Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1786/2003

2003 m. rugsėjo 29 d.

dėl bendro sausųjų pašarų rinkos organizavimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 36 straipsnį ir 37 straipsnio 2 dalies trečiąją pastraipą,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [1],

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

atsižvelgdama į Regionų komiteto nuomonę [3],

kadangi:

(1) 1995 m. vasario 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 603/95 dėl bendro sausųjų pašarų rinkos organizavimo [4] nustatytas bendras tos rinkos organizavimas, skiriant dviejų rūšių vienodo dydžio pagalbą, vieną – dehidruotiems pašarams, o kitą – saulėje išdžiovintiems pašarams.

(2) Reglamentas (EB) Nr. 603/95 buvo keletą kartų iš esmės keistas. Dėl papildomų pakeitimų, siekiant aiškumo, jis turėtų būti panaikintas ir pakeistas.

(3) Atsižvelgiant į Reglamente (EB) Nr. 603/95 nustatytą schemą, didžioji pašarų dalis pagaminama naudojant iškastinį kurą, kuris naudojamas pašarų dehidravimui, o kai kuriose valstybėse narėse – drėkinimo būdu. Dėl susirūpinimo, kurį kelia šios schemos poveikis aplinkai, šią schemą reikėtų iš dalies pakeisti.

(4) 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1782/2003 nustatytos bendrosios tiesioginės paramos schemų pagal bendrąją žemės ūkio politiką taisyklės ir nustatytos tam tikros paramos schemos ūkininkams [5].

(5) Atsižvelgiant į tai, vietoje dviejų pagalbos dydžių, nustatytų Reglamentu (EB) Nr. 603/95, reikėtų nustatyti vieną dydį, kuris būtų taikomas tiek dehidratuotiems, tiek saulėje išdžiovintiems pašarams.

(6) Pietų šalyse auginimo sezonas prasideda balandį, sausųjų pašarų prekybos metai, už kuriuos skiriama pagalba, turėtų tęstis nuo balandžio 1 d. iki kovo 31 d.

(7) Siekiant garantuoti sausųjų pašarų biudžeto neutralumą, reikėtų nustatyti Bendrijos produkcijos apimties viršutinę ribą. Šiuo tikslu reikėtų nustatyti didžiausią garantuotą kiekį, kurį sudarytų tiek dehidratuoti, tiek saulėje išdžiovinti pašarai.

(8) Šį kiekį valstybėms narėms reikėtų paskirstyti remiantis istoriškai nustatytais kiekiais, pripažintais pagal Reglamentą (EB) Nr. 603/95.

(9) Siekiant užtikrinti, kad Bendrijoje būtų laikomasi didžiausio garantuoto kiekio ir nebūtų gaminama perteklinė produkcija, viršijus minėtą kiekį, pagalbos dydis turėtų būti mažinamas. Pagalbos dydis turėtų būti mažinamas visoms garantuotą nacionalinį kiekį viršijusioms valstybėms narėms, proporcingai jose užregistruotam perviršiui.

(10) Galutinė mokėtina pagalbos suma negali būti išmokėta tol, kol nenustatyta, ar didžiausias garantuotas dydis nebuvo viršytas. Todėl išankstinis pagalbos mokėjimas turėtų būti mokamas sausuosius pašarus išvežus iš perdirbėjo įmonės.

(11) Reikėtų nustatyti teisei į pagalbą taikytinus būtiniausius kokybės reikalavimus.

(12) Siekiant užtikrinti nuolatinį žaliųjų pašarų srautą į perdirbimo įmones, tam tikrais atvejais pagalba turėtų būti skiriama augintojams ir perdirbimo įmonėms sudarius sutartį.

(13) Siekiant skatinti gamybos grandinės skaidrumą ir palengvinti esminius patikrinimus, sutartyse turėtų būti privalu nurodyti tam tikrus duomenis.

