Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/25/EB

2003 m. balandžio 14 d.

dėl specialių ro-ro keleivinių laivų stabilumo reikalavimų

(tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 80 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka [3],

kadangi:

(1) Laikantis bendrosios transporto politikos reikia imtis papildomų priemonių jūrų transportu gabenamų keleivių saugai pagerinti.

(2) Bendrija pageidauja visomis tinkamomis priemonėmis išvengti laivybos nelaimių, ištinkančių ro-ro keleivinius laivus, kuriose žūna žmonės.

(3) Ro-ro keleivinių laivų neskęstamumas po susidūrimo pažeidimų, apibrėžiamas jų stabilumo po pažeidimų standartu, yra pagrindinis keleivių ir įgulos saugos veiksnys ir jis yra itin svarbus paieškos ir gelbėjimo operacijoms; pavojingiausias dalykas ro-ro keleivinio laivo su vidiniu automobilių deniu stabilumui po susidūrimo yra didelio vandens kiekio prisirinkimas ant to denio.

(4) Ro-ro keleivinius laivus naudojantys keleiviai ir tokiuose laivuose dirbanti įgula visoje Bendrijoje turi teisę reikalauti tokio paties aukšto saugos lygio neatsižvelgiant į laivų plaukiojimo zoną.

(5) Atsižvelgiant į keleivių gabenimo jūra vidaus rinkos aspektą, veiksmai Bendrijos lygiu yra veiksmingiausias būdas bendram mažiausiam laivų saugos lygiui visoje Bendrijoje nustatyti.

(6) Veiksmai Bendrijos lygiu yra geriausias būdas užtikrinti suderintą su Tarptautine jūrų organizacija (TJO) sutartų principų vykdymą, taip išvengiant konkurencijos tarp valdančių Bendrijoje plaukiojančius ro-ro keleivinius laivus subjektų iškraipymo.

(7) Pažeistų ro-ro keleivinių laivų bendrieji stabilumo reikalavimai tarptautiniu lygiu buvo nustatyti 1990 m. Konferencijoje dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS 90) ir buvo įtraukti į SOLAS Konvencijos (SOLAS 90 standarto) II-1/B/8 taisyklę. Šie reikalavimai taikomi visoje Bendrijoje, kadangi tarptautiniams reisams tiesiogiai taikoma SOLAS Konvencija, o vietiniams reisams - 1998 m. kovo 17 d. Tarybos direktyva 98/18/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų [4].

(8) SOLAS 90 nustatytu stabilumo po pažeidimo standartu netiesiogiai įvertinamas ant ro-ro denio prisirenkančio vandens poveikis, kai jūroje vyrauja 1,5 m kontrolinis bangų aukštis.

(9) 1995 m. SOLAS Konferencijos TJO rezoliucija 14 leido TJO nariams sudaryti regioninius susitarimus, jei jie mano, kad tam tikroje zonoje dėl vyraujančių jūros sąlygų reikia nustatyti specialiuosius stabilumo reikalavimus.

(10) Aštuonios Šiaurės Europos šalys, įskaitant septynias valstybes nares, 1996 m. vasario 28 d. Stokholme susitarė nustatyti griežtesnį pažeistų ro-ro keleivinių laivų stabilumo standartą, kad būtų atsižvelgta į vandens rinkimąsi ant ro-ro denio, ir kad laivas galėtų išsilaikyti sunkesnėmis sąlygomis, nei nustatyta SOLAS 90 standarte - vyraujant iki 4 m kontroliniam bangų aukščiui.

(11) Pagal šį susitarimą, vadinamą Stokholmo Susitarimu, specialusis stabilumo standartas yra tiesiogiai susijęs su zona, kurioje plaukioja laivas ir dar labiau - su plaukiojimo zonoje užregistruotu kontroliniu bangų aukščiu; laivo plaukiojimo zonoje esantis kontrolinis bangų aukštis apibrėžia vandens, prisirinkusio ant ro-ro denio po avarijoje patirtų pažeidimų, aukštį.

(12) Konferencijos, kurioje buvo priimtas Stokholmo Susitarimas, išvadoje Komisija pastebėjo, kad Susitarimas nėra tinkamas kitoms Bendrijos dalims ir paskelbė apie savo ketinimą ištirti vyraujančias vietines sąlygas, kuriomis ro-ro keleiviniai laivai plaukioja visuose Europos vandenyse, ir imtis atitinkamų iniciatyvų.

(13) Taryba į 1998 m. kovo 17 d. 2074-ojo Tarybos posėdžio protokolą įtraukė pareiškimą, kuriame pabrėžė poreikį užtikrinti vienodą saugos lygį visuose panašiomis sąlygomis dirbančiuose keltuose - tiek plaukiojančiuose tarptautiniais, tiek vietiniais reisais.

(14) Savo 2000 m. spalio 5 d. rezoliucijoje dėl Graikijos kelto "Samina" nuskendimo [5] Europos Parlamentas aiškiai pareiškė, kad laukia iš Komisijos Stokholmo Susitarimo ir kitų keleivinių laivų stabilumą ir saugą gerinančių priemonių veiksmingumo įvertinimo.

(15) Komisijos atlikta ekspertizė nustatė, kad Pietų Europos vandenyse vyraujančių bangų aukštis yra panašus į esantį šiaurėje. Nors meteorologinės sąlygos pietuose paprastai gali būti geresnės, pagal Stokholmo Susitarimą nustatytas stabilumo standartas pagrįstas vien tik kontrolinio bangų aukščio parametru ir tuo, kaip jis prisideda prie vandens rinkimosi ant ro-ro laivų denio.

(16) Svarbiausias ro-ro keleivinių laivų saugos aspektas yra su stabilumo reikalavimais susijusių Bendrijos saugos standartų taikymas ir tai turi būti bendros saugos jūroje sistemos dalis.

(17) Siekiant pagerinti saugą ir išvengti konkurencijos sutrikdymo, bendri su stabilumu susiję saugos standartai turi būti taikomi visiems ro-ro keleiviniams laivams, nepriklausomai nuo jų vėliavos, kurie teikia reguliarias paslaugas plaukdami tarptautiniais reisais iš ir į Bendrijos uostus.

(18) Už laivų saugą visų pirma atsako vėliavos valstybės, todėl kiekviena valstybė narė turi užtikrinti, kad būtų laikomasi su tos valstybės narės vėliava plaukiojantiems ro-ro keleiviniams laivams taikomų saugos reikalavimų.

(19) Taip pat reikia pabrėžti valstybių narių kaip priimančiųjų valstybių pareigas. Tos pareigos pagrįstos konkrečios uosto valstybės pareigomis, kurios visiškai atitinka 1982 m. Jungtinių Tautų Konvenciją dėl jūrų teisės (Unclos).

(20) Šia direktyva nustatyti specialieji stabilumo reikalavimai turi būti paremti Stokholmo Susitarime išdėstytu metodu, pagal kurį apskaičiuojamas ant ro-ro denio po susidūrus patirtų pažeidimų prisirinkusio vandens aukščio santykis su dviem pagrindiniais parametrais: laivo likutine viršvandenine borto dalimi ir kontroliniu bangų aukščiu toje jūrų zonoje, kurioje plaukioja laivas.

