Tarybos reglamentas (EB) Nr. 977/2002

2002 m. birželio 4 d.

įvedantis galutinį kompensacinį muito mokestį tam tikriems Indonezijos kilmės importuojamiems žiediniams susegimo mechanizmams (ŽSM) ir nutraukiantis antisubsidijavimo nagrinėjimą dėl tam tikrų Indijos kilmės ŽSM importo

Europos Sąjungos taryba,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1997 m. spalio 6 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2026/97 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių [1], ypač į jo 15 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A. TVARKA

1. Šis tyrimas

(1) 2001 m. gegužės 18 d. pranešimu (toliau – inicijavimo pranešimas) Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje [2] Komisija paskelbė apie antisubsidijavimo nagrinėjimo dėl tam tikrų Indijos ir Indonezijos kilmės žiedinių susegimo mechanizmų (toliau – ŽSM) importo į Bendriją inicijavimą ir pradėjo tyrimą.

(2) Nagrinėjimas buvo inicijuotas pagal skundą, kurį 2001 m. balandžio 3 d. pateikė šie Bendrijos gamintojai: "Koloman Handler AG" (Koloman) iš Austrijos ir "Krause Ringbuchtechnik GmbH & Co. KG" (Krause) iš Vokietijos (skundo pateikėjai), atstovaujantys didžiąją dalį (šiuo atveju – maždaug 90 %) Bendrijoje pagaminamos ŽSM produkcijos. Skunde buvo pateikti įrodymai dėl minėtų produktų subsidijavimo ir dėl to padarytos žymios žalos, kuri buvo laikyta pakankama nagrinėjimo inicijavimui pateisinti.

(3) Tą pačią dieną Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje [3] paskelbtu pranešimu buvo paskelbta apie lygiagretaus antidempingo nagrinėjimo dėl tų pačių šalių kilmės tų pačių produktų importo inicijavimą.

(4) Prieš inicijuodama nagrinėjimą ir laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 2026/97 (toliau – pagrindinis reglamentas) 10 straipsnio 9 dalies, Komisija pranešė Indijos ir Indonezijos Vyriausybėms, kad ji gavo tinkamai dokumentais pagrįstą skundą, kuriame teigiama, kad Indijos ir Indonezijos kilmės subsidijuojamas ŽSM importas daro žymią žalą Bendrijos pramonei. Abi Vyriausybės buvo pakviestos konsultacijų, siekiant išsiaiškinti padėtį dėl skundo turinio ir priimti bendrai sutartą sprendimą. Briuselyje įvyko abiejų Vyriausybių ir Komisijos konsultacijos. Buvo tinkamai atsižvelgta į šių Vyriausybių komentarus dėl skunde pateiktų pareiškimų dėl subsidijuojamo importo ir Bendrijos pramonės patiriamos žymios žalos ir vėliau į tyrimą nebuvo įtrauktos keletas sistemų, kurias buvo tvirtinama taikant.

(5) Komisija oficialiai informavo apie nagrinėjimo inicijavimą Bendrijos gamintojus, eksportuojančius gamintojus, importuotojus ir naudotojus, apie kurių suinteresuotumą buvo žinoma, eksportuojančių šalių atstovus ir skundo pateikėją dėl nagrinėjimo inicijavimo. Susijusioms šalims buvo suteikta galimybė pateiktį savo požiūrį raštu ir per inicijavimo pranešime nustatytą laiko terminą pareikalauti jų išklausyti.

(6) Visoms šalims, apie kurių suinteresuotumą buvo žinoma, ir visoms kitoms bendrovėms, kurios pranešė apie save per inicijavimo pranešime nustatytą laiko terminą, Komisija išsiuntinėjo klausimynus. Atsakymai buvo gauti iš Indijos Vyriausybės, vieno Bendrijos gamintojo, vieno Indijos eksportuojančio gamintojo bei su juo susijusio eksportuotojo ne iš Bendrijos ir dviejų Bendrijos importuotojų bei vieno su jais susijusio naudotojo.

Komisija pasirūpino gauti ir patikrino visą informaciją, kurią ji manė esant būtina subsidijavimui, žalai, priežastingumui ir Bendrijos interesui nustatyti. Buvo organizuoti tikrinamieji vizitai Indijos Vyriausybės ir šių bendrovių patalpose:

(a) Bendrijos gamintojai

- Koloman Handler AG, Austrija.

(b) Eksportuojantys gamintojai Indijoje

- ToCheungLee Stationery Mfg Co. Pvt. Ltd, Tiruvallore'as.

- ToCheungLee (BVI) Limited/World Wide Stationery Mfg Co. Ltd (pagrindinė holdingo kompanija).

(d) Nesusiję importuotojai

- Bensons International Systems Ltd, Jungtinė Karalystė;

- Bensons International Systems BV, Nyderlandai.

(e) Naudotojas

- Esselte, Jungtinė Karalystė.

(7) Subsidijavimo ir žalos tyrimas aprėpė laikotarpį nuo 2000 m. balandžio 1 d. iki 2001 m. kovo 31 d. (tyrimo laikotarpis arba TL). Su žalos įvertinimu susijusioms tendencijoms išanalizuoti Komisija išnagrinėjo duomenis, susijusiu su laikotarpiu nuo 1998 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (nagrinėtas laikotarpis).

2. Laikinosios priemonės

(8) Atsižvelgiant į poreikį toliau tyrinėti tam tikrus žalos, priežastingumo ir Bendrijos intereso aspektus, ypač atsižvelgiant į vykstančią skundo pateikėjų restruktūrizaciją, nebuvo įvesta jokių laikinųjų kompensacinių priemonių dėl Indijos ir Indonezijos kilmės ŽSM.

3. Tolimesnė procedūra

(9) Visos šalys buvo informuotos apie sprendimą neįvesti laikinųjų priemonių. Komisija toliau ieškojo ir tikrino visą informaciją, laikytą būtina galutinėms išvadoms. Visų pirma buvo atlikti papildomi tyrimai vietose – Bendrijos ŽSM naudotojo ir dviejų nesusijusių Bendrijos importuotojų patalpose.

