Tarybos pamatinis sprendimas 2003/80/TVR

2003 m. sausio 27 d.

dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 29 straipsnį, 31 straipsnio e punktą ir 34 straipsnio 2 dalies b punktą,

atsižvelgdama į Danijos Karalystės iniciatyvą [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomones [2],

kadangi:

(1) Sąjunga yra susirūpinusi nusikaltimų aplinkai didėjimu ir jų padariniais, kurie vis dažniau peržengia valstybių, kuriose tie nusikaltimai buvo padaryti, sienas,

(2) Tokie nusikaltimai kelia grėsmę aplinkai ir dėl to reikia griežtai užkirsti jiems kelią.

(3) Nusikaltimai aplinkai yra valstybėms narėms bendra problema, ir dėl to, kad aplinka būtų saugoma pagal baudžiamąją teisę [3], reikia imtis suderintų veiksmų.

(4) 2001 m. kovo mėn. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl aplinkos apsaugos baudžiamosios teisės priemonėmis [4], grindžiamą Europos bendrijos steigimo sutarties 175 straipsnio 1 dalimi.

(5) Taryba buvo tos nuomonės, kad kai kurias esmines pasiūlytos direktyvos nuostatas, ypač tas, kurios apibrėžia veikas, kurias valstybės narės turi laikyti nusikaltimais pagal savo vidaus teisę, reikėtų įtraukti į šį sprendimą.

(6) 2002 m. balandžio 9 d. Europos Parlamentas pateikė savo nuomonę apie pasiūlytą direktyvą. 2002 m. spalio mėn. Europos Komisija pateikė iš dalies pakeistą direktyvos pasiūlymą pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 250 straipsnio 2 dalį. Taryba nemanė, kad būtų tikslinga tuo pagrindu keisti šį pamatinį sprendimą.

(7) Taryba apsvarstė šį pasiūlymą, bet priėjo išvadą, kad jam priimti Taryboje nebus surinkta reikalinga balsų dauguma. Minėtoji dauguma manė, kad pasiūlymas viršija Europos bendrijos steigimo sutartimi Bendrijai suteiktus įgaliojimus ir kad tie tikslai galėtų būti pasiekti priimant pamatinį sprendimą remiantis Europos Sąjungos sutarties VI antraštine dalimi. Taryba taip pat manė, kad šis pamatinis sprendimas, grindžiamas Europos Sąjungos sutarties 34 straipsniu, yra tinkamas teisės aktas nustatant valstybėms narėms pareigą numatyti baudžiamąsias sankcijas. Komisijos pateiktas pakeistas pasiūlymas nebuvo toks, kuris leistų Tarybai pakeisti savo poziciją šiuo atžvilgiu.

(8) Už nusikaltimus aplinkai turėtų būti traukiami atsakomybėn ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys.

(9) Valstybės narės turėtų nustatyti plačiai siekiančią jurisdikciją minėtiems nusikaltimams, kad fiziniai ar juridiniai asmenys negalėtų išvengti baudžiamojo persekiojimo tik dėl to, kad nusikaltimas buvo padarytas ne jų teritorijoje.

(10) 1998 m. lapkričio 4 d. Europos Taryba priėmė Konvenciją dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę, į kurią buvo atsižvelgta šio teisės akto nuostatose,

PRIĖMĖ ŠĮ PAMATINĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame pamatiniame sprendime:

1. "neteisėtas" - tai pažeidžiantis įstatymą, administracinį potvarkį ar kompetentingos institucijos priimtą sprendimą, įskaitant tuos, kuriais įteisinamos Bendrijos teisės privalomos nuostatos, kuriomis siekiama apsaugoti aplinką;

2. "vanduo" - bet koks požeminis ir paviršinis vanduo, įskaitant ežerų, upių, vandenynų ir jūrų vandenį;

3. "juridinis asmuo" - bet kuris juridinis asmuo, turintis šį statusą pagal taikomą nacionalinę teisę, išskyrus valstybes arba kitas viešąsias institucijas, veikiančias naudojantis savarankiškomis teisėmis, ir viešąsias tarptautines organziacijas.

