Europos Parlamento ir tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1567/2003

2003 m. liepos 15 d.

dėl pagalbos, teikiamos reprodukcinės ir seksualinės sveikatos ir teisių politikai bei veiksmams besivystančiose šalyse

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač jos 179 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą [1],

veikdami Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka [2],

kadangi:

(1) Bendrija yra labai susirūpinusi moterų ir vyrų, visų pirma nuo 15 iki 49 metų amžiaus, reprodukcinės ir seksualinės sveikatos būkle besivystančiose šalyse. Didelis gimdyvių mirštamumas ir sergamumas, visos reikalingos saugios ir patikimos reprodukcinės ir seksualinės sveikatos priežiūros, paslaugų, aprūpinimo ir informacijos trūkumas ir ŽIV/AIDS plitimas pakerta visas pastangas pašalinti skurdą, sustiprinti tvarią plėtrą, išplėsti galimybes ir apsaugoti pragyvenimo šaltinius besivystančiose šalyse.

(2) Moterų, vyrų ir paauglių asmeninė pasirinkimo laisvė, suteikiant pakankamai informacijos, švietimo ir paslaugų reprodukcinės sveikatos ir teisių klausimais, yra reikšmingas pažangos ir vystymosi elementas, kuris reikalauja Vyriausybės veiksmų ir asmeninės atsakomybės.

(3) Teisė naudotis aukščiausiais pasiekiamais fizinės ir psichinės sveikatos standartais yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, kuri atitinka Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 25 straipsnį. Šia teise negali naudotis daugiau kaip penktadalis pasaulio gyventojų.

(4) Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 35 straipsnis reikalauja, kad, nustatant ir įgyvendinant visą Sąjungos politiką ir veiklą, būtų užtikrinama aukšto lygio žmonių sveikatos apsauga.

(5) Bendrija ir jos valstybės narės remia asmens teisę laisvai spręsti dėl savo vaikų skaičiaus ir jų amžiaus skirtumo; jos smerkia bet kokį žmogaus teisių pažeidimą, verčiant kaip priemonę sumažinti gyventojų skaičiaus augimą daryti abortus, priverstinai sterilizuotis, žudyti kūdikius arba atsisakyti nepageidautinų vaikų, juos palikti ar skriausti.

(6) Ir Europos Parlamentas ir Taryba paragino Bendriją dėti didesnes pastangas reprodukcinės ir seksualinės sveikatos ir teisių srityje besivystančiose šalyse.

(7) AKR-ES partnerystės susitarimo [3], pasirašyto Cotonou 2000 m. birželio 23 d., 25 straipsnio 1 dalies c ir d punktais, ir 31 straipsnio b punkto iii papunkčiu aiškiai siekiama integruoti strategijas, skirtas pagerinti galimybes naudotis pagrindinėmis socialinėmis paslaugomis.

(8) Bendrija ir jos valstybės narės ir toliau daug prisidės prie dar platesnių pastangų remti reprodukcinės ir seksualinės sveikatos bei teisių politiką ir programas besivystančiose šalyse, ir įsipareigoja toliau vaidinti vadovaujantį vaidmenį šioje srityje, skirdamos prioritetą sveikatai kaip pasaulinės kovos su skurdu strategijos daliai.

(9) Bendrija ir jos valstybės narės yra pasiryžusios visomis išgalėmis prisidėti, kad būtų pasiekti Tūkstantmečio plėtros tikslai trimis ketvirčiais sumažinti gimdyvių mirštamumą, pasiekti lyčių lygybę ir užtikrinti, kad seksualinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūra ir paslaugos būtų prieinamos visame pasaulyje.

(10) Monterėjaus konferencija nustato, kad padidinta oficiali pagalba plėtrai (OPP) ir atleidimo nuo skolų schemos būtų naudojamos geresnės sveikatos ir švietimo rezultatams užtikrinti; ES privalo atlikti svarbų vaidmenį tiriant, kaip padidinta OPP galėtų būti veiksmingiau panaudota geresnei tvariai plėtrai.

(11) Tarptautinė konferencija gyventojų ir plėtros klausimais (TKGP), vykusi 1994 m. Kaire, ir TKGP + 5, vykusi 1999 m., nustatė ambicingą dienotvarkę. Bendrija ir jos valstybės narės laikosi savo įsipareigojimo konkrečiam reprodukcinės sveikatos tikslui, dėl kurio buvo susitarta TKGP, užtikrindamos per pirminės sveikatos priežiūros sistemą kuo greičiau, bet ne vėliau kaip 2015 m. (TKGP veiksmų programa, 7.6 punktas), reprodukcinės sveikatos priežiūros prieinamumą visiems atitinkamo amžiaus asmenims.

