus salaris nebuvimo visoje savo teritorijoje ir dėl IPN, BKD ir SVC nebuvimo savo teritorijos dalyse. Todėl atitinkamos teritorijos turėtų būti laikomos neapimtomis tų ligų. Jungtinė Karalystė taip pat pateikė SVC ir BKD kontrolės ir išnaikinimo programą, taikytiną kitoms jos teritorijos dalims. Tos programos turėtų būti patvirtintos, siekiant išnaikinti ligas ir gauti ligų nebuvimo statusą.

(10) Papildomos šiame sprendime numatytos garantijos turėtų būti persvarstytos po trejų metų, atsižvelgiant į įgytą patirtį kontroliuojant ir naikinant ligas bei plėtojant alternatyvias kontrolės priemones, pvz., vakcinas.

(11) Komisijos sprendimu 93/44/EB [4] tam tikrų rūšių žuvims, skirtoms siųsti į Didžiąją Britaniją, Šiaurės Airiją, Meno salą ir Gernsį, buvo nustatytos papildomos garantijos dėl SVC. Tas sprendimas turėtų būti panaikintas ir pakeistas šiuo sprendimu.

(12) Komisijos sprendimas 2003/513/EB [5] yra apsauginis sprendimas, kuriuo tam tikri Bendrijos regionai saugomi nuo užkrėtimo Gyrodactylus salaris. Tos priemonės galiojo nuo 1996 m., tačiau dėl savo pobūdžio jos yra papildomos garantijos, bet ne apsauginės priemonės. Todėl Sprendimas 2003/513/EB taip pat turėtų būti panaikintas ir pakeistas šiuo sprendimu.

(13) Sprendimuose 93/44/EB ir 2003/513/EB nustatytos garantijos turėtų būti atnaujintos, atsižvelgiant į dabartines mokslines žinias ir esamas Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) rekomendacijas.

(14) Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos mokslinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Teritorijos, laikomos neapimtos ligos, reikalavimai

Reikalavimai, kuriuos teritorija turi atitikti, kad būtų laikoma neapimta vienos arba daugiau iš Direktyvos 91/67/EEB A priedo III sąrašo I skiltyje išvardytų ligų, nustatyti šio sprendimo I priedo I skyriuje.

2 straipsnis

Teritorijos, laikomos neapimtos ligų

Šio sprendimo I priedo II skyriuje išvardytos teritorijos laikomos neapimtomis Direktyvos 91/67/EEB A priedo III sąrašo I skiltyje išvardytų ligų.

3 straipsnis

Kontrolės ir išnaikinimo programų kriterijai

Kriterijai, kuriuos valstybės narės taiko pagal vienos arba daugiau iš Direktyvos 91/67/EEB A priedo III sąrašo I skiltyje išvardytų ligų kontrolės ir išnaikinimo programą, nustatyti šio sprendimo II priedo I skyriuje.

4 straipsnis

Kontrolės ir išnaikinimo programų patvirtinimas

Patvirtinamos kontrolės ir išnaikinimo programos, skirtos šio sprendimo II priedo II skyriuje išvardytoms teritorijoms.

5 straipsnis

Papildomos garantijos

1. Gyvos akvakultūros žuvys, kiaušinėliai ir lytinės ląstelės, įvežami į I priedo II skyriuje arba II priedo II skyriuje išvardytas teritorijas, turi atitikti garantijas, įskaitant garantijas dėl pakavimo bei ženklinimo etiketėmis ir atitinkamus specifinius papildomus reikalavimus, nustatytus veterinarijos sertifikate, sudarytame pagal III priede pateiktą veterinarijos sertifikato pavyzdį, atsižvelgiant į IV priedo aiškinamąsias pastabas.

2. Straipsnio 1 dalies reikalavimai netaikomi tuomet, kai kiaušinėliai įvežami į I priedo II skyriuje arba II priedo II skyriuje išvardytas teritorijas vartoti žmonėms.

3. Papildomos garantijos turėtų būti išlaikytos, kai laikomasi V priede nustatytų reikalavimų.

6 straipsnis

Vežimas

Gyvos akvakultūros žuvys, kiaušinėliai ir lytinės ląstelės, įvežami į I priedo II skyriuje arba II priedo II skyriuje išvardytas teritorijas, vežami tokiomis sąlygomis, kad nesikeistų jų veterinarijos statusas ir nebūtų pažeistas veterinarijos statusas paskirties vietoje.

