Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1480/2003

2003 m. rugpjūčio 11 d.

dėl nuolatinio kompensacinio muito skyrimo ir nuolatinio rinkimo laikinojo muito, įvedamo importui tam tikrų elektroninių mikrograndynų, vadinamų DRAM (dinaminės laisvosios kreipties atmintinės), kurių kilmės šalis yra Korėjos Respublika

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1997 m. spalio 6 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2026/97 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių [1], ypač į 15 straipsnį,

atsižvelgdama į pasiūlymą, kurį Komisija pateikė pasitarusi su Patariamuoju komitetu [2],

kadangi:

A. LAIKINOSIOS PRIEMONĖS

(1) Remiantis Komisijos reglamentu (EB) Nr. 708/2003 [3] (toliau – laikinasis reglamentas), tam tikrų elektroninių mikrograndynų, vadinamų DRAM (dinaminės laisvosios kreipties atmintinės), kurių kilmės šalis yra Korėjos Respublika, importui į Bendriją buvo įvestas laikinasis kompensacinis muitas.

(2) Primenama, kad subsidijavimo ir žalos tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d. (tiriamas laikotarpis – TL). Žalos įvertinimui svarbių tendencijų nagrinėjimas apėmė laikotarpį nuo 1998 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos ("aptariamas laikotarpis").

B. TOLESNĖ PROCEDŪRA

(3) Po esminių faktų ir sumetimų, kuriais remiantis buvo nuspręsta įvesti laikinąsias priemones, atskleidimo, kelios suinteresuotos šalys raštu pateikė savo pastabas. Remiantis Reglamento (EB) Nr. 2026/97 (toliau – pamatinis reglamentas) 11 straipsnio 5 dalimi, visoms suinteresuotoms šalims, kurios pageidavo būti išklausytos, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms Komisijos.

(4) Komisija ir toliau ieškojo bei tikrino visą informaciją, kuri jai atrodė reikalinga galutinėms išvadoms padaryti.

(5) Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir sumetimus, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti įvesti nuolatinį kompensacinį muitą ir nuolatinį rinkimą sumų, užtikrinamų laikinuoju muitu. Joms taip pat buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti nusiskundimus po šio atskleidimo.

(6) Buvo atsižvelgta į žodinius ir rašytinius šalių pateiktus argumentus, prireikus atitinkamai buvo pakeistos laikinosios išvados.

C. APTARIAMAS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

(7) Kadangi atskleidus laikinąsias išvadas apie tiriamo produkto ir panašaus produkto apibrėžimą nebuvo gauta pastabų, laikinojo reglamento konstatuojamose dalyse nuo 8 iki 11 pateiktos išvados patvirtinamos.

D. SUBSIDIJOS

(8) Po Reglamento dėl laikinojo kompensacinio muito įvedimo paskelbimo Bendrijos gamintojai, Samsung Electronics Co., Ltd (Samsung), Hynix Semiconductor Inc. (Hynix), Korėjos Vyriausybė (KV), Korėjos mainų bankas (KMB), Korėjos plėtros bankas (KPB), Citibank Seoul, Woori Bank, Nacionalinė žemės ūkio kooperatyvų federacija (NŽŪKF) ir Shinhan Bank pateikė savo pastabas dėl Komisijos išvadų apie subsidijas. Priemonės, kurioms skirtos pastabos, yra sindikuota 800 milijardų KRW (Korėjos Respublikos vonų) paskola, 600 milijonų JAV dolerių vertės KEDK garantija eksporto kreditams, KPB obligacijų programa, kredituojančių bankų įvykdytas 1 trilijono KRW vertės konvertuojamųjų obligacijų įsigijimas 2001 m. gegužę ir 2001 m. spalio restruktūrizavimo paketas. Kadangi kai kurie bendri klausimai yra svarbūs visoms tirtoms priemonėms įvertinti, jie pateikti įvadiniame skyriuje toliau.

1. ĮVADAS

(i) Finansinis Vyriausybės indėlis

(9) "Finansinio Vyriausybės indėlio" klausimas yra labai svarbus šiam tyrimui, todėl verta iš naujo pateikti kai kuriuos pagrindinius jo principus. Remiantis pamatinio reglamento 2 straipsniu, siekiant išsiaiškinti, ar yra subsidijavimas, reikia nustatyti, ar yra finansinis Vyriausybės indėlis. Pamatinio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje "Vyriausybė" apibrėžiama kaip Vyriausybė ar bet kokia valstybinė institucija, esanti eksporto kilmės šalies teritorijoje. Remiantis pamatinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunkčiu, manoma, kad finansinis Vyriausybės indėlis egzistuoja ir tuomet, jei Vyriausybė patiki ar nurodo privačiai įstaigai įvykdyti priemones, kurios būtų Vyriausybės indėlis pagal to paties straipsnio i, ii ir iii papunkčius.

(10) Finansinis Vyriausybės arba valstybinės institucijos indėlis yra subsidija per se, jei jis suteikia naudos. Jei nenustatoma, kad subjektas yra valstybinė institucija, vadinasi, jis yra privati įstaiga, ir, siekiant nustatyti subsidijos buvimą, reikia remiantis pamatinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunkčiu įrodyti, kad Vyriausybė vadovavo.

(11) Jei bendrovę Vyriausybė valdo, net ir 100 %, tai dar nereiškia, kad ta bendrovė yra "valstybės įstaiga". Tai, kad ji kokiu nors lygiu yra valdoma Vyriausybės, taip pat nesukuria valstybinės institucijos "paneigimo prezumpcijos". Tačiau Vyriausybės valdymo lygis yra svarbus, o kartais svarbiausias, veiksnys nustatant, ar valstybinė institucija egzistuoja. Kuo didesnė bendrovės dalis priklauso Vyriausybei, tuo didesnė galimybė nustatyti, kad tai valstybinė institucija.

(12) Jei bendrovės yra 100 % privačios ir jei Vyriausybė nėra pagrindinis akcininkas, paprastai labai sunku nustatyti, kad bendrovė yra valstybės įstaiga, nebent yra įtikinamų to įrodymų. Abiem šiais atvejais bendrovė būtų laikoma privačia įstaiga, o Vyriausybės "nurodymą" teikti finansinius indėlius reiktų įrodyti remiantis pamatinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunkčiu.

(13) Priešingai, jei Vyriausybė yra didžiausias bendrovės akcininkas, ypač jei jai priklauso akcijų dauguma, tikėtina, jei tenkinami kiti svarbūs kriterijai, kad ta bendrovė yra valstybinė institucija. Šiuose kriterijuose atsižvelgiama į žodynų apibrėžimuose numanomą sąvoką, kad valstybinė institucija yra institucija, įgaliota veikti bendruomenės naudai kaip Vyriausybinis subjektas, skirtingai nuo privačios įstaigos, kuri numanomai veikia siekdama jos savininkų interesų.

(14) Svarbūs kriterijai, į kuriuos galima atsižvelgti nustatant, ar konkreti bendrovė yra valstybinė institucija, apima:

(a) valstybinės politikos tikslų, nepatenkančių į įprastinę privačios organizacijos veiklos sritį ir apimančių, pavyzdžiui, reikalavimą atsižvelgti į nacionalinius ar regioninius ekonominius interesus, socialinių tikslų skatinimą ir t. t. vykdymą. Šie kriterijai gali būti nekomerciniai, tai yra, kompromituojantys įprastinį pelno maksimizavimo tikslą;

(b) Vyriausybinę kontrolę, kuri pranoksta nuosavybę. Kuo didesnė Vyriausybės nuosavybės dalis, tuo didesnė tikimybė, kad kontrolė egzistuoja. Ją gali parodyti Vyriausybės įtaka skiriant postus, Vyriausybės teisė peržiūrėti rezultatus ir nustatyti tikslus, taip pat mastas, kuriuo Vyriausybė turi dalyvauti priimant individualius investicinius ar verslo sprendimus.

(15) Kalbant apie 2 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje vartojamą sąvoką "vadovavimas", jis egzistuoja, jei Vyriausybė reikalauja, kad privati įstaiga vykdytų funkcijas, kurios paprastai suteikiamos Vyriausybei, o praktika nesiskiria nuo praktikų, kurias paprastai atlieka Vyriausybės. Nepakanka parodyti, kad Vyriausybė tik ragina atlikti tokius veiksmus arba palengvina jų atlikimą, tačiau toks raginimas ar palengvinimas gali būti svarbiu veiksniu.

(ii) Vengimas bendradarbiauti

(16) Nustatant valstybinės institucijos arba Vyriausybės vadovavimo buvimą, tiriančiajai institucijai tenka įrodymo našta, jei priimama teigiama išvada. Tokios išvados turi būti grindžiamos teigiamais įrodymais, atsižvelgiant į institucijos turimų faktų visumą bei pasveriant tuos faktus remiantis pirmiau pateiktomis aplinkybėmis. Vertinant tokius faktus, reikia deramai atsižvelgti, remiantis pamatinio reglamento 28 straipsniu, į tam tikrų šalių vengimą pilnai bendradarbiauti tyrime, kuris tam tikrais atvejais privertė naudoti iš kitų šaltinių gautą informaciją. Šiuo konkrečiu atveju tapo akivaizdu, kad Korėjos Vyriausybė nepateikė daugelio prašytų dokumentų apie posėdžius, skirtus Hynix ateičiai. Korėjos Vyriausybė taip pat nepranešė Komisijai, kad tokie posėdžiai vyko, nepaisydama to, kad klausimyne ir neplaninės patikros metu apie tai buvo užduoti konkretūs klausimai. Remiantis pamatinio reglamento 28 straipsnio 1 ir 6 dalimi, Korėjos Vyriausybė buvo įspėta apie vengimo bendradarbiauti pasekmės. Kadangi stokota tokio bendradarbiavimo, buvo būtina ne tik atsižvelgti į svarbius Korėjos Vyriausybės dokumentus, kuriuos pateikė kitos šalys, bet ir naudoti informaciją iš antrinių šaltinių, įskaitant Korėjos spaudą. Tokia informacija buvo nagrinėjama ypač apdairiai, suteikiant Korėjos Vyriausybei ir Hynix galimybę pareikšti apie ją savo pastabas, ir, kai tai buvo įmanoma, ji buvo lyginama su informacija iš kitų nepriklausomų šaltinių.

(17) Pateikdama pastabas dėl galutinio paskelbimo Korėjos Vyriausybė nesutiko su padarytoms išvadoms, kad ji slėpė svarbią informaciją, susijusią su tam tikrais dokumentais ir susitikimais, ir nepilnai bendradarbiavo atliekant tyrimą. Korėjos Vyriausybė teigė, kad Komisija uždavė netikslius klausimus ir kad Komisija neprašė informacijos apie dokumentus ir susitikimus. Pastebėta, kad klausimynuose ir patikros vizitų metu pateikti klausimai apie kiekvieną individualią tiriamą priemonę buvo aiškūs ir nedviprasmiški bei konkrečiai skirti bet kokiam Korėjos Vyriausybės dalyvavimui visuose susitikimuose, susijusiuose su tiriamomis priemonėmis. Todėl Korėjos Vyriausybės tvirtinimas, kad jai neatrodė, jog klausimai apėmė šią informaciją, nėra įtikinamas.

(18) Taip pat reikia priminti, kad Komisijos atliekamame tyrime nebendradarbiavo daug Korėjos bankų. Konkrečiai, KorAm Bank ir Citibank neatsakė į trūkumo raštus dėl jų atsakymo į klausimyną ir, vadinasi, nepateikė reikiamos informacijos. Kookmin Bank, Korea First Bank ir Shinhan Bank atsisakė priimti neplaninę jų atsakymų į klausimyną patikrą. Visiems bankams buvo pranešta, kad jų vengimas bendradarbiauti gali turėti neigiamų padarinių jų kliento Hynix tyrimo rezultatams ir kad visos išvados gali būti daromos remiantis faktais, turimais pagal pamatinio reglamento 28 straipsnį. Jiems taip pat buvo suteikta galimybė pateikti pastabas ir buvo pranešta apie vengimo bendradarbiauti pasekmes. Hynix taip pat turi būti laikoma dalinai atsisakiusia bendradarbiauti tyrime. Tai, kad ji neleido savo finansiniam patarėjui bendradarbiauti, labai apsunkino tyrimą.

(iii) Hynix finansinė būklė

(19) Kaip bendrą pastabą reikia priminti, kad pastaraisiais metais, įskaitant tyrimo laikotarpį, Hynix būklė buvo kritiška. Bendrovė dirbo nuostolingai net ir 2000 m., nors paprastai šie metai laikomi labai gerais DRAM pramonei. Reikia pastebėti, kad 2000 m. pabaigoje Hynix turėjo daugiau nei 9,46 milijardo JAV dolerių vertės įsipareigojimų. Tai beveik dvigubai viršija jos grynoji turto vertę ir daugiau nei keturis kartus viršija bendrovės rinkos kapitalizaciją [4]. Be to, didžioji šių įsipareigojimų dalis buvo apmokėtina 2001 m., kai bendrovė susidūrė su didelėmis likvidumo problemomis. Netgi Korėjos Vyriausybė dar 2000 m. lapkritį pripažino "Hyundai Electronics grynųjų pinigų trūkumą". 2001 m. pradžioje investicijų analitikai, pvz., Morgan Stanley ir UBS Warburg, prognozavo, kad bendrovė negalės gauti grynųjų pinigų iš vidinės pinigų cirkuliacijos arba disponavimo aktyvais savo mokėtiniems įsipareigojimams apmokėti. 2001 m. spalį, kai buvo priimtas sprendimas dėl šiame tyrime nagrinėjamų finansinės paramos priemonių, Hynix skolos šešis kartus viršijo jos turtą.

(20) Hynix finansiniai koeficientai pagal vadinamąjį Altman Z-balų modelį, sukurtą specialiai galimam Korėjos bendrovių žlugimui numatyti, 1999–2001 m. buvo daug blogesni nei kitų Korėjos bendrovių, kurios iš tiesų žlugo. Hynix balai buvo 700 % aukštesni nei ribinis lygis bendrovės, esančios sunkioje finansinėje padėtyje [5]. Hynix einamieji likvidumo ir skubaus padengimo koeficientai rodė, kad bendrovės likvidumas yra visiškai nepakankamas jos įsipa- reigojimams padengti [6]. Hynix grynoji pelno norma, turto grąža ir kapitalo grąža buvo neigiami kone kasmet nuo 1997 m., 2000 m. grynosios normos pasiekė neigiamą 24,3 % vertę, o 2001 m. – neigiamą 93,83 % vertę. Kiekvienais metais nuo 1997 iki 1999 m. bendrovės grynųjų pinigų srauto iš veiklos nepakako padengti net vienai šeštajai jos skolos arba visų įsipareigojimų. 2000 m. Hynix būtų reikėję papildomų 2 trilijonų KRW grynųjų pinigų srautų, o 2001 m. – 4,5 trilijonų KRW tik to laikotarpio skolos grąžinimo grafikui įvykdyti. 2001 m. sausį UBS Warburg ataskaitoje ši firma pranešė, kad nuogąstavimai dėl bankroto sumažino Hynix akcijų kainą ir kad investuotojai nuogąstauja, jog Hynix nepakaks grynųjų pinigų srautų apmokėtinai skolai grąžinti ir jai grės bankrotas, jei nepavyks perfinansuoti savo skolos.

(21) 2001 m. finansinės ataskaitos taip pat atmetė būsimos Hynix finansinės sėkmės galimybę, teigdamos, jog "pilnam bendrovės veiklos normalizavimui reikia nuolatinės kredituojančių bankų paramos tol, kol pilnai neatsigaus puslaidininkių produktų pardavimo kaina". Šie faktai rodo, kad ir Hynix praeitį, ir jos ateitį apibūdina jos priklausomybė nuo finansinės kreditorių paramos. Tiriamu laikotarpiu Hynix pasiekė tašką, kai nebegalėjo finansuoti savo veiklos iš jos gaunamomis pajamomis.

(22) Blogėjanti Hynix padėtis 2001 m. atsispindėjo ir jos kredito reitinge. 2001 m. sausio pradžioje Hynix reitingas buvo investicijų laipsnis BBB- pagal Korėjos reitingo agentūras ir spekuliacinis laipsnis B pagal Standard and Poor's. Korėjos agentūros nuvertino Hynix iki spekuliatyvaus BB + laipsnio. 2001 m. sausio 22 d. Standard and Poor's laipsnis buvo sumažintas iki B- 2001 m. kovą, CCC + 2001 m. rugpjūtį ir "atrankinio įsipareigojimų nevykdymo" (SD) 2001 m. spalį.

(23) Aukščiausias Standard and Poor's priskiriamas reitingas yra AAA. Jis rodo ypač stiprų pajėgumą padengti finansinius įsipareigojimus. AA reitingas rodo, kad šis pajėgumas yra labai stiprus. A yra mažiau atsparus neigiamiems pasikeitusių aplinkybių ir ekonominių sąlygų poveikiams, bet pajėgumas padengti finansinius įsipareigojimus tebėra stiprus. BBB rodo, kad nepalankios ekonominės sąlygos ar pasikeitusios aplinkybės tikėtiniau sumažins pajėgumą padengti finansinius įsipareigojimus. Reitingai BB, B, CCC, CC ir C laikomi turinčiais žymų spekuliatyvų pobūdį. Bendrovė, kuri vertinama BB, jau susiduria su dideliu neaiškumu arba yra neapsaugota nuo išorinių verslo, finansinių ar ekonominių sąlygų poveikio, dėl kurių bendrovei gali nepakakti pajėgumo savo finansiniams įsipareigojimams padengti. B reitingo atveju, nepalankios verslo, finansinės ar ekonominės sąlygos veikiausiai pablogins bendrovės pajėgumą vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. CCC rodo, kad bendrovė jau yra pažeidžiama nemokėjimo ir finansinius įsipareigojimus gali vykdyti tik esant palankioms verslo, finansinėms ir ekonominėms sąlygoms. CC reiškia, kad taip vertinama bendrovė yra labai pažeidžiama nemokėjimo. Reitingas C gali būti naudojamas situacijai, kai pateiktas bankroto prašymas ar atliktas kitas panašus veiksmas, bet įsipareigojimo mokėjimai tęsiami. SD arba D rodo negalėjimą apmokėti finansinio įsipareigojimo. SD priskiriamas bendrovei, iš kurios tikimasi, kad ji finansinių įsipareigojimų nevykdymo atrankos būdu, tai yra, toliau apmokės tam tikras įsipareigojimų klases, bet nemokės kitų. Blogiausias reitingas yra D, kuris paprastai naudojamas tada, kai įsipareigojimų nevykdymas jau iš tiesų įvyko. Skirtingai nuo kitų reitingų jis nėra būsimas. Reitingai nuo AA iki CCC gali būti modifikuojami pridedant pliuso arba minuso ženklą, kuriuo parodoma santykinė padėtis tarp svarbiausių reitingo kategorijų. Keturios aukščiausios kategorijos, AAA, AA, A ir BBB, paprastai pripažįstamos investicijos laipsniu. Skola, reitinguodama BB ar žemiau, paprastai laikoma spekuliatyviu laipsniu. Sąvoka "beverčiai įsipareigojimai" tėra nepagarbesnis šios rizikingesnės skolos kategorijos pavadinimas [7].

(iv) Visuomenės interesas

(24) Finansiniai Hynix sunkumai labai padidėjo po to, kai ji įsigijo LG Semicon Co., Ltd ir galiausiai 1999 m su ja susijungė. Turima informacija rodo, kad 1999 m. įvykdytas įsigijimas ir paskesnis LG Semicon ir Hynix susijungimas buvo grindžiamas ne rinkos principais, o buvo joms lieptas Korėjos Vyriausybės, vykdančios vadinamąją "didžiojo sandorio" (big deal) politiką. Korėjos Vyriausybė manė, kad prastėjant rinkos situacijai trijų puslaidininkių bendrovių yra per daug, ir norėjo sumažinti šį skaičių iki dviejų, taip konsoliduodama ir racionalizuodama pagrindines bendrovių kompetencijas. Dėl priverstinio įsigijimo ir susijungimo Hynix teko perimti LG skolą ir sumokėti didelę jos dalį kaip pirkimo kainą, ir tai beveik padvigubino jos pačios įsiskolinimus. Galima teigti, kad pati Korėjos Vyriausybė prisidėjo prie Hynix finansinės būklės pablogėjimo. Kadangi Hynix padėtis po susijungimo dar labiau blogėjo, manoma, kad Korėjos Vyriausybė jautėsi privalanti ginti Hynix nuo žlugimo, nes ji jautėsi atsakinga už "didžiojo sandorio" bendroves [8].

(25) Turima informacija taip pat rodo, kad Korėjos Vyriausybės nuomone, Hynix yra pernelyg svarbi Korėjos ekonomikai, kad jai būtų leista žlugti. 2001 m. Hynix sudarė 4 % Korėjos eksporto. Joje dirbo 24000 darbuotojų ir dar daugiau – tiekėjų bei vartotojų pramonėse. Puslaidininkiai buvo įvardyti kaip viena iš strateginių į eksportą orientuotų Korėjos pramonės šakų, ir tai buvo viena iš priverstinio susijungimo priežasčių remiantis Korėjos Vyriausybės "didžiojo sandorio" politika.

(26) 2002 m. lapkritį Korėjos Didžioji nacionalinė partija (GNP) užbaigė tyrimą, skirtą Korėjos Vyriausybės vykdytam blogam lėšų valdymui pastaraisiais metais. Jame buvo didelis skyrius, aptariantis finansinę paramą Hynix ir kitoms Hyundai bendrovėms [9]. GNP pareiškė, kad Hynix ir kitų Hyundai bendrovių finansinis rėmimas yra didelė kliūtis jos pastangoms įvykdyti rinkos dėsniais grindžiamą reformą. GNP pastebėjo, kad jei būtų laikytasi rinkos principų, Hyundai grupės dukterinės bendrovės, įskaitant Hynix, būtų varžomos rinkos principų kaip ir kitos sunkumų patiriančios bendrovės. Tačiau administracija vertė finansines institucijas tęsti paskolų teikimą Hyundai Grupei ir mobilizavo Korėjos Vyriausybės investuojamus bankus ir kitas Korėjos Vyriausybės finansuojamas ar investuojamas institucijas skolinti Hyundai grupei dideles sumas. Konkrečiai dėl Hynix GNP nustatė, kad Korėjos Vyriausybė nukreipė Hynix apie 13,7 trilijono KRW (10,3 milijardo JAV dolerių) valstybės lėšų. GNP taip pat priskyrė vėlesnius Hynix sunkumus Korėjos Vyriausybės priverstam Hynix ir LG Semicon susijungimui; šis veiksmas, anot jos, buvo atliktas visiškai nepaisant rinkos principų. Gindamas Korėjos Vyriausybės priemonės finansuojant Hynix, jos pareigūnas pareiškė, kad Korėjos Vyriausybė tik ėmėsi veiksmų, būtinų išsaugoti bendrovėms, kurios yra strategiškai svarbios Korėjai.

2. MOKESČIŲ ATIDĖJIMAI, ATLEIDIMAS NUO MOKESČIŲ IR MOKESČIŲ KREDITAS

(27) Po laikinųjų priemonių įvedimo nebuvo gauta jokių pastabų, galinčių pakeisti išvadas, pateiktas laikinojo reglamento konstatuojamose dalyse nuo 17 iki 25. Todėl šios išvados patvirtinamos. Kadangi bet kokios Samsung nustatytos subsidijos buvo de minimis, šiai bendrovei neturėtų būtų skiriama jokių nuolatinių kompensacinių priemonių.

3. SINDIKUOTA 800 MILIJARDŲ KRW PASKOLA (2001 M. SAUSIS)

(28) Kaip aprašyta laikinajame reglamente, buvo priimtas laikinas sprendimas, jog nepakanka įrodymų subsidijos buvimui nustatyti, ir todėl buvo nuspręsta nekompensuoti šios programos. Tam tikros suinteresuotos šalys nesutiko su tokia išvada ir paprašė iš naujo svarstyti laikinąją išvadą. Jos teigė, kad įprastomis rinkos sąlygomis, bendrovė, esanti panašioje finansinėje padėtyje kaip Hynix, nebūtų gavusi finansavimo iš komercinių šaltinių.

(29) Viena suinteresuota šalis teigė, kad Hynix nebuvo kreditinga priemonės metu ir todėl Korėjos Vyriausybės nurodymas yra vienintelis galimas kreditorių sprendimo teikti naują kreditavimą Hynix paaiškinimas. Taigi, teigė jie, paskola suteikė naudos Hynix ir turėtų būti pilnai kompensuojama. Be to, suinteresuotoji šalis teigė, kad sindikuota paskola suteikė naudos Hynix ir tuo, kad pati paskola negalėjo būti suteikta be Finansų priežiūros komisijos [10] (FPK) atlikto įstatymo leidžiamų skolinimo ribų atrankinio atsisakymo. Korėjos Vyriausybė nurodė FPK pakelti tam tikrų bankų įstatymo leidžiamas skolinimo ribas, kad užtektų dalyvių 800 milijardų KRW paskolai gauti.