(10) Visos šalys buvo informuotos apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti įvesti galutinius kompensacinius muito mokesčius. Po šio pranešimo joms taip pat buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo pateikti nusiskundimus. Buvo atsižvelgta į šalių pateiktus žodinius bei raštiškus komentarus ir, tam tikrais atvejais, atitinkamai buvo pakeistos išvados.

B. NAGRINĖJAMI PRODUKTAI IR PANAŠŪS PRODUKTAI

1. Nagrinėjami produktai

(11) Nagrinėjami produktai – tai tam tikri žiediniai susegimo mechanizmai (nagrinėjami produktai). Šiuo metu jie klasifikuojami KN kodu ex83051000. Tuo pačiu KN kodu klasifikuojami svirtiniai arkiniai mechanizmai į tyrimo sritį nepatenka.

(12) ŽSM sudaro dvi stačiakampės plieno plokštelės ar strypeliai su ne mažiau kaip keturiais prie jų pritvirtintais pusžiedžiais iš plieninės vielos, kuriuos sujungia plieninis dangtelis. Mechanizmą galima atidaryti traukiant pusžiedžius arba mažu plieniniu spragtuko mechanizmu, pritvirtintu prie ŽSM. Žiedai gali būti įvairių formų, bet populiariausi – apvalios, stačiakampės arba D formos žiedai.

(13) ŽSM naudojami įvairių rūšių dokumentams ar popieriams susegti. Juos naudoja inter alia žiedinių segtuvų, programinės įrangos ir techninių vadovų, nuotraukų ir pašto ženklų albumų, katalogų ir brošiūrų gamintojai.

(14) TL metu Bendrijoje buvo prekiauta keletu šimtų skirtingų modelių ŽSM. Modeliai skyrėsi žiedų dydžiu, forma ir skaičiumi, pagrindinės plokštelės dydžiu ir žiedų atidarymo sistema (traukiamoji arba spragtukinė). Nesant aiškaus ŽSM asortimento skirstymo ir atsižvelgdama į tai, kad jų visų pagrindinės fizinės bei techninės savybės vienodos ir, kad ŽSM modeliai tam tikra aprėptimi gali pakeisti vieni kitus, Komisija nustatė, kad visi ŽSM šio nagrinėjimo tikslu yra vienos rūšies produktai.

2. Panašūs produktai

(15) Komisija nustatė, kad Indijoje gaminami bei vietos rinkoje parduodami ir į Bendriją iš Indijos eksportuojami ŽSM turėjo tas pačias pagrindines fizines bei technines savybes ir paskirtį.

(16) Komisija taip pat nustatė, kad nebuvo skirtumo tarp Indijos kilmės į Bendriją importuojamų ŽSM ir Bendrijos pramonės pagamintų bei Bendrijos rinkoje parduodamų ŽSM pagrindinių fizinių ir techninių savybių.

(17) Atsižvelgdama į tai, kad nebendradarbiavo joks Indonezijos gamintojas, Komisija rėmėsi turimais duomenimis pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį. Šiuo klausimu, nesant jokios kitos informacijos apie šalį, Komisija manė, kad tiktų pasinaudoti skunde pateikta informacija, pagal kurią Indonezijoje gaminami ir joje parduodami arba į Bendriją eksportuojami ŽSM ir skundą pateikusių Bendrijos gamintojų gaminami ir Bendrijos rinkoje parduodami ŽSM yra vienodi.

(18) Todėl padaryta išvada, kad Bendrijos pramonės gaminami ir Bendrijos rinkoje parduodami ŽSM, Indijos bei Indonezijos kilmės į Bendriją eksportuojami ŽSM ir Indijoje bei Indonezijoje gaminami ir vietos rinkoje parduodami ŽSM yra panašūs produktai kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 5 dalyje.

(19) TL metu, 2000 m. ir 2001 m., nagrinėjamiems produktams buvo taikomas įprastas 2,7 % muito mokesčio tarifas. Tačiau pagal GSP režimą iš Indijos ir Indonezijos importuojamiems nagrinėjamiems produktams 2000 m. ir 2001 m. buvo taikomas 100 % įprasto mokėtino muito mokesčio sumažinimas. Todėl 2000 m. ir 2001 m. muito mokestis nebuvo mokamas.

C. SUBSIDIJOS

1. Indija

(a) Įvadas

(20) Remdamasi skunde pateikta informacija ir atsakymais į Komisijos klausimyną, Komisija ištyrė tokias sistemas, pagal kurias neva buvo skiriamos eksporto subsidijos:

- gamybos eksportui zonos/eksporto krypties įmonės (LEZ/EKĮ);

- teisių į muitų kreditą knygelės (DEPB) sistema;

- eksporto skatinimo gamybos priemonių sistema (ESGP);

- pajamų mokesčių lengvatos sistema (PML).

(21) Pirmosios trys sistemos grindžiamos 1992 m. Užsienio prekybos (plėtros ir reguliavimo) aktu (įsigaliojęs 1992 m. rugpjūčio 7 d.). Užsienio prekybos aktas leidžia Indijos Vyriausybei skelbti pranešimus dėl eksporto ir importo politikos. Jie apibendrinami "importo ir eksporto politikos" dokumentuose, kurie leidžiami kas penkerius metus ir kasmet atnaujinami. Šiuo atveju tiriamajam laikotarpiui aktualus dokumentas aprėpia 1997–2002 m. politiką.

(22) Paskutinioji, pajamų mokesčio sistema grindžiama 1961 m. Pajamų mokesčio aktu, kurį kasmet iš dalies pakeičia Finansų aktas.