7 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimai 93/44/EB ir 2003/513/EB naikinami.

8 straipsnis

Persvarstymas

Komisija persvarsto šiuo sprendimu nustatytas papildomas garantijas ne vėliau kaip iki 2007 m. balandžio 30 d. Persvarstant atsižvelgiama į įgytą patirtį kontroliuojant ir naikinant ligas bei plėtojant alternatyvias kontrolės priemones, pvz., vakcinas.

9 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2004 m. balandžio 29 d.

Komisijos vardu

David Byrne

Komisijos narys

[1] OL L 46, 1991 2 19, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1).

[2] OL L 224, 1990 8 18, p. 24. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/33/EB (OL L 315, 2002 11 19, p. 14).

[3] OL L 68, 1973 3 15, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 1274/86 (OL L 107, 1986 4 24, p. 1).

[4] OL L 16, 1993 1 25, p. 53. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 94/865/EB (OL L 352, 1994 12 31, p. 75).

[5] OL L 177, 2003 7 16, p. 22.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

Ligos nebuvimo statusas

I skyrius

Ligos nebuvimo statuso reikalavimai

A. Ligos neapimta šalis

Valstybė narė laikoma neapimta ligos, jei joje nėra jokių ligai imlių rūšių arba ji atitinka 1 arba 2 punktų reikalavimus.

Jei valstybė narė turi bendrą vandens baseino zoną su viena ar daugiau kitų valstybių narių, ji gali būti paskelbta ligos neapimta šalimi tik tuomet, jei visos bendro vandens baseino zonos paskelbiamos ligos neapimtomis zonomis abiejose valstybėse narėse.

1. Valstybė narė, kurioje bent per paskutinius 25 metus nebuvo jokių pastebėtų ligos atvejų, nepaisant jos klinikiniam pasireiškimui palankių sąlygų buvimo, gali būti laikoma neapimta ligos, jei:

1.1. pagrindinės apsaugos nuo ligos sąlygos nuolatos buvo bent paskutinius 10 metų. Pagrindinės apsaugos nuo ligos sąlygos turėtų būti bent tokios:

a) apie ligą privaloma pranešti kompetentingai institucijai, įskaitant pranešimą apie įtarimą;

b) šalyje veikia ankstyvojo nustatymo sistema, užtikrinanti, kad įtariami ligos požymiai ar prasidedančios ligos padėtis arba nepaaiškinamas vandens gyvūnų mirtingumas akvakultūros ūkyje ar natūralioje aplinkoje yra greitai atpažįstami ir apie įvykį skubiai pranešama kompetentingai institucijai, kad nedelsiant būtų atliekamas diagnostinis tyrimas, ir leidžianti kompetentingai institucijai imtis veiksmingo ligos tyrimo bei pranešimo, įskaitant galimybę pasinaudoti laboratorijomis, gebančiomis diagnozuoti ir atskirti atitinkamas ligas, ir mokyti veterinarus arba žuvų sveikatos specialistus nustatyti ir pranešti apie neįprastą ligos atsiradimą. Tokia ankstyvojo nustatymo sistema turėtų bent užtikrinti, kad:

i) būdingi išvardytų ligų požymiai būtų visuotinai žinomi, pvz., juos žinotų akvakultūros ūkiuose dirbantis arba perdirbimu užsiimantis personalas;

ii) būtų veterinarų ar vandens gyvūnų sveikatos specialistų, išmokytų atpažinti ir pranešti apie įtartiną ligos atsiradimą;

iii) kompetentinga institucija gebėtų imtis skubaus ir veiksmingo ligos tyrimo;

iv) kompetentinga institucija galėtų pasinaudoti laboratorijomis, turinčiomis išvardytų ir atsiradusių ligų diagnozavimo ir atskyrimo priemones;

1.2. nenustatyta, kad infekcija būtų paplitusi laukinėse populiacijose;

1.3. veikia prekybai ir importui taikomi reikalavimai, apsaugantys nuo ligos patekimo į valstybę narę.

