Tarybos sprendimas

2003 m. gruodžio 22 d.

dėl Bendrųjų konsulinių instrukcijų II dalies 1.2 punkto dalinio pakeitimo ir jų naujo priedo parengimo

(2004/15/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į 2001 m. balandžio 24 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 789/2001, paliekantį Tarybai įgyvendinimo įgaliojimus dėl tam tikrų išsamių nuostatų ir praktinės tvarkos nagrinėjant prašymus išduoti vizą [1],

atsižvelgdama į Prancūzijos Respublikos iniciatyvą,

kadangi:

(1) Valstybės narės galimybė būti atstovaujama kitos valstybės narės trečiojoje šalyje, kaip nustatyta Bendrųjų konsulinių instrukcijų (BKN) II dalies 1.2 punkte, šiuo metu apsiriboja situacijomis, kuriose valstybė narė, prašanti būti atstovaujama, neturi jokios atstovybės toje trečiojoje šalyje.

(2) Smarkiai padaugėjus prašymų išduoti atvykimo vizas į Šengeno erdvę, šiuo metu vienodų vizų išdavimui trečiosiose šalyse būtina valstybių narių dislokuotų priemonių sąveika ir tarnybų, kurių paskirtis – nagrinėti prašymus išduoti vizas, išdėstymo koordinavimas ir racionalizavimas. Tokiu būdu atsiranda būtinumas nustatyti, kad kita valstybė narė galėtų atstovauti valstybei narei trečiojoje šalyje net tada, kai ši jau turi atstovybę toje trečiojoje šalyje, atsižvelgiant į sąžiningą darbo pasidalijimą tarp valstybių narių.

(3) Be to, dėl skaidrumo tikslinga parengti šių BKN naują priedą, pateikiantį atstovavimų vienodų vizų išdavimo klausimams sąrašą.

(4) Kaip nustatyta prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties pridedamo Protokolo dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsniuose, Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir dėl to jis nėra jai privalomas ar taikytinas. Kadangi šį sprendimą numatoma priimti siekiant plėsti Šengeno acquis pagal Europos bendrijos steigimo sutarties trečiosios dalies IV antraštinės dalies nuostatas, todėl Danija pagal minėto protokolo 5 straipsnį per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai Taryba priims šį sprendimą, turės nuspręsti, ar ji perkels jį į savo nacionalinės teisės aktus.

(5) Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu, šis sprendimas yra Šengeno acquis nuostatų plėtojimas, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytame susitarime dėl pastarųjų dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis [2], kuris priskiriamas sričiai, nurodytai Tarybos sprendimo 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant tą susitarimą [3] 1 straipsnio A punkte.

(6) Šis sprendimas yra Šengeno acquis nuostatų plėtojimas, kuriame Jungtinė Karalystė pagal 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimą 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant tam tikras Šengeno acquis nuostatas [4] nedalyvauja. Dėl to Jungtinė Karalystė nedalyvauja jį priimant, ir jis nėra jai privalomas ar taikytinas.

(7) Šis sprendimas yra Šengeno acquis nuostatų plėtojimas, kuriame Airija pagal 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas [5] nedalyvauja. Dėl to Airija nedalyvauja jį priimant ir jis nėra jai privalomas ar taikytinas.

(8) Šis sprendimas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis ar kitaip susijęs su juo, kaip apibūdinta 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 2 dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Bendrųjų konsulinių instrukcijų II dalies 1.2 punktas iš dalies pakeičiamas taip:

1. a – d papunkčiai pakeičiami ir išdėstomi taip:

"a) Jei atsakingoji valstybė tam tikroje valstybėje neturi diplomatinės atstovybės arba konsulinės įstaigos, vienodą vizą gali išduoti valstybės, kuri atstovauja atsakingajai valstybei, atstovybė arba įstaiga. Viza išduodama atstovaujamos valstybės vardu, jeigu yra išankstinis jos leidimas, ir prireikus konsultuojantis centrinėms institucijoms. Jei viena iš Beneliukso valstybių turi diplomatinę atstovybę arba konsulinę įstaigą, ji paprastai automatiškai atstovauja kitoms Beneliukso valstybėms, išskyrus atvejus, kai atitinkama Beneliukso valstybė praktiškai negali atstovauti kitoms Beneliukso valstybėms ir tada pastarosios gali prašyti kitą valstybę partnerę joms atstovauti vizų klausimais toje trečiojoje šalyje.

b) Net jei valstybė turi diplomatinę atstovybę arba konsulinę įstaigą trečiojoje šalyje, ji gali prašyti kitą valstybę, turinčią konsulinę įstaigą toje trečiojoje šalyje, jai atstovauti. Vienoda viza išduodama atstovaujamos valstybės vardu, jeigu yra išankstinis jos leidimas, ir prireikus konsultuojantis centrinėms institucijoms.

c) Kai vienodos vizos išduodamos pagal a ir b papunkčius, atstovaujama valstybė ar atstovaujamos valstybės ir tą valstybę ar tas valstybes atstovaujanti valstybė sudaro susitarimą dėl atstovavimo formos, kuriame nurodo:

- tokio atstovavimo trukmę ir jo nutraukimo sąlygas,

- ir, taikant b papunktį, tokio atstovavimo įgyvendinimo priemones, įskaitant atstovaujančios valstybės apsirūpinimo patalpomis arba atstovaujančios valstybės ir atstovaujamos valstybės darbuotojų parūpinimo sąlygas, ir galimą atstovaujamos valstybės finansinį įnašą padengiant atstovaujančios valstybės ryšium su vizų išdavimu patiriamas išlaidas.

d) Kai vienodos vizos išduodamos pagal a ir b papunkčius, atstovavimas turi atsispindėti atstovavimo vieningų vizų išdavimo klausimais sąraše, pateikiamame 18 priede."

2. e papunktyje vietoj žodžių "trečiosiose valstybėse, kuriose ne visoms Šengeno valstybėms yra atstovaujama" pakeičiami "jei atstovaujama pagal a ir b papunkčius".

3. e papunkčio paskutinė įtrauka pakeičiama ir išdėstoma taip:

"— vietiniu lygmeniu diplomatinės atstovybės arba konsulinės įstaigos pagal vietinio konsulinio bendradarbiavimo sistemą užtikrina, kad atitinkama informacija apie įsipareigojimus, kylančius iš atstovavimo, taikomo pagal a ir b papunkčius, būtų prieinama vizų prašytojams."

2 straipsnis

Prie BKN pridedamas priedas, žymimas 18 numeriu ir vadinamas "Atstovavimų vizų išdavimo klausimais sąrašas". Šis priedas parengiamas ir atnaujinamas remiantis informacija, perduota Tarybos Generaliniam sekretoriatui Reglamento (EB) Nr. 789/2001 2 straipsnyje nurodyta tvarka dėl Šengeno vizų išdavimo trečiosiose šalyse, kuriose ne visos Šengeno valstybės yra atstovaujamos, vadovo pakeitimų, ir tą vadovą pakeičia.

3 straipsnis

Šis sprendimas taikomas nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.

4 straipsnis

Šis sprendimas yra skirtas valstybės narėms pagal Europos bendrijos steigimo sutartį.

Priimta Briuselyje, 2003 m. gruodžio 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. Matteoli

[1] OL L 116, 2001 4 26, p. 2.

[2] OL L 176, 1999 7 10, p. 36.

[3] OL L 176, 1999 7 10, p. 31.

[4] OL L 131, 2000 6 1, p. 43.

[5] OL L 64, 2002 3 7, p. 20.

--------------------------------------------------