(12) Bendrija ir jos valstybės narės yra įsipareigojusios laikytis principų, susitartų TKGP ir TKGP + 5, ir ragina tarptautinę bendruomenę, visų pirma išsivysčiusias šalis, kartu prisiimti tam tikrą finansinės naštos, nustatytos TKGP veiksmų programoje, dalį.

(13) Nuo TKGP yra padaryta tam tikra pažanga, tačiau dar reikia daug padaryti, norint užtikrinti, kad kiekviena moteris galėtų išnešioti sveiką kūdikį ir gimdyti saugiomis sąlygomis, kad būtų tenkinami jaunų žmonių seksualinės ir reprodukcinės sveikatos poreikiai, ir kad būtų sustabdytas smurtas ir prievarta prieš moteris, įskaitant pabėgėlių ir konfliktų situacijose.

(14) Tvarus aprūpinimas, galimybės gauti ir įpirkti veiksmingesnes ir priimtinas kontraceptines bei apsaugos nuo lytiniu būdu perduodamų infekcijų, įskaitant ŽIV/AIDS, priemones yra ypač svarbus siekiant TKGP tikslų; dėl to reikia, kad kiekvienas asmuo būtų pakankamai aprūpintas su sveikata susijusiomis reprodukcinėmis ir priemonėmis ir turėtų jų pakankamą pasirinkimą. Toks saugumas reikalauja ne tik pačių prekių, bet ir galimybės numatyti, finansuoti, pirkti ir pristatyti jas į tas vietas, kur ir kada jų reikia.

(15) 1995 m. Pekine vykusi Moterų konferencija ir Pekinas + 5 konferencija dar kartą patvirtino TKGP veiksmų programos tikslus ir pripažino, kad nesaugūs abortai kelia pavojų daugeliui moterų ir kad mirčių ir sužalojimų galima išvengti saugiomis ir veiksmingomis reprodukcinės sveikatos priemonėmis.

(16) Pagal šį reglamentą parama neturi būti teikiama sterilizaciją ar abortus skatinančioms iniciatyvoms ar netinkamiems kontraceptinių metodų bandymams besivystančiose šalyse. Įgyvendinant bendradarbiavimo priemones, būtina griežtai laikytis TKGP priimtų sprendimų, visų pirma TKGP veiksmų programos 8.25 punkto, pagal kurį abortai, inter alia, jokiu būdu neturi būti skatinami kaip šeimos planavimo būdas. Konsultacijos po aborto, švietimo ir šeimos planavimo paslaugos turėtų būti teikiamos nedelsiant, nes tai taip pat padėtų išvengti pakartotinių abortų.

(17) Patirtis rodo, kad gyventojų ir plėtros programos yra veiksmingiausios tuomet, kai imamasi priemonių pagerinti moterų padėtį (TKGP veiksmų programos 4.1 punktas). Lyčių lygybė yra geresnės reprodukcinės sveikatos prielaida, ir vyrai turėtų būti visiškai atsakingi už savo seksualinį ir reprodukcinį elgesį (TKGP veiksmų programos 4.25 punktas).

(18) Programų, kuriomis remiamos nacionalinės reprodukcinės ir seksualinės sveikatos gerinimo strategijos besivystančiose šalyse, veiksmingumas iš dalies priklauso nuo geresnio pagalbos koordinavimo Europos ir tarptautiniu lygiu visų pirma su JT agentūromis, fondais ir programomis ir konkrečiai su JT Gyventojų fondu.

(19) Reprodukcinės sveikatos paslaugų teikėjai privalo atlikti pagrindinį vaidmenį, užkertant kelią ŽIV/AIDS ir kitoms lytiniu būdu plintančioms infekcijoms.

(20) Priėmus šį reglamentą, 1997 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1484/97 [4] dėl pagalbos demografinei politikai ir programoms besivystančiose šalyse, taikomas iki 2002 m. gruodžio 31 d., tampa pasenęs ir todėl turėtų būti panaikintas. Jo taikymo metu sukaupta patirtis turėtų atsispindėti taikant šį naują reglamentą.