2. Valstybė narė, kurioje paskutinis žinomas klinikinis atvejis buvo seniau kaip prieš 25 metus arba infekcijos statusas iki tikslinės priežiūros nebuvo žinomas, pvz., dėl klinikiniam pasireiškimui palankių sąlygų nebuvimo, gali būti laikoma neapimta ligos, jei:

2.1. ji atitinka pagrindines apsaugos nuo ligos sąlygas, aprašytas 1.1 papunktyje ir

2.2. akvakultūros ūkiuose, laikančiuose bet kokias ligai imlias rūšis, bent dvejus pastaruosius metus vyko tikslinė priežiūra ir nebuvo aptikta ligos nešėjų. Jei šalyje yra zonų, kuriose priežiūra vykdoma tik akvakultūros ūkiuose ir ji nesuteikia pakankamai epidemiologinių duomenų (kai akvakultūros ūkių skaičius ribotas), tačiau yra kokių nors imlių rūšių laukinių populiacijų, tikslinė priežiūra turi aprėpti ir tas laukines populiacijas. Mėginių ėmimo metodai ir mėginių dydis turi bent atitikti nustatytus Komisijos sprendime 2001/183/EB arba atitinkamuose OIE Tarptautinio vandens gyvūnų sveikatos kodekso ir OIE Vandens gyvūnų diagnostikos tyrimų vadovo skyriuose. Diagnostikos metodika turėtų būti bent lygiavertė nustatytai atitinkamuose OIE Vandens gyvūnų diagnostikos tyrimų vadovo skyriuose.

B. Ligos neapimta zona

Vienos valstybės narės, kuri yra užkrėsta liga arba jos statusas nežinomas, gali būti nustatyta ligos neapimta zona, jei zonoje nėra nė vienos iš imlių rūšių arba zona atitinka 1 ir 2 punktų reikalavimus.

Tokią ligos neapimtą zoną turi sudaryti: viena ar daugiau ištisų vandens baseinų zonų nuo vandens kelių ištakų iki jūros arba vandens baseino zonos dalies nuo ištakų iki natūralios arba dirbtinės kliūties, kuri neleidžia žuvims iš žemutinės vandens kelio dalies migruoti aukštyn. Tokias zonas kompetentinga institucija turi aiškiai pažymėti atitinkamos šalies žemėlapyje.

Jei vandens baseino zona aprėpia daugiau kaip vieną valstybę narę, ji gali būtų paskelbta ligos neapimta zona tik jei toliau nustatytos sąlygos taikomos visoms zonos sritims. Abi susijusios valstybės narės turėtų prašyti zonos patvirtinimo.

1. Zona, kurioje bent per paskutinius 25 metus nebuvo jokių pastebėtų ligos atvejų, nepaisant jos klinikiniam pasireiškimui palankių sąlygų buvimo, gali būti laikoma neapimta ligos, jei:

1.1. pagrindinės apsaugos nuo ligos sąlygos nuolatos buvo bent paskutinius 10 metų. Pagrindinės apsaugos nuo ligos sąlygos turėtų būti bent tokios:

a) apie ligą privaloma pranešti kompetentingai institucijai, įskaitant pranešimą apie įtarimą;

i) būdingi išvardytų ligų požymiai būtų visuotinai žinomi, pvz., juos žinotų akvakultūros ūkiuose dirbantis arba perdirbimu užsiimantis personalas;

ii) būtų veterinarų ar vandens gyvūnų sveikatos specialistų, išmokytų atpažinti ir pranešti apie įtartiną ligos atsiradimą;

iii) kompetentinga institucija gebėtų imtis skubaus ir veiksmingo ligos tyrimo;

iv) kompetentinga institucija galėtų pasinaudoti laboratorijomis, turinčiomis išvardytų ir atsiradusių ligų diagnozavimo ir atskyrimo priemones;

1.2. nenustatyta, kad infekcija būtų paplitusi laukinėse populiacijose;

1.3. veikia prekybai ir importui taikomi reikalavimai, apsaugantys nuo ligos patekimo į zoną.

