Tarybos reglamentas (EB) Nr. 882/2003

2003 m. gegužės 19 d.

dėl tunų paieškos ir patikrinimo sistemos sukūrimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

kadangi:

(1) Bendrija yra suinteresuota žvejyba Ramiojo vandenyno rytinėje dalyje ir pradėjo prisijungimo prie Amerikos tropinių tunų komisijos, toliau - IATTC, procedūrą bei, laikydamasi įsipareigojimų dėl bendradarbiavimo, kaip numatyta Jungtinių Tautų Konvencijoje dėl jūrų teisės, Bendrija nusprendė taikyti IATTC priimtas priemones iki jos prisijungimo prie tos organizacijos.

(2) Bendrija pasirašė Susitarimą dėl Tarptautinės delfinų išsaugojimo programos [3], toliau - AIDCP, ir priėmė sprendimą dėl jo laikinojo taikymo pagal Sprendimą 1999/386/EB [4] iki jo galutinio patvirtinimo. Todėl Bendrija privalo taikyti Susitarimo nuostatas, o IATTC sprendžia klausimą dėl jo sekretoriato.

(3) 1999 m. AIDCP Susitariančiosios Šalys priėmė sprendimą dėl tunų, sugaunamų Susitarimo taikymo teritorijoje, paieškos ir patikrinimo sistemos sukūrimo. Bendrija turėtų sukurti atitinkamą tunų, sugaunamų Susitarimo taikymo teritorijoje, paieškos ir patikrinimo sistemą, laivams žvejojant, kaip numatyta AIDCP. Šios sistemos tikslas - sudaryti sąlygas nuo sugavimo iki paruošimo mažmeninei prekybai momento atskirti tunus, nekeliančius grėsmės delfinams nuo tunų, keliančių grėsmę delfinams. Sistema remiasi prielaida, kad nuo sugavimo momento bei iškrovimo, sandėliavimo, perkrovimo ir perdirbimo metu tunas laikomas nekeliančiu grėsmės delfinams.

(4) Kadangi šis sprendimas tapo privalomas Susitarimo Šalims, Bendrija privalo jį įgyvendinti.

(5) Kiekviena valstybė narė atsako už sugautų žuvų iškrovimo ir gabenimo priežiūrą, tačiau ji gali perduoti savo atsakomybę valstybei, kurioje iškraunama pagal administracinį susitarimą arba susitarimą.

(6) 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2847/93 nustatantis bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą [5] taikomas visai žvejybos veiklai ir visoms susijusioms veiklos rūšims, vykdomoms valstybių narių jurisdikcijoje esančiuose ar joms priklausančiuose teritoriniuose ir jūriniuose vandenyse, įskaitant Bendrijos žvejybos laivų veiklą trečiųjų šalių vandenyse ar atviroje jūroje, nepaisant Bendrijos ir trečiųjų šalių sudarytų žvejybos susitarimų ar Bendrijos pasirašytų tarptautinių konvencijų.

(7) Priemones, būtinas šio reglamento įgyvendinimui, reikėtų priimti laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB nustatantis Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką [6],

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Tikslas

Šis reglamentas nustato tunų paieškos ir patikrinimo sistemos, patvirtintos Susitarimu dėl Tarptautinės delfinų išsaugojimo programos (AIDCP), pagrindinius taikymo Bendrijoje principus ir sąlygas.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas su valstybės narės vėliava plaukiojantiems ir Bendrijoje registruotiems žvejybos laivams, toliau - Bendrijos žvejybos laivams, žvejojantiems tunus Susitarime numatytoje teritorijoje.

Šis reglamentas taip pat taikomas visiems, plaukiojantiems su valstybės narės vėliava ir Bendrijoje registruotiems laivams, gabenantiems tunus, identifikuojamus pagal paieškos formą. Jis taip pat taikomas Susitarime numatytoje teritorijoje sugautiems, iškrautiems, sandėliuojamiems, perkrautiems ar perdirbtiems Bendrijoje tunams.