(21) Valstybės narės turi nustatyti ir paskelbti reguliariai į ir iš jų uostų plaukiojančių ro-ro keleivinių laivų kertamų jūrų zonų kontrolinius bangų aukščius. Tarptautinių reisų kontroliniai bangų aukščiai, kai taikytina ir įmanoma, nustatomi susitarimu tarp abiejų reiso jungiamų valstybių. Taip pat turi būti nustatytas kontrolinis bangų aukštis pagal darbo tose pačiose jūrų zonose sezoniškumą.

(22) Kiekvienas šios direktyvos reglamentuojamais reisais plaukiojantis ro-ro keleivinis laivas turi atitikti stabilumo reikalavimus pagal jo veiklos zonoje nustatytą kontrolinį bangų aukštį. Jis turi turėti vėliavos valstybės administracijos išduotą atitikties sertifikatą, kurį turi pripažinti visos valstybės narės.

(23) SOLAS 90 standartas nustato šia direktyva nustatytų stabilumo reikalavimų laivams, plaukiojantiems jūrų zonose, kuriose kontrolinis bangų aukštis yra ne didesnis kaip 1,5 m, saugos ekvivalento lygį.

(24) Atsižvelgiant į konstrukcines modifikacijas, kurias gali reikėti atlikti esamiems ro-ro keleiviniams laivams, kad jie atitiktų specialiuosius stabilumo reikalavimus, tie reikalavimai turi būti įdiegti per keleto metų laikotarpį, kad susijusiai pramonės daliai būtų pakankamai laiko persitvarkyti pagal reikalavimus - todėl reikia numatyti esamų laivų palaipsnio pertvarkymo tvarkaraštį. Toks palaipsnio pertvarkymo tvarkaraštis neturi turėti įtakos specialiems stabilumo reikalavimams, taikomiems jūrų zonose, kurioms taikomi Stokholmo Susitarimo priedai.

(25) 1999 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 1999/35/EB dėl privalomų patikrinimų sistemos, užtikrinančios saugų ro-ro keltų ir greitaeigių keleivinių laivų, kuriais teikiamos reguliarios paslaugos, plaukiojimą [6] 4 straipsnio 1 dalies e punkte numatyta, kad priimančiosios valstybės turi tikrinti, ar ro-ro keleiviniai keltai ir greitaeigiai keleiviniai laivai atitinka specialiuosius stabilumo reikalavimus, patvirtintus regioniniu lygiu ir perkeltus į jų nacionalinės teisės aktus, kai tokie laivai vykdo tų nacionalinės teisės aktų reglamentuojamas paslaugas atitinkamame regione.

(26) SOLAS Konvencijos, su pakeitimais, X skyriaus 1 taisyklėje apibrėžti greitaeigiai keleiviniai laivai nebūtinai turi atitikti šios direktyvos nuostatas, jei jie visiškai atitinka TJO "Tarptautinio greitaeigių laivų saugos kodekso" su pakeitimais nuostatas.

(27) Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turi būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką [7].

(28) Kadangi pasiūlytų veiksmų tikslo apsaugoti žmonių gyvybę jūroje pagerinant ro-ro keleivinių laivų neskęstamumą po pažeidimo negali pakankamai gerai pasiekti valstybės narės ir dėl veiksmų masto ir padarinių geriau jį siekti Bendrijos lygiu, Bendrija gali patvirtinti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje išdėstytą proporcingumo principą ši direktyva nenumato nieko, kas nėra būtina siekiant šio tikslo,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Tikslas

Šios direktyvos tikslas - nustatyti vienodą ro-ro keleivinių laivų stabilumo specialiųjų reikalavimų lygį, kas pagerins tokio tipo laivų neskęstamumą po susidūrimo kilusių pažeidimų ir suteiks aukštą apsaugos lygį keleiviams ir įgulai.

2 straipsnis

Apibrėžimai

Šioje direktyvoje taikomi tokie apibrėžimai:

a) "ro-ro keleivinis laivas" - tai laivas, gabenantis daugiau kaip 12 keleivių, turintis erdves ro-ro kroviniams gabenti arba specialių kategorijų erdves, kaip apibrėžta SOLAS Konvencijos II-2/3 taisyklėje;

b) "naujas laivas" - tai laivas, kurio kilis pastatytas arba kurio statyba yra pasiekusi panašų etapą ne anksčiau kaip 2004 m. spalio 1 d.; panašus statybos etapas yra toks, kurio metu:

i) pradedama statyti konkrečiam laivui priskirtina konstrukcija; ir

ii) prasidėjo laivo statyba, kurioje panaudota ne mažiau kaip 50 tonų arba 1 % numatomos konstrukcinių medžiagų masės, priklausomai kuris dydis mažesnis;

c) "esamas laivas" - tai ne naujas laivas;

d) "keleivis" - tai kiekvienas asmuo, išskyrus laivo kapitoną, įgulą ir kitus laive įdarbintus ar darbines pareigas einančius asmenis, išskyrus jaunesnius kaip vienerių metų amžiaus vaikus;

e) "tarptautinės konvencijos" - tai 1974 m. Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS Konvencija) ir 1966 m. Tarptautinė konvencija dėl laivų apkrovos vandens linijos nustatymo, kartu su galiojančiais jų protokolais ir pakeitimais;

f) "reguliarios paslaugos" - tai ro-ro keleivinių laivų reisai, aptarnaujantys reisus tarp tų pačių dviejų ar daugiau uostų, vykstantys:

i) pagal paskelbtą tvarkaraštį; arba

ii) taip reguliariai ar dažnai, kad sudaro suprantamą reisų sistemą;

g) "Stokholmo Susitarimas" - tai 1996 m. vasario 28 d. Stokholme pasirašytas susitarimas pagal 1995 m. lapkričio 29 d. priimtą SOLAS 95 Konferencijos 14 rezoliuciją "Regioniniai susitarimai dėl ro-ro keleivinių laivų specialiųjų stabilumo reikalavimų";

h) "vėliavos valstybės administracija" - tai valstybės, su kurios vėliava suteikta teisė plaukioti ro-ro keleiviniam laivui, kompetentingos institucijos;

i) "priimančioji valstybė" - tai valstybė narė, į ir iš kurios uostų reguliarias paslaugas teikia ro-ro keleivinis laivas;

j) "tarptautinis reisas" - tai reisas iš valstybės narės uosto į ne valstybės narės uostą arba atvirkščiai;

k) "specialieji stabilumo reikalavimai" - tai I priede nustatyti stabilumo reikalavimai;

l) "kontrolinis bangų aukštis" ("hr") - per tam tikrą laikotarpį registruotų bangų aukščių aukščiausio trečdalio aukščio vidurkis;

m) "likutinė viršvandeninė borto dalis" ("fl") - tai mažiausias atstumas tarp pažeisto ro-ro denio ir galutinės vaterlinijos ties pažeidimo vieta, neatsižvelgiant į papildomą ant pažeisto ro-ro denio prisirinkusio jūros vandens poveikį.