(30) Po laikinojo reglamento paskelbimo buvo gauta naujos informacijos apie tai, kad Korėjos Vyriausybė nurodė FPK pakelti tam tikrų bankų, dalyvaujančių sindikuotoje paskoloje, įstatymo leidžiamas skolinimo ribas. Todėl su šia priemone susijusias laikinąsias Komisijos išvadas reikia įvertinti iš naujo atsižvelgiant į naują informaciją. Suinteresuotos šalys, Hynix ir Korėjos Vyriausybė, buvo pakviestos pateikti pastabas dėl naujos informacijos, į jų pastabas buvo atsižvelgta iš naujo vertinant šią priemonę.

(31) Pagal Korėjos bankininkystės akto 35 straipsnį, "jokia finansų institucija negali teikti kreditų, didesnių kaip 25/100 atitinkamos finansų institucijos nuosavas kapitalas, tam pačiam individui, korporacijai ar asmeniui, arba didesnių kaip 20/100 – tam pačiam individui ar korporacijai" [11]. Tačiau FPK gali patvirtinti šios viršutinės ribos viršijimą remdamasi Bankininkystės akto Įgyvendinimo užtikrinimo dekreto 20 straipsnio 3 dalimi, kurioje išvardyti konkretūs atvejai, kuriais galima tokį patvirtinimą suteikti. Be FPK patvirtinimo bankai negali viršyti įstatymo leidžiamų skolinimo ribų, nustatytų Bankininkystės akte.

(32) 2000 m. lapkričio 28 d. laiškas iš Finansų ir ekonomikos ministerijos, pasirašytas Finansų ir ekonomikos ministro, buvo išsiųstas Korėjos eksporto draudimo korporacijos (KEDK) pirmininkui ir KMB pirmininkui. Laiške aprašomi rezultatai diskusijos dėl "Hyundai Electronics grynųjų pinigų krizės palengvinimo" [12], kuri buvo įtraukta į tą pačią dieną (lapkričio 28 d.) surengto Ekonomikos ministrų susitikimo posėdžio dienotvarkę. Laiške liepiama jo gavėjams užtikrinti, kad priimtos priemonės būtų "tobulai įgyvendintos". Laiške taip pat teigiama, kad priemones Hynix padėti inicijavo Finansų priežiūros tarnyba. Laiške liepiama KMB prašyti viršutinės kredito ribos padidinimo kredituojančių finansų institucijų, kurios, remiantis Ekonomikos ministrų diskusijos rezultatais, turėjo gauti specialų FPK patvirtinimą, vardu. Tokiu būdų Ministras skyrė pareigą KMB prašyti padidinimo, o FPK – patvirtinti tokį prašymą.

(33) 2000 m. gruodį KMB pateikė prašymą patvirtinti šią padidintą kredito ribą Hynix finansavimui ir įteikė panašius prašymus Korea First Bank (KFB) ir KPB vardu. FPK sprendime paaiškinta, kad šie bankai ketino suteikti Hynix sindikuotą paskolą ir D/A galimybę Hynix (dokumentai dėl akceptu remiamų paskolų). FPK patvirtino šiuos prašymus remdamasi Įgyvendinimo užtikrinimo dekreto 20(3)1.3. straipsniu. Ši nuostata leidžia FPK padidinti viršutinę ribą, "jei ji mano, kad tai yra būtina pramonės plėtrai… arba valstybės stabilumui". Ši nuostata yra visuomenės intereso nuostata ir ji rodo, kad, Korėjos Vyriausybės požiūriu, papildomo kredito suteikimas buvo visuomenės intereso klausimas.

(34) Pastebėta, kad, remiantis atitinkamo FPK posėdžio protokolu, FPK komisarai patvirtinto viršutinės kredito ribos padidinimą Hynix finansuoti, nes Hynix buvo pernelyg didelė ir svarbi, kad žlugtų. Protokole aiškinama taip: "Puslaidininkių pramonė yra strateginė pramonės šaka; po Hynix susijungimo su LG Semicon 1999 m. bendrovė užėmė 20 % pasaulinės puslaidininkių rinkos ir sudarė 4 % Korėjos eksporto. Hynix įdarbiną 24000 darbuotojų šioje pramonės šakoje, kitos susijusios bendrovės viršija 2500, jose dirba daugiau nei 150000 darbuotojų. Sindikuotos paskolos rėmimas ir D/A finansavimas pagerintų tarptautinį Korėjos konkurencingumą. Todėl, siekdama skatinti elektronikos pramonės politiką, FPK mano, jog geriausia yra padidinti viršutinę ribą" [13].

(35) Pastebėta, kad be šio viršutinės kredito ribos padidinimo trys pirmiau minėti bankai nebūtų galėję dalyvauti sindikuotoje paskoloje. Jie būtų sulaužę savo įsipareigojimus pagal Bankininkystės aktą. Korėjos Vyriausybė, nurodydama FPK patvirtinti padidinimą, o KMB prašyti tokio padidinimo, tiesiogiai nurodė bankams padidinti paskolas tokiu būdu, kokiu jie kitaip nebūtų galėję to padaryti pagal Korėjos bankininkystės įstatymus. Buvo akivaizdu, kad kredito ribas reikia pakelti, jei norima finansuoti Hynix. Iš tiesų, kai Korėjos Vyriausybė ir Hynix buvo konkrečiai pakviestos pateikti pastabas dėl naujos informacijos, rodančios, kad Korėjos Vyriausybė nurodė pakelti kredito ribas, nė viena iš jų savo pastabose nenurodė, kad priemonių laikotarpiu galėjo būti kitų Hynix prieinamų finansavimo šaltinių. Dar daugiau, nė viena šalis nesirėmė jokia tokia galimybe nei viename tyrimo etape.

(36) Remiantis išvadomis, pateiktomis laikinojo reglamento konstatuojamosiose dalyse nuo 55 iki 59, kurios šiuo yra patvirtinamos, KPB yra laikomas valstybine institucija kaip aprašyta pamatinio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje. Kalbant apie KMB ir KFB, jų dalyvavimas sindikuotoje paskoloje po 100 milijardų KRW yra laikomas nurodytu Korėjos Vyriausybės, šiai vykdant viešosios politikos tikslą – palengvinti sunkią finansinę Hynix padėtį dėl pramonės plėtros priežasčių. Todėl šiuo atveju manoma, kad Korėjos Vyriausybė nurodė jiems atlikti funkciją, kuri paprastai priklausytų Korėjos Vyriausybei. Tai, kad buvo remtasi konkrečia Įgyvendinimo užtikrinimo dekreto nuostata, taip pat rodo, kad kredito ribų pakėlimas laikytas viešojo intereso klausimu. Dar daugiau, Korėjos Vyriausybės įsikišimas rodo, kad papildomo kredito suteikimas buvo visuomenėsi intereso klausimas, priskirtinas veiklai, kokią paprastai vykdo Vyriausybės. Todėl bankų dalyvavimas sindikuotoje paskoloje atitinka 15 konstatuojamojoje dalyje paaiškintus kriterijus. Vadinasi, šios priemonės sudaro finansinį Vyriausybės indėlį kaip apibrėžta pamatiniame reglamente, 2 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje KPB atveju, ir 2 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje KMB ir KFB atveju.

(37) Remiantis pamatinio reglamento 5 straipsniu, kompensuotinos subsidijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gavėjo patirtą naudą. Trijų bankų dalyvavimas sindikuotoje paskoloje suteikia naudos Hynix tokiu dydžiu, kokiu viršytos įstatymų numatytos skolinimo ribos, nes būtent tokią sumą Hynix galėjo gauti tik dėl ribų pakėlimo. Nepakėlus ribų, nurodyti bankai nebūtų galėjo suteikti Hynix šių sumų. Nebuvo jokio požymio, kad priemonių laikotarpiu Hynix buvo pasiekiamas koks nors kitas panašus finansavimo šaltinis. Todėl kredito ribas viršijančios sumos yra laikomos subsidijomis. Kadangi šios subsidijos yra ad hoc priemonės, suteiktos tik vienai bendrovei, jos yra individualios pagal pamatinio reglamento 3 straipsnį ir todėl kompensuotinos. Tačiau pastebėta, kad KPB ir KMB priklausančios sindikuotos paskolos dalys jau yra kompensuotos vykdant 2001 m. spalio priemones. Todėl, vengiant dvigubo skaičiavimo, šios priemonės nėra kompensuojamos 2001 m. sausio sindikuotos paskolos kontekste. Kalbant apie KFB dalį paskolos, viršijančios įstatymų numatytą skolinimo ribą, turima informacija rodo, kad bet kokia nauda, kylanti iš paskolos ribų pakėlimo, būtų nedidelė. Todėl ji nėra kompensuojama šiame kontekste.

4. 600 MILIJONŲ JAV DOLERIŲ VERTĖS KEDK GARANTIJA EKSPORTO KREDITAMS (2001 M. SAUSIS)

(38) Kaip aprašyta laikinajame reglamente, buvo priimtas laikinas sprendimas, jog nepakanka įrodymų subsidijos buvimui nustatyti, ir todėl buvo nuspręsta nekompensuoti šios priemonės. Tam tikros suinteresuotos šalys nesutiko su šia išvada ir paprašė iš naujo svarstyti laikinąją išvadą.

(39) Viena suinteresuota šalis teigė, kad kompensuotina priemonės nauda neturėtų būti grindžiama Hynix skirtomis įmokomis, kaip buvo daroma laikinajame reglamente. Ši šalis teigė, kad nauda turėtų būti grindžiama tuo, kad Hynix nebūtų galėjusi gauti kredito ribos padidinimo rinkoje. Ji galėjo gauti savo kredito ribos padidinimą tik todėl, kad Korėjos Vyriausybė nurodė KEDK (Korėjos eksporto draudimo korporacijai) garantuoti šį padidinimą.

(40) Pastebėta, kad remiantis turima informacija, bankai padidino D/A (dokumentų dėl akcepto) viršutinę ribą tik todėl, kad šį padidinimą garantavo KEDK. Papildomas kreditas buvo priklausomas nuo šios garantijos. Laikinajame reglamente Hynix sumokėta įmoka už šią garantiją buvo ištirta, tačiau tuo remiantis nebuvo nustatyta jokios subsidijos. Laikinųjų priemonių metu nebuvo jokių įtikinamų įrodymų, kad Korėjos Vyriausybė nurodė KEDK suteikti šią garantiją. Klausimynuose Korėjos Vyriausybės prašyta išsamiai nurodyti, kaip Korėjos Vyriausybė ar oficialūs pareigūnai dalyvavo garantijos suteikimo Hynix procese, įskaitant išsamų atitinkamų posėdžių aprašą. Buvo ypač prašyta paaiškinimo dėl Finansų priežiūros tarnybos [14] (FPT) vaidmens šiame procese. Patikros vizitų metu tokie patys klausimai buvo užduoti Korėjos Vyriausybei, FPK/FPT ir KEDK. Savo atsakymuose šios šalys aiškino, kad nei Korėjos Vyriausybei, nei FPK/FPT nebuvo leista kištis į sprendimų priėmimo procesą pasirašant Hynix garantiją.

(41) Tačiau po laikinojo reglamento paskelbimo buvo gauta naujos informacijos apie Korėjos Vyriausybės vaidmenį nurodant KEDK suteikti garantiją D/A galimybės padidinimui 600 milijonų dolerių. Todėl reikia iš naujo svarstyti su šia priemone susijusias laikinąsias išvadas atsižvelgiant į naują informaciją. Suinteresuotos šalys, Hynix ir Korėjos Vyriausybė, buvo pakviestos pateikti pastabas dėl naujosios informacijos, į šias pastabas buvo atsižvelgta iš naujo vertinant šią priemonę.

(42) Remiantis laikinojo reglamento 32 konstatuojamojoje dalyje pateiktomis išvadomis, kurios šiuo yra patvirtinamos, KEDK yra laikoma valstybine institucija. Be to, kaip aprašyta 32 konstatuojamojoje dalyje, Finansų ir ekonomikos ministras išsiuntė laišką KEDK pirmininkui ir KMB pirmininkui. Antras šio laiško punktas yra toks: "Dėl D/A remiamų paskolų teikimo, KEDK laikinai atnaujins draudimą neaptartam D/A likučiui". Panašų laišką, kuriame prašoma, kad KEDK "imtųsi atitinkamų veiksmų", 2000 m. lapkričio 30 d. KEDK vadovaujantiems pareigūnams išsiuntė Prekybos, pramonės ir energetikos ministras.

(43) Dar vienas laiškas buvo išsiųstas tiems patiems asmenims, KEDK pirmininkui ir KMB pirmininkui, 2001 m. sausio 10 d. Šį laišką pasirašė trys Korėjos ministrai: Finansų ir ekonomikos ministras, Prekybos, pramonės ir energetikos ministras ir Planavimo ir biudžeto ministras. Laiške pateikiami rezultatai diskusijų dėl Hynix D/A įgijimo 2001 m. sausio 9 d. surengtame Ekonomikos ministrų susitikime. Šie rezultatai buvo tokie:"(1) KEDK apdraudžia Hynix D/A, įgytą per kredituojančius bankus, iki 2001 m. birželio 30 d., iki 600 milijonų JAV dolerių sumos. (2) Dėl KEDK fondo rezervinio mokėjimo pajėgumo trūkumo, galinčio įvykti dėl šio klausimo, parama bus suteikta iš atskiro finansavimo šaltinio". Taip Korėjos Vyriausybė įsipareigojo sumokėti kompensaciją KEDK, jei jai reikėtų sumokėti garantiją ir ji negalėtų to padaryti iš savo pačios rizikos rezervų.

(44) Turima informacija rodo, kad KEDK manė, jog Hynix buvo techninio nemokumo padėtyje. Tačiau KEDK aukšto lygio pareigūnas 2000 m. gruodžio 1 d. tarybos posėdyje pareiškė, kad "mes pradėjome remti šį sandorį Pramonės ir išteklių ministro nurodymu" [15]. Vadinasi, keli ministrai liepė KEDK užtikrinti D/A padidinimą. 35 konstatuojamojoje dalyje aiškinamos šio sprendimo viešosios politikos priežastys, kurias išreiškė FPK susitikime, kuriame tos priemonės buvo aptartos. KEDK rėmė šias priemones tik todėl, kad taip nurodė Korėjos Vyriausybė. Kadangi bankai, kurie padidino viršutinę ribą, tai padarė tik su sąlyga, kad padidinimas garantuojamas, ši garantija buvo esminė paskolos prielaida. Todėl paskola buvo suteikta dėka garantijos.

(45) Taigi KEDK suteikė garantiją dėka specialaus Korėjos Vyriausybės nurodymo, atlikto vykdant viešosios politikos tikslą palengvinti sunkią finansinę Hynix padėtį siekiant pramonės plėtros tikslų. Todėl KEDK, nepaisant to, kad ji yra valstybinė institucija, Korėjos Vyriausybė konkrečiai nurodė atlikti funkciją ar vykdyti veiksmus, paprastai priklausančius Korėjos Vyriausybei. Vadinasi garantija yra finansinis Vyriausybės indėlis kaip apibrėžta pamatinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto iv ir i papunkčiuose. Ši garantija suteikė naudos Hynix, nes be jos Hynix nebūtų galėjusi gauti 600 milijonų JAV dolerių D/A. Tuo pat metu, tai, kad Korėjos Vyriausybė užtikrino KEDK, jog neapmokėjimo atveju ji gautų kompensaciją, parodė, kad Hynix sumokėta įmoka negalėjo padengti garantuojant D/A KEDK prisiimtos rizikos, ir todėl tai buvo nekomercinis veiksmas. Korėjos Vyriausybė iš tiesų prisiėmė riziką, kad Hynix negalės sumokėti, neprašydama už tai jokios kompensacijos. Pagal turimą informaciją, bankai nebūtų suteikę D/A galimybės be garantijos. Be to, nėra jokios informacijos apie tai, kad Hynix galėjo gauti palyginamą finansavimą iš kitų šaltinių. Todėl manoma, kad toks garantijos padengimas, nesumokant jokios adekvačios įmokos, suteikė naudos Hynix kaip apibrėžta pamatinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į pamatinio reglamento 6 straipsnio c punkto nuostatas, kadangi jokia palyginama komercinė paskola negalėjo būti gauta be garantijos, D/A padengimas iš tiesų yra dotacija. Hynix gauta nauda ir subsidijos suma yra D/A suma, 600 milijonų JAV dolerių.

(46) Atsiliepdamos į galutinį paskelbimą, Korėjos Vyriausybė ir Hynix teigė, kad KEDK nesuteikė Hynix lėšų, o tik draudimą, ir kad Hynix mokėjo bankams rinkos palūkanų normas už D/A finansavimą. Todėl šia priemone Hynix suteikta nauda turėjo būti išlaidų skirtumas tarp to, ką Hynix sumokėjo už D/A finansavimą, ir ką ji būtų sumokėjusi be KEDK garantijos. Pastebėta, kad Hynix gauta nauda yra visa suma paskolų, kurios nebūtų buvusios pil- nai ar iš dalies suteiktos be KEDK garantijos, kurią prisiėmė Korėjos Vyriausybė. Nebuvo jokių požymių, kad Hynix tuo metu galėjo gauti alternatyvų finansavimą be garantijos, ir Hynix niekada neiškėlė tokios galimybės. Todėl nėra mato šalių prašytam išlaidų palyginimui atlikti. Be to, Hynix nesumokėjo jokios papildomos įmokos už tai, kad Korėjos Vyriausybė visiškai garantavo visą paskolų suma. Tokiomis aplinkybėmis, Hynix gauta nauda yra visa suma garantijos, kurią prisiėmė Korėjos Vyriausybė.

(47) Kadangi D/A galimybė yra eksporto kredito galimybė ir todėl priklauso eksporto veiklai, 600 milijonų JAV dolerių subsidija yra individuali kaip apibrėžta pamatinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punkte ir todėl kompensuotina. Kadangi subsidija yra eksporto subsidija, jos dydis turėtų būti paskirstomas eksporto apyvartai pagal Bendrijos gairių dėl subsidijos dydžio apskaičiavimo kompensacinio mokesčio tyrime (toliau – gairės) [16] F skirsnio b dalies i punktą. Naudojant tokį pat skaičiavimo metodą, kaip paaiškintasis laikinojo reglamento 67 ir 108 konstatuojamosiose dalyse, bet subsidiją paskirstant eksporto apyvartai, o ne bendrai apyvartai, kadangi aptariama subsidija yra eksporto subsidija, ši subsidija siekia 5,1 %.

5. KPB OBLIGACIJŲ PROGRAMA (2001 M. SAUSIS)

(48) Po reglamento, kuriuo buvo įvestas laikinas kompensacinis muitas, paskelbimo Hynix, Korėjos Vyriausybė ir KPB pateikė pastabų dėl Komisijos išvadų, susijusių su KPB Obligacijų programą.

(a) Priemonės suteikta nauda

(49) Pirmiausia Hynix, Korėjos Vyriausybė ir KPB tvirtino, kad KPB programos tikslas buvo rasti laikiną priemonę, turinčią normalizuoti obligacijų rinką, ir ji nesuteikė naudos Hynix. Jie tvirtino, kad naudos nebuvo, nes programa buvo suteikta Hynix vyraujančiomis rinkos sąlygomis ir palūkanų normomis. Hynix taip pat tvirtino, kad, kadangi ji gavo sindikuotą paskolą 2001 m. sausį ir naujo kapitalo išleisdama GDR (bendrąjį depozitoriumo pakvitavimą), negalima teigti, jog ji negalėjo perfinansuoti savo obligacijų per rinką.

(50) Dėl argumento, jog KPB programa nesuteikė jokios naudos Hynix, nes programa tariamai buvo pradėta vyraujančiomis rinkos normomis, reikia pastebėti, kad, remiantis informacija, kurią KPB pateikė atsakymuose į klausimyną, palūkanų norma po perskaičiavimo į naujas obligacijas, išleistas pagal KPB programą, buvo žymiai mažesnė nei pradinė palūkanų norma. 2001 m. sausį išleistoms obligacijoms skirtumas buvo apie 50 % mažesnis, o tai sudaro 10 procentinių punktų. Taip buvo nepaisant to, kad įprastomis rinkos sąlygomis obligacijos, kurios yra perfinansuojamos dėl laukiamo bendrovės negalėjimo jas apmokėti, turi aukštesnes palūkanų normas nei pradinės obligacijos, taip atspindint didesnę numatomą išleidžiančios bendrovės, kuri jas apmoka, riziką [17]. Vadinasi, turimi faktai rodo, kad KPB programai taikytos palūkanų normos neatitiko rinkos normų.

(51) Dėl argumento, kad Hynix galėjo perfinansuoti savo obligacijas per rinką, ypač per sindikuotą paskolą ir GDR emisiją gegužės mėnesį, reikia pastebėti, kad obligacijos ir paskolos yra labai skirtingi instrumentai, todėl negalima tiesiogiai jų palyginti. Korėjos obligacijų rinka 2001 m. taikė ypač griežtas sąlygas, ir bendrovės, kurių kredito reitingai buvo vidutiniai, negalėjo perfinansuoti savo obligacijų rinkoje. Kaip aiškinta laikinojo reglamento 61 konstatuojamojoje dalyje, Korėjos Vyriausybė pati tai pripažino savo atsakymuose į klausimyną. Šį faktą patvirtina ir turimi dokumentai [18]. Nuo 2000 m. liepos finansavimo sąlygos obligacijų rinkoje žymiai sugriežtėjo. Tai atspindėjo didesnį investuotojų atsargumą įmonių kredito rizikos atžvilgiu, susidūrus su smarkiu ekonomikos augimo nuosmukiu ir 1998 m. arba anksčiau išleistų obligacijų, kurių apmokėjimo terminas artėjo, kiekiu. Tai sukėlė plačią "kovą už kokybę" vietinėje obligacijų rinkoje [19]. Korėjos Vyriausybė atsakydama į klausimyno klausimus taip pat nurodė, kad priežastis, dėl kurios pradėta KPB programa, buvo padėti tam tikroms bendrovėms, kurių kredito reitingas buvo vidutinis, perfinansuoti savo obligacijas, kurių apmokėjimo terminas artėjo, nes jos nebūtų galėjusios to padaryti rinkoje. Be to, pastebėta, kad Hynix reitingas buvo sumažintas nuo investavimo lygio BBB- iki spekuliatyvaus BB + 2001 m. sausio 22 d., o tai dar labiau apsunkino jos padėtį.

(52) Reikia išnagrinėti ir klausimą, ar Hynix būtų galėjusi perfinansuoti savo obligacijas užsienio obligacijų rinkoje. Tačiau neturima informacijos, kad tai būtų buvę įmanoma. Hynix neiškėlė tokios galimybės tyrimo metu ir niekada neužsiminė, jog mėgino perfinansuoti savo obligacijas užsienio obligacijų rinkoje. Pastebėta, kad spekuliatyvus reitingas B, kurį Hynix suteikė tarptautinė reitingo agentūra Standard and Poors 2001 m. sausį, taip pat neremia tokios galimybės.

(53) Hynix turėjo daugiau 3 trilijonų vertės obligacijų, kurių apmokėjimo terminas suėjo 2001 m. [20]. 2001 m. sausį ji gavo sindikuotą 800 milijardų KRW paskolą iš kredituojančių bankų. Tačiau pastebėta, kad ji prašė 1 trilijono KRW dydžio paskolos, bet bankai norėjo duoti tik 800 milijardų KRW. Dalis šios sumos, 300 milijardų KRW, kaip aiškinta konstatuojamosiose dalyse nuo 30 iki 37, buvo suteikta Korėjos Vyriausybės nurodymu, kuriuo ji įsakė FPK pakelti įstatymų numatytas tam tikrų bankų skolinimo ribas, kurie negalėjo skolinti pinigų Hynix be tokio Korėjos Vyriausybės įsikišimo. Tas pats galioja tiems bankams ir po sindikuotos paskolos suteikimo: jiems buvo draudžiama skolinti pinigus Hynix, nebent vėl būtų pakeltos jų skolinimo ribos konkrečiam sandoriui. Pastebėta, kad tarp šių trijų bankų buvo du didžiausi Hynix kreditoriai, KMB ir KPB. Tai rodo, jog Hynix buvo pasiekusi savo galimybių gauti bankų paskolas ribas. Nėra jokių požymių, jog Hynix būtų galėjusi skolintis papildomus išteklius vien dėl labai didelės sumos, kurios jai būtų reikėję apmokėti įsiskolinimams, kurių mokėjimo terminas atėjo. Tyrimo metu Hynix niekada neiškėlė galimybės gauti ar netgi mėginti gauti reikiamą finansavimą paskolos pavidalu iš kitų bankų rinkoje priemonių metu.

(54) Dėl bankų dalyvavimo KPB programoje pastebėta, kad turima informacija rodo, jog 2001 m. sausio 4 d. FPK suteikė kolektyvinį skolinimo ribų atsisakymą visiems KPB programoje dalyvavusiems bankams. FPK pareiškė, kad 2001 m. sausio atsisakymas, suteiktas dalyvavimui KPB Greitojo kelio programoje, skyrėsi nuo kitų atsisakymų tuo, kad FPK, remdamasi bendrąja paraiška, pateikta KPB, kuris yra Korėjos Vyriausybės subjektas, suteikė visiems bankams išankstinį patvirtinimą [21]. Tad bankų dalyvavimas KPB programoje buvo įmanomas tik dėl atsisakymo, kuris šiuo konkrečiu atveju buvo duotas labai lanksčiai aiškinant Įgyvendinimo užtikrinimo dekreto tekstą, o tai leido FPK atsisakyti skolinimo ribų tam tikromis sąlygomis.

