Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2245/2003

2003 m. gruodžio 19 d.

iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001 III priedą dėl avių ir ožkų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų monitoringo

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 999/2001, nustatantį tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles [1], ypač į jo 23 straipsnio 1 pastraipą,

kadangi:

(1) Reglamentas (EB) Nr. 999/2001 nustato avių ir ožkų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (USE) monitoringo taisykles.

(2) Tam, kad būtų lengviau aiškinti tyrimų USE nustatyti rezultatus, avims ir ožkoms turėtų būti nustatyti atskiri mėginių skaičiai.

(3) Didelio skaičiaus žmonių vartojimui paskerstų avių monitoringas valstybėse narėse, kuriose avių populiacijos didelės, leido įvertinti USE paplitimą jose. Dėl to didelėse avių populiacijose monitoringo lygį reikėtų sumažinti. Žmonių vartojimui paskerstų avių monitoringas valstybėse narėse, kuriose avių populiacijos mažos, suteikia nedaug informacijos, ir dėl to ją vykdyti jau neturėtų būti privaloma.

(4) Daugumoje valstybių narių sudėtinga arba neįmanoma vykdyti pakankamai didelio skaičiaus žmonių vartojimui paskerstų ožkų monitoringą USE paplitimui šioje grupėje nustatyti. Dėl to toje grupėje jį vykdyti jau neturėtų būti privaloma.

(5) Siekiant gauti informacijos apie USE paplitimą ir padėti likviduoti ligą, reikėtų intensyviau vykdyti ūkyje nugaišusių avių ir ožkų monitoringą. Valstybės narės turėtų imtis priemonių, užtikrinančių, kad nebus vengiama iš užsikrėtusių gyvūnų leisti imti mėginius.

(6) Reglamentas (EB) Nr. 999/2001 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas. Dėl praktinių sumetimų derėtų pakeisti visą III priedą.

(7) Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 III priedas iš dalies keičiamas remiantis šio reglamento priedu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2004 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2003 m. gruodžio 19 d.

Komisijos vardu

David Byrne

Komisijos narys

[1] OL L 147, 2001 5 31, p. 1; Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1915/2003 (OL L 283, 2003 10 31, p. 29).

--------------------------------------------------

PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 III priedas pakeičiamas taip:

"

„III PRIEDAS

MONITORINGO SISTEMA

A SKYRIUS

I. GALVIJŲ MONITORINGAS

1. Bendrosios nuostatos

Galvijų monitoringas vykdomas vadovaujantis laboratorijos metodais, nustatytais X priedo C skyriaus 3 dalies 1 punkto b papunktyje.

2. Žmonių vartojimui paskerstų gyvūnų monitoringas

2.1. Atliekami visų vyresnių nei 24 mėnesių galvijų,

- kurie "skerdžiami ypatingu atveju", kaip nurodyta Tarybos direktyvos 64/433/EEB [1] 2 straipsnio n dalyje, arba

- paskerstų, vadovaujantis Direktyvos 64/433/EEB I priedo VI skyriaus 28 dalies c punktu, išskyrus gyvūnus, neturinčius klinikinių ligos požymių, paskerstus vykdant ligos likvidavimo kampaniją,

tyrimai GSE nustatyti.

2.2. Atliekami visų vyresnių nei 30 mėnesių galvijų,

- įprastai skerdžiamų žmonių vartojimui, arba

- paskerstų, vykdant ligos likvidavimo kampaniją, vadovaujantis Direktyvos 64/433/EEB I priedo VI skyriaus 28 dalies c punktu, bet neturinčių klinikinių ligos požymių,

tyrimai GSE nustatyti.

2.3. Nukrypdama nuo 2.2 punkto, Švedija gali nuspręsti tirti tik atsitiktiniu būdu atrinktus jos teritorijoje atvestų, užaugintų ir paskerstų galvijų mėginius. Mėginiai apima ne mažiau kaip 10000 gyvūnų per metus.

3. Ne žmonių vartojimui paskerstų gyvūnų monitoringas

3.1. Atliekami visų vyresnių nei 24 mėnesių galvijų, kurie nugaišo arba buvo paskersti, bet kurie nebuvo:

- paskersti, norint juos sunaikinti, vadovaujantis Komisijos reglamentu (EB) Nr. 716/96 [2],

- paskersti dėl epidemijos, tokios kaip snukio ir nagų liga,

- paskersti žmonių vartojimui,

tyrimai GSE nustatyti.