2 straipsnis

Tyčiniai nusikaltimai

Kiekviena valstybė narė imasi reikiamų priemonių nustatyti, kad pagal jos nacionalinę teisę būtų laikoma baudžiamosios teisės pažeidimais:

a) kokio nors kiekio medžiagų ar jonizuojančiosios spinduliuotės išleidimas, išmetimas arba išpylimas į orą, dirvožemį ar vandenį, kuris kokiam nors asmeniui sukelia mirtį ar sunkų sveikatos sutrikimą;

b) neteisėtas kokio norso kiekio medžiagų ar jonizuojančiosios spinduliuotės išleidimas išmetimas arba išpylimas į orą, dirvožemį ar vandenį, kuris sukelia ar gali sukelti jų ilgalaikį ar esminį pablogėjimą arba kokiam nors asmeniui mirtį ar sunkų sveikatos sutrikimą, arba didelę žalą saugomiems paminklams, kitiems saugomiems objektams, turtui, gyvūnijai ar augmenijai;

c) neteisėtas atliekų, įskaitant pavojingas atliekas, šalinimas, apdorojimas, laikymas, gabenimas, eksportas ar importas, kuris kokiam nors asmeniui sukelia ar gali sukelti mirtį ar sunkų sveikatos sutrikimą arba padaro didelę žalą oro, dirvožemio, vandens kokybei, gyvūnijai ar augmenijai;

d) neteisėtas gamyklos, kurioje vykdoma pavojinga veikla ir kuri už jos ribų kokiam nors asmeniui sukelia ar gali sukelti mirtį ar sunkų sveikatos sutrikimą arba padaro didelę žalą oro, dirvožemio, vandens kokybei, gyvūnijai ar augmenijai, eksploatavimas;

e) neteisėta branduolinių medžiagų ar kitų pavojingų radioaktyviųjų medžiagų gamyba, apdorojimas, laikymas, naudojimas, gabenimas, eksportas ar importas, kuris kokiam nors asmeniui sukelia ar gali sukelti mirtį ar sunkų sveikatos sutrikimą arba padaro didelę žalą oro, dirvožemio, vandens kokybei, gyvūnijai ar augmenijai;

f) neteisėtas saugomų laukinės gyvūnijos ir augmenijos rūšių ar jų dalių laikymas, ėmimas, žalojimas, naikinimas ar prekyba jomis bent tais atvejais, kai joms gresia išnykimas, kaip apibrėžta pagal nacionalinę teisę;

g) neteisėta prekyba ozono sluoksnį ardančiomis medžiagomis,

kai jie padaromi iš anksto apgalvotai.

3 straipsnis

Neatsargūs nusikaltimai

Kiekviena valstybė narė imasi reikiamų priemonių nustatyti, kad pagal jos vidaus teisę 2 straipsnyje išvardyti nusikaltimai, padaryti dėl neatsargumo arba bent dėl didelio neatsargumo, būtų laikomi nusikaltimais.

4 straipsnis

Dalyvavimas ir kurstymas

Kiekviena valstybė narė imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad už dalyvavimą padarant 2 straipsnyje nurodytas veikas arba kurstymą jas padaryti būtų baudžiama.

5 straipsnis

Bausmės

1. Kiekviena valstybė narė imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad už 2 ir 3 straipsniuose nurodytas veikas būtų baudžiama veiksmingomis, proporcingomis ir atgrasančiomis bausmėmis, įskaitant bent jau sunkių nusikaltimų atvejais laisvės atėmimo bausmes, dėl kurių gali būti taikoma ekstradicija.

2. Kartu su šio straipsnio 1 dalyje nustatytomis baudžiamosiomis sankcijomis gali būti taikomos kitos bausmės ar priemonės, ypač atėmimas teisės fiziniam asmeniui verstis veikla, kuriai reikia oficialaus leidimo ar pritarimo, arba steigti ar valdyti bendrovę ar fondą, tais atvejais, kai faktai, kuriais remiantis jis buvo nuteistas, rodo, kad panašaus pobūdžio nusikalstama veikla gali būti tęsiama.

6 straipsnis

Juridinio asmens atsakomybė

1. Kiekviena valstybė narė imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad juridiniai asmenys galėtų būti traukiami atsakomybėn už 2 ir 3 straipsniuose nurodytas veikas, jeigu jas jo naudai padarė asmuo, veikęs individualiai arba juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę:

a) atstovauti juridiniam asmeniui arba

b) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba

c) kontroliuoti juridinio amens veiklą,

taip pat už dalyvavimą kaip bendrininkai ar kurstytojai padarant 2 straipsnyje nurodytas veikas.

2. Be šio straipsnio 1 dalyje jau nurodytų atvejų, kiekviena valstybė narė imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad juridinis asmuo atsakytų tais atvejais, jeigu 2 ir 3 straipsniuose nurodytas veikas juridinio asmens naudai padarė juridinio asmens darbuotojas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens nepakankamos priežiūros ar kontrolės.

Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis nepašalina fizinių asmenų, kurie padarė, kurstė ar padėjo padaryti 2 ir 3 straipsniuose nurodytas veikas, baudžiamosios atsakomybės.