2. Zona, kurioje paskutinis žinomas klinikinis atvejis buvo seniau kaip prieš 25 metus arba infekcijos statusas iki tikslinės priežiūros nebuvo žinomas, pvz., dėl klinikiniam pasireiškimui palankių sąlygų nebuvimo, gali būti laikoma neapimta ligos, jei:

2.1. ji atitinka pagrindines apsaugos nuo ligos sąlygas, aprašytas 1.1 papunktyje ir

2.2. akvakultūros ūkiuose, laikančiuose bet kokias ligai imlias rūšis, bent dvejus pastaruosius metus vyko tikslinė priežiūra ir nebuvo aptikta ligos nešėjų. Jei priežiūra vykdoma tik akvakultūros ūkiuose ir ji nesuteikia pakankamai epidemiologinių duomenų (kai akvakultūros ūkių skaičius ribotas), tačiau yra kokių nors imlių rūšių laukinių populiacijų, tikslinė priežiūra turi aprėpti ir tas laukines populiacijas. Mėginių ėmimo metodai ir mėginių dydis turi bent atitikti nustatytus Komisijos sprendime 2001/183/EB arba atitinkamuose OIE Tarptautinio vandens gyvūnų sveikatos kodekso ir OIE Vandens gyvūnų diagnostikos tyrimų vadovo skyriuose. Diagnostikos metodika turėtų būti bent lygiavertė nustatytai atitinkamuose OIE Vandens gyvūnų diagnostikos tyrimų vadovo skyriuose.

II skyrius

Teritorijos, patvirtintos kaip neapimtos tam tikrų Tarybos direktyvos 91/67/EEB A priedo III sąrašo I skiltyje išvardytų ligų

Liga | Valstybė narė | Teritorija ar teritorijos dalys |

Pavasarinė karpių viremija (SVC) | Danija | Visa teritorija |

Suomija | Visa teritorija; Vuoksi upės baseinas turėtų būti laikomas buferine zona |

Airija | Visa teritorija |

Švedija | Visa teritorija |

Jungtinė Karalystė | Šiaurės Airijos, Meno, Džersio ir Gernsio salų teritorijos |

Bakterinė inkstų liga (BKD) | Airija | Visa teritorija |

Jungtinė Karalystė | Šiaurės Airijos, Meno ir Džersio salų teritorijos |

Infekcinė kasos nekrozė (IPN) | Suomija | Kontinentinės teritorijos dalys; Vuoksi ir Kemijokiupių baseinai turėtų būti laikomi buferinėmis zonomis |

Švedija | Visa teritorija |

Jungtinė Karalystė | Meno salos teritorija |

Gyrodactylus salaris infekcija | Suomija | Tenojoki ir Näätämönjoki baseinai; Paatsjoki, Luttojoki ir Uutuanjoki baseinai laikomi buferinėmis zonomis |

Airija | Visa teritorija |

Jungtinė Karalystė | Didžiosios Britanijos, Šiaurės Airijos, Meno, Džersio ir Gernsio salų teritorijos |

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

Kontrolės ir išnaikinimo programos

I skyrius

Būtiniausieji kriterijai, taikytini pagal kontroliuoti ir išnaikinti Tarybos direktyvos 91/67/EEB A priedo III sąrašo I skiltyje išvardytas tam tikras ligas skirtą programą

A. Būtiniausi kriterijai, kuriuos valstybė narė turi taikyti pagal patvirtintą kontrolės ir išnaikinimo programą:

1. Apie ligą privaloma pranešti kompetentingai institucijai, įskaitant pranešimą apie įtarimą.

2. Turi veikti ankstyvojo nustatymo sistema, užtikrinanti, kad įtariami atitinkamos vandens gyvūnų ligos požymiai akvakultūros ūkyje ar natūralioje aplinkoje yra greitai atpažįstami ir apie įvykį skubiai pranešama kompetentingai institucijai, kad nedelsiant būtų atliekamas diagnostinis tyrimas, ir leidžianti kompetentingai institucijai imtis veiksmingo ligos tyrimo bei pranešimo, įskaitant galimybę pasinaudoti laboratorijomis, gebančiomis diagnozuoti ir atskirti atitinkamas ligas, ir mokyti veterinarus arba žuvų sveikatos specialistus nustatyti ir pranešti apie neįprastą ligos atsiradimą. Tokia ankstyvojo nustatymo sistema turėtų bent užtikrinti, kad:

2.1. būdingi išvardytų ligų požymiai būtų visuotinai žinomi, pvz., juos žinotų akvakultūros ūkiuose dirbantis arba perdirbimu užsiimantis personalas;

2.2. būtų veterinarų ar vandens gyvūnų sveikatos specialistų, išmokytų atpažinti ir pranešti apie įtartiną ligos atsiradimą;

2.3. kompetentinga institucija gebėtų imtis skubaus ir veiksmingo ligos tyrimo;