3 straipsnis

Sąvokos

Šiame reglamente naudojamos šios sąvokos:

1) tunas - Scombridae pobūrio rūšis, išskyrus Scomber rūšį;

2) delfinas - Delphinidae šeimos rūšis, sugaunama kartu su geltonuodegiu tunu, žvejojamu Susitarime numatytoje teritorijoje;

3) Susitarime numatyta teritorija - Ramiojo vandenyno rytinės dalies vandenys, kaip nurodyta AIDCP 3 straipsnyje;

4) tunai, nekeliantys grėsmės delfinams - tunai, sugaunami tinklais, kuriuose nėra užfiksuota delfinų žūties ar delfinų sunkių sužeidimų;

5) tunai, keliantys grėsmę delfinams - tunai, sugaunami tinklais, kuriuose užfiksuota delfinų žūties arba delfinų sunkių sužeidimų atvejų; bet kokie tunai, sugaunami tinklais, delfinus sąmoningai apsupant laivais be delfinų mirtingumo ribos (DMR) arba laivais, kurių kapitonų nėra sekretoriato prižiūrimame kvalifikuotų kapitonų sąraše, yra laikomi tunais, keliančiais grėsmę delfinams;

6) stebėtojas - asmuo, paskirtas į laivą pagal IATTC arba Susitariančiosios šalies nacionalinę stebėjimo programą registruoti laivo žvejybos veiklą;

7) paieškos forma - dokumentas pateikiamas laikantis I priedo A pavyzdžio (tunai, sugaunami nekeliant grėsmės delfinams) ir laikantis II priedo B (tunai, sugaunami keliant grėsmę delfinams);

8) gaudymas tinklu - vilktinio tinklo, skirto tunų sugavimui, išskleidimas ir ištraukimas;

9) konteineris - bet kuri talpykla, skirta tunų sandėliavimui po iškrovimo, sandėliuojant šaldymo sandėlyje arba pervežti perdirbimui.

4 straipsnis

Valstybių narių įsipareigojimai

1. Valstybės narės, laikydamosi šio reglamento, atsako už sugautų, pervežtų ir iškrautų siekiant perdirbti jų teritorijoje tunų paiešką ir patikrinimą.

2. Įsipareigojimas, nurodytas straipsnio 1 dalyje, taip pat yra taikomas tunams, iškrautiems už Susitarime numatytos teritorijos ribų, iš laivų, plaukiojančių toje teritorijoje. Iškraunamo iš laivų krovinio svoris patvirtinamas pagal paieškos sistemą.

3. AIDCP sekretoriatas išduoda tunų paieškos formas laive esantiems stebėtojams, išskyrus, kai valstybė narė, kurios jurisdikcijai priklauso laivas, vykdo nacionalinę stebėjimo programą. Tokiais atvejais valstybės narės pateikia paieškos formas stebėtojui, esančiam kiekviename laive, plaukiojančiame su valstybės narės vėliava ir turinčiame leidimą žvejoti tunus Susitarime numatytoje teritorijoje.

4. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jų teritorijoje sandėliuojami, perdirbami arba parduodami tunai, sugauti Susitarime numatytoje teritorijoje, keliantys ar nekeliantys grėsmės delfinams, būtų aiškiai identifikuoti iki paruošimo mažmeninei prekybai momento. Šiai tvarkai keliami šie reikalavimai:

a) neperdirbtų tunų, turinčių paieškos formos numerį, nuosavybė keičiama laikantis 6 straipsnio 4, 5 ir 7 dalių;

b) perdirbimo metu tunai, keliantys grėsmę delfinams, neturi būti perdirbami toje pačioje gamybos linijoje tuo pačiu metu;

c) perdirbėjai saugo apskaitos dokumentus, pakankamai aiškius, kad pagal atitinkamą paieškos formos numerį būtų atsekami perdirbtų tunų partijos numeriai.

5 straipsnis

Įsipareigojimas žvejybos operacijų metu

1. Stebėtojas nustato, ar tunai buvo sugauti nekeliant grėsmės ar keliant grėsmę delfinams ir, remiantis nustatymo rezultatais, tunai pakraunami į atitinkamus triumus.