(55) Prieinama informacija taip pat rodo, kad bankai dalyvavo KPB programoje ne komerciniais sumetimais, o verčiami Korėjos Vyriausybės, kuri buvo susirūpinusi makroekonominėmis galimo Hynix bankroto pasekmėmis [22]. Tai galima pademonstruoti KFB pavyzdžiu: KFB, kurio 51 % valdo JAV bendrovė Newbridge Capital, 2001 m. sausio 4 d. atmetė Korėjos Vyriausybės raginimą dalyvauti KPB programoje. KFB manė, kad Hynix kredito padidinimas nėra komerciškai garantuotas. KFB vadovaujantis pareigūnas pareiškė, jog jų sprendimas grindžiamas griežtais pelno siekimo principais. Nemokių bendrovių obligacijų įsigijimas pastūmėtų banką į tolesnius valdymo sunkumus [23]. FPT pareiškė, jog dar kartą prašys KFB laiduoti Hyundai obligacijas. Jei bankas ir vėl atsisakytų ir dėl to žlugtų susijusios bendrovės, FPT manytų, jog bankas dėl to yra kaltas [24]. Kai KFB ir toliau priešinosi, FPT įspėjo, kad nepaklusdamas KFB rizikuoja prarasti savo klientus [25]. Kitą dieną po to, kai KFB atmetė Korėjos Vyriausybės reikalavimą, Korėjos Vyriausybės agentūra paėmė iš savo sąskaitos KFB 77 milijonus JAV dolerių [26]. Pasak Bloomberg, Korėjos Vyriausybė netgi grasino reikalausianti, kad pagrindinės KFB įmonės klientės nutraukti bendrą su banku verslą [27]. Galiausiai KFB nusileido Korėjos Vyriausybės reikalavimams ir dalyvavo priemonėse. Reikia priminti, kad KFB nebendradarbiavo tyrime, neleisdama atlikti neplanines jos atsakymų į klausimyną patikras (žr. 18 konstatuojamąją dalį pirmiau).

(56) Dėl GDR emisijos sutinkama, kad Hynix 2001 m. birželį šiuo instrumentu surinko pinigų kapitalo rinkoje. Tačiau tuo metu 80 % jos obligacijų, finansuojamų pagal KPB programą, jau buvo pasiekusios mokėjimo terminą ir buvo KPB perimtos iki tos datos. Todėl GDR emisija nepadėjo toms obligacijoms ir reikėjo rasti kitą būdą joms finansuoti, jau nuo 2001 m. sausio. Todėl GDR emisija kaip tokia dar nėra požymis, kad Hynix būtų galėjusi prieiti prie kapitalo rinkų 2001 m. sausį. Be to, be KPB programos ji jau būtų bankrutavusi, nes nebūtų galėjusi sumokėti už šias akcijas iki GDR emisijos. Taip pat pastebėta, kad, kaip aiškinta laikinojo reglamento konstatuojamosiose dalyse nuo 73 iki 76, Hynix vertybinių popierių kaina krito beveik tuoj po 2001 m. birželio emisijos ir Hynix vertybinius popierius pirkę investuotojai patyrė didelių nuostolių. Todėl jos galimybės surinkti pinigų tokiu būdu buvo panaikintos, ypač atsižvelgiant į tai, kad visi jos įsipareigojimai 2001 m. liepą vis dar siekė 7,2 trilijono KRW.

(57) Priemonės laiko pasirinkimas be abejonės yra svarbus veiksnys. Reikia pabrėžti, kad investuotojų sprendimą pirkti Hynix GDR birželį galėjo įtakoti vien tai, kad tarp 2001 m. sausio ir birželio Korėjos Vyriausybės inspiruota KPB programa panaikino didžiąją dalį apmokėtinų Hynix įsipareigojimų. KPB programa buvo gerai žinoma ir susilaukė didelio visuomenės dėmesio. Hynix GDR pasiūlymo memorandume taip pat minimas "laukiamas nuolatinis prieinamumas 2,9 trilijonų KRW pagal KPB programą apmokėtinų obligacijų perfinansavimui suteikti 2001 m.". Vadinasi, investuotojų sprendimą investuoti į Hynix 2001 m. birželį galėjo lemti įsitikinimas, kad Korėjos Vyriausybė ir toliau rūpinsis, kad Hynix nežlugtų [28]. Šis punktas minimas ir laikinojo reglamento 44 konstatuojamojoje dalyje. Taigi turima informacija rodo, kad KPB programa galėjo įtakoti investuotojų sprendimus investuoti į Hynix 2001 m. birželį.

(58) Dėl Hynix argumento, kad jos obligacijos buvo perparduotos į CBO/CLO programą tokiomis pačiomis sąlygomis kaip kitų dalyvaujančių bendrovių obligacijos, reikia pastebėti, kad esamos CBO/CLO [29] programos sąlygos labai skyrėsi ir nebuvo prieinamos Hynix.

(59) CBO programa buvo sukurta siekiant padidinti obligacijų finansavimą, tenkantį palyginti mažoms bendrovėms, turinčioms žemesnius kredito reitingus. Ši programa negalėjo būti prieinama Hynix dėl jos dydžio. Be to, Hynix nebūtų galėjusi parduoti programai tokį pat akcijų kiekį dėl koncentracijos ribų, kurios leidžia, kad tik iki 10 % bet kokį CBO/CLO remiančių obligacijų fondo būtų iš bet kokios vienos bendrovės. Taip pat pažymėtina, kad KPB bankas nupirko visas Hynix obligacijas, net ir tas, kurios tariamai buvo skirtos CBO programai. Netgi po to, kai KPB programa baigėsi, KPB vis dar turėjo Hynix obligacijas, skirtas parduoti CBO fondams. KPB taip pat delsė parduoti obligacijas CBO fondams ir išlaikė obligacijų kontrolę KPB programoje net ir po to, kai jos buvo pateiktos CBO fondams, bei vadovavo jų pratęsimui naujomis ilgalaikėmis obligacijomis, kai Hynix nepajėgė jų apmokėti atėjus jų mokėjimo terminui. Korėjos kreditų garantijos fondas (KKGF) [30] taip pat padidino CBO garantijų lygį nuo 34 % iki 53 %, kad atsižvelgtų į KPB programos įtraukimą. Vadinasi, negalima tvirtinti, kad Hynix obligacijoms buvo taikomos įprastinės programos sąlygos. Priešingai, jos buvo traktuojamos labai skirtingai.

(60) Būdas, kuriuo KPB programa buvo įvykdyta, taip pat labai skiriasi nuo to, kaip palyginami sandoriai būtų vykdomi rinkoje. Pagal KPB programą, KPB nupirko visas apmokėtinas obligacijas, konvertavo jas į daug mažesnes palūkanų normas nei turėtosios pradinių obligacijų, 20 % pateikė kredituojantiems bankams, o 70 % - CBO/CLO. Dar daugiau, taikytos sąlygos labai skyrėsi nuo taikomų CBO/CLO programoje, įskaitant padidintų valstybės garantijų taikymą. Obligacijos buvo parduotos ne viešo pasiūlymo būdu, o privačiu pateikimu esamiems kreditoriams. Tai neatitinka obligacijų perfinansavimo rinkos sąlygomis.

(61) KPB taip pat teigė, kad KPB programa nėra subsidija, nes KPB priima sprendimus dėl lėšų skyrimo ir fondų panaudojimo komerciniu pagrindu ir užsiima pelno siekimo verslu, sutelktu į įmonių finansus.

(62) Dėl KPB argumento, kad KPB programa nėra subsidija dėl KPB veiklos pobūdžio, reikia pasakyti, jog laikinojo reglamento konstatuojamosiose dalyse nuo 55 iki 59 nurodytos priežastys, dėl kurių KPB suteiktas finansavimas laikomas finansiniu Vyriausybės indėliu kaip apibrėžta pamatinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje. Kadangi KPB savo pastabose nepateikė jokių naujų įrodymų, galinčių pateikti laikinajame reglamente esantį įvertinimą, laikinojo reglamento konstatuojamosiose dalyse nuo 55 iki 59 pateiktos išvados yra patvirtinamos.

(63) Vertinant konstatuojamosiose dalyse nuo 50 iki 62 pateiktus paaiškinimus, galima teigti, jog KPB programa suteikė naudos Hynix ir tuo, kad pastaroji negalėjo gauti jokio palyginamo finansavimo rinkoje. Hynix nebuvo pajėgi finansuoti savo apmokėtinų obligacijų per bankų paskolas, nes ji išnaudojo savo galimybes gauti paskolas dėl jos jau didelių paskolų ją kredituojantiems bankams ir jos prastos finansinės būklės, kuri neleido, jokiam kitam bankui teikti jai paskolas. Obligacijų perfinansavimas obligacijų rinkoje nebuvo įmanomas dėl jos silpno kredito reitingo, kuris neleido rinkai priimti jos apmokėtinų obligacijų, kaip pripažino Korėjos Vyriausybė savo atsakymuose į klausimyną. Dėl šių priežasčių išvados apie naudos buvimą ir, vadinasi, subsidijos buvimą, esančios laikinojo reglamento 61 konstatuojamojoje dalyje, yra patvirtinamos.

(b) Individualumas

(64) Antra, Hynix, Korėjos Vyriausybė ir KPB tvirtino, jog KPB programa nebuvo individuali. Anot Hynix, analizuodama programos sąlygas Komisija nepaaiškino, kodėl ji mano, kad vien tai, jog kelios Hyundai bendrovės dalyvavo programoje, gali būti laikoma individualumo požymiu kalbant apie Hynix. Hynix taip pat tvirtino, kad KPB programa nebuvo individuali, kadangi Hynix obligacijos buvo perparduotos CBO/CLO programai tokiomis pat sąlygomis kaip ir kitų dalyvaujančių bendrovių obligacijos.

(65) Kaip paaiškinta laikinojo reglamento konstatuojamosiose dalyse nuo 62 iki 64, prieita išvados, kad, nors KPB programa nebuvo individuali įstatymiškai pagal pamatinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies a punktą, ji vis dėlto buvo individuali de facto pagal pamatinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies c punktą, nes tenkinami trys iš keturių tos nuostatos kriterijų: programa naudojasi ribotas įmonių skaičius, daugiausiai naudojasi tam tikros įmonės ir neproporcingai didelės subsidijų sumos suteikiamos tam tikroms įmonėms. Kadangi įstatyminio individualumo klausimas nebuvo iškeltas, toliau analizuoti programos sąlygas nėra būtina. Tačiau svarbus skaičius bendrovių, potencialiai tinkamų pagal tokius kriterijus. Dėl de facto individualumo, prieita išvados, kad programa naudojosi tik šešios bendrovės, iš kurių keturios priklausė Hyundai Group, ir kad Hynix naudojosi 41 % programos lėšų. Pastebėta, jog turima informacija rodo, kad daugiau nei 200 Korėjos bendrovių būtų tenkinusios programos atrankos kriterijus. Atsižvelgiant į šios potencialių gavėjų grupės dydį, didelė dalis Hyundai Group bendrovių tarp dalyvių ir vyraujantis visų programos lėšų naudojimas Hynix aiškiai tenkina individualumo kriterijus pagal pamatinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies c punktą.

(66) Korėjos Vyriausybė ir KPB taip pat tvirtino, kad dalyvaujančių bendrovių atranka buvo atliekama skaidriai ir objektyviai, o tai, kad programoje dalyvavo didelis Hyundai bendrovių skaičius, yra tik sutapimas.

(67) Klausimynuose ir Korėjos Vyriausybės, ir KPB buvo prašoma pateikti protokolus posėdžių, kuriuose buvo aptarta bendrovių atranka į programą, ir kopiją sprendimo, kuriuo buvo atrinkta Hynix, kuriame būtų nurodomos jos atrinkimo priežastys. Ir Korėjos Vyriausybė, ir KPB pareiškė, kad tokie dokumentai niekada nebuvo sudaryti ir todėl jie negali būti pateikti [31]. Todėl nebuvo įmanoma patikrinti, kokiu būdu buvo vykdomas atrankos procesas ir kaip atrenkančioji institucija, Kredituojančių finansinių institucijų taryba [32] (KFIT), atrinko dalyvius.

(68) Iš tiesų turima informacija rodo, kad Korėjos Vyriausybės nuožiūra buvo atvirai naudojama iš anksto išrenkant Hynix kaip gavėją ir sutelkiant naudą Hyundai bendrovėms. Pastebėta, kad KPB savo pranešime spaudai pranešė, kad supirks Hynix apmokėtinas obligacijas ir sausį, ir vėlesniais mėnesiais, dar prieš tai, kai Hynix buvo oficialiai atrinkta dalyvauti programoje [33]. Be to, remiantis KPB pateikta informacija, sprendimą, kurias obligacijas perfinansuoti, kiekvieną mėnesį atskirai priima KFIT. Keista, jog KPB dar sausio pradžioje galėjo pareikšti, kad perfinansuos Hynix obligacijas ateinančiais mėnesiais.

(69) Po to, kai buvo paskelbti programos dalyviai, buvo pareikšta daug kritikos dėl skaidrumo ir tinkamumo peržiūros stokos atrankos procese [34]. Kitos bendrovės, pvz., Hanwha ir Hanjin grupės dukterinės bendrovės bei Dongkuk Steel, buvo panašioje padėtyje kaip Hynix savo kredito reitingais (BBB) ir skaičiumi tuo pat metu apmokamų obligacijų, tačiau jos nebuvo atrinktos į programą. Atrenkančios institucijos nepateikė dėl to jokių paaiškinimų ar pateisinimų.

(70) Dėl pirmiau paaiškintų priežasčių padaryta išvada, kad, greta pamatinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies c punkto kriterijų tenkinimo šiuo atveju, kaip nusprendė Komisija laikinojo reglamento 63 ir 64 konstatuojamosiose dalyse, KPB programa taip pat laikoma esančia de facto individualia remiantis 3 straipsnio 2 dalies c punkto papildomu kriterijumi, būtent būdu, kuriuo suteikiančioji institucija naudojasi diskretiškumu priimdama sprendimą suteikti subsidiją.

(c) Subsidijos nutraukimas

(71) Trečia, Hynix teigia, jog, kadangi KPB programa truko tik vienerius metus, tai sudaro programos nutraukimą, ir todėl programa negali sąlygoti kompensacinių muitų įvedimo pagal pamatinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį.

(72) Reikia pažymėti, kad KPB programa sudaro vienkartinę nepasikartojančią subsidiją, kuri teikia naudos bendrovei kaip tokia. Todėl šiame kontekste negalima kelti klausimo dėl nutraukimo kaip tokio. PET lustų eksporto iš Indijos [35] atveju, kuriuo Hynix remiasi kaip susijusiu precedentu, subsidija buvo pasikartojanti subsidija, susieta su tiriamo produkto eksportu. Kai eksporto subsidijavimo programa buvo nutraukta, eksportuojamas produktas nebegavo naudos iš subsidijos. Todėl subsidijos pobūdis yra labai skirtingas, o PET lustų atvejis nėra svarbus KPB programos vertinimui.

(73) Dėl šių priežasčių, atsižvelgiant į tai, kad pagal KPB programą suteikta nauda yra nepasikartojanti subsidija, paskirstyta penkerių metų laikotarpiui, ši subsidija nėra nutraukta kaip apibrėžta pamatinio reglamento 15 straipsnio 1 dalyje tuo, kad nutraukta programa, nes ji jau buvo suteikta ir šis suteikimas ir toliau teiks naudos paskirstymo laikotarpiu.

(d) Subsidijos apskaičiavimas

(74) Dėl subsidijos apskaičiavimo ir Hynix, ir Korėjos Vyriausybė teigė, kad Komisija turėjo palyginti programos palūkanų normas su rinkos normomis ir netraktuoti paskolų kaip dotacijų. Antra, Hynix tvirtino, kad KPB prisiėmė tik 10 % perfinansuotų obligacijų ir tik tos obligacijos turėtų būti laikomos subsidija. Be to, kadangi KPB obligacijos vėliau, 2001 m. spalį, buvo restruktūrizuotos, jos neturėtų būti du kartos įskaičiuojamos į subsidijos dydį.

(75) Dėl pirmojo pareiškimo apie palūkanų normų lyginimą Komisija laikinojo reglamento 66 konstatuojamojoje dalyje paaiškino savo sprendimo nenaudoti palūkanų normų lyginimo, nustatant subsidijos dydį, priežastis. Pagal pamatinio reglamento 5 straipsnį, subsidija apskaičiuojama remiantis gavėjui suteikta nauda. Kaip aiškinta konstatuojamosiose dalyse nuo 50 iki 63, Hynix gauta nauda nebuvo suteikta KPB programos taikomomis palūkanų normomis, bet faktas yra tai, kad be KPB programos ji būtų buvusi priversta apmokėti savo obligacijas, o kadangi ji nebuvo likvidi tai atlikti, ji būtų bankrutavusi. Hynix negalėjo gauti jokio kito finansavimo šaltinio, ir, remiantis turima informacija, tai buvo svarbiausia priežastis KPB programai sukurti. KPB suteikė Hynix naudos vietoj jos supirkdama apmokėtinas jos obligacijas, kai joks rinkos veikėjas nenorėjo suteikti Hynix priemonių šiai operacijai finansuoti. Dėl šių priežasčių KPB finansavimo dydis įsigyjant Hynix obligacijas yra laikomas subsidija.

(76) Dėl paskolų laikymo dotacijomis, aplinkybes reikia įvertinti dotuojančios institucijos priemonių metu požiūriu. Gairių E skirsnio (b) dalies (v) punkte numatoma, kad jei paskolos suteikimo metu paskolą suteikiančiai institucijai jau yra akivaizdu, kad ji neatgaus savo pinigų, paskola turi būti laikoma dotacija. Šiuo atveju, nors KPB finansavimas pagal programą nėra visiškai tas pats kaip "paskola", san- doris labai panašus, taigi turėtų būti taikomi tie patys principai. Iškyla klausimas, ar KPB turėjo pagrindo manyti, kad atgaus savo finansavimą, ar ne. Turima informacija rodo, kad tuo metu, kai KPB prisiėmė Hynix skolą, buvo akivaizdu, jog KPB neatgaus pinigų, kuriuos išleido Hynix obligacijoms pirkti. Iš tikrųjų, turima informacija rodo, kad KPB netgi nenumatė savo išlaidų atgavimo. Visai KPB programai numatyta suma iš pradžių siekė 6,2 trilijono KRW, iš kurių KPB jau buvo paskirstęs beveik pusę, 2,9 trilijono KRW, Hynix obligacijoms pirkti. Programa buvo sukurta ne siekiant pelno ir netgi ne tikintis nepatirti nuostolių, tiesiog didelė suma pinigų buvo atidėta atrinktų bendrovių apmokėtinoms obligacijoms įsigyti. Dar daugiau, net jei KPB ir būtų tikėjęsis atgauti išlaidas, finansavimo suteikimo metu buvo akivaizdu, kad Hynix negalės grąžinti šių sumų KPB. Hynix jau turėjo didelių skolų, ir priežastis, dėl kurios KPB turėjo įsikišti, buvo tai, kad Hynix neturėjo pinigų savo apmokėtinoms obligacijoms apmokėti ir neturėjo galimybės gauti tokios sumos rinkoje tuo metu, kai atėjo apmokėjimo terminas. Taip pat reikia pastebėti, kad Hynix obligacijoms išleisti numatyta suma nuo pat pradžių buvo didelė palyginti su Hynix apyvarta; 2,9 trilijono KRW sudarė daugiau nei 70 % 2001 m. Hynix apyvartos.

(77) Kad Hynix neketino tapti pajėgia grąžinti šį naują finansavimą, tapo aišku programos eigoje, nes jos padėtis buvo peržiūrima kas mėnesį, bankams priimant sprendimus dėl to, kurias obligacijas reikėtų pirkti kiekvieną mėnesį. Hynix reitingas buvo jau sumažintas 2001 m. sausio 22 d., tuoj po jos priėmimo į programą, ir dar kartą kovo mėnesį, programos vykdymo metu. Į sausio pabaigoje Hynix suteiktą spekuliatyvų įvertinimą jau turėjo būti atsižvelgta, kai buvo priimtas sausio mėnesio sprendimas pirkti obligacijas. 2001 m. kovą Hynix reitingas buvo sumažintas iki B-, o tai iš tiesų turėjo neleisti jai dalyvauti KPB programoje pagal programos kriterijus. Tačiau abu šiuos mėnesius KPB finansavo Hynix obligacijas, nepaisydamas blogėjančios bendrovės padėties, kuri atsispindėjo jos reitingo mažėjime. Dar daugiau, neturima jokių duomenų, rodančių, kad KPB iš tiesų atgavo daugiau nei tos sumos, kurias Hynix turėjo mokėti pagal programos sąlygas [36]. Laikinosiose išvadose į šias sumas buvo atsižvelgta ir jos buvo išskaičiuotos, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 65 konstatuojamojoje dalyje.

(78) Dėl antrojo pateikto argumento, Hynix teigė, jog KPB turėjo tik 10 % perfinansuotų obligacijų ir tik tos obligacijos turėtų būti laikomos subsidija. Primenama, kad subsidija yra finansinė Vyriausybės pagalba, suteikianti naudos gavėjui. Kaip jau sakyta laikinojo reglamento 48 konstatuojamojoje dalyje, pirmasis programos žingsnis yra tai, kad KPB perka visas apmokėtinas obligacijas, tiesiogiai patenkančias į programą [37]. Šiuo finansiniu indėliu Hynix suteikta nauda buvo suteikta tuo, kad KPB perka tas obligacijas iš Hynix: įprastame rinkos sandoryje finansinį KPB indėlį turėtų prisiimti Hynix. Naudos dydis lemia subsidijos dydį. Tai, kad, remiantis programos sąlygomis, pats KPB turėtų galiausiai valdyti tik 10 % obligacijų, negali pakeisti šios išvados, nes KPB suteikė daug didesnę sumą iš anksto ir taip darydamas prisiėmė riziką ir atsakomybę, susijusias su visų perfinansuotų obligacijų pirkimu.

(79) Trečiajame Hynix teiginyje tvirtinama, jog, kadangi KPB obligacijos vėliau, 2001 spalį, buvo restruktūrizuotos, jos neturėtų būti du kartus įskaičiuojamos į subsidijos dydį. Pastebėta, kad turimos informacijos patikra parodė, kad 59,4 milijardo KRW iš į programą patenkančių obligacijų buvo iš tiesų įtraukta į skolos ir nuosavo kapitalo apkeitimo sandorį. Ši suma buvo išskaičiuota iš 2001 m. spalio [38] priemonių visos sumos, kaip aiškinama toliau, 166 konstatuojamojoje dalyje. Hynix taip pat teigė, kad dalis KPB obligacijų, kurias turėjo bankai, buvo įtraukta į 2001 m. birželį bankų įsigytas konvertuojamąsias obligacijas. Todėl KPB obligacijų dydis turėtų būti išskaičiuotas iš konvertuojamųjų obligacijų dydžio siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo. Pastebėta, kad visas 2001 m. birželį įsigytų konvertuojamųjų obligacijų dydis buvo apkeistas nuosavu kapitalu 2001 m. spalį ir todėl visas konvertuojamųjų obligacijų dydis, įskaitant KPB obligacijas, yra iš jo išskaičiuotas, kaip paaiškinta toliau, 166 konstatuojamojoje dalyje.

(80) Dėl priežasčių, kurios paaiškintos konstatuojamosiose dalyse nuo 50 iki 79, padaryta išvados, kad KPB programa suteikė naudos Hynix, nes ši negalėjo gauti palyginamo finansavimo rinkoje. Hynix negalėjo finansuoti apmokėtinų savo obligacijų bankų paskolomis, nes buvo išnaudojusi savo galimybes gauti bankų paskolas, o obligacijų perfinansavimas obligacijų rinkoje buvo neįmanomas dėl jos silpno kredito reitingo. Todėl per KPB programą suteiktas finansavimas yra subsidija kaip apibrėžta pamatinio reglamento 2 straipsnyje. Nustatyta, jog ta subsidija yra de facto individuali Hynix ir todėl ji kompensuotina remiantis pamatinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies c punktu. Remiantis pamatinio reglamento 5 straipsniu, subsidijos dydis yra dydis naudos, o tai yra pagal programą suteikto finansavimo dydis. Todėl išvados ir laikinojo reglamento 67 konstatuojamojoje dalyje nustatytas 4,9 % subsidijos dydis KPB programai yra patvirtinami.

6. OBLIGACIJŲ ĮSIGIJIMAS, ATLIKTAS KREDITUOJANČIŲ BANKŲ IR LYGUS 1 TRILIJONUI KRW, BEI PIRMASIS SKOLOS PRATĘSIMAS (2001 M. GEGUŽĖ)

(81) Laikinajame reglamente buvo priimtas laikinas sprendimas, jog nepakanka įrodymų subsidijos buvimui nustatyti, ir todėl buvo nuspręsta nekompensuoti šios programos. Kai kurios suinteresuotos šalys nesutiko su tokia išvada ir paprašė ją peržiūrėti. Viena suinteresuota šalis teigė, kad Hynix taikytos sąlygos neatitiko jos finansinės padėties tuo metu ir todėl buvo grindžiamos ne rinkos dėsniais. Anot šios šalies, Korėjos Vyriausybė taip pat įtakojo kredituojančius bankus ir priemonių sėkmę.