2.4. kompetentinga institucija galėtų pasinaudoti laboratorijomis, turinčiomis išvardytų ir atsiradusių ligų diagnozavimo ir atskyrimo priemones;

3. Turi būti taikomi reikalavimai prekybai ir importui, apsaugantys nuo ligos patekimo į valstybę narę.

4. Akvakultūros ūkiuose, laikančiuose bet kokias ligai imlias rūšis, turi būti vykdoma tikslinė priežiūra. Jei šalyje yra zonų, kuriuose priežiūra vykdoma tik akvakultūros ūkiuose ir ji nesuteikia pakankamai epidemiologinių duomenų (kai akvakultūros ūkių skaičius ribotas), tačiau yra kokių nors imlių rūšių laukinių populiacijų, tikslinė priežiūra turi aprėpti ir tas laukines populiacijas. Mėginių ėmimo metodai ir mėginių dydis turi bent atitikti nustatytus Komisijos sprendime 2001/183/EB arba atitinkamuose OIE Tarptautinio vandens gyvūnų sveikatos kodekso ir OIE Vandens gyvūnų diagnostikos tyrimų vadovo skyriuose. Diagnostikos metodika turėtų būti bent lygiavertė nustatytai atitinkamuose OIE Vandens gyvūnų diagnostikos tyrimų vadovo skyriuose.

5. Kontrolės ir išnaikinimo programa turėtų būti vykdoma iki įvykdomi I priedo reikalavimai ir valstybė narė ar jos dalys gali būti laikomos neapimtomis ligos.

6. Iki kiekvienų metų gegužės 1 d. Komisijai pateikiama ataskaita, kurioje pagal toliau pateikiamą lentelę nurodoma informacija apie įtarimų skaičių, patvirtinimų skaičių, ūkių ir vietų, kurioms taikomi apribojimai, skaičių, atšauktų apribojimų skaičių ir bet kokios aktyvios priežiūros, vykdytos per praėjusius kalendorinius metus, rezultatą.

Valstybė narė ir liga | |

Įtarimų skaičius | |

Patvirtinimų skaičius | |

Ūkių ir vietų, kurioms taikomi apribojimai, skaičius | |

Atšauktų apribojimų skaičius | |

Iš kiek ūkių ir žuvų/žuvų baseinų buvo paimti mėginiai | |

Iš kiek laukinių žuvų/žuvų baseinų ir iš kokių vandens baseinų buvo paimti mėginiai | |

Mėginių tyrimo rezultatas | |

B. Ligos įtarimo atveju valstybių narių oficiali tarnyba užtikrina, kad:

1. Reikiami mėginiai paimami tyrimams, kad būtų nustatyta, ar yra atitinkamų patogenų.

2. Kol negaunami 1 punkte nurodytų tyrimų rezultatai, kompetentinga institucija ima oficialiai prižiūrėti ūkį, įvedamos atitinkamos kontrolės priemonės ir iš ūkio draudžiama išvežti bet kokias žuvis, nebent tai leidžia oficiali tarnyba.

3. Jei atlikus 1 punkte nurodytą tyrimą aptinkami patogenai arba nustatomi klinikiniai požymiai, oficiali tarnyba turi atlikti epizootinį tyrimą, kad nustatytų galimą užkrato šaltinį ir ištirtų, ar per atitinkamą laikotarpį iki įtarimo stebėjimo iš ūkio buvo išvežta žuvų.

4. Jei epizootinis tyrimas parodo, kad liga užkrėstas vienas ar daugiau ūkių arba neuždarų vandens telkinių, jiems taikomos 1 punkto nuostatos ir:

4.1. visi toje pačioje vandens baseino zonoje esantys ūkiai ar pakrantės zona imamos oficialiai prižiūrėti;

4.2. be oficialios tarnybos leidimo iš šių ūkių draudžiama išvežti žuvis, kiaušinėlius ar lytines ląsteles.

5. Jei vandens baseino ar pakrantės zonos yra didelės, oficiali tarnyba gali nuspręsti taikyti šią priemonę mažesnėje zonoje aplink įtariamą užsikrėtus ūkį, jei ji mano, kad tai suteikia visas įmanomas garantijas dėl ligos paplitimo prevencijos.

C. Patvirtinus ligą valstybės narės užtikrina, kad:

1. Ūkiui ar vietai, kurioje yra užkrėstų žuvų, nedelsiant imami taikyti apribojimai, jokios gyvos žuvys neįvežamos į patalpas ir jokios žuvys neišvežamos iš ūkio, nebent tai leistų valstybės narės oficialios tarnybos.

