Komisijos reglamentas (EB) Nr. 408/2003

2003 m. kovo 5 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1148/2001 dėl šviežių vaisių ir daržovių atitikties prekybos standartams patikrinimų

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2200/96 dėl bendro vaisių ir daržovių rinkos organizavimo [1] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 47/2003 [2], ypač į jo 10 straipsnį,

kadangi:

(1) Komisijos reglamente (EB) Nr. 1148/2001 [3] su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2379/2001 [4], nustatytos tiek vartojimui vidaus rinkoje, tiek eksportui skirtų produktų atitikties prekybos standartams patikrinimo taisyklės.

(2) Būtina aiškiai nustatyti, kad pakankamas atitikties garantijas suteikiantys ir todėl specialiomis nuostatomis eksporto etape galintys pasinaudoti prekiautojai – tai nebūtinai tik tie prekiautojai, kurie supakavo produktus išsiuntimo etape. Iš tikrųjų, kai kurie prekiautojai, suteikiantys minėtas garantijas, pavyzdžiui didmeniniai, kurie užsiima reeksportavimu arba persiuntimu, savarankiškai atliekant atitikties patikrinimą, neturi pakavimui skirtų patalpų. Be to, dėl aiškumo eksportavimo etape išduotame sertifikate papildomai įrašoma "savikontrolė", kai kontrolės įstaiga pati neatlieka fizinio prekių patikrinimo.

(3) Būtų tikslinga nustatyti, kad atlikdamos patikrinimus importo etape, valstybės narės sutelktų dėmesį partijoms ir siuntoms, kurios kelia didžiausią neatitikimo prekybos standartams pavojų. Tam tikslui pageidautina, kad valstybės narės nustatytų šios rizikos vertinimo kriterijus ir taisykles, reglamentuojančias šių patikrinimų sušvelninimą, kai neatitikimo rizika nedidelė. Siekiant suvienodinti valstybių narių patikrinimo procedūras, Komisijai reikėtų nustatyti bendras gaires.

(4) Trečiųjų šalių išduotų atitikimo sertifikatų lydimos prekių partijos, kurių patikrinimai patvirtinti remiantis Reglamento (EB) Nr. 1148/2001 nuostatomis, rečiau neatitinka standartų nei sertifikatų nelydimos partijos ar siuntos. Todėl minėtos partijos arba siuntos turėtų būti tikrinamos daug mažiau už prekes, nelydimas sertifikatų. Be to, atsižvelgiant į mažesnį tikrinimo mastą ir eksportuojančių trečiųjų šalių jau padarytas tikrinimo išlaidas, šiuo atveju reikėtų užtikrinti, kad galimi valstybių narių mokesčiai būtų mažesni už tuos, kurie mokami pagal bendrąją importo tikrinimo sistemą ir būtų proporcingi atliktiems patikrinimams.

(5) Turėtų būti nustatytos papildomos nuostatos tiems atvejams, kai vienos valstybės narės standartų neatitikusias prekes prekiautojai nori prilyginti kitos valstybės narės standartams arba kai prekės jau nebegali atitikti standartų.

(6) Daugelis prekiautojų savo atsargose dar turi daug pakuočių, išspausdintų iki 2002 m. sausio 1 d. su Komisijos reglamente (EEB) Nr. 2251/92 [5] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 766/97 [6], nustatytomis nuorodomis. Būtų tikslinga šių pakuočių naudojimo laikotarpį pratęsti šešis mėnesius.

(7) IV priede nustatytus tikrinimo būdus reikėtų atnaujinti, ypač atsižvelgiant į riešutams taikomą praktiką ir į vaisių bei daržovių sunokimo laipsnio tyrimo būdus.

(8) Todėl reglamentą (EB) Nr. 1148/2001 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(9) Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Šviežių vaisių ir daržovių vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1148/2001 iš dalies keičiamas taip:

1. 5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalies trečioji pastraipa išbraukiama;

b) įterpiama 1a dalis:

"1 bis. Antroje pastraipoje minimas nuostatas valstybės narės gali taikyti prekiautojams, kurie laikosi šių reikalavimų:

a) pateikia pakankamas garantijas dėl vaisių ir daržovių, kuriais jie prekiauja, nuolatinės ir didelio laipsnio atitikties;

b) turi tikrinantį personalą, gavusį valstybės narės patvirtintą apmokymą;

c) įsipareigoja patikrinti jų parduodamų prekių atitiktį;

d) įsipareigoja užregistruoti kiekvieną jų atliktą patikrinimą.