(82) Kita suinteresuota šalis teigė, kad Hynix nebūtų gavusi 2001 m. gegužės finansinės paramos be Korėjos Vyriausybės įsikišimo dėl jos prastos finansinės būklės, ir kad Korėjos Vyriausybė konkrečiai nurodė Hynix kreditoriams dalyvauti obligacijų pirkime. Remdama šį teiginį šis šalis nurodė Korėjos Vyriausybės 2001 m. kovo 10 d. sukviestą posėdį, kuriame dalyvavo Korėjos Vyriausybės pareigūnai, Hyundai kredituojančių bankų pirmininkai, FPK pareigūnai ir Hynix prezidentas.

(83) Korėjos Vyriausybei išsiųstuose klausimynuose buvo klausiama, ar Korėjos Vyriausybė arba bet kokia kita valstybinė institucija dalyvavo bankams priimant sprendimą pradėti 2001 m. gegužės priemonės. To paties buvo klausiama ir bankams išsiųstuose klausimynuose. Taip pat buvo prašoma pateikti protokolus visų posėdžių, kuriuose dalyvavo Korėjos Vyriausybės ar kiti valstybės pareigūnai. Visos šalys atsakė, kad Korėjos Vyriausybė jokiu būdu nedalyvavo restruktūrizavimo procese gegužės mėnesį. Todėl informacija, susijusi su bet kokiais tokiais kontaktais, nebuvo prieinama ir nebuvo galima nei ja remtis tyrimuose iki laikinųjų išvadų priėmimo, nei ją patikrinti patikros vizitų metu.

(84) Po laikinųjų išvadų paskelbimo, suinteresuotos šalys pateikė informaciją iš antrinių šaltinių, įskaitant straipsnius spaudoje, rodančią, kad tokie kontaktai iš tiesų vyko. Ši informacija nurodė susitikimus, vykusius konkrečiomis datomis, ir bankų bei FPK/FPT pareigūnų kontaktus. Suinteresuotos šalys, Hynix ir Korėjos Vyriausybė, buvo pakviestos susipažinti su tokia informacija ir pateikti savo pastabas. Šioms šalims nepavyko paneigti šios naujos informacijos. Priešingai, jos abi aiškiai patvirtino, kad FPT atstovai iš tiesų dalyvavo 2001 m. gegužės 10 d. susitikime ir bendravo su bankais dėl šių priemonių, kaip nurodoma naujojoje informacijoje.

(85) Pastebėta, kad naujoji informacija ir tai, kad suinteresuotos šalys patvirtino jos tikslumą, prieštaravo Korėjos Vyriausybės, FPK ir FPT pareigūnų bei susijusių bankų teiginiams ankstesniuose šio tyrimo etapuose. Korėjos Vyriausybė ir bankai nuosekliai teigė, kad nei Korėjos Vyriausybės, nei kiti valstybės pareigūnai nėra niekaip susiję su 2001 m. gegužės priemonėmis ir kad FPK ir FPT tik vykdė finansų institucijų priežiūros funkcijas ir nesikišo į bankų kasdienę verslo veiklą. Toks informacijos slėpimas laikomas trukdžiusiu tyrimui kaip aprašyta pamatinio reglamento 28 straipsnyje, kuris nurodo, kad tokiomis aplinkybėmis išvados turi būti grindžiamos geriausia prieinama informacija. Minimos šalys buvo informuotos apie atsisakymo bendradarbiauti pasekmes. Taip pat pastebėta, kad to meto finansinis Hynix patarėjas, Citibank Seoul, nepilnai bendradarbiavo tyrime. Citibank paaiškino, kad nebendradarbiavo dėl Hynix įsikišimo. Citibank, buvęs finansiniu Hynix patarėju priemonių metu, turėjo svarbios informacijos ir apie finansinę Hynix padėtį, ir apie tiriamas priemones. Kadangi Hynix neleido Citibank bendradarbiauti ir taip neleido tyrimui išnagrinėti Citibank turimos informacijos, ji pati yra laikoma rimtai trukdžiusia tyrimui. Atsižvelgiant į šalių atsisakymą bendradarbiauti teikiant informaciją apie 2001 m. gegužės priemones ir į po laikinųjų priemonių gautą naują informaciją, kurios jos nepaneigė, reikia iš naujo įvertinti laikinąsias išvadas atsižvelgiant į naująją informaciją ir remiantis geriausiais prieinamais faktais.

(86) Faktų visuma rodo, kad nuo 2000 m. lapkričio Korėjos Vyriausybė nurodinėjo bankams ir kitoms institucijoms imtis priemonių lengvinant Hynix likvidumo problemas ir remiant elektronikos pramonės politiką. Tai patvirtinta dėl visų ankstesniuose šio reglamento skyriuose aptartų priemonių. Taip pat pastebėta, kad laikui bėgant, nepaisant priimtų priemonių, Hynix padėtis dar labiau blogėjo. 2001 m. kovą jos reitingas krito iki B-. Todėl nėra pagrindo manyti, kad Korėjos Vyriausybė, esant tokioms blogėjančioms aplinkybėms, būtų staiga nutraukusi savo paramą Hynix. Priešingai, galima pagrįstai manyti, kad ji ir toliau rėmė Hynix, ypač dėl to, jog jos blogėjanti finansinė padėtis lėmė, kad alternatyvūs rinkos dėsniais pagrįsti finansavimo šaltiniai jai buvo neprieinami.

(87) Kaip jau aiškinta pirmiau, vertinant tris ankstesnes tiriamas priemones, Hynix buvo išnaudojusi savo galimybes gauti bankų paskolas dar 2001 m. sausį dėl savo didelio paskolų dydžio savo stambiesiems kredituojantiems bankams ir silpno kredito reitingo. 2001 m. kovą jos reitingas dar labiau sumažėjo, o įsiskolinimas padidėjo, nes Korėjos Vyriausybės nurodymu buvo pakeltos pagrįstos tam tikrų bankų kredito ribos. Ji neaptarnavo savo sindikuotos paskolos, suteiktos 2001 m. sausį, ir jos įsiskolinimai toliau kaupėsi, nepaisant visų priimtų priemonių jos padėčiai gerinti. Tokiomis aplinkybėmis nėra jokio požymio, kad Hynix būtų galėjusi gautą paskolą iš rinkos. Hynix neiškėlė tokios galimybės procedūros metu ir nenurodė, kad netgi mėgino gauti tolesnes paskolas iš Korėjos ar užsienio rinkų.

(88) Turima informacija rodo, kad bankai neturėjo jokio finansinio pagrindo įsigyti 1 trilijono KRW vertės konvertuojamų obligacijų (KB) iš Hynix 2001 m. birželį. Turimi duomenys rodo, kad šios obligacijos buvo perkamos siekiant suteikti Hynix grynųjų pinigų esamiems jos įsipareigojimams padengti. Bankai pripažino Hynix nepajėgumą mokėti savo skolas dar 2001 m. gegužę. 2001 m. gegužės 7 d. Kredituojančių finansų institucijų tarybos rezoliucijoje teigiama, kad Hynix negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų sindikuotai paskolai už pirmą 2001 m. ketvirtį ir kad yra didelė tikimybė, jog ji negalės to daryti ir antrąjį ketvirtį. Buvo nurodyta, kad tai įsipareigojimų nevykdymas pagal paskolos susitarimo 12 straipsnį. Tačiau, siekiant išvengti susijusių problemų, pavyzdžiui, kryžminio įsipareigojimų nevykdymo, pirmam ir antram 2001 m. ketvirčiams nebuvo taikomas paskolos susitarimo 11 straipsnis. Tokiu būdu bankai iš esmės atleido Hynix nuo įsipareigojimų nevykdymo pagal paskolos susitarimą pasekmių. Vis dėlto jie suteikė naują finansavimą 2001 m. birželį įsigydami konvertuojamųjų obligacijų.

(89) Keli Hynix kredituojantys bankai taip pat padidino savo paskolos nuostolių nuostatas Hynix skolai [39]. Prieš įsigyjant 2001 m. birželio konvertuojamų obligacijų,,KorAm Bank, Hana Bank, Shinhan Bank ir Kookmin Bank padidino savo paskolos nuostolių rezervą Hynix 25 %. Iki 2001 m. trečiojo ketvirčio šie bankai klasifikavo 60 % ar daugiau savo paskolų Hynix kaip neįvykdomas. Primenama, kad trys iš šių bankų nebendradarbiavo tyrime (žr. 18 konstatuojamąją dalį pirmiau).

(90) Bankai įsigijo konvertuojamąsias obligacijas 2001 m. birželio 20 d. Pastebėta, kad tarp 2001 m. birželio vidurio ir birželio 20 d. Hynix akcijų kainos gerokai krito. Nepaisydami to bankai įsigijo konvertuojamąsias obligacijas, nors tuo metu jiems turėjo būti akivaizdu, kad neatgaus savo pinigų [40]. Per vieną mėnesį bankai dėl obligacijų patyrė didžiulių nuostolių. Hynix akcijų kaina smarkiai krito ir bankai nukreipė tam tikras dalis Hynix konvertuojamųjų obligacijų akceptavimo kainos kaip nuostolius, kai suvedinėjo savo sąskaitas 2001 m. birželio pabaigoje.

(91) Po laikinųjų priemonių paskelbimo gauta ir šalių nepaneigta informacija rodo, kad kredituojančių bankai ir valstybės pareigūnai bendravo 2001 m. kovo – gegužės mėnesiais. Remiantis šia informacija, 82 konstatuojamojoje dalyje minimas 2001 m. gegužės 10 d. posėdis buvo sukviestas, siekiant užsitikrinti bankų paramą Hyundai grupės bendrovėms [41]. Kai kurie bankai prieštaravo paramos teikimui Hynix, nes buvo sunerimę dėl išorinio patikimumo mažėjimo ir kredito ribų pažeidimo, Korėjos Vyriausybės finansų pareigūnai vis tiek įtikinėjo bankus tai daryti [42]. 2001 m. balandžio 24 d. buvo pranešta, kad Hyundai kreditorių asociacija nusprendė neįsigyti 1 trilijono KRW vertės konvertuojamųjų obligacijų, kaip prašė Hynix. Hynix neturėjo likvidumo apmokėti savo apmokėtinoms obligacijoms, o iš konvertuojamųjų obligacijų gautos lėšos, 1 trilijonas KRW, turėjo būti naudojamos esamai skolai mokėti. Kredituojančių bankų, įskaitant KMB, KPB ir Chohung Bank, pirmininkai susitiko 2001 m. balandžio 23 d., šio posėdžio metu dauguma dalyvių prieštaravo 1 trilijono KRW vertės konvertuojamųjų obligacijų akceptavimui [43]. Tą pačią dieną aukštas Citibank pareigūnas (Citibank tuo metu buvo finansinis Hynix patarėjas ir gegužės priemonių organizatorius) oficialiai kreipėsi į Korėjos Vyriausybę prašydamas finansinės paramos, o FPK pirmininkas išreiškė palankią poziciją šiuo klausimu. Atsižvelgiant į tai, buvo pranešta, kad finansinė parama Hynix, įskaitant konvertuojamųjų obligacijų akceptavimą, tapo labiau tikėtina [44]. Primenama, kad Citibank taip pat nebendradarbiavo tyrime (žr. 18 konstatuojamąją dalį).

(92) Buvo pranešta, kad KorAm Bank, vienas iš tyrime nebendradarbiavusių bankų, atsisakė perimti savąją 1 trilijono KRW vertės konvertuojamųjų obligacijų dalį, nes Hynix nepateikė memorandumo, kuriame pasižadėtų dėti visas pastangas savo skoloms mažinti. Pastebėta, kad buvo pranešimų, rodančių, jog atsakydama į tai FPT pareiškė, kad neatleis bankui, jei jis nedalyvaus, ir dar papildė, jog imsis griežtų priemonių prieš šį banką, pvz., nepritardama naujiems finansiniams instrumentams ar skirdama bankui griežtesnį auditą. Po šio įspėjimo KorAm atšaukė savo sprendimą ir dalyvavo įsigyjant konvertuojamąsias obligacijas [45].

(93) Atsižvelgiant į tai, kad, šalims nebendradarbiaujant, galutines išvadas reikia grįsti tinkamiausiais turimais faktais, papildoma informacija, net jei ji gauta iš antrinių šaltinių, turi būti įvertinta šiame kontekste. Pastebėta, kad viena iš pradžioje tirtų priemonių buvo tariama SGDK (Seulo garantinio draudimo korporacijos) 600 milijardų KRW vertės garantija Hynix konvertuojamosioms obligacijoms, kurias turėjo įsigyti investiciniai trestai. Tyrimo metu buvo patvirtinta, kad šis obligacijų įsigijimas niekada neįvyko, todėl garantija nebuvo suteikta [46]. Tačiau priežastys, dėl kurių šis sandoris žlugo, nebuvo paaiškintos. Pastebėta, kad yra pranešimų, teigiančių, jog bankai tuo metu reikalavo, kad įsigis konvertuojamąsias obligacijas tik tuomet, jei tai padarys ir investiciniai trestai, nes bankai nenorėjo vieni prisiimti visos finansinės naštos. Investicinių trestų bendrovės atsisakė pirkti Hynix obligacijas, teigdamos, jog visiems žinoma, kad obligacijos yra nemokios ir kad jos negalės jų parduoti tuo metu, kai stengėsi atgauti pasitikėjimą rinka. Pasak pranešimų, investicinių trestų bendrovės tvirtino neišvengsiančios kritikos už tai, kad investuoja savo klientų pinigus į nemokią bendrovę, ir dėl to jiems gali būti iškeltos bylos. Jei finansų institucijos tokiomis aplinkybėmis priverstų investicinius trestus akceptuoti kelių milijardų vertės naujas įmonių obligacijas, visa investicinių trestų grupė gali tapti nemokia [47]. Remiantis tuo, atrodo, kad bankai dalyvavo visose 2001 m. gegužės diskusijose nuo 2001 m. kovo pradžios ir puikiai žinojo investicinių trestų argumentus bei priežastis, dėl kurių šie atsisakė pasirašyti obligacijas. Patys bankai prieš keletą savaičių buvo nusprendę neakceptuoti konvertuojamųjų obligacijų įsigijimo ir buvo pripažinę Hynix nepajėgumą aptarnauti jos turimą skolą.

(94) Po šios informacijos atskleidimo suinteresuotoms šalims, šalys pripažino, kad FPT pareigūnas dalyvavo viename iš posėdžių, o vėliau vyko FPK/FPT ir bankų susitikimai. Buvo paaiškinta, kad FPT pareigūnas dalyvavo tik kaip stebėtojas, turintis paliudyti ankstesnius kreditorių įsipareigojimus finansuoti, o ne įtakoti kredituojančius bankus ar jų sprendimus teikti tolesnius kreditus Hyundai bendrovėms. Taip pat aiškinta, kad "vėlesni pokalbiai telefonu" tarp FPT/FPK pareigūnų ir kredituojančių bankų buvo skirti tik įprastiniam pagrįstam FPK/FPT priežiūros vaidmeniui vykdyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys slėpė svarbią informaciją iki pat jos pateikimo ir trukdė tyrimui nurodydamos kitoms šalims nebendradarbiauti, sunku šiuos paaiškinimus laikyti įtikinamais. Be to, turima informacija rodo, kad 2001 m. kovo 10 d. posėdyje dalyvavęs pareigūnas buvo FPK vicepirmininkas, t. y. aukšto rango pareigūnas. Šiomis aplinkybėmis, remiantis pamatinio reglamento 28 straipsniu, kuris, jei šalys nebendradarbiauja, leidžia grįsti išvadas geriausiais turimais faktais, daroma išvada, kad bankai sprendė konvertuojamųjų obligacijų įsigijimo klausimą ne laisvai ir nepriklausomai, remdamiesi komerciniais sumetimais, o Korėjos Vyriausybė nurodė jiems pirkti obligacijas. Pirmiau minėta informacija iš antrinių šaltinių remia tokią išvadą.

(95) Komentuodama galutinį atskleidimą Korėjos Vyriausybė teigė, jog reikia atsižvelgti į tai, kad privatūs investuotojai 2001 m. birželį nupirko 1,25 milijardo JAV dolerių vertės Hynix GDR ir todėl bankų sprendimas pirkti Hynix konvertuojamąsias obligacijas derėjo su komerciniais sumetimais. Pastebėta, kad šiuos investuotojus turėjo įtakoti laukiamas nuolatinis Korėjos Vyriausybės vadovaujamos KPB programos prieinamumas apmokėtiniems Hynix įsipareigojimams perfinansuoti. Be to, šie investuotojai turėjo mažiau žinių apie Hynix padėtį nei kredituojantys bankai. Todėl galima pagrįstai daryti išvadą, kad bankų sprendimas investuoti skyrėsi nuo GDR investuotojų sprendimo.

(96) Todėl remiantis geriausiais turimais faktais daroma išvada, kad bankų sprendimas įsigyti 1 trilijono KRW vertės Hynix konvertuojamųjų obligacijų buvo priimtas ne remiantis komerciniais sumetimais, o vadovaujant Korėjos Vyriausybei, kuri siekė viešosios politikos tikslų. Todėl įsigytų konvertuojamųjų obligacijų dydis yra finansinis Vyriausybės indėlis kaip apibrėžta pamatinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto iv ir i papunkčiuose. Šis įsigijimas suteikė Hynix 1 trilijono KRW vertės (obligacijų įsigijimo kaina) naudos, nes palyginamos lėšos nebuvo jai prieinamos rinkoje. Hynix padėtis buvo dar labiau pablogėjusi po 2001 m. sausio, ir ji neturėjo galimybės gauti lygiavertės paskolos rinkoje. Dėl šių priežasčių, konvertuojamųjų obligacijų įsigijimo suma, 1 trilijonas KRW, yra laikoma subsidija kaip apibrėžta pamatinio reglamento 2 straipsnyje. Kadangi tai yra ad hoc subsidija, suteikta tik vienai bendrovei, ji yra individuali kaip apibrėžta pamatinio reglamento 3 straipsnyje ir todėl kompensuotina.

(97) Remiantis pamatinio reglamento 5 straipsniu, kompensuotinų subsidijų dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gavėjui suteiktą naudą. Kredituojančių bankų įsigytos konvertuojamosios obligacijos turėjo palūkanų normą ir, atėjus terminui, turėjo būti Hynix grąžintos. Todėl jos yra palyginamos su paskola. Remiantis pamatinio reglamento 6 straipsnio b punktu, pirmiausia reikia ištirti, ar palyginama komercinė paskola buvo prieinama rinkoje, ir, jei taip, nauda būtų skirtumas tarp taikytų palūkanų normų. Kaip paaiškinta 87 konstatuojamojoje dalyje, 2001 m. gegužę Hynix negalėjo gauti palyginamų paskolų. Dėl šios priežasties obligacijų įsigijimu suteiktą naudą reikia nustatyti kitu pagrindu.

(98) Remiantis gairių E skirsnio (b) dalies (v) punktu, atleistos ar nesumokėtos paskolos dydis laikomas dotacija. Tai reiškia, kad jei paskolos suteikimo metu ją teikiančiajai institucijai yra aišku, kad ji neatgaus savo pinigų, tokia paskola turėtų būti laikoma dotacija. Šiuo atveju, kaip paaiškinta konstatuojamosiose dalyse nuo 88 iki 90, obligacijų įsigijimo metu bankams buvo akivaizdu, kad jie neatgaus pinigų, kuriuos išleido įsigydami Hynix konvertuojamąsias obligacijas. Todėl Hynix gauta nauda ir kompensuotinos subsidijos dydis yra obligacijų įsigijimo kaina, 1 trilijonas KRW. Naudojant laikinojo reglamento 67 ir 108 konstatuojamosiose dalyse paaiškintą skaičiavimo metodą, subsidijos dydis yra 5,4 %.

7. 2001 M. SANAVIMO PAKETAS, KURĮ SUDARĖ SKOLOS IR NUOSAVO KAPITALO APKEITIMAS, ANTRASIS SKOLOS PRATĘSIMAS IR NAUJOS 658 MILIJARDŲ KRW PASKOLOS SUTEIKIMAS

(99) Po laikinojo reglamento paskelbimo Hynix, Korėjos Vyriausybė, KMB, Woori Bank, Chohung Bank (toliau – CHB), Citibank Seoul ir Nacionalinė žemės ūkio bendradarbiavimo federacija (NŽŪBD) pateikė pastabų dėl laikinųjų išvadų apie 2001 m. spalio sanavimo paketą.

(100) Šalių pastabos išvardytos ir įvertintos toliau. Tačiau, kadangi kompensuotinos subsidijos dydžio apskaičiavimas yra svarbus klausimas 2001 m. spalio priemonėms, naudinga paaiškinti, kaip ir kokių principų laikantis buvo atliktas subsidijos dydžio įvertinimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad 2001 m. spalio priemonės buvo suteiktos bendrovei, susiduriančiai su finansiniais sunkumais.

(a) Įvadas

(101) Laikinajame reglamente 2001 m. spalio priemonės, būtent skolos ir kapitalo apkeitimas, naujoji 658 milijardų KRW paskola ir terminų atidėjimas bei skolos pratęsimas, laikyti dotacijomis. Tai grindžiama gairių E skirsnio (b) dalies (v) punktu, kuriame numatoma, kad paskola laikoma dotacija, jei ji atleidžiama nuo jos sumokėjimo arba ji nesumokama. Laikinojo reglamento konstatuojamosiose dalyse nuo 104 iki 107 padaryta laikina išvada, kad dėl Hynix finansinės situacijos ji negalėjo gauti atitinkamo finansavimo rinkoje ir kad bankai 2001 m. priemonių metu žinojo, kad neatgaus savo investuotų į Hynix arba jai paskolintų pinigų.

(102) Vertinant subsidijos apskaičiavimą, kai finansavimas teikiamas su sunkumais susiduriančiai bendrovei, pirmiausia reikia išnagrinėti tos bendrovės kredito reitingą priemonių metu. Reitingas rodo bendrovės finansinę padėtį ir jos gebėjimą pritraukti investicijas arba gauti finansavimą konkrečiu laiku, kadangi potencialūs investuotojai arba skolintojai visų pirma grindžia savo sprendimus reitingu, kurį tai bendrovei suteikia nepriklausoma tarptautinė reitingavimo agentūra.

(103) Pastebėta, kad reitingas, kurį 2001 m. spalį Hynix suteikė Standard & Poor's, buvo SD – "atrankinis įsipareigojimų nevykdymas". Tai antras pagal blogumą galimas įvertinimas, pats blogiausias yra "įsipareigojimų nevykdymas", kuris, remiantis Standard & Poor's kriterijais, nėra numatomas, kaip kiti reitingai, o naudojamas tik kai įsipareigojimų nevykdymas jau iš tiesų įvyko. SD yra skiriamas, kai numatoma, kad emitentas nevykdys įsipareigojimų atrankos būdu, tai yra, toliau apmokės tam tikras obligacijų emisijas arba klases, o kitų neapmokės. Vadinasi, Hynix reitingas priemonių metu buvo keliantis didelį nerimą bet kokiam investuotojui arba skolintojui ir nerėmė sprendimo teikti jai tolesnį finansavimą remiantis komerciniais sumetimais.

(104) Antras punktas, kurį reikia ištirti, yra bendrovės istorija aptarnaujant jos turimas skolas ir reitingas, kurį jai teikia suinteresuoti skolintojai. Jei bendrovės turimas reitingas yra vidutinis, bet ji ir toliau aptarnauja turimą skolą kai kuriems skolintojams, nebūtų visiškai nepagrįsta, kad tie skolintojai atsižvelgtų į tai savo vidiniame tos bendrovės reitinge ir taip pat įvertintų šį faktą teigiamai vertindami, ar tolesnis skolinimas tai bendrovei gali būti svarstytinas. Tačiau šiuo atveju pastebėta, kad Hynix neaptarnavo savo turimų skolų 2001 m. ir netgi nemokėjo palūkanų už 2001 m. sausį suteiktą sindikuotą paskolą. Kaip paaiškinta 88 konstatuojamojoje dalyje, bankai paskelbė apie šį įsipareigojimų nevykdymą dar 2001 m. gegužę, bet nusprendė nesiimti reikiamų priemonių šiai situacijai spręsti. Kai kurie bankai pakėlė savo paskolos nuostolių nuostatas Hynix naudai dar 2001 m. gegužę ir dar kartą 2001 m. spalį iki priemonių, taip parodydami, kad tolesnis finansavimas jau buvo laikomas nuostoliu. Vidiniai tų bankų reitingai atspindėjo tokį įvertinimą. Šešių su 2001 m. spalio priemonėmis susijusių bankų Hynix skiriami reitingai svyravo nuo "atsargus" iki "abejotinas". Tokia padėtis neremia sprendimo teikti tolesnį finansavimą tokiai bendrovei.

(105) Trečiasis punktas, kurį reikia ištirti, yra bendra finansinė bendrovės padėtis. Jei bendrovė patiria laikinų likvidumo sunkumų, bet turi gerus pagrindus, potencialūs skolintojai pagrįstai gali į tai atsižvelgti priimdami sprendimą dėl kredito teikimo.