2. Apribojimai taikomi tol, kol liga išnaikinama pagal 2.1 arba 2.2 papunkčių reikalavimus:

2.1. Nedelstinas visų išteklių pašalinimas

a) visos gyvos žuvys paskerdžiamos prižiūrint oficialiai tarnybai arba, jei žuvys užaugusios iki komercinio dydžio ir neturi klinikinių ligos požymių, oficialiai tarnybai prižiūrint paskerdžiamos prekybai arba perdirbimui vartoti žmonėms. Pastaruoju atveju oficiali tarnyba užtikrina, kad žuvys būtų nedelsiant paskerstos ir išskrostos, kad šios operacijos būtų atliekamos patogenams neleidžiančiomis pasklisti sąlygomis. Valstybė narė atskirais atvejais, atsižvelgdama į ligos pasklidimo į kitus ūkius ar į laukines populiacijas riziką, gali leisti iki komercinio dydžio neužaugusias žuvis laikyti ūkyje iki jos užaugs iki komercinio dydžio; ir

b) ūkis arba vieta, atsižvelgiant į naujausio OIE Tarptautinio vandens gyvūnų sveikatos kodekso leidinio 1.7 papunktį, atitinkamam laikui po pašalinimo paliekami nenaudojami (ir, kai reikia, dezinfekuojami).

2.2. Palaipsnės infekcijos pašalinimo priemonės stropiai tvarkant užkrėstus ūkius ar vietas

a) negyvos žuvys ir klinikinių ligos požymių turinčios žuvys pašalinamos ir sunaikinamos, klinikinių ligos požymių neturinčios žuvys išgaudomos iki nė viename vietoje esančiame ligos paveiktame epidemiologiniame vienete neliks žuvų ir jie bus išdezinfekuoti, arba

b) negyvos žuvys ir klinikinių ligos požymių turinčios žuvys pašalinamos ir sunaikinamos vietose, kuriose surinkti ir (arba) dezinfekuoti neįmanoma dėl vietos pobūdžio (pvz., upės sistema arba didelis ežeras).

3. Skubiam ligos išnaikinimui užkrėstose patalpose palengvinti valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti klinikinių ligos požymių neturinčias žuvis kompetentingai institucijai prižiūrint nuvežti į kitus toje valstybėje narėje esančius ūkius ar zonas, kuriems nesuteiktas ligos nebuvimo statusas ir nevykdoma patvirtinta kontrolės ir išnaikinimo programa.

4. Pagal 2.1 ir 2.2 papunkčių nuostatas pašalintos žuvys turi būti sunaikintos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1774/2002.

5. Ištekliams atnaujinti naudojamos žuvys turi būti iš patvirtintų neapimtų ligos šaltinių.

6. Valstybės narės imasi būtinų priemonių apsaugoti nuo ligos paplitimo į kitas ūkyje auginamas žuvis ar laukinius išteklius.

II skyrius

Teritorijos, kuriose vykdomos patvirtintos Tarybos direktyvos 91/67/EEB A priedo III sąrašo I skiltyje išvardytų tam tikrų ligų kontrolės ir išnaikinimo programos

Liga | Valstybė narė | Teritorija ar teritorijos dalys |

Pavasarinė karpių viremija | Jungtinė Karalystė | Didžiosios Britanijos teritorijos |