(23) Viena bendrovė atsakė į klausimyną kaip eksportuojančių gamintojų atstovė. Į klausimyną atsakė ir viena ne Bendrijos bendrovė, susijusi su tuo eksportuojančiu gamintoju. Remiantis Eurostat pateikiamais importo duomenimis, šis Indijos eksportuojantis gamintojas eksportavo visą iš Indijos į Bendriją eksportuojamą kiekį.

(b) Gamybos eksportui zonos (LEZ)/eksporto krypties įmonės (EKĮ)

(i) Teisinis pagrindas

(24) Pagal eksporto ir importo politiką taikoma priemonė, pagal kurią numatytos eksporto lengvatos, yra gamybos eksportui zonų (toliau – LEZ)/eksporto krypties įmonių (toliau – EKĮ) sistema, kuri buvo įdiegta 1965 m. TL metu ši sistema buvo reglamentuojama Muitinės pranešimais Nr. 53/97, 133/94 ir 126/94. Išsami informacija apie sistemas pateikiama 1997–2002 m. eksporto ir importo politikos dokumento 9 skyriuje, taip pat ir atitinkamame procedūrų vadove.

(ii) Tinkamumas

(25) Iš principo, LEZ/EKĮ sistema gali būti taikoma bendrovėms, įsipareigojančioms eksportuoti visą savo produkciją. Kai šis statusas suteikiamas, tos bendrovės gali pasinaudoti tam tikromis privilegijomis. Indijoje yra septynios nustatytos LEZ. EKĮ gali būti bet kurioje Indijos vietoje. Tai – muitinės pareigūnų pagal Muitinės akto 65 skirsnį prižiūrimos įmonės, naudojančios muitinės sandėlius. Nors LEZ/EKĮ paprastai įpareigojamos eksportuoti visą savo produkciją, Indijos Vyriausybė leidžia tokioms įmonėms tam tikromis sąlygomis parduoti dalį savo produkcijos vidaus rinkoje. Bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui yra suteiktas EKĮ statusas.

(iii) Praktinis įgyvendinimas

(26) EKĮ statuso arba įsikurti LEZ pageidaujančios bendrovės turi teikti pareiškimą atitinkamoms institucijoms. Tokiame pareiškime turi būti pateikiami būsimo penkerių metų laikotarpio duomenys apie inter alia planuojamą pagaminti produkcijos kiekį, numatomą eksporto vertę, importo reikalavimus ir vietinius reikalavimus. Jei institucijos priima bendrovės pareiškimą, jai pranešamos patvirtinimo sąlygos. LEZ bendrovės ir EKĮ gali užsiimti bet kokių produktų gamyba. Susitarimas galioja penkerių metų laikotarpį ir gali būti pratęstas papildomiems laikotarpiams.

(27) LEZ/EKĮ turi teisę į tokias privilegijas:

(i) importo mokesčių lengvatas visų tipų prekėms (įskaitant gamybos priemones, žaliavas ir vartojimo reikmenis), reikalingoms gamybai, perdirbimui ar su tuo susijusioms reikmėms, jei tai nėra draudžiamosios prekės iš importo draudimo sąrašo;

(ii) akcizo mokesčio lengvatas prekėms, įsigyjamoms vietoje;

(iii) 10 metų laikotarpį – pajamų mokesčių lengvatą už tą pajamų dalį, už kurią mokestis paprastai skaičiuojamas pagal Pajamų mokesčio akto 10A arba 10B skirsnį;

(iv) už vietoje įsigytas prekes sumokėto centrinio prekybos mokesčio (central sales tax) gražinimą;

(v) 100 % užsienio paprastųjų akcijų nuosavybės;

(vi) galimybę dalį produkcijos parduoti vietos rinkoje.

(28) Importuotojas turėtų nustatyta forma tvarkyti tinkamą viso susijusio importo, visų importuotų medžiagų suvartojimo bei panaudojimo ir eksporto apskaitą. Jos duomenys periodiškai turėtų būti teikiami plėtros komisarui, jam pareikalavus.

(29) Kaip nurodyta Politikos dokumente, importuotojas taip pat turi užtikrinti mažiausiąsias grynąsias pajamas užsienio valiuta kaip eksporto ir eksporto rodiklių procentinę dalį. Visos LEZ/EKĮ operacijos turi būti atliekamos muitinės kontroliuojamose patalpose.

(iv) Išvada apie LEZ/EKĮ

(30) Šiame nagrinėjime EKĮ sistema buvo naudojama gamybos priemonių, žaliavų ir vartojimo reikmenų importui, taip pat prekėms pirkti vidaus rinkoje. Todėl Komisija išnagrinėjo tik šių lengvatų kompensuotinumą.

(31) Šiuo aspektu LEZ/EKĮ sistema siejasi su subsidijų skyrimu, kadangi pagal šią sistemą suteikiamos lengvatos sudaro Indijos Vyriausybės finansinius įnašus, nes gautinos Vyriausybės pajamos negaunamos ir nauda suteikiama lengvatos gavėjui.

(32) Gamybos priemonių mokesčių surinkimo sustabdymas turi tokį patį poveikį kaip atleidimas nuo jų, kadangi tol, kol vykdomi eksporto reikalavimai, tik bendrovė savo nuožiūra gali nuspręsti, ar ir kada atsiimti gamybos priemones iš muitinės ir sumokėti muito mokesčius.

(33) Ši subsidija kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punkte teisėtai priklauso nuo eksporto rodiklių, kadangi jos negalima gauti bendrovei neprisiėmus eksporto įsipareigojimo, ir todėl ji laikoma specifine ir kompensuotina.

(v) Subsidijos dydžio skaičiavimas

Importo mokesčio sustabdymas įsigyjant gamybos priemones:

(34) Indijos eksportuojantis gamintojas naudojosi EKĮ sistema, kad galėtų sustabdyti importo mokesčių, paprastai mokėtinų už gamybos priemones, mokėjimą.