(21) Šis reglamentas visam programos vykdymo laikotarpiui nustato finansinę sistemą, kuria biudžeto valdymo institucija pirmiausia remiasi, kaip apibrėžta 1999 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimo dėl biudžeto vykdymo tvarkos ir biudžeto sudarymo procedūros tobulinimo [5] 33 punkte, taikydama metinio biudžeto procedūras.

(22) Šio reglamento įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką [6].

(23) Kadangi siūlomos veiklos, būtent gerinti reprodukcinę ir seksualinę sveikatą ir užtikrinti su jomis susijusias teises visų pirma besivystančiose šalyse, tikslų negali visiškai pasiekti valstybės narės, ir dėl jos masto bei siūlomų veiksmų rezultatų juos geriau pasiekti galima Bendrijos lygiu, Bendrija gali priimti priemones, remdamasi subsidiarumo principu, nustatytu Sutarties 5 straipsnyje. Pagal proporcingumo principą, kuris yra taip pat nustatytas tame pačiame straipsnyje, šis Reglamentas nesiekia toliau nei yra būtina tiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius

Tikslas ir taikymo sritis

1 straipsnis

1. Bendrija remia veiksmus, kuriais siekiama pagerinti reprodukcinę ir seksualinę sveikatą besivystančiose šalyse, ir užtikrinti pagarbą su tuo susijusioms teisėms.

2. Bendrija teikia finansinę pagalbą ir atitinkamas žinias ir patirtį, siekdama skatinti, kad į visas reprodukcinės ir seksualinės sveikatos teises, apibrėžtas TKGP veiksmų programoje, būtų žiūrima kaip į visumą, įskaitant saugią motinystę ir visuotinę galimybę naudotis visomis saugiomis ir patikimomis reprodukcinės ir seksualinės sveikatos paslaugomis ir priežiūra.

3. Skiriant tokį finansavimą ir teikiamas žinias bei patirtį, pirmenybė teikiama:

a) skurdžiausioms ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir labiausiai nuskriaustiems besivystančių šalių gyventojų sluoksniams;

b) veiksmams, kurie papildo ir sustiprina besivystančių šalių politiką ir pajėgumus bei per kitus bendradarbiavimo plėtros klausimais instrumentus teikiamą pagalbą.

2 straipsnis

Pagal šį reglamentą vykdomos veiklos tikslas:

a) užtikrinti moterų, vyrų ir paauglių teisę į gerą reprodukcinę ir seksualinę sveikatą;

b) padėti moterims, vyrams ir paaugliams gauti visas aukštos kokybės, saugias, prieinamas, įperkamas ir patikimas reprodukcinės ir seksualinės sveikatos priežiūros paslaugas, aprūpinimą, švietimą ir informaciją, įskaitant informaciją apie visokių rūšių šeimos planavimo metodus;

c) sumažinti gimdyvių mirštamumą ir sergamumą, ypač tose šalyse ir tokiose visuomenėse, kuriose jis yra labai didelis.

3 straipsnis

1. Bendrijos finansinė parama teikiama konkrečiai veiklai, skirtai skurdžiausiems ir pažeidžiamiausiems kaimo ir miesto gyventojų sluoksniams, kuria siekiama 2 straipsnyje nurodytų tikslų, ypač kuria siekiama:

a) remti ir skatinti politiką, veiklą ir veiksmus, siekiančius konkrečių tikslų, laipsniškai įgyvendinant žmonių teises į tinkamas pagrindines sveikatos paslaugas, kurias teiktų atskaitingi paslaugų teikėjai;

b) užtikrinti geresnes galimybes gauti aukštos kokybės reprodukcinės ir seksualinės sveikatos paslaugas, per kurias visų pirma būtų užtikrintas kontraceptinių priemonių pasirinkimas, lytiniu būdu perduodamų infekcijų, įskaitant ŽIV/AIDS, prevencija ir diagnozavimas bei savanoriškos konfidencialios konsultacijos bei tyrimai;

c) paaugliams ir jauniems žmonėms siūlyti švietimo programas, kuriose dėmesys būtų sutelktas į tai, koks yra ryšys tarp šeimos planavimo, reprodukcinės sveikatos, lytiniu būdu plintančių ligų ir ŽIV/AIDS poveikio partnerystėms, ir kurios jiems teiktų būtiną informaciją, paslaugas ir įgūdžius, kaip apsaugoti savo reprodukcinę ir seksualinę sveikatą, išvengti nepageidautino nėštumo, ir įtrauktų juos į tokių programų sudarymą ir įgyvendinimą;