2. Užbaigus pakrovimo operacijas, stebėtojas, pasikonsultavęs su kapitonu ar jo atstovu, į atitinkamą paieškos formą įrašo tunų, pakrautų į kiekvieną triumą, rūšį ir kiekį, apskaičiuotą pagal grynąjį svorį. Kapitonas arba jo atstovas ir stebėtojas pasirašo užpildytą paieškos formą.

3. Perkeliant tunus jūroje iš vieno laivo tinklų į kitą laivą, abiejų laivų stebėtojai privalo tai nurodyti paieškos formoje, nurodant perkeltų tunų kiekį, rūšį ir nurodant, ar tunai kelia grėsmę delfinams ar nekelia tokios grėsmės.

4. Žūklės pabaigoje kapitonas ir stebėtojas kartu peržiūri paieškos formą, įrašo papildomas pastabas ir ją pasirašo. Žūklė laikoma baigta, vieno iškrovimo arba dalinių, nuosekliai vykdomų iškrovimų metu iš laivo iškrovus du trečdalius arba daugiau visų pagautų žuvų.

5. Komisija gali priimti išsamias taisykles dėl šio straipsnio taikymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

6 straipsnis

Iškrovimo, pervežimo, sandėliavimo ir perdirbimo operacijos

1. Ne vėliau kaip 72 valandos iki nustatytos iškrovimo datos, laivo kapitonas, savininkas arba jo patikėtinis prieš patikrinimą praneša savo nacionalinės valdžios institucijoms apie visų arba dalies sugautų žuvų iškrovimo datas ir vietas.

2. Jei, iškrovus laivą, žūklė baigiasi, tam laivui ir paskesnei žūklei išduodama nauja paieškos forma, kurioje iškart nurodoma bet kokia sugautų tunų dalis, likusi laive.

3. Jei, iškrovus laivą, žūklė nesibaigia, laive lieka paieškos formos originalas ir jos kopija su pradiniais parašais siunčiama iškrovimo uosto nacionalinės valdžios institucijoms.

4. Jei tunai iškraunami iš vieno žvejybos laivo ir pakraunami į laivą, naudojamą pervežimams, nugabenti į perdirbimo vietą, valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja laivas, naudojamas pervežimams, prisiima atsakomybę už atitinkamos tunų paieškos formos įsigijimą, informacijos apie iškrovimą (įskaitant bendrą iškrautą svorį, jei šis buvo nustatytas) saugojimą, tunų, nekeliančių grėsmės delfinams ir tunų, keliančių grėsmę delfinams, laikymo atskirai pakrovimo ir pervežimo metu patikrinimą ir visos atitinkamos informacijos perdavimą AIDCP sekretoriatui, nusiunčiant kopiją Komisijai. Abiejų tipų tunai pervežimo metu gali būti sandėliuojami toje pačioje vietoje, jei jie yra atskiriami vieni nuo kitu tinklu ar panašia medžiaga ir jei aiškiai identifikuojami tunai, keliantys grėsmę delfinams.

5. Jei tunai iškraunami nedelsiant perdirbti, valstybė narė, kurioje perdirbama, prisiima atsakomybę už iškrovimo dokumentų tvarkymą ir tunų, keliančių grėsmę ir nekeliančių grėsmės delfinams, patvirtinto svorio registravimą. Ši valstybė narė, įrašydama būtiną informaciją į duomenų bazę ir atlikdama perdirbtų tunų paiešką, naudojasi tunų paieškos formos originalu ir siunčia šios formos kopiją valstybei narei, su kurios vėliava plaukiojantis laivas žvejojo nurodytus tunus.

6. Iškrauti tunai sukraunami į skirtingus konteinerius, atsižvelgiant į tai, ar jie kelia ar nekelia grėsmės delfinams. Kiekvienas konteineris identifikuojamas pagal atitinkamą tunų paieškos formos numerį, tunų sugavimo aplinkybes ir patvirtintą svorį.

7. Kiekviena sugautų žuvų dalis privalo turėti atitinkamą identifikavimo kodą visų perdirbimo etapų metu. Apie kiekvieną sugautų žuvų perdavimą privaloma pranešti valstybės narės, kurioje atliekamas iškrovimas/perdirbimas, kompetentingoms institucijoms, nurodant paieškos formos numerį, tunų rūšį ir kiekį bei krovinio gavėją.