3.2. Valstybės narės gali nuspręsti nukrypti nuo 3.1 punkto nuostatų atokiuose rajonuose, kuriose gyvūnų tankis mažas ir kuriose neorganizuojamas nugaišusių gyvūnų surinkimas. Šią nukrypti leidžiančią nuostatą taikančios valstybės narės informuoja Komisiją ir pateikia teritorijų, kurioms taikoma nukrypti leidžianti nuostata, sąrašą. Nukrypti leidžianti nuostata netaikoma daugiau kaip 10 % valstybės narės galvijų populiacijos.

4. Sunaikinti supirktų gyvūnų monitoringas vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 716/96

4.1. Atliekami visų gyvūnų kurie skubiai skerdžiami arba kurie ante mortem patikrinimo metu, buvo pripažinti sergančiais, tyrimai GSE nustatyti.

4.2. Atliekami visų vyresnių nei 42 mėnesių po 1996 m. rugpjūčio 1 d. atvestų gyvūnų tyrimai GSE nustatyti.

4.3. Atliekami atsitiktiniu būdu atrinktų mėginių, kuriuos sudaro ne mažiau kaip 10000 4.1 arba 4.2 punktuose nenurodytų gyvūnų per metus, tyrimai GSE nustatyti.

5. Kitų gyvūnų monitoringas

Be 2–4 punktuose nurodytų tyrimų valstybės narės gali nuspręsti laisvanoriškai tirti kitus galvijus savo teritorijoje, pirmiausia, kurių kilmės šalyse pasitaiko vietiniai GSE atvejai ir kurie galėjo būti šeriami užkratu užterštais pašarais arba kuriuos atsivedė GSE užkrėstos veislinės patelės ar iš kurių jie yra kilę.

6. Priemonės, kurių imamasi atlikus tyrimus

6.1. Jeigu žmonių vartojimui skerdžiamas gyvūnas buvo atrinktas tyrimui GSE nustatyti, jo skerdena neženklinama Direktyvos 64/433/EB I priedo XI skyriuje nustatytu sveikumo ženklu tol, kol nebus gautas neigiamas greitojo tyrimo rezultatas.

6.2. Valstybės narės gali nukrypti nuo 6.1 punkto nuostatų, jeigu skerdykloje įdiegta oficiali sistema, užtikrinanti, jog sveikumo ženklu paženklintos tiriamų gyvūnų dalys, lieka skerdykloje tol, kol nebus gautas neigiamas greitojo tyrimo rezultatas.

6.3. Visos gyvūno, kuris tiriamas GSE nustatyti, kūno dalys, įskaitant kailį, laikomos taikant oficialią kontrolę tol, kol nebus gautas neigiamas greitojo tyrimo rezultatas, išskyrus tuos atvejus, kai jos sunaikinamos, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) 1774/2002 [3] 4 straipsnio 2 dalies a ir b punktais.

6.4. Visos gyvūno, kurio greitojo tyrimo rezultatai pasirodo esą teigiami, kūno dalys, įskaitant kailį, sunaikinamos vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 4 straipsnio 2 dalies a ir b punktais, išskyrus medžiagą, kuri turi būti saugoma kartu su B skyriaus III skirsnyje nustatytais įrašais.

6.5. Jeigu žmonių vartojimui paskersto gyvūno greitojo tyrimo rezultatai pasirodo esą teigiami, be užkrėstos skerdenos, vadovaujantis 6.4 punktu, sunaikinama ne mažiau kaip viena ta pačia skerdimo konvejerine linija prieš pat užkrėstą skerdeną transportuojama skerdena ir dvi iškart po užkrėstos skerdenos transportuojamos skerdenos.

6.6. Valstybės narės gali nukrypti nuo 6.5 punkto nuostatų, jeigu skerdykloje įdiegta sistema, neleidžianti skerdenoms užsiteršti viena nuo kitos.

II. AVIŲ IR OŽKŲ MONITORINGAS

1. Bendrosios nuostatos

Avys ir ožkos stebimos remiantis taikomais laboratoriniais metodais, nustatytais X priedo C skyriaus 3.2 punkto b papunktyje nustatytais laboratoriniais metodais.