3 straipsnis

Taikymo sritis

1. Ši direktyva taikoma visiems reguliarias paslaugas į ir iš valstybių narių uostų teikiantiems ro-ro keleiviniams laivams, neatsižvelgiant į jų vėliavą, plaukiojantiems tarptautiniais reisais.

2. Kiekviena valstybė narė, vykdydama priimančiosios valstybės pareigas, užtikrina, kad ne su valstybės narės vėliava plaukiojantys ro-ro keleiviniai laivai visiškai atitiktų šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus prieš jiems leidžiant įplaukti ar išplaukti iš tos valstybės narės uostų pagal Direktyvos 1999/35/EB 4 straipsnį.

4 straipsnis

Kontrolinis bangų aukštis

Kontrolinis bangų aukštis (hr) naudojamas vandens aukščiui ant automobilių denio nustatyti taikant I priede nurodytus specialiuosius stabilumo reikalavimus. Kontrolinio bangų aukščio vertės turi būti tokios, kurių viršijimo metinė tikimybė yra ne didesnė kaip 10 %.

5 straipsnis

Jūrų zonos

1. Priimančiosios valstybės ne vėliau kaip 2004 m. gegužės 17 d. parengia jūrų zonų, kurias kerta ro-ro keleiviniai laivai, teikiantys reguliarias paslaugas įplaukdami ir išplaukdami iš jų uostų, ir atitinkamų kontrolinio bangų aukščio verčių tose zonose sąrašą.

2. Jūrų zonos ir jose taikomos kontrolinio bangų aukščio vertės nustatomos susitarimu tarp valstybių narių arba, jei taikytina ir įmanoma, tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių, esančių abiejuose maršruto galuose. Kai laivo maršrutas kerta daugiau kaip vieną jūrų zoną, laivas turi atitikti specialiuosius stabilumo reikalavimus, keliamus pagal didžiausią tose zonose nustatytą kontrolinį bangų aukštį.

3. Sąrašas pateikiamas Komisijai ir paskelbiamas viešoje duomenų bazėje, kurią galima rasti kompetentingos jūrų institucijos interneto svetainėje. Komisija taip pat informuojama apie tokios informacijos vietą ir tuomet, kai sąrašas atnaujinamas.

6 straipsnis

Specialieji stabilumo reikalavimai

1. Nepažeidžiant SOLAS Konvencijos (SOLAS 90 standarto) II-1/B/8 taisyklės reikalavimų, susijusių su vandeniui nelaidžiais padaliniais ir pažeisto laivo stabilumu, visi 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti ro-ro keleiviniai laivai turi atitikti šios direktyvos I priede nustatytus specialiuosius stabilumo reikalavimus.

2. Ro-ro keleiviniams laivams, plaukiojantiems vien tose jūrų zonose, kuriose kontrolinis bangų aukštis yra ne didesnis kaip 1,5 m, atitiktis šio straipsnio 1 dalyje nurodytos taisyklės reikalavimams laikoma lygiaverte I priede nustatytų specialiųjų stabilumo reikalavimų atitikčiai.

3. Taikydamos I priede nustatytus reikalavimus valstybės narės laikosi II priede pateiktų nurodymų, jei tai praktiškai įmanoma ir yra suderinama su atitinkamo laivo konstrukcija.

7 straipsnis

Specialiųjų stabilumo reikalavimų įdiegimas

1. Nauji ro-ro keleiviniai laivai turi atitikti I priede nustatytus specialiuosius stabilumo reikalavimus.

2. Esami ro-ro keleiviniai laivai, išskyrus tuos, kuriems taikoma 6 straipsnio 2 dalis, turi atitikti I priede nustatytus specialiuosius stabilumo reikalavimus ne vėliau kaip iki 2010 m. spalio 1 d.

Esami ro-ro keleiviniai laivai, kurie 2003 m. gegužės 17 d. atitinka 6 straipsnio 1 dalyje nurodytos taisyklės reikalavimus, turi atitikti I priede nustatytus specialiuosius stabilumo reikalavimus ne vėliau kaip iki 2015 m. spalio 1 d.

3. Šis straipsnis taikomas nepažeidžiant Direktyvos 1999/35/EB 4 straipsnio 1 dalies e punkto.

8 straipsnis

Sertifikatai

1. Visi nauji ir esami ro-ro keleiviniai laivai, plaukiojantys su valstybės narės vėliava, turi turėti sertifikatą, patvirtinantį, kad jie atitinka 6 straipsnyje ir I priede nustatytus specialiuosius stabilumo reikalavimus.

Tokiame sertifikate, kurį išduoda vėliavos valstybės administracija ir kuris gali būti išduodamas kartu su kitais atitinkamais sertifikatais, nurodomas kontrolinis bangų aukštis, iki kurio laivas gali atitikti specialiuosius stabilumo reikalavimus.

Sertifikatas galioja tol, kol laivas plaukioja zonose, kurių kontrolinis bangų aukštis yra ne didesnis nei nurodyta sertifikate.

2. Kiekviena valstybė narė, vykdydama priimančiosios valstybės pareigas, pripažįsta kitos valstybės narės pagal šią direktyvą išduotus sertifikatus.

3. Kiekviena valstybė narė, vykdydama priimančiosios valstybės pareigas, pripažįsta trečiosios šalies išduotus sertifikatus, patvirtinančius, kad laivas atitinka nustatytus specialiuosius stabilumo reikalavimus.

9 straipsnis

Sezoniniai ir trumpalaikiai plaukiojimai

1. Jei reguliarias paslaugas visus metus teikianti laivybos įmonė pageidauja pradėti naudoti papildomus ro-ro keleivinius laivus, kurie teiktų tokias paslaugas trumpesnį laikotarpį, ji informuoja priimančiosios valstybės ar valstybių kompetentingą instituciją ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki pradedant eksploatuoti minėtus laivus tokioms paslaugoms teikti. Tačiau tais atvejais, kai dėl nenumatytų aplinkybių ro-ro keleivinį laivą reikia pakeisti greitai, kad būtų galima toliau teikti paslaugas, taikoma Direktyva 1999/35/EB.

2. Jei laivybos įmonė pageidauja teikti reguliarias paslaugas sezoniškai, trumpesnį laikotarpį, ne ilgesnį kaip šeši mėnesiai per metus, ji apie tai praneša priimančiosios valstybės ar valstybių kompetentingai institucijai vėliau ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki kiekvienos tokios operacijos.

3. Kai tokios operacijos vyksta esant mažesniam kontroliniam bangų aukščiui, nei nustatytas tai pačiai jūrų zonai, kai joje dirbama visus metus, kompetentinga institucija, taikydama I priede pateiktus specialiuosius stabilumo reikalavimus, vandens aukščiui ant denio nustatyti taiko tam trumpesniam laikotarpiui skirtą kontrolinio bangų aukščio vertę. Dėl tokiam trumpesniam laikotarpiui taikomos kontrolinio bangų aukščio vertės susitaria valstybės narės arba, kai taikytina ir įmanoma, valstybės narės ir trečiosios šalys, kurių uostai yra abiejuose maršruto galuose.