d) kovoti su praktika, kuri kenkia moterų, paauglių ir vaikų seksualinei ir reprodukcinei sveikatai, tokiai kaip moterų išorinių lytinių organų luošinimas, seksualinis smurtas, vaikų ir ankstyvos santuokos;

e) užtikrinti nepertraukiamą aprūpinimą veiksmingesnėmis ir priimtinomis kontraceptinėmis ir apsaugos nuo lytiniu būdu plintančių infekcijų, įskaitant ŽIV/AIDS, priemonėmis, jų buvimą ir įperkamumą;

f) skatinti išsamias gimdyvių sveikatos programas, įskaitant kokybišką priežiūrą prieš gimdymą, gimdymo metu ir po gimdymo, ir kvalifikuoto gimdymo priežiūros personalo formavimą ir (arba) didinimą;

g) teikti veiksmingą skubią akušerinę priežiūrą ir priežiūrą po gimdymo, įskaitant komplikacijų dėl nesaugių abortų gydymą;

h) sumažinti nesaugius abortus, mažinant nepageidaujamų nėštumų skaičių, teikiant šeimos planavimo paslaugas, užjaučiančias konsultacijas ir informaciją, įskaitant kontraceptinių priemonių naudojimą, ir investuojant į mokymą bei tinkamo personalo, įskaitant medicinos personalą, aprūpinimą, kad higienos ir saugiomis sąlygomis jis galėtų valdyti dėl nesaugaus aborto atsirandančias komplikacijas.

2. Siekiant įgyvendinti minėtą veiklą, ypatingas dėmesys skiriamas būtinybei tobulinti sveikatos priežiūros sistemas besivystančiose šalyse. Šiame procese turi būti užtikrintas vietinių bendruomenių, šeimų ir suinteresuotų asmenų dalyvavimas ir konsultacijos su jais, ypatingą dėmesį skiriant vargšams, moterims ir paaugliams. Be to, siekiant užtikrinti, kad sveikatos ir gerovės gerėjimas būtų tvarus, visa veikla turi būti vykdoma derinant su plačiomis investicijomis į socialinį sektorių, apimant švietimą, bendruomenių veiklą, teisingumą ir lyčių informuotumą, aplinkos gerinimą, ekonominę gerovę, maisto saugumą ir mitybą.

4 straipsnis

1. Vykdant 3 straipsnyje minėtą veiklą, Bendrijos parama gali būti teikiama šia forma:

a) finansuojant mokslinius tyrimus ir veiklos programas (kurios būtų vykdomos kuo daugiau bendradarbiaujant su šalių partnerių ekspertais ir institucijomis);

b) teikiant technines, mokymo, konsultavimo ir kitas paslaugas;

c) aprūpinant medicininėmis priemonėmis, prekėmis ir atliekamais darbais;

d) atliekant auditą, vertinimą ir siunčiant stebėjimo misijas.

Pirmenybė teikiama nacionalinių gebėjimų didinimui, kad jie būtų gyvybingi ilgą laiką.

2. Bendrijos finansavimas gali būti teikiamas investicinėms išlaidoms, išskyrus nekilnojamojo turto pirkimą, ir išimtiniais, tinkamai pagrįstais atvejais bei atsižvelgiant į tai, kad veikla turi kuo labiau siekti gyvybingumo per vidutinės trukmės laikotarpį, pasikartojančioms išlaidoms (įskaitant administracines, priežiūros ir einamąsias išlaidas), kurios tam tikrą laiką būtų partnerio našta taip, kad kuo daugiau būtų galima pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje minėta parama.

II skyrius

Pagalbos įgyvendinimas

5 straipsnis

1. Bendrijos finansavimas pagal šį reglamentą teikiamas dotacijų forma.

2. Partnerių finansinio įnašo, apibrėžto 6 straipsnyje, prašoma kiekvienai bendradarbiavimo veiklai. Nurodant prašomo įnašo sumą, atsižvelgiama į atitinkamų partnerių pajėgumus ir atitinkamos veiklos pobūdį. Tam tikromis aplinkybėmis įnašas gali būti natūra, jei partneris yra arba nevyriausybinė organizacija (NVO), arba Bendrijos organizacija.