(14) Todėl, norėdami gauti pagalbą, augintojai turėtų vesti apskaitą, kuri suteiktų reikiamos informacijos, pagal kurią būtų galima patikrinti, ar jie turi teisę į pagalbą, ir turėtų pateikti kitus reikiamus patvirtinamuosius dokumentus.

(15) Jeigu augintojai nėra sudarę sutarčių su perdirbimo įmonėmis, pastarosios turėtų pateikti kitą informaciją, pagal kurią būtų galima patikrinti, ar jie turi teisę į pagalbą.

(16) Reikėtų užtikrinti, kad, sudarius sutartį dėl specialaus užsakymo perdirbti augintojo pristatytus pašarus, pagalba būtų perduota tokiam augintojui.

(17) Skiriant nacionalinę pagalbą, kiltų pavojus tinkamam vienos bendros sausųjų pašarų rinkos veikimui. Todėl Sutarties nuostatos, reglamentuojančios valstybės pagalbą, turėtų būti taikomos produktams, kuriems taikomas šis bendras rinkos organizavimas.

(18) Siekiant supaprastinti procedūrą, Komisijai padedančiu komitetu turėtų būti paskirtas Grūdų vadybos komitetas.

(19) Šiam reglamentui įgyvendinti būtinas priemones reikėtų priimti pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijai suteiktų įgyvendinimo įgaliojimų vykdymo tvarką [6].

(20) Vidaus rinka ir muitai išskirtinėmis aplinkybėmis gali pasirodyti netinkami. Tokiais atvejais, siekiant apsaugoti Bendrijos rinką nuo galimų sutrikimų, Bendrija turėtų turėti galimybę nedelsiant imtis visų reikiamų priemonių. Visos šios priemonės turėtų atitikti tarptautinius Bendrijos įsipareigojimus.

(21) Siekiant atsižvelgti į galimą sausųjų pašarų gamybos vystymąsi, Komisija, remdamasi bendro sausųjų pašarų rinkos organizavimo įvertinimu, turėtų pateikti Tarybai ataskaitą dėl šio sektoriaus, kurioje visų pirma būtų apibūdinta ankštinių ir kitų žaliųjų pašarų sričių plėtra, sausųjų pašarų gamyba ir nurodytos lėšos, kurios buvo sutaupytos naudojant iškastinį kurą. Prireikus prie šios ataskaitos turėtų būti pridėti atitinkami pasiūlymai.

(22) Išlaidas, tenkančias valstybėms narėms dėl įsipareigojimų, numatytų taikant šį reglamentą, turėtų finansuoti Bendrija pagal 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1258/1999 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo [7].

(23) Bendrosios išmokos schema turėtų būti pradėta taikyti nuo 2005 m. sausio 1 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS ĮŽANGINĖS NUOSTATOS

1 straipsnis

Nustatomas bendras sausųjų pašarų rinkos organizavimas, kuris yra taikomas šiems produktams:

KN kodas | Aprašymas |

a)ex12141000 | Dirbtiniu būdu džiovintos liucernos rupiniai ir granulės Kitais būdais džiovintos ir maltos liucernos rupiniai ir granulės |

ex12149091 ir ex12149099 | Liucerna, bandvikiai, dobilai, lubinai, vikiai ir panašūs pašariniai produktai, džiovinti dirbtiniu būdu, išskyrus šieną, pašarinius kopūstus ir produktus, kurių sudėtyje yra šieno Kitais būdais džiovinta ir malta liucerna, bandvikiai, dobilai, lubinai, vikiai, gargždeniai, sėjamieji avinžirniai ir seradėlės |

b)ex23099098 | Baltymų koncentratai, gauti iš liucernos sulčių ir žolės sulčių Dehidruoti produktai, gauti vien tik iš kietų liekanų, ir sultys, gautos ruošiant pirmojoje įtraukoje nurodytus koncentratus |

2 straipsnis

1 straipsnyje išvardytiems produktams prekybos metai prasideda balandžio1 d. ir baigiasi kitų metų kovo 31 d.