4. Priimančiosios valstybės ar valstybių kompetentingai institucijai pritarus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytoms operacijoms, tokias operacijas atliekantis ro-ro keleivinis laivas turi turėti 8 straipsnio 1 dalyje numatytą sertifikatą, atitinkantį šios direktyvos nuostatas.

10 straipsnis

Adaptacijos

Siekiant atsižvelgti į tarptautinę pažangą, visų pirma - Tarptautinėje jūrų organizacijoje (TJO), ir šios direktyvos veiksmingumui padidinti atsižvelgiant į patirtį ir technikos pažangą, priedai gali būti iš dalies pakeičiami 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

11 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda pagal Reglamento (EB) Nr. 2099/2002 [8] 3 straipsnį įkurtas Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetas.

2. Darant nuorodą į šį straipsnį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnį.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis — trys mėnesiai.

3. Komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

12 straipsnis

Nuobaudos

Valstybės narės nustato taisykles dėl nuobaudų, taikomų už pagal šią direktyvą patvirtintų nacionalinių nuostatų pažeidimus ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jos būtų taikomos. Numatytos nuobaudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

13 straipsnis

Įgyvendinimas

Valstybės narės patvirtina įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 2004 m. lapkričio 17 d., įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos apie tai praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

14 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

15 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Liuksemburge, 2003 m. balandžio 14 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

P. Cox

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. Giannitsis

[1] OL C 20 E, 2003 1 28, p. 21.

[2] 2002 m. gruodžio 11 d. pareikšta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

[3] 2002 m. lapkričio 7 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2003 m. kovo 17 d. Tarybos sprendimas.

[4] OL L 144, 1998 5 15, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/84/EB (OL L 324, 2002 11 29, p. 53).

[5] OL C 178, 2001 6 22, p. 288.

[6] OL L 138, 1999 6 1, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2002/84/EB.

[7] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[8] OL L 324, 2002 11 29, p. 1.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

SPECIALIEJI RO-RO KELEIVINIŲ LAIVŲ STABILUMO REIKALAVIMAI

kaip nurodyta 6 straipsnyje

1. Be SOLAS Konvencijos II-1/B/8 taisyklės reikalavimų, susijusių su vandeniui nelaidžiais padaliniais ir pažeisto laivo stabilumu, visi 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti ro-ro keleiviniai laivai turi atitikti šio priedo reikalavimus.

1.1. II-1/B/8.2.3 taisyklės reikalavimų laikomasi atsižvelgiant į hipotetinio jūros vandens kiekio, kuris gali prisirinkti ant pirmo denio virš II-2/3 taisyklėje apibrėžtos pažeistos ro-ro krovinių erdvės arba specialios krovinių erdvės (toliau - "pažeistas ro-ro denis") projektinės vaterlinijos, poveikį. Kitų II-1/B/8 taisyklės reikalavimų nebūtina laikytis taikant šiame priede nurodytą stabilumo standartą. Tariamai prisirinkusio jūros vandens kiekis skaičiuojamas remiantis fiksuotu vandens paviršiaus aukščiu virš:

a) pažeisto ro-ro denio krašto žemiausiojo taško;

b) kai pažeisto denio kraštas paniręs, tuomet skaičiuojama remiantis fiksuotu aukščiu virš ramaus vandens paviršiaus esant bet kokiam posvyrio į šoną ir diferento kampui;

taip:

jei likutinė viršvandeninė borto dalis (fl) yra ne didesnė kaip 0,3 m: 0,5 m;

jei likutinė viršvandeninė borto dalis (fl) yra ne mažesnė kaip 2,0 m: 0,0 m;

jei likutinė viršvandeninė borto dalis (fl) yra didesnė kaip 0,3 m, bet mažesnė kaip 2,0 m, tarpinės vertės nustatomos tiesine interpoliacija;

likutinė viršvandeninė borto dalis (fl) — tai mažiausias atstumas tarp pažeisto ro-ro denio ir galutinės vaterlinijos ties pažeidimo vieta, neatsižvelgiant į papildomą ant pažeisto ro-ro denio tariamai prisirinkusio jūros vandens poveikį.

1.2. Kai yra įrengta labai veiksminga drenažo sistema, vėliavos valstybės administracija gali leisti sumažinti likutinę viršvandeninę borto dalį.

1.3. Geografiškai apibrėžtose ribotose zonose plaukiojantiems laivams vėliavos valstybės administracija gali sumažinti pagal 1.1 poskyrį nustatytą likutinę viršvandeninę borto dalį, pakeisdama ją:

1.3.1. jei kontrolinis bangų aukštis (hr) atitinkamoje zonoje yra ne didesnis kaip 1,5 m - 0,0 m;

1.3.2. jei kontrolinis bangų aukštis (hr) atitinkamoje zonoje yra ne mažesnis kaip 4,0 m - pagal 1.1 poskyrį nustatyta verte;

1.3.3. jei kontrolinis bangų aukštis (hr) atitinkamoje zonoje yra didesnis kaip 1,5 m, bet mažesnis kaip 4,0 m - tarpinėmis vertėmis, nustatomomis tiesine interpoliacija;

jei įvykdomi tokie reikalavimai:

1.3.4. vėliavos valstybės administracijai įrodoma, kad apibrėžtoje zonoje vyrauja tas kontrolinis bangų aukštis (hr), o jo viršijimo tikimybė nėra didesnė kaip 10 %;

1.3.5. sertifikatuose nurodoma plaukiojimo zona ir, jei reikia, metų laikas, kuriam nustatyta tam tikra kontrolinio bangų aukščio (hr) vertė.

1.4. Skirtingai, nei reikalaujama 1.1 arba 1.3 poskyriuose, vėliavos valstybės administracija gali netaikyti 1.1 arba 1.3 poskyrių reikalavimų ir priimti įrodymą, gautą atliekant bandymus su atskiro laivo modeliu pagal priedėlyje pateikiamą metodiką, patvirtinantį, kad laivas su II-1/B/8.4 taisyklėje numatytais pažeidimais, būdamas nepalankiausioje vietoje pagal 1.1 poskyrį, neįprastame jūrų kelyje neapvirs;

1.5. į laivo sertifikatus įrašoma, kad bandymų su modeliu rezultatai priimami kaip lygiaverčiai 1.1 arba 1.3 poskyrių reikalavimams ir nurodoma tuose bandymuose su modeliu taikyto kontrolinio bangų aukščio (hr) vertė.

1.6. Kapitonui pagal II-1/B/8.7.1 ir II-1/B/8.7.2 taisykles pateikiama informacija, surinkta laikantis II-1/B/8.2.3 ir II-1/B/8.2.3.4 taisyklių, taikoma nepakeista pagal šiuos reikalavimus patvirtintiems ro-ro keleiviniams laivams.