8. Kai tunai yra iškraunami trečiosios šalies uostuose, valstybė narė gali konkrečiu susitarimu įgalioti tos valstybės, kurioje yra uostas, institucijas atlikti iškrovimo ir pervežimo priežiūrą.

Kai trečiosios šalies uosto valstybė yra AIDCP Šalis, uosto valstybė yra atsakinga už paieškos formą.

Kai trečiosios šalies uosto valstybė nėra AIDCP Šalis, valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja laivas, lieka atsakinga už paieškos formą, išskyrus tuos atvejus, kai konkrečiu dvišaliu susitarimu susitariama kitaip.

9. Komisija gali priimti išsamias taisykles dėl šio straipsnio taikymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.

7 straipsnis

Duomenų perdavimas

1. Siekdamos įgyvendinti šias taisykles, valstybės narės sukuria kompiuterinę duomenų bazę, prie kurios Komisija privalo turėti priėjimą kompiuteriniu būdu.

2. Per 10 dienų nuo tunų paieškos formos gavimo valstybės narės siunčia stebėtojo ir kapitono pasirašytą paieškos formą AIDCP sekretoriatui ir šios formos kopiją - Komisijai.

3. Valstybės narės praneša AIDCP sekretoriatui ir Komisijai, nusiųsdamos pranešimo kopiją, apie neperdirbtų tunų nuosavybės pasikeitimus, kaip numatyta 4 straipsnio 4 dalyje.

4. Iki kiekvienų metų gegužės 1 d. valstybės narės siunčia ataskaitą apie tunų paieškos ir patvirtinimo sistemos įgyvendinimą Komisijai, kuri, remdamasi ataskaita, siunčia pranešimą AIDCP sekretoriatui prieš kiekvieno metinio susitikimo pradžią.

5. Valstybės narės siunčia Komisijai pareigūnų, atsakingų už tunų paieškos ir patvirtinimo sistemos įgyvendinimą, pavardes ir adresus, kaip nustatyta šiame reglamente.

6. Komisija siunčia AIDCP sekretoriatui Komisijos pareigūnų, atsakingų už tunų paieškos ir patvirtinimo sistemos įgyvendinimą, pavardes ir adresus, kaip nustatyta šiame reglamente.

8 straipsnis

Priedai

I ir II priedai gali būti pakeisti, kad būtų galima taikyti AIDCP apsaugos priemonės, kurios tampa privalomos Bendrijai 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

9 straipsnis

Įgyvendinimas

Priemonės, būtinos įgyvendinti 5 straipsnio 5 dalį ir 6 straipsnio 9 dalį, priimamos 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

Priemonės, kurių turi būti imamasi pagal 8 straipsnį, priimamos 10 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka.

10 straipsnis

Komiteto darbo tvarka

1. Komisijai padeda Komitetas, įsteigtas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 [7] 30 straipsnį.

2. Darant nuorodą į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EEB 4 ir 7 straipsniai.

3. Darant nuorodą į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EEB 5 ir 7 straipsniai

4. Laikotarpis, nustatytas Sprendimo 1999/468/EEB 4 straipsnio 3 dalyje ir 5 straipsnio 6 dalyje, yra trys mėnesiai.

5. Komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

11 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2003 m. gegužės 19 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

A.-A. Tsochatzopoulos

[1] OL C 304 E, 2001 10 30, p. 212.

[2] Nuomonė pateikta 2003 m. kovo 27 d. (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

[3] OL L 132, 1999 5 27, p. 3.

[4] OL L 147, 1999 6 12, p. 23.

[5] OL L 261, 1993 10 20, p. 1; reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2846/98 (OL L 358, 1998 12 31, p. 5).

[6] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[7] OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

Tunų, nekeliančių grėsmės delfinams, paieškos dokumentas (A pavyzdys)

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

Tunų, keliančių grėsmę delfinams, paieškos dokumentas (B pavyzdys)

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------