2. Žmonių vartojimui paskerstų avių monitoringas

Valstybės narės, kuriose su avinu sukergtų veislinių avių ir avelių populiacija yra didesnė nei 750000, atlieka mėginių imties, kurią sudaro ne mažiau kaip 10000 žmonių vartojimui paskerstų avių per metus [4], tyrimą. Tiriami vyresni nei 18 mėnesių arba turintys daugiau kaip du nuolatinius iš dantenų prasikalusius kandžius gyvūnai. Į mėginių skaičių įtraukiami kiekviename regione ir kiekvienu metų laiku imami mėginiai. Mėginiai imami, siekiant, kad į jų skaičių nebūtų įtraukta per daug atskiros grupės mėginių pagal kilmę, amžių, veislę, auginimo būdą ar kitą ypatumą. Gyvūnų amžius nustatomas pagal prasikalusius dantis, aiškius brandos požymius ar kitą patikimą informaciją. Jei įmanoma, vengiama imti pakartotinius mėginius iš tos pačios bandos.

3. Ne žmonių vartojimui paskerstų avių ir ožkų monitoringas

Vyresnės nei 18 mėnesių arba turinčios daugiau kaip du nuolatinius iš dantenų prasikalusius kandžius avys ir ožkos, kurios nugaišo arba buvo paskerstos, bet nebuvo:

- paskerstos vykdant ligos likvidavimo kampaniją,

- paskerstos žmonių vartojimui,

tiriamos, vadovaujantis, atitinkamai, A ir B lentelėse nurodytu mėginių skaičiumi. Į mėginių skaičių įtraukiami kiekviename regione ir kiekvienu metų laiku imami mėginiai. Mėginiai imami, siekiant, kad į jų skaičių nebūtų įtraukta per daug atskiros grupės mėginių pagal kilmę, amžių, veislę, auginimo būdą ar kitą ypatumą. Gyvūnų amžius nustatomas pagal prasikalusius dantis, aiškius brandos požymius ar kitą patikimą informaciją. Jei įmanoma, vengiama imti pakartotinius mėginius iš tos pačios bandos. Valstybė narė įdiegia planinės ar organizuojamos kitais pagrindais kontrolės sistemą, kad nebūtų vengiama leisti iš gyvūnų imti mėginius.

Valstybės narės gali priimti sprendimą neimti mėginių atokiose teritorijose, kuriose gyvūnų tankis yra mažas ir kuriose neorganizuojamas nugaišusių gyvūnų surinkimas. Šią nukrypti leidžiančią nuostatą taikančios valstybės narės informuoja Komisiją ir pateikia teritorijų, kurioms taikoma nukrypti leidžianti nuostata, sąrašą. Nukrypti leidžianti nuostata netaikoma daugiau kaip 10 % valstybės narės avių ir ožkų populiacijos.

A lentelė

Su avinu sukergtų veislinių avių ir avelių populiacijos dydis valstybėje narėje | Mažiausias metinis nugaišusių avių mėginių skaičius [5] |

> 750000 | 10000 |

100000–750000 | 1500 |

40000–100000 | 500 |

< 40000 | 100 |

B lentelė

Ožkų, kurios jau apsiožiavo ir kurios poravosi, populiacijos dydis valstybėje narėje | Mažiausias metinis nugaišusių ožkų mėginių skaičius [6] |

> 750000 | 5000 |

250000–750000 | 1500 |

40000–250000 | 500 |

< 40000 | 100 |

4. Užsikrėtusių bandų monitoringas

Nuo 2003 m. spalio 1 d. vyresni nei 12 mėnesių arba turintys nuolatinį iš dantenų prasikalusį kandį gyvūnai, kurie buvo paskersti vadovaujantis VII priedo 2 dalies b punkto i ar ii papunkčio arba 2 dalies c punkto nuostatomis, tiriami atsitiktiniu būdu paprastai atrenkant mėginius, vadovaujantis lentelėje nurodytu mėginių skaičiumi:

Per 12 mėnesių dėl ligos sunaikintų bandos gyvūnų skaičius | Mažiausias mėginių skaičius [7] |

70 arba mažiau | Visi tyrimui tinkami gyvūnai |

80 | 68 |

90 | 73 |

100 | 78 |

120 | 86 |

140 | 92 |

160 | 97 |

180 | 101 |

200 | 105 |

250 | 112 |

300 | 117 |

350 | 121 |

400 | 124 |

450 | 127 |

500 arba daugiau | 150 |

5. Kitų gyvūnų monitoringas

Be 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų monitoringo programų, valstybės narės gali laisvanoriškai vykdyti kitų gyvūnų monitoringą, visų pirma:

- gyvūnų, naudojamų pieno produktams gaminti,

- gyvūnų, kurių kilmės šalyse pasitaiko vietiniai USE atvejai,

- gyvūnų, kurie galėjo būti šeriami užkratu užterštais pašarais,

- gyvūnų, kuriuos atsivedė USE užkrėstos veislinės patelės arba iš kurių jie yra kilę.