2. Vertinant ant pažeisto ro-ro denio tariamai prisirinkusio jūros vandens tūrio poveikį, kaip nurodyta 1 skyriuje, galioja tokios nuostatos:

2.1. skersinė arba išilginė pertvara laikoma nepažeista, jei visos jos dalys yra į vidų nuo abiejų laivo šonų, kurie yra nutolę nuo apkalos vienos penktosios laivo pločio, apibrėžto II-1/2 taisyklėje, atstumu, vertikalių paviršių, matuojant statmenai vidurio linijai giliausio padalinio krovininės linijos lygyje;

2.2. kai laivo korpuso dalis yra konstrukciškai paplatinta, kad atitiktų šio priedo nuostatas, visam laivui naudojama dėl to padidėjusio penktadalio pločio vertė, išskyrus esamų pertvaras kertančių objektų, vamzdyno ir kt. vietas, kurios buvo priimtinos iki paplatinimo;

2.3. skersinių arba išilginių pertvarų, į kurias atsižvelgiama kaip į galinčias izoliuoti atitinkamame pažeisto ro-ro denio padalinyje tariamai prisirinkusį jūros vandenį, hermetiškumas turi būti proporcingas drenažo sistemai ir turi išlaikyti hidrostatinį slėgį pagal pažeidimo skaičiavimo rezultatus. Tokios pertvaros turi būti ne mažesnio kaip 2,2 m aukščio. Tačiau laivuose su kabančiaisiais ro-ro deniais pertvaros aukštis turi būti ne mažesnis už atstumą iki nuleisto kabančiojo denio apačios;

2.4. naudojant specialią įrangą, pvz., kabančiuosius denius per visą plotį ir plačius šoninius karterius, remiantis išsamiais bandymais su modeliais gali būti priimtinas kitoks pertvarų aukštis;

2.5. nereikia atsižvelgti į tariamai prisirinkusio jūros vandens tūrio poveikį tuose pažeisto ro-ro denio padaliniuose, kuriuose kiekvienoje denio pusėje yra nutekamosios angos, tolygiai išdėstytos išilgai padalinio šonų, atitinkančios tokius reikalavimus:

2.5.1. A ≥ 0,3 l

A - bendras visų nutekamųjų angų plotas kiekvienoje denio pusėje kvadratiniais metrais, l - padalinio ilgis metrais;

2.5.2. didžiausio pažeidimo sąlygomis laivas išlaiko ne mažesnę kaip 1,0 m likutinę viršvandeninę borto dalį, neatsižvelgiant į ant pažeisto ro-ro denio tariamai prisirinkusio jūros vandens tūrio poveikį;

2.5.3. tokios nutekamosios angos yra ne aukščiau kaip 0,6 m nuo pažeisto ro-ro denio, o apatinis angų kraštas yra ne aukščiau kaip 2 cm nuo pažeisto ro-ro denio;

2.5.4. tokios nutekamosios angos turi turėti uždarymo įtaisus ar skydelius, leidžiančius išbėgti ant ro-ro denio susirinkusiam vandeniui ir neleidžiančius vandeniui patekti į vidų.

2.6. Kai tariama, kad virš ro-ro denio esanti pertvara yra pažeista, abu jos padaliniai laikomi apsemti iki vandens paviršiaus aukščio, apskaičiuoto pagal 1.1 arba 1.3 poskyrius.

3. Nustatant kontrolinį bangų aukštį parenkamas bangų aukštis, nurodytas žemėlapiuose arba valstybių narių pagal šios direktyvos 5 straipsnį parengtų jūrų zonų sąraše.

3.1. Trumpesnį sezoną plaukiojantiems laivams taikomą kontrolinį bangų aukštį nustato priimančiosios valstybės administracija, sutarusi su kita šalimi, į kurios uostą užsuka laivas.

4. Bandymai su modeliais atliekami kaip nurodyta priedėlyje.

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

ORIENTACINIAI NURODYMAI NACIONALINĖMS ADMINISTRACIJOMS

kaip nurodyta 6 straipsnio 3 dalyje

I DALIS

TAIKYMAS

Atsižvelgiant į šios direktyvos 6 straipsnio 3 dalies nuostatas, šiuos nurodymus valstybių narių nacionalinės administracijos naudoja taikydamos I priede nustatytus specialiuosius stabilumo reikalavimus, kiek tai praktiškai įmanoma ir suderinama su atitinkamo laivo konstrukcija. Toliau pateiktų teksto dalių numeriai atitinka nurodytuosius I priede.

1 skyrius

Visų pirma, visi šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti ro-ro keleiviniai laivai turi atitikti SOLAS 90 liekamojo stabilumo standartą, taikomą visiems ne anksčiau kaip 1990 m. balandžio 29 d. pastatytiems keleiviniams laivams. Būtent pagal šį reikalavimą nustatoma likutinė viršvandeninė borto dalis fl, būtina 1.1 poskyryje reikalaujamiems skaičiavimams.

1.1 poskyris

1. Šiame poskyryje aptariamas ant pertvaros (ro-ro) denio tariamai prisirinkusio vandens kiekio taikymas. Tariama, kad vanduo pateko ant denio per pažeidimo angą. Šis poskyris reikalauja, kad laivas ant denio prisirinkus nustatytam kiekiui vandens ne tik visiškai atitiktų SOLAS 90 standarto reikalavimus, bet ir II-1/B/8 taisyklės 2.3-2.3.4 punktuose pateiktus SOLAS 90 kriterijus. Atliekant šiuos skaičiavimus į jokius kitus II-1/B/8 taisyklės reikalavimus neatsižvelgiama. Pvz., atliekant šiuos skaičiavimus, laivas neturi atitikti reikalavimų dėl pusiausvyros kampų arba panirimo žemiau ribinės linijos.

2. Prisirinkęs vanduo pridedamas kaip skysčio apkrova, turinti bendrą paviršių visuose skyriuose, kurie yra tariamai užlieti ro-ro denyje. Vandens aukštis ant denio (hv) priklauso nuo po pažeidimo likutinės viršvandeninės borto dalies (fl) ir matuojamas pažeidimo vietoje (žr. 1 paveikslą). Likutinė viršvandeninė borto dalis - tai mažiausias atstumas tarp pažeisto ro-ro denio ir galutinės vaterlinijos ties tariamo pažeidimo vieta (ėmusis visų galimų išlyginimo priemonių), išnagrinėjus visus galimus pažeidimo scenarijus nustatant atitiktį SOLAS 90 standartui, kaip reikalaujama I priedo 1 skyriuje. Skaičiuojant fl neatsižvelgiama į ant pažeisto ro-ro denio tariamai prisirinkusio jūros vandens poveikį.

3. Jei fl yra ne mažesnis kaip 2,0 m, tariama, kad į ro-ro denį vanduo neprisirenka. Jei fl yra ne didesnis kaip 0,3 m, tariama, kad hv yra 0,5 m. Tarpinės vandens aukščio vertės nustatomos teisine interpoliacija (žr. 2 paveikslą).