Valstybės narės, atsižvelgdamos į kiekvieno prekiautojo kategoriją ir remdamosi rizikos analize, gali nustatyti, kokią minimalią minėtų prekiautojų siuntų dalį ir kokius kiekius turi tikrinti kompetentinga kontrolės įstaiga eksportavimo etape. Šios dalies turi pakakti tam, kad būtų užtikrintas Bendrijos taisyklių laikymasis. Jei šių patikrinimų metu nustatomi dideli pažeidimai, kontrolės įstaigos padidina tikrintiną šių prekiautojų siuntų dalį."

c) 2 dalis papildoma šia pastraipa:

"Jei, remdamasi 1a dalies nuostatomis, kompetentinga kontrolės įstaiga eksportavimo etape nepatikrino partijų, kurioms išduotas atitikties sertifikatas, šio sertifikato 13 skiltyje (Pastabos) nurodoma: "savikontrolė (Reglamento (EB) Nr. 1148/2001 5 straipsnio 1a dalis)"."

2. 6 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

"4. Jei importavimo punkto kompetentinga kontrolės įstaiga mano, kad nėra didelio pavojaus, jog kai kurios partijos gali neatitikti prekybos standartų, nepaisydama šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatų, ji gali netikrinti šių siuntų. Ji siunčia muitinei antspaudu patvirtintą deklaraciją ar kitokiu būdu ją informuoja, kad ši gali atlikti muitinės formalumus.

Taikydama pirmąją pastraipą, kontrolės įstaiga iš anksto nustato partijų neatitikimo rizikos vertinimo kriterijus ir, remdamasi rizikos analize, pagal jos nustatytas importo rūšis – minimalią siuntų dalį ir kiekius, kurių atitiktį importavimo etape turi patikrinti kompetentinga kontrolės įstaiga. Kiekviena dalis, nurodyta remiantis šia pastraipa, visada turi būti gerokai didesnė už nustatytas remiantis 7 straipsnio 5 dalimi.

4 bis. Kad šio straipsnio 4 dalies nuostatos valstybėse narėse būtų taikomos vienodai, Komisija parengia bendras jos taikymo rekomendacijas. Koordinavimo institucija nedelsdama informuoja Komisiją apie 4 dalies taikymo taisykles, įskaitant 4 dalies antroje pastraipoje minėtus kriterijus bei minimalias dalis ir visus vėlesnius šių taisyklių pakeitimus."

3. 7 straipsnio 5 dalis papildoma šia pastraipa:

"Jei valstybė narė nustato mokestį, padengiantį su šioje dalyje nurodytais patikrinimais susijusias išlaidas, to mokesčio dydis turi atspindėti išlaidas, patirtas tikrinant mažesnę siuntų bei kiekių dalį, nei atliekant 6 straipsnyje nurodytus patikrinimus."

4. 9 straipsnio 3 dalis papildoma šiomis pastraipomis:

"Jei kontrolės įstaiga pripažįsta prekiautojo pageidavimą sutvarkyti prekes taip, kad šios atitiktų kitos valstybės narės standartus nei tos, kurioje patikrinimo metu buvo nustatytas jų neatitikimas, valstybės narės imasi bet kurių, jų nuomone, tinkamų priemonių, ypač tarpusavio bendradarbiavimo, kad patikrintų, ar minėtos prekės iš tikrųjų sutvarkytos taip, kad atitiktų standartus.

Jei prekių neįmanoma nei sutvarkyti taip, kad jos atitiktų standartus, nei panaudoti gyvūnų šėrimo, pramoninio perdirbimo arba kita ne maistine paskirtimi, kontrolės įstaiga prireikus gali pareikalauti, kad prekiautojai imtųsi atitinkamų priemonių, užtikrinančių, kad minimais produktais nebūtų prekiaujama.

Prekiautojai įpareigojami teikti informaciją, kuri, valstybių narių nuomone, būtina šios pastraipos taikymui."

5. 11 straipsnio 2 dalyje data "2002 m. gruodžio 31 d." pakeičiama data "2003 m. birželio 30 d."

6. IV priedas keičiamas šio reglamento priedu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2003 m. kovo 5 d.

Komisijos vardu

Franz Fischler

Komisijos narys

[1] OL L 297, 1996 11 21, p. 1.