3 straipsnis

Šis reglamentas taikomas nepažeidžiant Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 1782/2003 numatytų priemonių.

II SKYRIUS PAGALBA

4 straipsnis

1. Pagalba skiriama už 1 straipsnyje nurodytus produktus.

2. Nepažeidžiant 6 straipsnio, nustatytas pagalbos dydis yra 33 EUR/t.

5 straipsnis

1. Prekybos metams nustatomas 4855900 tonų dehidruotų ir (arba) saulėje išdžiovintų pašarų didžiausias garantuotas kiekis (DGK), už kurį skiriama 4 straipsnio 2 dalyje numatyta pagalba.

2. 1 straipsnyje numatytas didžiausias garantuotas kiekis valstybėms narėms paskirstomas taip:

Nacionaliniai garantuoti kiekiai (tonomis)

(tonos) |

Belgijos ir Liuksemburgo ekonominė sąjunga (BLES) | 8000 |

Danija | 334000 |

Vokietija | 421000 |

Graikija | 37500 |

Ispanija | 1325000 |

Prancūzija | 1605000 |

Airija | 5000 |

Italija | 685000 |

Nyderlandai | 285000 |

Austrija | 4400 |

Portugalija | 30000 |

Suomija | 3000 |

Švedija | 11000 |

Jungtinė Karalystė | 102000 |

6 straipsnis

Jeigu prekybos metais sausųjų pašarų, už kuriuos pagal 4 straipsnio 2 dalį skiriama pagalba, kiekis yra didesnis nei 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas didžiausias garantuotas kiekis, tais metais mokėtinos pagalbos dydis visoms valstybėms narėms, kuriose produkcijos kiekis viršija garantuotą nacionalinį kiekį, sumažinamas proporcingai tam perviršiui.

Atsižvelgiant į 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką, pagalbos dydis mažinamas tiek, kad būtų užtikrinama, kad eurais išreikštos biudžeto išlaidos neviršytų tos sumos, kuri būtų nustatyta, jeigu didžiausias garantuotas kiekis nebūtų viršytas.

7 straipsnis

1. Perdirbimo įmonės, kurios pagal šį reglamentą pateikia pagalbos paraišką, turi teisę gauti 19,80 EUR išankstinį mokėjimą už toną arba, pateikę 6,60 EUR už toną užstatą – 26,40 eurų už toną.

Valstybės narės atlieka reikiamus patikrinimus, kad patikrintų, ar priklauso teisė į pagalbą. Nustačius, kad teisė į pagalbą yra pagrįsta, sumokamas išankstinis mokėjimas.

Tačiau išankstinis mokėjimas gali būti mokamas dar nenustačius, ar priklauso teisė į pagalbą, jeigu perdirbėjas pateikia užstatą, kuris yra lygus išankstinio mokėjimo sumai, prie jos pridėjus 10 % šios sumos dydžio. Šis užstatas taip pat laikomas užstatu pagal pirmąją pastraipą. Nustačius, kad teisė į pagalbą yra pagrįsta, jis sumažinamas iki pirmojoje pastraipoje nurodyto dydžio ir visiškai grąžinamas sumokėjus visą pagalbos likutį.

2. Išankstinis mokėjimas gali būti mokamas tik po to, kai sausieji pašarai bus išvežti iš perdirbimo įmonės.

3. Sumokėjus išankstinį mokėjimą, skirtumas tarp išankstinio mokėjimo ir visos perdirbimo įmonei mokėtinos pagalbos sumos išmokamas atsižvelgiant į 6 straipsnį.

4. Jeigu išankstinio mokėjimo suma yra didesnė nei visa suma, kurią pagal 6 straipsnį perdirbimo įmonė turi teisę gauti, perdirbėjas valstybės narės kompetentingai institucijai, šiai pareikalavus, grąžina jam permokėtą sumą.