1.2 poskyris

Vandens drenažo priemonės gali būti laikomos veiksmingomis tik tuomet, jei jos yra pakankamai našios, kad neleistų ant denio prisirinkti dideliam vandens kiekiui, t. y. daugeliui tūkstančių tonų per valandą, kas šių taisyklių patvirtinimo metu gerokai viršija esamų priemonių našumą. Tokios didelio našumo drenažo sistemos gali būti sukurtos ir patvirtintos ateityje (remiantis nurodymais, kuriuos parengs Tarptautinė jūrų organizacija).

1.3 poskyris

1. Ant denio tariamai prisirinkusio vandens kiekis, be sumažinimo pagal 1.1 poskyrį, gali būti sumažintas geografiškai apibrėžtose ribotose zonose plaukiojantiems laivams. Tokios zonos nustatomos pagal zoną apibūdinantį kontrolinį bangų aukštį (hr), laikantis šios direktyvos 5 straipsnio nuostatų.

2. Jei nagrinėjamoje zonoje kontrolinis bangų aukštis (hr) yra ne didesnis kaip 1,5 m, tariama, kad ant ro-ro denio neprisikaupia joks papildomas vandens kiekis. Jei nagrinėjamoje zonoje kontrolinis bangų aukštis yra ne mažesnis kaip 4,0 m, tariama, kad ant ro-ro denio prisikaupia vandens kiekis, apskaičiuojamas pagal 1.1 poskyrį. Tarpinės vertės nustatomos teisine interpoliacija (žr. 3 paveikslą).

3. Aukštis hv laikomas pastoviu, todėl papildomo vandens kiekis yra kintamas, nes priklauso nuo posvyrio į šoną kampo ir nuo to, ar, esant kokiam nors konkrečiam posvyrio į šoną kampui, denio kraštas yra paniręs ar ne (žr. 4 paveikslą). Reikia pastebėti, kad tariamas kabinos denio erdvių pralaidumas yra 90 % (nurodyta MSC/649 aplinkraštyje), o kitų tariamai užlietų erdvių pralaidumas nurodytas SOLAS Konvencijoje.

4. Jei atitikčiai šiai direktyvai įrodyti skirti skaičiavimai susiję su mažesniu kaip 4,0 m kontroliniu bangų aukščiu, tas ribinis kontrolinis bangų aukštis turi būti nurodytas keleivinio laivo saugos sertifikate.

1.4 ir 1.5 poskyriai

Kaip alternatyvą 1.1 arba 1.3 poskyrių reikalavimams, administracija gali priimti atitikties įrodymą, gautą atliekant bandymus su modeliais. Bandymų su modeliais reikalavimai išsamiau aprašyti I priedo priedėlyje. Nurodymai dėl bandymų su modeliais pateikti šio priedo II dalyje.

1.6 poskyris

Standartiškai gautos SOLAS 90 standarto ribinės naudojimo kreivės (KG arba GM) gali nebetikti tais atvejais, kai tariama, kad "vanduo ant denio" prisirinko pagal šios direktyvos nuostatas, ir gali reikėti nustatyti patikslintąsias ribines kreives, kurias sudarant atsižvelgta į tokį papildomo vandens poveikį. Tuo tikslu turi būti atliekami pakankami skaičiavimai, atitinkantys reikiamą darbinių grimzlės ir diferento verčių skaičių.

Pastaba.

Patikslintosios ribinės darbinės KG ir GM kreivės gali būti gautos iteracija, kuomet mažiausiasis perteklinis GM, gautas iš stabilumo po pažeidimo vandeniui užliejus denį skaičiavimų, pridedamas prie įvesties KG (arba atimamas iš GM), naudojamo nustatyti likutinę viršvandeninę borto dalį (fl), pagal kurį nustatomas ant denio esančio vandens kiekis, ir tas procesas kartojamas tol, kol perteklinis GM taps nykstamai mažas.

Numatoma, kad operatoriai pradėtų tokią iteraciją nuo didžiausiojo KG (mažiausiojo GM), kuris galėtų būti pagrįstai išlaikomas naudojimo metu, ir siektų išnaudoti gautą denio pertvarų sistemą taip, kad perteklinis GM, gautas stabilumo po pažeidimo ir vandeniui prisirinkus ant denio skaičiavimais, būtų kuo mažesnis.

2.1 poskyris

Kaip ir pagal įprastus SOLAS pažeidimo reikalavimus, į vidų nuo linijos B/5 esančios pertvaros po šoninio susidūrimo laikomos nepažeistomis.

2.2 poskyris

Jei tam, kad būtų laikomasi II-1/B/8 taisyklės, yra įrengti šoniniai konstrukciniai sponsonai ir todėl padidėja laivo plotis (B), taigi, ir laivo atstumas B/5 nuo jo šono, dėl tokių pakeitimų neturi būti keičiama jokių esamų konstrukcinių elementų ar pagrindines skersinines vandeniui nepralaidžias pertvaras, esančias žemiau pagrindinio denio, kertančių objektų vieta (žr. 5 pav.).

2.3 poskyris

1. Įrengtos skersinės ar išilginės pertvaros (užtvaros), į kurias atsižvelgiama įvertinant ant pažeisto ro-ro denio tariamai prisirinkusio vandens judėjimo pristabdymą, neturi būti griežtai hermetiškos. Leidžiamas nedidelis nuotėkis, jei drenažo priemonės yra pakankamos, kad neleistų vandeniui prisirinkti kitoje pertvaros (užtvaros) pusėje. Tais atvejais, kai špigatai tampa neveiksmingi, nes nebelieka teigiamo vandens lygių skirtumo, turi būti įrengtos kitos pasyviojo drenažo priemonės.

2. Skersinių ar išilginių pertvarų (užtvarų) aukštis (Bh) turi būti ne mažesnis kaip (8 × hv) metrų, o hv yra prisirinkusio vandens aukštis, apskaičiuotas taikant likutinę viršvandeninę borto dalį ir kontrolinį bangų aukštį (kaip nurodyta 1.1 ir 1.3 poskyriuose). Tačiau pertvaros (užtvaros) aukštis jokiu būdu negali būti mažesnis už didesniąją iš tokių verčių:

a) 2,2 m;

b) atstumas tarp pagrindinio denio ir tarpinių arba kabančiųjų ro-ro denių jų žemiausioje padėtyje apačios konstrukcijos žemiausiojo taško. Reikia atkreipti dėmesį, kad bet kokie tarpai tarp pertvaros viršutinio krašto ir apkalos apačios turi būti uždengti reikiama skersine arba išilgine kryptimis (žr. 6 paveikslą).

Mažesnio nei nurodyta aukščio pertvaros (užtvaros) gali būti priimtinos, jei atlikus bandymus su modeliais pagal šio priedo II dalį, patvirtinama, kad kitokia konstrukcija užtikrina reikiamą neskęstamumo standartą. Reikia atidžiai nustatyti pertvaros (užtvaros) aukštį, kad jis būtų pakankamas apsaugoti nuo laipsniško užliejimo nustatytose stabilumo ribose. Tų ribų bandymai su modeliais nekeičia.