[2] OL L 7, 2003 1 11, p. 64.

[3] OL L 156, 2001 6 13, p. 9.

[4] OL L 321, 2001 12 6, p. 15.

[5] OL L 219, 1992 8 4, p. 9.

[6] OL L 112, 1997 4 29, p. 10.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

"

IV PRIEDAS

9 straipsnio 1 dalyje minimi patikrinimo metodai

Pastaba:

Toliau nurodyti patikrinimo metodai remiasi šviežių vaisių ir daržovių kokybės kontrolės įgyvendinimo gairių nuostatomis, kurias patvirtino JT/EKE (Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos) Greitai gendančių prekių standartizacijos ir kokybės gerinimo darbo grupė.

1. SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI

a) Atitikties patikrinimas

Patikrinimas, kurį inspektorius pagal šį reglamentą atlieka siekdamas patikrinti vaisių ir daržovių atitiktį Reglamente (EB) Nr. 2200/96 nurodytiems prekybos standartams.

Tikrinimą sudaro:

- tam tikrais atvejais, identiškumo ir dokumentų patikrinimas: partiją lydinčių dokumentų arba sertifikatų ir (arba) Reglamento (EB) Nr. 1148/2001 4 straipsnio 3 dalies antros pastraipos trečioje įtraukoje ir 5 straipsnio 1a dalies d punkte nurodytų registrų patikrinimas ir prekių bei minėtuose dokumentuose nurodytos informacijos atitikimo patikrinimas,

- iš partiją sudarančių prekių paimtų pavyzdžių fizinis patikrinimas siekiant užtikrinti, kad ši partija atitinka visus prekybos standartuose nustatytus reikalavimus, įskaitant pakuočių pateikimo bei ženklinimo nuostatas ir pakavimą.

b) Inspektorius

Kompetentingos kontrolės įstaigos įgaliotas asmuo, turintis reikiamą išsilavinimą ir nuolat tobulinantis savo žinias, kurios leistų jam atlikti atitikties patikrinimus.

c) Siunta

Kontrolės metu nustatytas ir dokumente nurodytas konkretaus prekiautojo skirtos parduoti produkcijos kiekis. Siuntą gali sudaryti vienos arba kelių rūšių produkcija: ji gali susidėti iš vienos ar kelių šviežių vaisių ir daržovių partijų.

d) Partija

Vienoje vietoje atliekamos kontrolės metu esantis produkcijos kiekis, turintis panašias charakteristikas pagal toliau išvardytus požymius:

- pakuotojas ir (arba) siuntėjas,

- kilmės šalis,

- produkcijos pobūdis,

- produkcijos klasė,

- dydis (jei produkcija skirstoma pagal dydį),

- veislė arba prekės komercinis tipas (atsižvelgiant į atitinkamas standarto nuostatas),

- pakavimo tipas ir pateikimo būdas.

Tačiau, jeigu tikrinant siuntas neįmanoma atskirti partijų ir (arba) atskirų partijų pateikimo formos, visos konkrečios siuntos partijos gali būti laikomos viena partija, jei jos yra panašios produkcijos rūšies, siuntėjo, kilmės šalies, klasės ir veislės arba komercinio tipo atžvilgiu, jei pastarasis nurodytas standarte.

e) Pavyzdžių ėmimas

Atitikties patikrinimo metu iš partijos laikinai paimtas bendras pavyzdys.

f) Pirminis pavyzdys

Iš partijos paimta pakuotė arba, kai produkcija nesufasuota, iš partijos tam tikros vietos paimtas kiekis.

g) Jungtinis bandinys

Keli iš partijos paimti tipiniai pirminiai pavyzdžiai, kurių kiekio pakanka pagal visus kriterijus įvertinti partiją.

h) Antrinis pavyzdys

Riešutų antrinis pavyzdys yra tipinis produkto kiekis, paimtas iš kiekvieno pirminio pavyzdžio, paimto iš 300 g–1 kg sveriančio jungtinio bandinio. Jei pirminį pavyzdį sudaro supakuoti maisto produktai, antrinis pavyzdys yra viena pakuotė.

i) Sudėtiniai pavyzdžiai

Riešutų sudėtinis pavyzdys yra ne mažiau kaip 3 kg sveriantis iš jungtinio bandinio paimtų visų antrinių pavyzdžių mišinys. Sudėtiniame pavyzdyje riešutai turi būti vienodai sumaišyti.