8 straipsnis

Ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės 31 d. valstybės narės praneša Komisijai apie sausųjų pašarų kiekius, už kuriuos pagal 4 straipsnio 2 dalį praėjusiais prekybos metais buvo teikiama pagalba.

9 straipsnis

4 straipsnio 2 dalyje numatyta pagalba, gavus suinteresuotosios šalies paraišką, mokama už tuos sausuosius pašarus, kurie buvo išvežti iš perdirbimo įmonės ir kurie atitinka šiuos reikalavimus:

a) didžiausias drėgnis yra 11–14 %, kuris, priklausomai nuo produkto pateikimo, gali skirtis;

b) mažiausias bendras žalių baltymų kiekis sausojoje medžiagoje ne mažesnis nei:

i) 15 % produktams, nurodytiems 1 straipsnio a punkte ir b punkto antrojoje įtraukoje;

ii) 45 % produktams, nurodytiems 1 straipsnio b punkto pirmojoje įtraukoje;

c) jie yra geros ir tinkamos prekinės kokybės.

Kiti reikalavimai, visų pirma dėl karotino ir skaidulų kiekio, gali būti priimti atsižvelgiant į 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką.

10 straipsnis

4 straipsnio 2 dalyje numatyta pagalba skiriama tik toms 1 straipsnyje išvardytus produktus perdirbančioms įmonėms, kurios atitinka šiuos reikalavimus:

a) tvarko atsargų apskaitos dokumentus, kurioje nurodyta bent ši informacija:

i) žaliųjų pašarų kiekiai ir atitinkamai perdirbtų saulės išdžiovintų pašarų kiekiai; tačiau tokie kiekiai gali būti apskaičiuojami pagal šiais pašarais apsėtus plotus, kai tai reikalinga dėl su įmone susijusių ypatingų aplinkybių;

ii) pagamintų sausųjų pašarų kiekiai ir iš perdirbėjo įmonės išvežami kiekiai, nurodant kokybę;

b) jos pateikia visus kitus patvirtinamuosius dokumentus, kurių reikia patikrinti, ar teisė į pagalbą yra pagrįsta;

c) jos priklauso bent vienai iš šių kategorijų:

i) perdirbimo įmonės, sudariusios sutartis su džiovinti skirtų pašarų augintojais;

ii) įmonės, kurios perdirbo savo pačių kultūras, arba, jeigu tai yra įmonių grupė – grupės narių kultūras;

iii) įmonės, savo atsargas įsigijusios iš fizinių arba juridinių asmenų, suteikiančių tam tikrų garantijų, kurias būtina nustatyti, ir sudariusios sutartis su džiovinti skirtų pašarų augintojais; tokius pirkėjus, atsižvelgdama į 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką, patvirtina valstybės narės, kurioje nuimamas pašarų derlius, kompetentinga institucija.

11 straipsnis

Įmonės, perdirbančios savo pačių arba savo narių derlių kiekvienais metais savo valstybės narės kompetentingai institucijai iki dienos, kuri bus nurodyta, pateikia deklaraciją dėl plotų, kuriuose augančios pašarinės kultūros bus perdirbtos.

12 straipsnis

1. 10 straipsnio c punkte nurodytoje sutartyje nurodoma ne tik žaliųjų pašarų augintojui mokėtina arba atitinkamai saulėje išdžiovintų pašarų kaina, bet ir bent tokia informacija:

a) plotas, kuriame išaugintas derlius turi būti pristatytas perdirbėjui;

b) pristatymo ir mokėjimo sąlygos.

2. Jeigu 10 straipsnio c punkto i papunktyje nurodyta sutartis yra sutartis dėl specialaus užsakymo perdirbti augintojo pristatytus pašarus, joje nurodomas bent plotas, iš kurio bus pristatytos kultūros, ir įtraukiama sąlyga, numatanti perdirbimo įmonių įsipareigojimą sumokėti augintojams 4 straipsnyje numatytą pagalbą, gautą už pagal sutartį perdirbtą kiekį.