(35) Nauda bendrovei buvo apskaičiuota remiantis nesumokėto muito mokesčio, mokėtino už importuojamas gamybos priemones, suma, padalijant ją septynerių metų laikotarpiui, kuris atitinka bendrovės realiai importuotų gamybos priemonių nusidėvėjimo laikotarpį ir kuris laikomas atitinkančiu įprastą tokio turto nusidėvėjimą aptariamoje pramonėje. Taip apskaičiuota suma, priskirtina tyrimo laikotarpiui, buvo pakoreguota pridedant palūkanas per tyrimo laikotarpį, kad būtų nustatyta visa nauda lengvatos gavėjui pagal šią sistemą. Atsižvelgiant į šios sistemos, kuri lygiavertė vienkartinei subsidijai, pobūdį, tinkama buvo laikyta komercinė palūkanų norma per tyrimo laikotarpį Indijoje, t. y. 10 %. Ši suma buvo padalinta visam eksportui per tyrimo laikotarpį.

(36) Remiantis šiais duomenimis, bendrovė pagal šią sistemą gavo 2,42 % naudos.

Atleidimas nuo muito mokesčių, mokėtinų už žaliavų ir vartojimo reikmenų importą:

(37) Indijos eksportuojantis gamintojas naudojosi EKĮ sistema, kad būtų atleistas nuo importo mokesčių, mokėtinų už žaliavų ir vartojimo reikmenų importą.

(38) Tikrinamojo vizito metu buvo patikrinta, kokios medžiagos ir kiek jų importuota. Bendrovė įrodė aiškią sąsają tarp visų per TL importuotų žaliavų ir eksportuotų baigtų produkcijų kiekio ir galėjo būti nustatyta, kad nebuvo importuota daugiau, nei iš tiesų panaudota eksportuotiems produktams gaminti.

(39) Todėl tokiam importui taikoma pagrindinio reglamento I priede pateikiamo eksporto subsidijų paaiškinamojo sąrašo I punkto išlyga, kadangi visos prekės, kurios buvo importuojamos neapmokestintos, buvo panaudotos eksportuojamam produktui gaminti ir nebuvo perteklinio importo muito mokesčio kompensavimo.

Atleidimas nuo vietoje įsigytų prekių akcizo mokesčio:

(40) Indijos eksportuojantis gamintojas naudojosi EKĮ sistema, kad būtų atleistas nuo vietoje įsigytų prekių akcizo mokesčio.

(41) Tačiau, akcizo mokestis, kurį už įsigytas prekes moka ne EKĮ (t. y. bendrovė, neturinti jokio specialaus statuso) yra kredituojamas kaip drobekas (pagal CENVAT/MODVAT) ir panaudojamas vidaus prekybos akcizo mokesčiui mokėti. Taigi, atleisdama EKĮ nuo akcizo mokesčio pirkiniams, Indijos Vyriausybė papildomų pajamų nepraranda. Taigi, EKĮ neturi jokios papildomos naudos.

Centrinio prekybos mokesčio už vietoje įsigytas prekes gražinimas:

(42) Indijos eksportuojantis gamintojas naudojosi EKĮ sistema, kad jam būtų grąžintas centrinis prekybos mokestis už vietoje įsigytas prekes. Toks grąžinimas laikomas subsidijų suteikimu, nes gautinos Vyriausybės pajamos negaunamos ir nauda suteikiama lengvatos gavėjui.

(43) Nauda buvo apskaičiuota remiantis grąžinamo centrinio prekybos mokesčio suma už vietoje įsigytas prekes per tyrimo laikotarpį. Šiuo klausimu buvo galima nustatyti, kad Indijos eksportuojantis gamintojas praktiškai visas šalyje perkamas prekes įsigijo savo valstijoje (Tamil Nadu), o centrinis prekybos mokestis taikomas tik operacijoms tarp valstijų. Todėl šiai bendrovei grąžintina centrinio prekybos mokesčio suma yra tik 0,01 %.

(i) Teisinis pagrindas

(44) Pajamų mokesčio lengvatos sistema grindžiama 1961 m. Pajamų mokesčio aktu, kuris nustato mokesčių surinkimo ir įvairių lengvatų/išskaitymų, kurių galima prašyti, metmenis. Vienos iš lengvatų, kurių galima prašyti, nurodytos Akto 10A, 10B ir 80HHC skirsniuose, kuriuose numatytas atleidimas nuo pajamų mokesčio, taikomo eksporto pelnui.

(ii) Tinkamumas

(45) Lengvatos pagal 10A skirsnį gali prašyti laisvosios prekybos zonose įsikūrusios įmonės, lengvatos pagal 10B skirsnį – eksporto krypties įmonės, o lengvatos pagal 80HHC skirsnį – bet kokia eksportuojanti įmonė.

(iii) Praktinis įgyvendinimas

(46) Prašymas atskaityti eksporto pelną pateikiamas kartu su įprasta metine pajamų mokesčių deklaracija.

(iv) Išvada dėl PML

(47) Pagal PML sistemą Indijos Vyriausybė suteikia bendrovei finansinį įnašą, atsisakydama gautinų Vyriausybės pajamų tiesioginių mokesčių forma. Toks finansinis įnašas duoda naudą lengvatos gavėjui, sumažindamas jo pajamų mokesčių naštą.

(48) Ši atleidimo nuo pajamų mokesčio sistema kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punkte teisėtai priklauso nuo eksporto rodiklių, kadangi tik eksporto veiklos pelnas gali būti išskaitomas iš apmokestinamų pajamų, todėl laikoma specifine ir kompensuotina.

(v) Subsidijos dydžio skaičiavimas

(49) Indijos eksportuojančiam gamintojui, kuris yra EKĮ, buvo taikytina mokesčių lengvata pagal Pajamų mokesčio akto 10B skirsnį, ir TL metu jis pateikė lengvatos prašymą. Nauda buvo apskaičiuota taikant hipotetinį mokesčio tarifą, kuris būtų buvęs taikomas pelnui, jei apmokestinamasis pelnas nebūtų buvęs sumažintas.

(50) Remiantis šiais duomenimis, bendrovė pagal šią sistemą gavo 0,15 % naudos.