(106) Pastebėta, kad bendra Hynix finansinė padėtis buvo kritiška ilgą laiką. 2000 m. pabaigoje Hynix buvo sukaupusi daugiau nei 9,46 milijardo JAV dolerių įsipareigojimų. Tai beveik du kartus daugiau nei jos grynoji vertė ir daugiau nei keturis kartus daugiau nei bendrovės rinkos kapitalizacijos vertė [48]. 2001 m. spalį Hynix skolos šešis kartus viršijo jos nuosavą kapitalą. Ši situacija buvo puikiai žinoma aptariamiems bankams. Kaip aiškinta 44 konstatuojamojoje dalyje, KEDK dar 2000 m. lapkritį pareiškė, kad Hynix buvo techninio nemokumo padėtyje. Panašių teiginių galima rasti aptariamų bankų vidiniuose pranešimuose, kuriuose minima, kad Hynix turi neigiamą kapitalą ir skolų perteklių.

(107) Hynix finansiniai koeficientai pagal vadinamąjį Altman Z-balų modelį, specialiai sukurtą galimam Korėjos bendrovių žlugimui numatyti, nuo 1999 m. iki 2001 m. buvo daug blogesni nei kitų Korėjos bendrovių, kurios iš tiesų žlugo. Hynix balai buvo 700 % aukštesni nei ribinis lygis sunkioje finansinėje padėtyje esančios bendrovės [49]. Hynix grynųjų aktyvų ir pasyvų santykis bei grynųjų aktyvų ir skolų santykio koeficientai rodė, kad bendrovei visiškai nepakanka likvidumo įsipareigojimams padengti [50]. Hynix grynoji pelno riba, turto grąža ir kapitalo grąža buvo neigiami beveik kiekvienais metais nuo 1997 m., o grynoji riba pasiekė minus 24,3 % 2000 m. ir minus 93,83 % 2001 m. Bet kuriais metais nuo 1997 iki 1999 m. bendrovės grynųjų pinigų srauto iš veiklos nepakako padengti netgi vienai šeštajai jos skolos arba visų įsipareigojimų.

(108) 2001 m. finansinės ataskaitos taip pat atmetė būsimos finansinės Hynix sėkmės galimybę, nurodydamos, kad visam bendrovės veiklos normalizavimui reikia nuolatinės kredituojančių bankų paramos, kol pakankamai neatsigaus puslaidininkių produktų pardavimo kaina. Šie faktai rodo, kad ir Hynix praeitį, ir jos ateitį apibūdina jos priklausomybė nuo finansinės savo kreditorių pagalbos. Hynix pasiekė tašką, kai nebegalėjo finansuoti savo veiklos iš ta veikla sukurtų pajamų.

(109) Vertinant apskaičiavimo pagrindą antru punktu reikia ištirti, ar aptariama bendrovė galėjo gauti kitų paskolų iš komercinių šaltinių, ir jei taip, kokiomis sąlygomis. Jei tokios paskolos būtų suteiktos, jų sąlygos galėtų būti matu, padedančiu išmatuoti tiriamų priemonių Hynix suteiktą naudą ir taip – subsidijos dydį.

(110) Šiuo atveju pastebėta, kad Hynix negalėjo gauti jokių komercinių paskolų laikotarpiu nuo 2000 m iki 2001 m. Hynix skolinimasis buvo išimtinai sutelktas į Korėjos Vyriausybės teikiamas, Korėjos Vyriausybės nurodomas ir Korėjos Vyriausybės garantuojamas paskolas. Priemonių metu didžiausias Hynix kreditorius buvo KPB, kuriam 2001 m. gruodį priklausė 44 % visų Hynix paskolų [2] Hynix verslo panas 2001 metams, pateiktas FPK 2002 m. kovo 21 d..

(111) Iki 1998 m. Hynix buvo gavusi paskolų iš Prancūzijos ir Japonijos bankų, įskaitant Bank of Tokyo, Société Générale ir Credit Lyonnaise. Tačiau vėliau nė vienas iš šių bankų nedalyvavo Hynix restruktūrizavime. Nuo 2000 m. iki 2001 m. negrąžintos skolos užsienio bankams, įskaitant Citibank Seoul, sudarė tik 5 % visų Hynix skolų [3] Hynix verslo panas 2001 metams, pateiktas FPK 2002 m. kovo 21 d.. Pastebėta, kad Citibank vaidmens įvertinimas paaiškintas konstatuojamosiose dalyse nuo 130 iki 133.

(112) Užsienio bankų dalyvavimo stoka rodo, kad tolesnis investavimas į Hynix nelaikytas racionaliu ir ekonomiškai pateisinamu. Pastebėta, kad nesumokėta 37,5 milijardo KRW suma sindikuotos užsienio skolintojų paskolos, suteiktos 1996 m., kurios teikimui vadovavo Société Générale, 2001 m. buvo paskelbta įsipareigojimų nevykdymu ir kryžminiu įsipareigojimų nevykdymu.

(b) Finansinis Vyriausybės indėlis

(i) Šalių pastabos

(113) Ir Korėjos Vyriausybė, ir Hynix teigė, kad 2001 m. spalio paketas nebuvo subsidija, nes suteiktasis finansavimas buvo suteiktas ne Korėjos Vyriausybės. Hynix tvirtino, kad nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog Korėjos Vyriausybė naudojo savo įtaką priversti Citibank ir KMB priimti 2001 m. spalio priemones. Dėl Woori Bank, CHB ir NŽŪKF Hynix teigė, jog to, kad Korėjos Vyriausybė turi juose akcijų, nereikia painioti su Vyriausybine kreditavimo sprendimų kontrole. Buvo tvirtinama, kad kiekvienas iš aptariamų bankų grindė savo kreditavimo sprendimus komerciniais sumetimais.

(114) KMB teigė, kad Korėjos Vyriausybė restruktūrizavimo programose neturėjo jokios įtakos komerciniams KMB sprendimams. Jis teigė, kad Korėjos Vyriausybė neturi jokios specialios teisės, nei sutartinės, nei numatytos įstatymu, leidžiančios jai blokuoti arba įtakoti KMB komercinius sprendimus. Pasak KMB, tą patį galima pasakyti ir apie FPT. Dėl FPT vadybos rekomendacijų KMB verslo veiklai, teigta, kad šie veiksmai yra įprasta veikla, apibrėžta Bankininkystės akto ir bankininkystės reglamentų, ir jų negalima interpretuoti kaip bet kokio FPT ar kitos finansų priežiūros institucijos kišimosi ar dalyvavimo.

(115) Woori Bank teigė, kad Korėjos Vyriausybei, nepaisant to, jog ji yra didžiausia banko akcininkė, neleista daryti jokios įtakos Woori banko sprendimų priėmimo procesams.

(116) CHB teigė, kad Korėjos Vyriausybė neturi nei tiesioginės, nei netiesioginės įtakos jos vadybinei veiklai. Nors Korėjos indėlių draudimo korporacija (KIDK) turi didelį CHB akcijų skaičių, CHB tariamai liko komerciniu banku ir jo sprendimai buvo priimti remiantis tik komerciniais sumetimais. Jis teigė, kad laikinajame reglamente minimas Susitarimo memorandumas buvo skirtas tik įvairioms restruktūrizavimo priemonėms, kurias įvedė Korėjos Vyriausybė reaguodama į 1997 m. finansų krizę.

(117) Hynix ir CHB taip pat teigė, kad kiti bankai (Korėjos Pramonės bankas (KPB), Seulo Bankas, Kwangju Bank ir Kyongam Bank), kuriuose Korėjos Vyriausybė taip pat turi daug akcijų, nedalyvavo 2001 m. spalio pakete, ir tai rodo, jog Korėjos Vyriausybė nesikišo į jokių dalyvaujančių bankų verslo veiklą.

(118) NŽŪKF teigė, kad ji buvo sukurta siekiant gerinti ekonominį, visuomeninį ir kultūrinį ūkininkų statusą bei jų gyvenimo kokybę. KDIC kaip privilegijuotam investuotojui įstatymu neleidžiama dalyvauti NŽŪKF sprendimų priėmime. Todėl jos mandatas neapima viešosios politikos tikslų įgyvendinimo.

(119) Citibank Seoul neigė, jog yra kaip nors susijęs su Korėjos Vyriausybe, ir aiškino, kad jis dalyvavo tiriamose priemonėse siekdamas tik komercinių interesų.

(ii) Pastabų įvertinimas

(120) Pastebėta, jog, remiantis konstatuojamosiose dalyse nuo 10 iki 14 išdėstytais principais, KPB buvo pripažinta valstybinė institucija. Dėl kitų bankų nenustatyta, jog jie yra valstybinės institucijos, tačiau nustatyta, kad Korėjos Vyriausybė jiems nurodė įvykdyti aptariamas priemones.

(121) Siekiant parodyti nurodinėjimą, tai, kad Korėjos Vyriausybė buvo vienintelis arba labai svarbus kurio nors banko akcininkas, yra svarbu, ir tai reikia atsižvelgti vertinant situaciją. Korėjos Vyriausybės arba kitų akcininkų turimų akcijų dydis nulemia mastą, kuriuo jie gali įtakoti sprendimų priėmimo procesą, išdėstytą bendrovių teisėje arba tos bendrovės įstatuose. Šiuo atžvilgiu svarbu nurodyti 2001 m. lapkritį priimtą Korėjos Ministro pirmininko dekretą Nr. 408, kuris yra skirtas valdymo atsakomybėms įmonėse, kuriose Vyriausybė turi akcijų. Nors dekreto 6 straipsnyje pabrėžiama, kaip svarbu yra leisti tokioms įmonėms tvarkytis pačioms, jis lemiamai leidžia valstybei vykdyti savo kaip akcininkės teises.

(122) Turima informacija taip pat rodo, kad valstybė kaip didžiausias akcininkas gali skirti finansų institucijų direktorius. Tokiu būdu Korėjos Vyriausybė reguliariai skiria vadovaujančius pareigūnus ir kitus bankų valdybos narius arba daro įtaką jų atrankai [53]. Todėl naudodamasi savo balsavimo teise Korėjos Vyriausybė gali daryti įtaką KMB, Woori ir CHB, kuriuose ji yra didžiausia akcininkė, veiklai. Pavyzdžiui, turima informacija rodo, kad valstybė turėjo įtakos sprendimui pakeisti KMB vadovaujantį pareigūną po prastos Hynix ir tam tikrų kredito kortelių įmonių veiklos [54].

(123) Be to, reikia pastebėti, kad laikinajame reglamente siekiant įrodyti vadovavimą, remiamasi ne tik Korėjos Vyriausybės turimomis akcijomis. Laikinojo reglamento konstatuojamosiose dalyse nuo 88 iki 98 išsamiai aiškinama apie kiekvieną banką, kodėl buvo nustatyta, kad Korėjos Vyriausybė vadovavo vykdant 2001 m. spalio priemones. Greta laikinajame reglamente pateiktų paaiškinimų, šias išvadas dabar sustiprina papildoma informacija, kurios dalis buvo gauta po laikinųjų priemonių paskelbimo.

(124) Kaip paaiškinta 32, 42 ir 43 konstatuojamosiose dalyse, dokumentuose turima informacijos, kad Korėjos Vyriausybė davė tiesioginius nurodymus finansinėms institucijoms dėl tam tikrų tiriamų priemonių. Ši informacija taip pat rodo, kad šiose priemonėse dalyvavo FPT. Dokumentai taip pat rodo, kad Korėjos Vyriausybė vertė šias institucijas dalyvauti kai kuriose priemonėse grasindama kliudyti jų verslo veiklai [55]. Pastebėta, kad Komisija ne kartą klausė ir Korėjos Vyriausybės, ir aptariamų bankų apie tokį dalyvavimą, bet visos šalys nuosekliai neigė, kad valstybė kaip nors dalyvavo aptariamose priemonėse.

(125) 2001 m. rugpjūčio 3 d., likus nedaug laiko iki 2001 m. spalio priemonių, Korėjos Ministro Pirmininkaso pavaduotojas laikraščių bei televizijos ir radijo redaktorių asociacijos seminare pareiškė, kad jei kreditorių grupei nepavyks išspręsti Hynix klausimo, Korėjos Vyriausybė pasiūlys greitą sprendimą. Jei kreditorių grupė negalėtų priimti sprendimo dėl papildomo Hynix finansavimo, turėtų spręsti finansų institucijos.

(126) Dėl KMB argumento, jog Korėjos Vyriausybė neturi nei teisinės, nei sutartinės teisės įtakoti komercinius jo sprendimus, pastebėta, kad laikinojo reglamento išvados dėl Korėjos Vyriausybės vadovavimo nebuvo grindžiamos tokiomis teisinėmis ar sutartinėmis teisėmis. Šiose išvadose norėta parodyti, kaip Korėjos Vyriausybė galėjo naudoti savo įtaką nurodinėdama KMB subtilesniu būdu, pvz., naudodamasi savo kaip stambios akcininkės padėtimi. Be to, preliminarias išvadas šiuo klausimu sustiprina nauji faktai, gauti po laikinojo reglamento paskelbimo, rodantys, kad Korėjos Vyriausybės ministrai kišosi nurodinėdami KMB dėl tam tikrų tiriamų priemonių – žr. 32, 42 ir 43 konstatuojamąsias dalis.

(127) Po laikinųjų priemonių gauti duomenys apie FPT ir FPK taip pat rodo, kad FPT dalyvavo priimant sprendimus dėl priemonių, suteikiančių finansavimą Hynix, pvz., 126 konstatuojamojoje dalyje pirmiau minėtas Korėjos ministrų laiškas KPB. Dėl FPT/FPK vaidmens atliekant jų priežiūros veiklą, susijusią su KMB restruktūrizavimu, turimi duomenys rodo, kad FPK pritarė KMB skolinimo ribų padidinimui, o tai prieštarauja restruktūrizavimo planui, kuriame reikalauta sumažinti pernelyg dideles jo paskolas Hynix. Be to, KMB finansinėse ataskaitose didelė dalis Hynix skolos ir nuosavo kapitalo mainų nebuvo įtraukta į blogų paskolų nuostolio apskaičiavimą. Vadinasi, KMB pastabose apie laikinąjį reglamentą nepateikta jokių naujų svarbių duomenų, galinčių pakeisti įvertinimą, išdėstytą laikinojo reglamento 90 ir 91 konstatuojamosiose dalyse. Taigi šios išvados yra patvirtinamos.

(128) Dėl NŽŪKF laikinojo reglamento konstatuojamosiose dalyse paaiškinti pagrindai, kuriais remiantis prieita laikinos išvados, kad Korėjos Vyriausybė vadovavo NŽŪKF dalyvaujant 2001 m. spalio priemonėse. Nors kooperacinė NŽŪKF forma visiškai pripažįstama, jos kooperaciniai tikslai gerinti ūkininkų ekonominę, socialinę ir kultūrinę padėtį bei gyvenimo kokybę yra ir ekonominės politikos tikslai žemės ūkiui remti. Be to, pastebėta, kad NŽŪKF kartu valdo Finansų ir ekonomikos ministerija bei Žemės ūkio ir miškininkystės ministerija. Ji vykdo specialias funkcijas kaip žemės ūkio politikos bankas, pvz., įgyvendina Korėjos žemės ūkio politiką ir teikia Korėjos Vyriausybės lėšas žemės ūkio sektoriui. Naujasis 1999 m. rugpjūčio Žemės ūkio kooperatyvų įstatymas numato Korėjos Vyriausybės dotacijas arba paramą, kai ši reikalinga (9 straipsnis), leidžia Korėjos Vyriausybei imti kapitalo dalį (straipsniai nuo 147 iki 151), leidžia NŽŪKF išleisti žemės ūkio finansavimo obligacijas ir reikalauja, kad Korėjos Vyriausybė jas garantuotų (153 ir 156 straipsniai). Kredito reitingas, kurį NŽŪKF suteikė Hynix priemonių metu, būtent 8 [56], nepateisino tolesnio finansavimo teikimo Hynix. NŽŪKF pastabose apie laikinąjį reglamentą nepateikta jokių naujų svarbių duomenų, galinčių pakeisti įvertinimą, išdėstytą laikinojo reglamento konstatuojamosiose dalyse nuo 96 iki 98. Taigi šios išvados yra patvirtinamos.

(129) Dėl Woori Bank ir CHB [57], laikinojo reglamento 88 ir 89 konstatuojamosiose dalyse paaiškinta, dėl kokių priežasčių buvo priimta laikina išvada, jog Korėjos Vyriausybė nurodė Woori Bank ir CHB dalyvauti 2001 m. spalio priemonėse [58]. Šias išvadas dėl vadovavimo patvirtina informacija, gauta po laikinųjų priemonių įvedimo ir nurodyta konstatuojamosiose dalyse nuo 91 iki 94, 124 ir 125. Woori Bank ir CHB savo pastabose nepateikė jokių naujų duomenų, galinčių pakeisti laikinojo reglamento 88 ir 89 konstatuojamosiose dalyse pateiktas Komisijos išvadas. Todėl šios išvados yra patvirtinamos.

(130) Dėl Citibank, kaip aiškinama laikinojo reglamento 93 ir 95 konstatuojamosiose dalyse, jis vengė pilnai bendradarbiauti tyrime. Esant tokioms aplinkybėms, išvados dėl jo dalyvavimo Hynix finansiniame pakete buvo pasiektos pagal pamatinio reglamento 28 straipsnį, t. y. remiantis turimais faktais.

(131) Siekiant nustatyti jo kaip skolintojo vaidmenį šiame tyrime, turėtų būti pastebėta, kad Citibank vengimas bendradarbiauti neleido gauti patikimos informacijos apie tikslias Citibank funkcijas ir jo veiklą teikiant Hynix finansinį paketą. Taigi Citibank teiginiai, kad jis veikė ne pagal Korėjos Vyriausybės nurodymus, negalėjo būti patikrinti naudojantis tikrais atsakymais į klausimyną ir vėlesniu patikros vizitu. Tą pati galima pasakyti ir apie Citibank skolinimo veiklą. Taip pat reikėtų pastebėti, kad Citibank vengimas bendradarbiauti labai kliudė tyrimui ne tik siekiant nustatyti tikslias Citibank kaip skolintojo funkcijas, bet taip pat jo kaip Hynix finansinio patarėjo vaidmenį. Dėl šio vengimo bendradarbiauti tikrasis Citibank statusas Hynix atžvilgiu ir jo bendrų santykių su Korėjos Vyriausybe pobūdis ir intensyvumas lieka nežinomi. Bendradarbiavimo ir patikros vizitų svarbą rodo tai, kad tiriant tam tikrus kitus šioje byloje dalyvaujančius bankus, būtent tinkamas bendradarbiavimas ir patikra leido priimti tikslias išvadas nustatant santykius tarp jų, Hynix ir Korėjos Vyriausybės. Tačiau tyrimas atskleidė, remiantis kitų šalių pateikta informacija, kad Citibank buvo pagrindinė figūra Korėjos Vyriausybės, Hynix ir kitų dalyvavusių šalių diskusijose. Žinoma, Hynix pareiškė, kad Citibank neturėtų bendradarbiauti tyrime, nes "toks atskleidimas gali paviešinti informaciją apie Hynix išlaidas, finansus arba apskaitą". Primenama, kad šio įsikišimo metu didžioji Hynix dalis buvo valdoma Korėjos Vyriausybės per bankus.

(132) Šiomis aplinkybėmis galutines išvadas apie tai, ar Citibank kaip skolintojas veikė Korėjos Vyriausybės nurodymu ir ar Hynix gauta nauda prilygo pilnam finansiniam indėliui, kurį Citibank davė Hynix, reikėjo grįsti turimais faktais. Šiuo atžvilgiu neginčijama, kad, skirtingai nuo kitų šių priemonių dalyvių, pirmasis Citibank kaip Hynix kredituojančio banko įsikišimas vyko 2001 m. sausį, kai finansinė Hynix padėtis jau buvo pakankamai bloga, kad atgrasintų bet kokį kitą naują banką nuo finansinio dalyvavimo. Reitingas, kurį Citibank skyrė Hynix 2001 m. spalį, buvo D – "abejotinas". Nepaisant to Citibank suteikė Hynix finansavimą. Buvo prašyta, kad Citibank paaiškintų savo įprastinę skolinimo politiką ir nurodytų, ar buvo įprasta teikti finansavimą abejotinoms įmonėms. Kaip jau aiškinta, Citibank nepateikė jokių išsamių atsakymų, kurie galėtų paaiškinti jo motyvaciją dalyvauti tiriamose priemonėse.

(133) Dėl Korėjos Vyriausybės dalyvavimo, turima informacija rodo, kad buvo svarbių sąsajų tarp Korėjos Vyriausybės, Hynix ir Citibank. Korėjos Vyriausybės ir Citibank sąsajos siekė toliau nei tiriamos paskolos. Tokias sąsajas galima aiškinti dviem būdais. Pirma, jas galima aiškinti kaip rodančias, jog Citibank galėjo turėti komercinių priežasčių finansuoti Hynix, arba, kaip tvirtino viena iš šalių, jas galima aiškinti, kaip statančias Citibank į pažeidžiamą padėtį Korėjos Vyriausybės vadovavimo atžvilgiu. Kadangi Citibank atsisakė bendradarbiauti, buvo neįmanoma nustatyti, ar Citibank veikė verčiamas, ar ta veikla atitiko jo įprastinę verslo praktiką. Šiuo atžvilgiu primenama, kad vengimo bendradarbiauti priežastis buvo neleisti gauti duomenų apie Hynix išlaidas, finansus ir apskaitą. Nėra jokio kito paaiškinimo, todėl galima pagrįstai manyti, jog tai rodo, kad šie Citibank turimi duomenys apima informaciją, atskleidžiančią, jog nebuvo komercinių priežasčių aptariamam finansavimui teikti ir kad finansavimas buvo suteiktas Korėjos Vyriausybės nurodymu. Ši priežastis siūloma ir skunde. Be to, kaip aiškinta laikinojo reglamento 94 konstatuojamojoje dalyje, Citibank ir Korėjos Vyriausybę nuo 1967 m., kai jam buvo leista veikti Korėjoje, siejo neįprastai glaudūs ir simbioziniai santykiai. Šiuos glaudžius Korėjos Vyriausybės ir Citibank santykius liudija ir vaidmuo, kurį Citibank atliko padėdamas Korėjos Vyriausybei ištrūkti iš 1997 m. Korėjos finansinės krizės. 1998 m. Citibank vadovavo ir sėkmingai užbaigė Korėjos banko skolos restruktūrizavimą iš viso už 21,75 milijardo JAV dolerių. Be to, Citibank padėjo Korėjos Vyriausybei ir Vyriausybinėms institucijoms prieiti prie kapitalo rinkų Korėjos finansinės krizės metu, sėkmingai finansuodamas 4 milijardų JAV dolerių vertės visuotinį obligacijų pasiūlymą. Visi šie faktai patvirtina, kad Citibank ir Korėjos Vyriausybę sieja labai glaudūs santykiai. Remiantis šiais faktais ir Citibank atsisakymu pateikti jo turimą informaciją, taip pat kadangi nėra jokių kitų patikrinamų faktų, išvada, darytina remiantis pamatinio reglamento 28 straipsnio 6 dalimi, yra, kad Korėjos Vyriausybė dalyvavo ir nurodė Citibank suteikti aptariamą finansavimą.

(134) Dėl argumento, kad ne visi bankai, kuriuose Korėjos Vyriausybė turėjo daug akcijų, dalyvavo 2001 m. spalio priemonėse ir tai paneigia Korėjos Vyriausybės vadovavimą, pastebėta, kad Kwangju Bank ir Kyongam Bank priemonių metu turėjo būti sujungti su Woori Financial Holding. Kadangi Woori Bank jau buvo vienas svarbiausių kredituojančių bakų 2001 m. restruktūrizavime, suprantama, kad nebuvo būtina Kwangju ir Kyongam bankams dalyvauti priemonėse atskirai. Ta pati situacija tinka ir Seoul Bank, kurį po TVF rekomendacijų Korėjos Vyriausybė ketino parduoti Hana Bank. Laukiant šio pardavimo, spekuliatyvių paskolų pakilimas Seoul Bank knygose nelaikytas naudingu.

(135) Dėl IBK pastebėta, kad IBK yra specializuotas bankas, kurio mandatas yra skatinti smulkių ir vidutinių įmonių plėtrą. Jo veiklą garantuoja Korėjos Vyriausybė. Didindamas skolinimą Hynix, IBK būtų labai akivaizdžiai viršijęs savo mandatą, ir būtų buvę labai sunku tai pagrįsti. Suteikdamas D/A galimybę ir dalyvaudamas Hynix konvertuojamųjų obligacijų įsigijime, IBK jau buvo pažeidęs savo mandatą, todėl tolesnis skolinimas didelei su sunkumais susiduriančiai įmonei nebūtų atitikęs jo politikos tikslų.

(c) Priemonių suteikta nauda

(136) KMB, Woori Bank, CHB, NŽŪKF ir Citibank Seoul sutartinai teigė, kad dalyvavo 2001 m. spalio pakete, nes norėjo maksimaliai padidinti Hynix jau suteiktų paskolų atgavimo koeficientą. Jie manė, kad Hynix kaip dirbančio koncerno vertė buvo didesnė nei skubaus likvidavimo vertė. Jie teigė, kad jų dalyvavimą 2001 m. spalio pakete nulėmė Hynix kredito įvertinimas, kurį parėmė išorės konsultantų atlikta analizė. Tačiau reikia pastebėti, kad Hynix atsisakė pateikti likvidacijos vertę nustatančios analizės kopiją, tvirtindama, jog ji yra konfidenciali. Vadinasi, buvo neįmanoma įvertinti jos nuopelnų ir todėl galutinės išvados šiuo klausimu buvo priimtos remiantis pamatinio reglamento 28 straipsniu.

