TARYBOS NUOMONĖ

2004 m. liepos 5 d.

dėl 2004– 2008 m. Vengrijos konvergencijos programos

(2004/C 320/06)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (1), ypač į jo 9 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją,

pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų komitetu,

PAREIŠKĖ TOKIĄ NUOMONĘ:

2004 m. liepos 5 d. Taryba išnagrinėjo Vengrijos konvergencijos programą, kuri apima laikotarpį nuo 2004 m. iki 2008 m. Iš esmės programa atitinka pataisyto „Stabilumo ir konvergencijos programų turinio ir formos elgesio kodekso“ reikalavimus duomenų pateikimui.

Biudžeto strategijos, kuria pagrįsta programa, tikslas yra iki 2008 m. sumažinti valdžios sektoriaus deficitą iki mažesnio nei 3 % BVP, tuo pačiu metu mažinant valdžios sektoriaus naštą ekonomikai. Šiuo tikslu programa laikotarpio pradžioje numato konsolidavimą, valstybės biudžeto deficitą sumažinant nuo 5,9 % BVP 2003 m. iki 4,6 % BVP 2004 m., po to kasmet koreguojant apytiksliai BVP procentinio punkto (2005 m. – 4,1 % BVP, 2006 m. – 3,6 % BVP, 2007 m. – 3,1 % BVP ir 2008 m. – 2,7 % BVP). Šiais tikslais atsižvelgiama į pensijų reformos poveikį, kuris didėja nuo 0,7 % BVP 2003 m. iki 0,9 % – 2008 m. Konsolidavimas remiasi išlaidomis ir yra pagrįstas struktūrinėmis reformomis, daugiausia viešojo administravimo, sveikatos ir švietimo srityse. Tačiau šios reformos dar turi būti patikslintos ir įgyvendintos. Visų išlaidų dalies mažėjimas leistų augti ES finansavimu remiamų valstybės investicijų daliai bendrajame vidaus produkte. Tuo pačiu metu visų mokesčių naštos sumažinimas planuojamas nuo 39 % BVP iki 37 % BVP.

Programą sudaro du skirtingi scenarijai, susiję su makroekonominėmis ir biudžetinėmis prognozėmis: „pagrindinis“ scenarijus ir „optimistiškesnis“ scenarijus. Įvertinant biudžeto planus pagrindinis scenarijus turėtų būti laikomas pamatiniu scenarijumi kaip atspindintis labiau tikėtinas realaus BVP augimo apie 3–4 % 2004 m. ir 2005 m. prognozes, po kurių seka kiek optimistiška prognozė dėl augimo tempo apytiksliai procentinio punkto kiekvienais metais iki 2008 m. Greitos defliacijos po 2004 m., kai netiesioginio mokesčio kilimas palaipsniui silpnėja, prognozė atrodo iš esmės realistiška, su sąlyga, kad realaus darbo užmokesčio augimas žymiai sulėtėja, kad atitiktų produktyvumą.

Programa numato, kad tik 2008 m. valdžios sektoriaus deficitas bus sumažintas iki mažesnės nei 3 % BVP pamatinės vertės. Programoje numatytas deficito sumažinimas atrodo pasiekiamas. Nepaisant to, tas faktas, kad numatytas deficitas turėtų būti sumažintas iki mažiau nei 3 % BVP tik 2008 m., be to, tik maža dalimi, ir kad koregavimas didžiąja dalimi pasiekiamas mažinant palūkanų naštą, kelia susirūpinimą. Pavojus, kad biudžetas gali būti vykdomas blogiau nei planuojama, kyla iš galimybės, kad augimas gali būti mažesnis nei numatyta, iš praeityje patirto išlaidų perviršio ir informacijos apie numatytas išlaidų mažinimo vėlesniais metais priemones trūkumo. Pirmaisiais programos metais numatyto koregavimo pasiekimas lemia koregavimo strategijos patikimumą; to nepasiekus visam koregavimo procesui gali iškilti pavojus. Todėl programoje numatyta biudžeto strategija gali būti nepakankama norint iki programos laikotarpio pabaigos deficitą sumažinti iki žemesnės nei 3 % BVP biudžeto deficito ribos ir reikėtų panaudoti visas galimybes paspartinti tvarų fiskalinį koregavimą. Tuo pačiu metu numatyti balansai žymia dalimi atspindi valstybės investicijų intensyvios programos įgyvendinimą, dėl kurio vyriausybės investicijų ir BVP santykis kyla nuo 4,0 % BVP 2004 m. iki 5,5 % BVP – 2008 m.

Programoje numatyta, kad skolos santykis, 2004 m. pakilęs iki beveik 60 % BVP, iki 2008 m. nukris iki 54 % BVP. Tai sutaptų su numatytu biudžeto koregavimu bei tai pat palankiai būtų veikiamas numatyto palūkanų naštos mažėjimo ir neigiamų kapitalo srautų koregavimo. Nors tai atrodo tikėtina, pozityvi raida gali atsidurti pavojuje dėl lėtesnio nei numatytas palūkanų mažėjimo.

Kalbant apie ilgalaikį tvarumą, Vengrijai gresia tam tikras biudžeto disbalansas padengiant prognozuojamas išlaidas, susijusias su gyventojų senėjimu. 1998 m. prasidėjusi pensijų reforma, nustačiusi laipsnišką trijų lygių pensijų sistemą – įskaitant mokėjimo išeinant į pensiją parametrinius pokyčius, pvz., pensinio amžiaus padidinimą ir pensijų indeksavimą – nors ir sumažino ilgalaikio biudžeto disbalanso riziką, tačiau visiškai jos nepanaikino. Kad viešieji finansai turėtų tvarų pagrindą, būtina užtikrinti atitinkamą pirminį perteklių per vidutinės trukmės laikotarpį, kartu įgyvendinant priemones, kuriomis siekiama toliau stabdyti su gyventojų senėjimu, ypač su sveikatos priežiūra, susijusių išlaidų didėjimą.

2004 m. liepos 5 d., vadovaudamasi Komisijos rekomendacijomis, Taryba nusprendė, kad Vengrijoje yra perviršinis deficitas pagal Sutarties 104 straipsnio 6 dalį ir pagal 104 straipsnio 7 dalį pateikė, siekiant ištaisyti tą padėtį, Lenkijai rekomendacijas, kuriomis Taryba išreiškia savo strateginius patarimus.

Pagrindinės Vengrijos konvergencijos programos prognozės

(1)  OL L 209, 1997 8 2, p. 1. šiame tekste nurodytus dokumentus galima rasti šiame tinklalapyje:

http://europa.eu.int/comm/economy_finance/about/activities/sgp/main_en.htm