6. Priemonės, kurių imamasi atlikus tyrimus avims ir ožkoms

6.1. Jeigu žmonių vartojimui skerdžiama avis arba ožka buvo atrinkta tyrimui USE nustatyti, jos skerdena neženklinama Direktyvos 64/433/EEB I priedo XI skyriuje nustatytu sveikumo ženklu tol, kol nebus gautas neigiamas greitojo tyrimo rezultatas.

6.2. Valstybės narės gali nukrypti nuo 6.1 punkto nuostatų, jeigu skerdykloje įdiegta oficiali sistema, užtikrinanti, kad sveikumo ženklu paženklintos tiriamų gyvūnų kūno dalys lieka skerdykloje tol, kol nebus gautas neigiamas greitojo tyrimo rezultatas.

6.3. Visos tiriamo gyvūno kūno dalys, įskaitant kailį, laikomos taikant oficialią kontrolę tol, kol nebus gautas neigiamas greitojo tyrimo rezultatas, išskyrus tuos atvejus, kai jos sunaikinamos, vadovaujantis Reglamento (EB) 1774/2002 4 straipsnio2 dalies a ir b punktais.

6.4. Visos gyvūno, kurio greitojo tyrimo rezultatai pasirodo esą teigiami, kūno dalys, įskaitant kailį, sunaikinamos vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 4 straipsnio 2 dalies a ir b punktais, išskyrus medžiagą, kuri turi būti saugoma kartu su B skyriaus III skirsnyje nustatytais įrašais.

7. Genotipo nustatymas

7.1. Nustatomas kiekvienos USE užsikrėtusios avies priono baltymo genotipas. Nustačius, kad USE užsikrėtusios atsparių genotipų avys (genotipo avys, kurių abu aleliai koduoja alaniną 136 kodone, abu aleliai koduoja argininą kodonuose 154 ir 171), apie tai nedelsiant pranešama Komisijai. Jei įmanoma, šie mėginiai pateikiami štamui nustatyti. Jei šių USE štamų nustatyti neįmanoma, gyvulio kilmės bandoje ar kitose bandose, kuriose gyvūnas buvo laikomas, monitoringas atliekamas intensyviau, siekiant aptikti kitus USE atvejus štamui nustatyti.

7.2. Be gyvūnų genotipo nustatymo, vadovaujantis 7.1 punkto nuostatomis, nustatomas tiriamų avių atrinktų mėginių priono baltymo genotipas. Jei valstybėse narėse suaugusių avių skaičius populiacijoje yra didesnis nei 750000, tai mėginių skaičius sudaro ne mažiau kaip 600 gyvūnų. Šis skaičius sudaro ne mažiau kaip 100 gyvūnų kitoms valstybėms narėms. Mėginiai gali būti imami iš žmonių vartojimui paskerstų gyvūnų, ūkyje nugaišusių ar gyvų gyvūnų. Į mėginių imtį turėtų būti įtraukiama visa avių populiacija.

III. KITŲ GYVŪNŲ RŪŠIŲ MONITORINGAS

Valstybės narės gali laisvanoriškai vykdyti kitų nei galvijai, avys ir ožkos gyvūnų rūšių USE monitoringą.

B SKYRIUS

I. INFORMACIJA, PATEIKIAMA VALSTYBIŲ NARIŲ ATASKAITOSE

1. Įtariamų vienos rūšies gyvūnų, kurių judėjimas, atsižvelgiant į 12 straipsnio 1 dalį, ribojamas, skaičius.

2. Įtariamų vienos rūšies gyvūnų, kurie, atsižvelgiant į 12 straipsnio 2 dalį, tiriami laboratorijoje, skaičius ir tyrimo rezultatai.

3. Avių ir ožkų bandų, kuriose, atsižvelgiant į 12 straipsnio 1 ir 2 dalis, buvo identifikuoti ir tiriami įtariami gyvūnai, skaičius.

4. Kiekvienos subpopuliacijos, nurodytos A skyriaus I dalies 3 ir 4 punktuose, apskaičiuotas dydis.

5. Tirtų galvijų, priklausančių kiekvienai subpopuliacijai, nurodytai A skyriaus I dalies 2–5 punktuose, skaičius, mėginių atrankos metodas ir testų rezultatai.

6. Kiekvienos subpopuliacijos, nurodytos A skyriaus II dalies 2 ir 3 punktuose, iš kurios buvo paimti mėginiai, apskaičiuotas dydis.