3. Finansinės pagalbos teikimui pagal šį reglamentą gali būti reikalaujama bendro finansavimo su kitais donorais, visų pirma valstybėmis narėmis, Jungtinėmis Tautomis ir tarptautiniais be regioniniais plėtros bankais ir finansinėmis institucijomis.

4. Vykdant 3 straipsnio 1 dalies b, c, d, e, f ir g punktuose nurodytą veiklą, turi būti stengiamasi veiklą reprodukcinės ir seksualinės sveikatos bei teisių srityje derinti su veikla, skirta ligoms dėl skurdo.

6 straipsnis

1. Partneriai, turintys teisę į finansinę pagalbą pagal šį reglamentą, yra šie:

a) nacionalinio, regioninio ir vietos valdžios lygio administracinės institucijos ir agentūros;

b) vietinės valdžios institucijos ir kitos decentralizuotos įstaigos;

c) vietos bendruomenės, NVO, Bendrijos organizacijos ir kiti ne pelno fiziniai ir juridiniai asmenys iš privataus sektoriaus;

d) regioninės organizacijos;

e) tarptautinės organizacijos, tokios kaip Jungtinės Tautos ir jos agentūros, fondai ir programos bei plėtros bankai, finansų įstaigos, pasaulinės iniciatyvos ir tarptautinės viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės;

f) mokslinių tyrimų institutai ir universitetai.

2. Nepažeidžiant šio straipsnio 1 dalies e punkto, Bendrijos finansinė pagalba yra prieinama partneriams, kurių buveinė yra kurioje nors valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, kuri yra Bendrijos pagalbos pagal šį reglamentą gavėja arba potenciali gavėja, jei toji buveinė yra tikrai centras, iš kurio vadovaujama verslo veiklai. Išimtiniais atvejais ši buveinė gali būti kitoje trečiojoje šalyje.

7 straipsnis

1. Kai vykdant tam tikrą veiklą turi būti sudaromi Bendrijos ir šalių, kurios naudojasi pagal šį reglamentą finansuojamos veiklos vaisiais, finansavimo susitarimai, tuose susitarimuose nurodoma, kad Bendrija nefinansuoja mokesčių, muitų ir kitų rinkliavų.

2. Bet kokiame finansavimo susitarime ar sutartyje, sudarytoje pagal šį reglamentą, nurodoma, kad jai taikoma Komisijos, kuri gali atlikti patikrinimus vietoje ir inspektuoti, priežiūra bei finansų kontrolė ir Audito Rūmų auditai pagal įprastą pagal galiojančias nuostatas, visų pirma pagal Finansinį reglamentą, taikomą Europos Bendrijų bendrajam biudžetui [7], toliau – "Finansinis reglamentas", Komisijos nustatytą tvarką.

3. Imamasi priemonių, būtinų pabrėžti, kad pagal šį reglamentą teikiama pagalba yra Bendrijos pobūdžio.

8 straipsnis

1. Kvietimai teikti paraiškas sutartims laimėti yra atviri ir vienodomis sąlygomis prieinami visiems fiziniams ir juridiniams asmenims valstybėse narėse ir visose besivystančiose šalyse. Išimtiniais atvejais jie gali būti taikomi ir kitoms trečiosioms šalims.

2. Tiekiamos prekės turi būti šalies gavėjos, kitų besivystančių šalių arba valstybių narių kilmės. Išimtiniais atvejais jos gali būti kitų trečiųjų šalių kilmės.

9 straipsnis

1. Siekdama užtikrinti tikslų nuoseklumą ir papildomumą, nurodytą Sutartyje, ir visos šios veiklos didžiausią veiksmingumą, Komisija gali taikyti visas būtinas koordinavimo priemones, įskaitant:

a) sistemingo informacijos apie finansuojamą veiklą ir tą veiklą, kurią Bendrija ir valstybės narės ketina finansuoti, apsikeitimo bei jos analizės sistemos nustatymą;

b) veiklos įgyvendinimo koordinavimą vietoje, rengiant reguliarius Komisijos ir valstybių narių atstovų susitikimus šalyje gavėjoje ir apsikeitimus informacija.

2. Komisija kartu su valstybėmis narėmis gali imtis iniciatyvos, būtinos tinkamam koordinavimui su kitais donorais, visų pirma su donorais, kurie sudaro Jungtinių Tautų sistemos dalį, užtikrinti.