13 straipsnis

1. Valstybės narės įdiegia kontrolės sistemas, skirtas patikrinti, ar kiekviena perdirbimo įmonė atitinka šiuos reikalavimus:

a) 1–12 straipsniuose nustatytus reikalavimus;

b) pagalbos paraiškose nurodyti kiekiai atitinka minimalios kokybės sausųjų pašarų kiekius, išvežamus iš perdirbimo įmonės.

2. Sausieji pašarai sveriami ir jų mėginiai imami juos išvežant iš perdirbimo įmonės.

3. Prieš priimdamos nuostatas, skirtas 1 dalies taikymui, valstybės narės apie jas praneša Komisijai.

III SKYRIUS PREKYBA SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS

14 straipsnis

Išskyrus tuos atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip, 1 straipsnyje išvardytiems produktams taikomos bendrajame muitų tarife nustatytos muito normos.

15 straipsnis

1. 1 straipsnyje nurodytų produktų tarifinei klasifikacijai taikomos bendros Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo ir išsamios jos taikymo taisyklės. Su šio reglamento taikymu susijusi tarifų nomenklatūra įtraukiama į bendrąjį muitų tarifą.

2. Išskyrus tuos atvejus, kai šiame reglamente arba nuostatose, priimtose pagal šį reglamentą, numatyta kitaip, prekiaujant su trečiosiomis šalimis draudžiama:

a) apmokestinti bet kokiu muitui lygiaverčio poveikio privalomuoju mokėjimu;

b) taikyti kiekybinius apribojimus arba lygiaverčio poveikio priemones.

16 straipsnis

1. Jeigu dėl importo arba eksporto sutrinka vieno arba kelių 1 straipsnyje nurodytų produktų Bendrijos rinka arba jai gresia rimti sutrikimai, kurie gali trukdyti įgyvendinti Sutarties 33 straipsnyje iškeltus tikslus, prekybai su šalimis, kurios nėra PPO narės, gali būti taikomos atitinkamos priemonės, kol bus pašalinti minėti sutrikimai arba jų grėsmė.

2. Jeigu susidaro 1 dalyje nurodyta padėtis, Komisija valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva nusprendžia dėl būtinų priemonių. Valstybės narės yra informuojamos apie tokias priemones, ir šios priemonės yra taikomos nedelsiant. Gavusi valstybės narės prašymą, Komisija priima sprendimą per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.

3. Apie Komisijos numatytas priemones valstybės narės gali pranešti Tarybai per tris darbo dienas nuo tos dienos, kai jos gavo pranešimą apie jas. Taryba susirenka iš karto. Per mėnesį nuo tos dienos, kai klausimas jai buvo perduotas, Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali iš dalies pakeisti arba panaikinti konkrečią priemonę.

4. Pagal šį straipsnį priimtos nuostatos taikomos, atsižvelgiant į įsipareigojimus, kylančius iš susitarimų, sudarytų pagal Sutarties 300 straipsnio 2 dalį.

IV SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS

17 straipsnis

Išskyrus tuos atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip, šio reglamento 1 straipsnyje išvardytų produktų gamybai ir prekybai taikomi Sutarties 87, 88 ir 89 straipsniai.

18 straipsnis

1. Komisijai padeda Grūdų vadybos komitetas, įkurtas pagal 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1784/2003 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo [8] 25 straipsnį (toliau – Komitetas).

2. Tais atvejais, kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas – vienas mėnuo.

3. Komitetas patvirtina darbo tvarkos taisykles.

19 straipsnis

Komitetas gali svarstyti bet kokį klausimą, kurį jam savo iniciatyva arba valstybės narės atstovo prašymu pateikia pirmininkas.