7. Tirtų avių ir ožkų bei jų bandų, priklausančių kiekvienai iš subpopuliacijų, nurodytų A skyriaus II dalies 2–5 punktuose, skaičius, mėginių atrankos metodas ir testų rezultatai.

8. GSE ir skrepi ligos atvejų skaičius, pasiskirstymas gyvūnų amžiaus grupėse ir geografinėse vietovėse. GSE ir skrepi ligos kilmės šalis, jei ši skiriasi nuo šalies, kurioje registruojami GSE ir skrepi ligos atvejai. Bandų, kuriose pasireiškia skrepi liga, skaičius ir pasiskirstymas geografinėse vietovėse. Kiekvieno GSE užkrėsto gyvūno atvedimo metai ir, jei įmanoma, mėnuo.

9. Kitų nei galvijai, avys ir ožkos, gyvūnų USE atvejai.

10. Genotipas ir, jei įmanoma, kiekvieno subpopuliacijos, nurodytos A skyriaus II dalies 7.1 ir 7.2 punktuose, gyvulio, kurio mėginys buvo paimtas, veislė.

II. INFORMACIJA, PATEIKIAMA KOMISIJOS APŽVALGOJE

Apžvalga pateikiama lentelėse, nurodant, kaip numatyta I dalyje, informaciją apie kiekvieną valstybę narę.

III. ĮRAŠAI

1. Septynerius metus kompetentinga institucija saugo įrašus apie:

- gyvūnų, kurių judėjimas, kaip nurodyta 12 straipsnio 1 dalyje, ribojamas, skaičių ir rūšis,

- klinikinių ir epidemiologinių tyrimų, atliekamų, kaip nurodyta 12 straipsnio 1 dalyje, skaičių ir rezultatus,

- laboratorinių tyrimų, nurodytų 12 straipsnio 2 dalyje, skaičių ir rezultatus,

- gyvūnų, kurių mėginiai imami, vykdant A skyriuje nurodytas monitoringo programas, skaičių, tapatybę ir kilmę ir, jei įmanoma, amžių, veislę bei anamnezę,

- avių, kurių tyrimo USE nustatyti rezultatas teigiamas, priono baltymo genotipą.

2. Septynerius metus tyrimų laboratorija saugo tyrimų įrašus, ypač laboratorinius žurnalus, ir, tam tikrais atvejais, parafino blokus bei analizės, atliktos Western blotingo metodu, fotografinius atvaizdus.“

"

[1] OL 121, 1964 7 29, p. 2012/64.

[2] OL L 99, 1996 4 20, p. 14.

[3] OL L 273, 2002 10 10, p. 1.

[4] Mėginių skaičius apskaičiuojamas 0,03 % paskerstų gyvūnų sergamumui 95 % patikimumu nustatyti. Mėginių skaičius taikomas valstybėms narėms, kuriose avių populiacijos yra didelės.

[5] Mėginių skaičius nustatomas tam, kad būtų atsižvelgta į avių populiacijų dydį atskiroje valstybėje narėje, ir yra skirtas įgyvendinamiems planiniams rodikliams nustatyti. 10000, 1500, 500 ir 100 mėginių skaičius sudarys galimybę 95 % patikimumu nustatyti, atitinkamai, 0,03 %, 0,2 %, 0,6 % ir 3 % sergamumą.

[6] Mėginių skaičius nustatomas tam, kad būtų atsižvelgta į ožkų populiacijos dydį atskiroje valstybėje narėje, ir yra skirtas įgyvendinamiems planiniams rodikliams nustatyti. 5000, 1500, 500 ir 100 mėginių skaičius sudarys galimybę 95 % patikimumu nustatyti, atitinkamai 0,06 %, 0,2 %, 0,6 % ir 6 % sergamumą. Jeigu valstybei narei sunku surinkti pakankamą nugaišusių ožkų skaičių, kad būtų gautas jai priskirtas mėginių skaičius, ji gali nuspręsti papildyti mėginių skaičių ištiriant vyresnes nei 18 mėnesių žmonių vartojimui paskerstas ožkas, santykiu 3 žmonių vartojimui paskerstos ožkos: 1 nugaišusi ožka.

[7] Mėginių skaičius apskaičiuojamas 95 % patikimumu, kad bus įtrauktas bent vienas užsikrėtęs gyvūnas, jei tiriamoje populiacijoje ligos paplitimas sudaro 2 %.

--------------------------------------------------