(137) Taip pat pastebėta, kad šių bankų sprendimo dalyvauti priemonėse pozicija nedera su jų pačių atliktu Hynix finansinės padėties vertinimu ir ypač su jai suteiktu kredito reitingu. Priemonių metu Hynix skiriami šių bankų reitingai svyravo nuo "atsargus" iki "abejotinas". Nebuvo pateikta jokio patenkinamo paaiškinimo, kodėl, nepaisydami labai kritiškos Hynix padėties, jie nusprendė tęsti finansinę paramą.

(138) Pastebėta, kad nepriklausomų pagal rinkos dėsnius dirbančių bankų akcininkai reikalauja įvertinti teikiamų paskolų grąžinimo tikimybę ir priimti sprendimus dėl paskolos teikimo ar neteikimo remiantis tokia tikimybe Iš tokių bankų reikalaujama laikytis objektyvių skolinimo kriterijų, jie turi atsakyti akcininkams, jei patiriamas nuostolis, kuris buvo patirtas skolintas Hynix. Todėl kalbant apie 2001 m. spalio priemonėse dalyvaujančius bankus, tai galima paaiškinti tik tuo, kad sprendimų priėmėjai buvo apsaugoti nuo padarinių, nes Korėjos Vyriausybė valdė didelę jų dalį ir faktiškai kontroliavo skolinimo sprendimų priėmimą. Be to, reikia pastebėti, kad argumentą, ginantį skolinimo labai įsiskolinusiai įmonei tąsą, yra ypač sunku pagrįsti atsižvelgiant į tai, kad bankai tuo pat metu keitė skolą į nuosavą kapitalą, suteikdami naują finansavimą ir keldami nuostolio nuostatas Hynix paskoloms. Tai buvo grindžiama 2001 m. jų įgyta patirtimi, kai Hynix neaptarnavo savo skolos, kaip paaiškinta 88 konstatuojamojoje dalyje. Tai aiškiai rodo, kad bankai teikė finansavimą, nors ir suprato, kad jo neatgaus. O tai neatitinka komerciniais sumetimais grindžiamos skolinimo praktikos.

(139) Hynix ir Korėjos Vyriausybė teigė, kad Hynix priskirtas "atrankinio įsipareigojimų nevykdymo" kredito reitingas tebuvo restruktūrizavimo programos padarinys, todėl bankai neturėjo į jį atsižvelgti.

(140) Atrodo, kad šis argumentas iš tiesų neturi jokio pagrindo. Nėra pagrįsta teigti, kad įmonės kredito reitingas nėra lemiantis veiksnys potencialiems investuotojams. Be to, pats reitingas yra svarbesnis nei jo priežastys. Bet koks potencialus investuotojas, planuojantis investuoti į įmonę, nagrinėja jos reitingą. Be to, laikantis Hynix logikos, Hynix reitingas turėjo pakilti po to, kai 2001 m. spalio restruktūrizavimo priemonės buvo įvykdytos. Tačiau jis nebuvo pakeltas ir liko "atrankinis įsipareigojimų nevykdymas". Taip tebėra dar ir šiandien. Akivaizdu, jog reitingavimo agentūros atsižvelgė į visą Hynix padėtį, ir pagal rinkos dėsnius dirbantys investuotojai būtų atsižvelgę, ir turėjo atsižvelgti, į kredito reitingą, priskirtą Hynix 2001 m. spalio priemonių metu.

(d) Subsidijos apskaičiavimas

(i) Šalių pastabos ir jų įvertinimas

(141) Dėl subsidijos apskaičiavimo Hynix pareiškė penkias pastabas. Pirmiausia Hynix tvirtino, kad skolos ir nuosavo kapitalo apkeitimas neturėtų būti įtraukiamas į subsidijos skaičiavimą. Be to, 2,994 trilijono KRW dydžio skolos ir nuosavo kapitalo apkeitimas apėmė visų 51 bankų paskolas, o ne tik paskolas šešių bankų, kurie, kaip nustatyta suteikė subsidiją. Todėl bankų, kurie neteikė subsidijos, dalis turėtų būti išskaičiuota iš visos skolos ir nuosavo kapitalo apkeitimo sumos. Šią pastabą iškėlė ir Korėjos Vyriausybė bei Shinhan Bank.

(142) Po šio pastabos patikrinimo prieita išvados, kad 1 Opcijos priemonėse nedalyvavusių bankų dalis iš tiesų turi būti išskaičiuota. Remiantis turima informacija, sumą, kurią reikia išskaičiuoti, buvo 511 milijardų KRW. Bendra skolos ir nuosavo kapitalo apkeitimo suma, kuri laikoma subsidija, atitinkamai pakeičiama į 2,483 trilijono KRW.

(143) Antroji Hynix pastaba yra tokia, kad terminų atidėjimo ir palūkanų normų sumažinimo vertė, 1,586 trilijono KRW, yra neteisinga, nes apėmė tariamą skolos atleidimą ir palūkanų normos sumažinimą, atliktus bankų, kurie, kaip nustatyta, neteikė subsidijos. Todėl šių bankų dalis turėtų būti išskaičiuota iš visos sumos. Šį punktą iškėlė ir Shinhan Bank.

(144) Pastebėta, kad šiame subsidijos skaičiavimo punkte įvyko klaida. Pagal turimą informaciją, paskolos, kuriai buvo pratęstas terminas, suma siekė 1,825 trilijono.

(145) Trečia, Hynix tvirtino, kad subsidijos paskirstymo metodas buvo neteisingas. Kadangi 2001 m. spalio paketas nurodė tik į paskutinius trejus 2001 m. mėnesius, į tai reikėtų atsižvelgti paskirstant naudą laike.

(146) 2001 m. spalio paketu Hynix suteikta subsidija buvo nepasikartojanti subsidija. Kompensuotinos subsidijos suma buvo apskaičiuota remiantis pamatinio reglamento 7 straipsnio 3 dalimi, paskirstant subsidijos sumą laikotarpiui, atspindinčiam įprastą turto gyvenimą toje pramonėje. Remiantis Gairių F skirsnio (a) dalies (ii) punktu, paskirstymas atliekamas naudojant linijinį metodą, dėl to kiekvieniems metams, vieneri iš kurių yra tiriamas laikotarpis, tenka po lygią subsidijos dalį.

(147) Hynix ginamas metodas nėra pagrįstas, nes jis dirbtinai sumažintų subsidija suteiktą naudą. Jei subsidijos dydis būtų paskirstomas nuo 2001 m. spalio, muitas galiotų ilgesnį laikotarpį, negu apskaičiuojant jį įprastiniu gairėse nurodytu skaičiavimo metodu, t. y. pradedant nuo tiriamo laikotarpio. Hynix minimas metodas taip pat atvestų į situaciją, kurioje kiekviena tiriamu laikotarpiu suteikta nepasikartojanti subsidija turėtų atskirą individualų kompensacinio muito laikotarpį. O tai būtų neįmanoma įgyvendinti. Be to, jei skaitiklis – subsidija – apimtų tik tris mėnesius, vardiklis – gavėjo apyvarta – būtų sumažintas taip, kad apimtų atitinkamą laikotarpį. Tokiu atveju, atsižvelgiant į žemą vertinį pardavimą paskutiniu 2001 m. ketvirčiu, tai labai galėtų padidinti subsidijos ad valorem koeficientą. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo keisti paskirstymo metodą, naudotą laikinajame reglamente. Todėl laikinojo reglamento 108 konstatuojamojoje dalyje pateikta išvada dėl subsidijos paskirstymo laike yra patvirtinama.

(148) Ketvirtasis Hynix argumentas buvo toks, kad buvo apskaičiuota palūkanų norma, pridėta prie subsidijos dydžio. Palūkanų normą reikėjo pridėti tik trims paskutiniams 2001 m. mėnesiams, nuo spalio iki gruodžio, nes būtent tuo metu subsidija buvo prieinama Hynix.

(149) Samprotavimas, kuriuo 147 konstatuojamojoje dalyje atmestas Hynix argumentas dėl subsidijos paskirstymo metams, tinka ir čia. Linijinis paskirstymo metodas paskirsto tiriamu laikotarpiu gautų nepasikartojančių subsidijų naudą lygiai tam tikram paskirstymo laikotarpio metų skaičiui. Remiantis Gairių F skirsnio (a) dalies (ii) punktu, prie šios sumos pridedama metinė komercinė palūkanų norma, kad visiems atvejams būtų turimas vienodas vardiklis palūkanų normai. Kadangi subsidija lygiai paskirstoma tam tikram metų skaičiui, palūkanų norma laikosi to paties metodo, ir visoms subsidijos dalims, atsiradusioms dėl paskirstymo, skaičiuojama vienoda palūkanų norma. Bet koks klausimas, susijęs su dotacijos grafiku tiriamu laikotarpiu, yra kompensuojamas to, kad subsidija paskirstoma visiems metų pardavimams, siekiant nustatyti subsidijos dydį. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo laikinajame reglamente naudotam palūkanų normos skaičiavimo metodui keisti. Todėl laikinojo reglamento 108 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados dėl palūkanų normos apskaičiavimo remiantis Gairėmis, yra patvirtinamas.

(150) Dėl kompensuotinų subsidijų dydžio, Hynix tvirtina, kad subsidijų dydis turėtų būti skaičiuojamas pagal konsoliduotą Hynix apyvartą vietoj Hynix Semiconductor Inc. apyvartos atsižvelgiant į Hynix ir visiems jo filialams subsidijų suteiktą nudą.

(151) Europos bendrijos atliekamuose antisubsidiniuose tyrimuose įprasta praktika yra paskirstyti subsidijas tiriamos bendrovės apyvartai. Bendrovė apibrėžiama kaip atskiras savarankišką balansą turintis subjektas. Tai yra svarbu, nes tyrimai yra skirti subsidijoms, kurios suteikiamos eksporto šalyje ir duoda naudos konkrečiam produktui ar produktams. Tiriančios institucijos tiria ir tikrina tik informaciją, svarbią tokiam produktui eksportuojančioje valstybėje. Europos bendrija nemano, kad konsoliduota apyvarta yra tinkamas pagrindas, nes ji nesusijusi su tiriamu produktu ir dažnai apima dukterines bendroves, esančias ne eksportuojančioje valstybėje, kurios netiriamos. Pastebėta, kad šiuo atveju visos Hynix dukterinės bendrovės, įtrauktos į konsoliduotą apyvartą, yra ne Korėjos Respublikoje.

(152) Dėl šių priežasčių subsidijos dydis paskirstomas Hynix apyvartai, o laikinojo reglamento 67 ir 108 konstatuojamųjų dalių išvada šiuo klausimu patvirtinama.

(ii) Galutinės išvados dėl 2001 m. spalio priemonių subsidijos apskaičiavimo

Nauja paskola

(153) Laikinojo reglamento 105 konstatuojamojoje dalyje 658 milijardų KRW paskola laikinai laikyta dotacija pagal Gairių E skirsnio (b) dalies (v) punktą, kadangi paskolos teikėjai nesitikėjo atgauti paskolos ją teikdami. Hynix kredito reitingas 2001 m. spalį buvo "atrankinis įsipareigojimų nevykdymas", ji neaptarnavo savo skolų 2001 m., o jos įsipareigojimai buvo šešis kartus didesni nei jos nuosavas kapitalas. Remiantis pamatinio reglamento 6 straipsnio b punktu, alternatyvūs finansavimo šaltiniai nebuvo prieinami rinkoje, o Hynix niekada netgi neminėjo tokios galimybės procedūros metu. Tokiomis aplinkybėmis aptariamiems bankams turėjo būti akivaizdu, kad jie neatgaus savo pinigų. Todėl Hynix gauta nauda ir kompensuotinos subsidijos dydis yra paskolos dydis, 658 milijardai KRW. Todėl laikinojo reglamento 105 konstatuojamosios dalies išvada dėl kompensuotinos subsidijos dydžio yra patvirtinama.

Likusių paskolų terminų atidėjimas ir palūkanų normos sumažinimai

(154) Vertinant naudą ir subsidijos, suteiktos skolos pratęsimu ir terminų atidėjimais, dydį, pirmiausia pastebėta, kad, remiantis turima informacija, skolos pratęsimai Korėjoje yra laikomi naujomis paskolomis. Todėl situacijos vertinimas turėtų būti panašus į naujos paskolos vertinimą. Tokiais atvejais lemiamais kriterijais būna finansinė bendrovės padėtis ir jos mokėjimų istorija. Jei bankui termino atidėjimo metu buvo akivaizdu, kad jis neatgaus savo paskolos, nepriklausomai nuo termino atidėjimo, paskola, kuriai taikomas termino atidėjimas, būtų laikoma dotacija, kaip tokiomis pat aplinkybėmis būtų laikoma nauja paskola.

(155) Šiuo atveju paskolų terminai buvo atidėti trims metams. Kaip aiškinta 107 konstatuojamojoje dalyje, Hynix padėtis 2001 m. spalį buvo tokia neraminanti, kad nė vienas iš skolinančių bankų neturėjo pagrindo manyti, kad kada nors atgaus savo pinigus. Dėl šios labai kritiškos Hynix padėties terminų atidėjimus laikyti dotacijomis atrodo yra tinkamas metodas subsidijos dydžiui apskaičiuoti.

(156) Kita galimybė subsidijos dydžiui apskaičiuoti būtų palyginti palūkanų normą, kurią bendrovė iš tiesų moka už pratęstą kredito laikotarpį, su norma, kurią ji turėtų mokėti, jei jai suteikiamas termino atidėjimas. Pastebėta, kad paprastai palūkanų norma didinama, jei terminas atidedamas. Tai atspindi išaugusią skolintojo riziką ir faktą, kad jam turi būti kompensuota už atidėjimo suteikimą. Tačiau priežastis, dėl kurios toks metodas netinka šiam atvejui, yra tai, kad sunkioje padėtyje atsidūrusioms bendrovėms rinkoje nėra patikimos atskaitinės normos: skolintojas gali laisvai pasirinkti bet kokią norimą palūkanų normą, jei jis nusprendžia atidėti terminą tokiam skolintojui vietoj to, kad vykdytų savo apmokėtiną pretenziją. Galima naudoti netgi begalines palūkanų normas.

(157) Šiuo atveju palūkanų norma buvo sumažinta iki 6 % visoms paskoloms, kurių mokėjimo terminai buvo atidėti. Tai ypač žema norma, ypač atsižvelgiant į tai, kad sindikuotos paskolos, suteiktos Hynix 2001 m. sausį, kai jos reitingas buvo BBB-, palūkanų norma buvo artima 13 %. Atsižvelgiant į tai, kad 2001 m. spalį Hynix reitingas buvo SD, ir į tai, kad komerciniams bankams yra įprasta didinti palūkanų normą, jei atidedamas terminas, galima prieiti išvados, kad įprastinis komercinis skolintojas veikiausiai būtų naudojęs begalinę palūkanų normą, jei išvis būtų svarstęs galimybę atidėti terminą tokiomis aplinkybėmis. Hynix nebūtų buvusi pajėgi pakelti tokios palūkanų normos išlaidas. Kadangi visi turimi duomenys rodo, jog Hynix neturėjo alternatyvių finansavimo šaltinių rinkoje 2001 m. spalio priemonėms, dydis paskolų, kurių terminai buvo atidėti, 1,825 trilijono KRW, laikomas dotacija kaip apibrėžta pamatinio reglamento 6 straipsnio b punkte ir Gairių E skirsnio (b) dalies (v) punkte. Todėl Hynix gauta nauda ir kompensuotinos subsidijos dydis yra dydis paskolų, kurių terminai buvo pratęsti, 1,825 trilijono KRW.

(158) Pastebėta, kad šios išvados tikslumą patvirtina vėlesni įvykiai, nepriklausantys tiriamam laikotarpiui, 2002 m. 2002 m. birželį CHB atidėjo nuostolių rezervus, atitinkančius 80 % Hynix skolos ir planavo pilnai numatyti nuostolių rezervą visai Hynix skolai iki 2002 m. pabaigos [59]. Kiti Hynix kredituojantys bankai taip pat padidino savo paskolos nuostolio rezervus nuo 80 iki 100 % Hynix likusios paskolos, taip aiškiai rodydami, kad Hynix paskolos buvo neatgaunamos [60]. Tolesnė finansinė parama Hynix, atlikta 2002 m. gruodį, praėjus kiek daugiau nei metams nuo 2001 m. spalio priemonių, patvirtino tokias prognozes. 2002 m. gruodį dar 1,9 trilijono KRW skolos buvo apkeista nuosavu kapitalu. Pastebėta, kad dydis skolos, kuriai 2001 m. spalį buvo pritaikytas termino atidėjimas, beveik prilygsta šiai sumai ir sudaro 1,825 trilijono KRW.

Skolos ir nuosavo kapitalo apkeitimas

(159) Laikinojo reglamento 105 konstatuojamojoje dalyje nuspręsta skolos ir nuosavo kapitalo apkeitimą laikyti dotacija kaip apibrėžta Gairių E skirsnio (b) dalies (v) punkte, kadangi joks rinkos investuotojas nebūtų investavęs į Hynix akcijas priemonių metu. Be to, Korėjos Vyriausybės vadovaujami bankai taip pat atleido Hynix tokią pat likusios skolos sumą.

(160) Remiantis pamatinio reglamento 5 straipsniu, kompensuotinų subsidijų dydis apskaičiuojamas remiantis nauda gavėjui, kurios buvimas tiriamu subsidijavimo laikotarpiu nustatomas. Pastebėta, kad skolos ir nuosavo kapitalo apkeitimas buvo nedelsiant įregistruotas Hynix 2001 m. finansinėse ataskaitose, taip panaikinant didelę jos skolos dalį. Todėl galima pagrįstai daryti išvadą, kad Hynix gauta nauda prilygo visam dydžiui, kuriuo buvo sumažinta jos skola. Jos finansinė būklė nedelsiant pagerėjo tokiu dydžiu, o tai gali turėti daug naudingų padarinių, pvz., panaikinti skolos aptarnavimo išlaidas ir leisti naudoti taip sutaupytus pinigus investicijoms. Tas pats galioja net jei bankų įsikišimas suvokiamas kaip tam tikras kapitalo įliejimo tipas. Nauda Hynix yra visas to kapitalo dydis.

(161) Greta šia priemone Hynix suteiktos naudos klausimo, taip pat reikėtų analizuoti situaciją bankų, kurie šiuo sandoriu pavertė savo paskolas nuosavu kapitalu, požiūriu. Remiantis Gairių E skirsnio (f) dalies (i) ir (ii) punktais, tai, kad Vyriausybė suteikia nuosavo kapitalo, nėra laikoma naudos suteikimu, nebent toks sprendimas investuoti gali būti laikomas neatitinkančiu įprastinę privačių investuotojų investavimo praktiką toje eksportuojančioje valstybėje. Kriterijus, pagal kurį vertinama nauda, yra tai, ar privatus investuotojas būtų įdėjęs pinigus į tokioje padėtyje esančią bendrovę.

(162) Pastebėta, kad Hynix reitingas buvo atrankinis įsipareigojimų nevykdymas, o jos finansinė padėtis kritiška. Be to, DRAM kainos staigiai krito nuo 2001 m. birželio, o 2001 m. spalį jos pasiekė žemiausią lygį. Hynix akcijų kaina taip pat krito 72 % nuo birželio iki rugsėjo. Šis prieš pat 2001 m. spalio priemones įvykęs pokytis aiškiai rodė, kad investicijos į Hynix akcijas buvo itin pavojingos ir galėjo atnešti didelių nuostolių. Tokiomis aplinkybėmis galia prieiti išvados, kad joks įprastinis rinkos investuotojas nebūtų investavęs į Hynix akcijas 2001 m. spalį.

(163) Remiantis gairių E skirsnio (f) dalies (vii) punktu, suteiktas nuosavas kapitalas gali būti laikomas dotacija, jei galima nustatyti, kad Vyriausybė neketino susigrąžinti savo investicijų, ir iš tiesų teikė užmaskuotą dotaciją tai bendrovei. Šiuo atveju Korėjos Vyriausybės vadovaujami bankai atleido Hynix didelę sumą savo likusių skolų, o tokia priemonė yra laikoma dotacija pagal Gairių E skirsnio (b) dalies (v) punktą. Ši priemonė suteikė Hynix naudos, kuri prilygsta atleistų paskolų dydžiui Tai, kad bankai šiame sandoryje gavo nuosavo kapitalo, nepakeičia tokio vertinimo, nes atsižvelgiant į rinkos padėtį ir Hynix būklę priemonių metu, joks kitas investuotojas nebūtų pirkęs Hynix akcijų, ir bankai negalėjo tikėtis susigrąžinti savo investicijų tokiomis aplinkybėmis.

(164) Dėl pirmiau pateiktų priežasčių, Korėjos Vyriausybės vadovaujamų bankų suteiktas skolos ir nuosavo kapitalo apkeitimas laikomas dotacija kaip apibrėžta pamatinio reglamento 6 straipsnio a ir b dalyse bei Gairių E skirsnio (f) dalies (v) ir (vii) punktuose. Šia priemone Hynix suteikta nauda ir kompensuotinos subsidijos dydis yra dydis Korėjos Vyriausybės vadovaujamų bankų suteikto skolos ir nuosavo kapitalo apkeitimo, 2,483 trilijono KRW.

(165) Pastebėta, kad šios išvados tikslumą patvirtina vėlesni nei tyrimo laikotarpis, 2002 m., įvykiai. 2002 m. gruodį Hynix kredituojantys bankai suteikė bendrovei trečią finansinę paramą per dvejus metus. Priemonės apėmė 3,2 trilijono KRW skolų pratęsimą ir 1,9 trilijono KRW vertės skolos ir nuosavo kapitalo apkeitimą. Nepaisant dviejų ankstesnių finansinių paramų, visi Hynix įsipareigojimai išaugo iki daugiau nei 7,9 trilijono JAV dolerių. Kapitalo vertės sumažinimo planas sujungė kiekvienas 21 akcijas į vieną. Tai buvo padaryta siekiant sumažinti apytiksliai 22 trilijonų KRW kapitalo eroziją, atsiradusią dėl sukauptojo deficito ir nuolaidos nuo akcinio kapitalo [61]. Bankai pažymėjo, kad jie jau buvo atidėję paskolos nuostolio rezervus, lygius nuo 80 iki 100 % Hynix suteiktų paskolų [62]. Ši situacija ir ypač kapitalo vertės sumažinimo dydis 21:1 aiškiai rodo, kad Hynix nuosavas kapitalas gali būti laikomas beverčiu, o investavimas į jį – nuostolingu.

(166) Subsidijos dydžio apskaičiavimas buvo peržiūrėtas remiantis šalių pastabomis ir nauja informacija, kuri privertė pakeisti laikinąsias išvadas dėl kai kurių tiriamų priemonių. Siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo, tos subsidijos, kurios buvo įtrauktos į 2001 m. spalio priemones, buvo iš jų išskaičiuotos. Todėl 2001 m. spalio priemonių grynasis subsidijos dydis yra 19,4 %

ad valorem

. Taip pat atsižvelgiant į 47, 80 ir 98 konstatuojamųjų dalių išvadas, visa subsidijos suma yra tokia:

Subsidijos tipas | D/A | KPB obligacijų programa | Konvertuojamųjų obligacijų įsigijimas | 2001 m. spalio priemonės | VISO |

| 5,1 % | 4,9 % | 5,4 % | 19,4 % | 34,8 % |

E. BENDRIJOS PRAMONĖS APIBRĖŽIMAS

(167) Po laikinųjų priemonių įvedimo nebuvo gauta jokių pastabų dėl Bendrijos pramonės apibrėžimo, išdėstyto laikinojo reglamento 110 ir 111 konstatuojamosiose dalyse. Todėl patvirtinama, kad du bendradarbiavę Bendrijos gamintojai, sudarantys 100 % visos aptariamo produkto gamybos Bendrijoje tiriamu laikotarpiu, yra Bendrijos pramonė kaip apibrėžta pamatinio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje.

F. ŽALA

1. IŠANKSTINĖS PASTABOS

(168) Kaip išdėstyta laikinojo reglamento 115 konstatuojamojoje dalyje, kur reikia parodyti tendencijų raidą, konfidencialumo sumetimais naudojami indeksai. Po laikinojo reglamento paskelbimo Hynix teigė, kad, nors indeksų naudojimas aprašant jos duomenis yra pateisinamas konfidencialumo sumetimais, tik indeksų atskleidimas laikinajame reglamente analizuojant Bendrijos pramonės padėtį neleido Hynix pakankamai tiksliai įvertinti Bendrijos pramonės situacijos. Hynix toliau teigė, kad nebuvo konfidencialumo priežasčių neatskleisti jai tikrųjų Bendrijos pramonės skaičių, kadangi Bendrijos pramonę sudaro dvi bendrovės. Pastebėta, kad Hynix pretenzija buvo bendro pobūdžio, joje nepatikslinta, kokių duomenų jai reikia siekiant įvertinti Bendrijos pramonės padėtį.