III skyrius

Finansų ir sprendimų priėmimo procedūros

10 straipsnis

1. Šio reglamento įgyvendinimui 2003–2006 m. laikotarpiu nustatoma 73,95 milijonų eurų suma. Metiniam šios sumos paskirstymui būtinas biudžeto valdymo institucijos sutikimas dėl atitinkamų finansavimo priemonių pagal Finansinę perspektyvą arba taikant 1999 m gegužės 6 d. Tarpinstituciniame susitarime numatytus instrumentus.

2. Metiniams asignavimams leidimus duoda biudžeto vykdymo institucija, neviršydama Finansinės perspektyvos ribų.

11 straipsnis

1. Komisija yra atsakinga už strategijos programavimo gairių, kuriose apibrėžiamas Bendrijos bendradarbiavimas, nurodant išmatuoti įmanomus tikslus, prioritetus, terminus konkrečiose veiklos srityse, prielaidas ir tikėtinus rezultatus, parengimą. Programavimas vykdomas metams orientaciniu pagrindu.

2. Kasmetinis apsikeitimas nuomonėmis su valstybėmis narėmis vyksta 13 straipsnio 1 dalyje nurodytame komitete, Komisijos atstovams pateikus vykdytinos veiklos strateginio programavimo gaires. Komitetas savo nuomonę šiais klausimais pareiškia 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

12 straipsnis

1. Komisija yra atsakinga už veiklos, kuriai taikomas šis reglamentas, vertinimą, sprendimų dėl jos priėmimą ir administravimą pagal biudžeto ir kitas galiojančias procedūras, visų pirma Finansiniame reglamente nustatytas procedūras.

2. Sprendimai dėl veiklos, kuriai finansavimas pagal šį reglamentą yra didesnis kaip 3 milijonai eurų, ir visų tokios veiklos pakeitimų, dėl kurių sąnaudos viršija daugiau kaip 20 % atitinkamai veiklai iš pat pradžių nustatytos sumos, priimami 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

3. Apie sprendimus ir šios veiklos pakeitimus, kurių suma siekia 3 milijonus eurų ar mažiau, Komisija praneša valstybėms narėms.

13 straipsnis

1. Komisijai padeda komitetas, turintis kompetenciją plėtros klausimais geografiniu pagrindu.

2. Tais atvejais, kai daroma nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nurodytas laikotarpis nustatomas 45 dienų.

3. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

IV skyrius

Atskaitomybė ir baigiamosios nuostatos

14 straipsnis

1. Po kiekvienų biudžetinių metų Komisija savo metinėje ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai apie Bendrijos vystymo politiką, pateikia informaciją apie savo metinę orientacinę strateginę programą ir apie veiklą, kuri per tuos metus buvo finansuojama, taip pat Komisijos išvadas dėl šio reglamento įgyvendinimo ankstesniaisiais biudžetiniais metais. Santraukoje visų pirma pateikiama informacija apie veiklos stipriąsias ir silpnąsias puses, apie veiklą, su kuria buvo sudarytos sutartys, ir tų sutarčių sumos bei konkrečių veiklų nepriklausomo vertinimo rezultatai.

2. Ne vėliau kaip likus metams iki šio reglamento galiojimo pabaigos Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia išsamią nepriklausomo vertinimo ataskaitą apie jo įgyvendinimą, kad būtų galima nustatyti, ar pagal šį reglamentą vykdyta veikla buvo veiksminga, ir pateikti gaires, kaip pagerinti būsimos veiklos veiksmingumą. Šios vertinimo ataskaitos pagrindu Komisija gali teikti pasiūlymus dėl šio reglamento ateities ir prireikus pasiūlymus dėl jo pataisų.

15 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1484/97 panaikinamas. Tačiau veikla, dėl kurios buvo priimtas sprendimas pagal tą reglamentą, vykdoma ir toliau pagal tą reglamentą.

16 straipsnis

1. Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2. Jis taikomas iki 2006 m. gruodžio 31 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2003 m. liepos 15 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

P. Cox

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. Tremonti

[1] OL C 151 E, 2002 6 25, p. 260.

[2] 2003 m. vasario 13 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2003 m. birželio 16 d. Tarybos sprendimas.

[3] OL L 317, 2000 12 15, p. 3.

[4] OL L 202, 1997 7 30, p. 1.

[5] OL C 172, 1999 6 18, p. 1.

[6] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[7] OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

--------------------------------------------------