(d) Kitos subsidijų sistemos

(51) Tyrimas nustatė, kad eksportuojantis gamintojas nesinaudojo jokiomis kitomis tirtomis sistemomis. Todėl nebūtina įvertinti jų kompensuotinumą.

(e) Kompensuotinų subsidijų dydis

(52) Svarstyto eksportuotojo kompensuotinų subsidijų dydis ad valorem pagal pagrindinio reglamento nuostatas yra 2,5 %. Šis dydis yra mažesnis už de minimis lygį ir šiomis aplinkybėmis Indijos subsidijų marža turi būti laikoma nereikšminga.

2. Indonezija

(a) Įvadas

(53) Po 4 konstatuojamoje dalyje nurodytų konsultacijų Komisijos tarnybos nusprendė apsiriboti dviejų sistemų (BKPM ir Cakung LEZ) tyrimu. Taigi, Indonezijos Vyriausybei buvo išsiųstas klausimynas susijusiai informacijai gauti. Deja, Indonezijos Vyriausybė nepateikė jokio atsakymo į klausimyną. Todėl nebuvo atliktas tikrinamasis vizitas į Indonezijos Vyriausybę. Vienintelis žinomas Indonezijos eksportuojantis gamintojas neatsakė į klausimyną, nepaisant to, kad buvo pratęstas galutinis atsakymo pateikimo terminas. Atsižvelgiant į minėtą nenorą bendradarbiauti, ši bendrovė buvo reikiamai informuota, kad galutinės išvados dėl jos bus grindžiamos pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalį turimais duomenimis, o dėl to pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 6 dalį rezultatas gali būti mažiau palankus, negu būtų jai bendradarbiaujant. Pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalį, į šio eksportuojančio gamintojo patalpas tikrinamasis vizitas nebuvo organizuotas.

(54) Taigi, pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį, subsidijavimas ir eksporto kaina turi būti nustatyti remiantis turimais duomenimis. Komisija manė, kad tiktų grįsti savo išvadas skunde pateikiama informacija ir informacija, turima iš ankstesnio antisubsidijavimo nagrinėjimo dėl Indonezijos [4]. Pagal 28 straipsnio 5 dalį ši informacija, kai buvo įmanoma, taip pat buvo sutikrinta su nepriklausomų šaltinių duomenimis.

(b) BKPM sistemos

(55) Iš skundo matyti, kad šis eksportuojantis gamintojas pasinaudojo Investicijų koordinavimo tarybos (BKPM), Vyriausybinės agentūros, atsakingos už investicijų planavimą ir skatinimą, teikiamomis privilegijomis.

(56) Pirmiau minėtas ankstesnis tyrimas parodė, kad BKPM gali patvirtinti tiek užsienio (PMA), tiek vietines (PMDN) investicijas. Bendrovės, kurioms suteikiamas PMA arba PMDN statusas, suteikiamos gamybos priemonių, t. y. mašinų, įrangos, atsarginių dalių ir pagalbinės įrangos, importo, taip pat žaliavos importo mokesčių ir rinkliavų lengvatos arba jos nuo tų mokesčių ir rinkliavų atleidžiamos.

(57) BKPM sistemos sudaro subsidiją Indonezijos Vyriausybės finansinio įnašo forma, nes nesumokėti muito mokesčiai duoda tiesioginę naudą lengvatos gavėjui.

(58) Šios sistemos nėra drobeko sistemos pagal pagrindinio reglamento I–III priedų nuostatas, kadangi gamybos priemonės gamybos proceso metu nesuvartojamos ir nėra įpareigojimo eksportuoti baigtus produktus, kuriuose yra tų žaliavų.

(59) BKPM sistemos teisėtai nepriklauso nuo eksporto rodiklių ar pirmenybės teikimo vietinėms, o ne importuotoms prekėms.

(60) Tinkamumo kriterijus nustato BKPM ir jie dažnai atnaujinami. BKPM sistemos aiškiai riboja galimybę pasinaudoti subsidijomis tam tikroms įmonėms, kurios nedirba tam tikruose sektoriuose. Be to, teisę suteikiančiosios institucijos tvirtinimo proceso metu turi tam tikrą veiksmų laisvę, todėl atranka nėra automatinė.

(61) Todėl BKPM sistemos neatitinka pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies b punkto, kuris nustato, kad teisę suteikiančioji institucija turi nustatyti objektyvius kriterijus, kurie yra neutralūs, neteikia pirmenybės tam tikroms įmonėms, yra ekonominio pobūdžio ir horizontaliojo taikymo. Taigi, šios programos pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies a punktą laikomos specifinėmis, kadangi jos aiškiai riboja tam tikrų įmonių galimybę gauti subsidiją. Dėl to, kad eksportuojantis gamintojas ir Indonezijos Vyriausybė nebendradarbiavo, buvo neįmanoma tiksliai nustatyti, kiek tas gamintojas pasinaudojo šia sistema.

(62) Nebendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo adresas rodo, kad jo infrastruktūra yra Cakung gamybos eksportui zonoje, kuri yra vadinama "Nusantara muitinės kontroliuojama zona". Bendrovė patvirtino šią informaciją. Tokioje zonoje esančioms bendrovėms gali būti suteikiamos tam tikros privilegijos, kurios paprastai nesuteikiamos ne tokiose zonose esančioms bendrovėms, visų pirma – importo muito mokesčio lengvata prekėms, kurios skirtos eksportuojamiems baigtiems produktams gaminti.

(63) Pasirinkęs nebendradarbiauti, eksportuojantis gamintojas nepateikė jokių įrodymų, kad jis nesinaudojo tokioje zonoje teikiamomis privilegijomis. Siekdama neskatinti nebendradarbiavimo ir atsižvelgdama į tai, jog yra nustatyta, kad eksportuojantis gamintojas iš tiesų įsikūręs LEZ, Taryba turi teisę daryti prielaidą, kad tokiomis privilegijomis buvo pasinaudota.