Pastaba.

Tos ribos gali būti sumažintos iki 10°, jei padidėja atitinkamas plotas po kreive (kaip nurodyta MSC 64/22).

2.5.1 punktas

Plotas A reiškia nuolatines angas. Reikia pastebėti, kad nutekamosios angos netinka laivams, kuriems norint atitikti kriterijus reikia visos ar dalies viršutinės dalies plūdrumo. Reikalaujama, kad nutekamosios angos turėtų uždaromuosius skydelius, neleidžiančius vandeniui įtekėti, bet leidžiančius jam ištekėti.

Tokių skydelių neturi valdyti aktyvios priemonės. Jie turi būti savaiminio veikimo ir turi būti įrodyta, kad jie pernelyg nesustabdo ištekėjimo. Bet kokį žymesnį veiksmingumo sumažėjimą reikia kompensuoti įrengiant papildomas angas, kad būtų išlaikytas reikiamas nuotėkio plotas.

2.5.2 punktas

Veiksmingais laikomos tik tos nutekamosios angos, kurių apatinis kraštas yra ne žemiau kaip 1,0 m nuo pažeistos vaterlinijos. Skaičiuojant mažiausiąjį atstumą neatsižvelgiama į jokio ant denio prisirinkusio vandens papildomą poveikį (žr. 7 paveikslą).

2.5.3 punktas

Nutekamosios angos turi būti kuo žemiau šoniniuose falšbortuose arba karkaso apkaloje. Apatinis nutekamosios angos kraštas turi būti ne aukščiau kaip 2 cm nuo pagrindinio denio, o viršutinis angos kraštas — ne aukščiau kaip 0,6 m (žr. 8 paveikslą).

Pastaba.

Vietos, kurioms taikomas 2.5 poskyris, t. y. vietos su nutekamosiomis angomis ar panašiomis angomis, skaičiuojant nepažeisto ir pažeisto laivo stabilumo kreives, neįvertinamos kaip nepažeistos vietos.

2.6 poskyris

1. Privalomojo dydžio pažeidimas daromas išilgai laivo. Atsižvelgiant į sudalijimo standartą, pažeidimas gali nepasiekti jokios pertvaros arba pasiekti tik žemiau pagrindinio denio esančią pertvarą, aukščiau jo esančią pertvarą ar įvairius tokių pertvarų derinius.

2. Visos skersinės ir išilginės pertvaros (užtvaros), kurios apriboja tariamai prisirinkusį ant denio vandenį, turi būti savo vietose ir pritvirtintos visą laivo buvimo jūroje laiką.

3. Tais atvejais, kai skersinė pertvara (užtvara) yra pažeista, ant denio prisirinkusio vandens paviršiaus lygis abiejose pažeistos pertvaros (užtvaros) pusėse yra vienodame aukštyje hv (žr. 9 paveikslą).

II DALIS

BANDYMAI SU MODELIAIS

Šių nurodymų tikslas - užtikrinti modelių konstravimo ir tikrinimo metodų, taip pat bandymų su modeliais atlikimo ir analizės vienodumą, turint omenyje, kad turimi pajėgumai ir leidžiamos sąnaudos turės tam tikrą įtaką tam vienodumui.

I priedo papildymo 1 skyrius yra savaime aiškus.

2 skyrius - Laivo modelis

2.1. Pati medžiaga, iš kurios modelis pagamintas, nėra svarbi, jei tiek sveikas, tiek pažeistas modelis yra pakankamai standus, kad jo hidrostatinės savybės būtų tokios pačios, kaip ir tikrojo laivo, ir korpuso lankstumas veikiant bangoms yra visai nežymus.

Taip pat svarbu užtikrinti, kad pažeisti padaliniai būtų sumodeliuoti kuo tiksliau, kad juose prisirinktų reikiamas kiekis vandens.

Kadangi vandeniui (net nedideliam jo kiekiui) patekus į sveikąsias modelio dalis, tai keičia jo savybes, reikia imtis priemonių, kad to neatsitiktų.

2.2. Smulki informacija apie modelį

2.2.1 Pripažįstant, kad mastelio efektas yra svarbus modelio savybėms bandymo metu, svarbu užtikrinti, kad tas efektas būtų kuo labiau sumažintas. Modelis turi būti kuo didesnis, kadangi pažeistų padalinių detales lengviau sukonstruoti didesniuose modeliuose ir sumažėja mastelio efektas. Todėl rekomenduojama, kad modelio ilgis būtų ne mažesnis už atitinkantį mastelį 1:40. Tačiau reikalaujama, kad modelio ilgis ties padalijimo apkrovos linija būtų ne mažesnis kaip 3 m.

2.2.2 a) Modelis ties tariamų pažeidimų vietomis turi būti kuo plonesnis, kad pritekėjusio vandens kiekis ir jo sunkio centras būtų kuo tiksliau sumodeliuoti. Pripažįstama, kad gali būti neįmanoma pakankamai detaliai sukonstruoti modelio korpusą ir pagrindinio bei antrinio padalijimo elementus ir dėl šių konstrukcinių apribojimų gali būti neįmanoma tiksliai apskaičiuoti tariamą vietinį pralaidumą.

2.2.2 b) Bandant buvo nustatyta, kad laivo vertikalus aukštis gali turėti įtakos dinaminių bandymų rezultatams. Todėl reikalaujama, kad laivo modelis turėtų ne mažiau kaip trijų standartinių aukštų antstatą ant pagrindinio denio, kad didelės bangos nesiristų per modelio viršų.

2.2.2 c) Svarbu, kad būtų tikrinama ne tik sveiko modelio grimzlė, bet ir tiksliai išmatuojama pažeisto modelio grimzlė, kad galima būtų koreliuoti su pažeisto laivo stabilumo skaičiavimais gautomis vertėmis. Išmatavus pažeisto modelio grimzlę gali tekti pakoreguoti pažeistų padalinių pralaidumą įmontuojant sveikus padalinius arba pridedant svarmenų. Tačiau taip pat svarbu užtikrinti, kad užliejančio vandens sunkio centras būtų tiksliai sumodeliuotas. Tokiu atveju bet kokie pakoregavimai turi būti su paklaida saugos naudai.

2.2.2 d) Jei ant modelio denio reikia įrengti užtvaras, o jų aukštis yra mažesnis nei reikalaujama I priedo 2.3 poskyryje, modelyje reikia įrengti kabelinės televizijos kamerą, kad galima būtų stebėti vandens persiliejimą ir galimą kaupimąsi ant nepažeistos denio dalies. Tokiu atveju bandymo ataskaitoje turi būti pateikiamas vaizdo įrašas.

2.2.3 Siekiant užtikrinti, kad modelio judėjimo savybės atitiktų tikrojo laivo savybes, svarbu, kad sveikas modelis būtų paverčiamas išilgine ir skersine kryptimis taip, kad galima būtų patikrinti nepažeisto laivo GM ir masės pasiskirstymą.