(169) Tačiau pamatinio reglamento 29 straipsnio 5 dalyje draudžiama atskleisti informaciją, kuriai prašyta konfidencialaus traktavimo ir pateikta pagrįsta tokio traktavimo priežastis. Be to, kadangi Bendrijos DRAM rinka yra labai koncentruota ir ją kontroliuoja labai mažai gamintojų, Hynix galėtų labai lengvai dekonstruoti bet kokius jai atskleistus apibendrintus skaičius ir taip gauti tikslią konfidencialią verslo informaciją apie du Bendrijos gamintojus, sudarančius Bendrijos pramonę. Tokia informacija būtų komerciškai labai vertinga Hynix, jos atskleidimas trečiosioms šalims galėtų pakenkti Bendrijos pramonei. Galiausiai, indeksų naudojimas parodant žalos rodiklių raidą laikui bėgant, dera rinkai, kurioje tėra du gamintojai. Šie indeksai leidžia Hynix, remiantis jos turimomis žiniomis apie Bendrijos rinką ir informacija, kuri pateikta suinteresuotoms šalims susipažinti, atidžiai išnagrinėti suteiktą informaciją ir pakankamai tiksliai nustatyti Bendrijos pramonės padėtį. Atitinkamai manoma, kad Hynix pretenzija šiuo atžvilgiu yra nepagrįsta, todėl ji atmetama.

(170) Kitų atsiliepimų apie išankstines pastabas, pateiktas laikinojo reglamento konstatuojamosiose dalyse nuo 112 iki 115, gauta nebuvo. Tos išankstinės pastabos yra patvirtinamos.

2. BENDRIJOS VARTOJIMAS

(171) Visas tiriamojo produkto vartojimo Bendrijoje skaičius atitinka visą importą plius visus pardavimus Bendrijoje, pagamintus Bendrijos pramonės.

(172) Kadangi nėra jokios naujos informacijos, laikinosios išvados apie Bendrijos vartojimą, aprašytos laikinojo reglamento 117 konstatuojamojoje dalyje, yra patvirtinamos. Visu aptariamu laikotarpiu DRAM vartojimas Bendrijoje išaugo 316 %:

Vartojimas, "000 megabitais" | 1998 m. | 1999 m. | 2000 m. | 2001 m. (TL) |

DRAM | 16593400 | 28961100 | 45873600 | 68967600 |

Indeksas | 100 | 175 | 276 | 416 |

3. APTARIAMO PRODUKTO IMPORTAS Į BENDRIJĄ

(a) Importo iš Korėjos apimtis

(173) Po laikinojo reglamento paskelbimo Hynix pareiškė, kad tiriamo produkto, išreikšto '000 megabitais, jos importo kiekiai augo mažesniu tempu nei aprašyta laikinojo reglamento 118 konstatuojamojoje dalyje. Hynix tvirtino, kad importai ir rinkos dalys (žr. toliau) turėtų būti grindžiami bendrais jos dukterinių bendrovių atliekamais tiriamo produkto pardavimais Bendrijoje (perpardavimais) nesusijusiems klientams Bendrijoje aptariamu laikotarpiu, o ne jos importo kiekiu Korėjoje pagaminto DRAM. Pastebėta, kad šie perpardavimai, apie kuriuos pranešė Hynix, buvo daug didesni (iki 60 %) nei faktiniai importai, apie kuriuos taip pat pranešė Hynix, per pirmus du aptariamo laikotarpio metus. Šiam dideliam neatitikimui nebuvo duota jokio patenkinamo paaiškinamo. Manoma, kad importai turėtų apimti visus Hynix Korėjoje pagamintų ir jos dukterinėms bendrovėms Bendrijoje parduotų DRAM pardavimus, priedo tam tikrus nežymius pardavimus nesusijusiems klientams Bendrijoje per trečiąją šalį.

(174) Hynix, remiama Korėjos Vyriausybės, taip pat teigė, kad nustatant jos importo į Bendriją aptariamu laikotarpiu tendencijas, tiriamo produkto importai į Bendriją iš LG Semicon Co., Ltd, įvykę iki šios bendrovės susijungimo su Hyundai Eelectronics Industries Co., Ltd (nuo 2001 m. kovo 29 d. – Hynix) datos, turėtų būti įtraukti į jos importo duomenis. Hynix ir Korėjos Vyriausybė pateikė tam tikrus ad hoc duomenis šiuo atžvilgiu, t. y. du skaičius apie iš LG Semicon Co., Ltd importą megabitais 1998 m. ir 1999 m. Jei ne, teigta, kad Hynix importo žalos nustatymo tikslu turėtų būti svarstomi tik po jos susijungimo su LG Semicon Co., Ltd datos, 1999 m.

(175) Tačiau LG Semicon Co., Ltd buvo atskiras juridinis asmuo iki kol Hyundai Electronics Industries Co., Ltd įsigijo ją iš LG Electronics Inc. ir jos susijusių bendrovių 1999 m. liepos 7 d. Po šio įsigijimo LG Semicon Co., Ltd buvo pavadinta Hyundai Micro Electronics Co., Ltd, o ši bendrovė susijungė su Hyundai Electronics Industries Co., Ltd 1999 m. spalio 13 d. Taigi LG Semicon Co., Ltd įsigijimas buvo nauja Hyundai Eelectronics Industries Co., Ltd investicija, neturinti jokio poveikio atgaline data jos padėčiai rinkoje. Kitaip tariant, Hyundai Electronics Industries Co., Ltd, Hynix pirmtakė, kuri, kaip nustatyta, buvo vienintelė bendrovė, gavusi naudos iš subsidijų, padidino savo gamybos pajėgumus. Be to, jokia šalis, įskaitant Hynix, nepranešė apie LG Semicon Co., Ltd importą 1998 ir 1999 m. savo atsakymuose į klausimyną ar kitu būdu, todėl Komisija negalėjo jo patikrinti. LG Semicon Co., Ltd duomenys negali sudaryti Hynix subsidijuojamo importo dalies. Dėl tokių priežasčių Hynix ir Korėjos Vyriausybės pretenzija atmetama.

(176) Importo iš Korėjos kiekis, aprašytas laikinojo reglamento 118 konstatuojamojoje dalyje, buvo nustatytas remiantis sumavimu tinkamai patikrintų importo duomenų, kuriuos pateikė Samsung ir Hynix savo atsakymuose į klausimyną. Taip nustatytas importo iš Korėjos kiekis aptariamu laikotarpiu išaugo 331 %. Patvirtinta, kad aptariamu laikotarpiu Hynix importas augo greičiau, t. y. 361 %.

(177) Net jei būtų atsižvelgta į LG Semicon Co., Ltd 1998 ir 1999 m. importo duomenis, kuriuos

ad hoc

pateikė Hynix bei Korėjos Vyriausybė ir kurie negalėjo būti patikrinti, jie būtų pridėti prie importo iš Korėjos kiekio, o ne Hynix importo kiekio. Importo iš Korėjos kiekis tuomet išaugtų 219 % aptariamu laikotarpiu.

Importas | 1998 m. | 1999 m. | 2000 m. | 2001 m. (TP) |

Korėjos indeksas | 100 | 128 | 185 | 319 |

iš kurio: | | | | |

Samsung indeksas: | 100 | 110 | 181 | 414 |

Hynix indeksas | 100 | 194 | 372 | 461 |

LG Semicon indeksas | 100 | 90 | 0 | 0 |

(nepatikrinti duomenys) | | | | |

(b) Importo iš Korėjos ir Hynix importo kainos

(178) Importo kainos buvo apskaičiuotos naudojantis importo kiekiais ir vertėmis, pateiktomis eksportuojančių Korėjos gamintojų atsakymuose į klausimynus. Kadangi po laikinojo reglamento paskelbimo pastabų apie importo kainas gauta nebuvo, laikinojo reglamento 119 konstatuojamojoje dalyje aprašytos išvados apie importo kainas yra patvirtinamos. Visu aptariamu laikotarpiu importo kainos keitėsi taip:

Vidutinė importo kaina | 1998 m. | 1999 m. | 2000 m. | 2001 m. (TL) |

Korėjos indeksas | 100 | 105 | 99 | 23 |

Hynix indeksas | 100 | 91 | 77 | 20 |

(179) Dėl laikinojo reglamento 122 konstatuojamojoje dalyje aprašytų laikinųjų išvadų apie kainų smukdymą, Hynix ir Korėjos Vyriausybė teigė, jog nuoroda į tai, kad kainos smukdymas vyko kai kuriems sandoriams, yra nesvarbi, nes kainų smukdymas, pagal įprastą praktiką, yra nustatomas remiantis svertiniu vidurkiu. Hynix toliau teigė, kad, siekiant nustatyti, ar jos kainos nusmukdė tam tikrą skaičių konkrečių Bendrijos pramonės sandorių, reikia atlikti arba konkrečių sandorių palyginimą, arba kasdienį palyginimą, taip pat atsižvelgiant, jei įmanoma, į dienos laiką.

(180) Tačiau pamatiniame reglamente nėra nuostatos, numatančios, kad kainų smukdymą reikia apskaičiuotu remiantis svertiniu vidurkiu ar bet kokiu kitu specialiu pagrindu. Pagal pamatinio reglamento 8 straipsnio 3 dalį, vertinant subsidijuojamo importo poveikį kainoms reikia svarstyti, ar kainų smukdymas buvo "žymus". Jame nepateikiama jokių reikalavimų, susijusių su smukdymo ribos apskaičiavimu, nenumatoma ir jokia konkreti metodologija, kurios reiktų šiuo atžvilgiu laikytis. Be to, remiantis tuo pačiu straipsniu, kainų smukdymas nėra vienintelis sprendžiamasis veiksnys nustatant žalos buvimą, veikiau jis tėra dalis bendro žalos Bendrijos pramonei vertinimo dalis ir yra atliekamas, kad padėtų orientuotis žalos ir priežastingumo vertinimo kontekste.

(181) Be to, pastebėta, kad DRAM rinka yra labai skaidri, jai būdinga didelė kainų konkurencija. Žinoma, pastoviosios išlaidos yra labai didelės. Tiekėjams reikia kurti pakankamas masto ekonomijas ir stengtis išlaikyti rinkos dalis. Kainų smukdymas vyksta konkrečiose konkurencinėse situacijose su konkrečiais klientais. Bet, jei vienas tiekėjas pasiūlo Bendrijos klientui kainą, kuri smukdo Bendrijos gamintojo parduodamų DRAM kainą, konkurencinis spaudimas sparčiai panaikiną tokį smukdymą. Taigi tokioje rinkoje stambus klientas gali priversti konkuruojančius tiekėjus tenkinti bet kokį žemesnės kainos pasiūlymą. Todėl yra sunku nustatyti kainos smukdymą duotu laikotarpiu. Tokios kainas slegiančios situacijos neleido Bendrijos gamintojams didinti kainų, o tai būtų atsitikę kitomis aplinkybėmis.

(182) Vis dėlto, Komisija nustatė žymų kainų smukdymą, svyruojantį nuo 12 % iki 32 % įvairiems DRAM tankiams didelėje dalyje (41 %) Bendrijos gamintojų sandorių, ir tai sudaro 32 % jų pardavimų vertės. Siekiant panaikinti smarkaus kainų kritimo tiriamu laikotarpiu poveikį, skaičiavimas buvo grindžiamas mėnesiniu Hynix kainų vidurkiu nepriklausomiems klientams pagal produkto tipą. Net jei būtų naudotas Hynix kasdienių kainų vidurkis (pagal produkto tipą) ir atsižvelgiant į tai, kad žymiai sumažėtų (38 %) palyginamų sandorių skaičius, būtų žymus smukdymas pirmiau nurodytame diapazone 29 % visų Bendrijos gamintojų sandorių. Taip pat pastebėta, kad nepriklausomai nuo to, ar apskaičiavime naudojamas mėnesinis ar dieninis Hynix kainų vidurkis, Bendrijos gamintojų nusmukdytų sandorių dalis lyginant su visais palyginamais sandoriais liktų ta pati, t. y. apie 47 %. Pastebėta, kad laikinojo reglamento 122 konstatuojamosios dalies priešpaskutinio sakinio pabaigoje padaryta spausdinimo klaida, kur nuorodą į Hynix pardavimus reikia pakeisti nuoroda į Bendrijos pramonės pardavimus. Kadangi daugiau pastabų apie kainų smukdymą nėra, laikinojo reglamento konstatuojamosiose dalyse nuo 119 iki 123 pateiktos laikinosios išvados patvirtinamos.

(c) Importo iš Korėjos rinkos dalis

(183) Hynix, remiama Korėjos Vyriausybės, teigė, kad priešingai nei laikinojo reglamento 124 konstatuojamojoje dalyje aprašyta didėjanti jos rinkos dalis, jos rinkos dalis aptariamu laikotarpiu mažėjo. Šis teiginys nėra pagrįstas, kadagi skaičiai apie rinkos dalis, kuriuos Hynix pateikė grįsdama savo teiginį, iš pradžių buvo grindžiami visais tiriamo produkto pardavimais jos dukterinių bendrovių Bendrijoje nesusijusiems klientams Bendrijoje aptariamu laikotarpiu, o ne Korėjoje pagamintų DRAM jos importo kiekiu. Po to, kai Hynix buvo paaiškinta, kad jos rinkos dalys, aprašytos laikinojo reglamento 124 konstatuojamojoje dalyje, buvo apskaičiuotos remiantis tinkamai patikrintais importo duomenimis, kuriuos ji pati pateikė atsakymuose į klausimyną, Hynix nurodė, kad nustatant jos rinkos dalies tendencijas aptariamu laikotarpiu, į jos importo duomenis reikėjo įtraukti LG Semicon Co., Ltd importą, įvykdytą iki šios bendrovės susijungimo su Hyundai Electronics Industries Co., Ltd. Hynix ir Korėjos Vyriausybė šiuo klausimu pateikė tam tikrų ad hoc duomenų.

(184) Dėl 175 konstatuojamojoje dalyje pateiktų priežasčių šis teiginys atmetamas, o laikinosios išvados dėl rinkos dalių, aprašytos laikinojo reglamento 124 konstatuojamojoje dalyje, yra patvirtinamos.

(185) Net jei būtų atsižvelgta į LG Semicon Co., Ltd 1998 m. ir 1999 m. importo duomenis, kuriuos

ad hoc

pateikė Hynix ir Korėjos Vyriausybė ir kurių nebuvo galima patikrinti, juos reikėtų pridėti prie importo iš Korėjos rinkos dalies, o ne prie Hynix importo rinkos dalies. Importo iš Korėjos rinkos dalis aptariamu laikotarpiu tuomet sumažėtų 21 %.

Rinkos dalys | 1998 m. | 1999 m. | 2000 m. | 2001 m. (TP) |

Korėjos indeksas | 100 | 73 | 68 | 79 |

iš kurio: | | | | |

Samsung indeksas: | 100 | 63 | 65 | 100 |

Hynix indeksas | 100 | 111 | 136 | 120 |

LG Semicon indeksas | 100 | 52 | 0 | 0 |

(nepatikrinti duomenys) | | | | |

4. BENDRIJOS PRAMONĖS PADĖTIS

(186) Kadangi nėra jokios naujos informacijos, laikinojo reglamento konstatuojamosiose dalyse nuo 125 iki 138 pateiktos laikinosios išvados dėl Bendrijos pramonės padėties yra patvirtinamos.

5. IŠVADA DĖL ŽALOS

(187) Po laikinojo reglamento paskelbimo Hynix ir Korėjos Vyriausybė teigė, kad didžioji žalos rodiklių dalis rodo, kad Bendrijos pramonės padėtis gerėja. Todėl Bendrijos pramonė negalėjo patirti jokios didesnės žalos.

(188) Tačiau nebuvo pateikta jokių argumentų, galinčių pakeisti išvadas, išdėstytas laikinojo reglamento konstatuojamosiose dalyse nuo 139 iki 141. Remiantis pamatinio reglamento 8 straipsnio 5 dalies nuostatomis, šios išvados buvo grindžiamos vertinimu visų svarbių veiksnių ir indeksų, turinčių įtakos Bendrijos pramonės būklei. Išsamus aprašas pateiktas laikinojo reglamento konstatuojamosiose dalyse nuo 125 iki 138, jis nebuvo ginčijamas. Nors aptariamu laikotarpiu Bendrijos pramonės padėtis tam tikrais atžvilgiais pagerėjo, nes augo DRAM rinka, gerėjimą labiau nei atsvėrė labai didelė žala, sukelta drastiško pardavimo kainų kritimo ir dėl to kilusių didelių nuostolių, kuriuos tiriamu laikotarpiu patyrė Bendrijos gamintojai. Šie nuostoliai turėjo neigiamų padarinių jų investicijų grąžai ir grynųjų pinigų srautui. Vadinasi, atsižvelgiant į visus veiksnius, laikinojo reglamento konstatuojamosiose dalyse nuo 139 iki 141 pasiektos išvados, kad Bendrijos pramonė patyrė esminės žalos kaip apibrėžta pamatinio reglamento 8 straipsnyje, šiuo patvirtinamos.

G. ŽALOS PRIEŽASTINGUMAS

1. Įvadas

(189) Kaip aprašyta laikinojo reglamento konstatuojamosiose dalyse nuo 143 iki 157, remiantis pamatinio reglamento 8 straipsnio 6 ir 7 dalimis buvo tirta, ar subsidijuojamas tiriamo produkto, kurio kilmės šalis yra Korėja, importas atnešė žalos Bendrijos pramonei tokiu mastu, kad ją būtų galima laikyti esmine. Be subsidijuojamo importo taip pat buvo paeiliui ištirti kiti žinomi veiksniai, būtent bendras ekonominis nuosmukis tiriamu laikotarpiu, importas iš kitų valstybių, Bendrijos pramonės eksportas ir perprodukcija, kurie tuo pačiu metu galėjo nešti žalos Bendrijos pramonei, taip siekiant užtikrinti, kad šių veiksnių sukelta žala nebūtų priskiriama subsidijuojamam importui.

(190) Po laikinųjų priemonių įvedimo Hynix ir Korėjos Vyriausybė teigė, kad Hynix importas negalėjo sukelti žalos Bendrijos pramonei, nes aptariamu laikotarpiu jos rinkos dalis mažėjo, o jos kainos nesmukdė Bendrijos pramonės kainų. Toliau jie teigė, kad bet kokia žala buvo padaryta pačios Bendrijos pramonės, dėl investicijų, kurias pastaroji atliko aptariamu laikotarpiu ir kurios didele dalimi prisidėjo prie perprodukcijos tiriamu laikotarpiu. Jie taip pat teigė, kad laikinojo reglamento analizėje neatsižvelgta į smarkų ciklišką informacijos technologijų nuosmukį tuo laikotarpiu. Pastebėta, kad Hynix pastabos dėl priežasčių nurodė tik vieną iš dviejų Bendrijos pramonę sudarančių gamintojų, t. y. Infineon. Tolesnė analizė skirta Bendrijos pramonei kaip visumai.

2. SUBSIDIJUOJAMO IMPORTO PADARINIAI

(191) Kaip aprašyta 176 ir 177 konstatuojamosiose dalyse, subsidijuojamas Hynix importas aptariamu laikotarpiu augo netgi greičiau nei Bendrijos vartojimas. Tuo pačiu laikotarpiu jų rinkos dalies raidai būdinga ta pati tendencija, t. y. ji augo (žr. 184 ir 185 konstatuojamąsias dalis) ir tiriamu laikotarpiu pasiekė labai aukštą lygį. Net jei tariamas LG Semicon Co., Ltd importo kiekis būtų pridėtas prie Hynix kiekio 1998 ir 1999 m., tokia importo tendencija link tiriamo laikotarpio vis vien būtų augusi (155 % augimas tarp 1998 m. ir tiriamo laikotarpio). Nustatyta, kad Hynix subsidijuojamo importo kiekis ir jų rinkos dalis tiriamu laikotarpiu buvo pakankamai svarbūs savaime, kad neigiamai paveiktų Bendrijos rinką ir ypač Bendrijos pramonės kainas. Rinkos analitikai [63] manė, kad Hynix yra techniškai bankrutavusi ir palaikoma tik skolos restruktūrizavimo programomis, taip išlaikydama dirbtinį perteklinį tiekimą į rinką. Šiame kontekste reikia pastebėti, kad bet koks papildomas tiekimas, kurio neatitinka paklausa, sumažina kainas. O Hynix, kaip aprašyta laikinojo reglamento 148 konstatuojamojoje dalyje, tiriamu laikotarpiu stengėsi parduoti pigiau nei savikaina. Nebuvo gauta tolesnių pastabų, galinčių pakeisti laikinojo reglamento konstatuojamosiose dalyse nuo 144 iki 148 aprašytas išvadas dėl Hynix subsidijuojamo importo poveikio žalingai Bendrijos pramonės situacijai. Todėl šios yra patvirtinamos.

(192) Todėl prieinama išvados, kad vien tik subsidijavimas, leisdamas savikainos nepaisančią kainodarą ir reikšmingai prisidėdamas prie DRAM rinką apibūdinančio perteklinio tiekimo, buvo labai svarbus veiksnys sukeliant labai žemus kainų lygius Bendrijos rinkoje. Pagrįstai galima manyti, kad be tiriamų subsidijų Bendrijos pramonės kainos būtų buvusios didesnės, ne tik dėl to, kad Hynix nebūtų galėjusi imti labai mažas kainas, ką ji darė tiriamu laikotarpiu, bet ir todėl, kad būtų buvusi mažesnė pasaulinė pasiūla. Be to, Hynix žema kaina subsidijuojamo importo kiekio didumas savaime turėjo neigiamų padarinių Bendrijos pramonės padėčiai.

3. KITŲ VEIKSNIŲ POVEIKIS

(a) Bendras ekonominis nuosmukis tiriamuoju laikotarpiu

(193) Hynix ir Korėjos Vyriausybė teigė, kad Komisija neatsižvelgė į DRAM rinkos cikliškumo poveikį. Toliau jie teigė, kad pasaulinė DRAM paklausa 2001 m. augo tik 59 %, o vidutinis metinis tempas buvo 75 %. Pastebėta, kad šie tariami pasauliniai augimo tempai yra labai subjektyvūs ir prieštarauja kitai turimai informacijai. Kaip aprašyta laikinojo reglamento 150 konstatuojamojoje dalyje, pripažįstama, kad bendras ekonominis asmeninių kompiuterių ir telekomunikacijų rinkų nuosmukis 2001 m. galėjo turėti šiek tiek kainas mažinančio poveikio. Tačiau nustatyta, kad visu aptariamu laikotarpiu DRAM vartojimui Bendrijoje ir toliau buvo būdinga augimo tendencija. Vartojimo megabitais tiriamu laikotarpiu augimą didele dalimi lėmė Microsoft XP, reikalaujančios žymiau daugiau megabitų nei ankstesnės sistemos, įvedimas ir išaugę pardavimai modernių produktų, kuriuos sukūrė žemesnės kainos. Tiesą sakant, vartojimas megabitais Bendrijoje augo beveik tokiu pat tempu nuo 1999 m. iki gerų metų 2000 (57 %), lyginant su išaugimu tarp gerų 2000 metų ir blogų 2001 metų – tiriamo laikotarpio (51 %). Todėl prieita išvados, kad, nors ekonominis nuosmukis ir galėjo šiek tiek mažinti kainas, galima teigti, jog vartojimui augant šis poveikis nebuvo esminis.

(b) Tiriamo produkto importas iš kitų valstybių nei Korėja

(194) Po laikinųjų priemonių įvedimo nebuvo gauta jokių pastabų dėl kito importo. Tačiau po atskleidimo Hynix teigė, kad, remiantis skunde pateiktais duomenimis, importas iš kitų valstybių nei Korėja (ypač Taivano) ir Samsung importas išaugo daugiau nei Hynix importas, ypač tarp 2000 m. ir tiriamo laikotarpio, ir todėl Hynix importas negalėjo sukelti jokios žalos, kurią patyrė Bendrijos pramonė. Dėl Samsung importo žr. 200 konstatuojamąją dalį. Dėl importo iš visų kitų valstybių (įskaitant Taivaną) tyrimu nustatyta, kad, skaičiuojant megabitais, jis nuo 2000 m. iki tiriamo laikotarpio sumažėjo 4,2 %. Iš tiesų, jo rinkos dalis sumažėjo nuo 31,4 % 2000 m. iki 20 % tiriamu laikotarpiu. Tuo pačiu laikotarpiu subsidijuojamas Hynix importas megabitais išaugo 24 %. Todėl manoma, kad argumentas neturi pagrindo, o laikinojo reglamento 151 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados, kad importas iš kitų valstybių nei Korėja niekaip reikšmingai neprisidėjo prie Bendrijos pramonės patirtos žalos, yra patvirtinamos.

(c) Bendrijos pramonės eksporto veikla

(195) Po laikinųjų priemonių įvedimo nebuvo gauta pastabų dėl Bendrijos pramonės eksporto veiklos. Laikinojo reglamento 152 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados patvirtinamos.

(d) Perprodukcija

(196) Po laikinųjų priemonių įvedimo Hynix ir Korėjos Vyriausybė teigė, kad bet kokią tiriamu laikotarpiu Bendrijos patirtą žalą sukėlė ji pati savo investicijomis aptariamu laikotarpiu. Jos toliau teigė, kad tokios investicijos žymiai prisidėjo prie perprodukcijos tiriamu laikotarpiu.