(64) Remiantis ankstesnių tyrimų rezultatais, tokiose zonose veikianti muito mokesčio drobeko sistema sudaro Vyriausybės finansinį įnašą, nes gautinos Vyriausybės pajamos negaunamos ir nauda suteikiama lengvatos gavėjui.

(65) Ši drobeko sistema sudaro subsidiją, kuri kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punkte teisėtai priklauso nuo eksporto rodiklių, kadangi jos negalima gauti bendrovei neprisiėmus eksporto įsipareigojimo, ir todėl ji laikoma specifine ir kompensuotina.

(66) Dėl to, kad eksportuojantis gamintojas nebendradarbiavo, buvo neįmanoma nustatyti, ar importui pagal šią sistemą gali būti taikoma kokia nors pagrindinio reglamento prieduose nurodyta išlyga, kadangi nebuvo įmanoma nustatyti, ar importuojamos prekės buvo iš tiesų panaudotos eksportuojamam produktui ir nebuvo perteklinio kompensavimo.

(d) Išvada dėl subsidijų

(67) Remiantis pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį turimais duomenimis yra įrodymų, kad būta kompensacinių subsidijų, teiktų nebendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui, ir pagrįstų požymių, kad tokiomis subsidijomis buvo pasinaudota. Priemonių taikymo tikslu, remiantis ankstesniu tyrimu, bus daroma prielaida, kad viena dalis (50 %) yra vietinės subsidijos, o kita (50 %) – eksporto subsidijos, kadangi eksporto subsidija laikyta tik viena iš dviejų sistemų – LEZ.

(68) Manoma, kad šis gamintojas nebendradarbiavo todėl, kad jis pasinaudojo ir gavo naudą iš kompensuotinų subsidijų, kurios buvo didesnės už de minimis Indonezijai nustatytą lygį. Todėl ir siekiant neskatinti nebendradarbiavimo, atsižvelgiant į skunde pateikiamą informaciją ir ankstesnio tyrimo rezultatus, galutinė subsidijų marža, išreikšta kaip procentinė cif importo kainos ties Bendrijos siena, nesumokėjus muito mokesčio, dalis, taikytina visiems Indonezijos eksportuojantiems gamintojas yra tokia:

visiems eksportuotojams: 10,0 %.

D. ŽALA

1. Išankstinė pastaba

(69) Atsižvelgiant į tai, kad tyrime bendradarbiavo tik vienas Indijos eksportuotojas ir, kad Bendrijos pramonę sudaro tik viena bendrovė, išlaikant pagal pagrindinio reglamento 29 straipsnį pateikiamų duomenų konfidencialumą, su šiomis bendrovėmis susiję specifiniai duomenys yra indeksuoti arba pateikiami intervalo forma.

2. Bendrijos gamyba

(70) Buvo nustatyta, kad, be dviejų skundą pateikusių Bendrijos gamintojų, gamyba vyko ir Italijoje bei Ispanijoje. Nors susijusi Italijos bendrovė nepateikė Komisijai visų duomenų, gauta informacija patvirtino, kad per TL jos produkcija sudarė maždaug 10 % visos Bendrijos produkcijos. Kalbant apie Ispanijos bendrovę, kuri nepateikė Komisijai visų duomenų, buvo nustatyta, kad 2001 m. ji pagamino nežymų nagrinėjamų produktų kiekį, o didžiąją savo parduodamos produkcijos dalį importavo iš nagrinėjamų šalių. Todėl buvo padaryta išvada, tą bendrovę reikėtų laikyti importuotoja, o ne gamintoja.

(71) Taip pat buvo nustatyta, kad JK įsikūrusi bendrovė anksčiau gamino tam tikro tipo ŽSM. Ši bendrovė raštu patvirtino, kad ji nutraukė nagrinėjamų produktų gamybą prieš keletą metų. Daugiau jokių gamintojų Bendrijoje nežinoma.

(72) Remiantis pirmiau nurodyta informacija, bendrą Bendrijos produkcijos kiekį kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje sudaro skundo pateikėjų ir kito Bendrijos gamintojo iš Italijos pagaminamas produkcijos kiekis.

3. Bendrijos pramonės apibrėžimas

(a) Bendrijos pramonė

(73) Iš dviejų skundą pateikusių gamintojų vienas (Krause) neatsakė į klausimyną ir buvo laikomas nebendradarbiaujančiu. Todėl šis gamintojas, nors ir palaikė skundą, nebuvo laikomas Bendrijos pramonės dalimi. Kalbant apie kitą gamintoją (Koloman), buvo nustatyta, kad ši bendrovė ne tik gamino panašius produktus Bendrijoje per TL, bet ir gamino jų dalis Vengrijoje. Be savo Bendrijoje gaminamos produkcijos, Koloman Bendrijoje prekiavo vengriškais produktais ir taip pat naudojo Vengrijoje pagamintas dalis savo Bendrijoje gaminamai produkcijai. Be to, dalis bendradarbiaujančio Bendrijos gamintojo gamybos 2000 m. pradžioje tam tikros įrangos pavidalu buvo perkelta iš Austrijos į Vengriją. Tačiau, nepaisant šių dalykų, pagrindinė bendrovės veikla, t. y. pagrindinis biuras, sandėliai, prekybos biuras, didžiosios dalies produkcijos asortimento gamyba ir techniniai bei rinkodaros ištekliai, išliko Bendrijoje. Importuojama produkcija papildė panašių produktų asortimentą, todėl neturėjo įtakos Koloman, kaip Bendrijos gamintojo, statusui. Kalbant apie dalių gamybą Vengrijoje ir paskesnių jų panaudojimo baigtuose produktuose, tyrimas nustatė, kad šios panaudotos dalys sudarė tik mažą pabaigtų produktų gamybos išlaidų, taigi, ir pridėtinės vertės, dalį. Todėl, dėl šio importo, gamintojo, kaip Bendrijos gamintojo, statusas nesikeičia.