j) Sumažintieji mėginiai

Tam tikras iš jungtinio bandinio paimtas tipinis produkcijos kiekis, kurio pakanka įvertinti tam tikrus atskirus kriterijus. Riešutų sumažintąjį mėginį turi sudaryti ne mažiau kaip 100 iš sudėtinio pavyzdžio paimtų riešutų. Iš visuminio pavyzdžio gali būti paimti keli sumažintieji mėginiai.

k) Pakuotės

Atskirai supakuota partijos dalis, įskaitant turinį. Pakuojama taip, kad daugybę prekinių vienetų arba produktų, birių ar supakuotų, būtų lengviau tvarkyti ir transportuoti, t. y. išvengti jų apgadinimo fiziškai tvarkant ar transportuojant. Kelių, geležinkelių, laivų ir lėktuvų konteineriai nelaikomi pakuotėmis. Kai kuriais atvejais pakuotė yra prekinė pakuotė.

l) Prekinės pakuotės

Atskirai supakuota partijos dalis, įskaitant turinį. Prekinės pakuotės pakuojamos taip, kad prekinis vienetas galutiniam naudotojui arba vartotojui būtų pristatytas į pirkimo vietą. Prekines pakuotes sudarančios fasuotės yra pakavimas maisto produktą apgaubiant visiškai arba iš dalies, bet nesudarant galimybės jo pakeisti atidarant arba pakeičiant pakuotę.

2. ATITIKTIES PATIKRINIMO ĮGYVENDINIMAS

a) Bendra pastaba

Fizinis patikrinimas atliekamas įvertinant jungtinius bandinius, atsitiktinai paimtus iš skirtingų tikrinamos partijos vietų. Jis remiasi prielaida, jog partija atitinka jungtinį bandinį.

b) Partijų identifikavimas ir (arba) bendro įspūdžio apie siuntą susidarymas

Partijos identifikuojamos remiantis jų ženklinimu arba kitais kriterijais, pavyzdžiui, Tarybos direktyvoje 89/396/EEB [1] nustatytomis nuorodomis. Bendrą įspūdį apie iš kelių partijų susidedančias siuntas inspektoriui reikia susidaryti pagal siuntų lydimuosius dokumentus arba deklaracijas. Tuomet jis nustato, kaip pateiktos partijos atitinka šiuose dokumentuose nurodytą informaciją.

Jei produkcija turi būti arba jau yra pakrauta į transporto priemonę, siunta identifikuojama pagal transporto priemonės registracijos numerį.

c) Produkcijos pateikimas

Inspektorius nusprendžia, kurias pakuotes reikia patikrinti. Produkciją pateikia ūkio subjektas arba jo atstovas. Šią procedūrą sudaro jungtinio bandinio pateikimas.

Jei reikia imti sumažintuosius arba antrinius pavyzdžius, juos nustato pats inspektorius iš jungtinio bandinio.

d) Fizinis patikrinimas

- Pakuotės ir pateikimo įvertinimas remiantis pirminiais pavyzdžiais:

remiantis prekybos standartų nuostatomis, tiriamas pakuotės, įskaitant jos viduje esančias medžiagas, tinkamumas ir švarumas. Jei leidžiama naudoti tik tam tikras pakuočių rūšis, inspektorius patikrina, ar būtent tokios yra naudojamos.

- Ženklinimo patikrinimas remiantis pirminiais pavyzdžiais:

pirmiausia nustatoma, ar produkcija yra paženklinta pagal prekybos standartus. Kontrolės metu tikrinama, ar ženklinimas yra tikslus ir (arba) kokio masto pakeitimą reikia padaryti.

Atskirai į plastmasę suvynioti vaisiai ir daržovės nelaikomi sufasuotais maisto produktais, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/13/EB [2] ir jų nebūtina ženklinti laikantis prekybos standartų. Tokiais atvejais plastmasinė pakuotė gali būti laikoma paprasta apsauga, skirta trapiems produktams.

- Produkcijos atitikties patikrinimas imant jungtinį bandinį, sudėtinį ir (arba) sumažintąjį pavyzdžius:

inspektorius nustato jungtinio bandinio dydį taip, kad galėtų įvertinti partijas. Jis atsitiktinai pasirenka tikrintinas pakuotes, o kai produkcija nesufasuota – partijos vietas, iš kurių imami atskiri pavyzdžiai.