7 straipsnis

Sankcijos juridiniams asmenims

Kiekviena valstybė narė imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad juridiniam asmeniui laikomam atsakingu pagal 6 straipsnį, būtų taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos, kurios apima baudžiamąsias ar nebaudžiamąsias baudas ir gali apimti kitas sankcijas, tokias kaip:

a) atėmimas teisės gauti valstybės išmokas arba pagalbą;

b) laikinas ar nuolatinis teisės verstis pramonine ar komercine veikla atėmimas;

c) teisminės priežiūros skyrimas;

d) likvidavimas teismo nutartimi;

e) įpareigojimas imtis konkrečių priemonių, kad būtų išvengta veikų, kuriomis buvo grindžiama baudžiamoji atsakomybė, padarinių.

8 straipsnis

Jurisdikcija

1. Kiekviena valstybė narė imasi reikiamų priemonių, kad nustatytų savo jurisdikciją 2 ir 3 straipsniuose nurodytiems nusikaltimams, kai nusikaltimas buvo padarytas:

a) visas arba iš dalies jos teritorijoje, net jeigu nusikaltimo padariniai pasireiškė visiškai kitur;

b) joje registruotame ar su jos vėliava plaukiojančiame laive ar orlaivyje;

c) juridinių asmenų, kurių registruota būstinė yra jos teritorijoje, naudai;

d) vieno iš jos piliečių, jei už nusikaltimą baudžiama pagal baudžiamąją teisę ten, kur jis buvo padarytas, arba jei vieta, kurioje jis buvo padarytas, nepriklauso jokiai teritorinei jurisdikcijai.

2. Atsižvelgdama į 9 straipsnio nuostatas, bet kuri valstybė narė gali nuspręsti, kad ji netaikys arba tik konkrečiai apibrėžtais atvejais ar aplinkybėmis taikys jurisdikcijos taisyklę, nustatytą:

a) šio straipsnio 1 dalies c punkte;

b) šios traipsnio 1 dalies d punkte.

9 straipsnis

Ekstradicija ir baudžiamasis persekiojimas

1. a) Bet kuri valstybė narė, kuri pagal savo teisę netaiko ekstradicijos savo piliečiams, imasi reikiamų priemonių nustatyti savo jurisdikciją 2 ir 3 straipsniuose numatytiems nusikaltimams, kai juos padaro jos piliečiai ne jos teritorijoje.

b) Kiekviena valstybė narė, kai vienas iš jos piliečių yra įtariamas kitoje valstybėje narėje padaręs nusikaltimą, susijusį su 2 ir 3 straipsniuose apibūdintomis veikomis, ir ji neišduoda to asmens tai kitai valstybei narei tik dėl jo pilietybės, prireikus perduoda bylą savo kompetentingoms institucijoms vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Kad galėtų būti vykdomas baudžiamasis persekiojimas, su tuo nusikaltimu susijusios dokumentų bylos, informacija ir daiktiniai įrodymai perduodami Europos konvencijos dėl ekstradicijos 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Prašymą pateikusi valstybė narė informuojama apie pradėtą baudžiamąjį persekiojimą ir jo baigtį.

2. Šiame straipsnyje valstybės narės pilietis suprantamas remiantis bet kuriuo jos padarytu pareiškimu pagal 1957 m. gruodžio 13 d. Europos konvencijos dėl ekstradicijos 6 straipsnio 1 dalies b ir c punktus.

10 straipsnis

Įgyvendinimas

1. Valstybės narės patvirtina priemones, kurios įsigaliojusios iki 2005 m. sausio 27 d., įgyvendina šį pamatinį sprendimą.

2. Iki 2005 m. balandžio 27 d. valstybės narės Tarybos Generaliniam sekretoriatui ir Komisijai pateikia nuostatų, perkeliančių šiuo pamatiniu sprendimu joms nustatomas pareigas į nacionalinę teisę, tekstus. Remdamasi ta informacija ir rašytiniu Komisijos pranešimu, Taryba ne vėliau kaip iki 2006 m. sausio 27 d. patikrina, kokiu mastu valstybėse narėse imtasi priemonių, kad šio pamatinio sprendimo būtų laikomasi.

11 straipsnis

Teritorinis taikymas

Šis pamatinis sprendimas taikomas Gibraltarui.

12 straipsnis

Įsigaliojimo data

Šis pamatinis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Priimta Briuselyje, 2003 m. sausio 27 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. Papandreou

[1] OL C 39, 2000 2 11, p. 4.

[2] Nuomonės pateiktos 2000 m. liepos 7 d. (OL C 121, 2001 4 24, p. 494) ir 2002 m. balandžio 9 d. (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

[3] Taip pat žr. priedą.

[4] OL C 180 E, 2001 6 26, p. 238.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

Taryba atkreipia dėmesį, kad Austrija ketina laikytis 2 straipsnio f ir g punktų ir 3 straipsnio nustatydama veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas pagal administracinę baudžiamąją teisę.

--------------------------------------------------