(74) Tyrimas patvirtino, kad vienintelis bendradarbiaujantis Bendrijos gamintojas pagamino daugiau kaip 25 % Bendrijos ŽSM produkcijos, todėl atitinka pagrindinio reglamento 10 straipsnio 8 dalies reikalavimus. Todėl jis laikomas sudarančiu Bendrijos pramonę kaip apibrėžta to paties reglamento 9 straipsnio 1 dalyje ir toliau bus vadinamas "Bendrijos pramone".

(b) Įvykiai po tyrimo laikotarpio

(75) 2001 m. lapkričio mėnesį, t. y. pasibaigus TL, bendradarbiaujantis Bendrijos gamintojas Koloman bankrutavo ir jį likvidavimo tvarka perėmė Austrijos bendrovė, kurios pagrindinė bendrovė, įsikūrusi JK, taip pat įsigijo Koloman Vengrijos filialą.

(76) Įsigijusieji bendrovę Komisijai patvirtino, kad jie palaiko skundą.

(77) Tikrasis Bendrijos suvartojimas buvo nustatytas remiantis Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje parduodamu kiekiu, kitų Bendrijos gamintojų Bendrijos rinkoje parduodamu kiekiu, kaip nurodyta skunde, tinkamai pakoregavus pagal TL, bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pateikta informacija ir Eurostat importo duomenimis. Buvo atsižvelgta į tai, kad KN kodas 83051000 taip pat aprėpia produktus, nepatenkančius į šio nagrinėjimo sritį. Tačiau, kiek tai susiję su Indonezija, dėl Indonezijos eksportuotojų nebendradarbiavimo, buvo pasinaudota geriausia turima informacija, t. y. Eurostat duomenimis. Šia prasme, remiantis skundu kaip geriausiais turimais įrodymais, visi pirmiau nurodyta KN kodu klasifikuojami importuojami produktai buvo laikomi nagrinėjamais produktais. Nebendradarbiaujantis Indonezijos eksportuotojas teigė, kad jo eksportas į Bendrijos rinką buvo maždaug 15 % mažesnis nei taikytas importo dydis. Tačiau šio teiginio nebuvo įmanoma patikrinti ir skirtumas yra toks, kad jį galima būtų paaiškinti koeficientu, naudojamu Eurostat statistikos duomenims, kurie pateikiami tonomis, perskaičiuoti į vienetus. Pagal turimą informaciją, Bendrijos suvartojimas nuo 1998 m. iki TL pabaigos išaugo 5 %. Nagrinėjant išsamiau, 1998–1999 m. jis išliko palyginti stabilus, o paskui pastoviai augo iki TL pabaigos, kuomet sudarė maždaug 348 mln. vienetų.

4. Importas iš nagrinėjamos šalies

(78) Primenama, kad nagrinėjamas dėl Indijos nutrauktas. Todėl analizuojamas tik importas iš Indonezijos, kaip importas iš likusiosios nagrinėjamos šalies.

(a) Subsidijuojamo importo kiekis

(79) Nors importo iš Indonezijos kiekis 1998–2000 m. sumažėjo, o nuo 2000 m. iki TL pabaigos šiek tiek didėjo, reikėtų pastebėti, kad, nors importuoti iš nagrinėjamos šalies pradėta tik 1997 m., 1998 m. importas jau buvo žymus, o per TL sudarė maždaug 32 mln. vienetų.

(b) Subsidijuojamo importo rinkos dalis

(80) Indonezijos importo turima rinkos dalis buvo nuo 8 % iki 13 %; nuo 1998 m. sumažėjo maždaug dviem procentais.

(i) Kainos raida

(81) Nuo 1998 m. iki TL pabaigos importo iš Indonezijos kainos svorinis vidurkis sumažėjo 5 % – nuo 105 ECU iki 99 ECU už tūkstantį vienetų. Sumažėjimas buvo itin žymus 1998–1999 m., kai kaina sumažėjo 3 %, ir nuo 2000 m. iki TL pabaigos, kai kaina sumažėjo 2 %.

(ii) Kainų mažinimas

(82) Kadangi Indonezijos eksportuotojai nebendradarbiavo, kainos buvo sulygintos remiantis Eurostat duomenimis, tinkamai pakoreguotais pagal muito mokesčius bei išlaidas po importavimo; eksporto kainos buvo sulygintos su Bendrijos gamintojų kainomis iš įmonės (ex-works) tuo pačiu prekybos lygiu.

(83) Tuo remiantis, kainos sumažinimas buvo persvarstytas ir, prireikus, iš dalies pakeistas pagal informaciją, gautą per papildomus tikrinamuosius vizitus. Buvo nustatyta, kad importas iš Indonezijos sumažino Bendrijos pramonės kainas 30–40 %. Taip pat reikėtų pastebėti, kad buvo stabdomas kainų augimas, nes Bendrijos pramonė dirbo nepelningai.

5. Bendrijos pramonės padėtis

(a) Gamyba

(84) Nuo 1998 m. iki TL pabaigos Bendrijos pramonės gamyba smuko 25 %. Žymus sumažėjimas buvo 1998–1999 m. (–15 %). Vėliau žymus sumažėjimas buvo 1999–2000 m., paskui produkcijos kiekis išliko pastovus iki TL pabaigos.

(b) Gamybos pajėgumas ir pajėgumo išnaudojimas

(85) Gamybos pajėgumo raidos tendencijos nuo 1998 m. iki TL pabaigos buvo tokios pačios kaip ir gamybos – jis smuko 26 %.

(86) Tuo remiantis, pajėgumo išnaudojimas per nagrinėjamą laikotarpį išliko stabilus.

(87) Bendrijos pramonės metų pabaigos atsargos nuo 1998 m. iki TL pabaigos sumažėjo 12 %.