Pažeistos pakuotės nenaudojamos imant jungtinį bandinį. Jos turėtų būti atidėtos, o prireikus gali būti tiriamos atskirai, sudarant atskirą ataskaitą.

Siuntos, kuri pripažįstama nepatenkinama, jungtinis bandinys turėtų būti sudarytas iš toliau nurodytų kiekių:

Supakuota produkcija |

Partijoje esančių pakuočių skaičius | Reikalingų paimti pakuočių skaičius (pirminiai pavyzdžiai) |

Iki 100 | 5 |

Nuo 101 iki 300 | 7 |

Nuo 301 iki 500 | 9 |

Nuo 501 iki 1000 | 10 |

Daugiau kaip 1000 | 15 (mažiausiai) |

Nefasuota produkcija |

Partijoje esantis kiekis kilogramais arba ryšelių skaičius partijoje | Pirminių pavyzdžių kiekis kilogramais arba ryšelių skaičius |

Iki 200 | 10 |

Nuo 201 iki 500 | 20 |

Nuo 501 iki 1000 | 30 |

Nuo 1001 iki 5000 | 60 |

Daugiau kaip 5000 | 100 (mažiausiai) |

Vaisių ir daržovių, kurie vežami nesupakuoti (kurių vieno vieneto masė yra didesnė nei 2 kg), pirminius pavyzdžius turėtų sudaryti ne mažiau kaip penki vienetai. Jei partiją sudaro mažiau kaip 5 pakuotės arba jeigu ji sveria mažiau kaip 10 kg, tikrinama visa partija.

Jei po patikrinimo inspektorius įsitikina, kad sprendimo priimti nepavyks, jis gali atlikti kitą patikrinimą ir galutiniu rezultatu paskelbti abiejų patikrinimų vidurkį.

Tam tikri kriterijai, pavyzdžiui, subrendimo ir (arba) sunokimo laipsnis arba vidinių defektų buvimas arba nebuvimas, gali būti tikrinami remiantis sumažintaisiais mėginiais; tai ypač taikoma kontrolei, kurios metu sunaikinama produkto prekinė vertė. Imamas minimalus sumažintasis pavyzdys, kurio būtinai reikia norint įvertinti partiją. Tačiau jeigu nustatoma arba įtariama, kad yra defektų, sumažintasis mėginys neturi viršyti daugiau kaip 10 % pradžioje patikrinimui paimto jungtinio bandinio.

e) Produkcijos patikrinimas

Tikrinant iš pakuotės turi būti išimama visa produkcija; inspektorius tik tada gali to nedaryti, kai tikrina riešutus arba kai pakuotės tipas ir pateikimo forma leidžia tikrinti neišpakavus. Vienodumo, atitikimo minimaliems reikalavimams, kokybės klasių ir dydžio patikrinimai atliekami remiantis jungtiniu bandiniu, o tikrinant riešutus – sudėtiniu pavyzdžiu. Nustatęs defektus, inspektorius nustato, kokią kiekio ar svorio dalį sudaro standarto neatitinkanti produkcija.

Subrendimo ir (arba) sunokimo laipsnis gali būti tikrinamas naudojant prekybos standartuose tam tikslui nustatytais instrumentais ir metodais arba remiantis priimta praktika.

f) Patikrinimo rezultatų ataskaita

Tam tikrais atvejais išduodami 9 straipsnyje nurodyti dokumentai.

Jei nustatomi defektai, prekiautojui arba jo atstovui turi būti raštu pranešta apie neatitikimo priežastis. Jei produkto atitikimą standartams galima pasiekti pakeitus ženklinimą, prekiautojas arba jo atstovas turi būti apie tai informuoti.

Jei nustatomi produkto defektai, nurodomas standarto neatitinkančių produktų procentas.

g) Vertės sumažėjimas po atitikties patikrinimo

Patikrintas jungtinis bandinys atiduodamas prekiautojui arba jo atstovui.

Kontrolės įstaiga neprivalo grąžinti tikrinant sugadintų jungtinio bandinio sudedamųjų dalių.

"

[1] OL L 186, 1989 6 30, p. 21.

[2] OL L 109, 2000 5 6, p. 29.

--------------------------------------------------