(197) Kaip aprašyta laikinojo reglamento 153 konstatuojamojoje dalyje, pasaulinė DRAM rinka tiriamu laikotarpiu dar vis kentėjo dėl struktūrinės perprodukcijos, kurią sukėlė paskutinio dešimtmečio lūkesčiai, kad rinka ir toliau sparčiai augs. Galima sakyti, jog ši perprodukcija prisidėjo prie dabartinio nuosmukio, kurį patiria ši pramonės šaka, sunkumo. Tačiau pastebėta, kad tiriamu laikotarpiu Bendrijos pramonės pajėgumas megabitais nepasiekė Bendrijos vartojimo. Be to, paprastai pripažįstama, kad DRAM pramonei nuolat reikia didelių investicijų, ypač mokslo tyrimams ir technologijų plėtrai, norint neatsilikti nuo moderniausių technologijų. Todėl Bendrijos pramonės investicijas aptariamu laikotarpiu galima laikyti pagrįstomis, nes jos buvo atliktos siekiant išlaikyti jos konkurencingumą augančioje rinkoje. Šiuo atžvilgiu pastebėta, kad ir Korėjos gamintojai aptariamu laikotarpiu daug investavo. Iš tiesų pasaulinės Bendrijos pramonės investicijos buvo perpus mažesnės nei abiejų Korėjos gamintojų tuo laikotarpiu. Todėl galima pagrįstai manyti, kad bet kokią perprodukciją sukūrė ne tik Bendrijos pramonė. Priešingai, būtent Korėjos pramonė daugiausia prisidėjo prie tokios perprodukcijos pasauliniu mastu. Taip pat galima pagrįstai manyti, kad, jei Korėjos Vyriausybė nebūtų įsikišusi su subsidijomis, perprodukcija ir Bendrijoje, ir pasaulyje nebūtų buvusi tokia ryški.

(e) Atsargos

(198) Po laikinųjų priemonių įvedimo Hynix taip pat teigė, kad dar viena DRAM kainų mažėjimo tiriamu laikotarpiu priežastis buvo didelė atsargų gausa. Teigta, kad "kone rekordiniais" 2000 metais, kai DRAM kainos labai išaugo, daug klientų (pvz., platintojų) sukaupė DRAM atsargas, nes naudotojai bijojo trūkumo. Tiriamu laikotarpiu, kai tapo aišku, kad asmeninių kompiuterių ir telekomunikacijų rinkų žlugimas sumažins paklausą, buvo greitai atsikratyta šių atsargų, o tai neigiamai paveikė jau ir taip krintančias kainas.

(199) Tačiau visų pirma šio argumento nepatvirtina jokie faktiniai įrodymai. Antra, jis grindžiamas neteisinga prielaida: tiriamu laikotarpiu DRAM vartojimas Bendrijoje ir toliau augo. Galiausiai, argumentas nėra tikėtinas: jokia bendrovė nekaupia atsargų tada, kai kainos didelės, ypač tokio produkto kaip DRAM, kurio gyvavimo laikas trumpas; priešingai, jos paprastai kaupia atsargas tada, kai kainos mažos. Šiuo atžvilgiu primenama, kad Bendrijos pramonės atsargos, kaip procentinis produkcijos megabitais dydis, mažėjo gerais 2000 metais ir blogais tiriamo laikotarpio metais. Tai patvirtino vienintelis bendradarbiavęs platintojas, kuris atsakymuose į klausimyną nurodė, kad "dabar gamintojai pereina prie užsakymo" kaip tik laiku "Tas pats platintojas posėdžio metu nurodė, kad jo DRAM atsargos atnaujinamos keturis kartus per mėnesį. Todėl šiuo atžvilgiu negalima kaip nors susieti atsargas ir kainas, todėl, atitinkamai, šį argumentą reikia atmesti."

(f) Samsung importas

(200) Taip pat buvo ištirta, ar kiti veiksniai, be tų kurie jau aptarti pirmiau, galėjo prisidėti prie Bendrijos pramonės tiriamu laikotarpiu patirtos esminės žalos. Šiuo atžvilgiu tirtas Samsung importas. Aptariamu laikotarpiu Samsung importas taip pat augo, bet mažesniu tempu nei Hynix importas ir bet kokiu atveju lėčiau nei Bendrijos vartojimo augimas. Taip pat buvo nustatyta, kad tiriamu laikotarpiu Samsung kainos vidutiniškai buvo didesnės nei Hynix kainos. Be to, aptariamu laikotarpiu Samsung kainos mažėjo lėčiau nei Hynix kainos. Todėl prieita išvados, kad, nors Samsung importas galėjo sukelti tam tikrą žalą Bendrijos pramonei, to nepakanka priežastiniam ryšiui tarp subsidijuojamo Hynix importo ir Bendrijos pramonės patirtos esminės žalos paneigti.

4. IŠVADA DĖL PRIEŽASČIŲ

(201) Argumentai, kuriuos suinteresuotos šalys po laikinųjų priemonių įvedimo pateikė dėl priežastingumo, nepakeitė bendrų laikinajame reglamente padarytų išvadų.

(202) Kiti veiksniai greta subsidijuojamo importo, kurio kilmės šalis yra Korėja, pvz., kitas importas, bendras ekonominis nuosmukis, Bendrijos pramonės eksporto veikla ir iš anksčiau buvusi rinkos perprodukcija, galėjo prisidėti prie tiriamu laikotarpiu Bendrijos pramonės patirtos žalos. Tačiau jų žalingas poveikis, ir individualus, ir kolektyvinis, laikomas tam tikros svarbos, bet nepakankamas panaikinti subsidijuojamam importui priskirtinai esminei žalai.

(203) Sumažėjusios Bendrijos pramonės eksporto pardavimų kainos taip pat galėjo prisidėti prie žalos. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad tiriamu laikotarpiu eksporto apimtis buvo mažesnė nei pardavimų Bendrijoje apimtis, Bendrijos pramonės patirtos žalos negalima priskirti jos eksportui.

(204) Kalbant apie perprodukciją, tokia pasaulinė situacija buvo jau daug metų, įskaitant aptariamą laikotarpį. Todėl negalima manyti, kad tik ši perprodukcija buvo priežastis labai žymaus ir staigaus kainų kritimo, dėl kurio Bendrijos pramonė patyrė žalos. Be to, subsidijuojamas importas taip pat yra esminė perprodukcijos priežastis.

(205) Tyrimas parodė, kad aptariamu laikotarpiu subsidijuojamas Hynix importas buvo parduodamas Bendrijos rinkoje tokiomis apimtimis ir kainomis, kad sukėlė labai didelę žalą Bendrijos pramonei. Nustatyta, jog toks importas buvo esminė priežastis to, kad kainos Bendrijoje dramatiškai nukrito iki lygių, atnešusių didelius nuostolius. Ši situacija turėjo sunkių padarinių Bendrijos pramonės pelningumui ir jos gebėjimui išlaikyti reikalingus investicijų lygius. Atsižvelgiant į šią analizę, kuri tinkamai atskyrė visų žinomų veiksnių poveikį Bendrijos pramonės situacijai nuo žalingo subsidijuojamo importo poveikio, prieinama išvados, kad šie kiti veiksniai nėra tokie, kad galėtų panaikinti priežastinį subsidijavimo ir žalos ryšį. Atitinkamai daroma išvada, kad toks importas atnešė esminės žalos Bendrijos pramonei kaip apibrėžta pamatinio reglamento 8 straipsnio 6 dalyje.

H. BENDRIJOS INTERESAS

(206) Jokie naudotojai, importuotojai ar platintojai nepateikė pastabų dėl Bendrijos intereso ar bet kokio kito tyrimo aspekto po laikinųjų priemonių įvedimo. Netgi keli bendradarbiavę naudotojai nepateikė jokių pastabų dėl laikinųjų išvadų. Bendrijos pramonę išreiškė savo paramą laikinajam Bendrijos intereso nustatymui.

(207) Hynix, nors ir nėra tiesiogiai suinteresuota, po laikinųjų priemonių įvedimo teigė, kad Bendrijos pramonė nėra pajėgi aprūpinti savo klientus ir kad Hynix išėjimas iš rinkos gali tik padidinti kitų ne Bendrijos gamintojų užimamą rinkos dalį.

(208) Hynix iškeltas argumentas nėra įtikinamas. Jis prieštarauja ankstesniam Hynix argumentui, kad Bendrijos pramonė pati sau sukūrė perprodukcijos padėtį. Bendrijos pramonė dar turi didelį neišnaudotą pajėgumą, kurį ji gali išnaudoti, jei rinkos sąlygos leis sąžiningą konkurenciją. Kita vertus, priemonių tikslas yra ne išstumti Hynix iš Bendrijos rinkos, o kompensuoti subsidijavimą tokiu mastu, kokiu jis suteikė naudos Hynix eksportui, kenkdamas kitiems rinkoje esantiems tiekėjams.

(209) Kadangi nėra jokių pastabų iš tiesiogiai suinteresuotų šalių, laikinojo reglamento konstatuojamosiose dalyse nuo 158 iki 174 pateiktos išvados yra patvirtinamos. Todėl prieinama išvados, kad nuolatinių kompensacinių priemonių įvedimas neprieštarauja Bendrijos interesui.

I. GALUTINIS VEIKIMO BŪDAS

(201) Atsižvelgiant į išvadas, pasiektas dėl subsidijų, žalos, priežastingumo ir Bendrijos intereso, manoma, kad reikia įvesti nuolatines kompensacines priemones, siekiant išvengti tolesnės žalos kėlimo Bendrijos pramonei subsidijuojamu importu iš Korėjos Respublikos.

1. ŽALOS PANAIKINIMO LYGIS

(211) Siekiant nustatyti nuolatinių priemonių lygį, reikia atsižvelgti ir į nustatytą subsidijos dydį, ir į Bendrijos pramonės patirtą žalą.

(212) Nuolatines priemones reikia įvesti tokiu lygiu, kuris būtų pakankamas tokio importo keliamai žalai panaikinti neviršijant nustatyto subsidijos dydžio. Apskaičiuojant, koks muito dydis yra būtinas žalingų subsidijų padariniams panaikinti, manyta, kad bet kokios priemonės turėtų leisti Bendrijos pramonei padegti savo išlaidas ir bendrai gauti pelną iki mokesčių atskaitymo, kurį pagrįstai būtų galima gauti normaliomis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra subsidijuojamo importo, parduodant panašius produktus Bendrijoje. Priešmokestinio pelno norma, naudota šiame skaičiavime, buvo 15 % apyvartos, nes tai yra būtina, jei pramonė nori išlaikyti pagrįstus investavimo lygius. Ši pelno norma buvo vidurkis tos, kurią realizavo Bendrijos pramonė per paskutinius dvejus metus iki tiriamo laikotarpio.

(213) Po laikinųjų priemonių įvedimo Hynix teigė, kad 15 % pelnas neatitinka 9,5 % pelno normos, naudotos ankstesniame antidempingo procese dėl DRAM, kurių kilmės šalys yra Korėja ir Japonija. Pastebėta, kad šie nurodyti antidempingo procesai vyko daugiau nei prieš dešimt metų, kai skyrėsi ir rinkos aplinkybės, ir pats produktas. Bet kokiu atveju, atsižvelgiant į Bendrijos pramonės tiriamu laikotarpiu patirtų nuostolių dydį, netgi pelno norma tokiame lygyje sukels žalos panaikinimo lygį, kuris vis vien būtų aukštesnis nei nustatytas subsidijos dydis.

(214) Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, laikinojo reglamento konstatuojamosiose dalyse nuo 177 iki 179 naudota metodologija žalos panaikinimo lygiui nustatyta yra patvirtinama.

2. MUITO FORMA IR LYGIS

(215) Kadangi nustatyta, jog subsidijos Hynix Semiconductors Inc. lygis yra žemesnis nei žalos panaikinimo lygis, nuolatinio skirtino kompensacinio muito norma turėtų atitikti subsidijos dydį, nustatytą remiantis pamatinio reglamento 15 straipsnio 1 dalimi, t. y. 34,8 %. Atsižvelgiant į de minimis subsidijos išvadą, Samsung Electronics Co., Ltd kompensacinis muitas neskiriamas.

(216) Šiame reglamente nurodyti individualūs kompensaciniai muitai bendrovėms buvo nustatyti remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl jie atspindi tyrimo metu nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muito normos (priešingai nei visos šalies muitas, taikomas "visoms kitoms bendrovėms") yra išimtinai taikomos importui produktų, kurių kilmės šalis yra suinteresuota šalis ir kuriuos gamina bendrovės, taigi konkretūs nurodyti juridiniai subjektai. Importuojami produktai, gaminami bet kokios kitos bendrovės, kuri nėra konkrečiai įvardyta operacinėje šio reglamento dalyje, nurodant jos pavadinimą ir adresą, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai nurodytomis bendrovėmis, negali gauti naudos iš tų normų ir jiems bus taikoma muito norma, taikytina "visoms kitoms bendrovėms".

(217) Bet kokią pretenziją, kurioje prašoma taikyti šias individualių bendrovių kompensacinio muito normas (pvz., po subjekto pavadinimo pakeitimo arba po naujų gamybos ar pardavimo subjektų įsteigimo), reikia nedelsiant siųsti Komisijai [64] su visa reikiama informacija, ypač apimančia bet kokį bendrovės gamybos, vidaus ar eksporto pardavimų veiklos pakeitimą, susijusį su, pavyzdžiui, to pavadinimo pakeitimu arba to pakeitimu gamybos ir pardavimų subjektuose. Prireikus, Komisija, pasitarusi su Patariamuoju komitetu, iš dalies atitinkamai keičia reglamentą atnaujindama sąrašą bendrovių, kurios naudojasi individualiomis muito normomis.

J. LAIKINOJO MUITO RINKIMAS

(218) Atsižvelgiant į kompensuotinų subsidijų dydį, nustatytą eksportuojantiems gamintojams, ir atsižvelgiant į Bendrijos pramonei sukeltos žalos rimtumą, manoma, jog yra būtina, kad sumos, užtikrintos laikinuoju kompensaciniu mokesčiu pagal Reglamentą (EB) Nr. 708/2003, būtų nuolatos renkamos iki skirto nuolatinio muito normos masto arba laikinojo muito normos, jei pastaroji buvo žemesnė,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Nuolatinis kompensacinis mokestis yra įvedamas importui tam tikrų elektroninių mikrograndynų, vadinamų DRAM (dinaminės laisvosios kreipties atmintinės), visų tipų, tankių ir variantų, surinktų arba ne, perdirbtuose lustuose arba plokštelėse, gaminamų naudojant metalų oksidų puslaidininkių (MOP) proceso technologijos variantus, įskaitant papildomus MOP tipus (PMOP), visų tankių (įskaitant būsimus tankius), nepriklausomai nuo prieigos greičio, konfigūracijos, pakuotės ar rėmo ir t. t. Jie apima ir DRAM, pateikiamas (ne pagal užsakymą gaminamuose) atmintinių moduliuose arba (ne pagal užsakymą gaminamuose) atmintinių plokštėse ar bet kokia kita surinkta forma, su sąlyga, kad pagrindinis jų tikslas yra teikti atmintinę, kurie dabar klasifikuojami KN kodais85422111, 85422113, 85422115, 85422117, ex85422101 (TARIC code 8542210110), ex85422105 (TARIC code 8542210510), ex85489010 (TARIC code 8548901010), ex84733010 (TARIC code 8473301010) and ex84735010 kodas 8473501010) ir kurių kilmės šalis yra Korėjos Respublika.

2. Nuolatinio kompensacinio muito norma, taikoma grynajai franko Bendrijos pasienyje kainai iki muito, yra tokia:

Korėjos gamintojai | Muito norma (%) | Papildomas TARIC kodas |

Samsung Electronics Co., Ltd 24th Fl., Samsung Main Bldg250, 2-Ga, Taepyeong-Ro, Jung-Gu, Seoul | 0 % | A437 |

Visos kitos bendrovės | 34,8 % | A999 |

3. Jei nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios nuostatos dėl muitų.

2 straipsnis

Sumos, užtikrinamos laikinojo kompensacinio muito, remiantis Reglamentu (EB) Nr. 708/2003 dėl DRAM, kurių kilmės šalis yra Korėjos Respublika, importo renkami norma nuolatinio muito arba norma laikinojo muito, jei pastaroji buvo mažesnė. Sumos, kurios užtikrinamos viršijant nuolatines kompensacinio muito normas, grąžinamos.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2003 m. rugpjūčio 11 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

F. Frattini

[1] OL L 288, 1997 10 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1973/2002 (OL L 305, 2002 11 7, p. 4).

[2] 2003 m. liepos 25 d. pasiūlymas (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

[3] OL L 102, 2003 4 24, p. 7.

[4] Hynix 2001 metų verslo planas, pateiktas FPK, 2002 m. kovo 21 d.

[5] Profesoriaus Anthony Saunders eksperto ataskaita Kompensacinio muito prašymo byloje prašymo įteikėjo vardu: Micron Technology, 2003 m. kovo 10 d. (Saunders ataskaita), p. 30–35.

[6] Saunders ataskaita, p. 20–21.

[7] Standard and Poor's, Korporacinių reitingų kriterijai, www.standardandpoors.com.

[8] Privačių finansų ekspertų Patikros ataskaita, 6 susitikimas, 14 punktas.

[9] Blogo valstybės lėšų valdymo ataskaita, Specialusis Parlamento priežiūros komitetas valstybės lėšų administravimui, Didžioji nacionalinė partija, 2002 m. lapkritis.

[10] FPK buvo įkurta pagal 1996 m. Finansų priežiūros agentūrų aktą. Ji prižiūri finansų institucijas, taip pat priima ar iš dalies keičia atskirus priežiūros reglamentus įvairiems finansų sektoriams. Ją finansuoja Korėjos Vyriausybė. Ji laikoma valstybine institucija pagal pamatinio reglamento 1 straipsnio 3 dalį.

[11] Teksto korėjiečių kalba vertimas į anglų kalbą.

[12] Hyundai Electronics pavadinimas buvo pakeistas Hynix Semiconductor 2001 m. kovo 29 d.

[13] Korėjos Vyriausybės patikros ataskaita.

[14] FPT yra valstybinė agentūra, kurios pagrindinė užduotis – atlikti finansų priežiūrą vadovaujant FPK. Ji laikoma valstybine įstaiga kaip apibrėžta pamatinio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje.

[15] The Korea Economic Daily, 2001 m. rugpjūčio 28 d., po to, kai Korėjos nacionalinio susirinkimo nariai atskleidė oficialią korespondenciją.

[16] OL C 394, 1998 12 17, p. 13.

[17] The Kyunghyang Shinmun Daily, 2001 m. sausio 9 d.; The Joong'ang Daily, 2001 m. sausio 7 d.

[18] Korėjos Vyriausybės patikros ataskaita, p. 14.

[19] Struktūriniai pokyčiai įmonių obligacijų rinkoje po valiutos krizės, BIS Papers Nr. 11, Sungmin Kim ir Jae Hwan Park, 2002 m. birželis – liepa.

[20] Įdomu pažymėti, kad tirtos priemonės, 800 milijardų KRW sindikuota paskola, 1,2 trilijono perfinansavimas pagal KPB programą ir 1 trilijono KRW vertės konvertuojamosios obligacijos, kurias įsigijo kredituojantys bankai 2001 m. birželį, sudaro 3 trilijonus KRW.

[21] Korėjos Vyriausybės patikros ataskaita, p. 16–17.

[22] Užfiksuota, kad 2001 m. sausį Korėjos Vyriausybės pareigūnas pareiškė, kad:"Hyundai skiriasi nuo Daewoo. Jos puslaidininkiai ir statybos yra pagrindinės Korėjos pramonės šakos. Šios bendrovės užima dideles rinkos dalis savo pramonės šakose, jos yra glaudžiai susijusios su kitomis šalies bendrovėmis. Todėl šių bendrovių negalima išparduoti tiesiog laikantis rinkos dėsnių".

[23] Korea Times, 2001 m. sausio 29 d.

[24] Korea Economic Daily, 2001 m. sausio 6 d.

[25] Wall Street Journal, 2001 m. sausio 29 d.

[26] Business Week Online, 2001 m. balandžio 9 d.

[27] Bloomberg, 2001 m. sausio 31 d.

[28] Reuters English News Service, 2001 m. birželio 13 d.

[29] "Obligacijų įsipareigojimų padengimas" ir "paskolų įsipareigojimų padengimas".

[30] KKGF yra speciali institucija, valdoma Korėjos Vyriausybės.

[31] Dokumente "Posėdžio apžvalga", 2001 m. sausio 4 d., KPB Greitojo kelio programai aptarti aprašomas programos veikimas. Jame neaiškinama, kaip buvo vykdoma dalyvių atranka ir kokiu pagrindu bendrovės buvo atrinktos.

[32] Tarybą sudaro KPB, Korėjos kreditų garantijos fondo ir kredituojančių bankų atstovai.

[33] KPB ketina įsigyti Hyundai Electronics obligacijas, KPB pranešimas skaudai, 2001 m. sausio 3 d.

[34] Chosun Daily, 2001 m. sausio 7 d.; The Kyunghyang Shinmun Daily, 2001 m. sausio 9 d.

[35] Reglamentas (EB) Nr. 2603/2000; OL L 301, 2000 11 30, p. 1.

[36] Dalyvaujanti bendrovė turėjo perpirkti 3 %/5 % bet kokio CBO/CLO, išleisto pagal programą. Žr. laikinojo reglamento 48 konstatuojamąją dalį.

[37] Į programą patenkančios obligacijos yra 80 % obligacijų, apmokėtinų per tam tikrą laikotarpį. Pagal programos sąlygas, Hynix apmoka 20 % savo apmokėtinų obligacijų.

[38] Turima informacija taip pat rodo, kad 2002 m. birželį KPB dar vis turėjo 82,4 milijardo KRW obligacijų, patenkančių į KPB programą.

[39] Shinhan Bank, ING Barings, 2001 m. balandžio 24 d.; KorAm Bank, ING Barings, 2001 m. rugsėjo 26 d.; Hana Bank, Morgan Stanley, Dean Witter, 2001 m. spalio 30 d.; Kookmin Bank, Morgan Stanley, Dean Witter, 2001 m. spalio 24 d.

[40] Pastebėta, kad 2001 m. gegužę įsigytos konvertuojamosios obligacijos bankų buvo apkeistos nuosavu kapitalu arba nurašytos praėjus vos keliems mėnesiams, vykdant 2001 m. spalio restruktūrizavimo priemones.

[41] The Naeoe Economic daily, 2001 m. kovo 10 d.

[42] The Maeil Economic Daily, 2001 m. kovo 11 d.

[43] Korea Times, 2001 m. balandžio 24 d.

[44] Maeil Economic, 2001 m. balandžio 24 d.

[45] Korea Times, 2001 m. birželio 21 d.; Dow Jones International News, 2001 m. birželio 20 d.

[46] Laikinojo reglamento 39 konstatuojamoji dalis.

[47] Donga Daily, 2001 m. gegužės 4 d.; Korea Economic Daily, 2001 m. gegužės 3 d.; Maeil Economic, 2001 m. gegužės 7 d.

[48] Hynix verslo panas 2001 metams, pateiktas FPK 2002 m. kovo 21 d.

[49] Saunders ataskaita, p. 30–35.

[50] Saunders ataskaita, p. 20–21.

[53] Privačių finansų ekspertų patikros ataskaita, 1 posėdis, 2 punktas, 2 posėdis, 6 punktas, 4 posėdis, 9 punktas, 5 posėdis, 11 punktas.

[54] Privačių finansų ekspertų patikros ataskaita, 1 posėdis, 2 punktas, 2 posėdis, 6 punktas, 6 posėdis, 9 punktas.

[55] Apie KorAm vertimą dalyvauti įsigyjant konvertuojamąsias obligacijas 2001 m. birželį: Korea Times, 2001 m. birželio 21 d.; apie Korea First Bank vertimą dalyvauti KPB obligacijų programoje: Far Eastern Economic Review, 2001 m. vasario 15 d.

[56] Skalė yra nuo 1 iki 10.

[57] Korėjos Vyriausybei priklausė 100 % Woori Bank ir 80 % CHB.

[58] Pastebėta, kad vidiniame Woori Bank dokumente, rekomenduojančiame dalyvauti 2001 m. spalio priemonėse, teigiama: "Jei Hynix būtų perduota teismui administruoti arba būtų likviduota, to padariniai šalies ūkiui būtų didžiuliai. Įmonei priklauso 4 % viso eksporto, joje dirba 15000 darbuotojų, įskaitant pačią bendrovę bei jos tiekėjų ir vartotojų įmones". Tai rodo, jog buvo atsižvelgta į visuomenės interesą.

[59] Tačiau UBS Warburg 2002 m. rugsėjo 18 d. teigė, kad atsižvelgus į didelę Korėjos Vyriausybei priklausančią banko dalį, papildomas skolinimas ateityje gali pasirodyti neišvengiamas.

[60] Korea Times, 2002 m. lapkričio 25 d.

[61] Viešas pranešimas apie kitus svarbesnius vadybos klausimus, sprendimas atliktas Hynix-CFIC posėdyje, 2002 m. gruodžio 30 d.

[62] Korea Times, 2002 m. lapkričio 26 d.

[63] Morgan Stanley, Hynix Semiconductor – 2002 m. rugsėjo 25 d.

[64] European Commission – Directorate General for Trade – Directorate B – J-79 5/17 – Rue de la Loi/Wetstraat 200 – B-1049 Brussels.

--------------------------------------------------