Bakterinė inkstų liga | Suomija | Kontinentinė teritorijos dalis |

Švedija | Kontinentinė teritorijos dalis |

Jungtinė Karalystė | Didžiosios Britanijos teritorijos |

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------

IV PRIEDAS

Vežimo dokumentų ir ženklinimo aiškinamosios pastabos

a)Vežimo dokumentus išduoda kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos pagal šio sprendimo I priede pateikiamą pavyzdį, atsižvelgdamos į siuntos rūšis ir paskirties vietos statusą.b)Kiekvieno vežimo dokumento originalą sudaro vienas dvipusis lapas, o kai reikia daugiau kaip vieno lapo, jo forma turi būti tokia, kad visi lapai sudarytų vientisą visumą ir būtų nedalūs.Dešiniajame viršutiniame kiekvieno lapo kampe pažymima "originalas" ir užrašomas specialus kompetentingos institucijos suteiktas kodo numeris. Visi vežimo dokumento lapai sunumeruojami – (puslapis)/(puslapių).c)Vežimo dokumento originalas ir vežimo dokumento pavyzdyje nurodyti užrašai rašomi bent viena iš paskirties valstybės narės oficialių kalbų. Tačiau valstybės narės gali leisti kitas kalbas, jei būtina, pateikiant oficialų vertimą.d)Vežimo dokumento originalas siuntos sukrovimo dieną antspauduojamas oficialiu antspaudu ir pasirašomas kompetentingos institucijos paskirto valstybinio inspektoriaus. Taip darydama kilmės valstybės narės kompetentinga institucija užtikrina, kad būtų laikomasi sertifikavimo principų, lygiaverčių nustatytiems Tarybos direktyvoje 96/93/EB.Antspaudas (jei nėra reljefinis) ir parašas turi būti skirtingos spalvos nei įrašai. | e)Jei siuntos vienetų tapatumui nusakyti prie vežimo dokumento pridedami papildomi lapai, jie laikomi originalo dalimi ir kiekvieną puslapį antspauduoja ir pasirašo patvirtinantis valstybinis inspektorius.f)Vežimo dokumento originalas turi būti su siunta iki jai pasiekiant paskirties vietą.g)Vežimo dokumentas galioja 10 dienų nuo išdavimo. Jei gabenama laivu, galiojimo trukmė pratęsiama plaukimo jūra laiku.h)Vandens gyvūnai, jų kiaušinėliai ir lytinės ląstelės vežami atskirai nuo kitų žemesnio veterinarijos statuso vandens gyvūnų, jų kiaušinėlių ir lytinių ląstelių. Be to, juos draudžiama vežti jokiomis sąlygomis, dėl kurių pasikeistų jų veterinarijos statusas ar būtų pažeistas veterinarijos statusas paskirties vietoje. |

--------------------------------------------------

V PRIEDAS

Būtiniausi kriterijai, taikytini išlaikyti papildomas garantijas dėl tam tikrų Tarybos direktyvos 91/67/EEB A priedo III sąrašo I skiltyje išvardytų ligų pagal tos direktyvos 12 ir 13 straipsnius

A. Siekdamos išlaikyti suteiktas papildomas garantijas valstybės narės turi būtinai laikytis tokių kriterijų:

1. Apie ligą privaloma pranešti kompetentingai institucijai, įskaitant pranešimą apie įtarimą.

2. Visi ūkiai, kuriuose yra ligai, dėl kurios valstybė narė suteikė nebuvimo statusą, imlių rūšių, turi būti prižiūrimi kompetentingos institucijos.

3. Turi veikti ankstyvojo nustatymo sistema, užtikrinanti, kad įtariami atitinkamos vandens gyvūnų ligos požymiai akvakultūros ūkyje ar natūralioje aplinkoje yra greitai atpažįstami ir apie įvykį skubiai pranešama kompetentingai institucijai, kad nedelsiant būtų atliekamas diagnostinis tyrimas, ir leidžianti kompetentingai institucijai imtis veiksmingo ligos tyrimo bei pranešimo, įskaitant galimybę pasinaudoti laboratorijomis, gebančiomis diagnozuoti ir atskirti atitinkamas ligas, ir mokyti veterinarus arba žuvų sveikatos specialistus nustatyti ir pranešti apie neįprastą ligos atsiradimą. Tokia ankstyvojo nustatymo sistema turėtų bent užtikrinti, kad:

3.1. būdingi išvardytų ligų požymiai būtų visuotinai žinomi, pvz., juos žinotų akvakultūros ūkiuose dirbantis arba perdirbimu užsiimantis personalas;

3.2. būtų veterinarų ar vandens gyvūnų sveikatos specialistų, išmokytų atpažinti ir pranešti apie įtartiną ligos atsiradimą;

3.3. kompetentinga institucija gebėtų imtis skubaus ir veiksmingo ligos tyrimo;

3.4. kompetentinga institucija galėtų pasinaudoti laboratorijomis, turinčiomis išvardytų ir atsiradusių ligų diagnozavimo ir atskyrimo priemones.