20 straipsnis

18 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka patvirtinamos išsamios šio reglamento taikymo taisyklės, visų pirma taisyklės dėl:

a) 4 straipsnyje nurodytos pagalbos skyrimo ir 7 straipsnyje nurodyto išankstinio mokėjimo;

b) teisės į pagalbą patikrinimo ir nustatymo, įskaitant visą būtiną kontrolę, kuriai atlikti galima pasinaudoti tam tikrais integruotos sistemos elementais;

c) 7 straipsnio 1 dalyje nurodyto užstato grąžinimo;

d) 9 straipsnyje nurodytų kokybės standartų nustatymo kriterijų;

e) dėl 10 straipsnio c punkto ii papunktyje ir 11 straipsnyje numatytų reikalavimų, kuriuos įmonės turi įvykdyti;

f) 13 straipsnio 2 dalyje nurodytos kontrolės priemonės įvykdymo;

g) 10 straipsnyje numatytų kriterijų, kuriuos reikia įgyvendinti, kad būtų sudarytos sutartys, ir dėl informacijos, kuri be 12 straipsnyje nustatytų kriterijų turi būti jose nurodyta;

h) 5 straipsnio 1 dalyje nurodyto didžiausio garantuoto kiekio (DGK) taikymo.

21 straipsnis

18 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka galima priimti pereinamojo laikotarpio priemones.

22 straipsnis

Valstybės narės praneša Komisijai apie priemones, kurių jos ėmėsi siekdamos taikyti šį reglamentą.

23 straipsnis

Komisija iki 2008 m. rugsėjo 30 d., remdamasi bendro sausųjų pašarų rinkos organizavimo įvertinimu, pateikia Tarybai ataskaitą dėl šio sektoriaus, kurioje visų pirma bus apibūdinta ankštinių ir kitų žaliųjų pašarų sričių plėtra, sausųjų pašarų gamyba ir nurodytos lėšos, kurios buvo sutaupytos naudojant iškastinį kurą. Prireikus prie šios ataskaitos pridedami atitinkami pasiūlymai.

24 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1258/1999 ir jį įgyvendinant priimtos nuostatos taikomos išlaidoms, kurias valstybės narės patiria vykdydamos savo įsipareigojimus pagal šį reglamentą.

25 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 603/95 panaikinamas.

Nuorodos į panaikintąjį reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir aiškinamos pagal priede pateiktą koreliacijos lentelę.

26 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2005 m. balandžio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2003 m. rugsėjo 29 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. Alemanno

[1] 2003 m. birželio 5 d. pateikta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

[2] OL C 208, 2003 9 3, p. 41.

[3] 2003 m. liepos 2 d. pateikta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

[4] OL L 63, 1995 3 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1).

[5] OL L 270, 2003 10 21, p. 1.

[6] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[7] OL L 160, 1999 6 26, p. 103.

[8] OL L 270, 2003 10 21, p. 78.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

KORELIACIJOS LENTELĖ

Reglamentas (EB) Nr. 603/95 | Šis reglamentas |

1 straipsnis | 1 straipsnis |

2 straipsnis | 2 straipsnis |

– | 3 straipsnis |

3 straipsnis | 4 straipsnis |

4 straipsnis | 5 straipsnis |

5 straipsnis | 6 straipsnis |

6 straipsnis | 7 straipsnis |

7 straipsnis | 8 straipsnis |

8 straipsnis | 9 straipsnis |

9 straipsnis | 10 straipsnis |

10 straipsnis | 11 straipsnis |

11 straipsnis | 12 straipsnis |

12 straipsnis | 13 straipsnis |

13 straipsnis | 14 straipsnis |

14 straipsnis | 15 straipsnis |

15 straipsnis | 16 straipsnis |

16 straipsnis | 17 straipsnis |

17 straipsnio 1–4 dalys | 18 straipsnis |

17 straipsnio 5 dalis | 19 straipsnis |

18 straipsnio a punktas | 20 straipsnis |

18 straipsnio b punktas | 21 straipsnis |

19 straipsnis | 22 straipsnis |

20 straipsnis | 24 straipsnis |

21 straipsnis | 25 straipsnis |

--------------------------------------------------