Tariama, kad tikrojo laivo skersinio apskritiminio judėjimo spindulys yra ne didesnis kaip 0,4B, o išilginio apskritiminio judėjimo spindulys - ne didesnis kaip 0,25L.

Modelio skersinio supimosi į šonus periodas apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

čia:

GM : tikrojo (nepažeisto) laivo metacentrinis aukštis;

g : mlaisvojo kritimo pagreitis;

λ : modelio mastelis;

B : tikrojo laivo plotis.

Pastaba

Nors pažeisto laivo išilginis pavertimas ir supimas į šonus gali būti priimtinas tikrinant liekamojo stabilumo kreivę, tokie bandymai nepriimtini vietoj bandymo su sveiku modeliu.

Nepaisant to, pažeistas modelis turi būti supamas į šonus, norint nustatyti svyravimo periodą, reikalingą 3.1.2 punkte nurodytiems bandymams atlikti.

2.2.4 Šis punktas yra savaime aiškus. Tariama, kad tikrojo laivo pažeisto padalinio ventiliatorių pakanka nestabdomam užliejimui ir užliejančio vandens tekėjimui. Tačiau stengiantis sumažinti pagal mastelį tikrojo laivo ventiliacijos įrangą, gali atsirasti nepageidautinas mastelio efektas. Tam, kad taip neatsitiktų, rekomenduojama ventiliacijos įrangą daryti didesnio nei modelis mastelio, užtikrinant, kad tai neturės įtakos vandens tekėjimui ant ro-ro denio.

2.2.5 Prizminės pažeidimo formos lygiakraščio trikampio profilis atitinka krovininę vaterliniją.

Be to, tais atvejais, kai bet kokiems galimiems mastelio efektams išvengti yra įmontuoti mažiau kaip B/5 pločio šoniniai karteriai, pažeidimo ilgis išilgai šoninių karterių turi būti ne mažesnis kaip 2 m.

3 skyrius — Eksperimentų tvarka

3.1. Bangų spektras

Turi būti taikomas Jonswap spektras, nes jis atitinka nustatytą atstumą pavėjui iki artimiausio uosto ir trukmę, atitinkančius daugumą visame pasaulyje esančių sąlygų. Šia prasme svarbu tikrinti ne tik ar teisingas yra bangų maksimumo periodas, bet ir nulinio lygio kirtimo periodas.

3.1.1 Taikant 4 √hr maksimumo periodą ir padidėjimo koeficientą γ = 3,3, nulinio lygio kirtimo periodas turi būti ne didesnis kaip:

{Tp/(nuo 1,20 iki 1,28)} +/- 5 %

3.1.2 Nulinio lygio kirtimo periodas, atitinkantis maksimumo periodą, lygų pažeisto modelio svyravimo periodui, ir taikant koeficientą γ = 1, turi būti ne didesnis kaip:

{Tp/(nuo 1,3 iki 1,4)} +/- 5 %

turint omenyje, kad, jei pažeisto modelio svyravimo periodas yra didesnis kaip 6√hr, maksimumo periodas turi būti ne ilgesnis kaip 6√hr.

Pastaba

Buvo nustatyta, kad nepraktiška nustatyti modelio bangų spektro nulinio lygio kirtimo periodo ribas pagal matematinės formulės vardines vertes. Todėl leistina 5 % paklaida.

Reikalaujama, kad kiekvienos bandymų serijos bangų spektras būtų užregistruotas ir dokumentuotas. Matavimai atliekami prie pat modelio (bet ne pavėjinėje pusėje) - žr. toliau esantį a paveikslą, ir greta bangų kėlimo įrenginio. Taip pat reikalaujama, kad modelis būtų aprūpintas tokiais prietaisais, kad per visą bandymą būtų stebimas ir registruojamas jo judėjimas (šoninis supimasis, pakilimas ir išilginis supimasis) ir jo padėtis (posvyris į šoną, grimzlė ir diferentas).

+++++ TIFF +++++

Netoli modelio esantis bangų matavimo zondas turi būti ant A arba B lanko (a paveikslas).

3.2, 3.3 ir 3.4 poskyriai

Šie poskyriai laikomi savaime aiškūs.

3.5 poskyris Pažeidimų imitavimas

Platūs tyrimai, atlikti siekiant nustatyti naujiems laivams tinkamus kriterijus, aiškiai parodė, kad keleivinių laivų neskęstamumui svarbūs ne tik GM ir likutinė viršvandeninė borto dalis, bet ir plotas po liekamojo stabilumo kreive iki didžiausiojo GZ kampo. Todėl parenkant didžiausią pažeidimą pagal SOLAS, kai tikrinama atitiktis 3.5.1 punkto reikalavimui, didžiausiu pažeidimu laikomas tas, kuris palieka mažiausią plotą po liekamojo stabilumo kreive iki didžiausiojo GZ kampo.

4 skyrius — Neskęstamumo kriterijai

Šie poskyriai laikomi savaime aiškūs.

5 skyrius — Bandymo patvirtinimas

Administracijai teikiamoje ataskaitoje turi būti tokie dokumentai:

a) stabilumo po didžiausio SOLAS pažeidimo ir laivo midelio pažeidimo (jei skirtingi) skaičiavimai;

b) modelio schematinis brėžinys su informacija apie konstrukciją ir įrangą;

c) išilginio palenkimo eksperimento ir šoninio supimosi bandymų ataskaitos;

d) tikrojo laivo ir modelio šoninio supimosi periodo skaičiavimai;

e) vardinis ir išmatuotas bangų spektras (atitinkamai netoli bangų kėlimo įrenginio ir greta modelio);

f) modelio judėjimo, padėties ir dreifo registras;

g) reikiami vaizdo įrašai.

Pastaba

Visus bandymus turi stebėti administracijos atstovai.

Paveikslai

(Orientaciniai nurodymai nacionalinėms administracijoms)

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

1. Jei fl ≥ 2,0 m, vandens ant denio aukštis (hv) = 0,0 m.

2. Jei fl < 0,3 m, vandens ant denio aukštis (hv) = 0,5 m.

+++++ TIFF +++++

1. Jei hr ≥ 4,0 m, vandens ant denio aukštis skaičiuojamas kaip nurodyta 3 paveiksle.

2. Jei hr < 1,5 m, vandens ant denio aukštis (hv) = 0,0 m.

Pavyzdžiui:

Jei fl = 1,15 m, o hr ± 2,75 m, hv = 0,125 m.

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

Laivas be kabančiųjų ro-ro denių

1 pavyzdys:

Vandens aukštis ant denio = 0,25 m

Mažiausiasis būtinas užtvaros aukštis = 2,2 m

Laivas su kabančiuoju ro-ro deniu (užtvaros kelyje)

2 pavyzdys:

Vandens aukštis ant denio (hv) = 0,25 m

Mažiausiasis būtinas užtvaros aukštis = x

+++++ TIFF +++++

Mažiausia būtina likutinė viršvandeninė borto dalis iki nutekamosios angos = 1,0 m.

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

Denio kraštas nepaniręs

+++++ TIFF +++++

Denio kraštas paniręs

--------------------------------------------------