4. Turi būti taikomi reikalavimai prekybai ir importui, taip pat ir imlių rūšių laukinių žuvų išteklių vadyba, apsaugantys nuo atitinkamos ligos patekimo į šio sprendimo reglamentuojamą valstybę narę ar jos dalis. Pakrantės zonų kilmės žuvys neturėtų būti įleidžiamos į kontinentines zonas, nebent tai leistų paskirties valstybės narės kompetentinga institucija.

5. Valstybėse narėse, kuriose tik teritorijos dalys paskelbtos neapimtomis ligos pagal I priedo II skyrių (o ne visa teritorija), tikslinė priežiūra pagal II priedo I skyriaus 4 punktą turi būti išlaikoma zonose, paskelbtose neapimtomis ligos.

6. Gyvos akvakultūros žuvys, kiaušinėliai ir lytinės ląstelės, įvežami į I priedo II skyriuje arba II priedo II skyriuje išvardytas teritorijas, vežami tokiomis sąlygomis, kad nesikeistų jų veterinarijos statusas ir nebūtų pažeistas veterinarijos statusas paskirties vietoje. Jie turi būti vežami vandenyje, kuris laikomas neužkrėstu atitinkama liga, nes buvo paimtas iš šaltinio kilmės ūkyje ar vietoje ir pakeliui keičiamas tik paskirties valstybės narės kompetentingos institucijos, tam tikrais atvejais, bendradarbiaujant su kilmės valstybės narės kompetentinga institucija, leistose vietose.

7. Nuo atitinkamos ligos nevakcinuojama.

8. Iki kiekvienų metų gegužės 1 d. Komisijai pateikiama ataskaita, kurioje pagal toliau pateikiamą lentelę nurodoma informacija apie įtarimų skaičių, patvirtinimų skaičių, ūkių ir vietų, kurioms taikomi apribojimai, skaičių, atšauktų apribojimų skaičių ir bet kokios aktyvios priežiūros, vykdytos per praėjusius kalendorinius metus, rezultatą.

Valstybė narė ir liga | |

Įtarimų skaičius | |

Patvirtinimų skaičius | |

Ūkių ir vietų, kurioms taikomi apribojimai, skaičius | |

Atšauktų apribojimų skaičius | |

Iš kiek ūkių ir žuvų/žuvų baseinų buvo paimti mėginiai | |

Iš kiek laukinių žuvų/žuvų baseinų ir iš kokių vandens baseinų buvo paimti mėginiai | |

Mėginių tyrimo rezultatas | |

B. Ligos įtarimo atveju valstybių narių oficiali tarnyba užtikrina, kad:

1. Reikiami mėginiai paimami tyrimams, kad būtų nustatyta, ar yra atitinkamų patogenų.

4. Jei epizootinis tyrimas parodo, kad liga užkrėstas vienas ar daugiau ūkių arba neuždarų vandens telkinių, jiems taikomos 1 punkto nuostatos ir:

4.1. visi toje pačioje vandens baseino zonoje esantys ūkiai ar pakrantės zona imamos oficialiai prižiūrėti;

4.2. be oficialios tarnybos leidimo iš šių ūkių draudžiama išvežti žuvis, kiaušinėlius ar lytines ląsteles.

C. Patvirtinus ligą valstybės narės užtikrina, kad:

2. Apribojimai taikomi tol, kol liga išnaikinama pagal 2.1 arba 2.2 papunkčių reikalavimus:

2.1. Nedelstinas visų išteklių pašalinimas iš ūkio:

2.2. Laipsniškos infekcijos pašalinimo priemonės stropiai tvarkant užkrėstus ūkius ar vandenis:

4. Pagal 2.1 ir 2.2 papunkčių nuostatas pašalintos žuvys turi būti sunaikintos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1774/2002.

5. Ištekliams atnaujinti naudojamos žuvys turi būti iš patvirtintų neapimtų ligos šaltinių.

6. Valstybės narės imasi būtinų priemonių apsaugoti nuo ligos paplitimo į kitas ūkyje auginamas žuvis ar laukinius išteklius.

7. Kai valstybė narė išnaikina ligą kontinentiniame ūkyje pagal šio priedo C dalies 2.1 papunktį ir šio priedo B dalies 3 punkte reikalaujamas epizootinis tyrimas nustato, kad liga nepaplito į kitus ūkius ar į gamtą, ligos nebuvimo statusas nedelsiant grąžinamas. Priešingu atveju ligos nebuvimo statusas gali būti grąžintas tik laikantis I priedo reikalavimų.

--------------------------------------------------

32004D0453