(d) Bendrijoje parduodamas kiekis

(88) Nepaisant suvartojimo išaugimo Bendrijoje, Bendrijos pramonės parduodamas kiekis nuo 1998 m. iki TL pabaigos žymiai sumažėjo – 25 %. Mažėjimas vyko 1998–1999 m. (-10 %), o 1999–2000 m. jis buvo dar didesnis – 15 %.

(e) Rinkos dalis

(89) Bendrijos pramonės užimama rinkos dalis nuo 1998 m. iki TL pabaigos sumažėjo daugiau kaip 4 %, t. y. atitiko parduodamo kiekio tendenciją.

(f) Kainos

(90) Bendrijos pramonės vidutinė grynoji pardavimo kaina nuo 1998 m. iki TL pabaigos sumažėjo 4 %. Tas sumažėjimas buvo itin žymus 1998–1999 m. (–6 %), t. y. tuomet, kai žymiai sumažėjo importo iš nagrinėjamos šalies kaina, kaip paaiškinta 81 konstatuojamojoje dalyje.

(g) Pelningumas

(91) Bendrijos pramonės pelningumo svorinis vidurkis nuo 1998 m. iki TL pabaigos sumažėjo 10 % ir nuo 2000 m. ji ėmė dirbti nuostolingai. Dėl šios nepalankios raidos Bendrijos pramonė turėjo bankrutuoti, kaip paminėta 75 konstatuojamojoje dalyje.

(h) Grynųjų pinigų srautai ir galimybė didinti kapitalą

(92) Bendrijos pramonės sukuriamų grynųjų pinigų srautų, susijusių su ŽSM prekyba, raida labai panaši į pelningumo raidą, t. y. nuo 1998 m. iki TL pabaigos jie žymiai sumažėjo.

(93) Tyrimas nustatė, kad Bendrijos pramonės gebėjimas padidinti kapitalą šiuo metu tapo sunkesnis dėl jos finansinės padėties ir ypač dėl jos mažėjančio pelningumo.

(i) Dirbančiųjų skaičius, atlyginimai ir našumas

(94) Su ŽSM gamyba susijusios pramonės dirbančiųjų skaičius nuo 1998 m. iki TL pabaigos sumažėjo 30 %. Bendras atlyginimų dydis per ta patį laikotarpį taip pat sumažėjo 27 %, todėl nuo 1998 m. iki TL pabaigos vidutinis atlyginimas padidėjo 5 %. Bendrijos pramonės darbo jėgos našumas, matuojamas kaip produkcijos kiekis vienam dirbančiajam, nuo 1998 m. iki TL pabaigos padidėjo 8 %.

(j) Investicijos ir investicijų grąža

(95) Investicijų dydis nuo 1998 m. iki TL pabaigos sumažėjo 39 %. Šis sumažėjimas buvo itin ryškus 1999–2000 m. Tyrimas parodė, kad didžioji dalis šių kapitalo išlaidų buvo susijusi su esamos infrastruktūros pakeitimu ar priežiūra.

(96) Investicijų grąža, išreiškiama kaip santykis tarp Bendrijos pramonės grynojo pelno ir grynosios buhalterinės investicijų vertės, beveik atitiko pelningumo tendencijas ir 2000 m. tapo neigiama.

(k) Augimas

(97) Nors nuo 1998 m. iki TL pabaigos Bendrijos suvartojimas išaugo 5 %, Bendrijos pramonės parduodamos produkcijos kiekis sumažėjo 25 %, o atitinkamo importo kiekis išliko didelis. Todėl Bendrijos pramonė negalėjo pasinaudoti nedideliu paklausos padidėjimu Bendrijos rinkoje.

6. Dalies gamybos perkėlimas

(98) Siekiant patikrinti, ar Bendrijos pramonės padėtis negalėjo pablogėti dėl Bendrijos gamybos pobūdžio pasikeitimo, taip pat buvo išnagrinėta, ar 2000 m. pradžioje įvykęs dalies gamybos perkėlimas (perkeliant įrangą iš Austrijos į Vengriją), paminėtas 73 konstatuojamojoje dalyje, turėjo įtakos Bendrijos pramonės padėčiai. Taip sutapo, kad, nors šis perkėlimas pablogino tam tikrų žalos rodiklių (t. y. gamybos, gamybos pajėgumo ir parduodamo kiekio) mažėjimo tendenciją, pajėgumo išnaudojimo ir vidutinės pardavimo kainos tendencijos pagerėjo, todėl nuostoliai sumažėjo. Pavyzdžiui, buvo apskaičiuota, kad maždaug 60 % gamybos sumažėjimo ir maždaug 80 % pardavimo kainos sumažėjimo buvo susiję su perkėlimu, tačiau be šio perkėlimo kaina būtų sumažėjusi tris kartus daugiau ir pelningumas būtų papildomai sumažėjęs dar 7 %. Atsižvelgiant į tai buvo padaryta išvada, kad Bendrijos pramonės padėtis pablogėjo ne dėl Bendrijos gamybos pobūdžio pasikeitimo.

(99) Buvo įtikinėjama, kad pagrindinė Bendrijos pramonės veikla nebesusijusi su Bendrija, kadangi dėl perkėlimo į Vengriją neva 60 % sumažėjo jos gamyba Bendrijoje ir 80 % sumažėjo Bendrijoje pagamintos parduodamos produkcijos kiekis.

(100) Kaip jau paaiškina 98 konstatuojamojoje dalyje, perkėlimas nesukėlė tokio Bendrijos pramonės gamybos sumažėjimo, o tik 15 % gamybos Bendrijoje ir 20 % Bendrijoje pagamintos parduodamos produkcijos kiekio sumažėjimą. Todėl patvirtinama 73 konstatuojamojoje dalyje nurodyta išvada apie Bendrijos pramonės pagrindinę veiklą.

7. Išvada dėl žalos

(101) Buvo nustatyta, kad per nagrinėjamą laikotarpį Bendrijos pramonės padėtis pablogėjo (atsižvelgus į 98 konstatuojamojoje dalyje nurodytą perkėlimą).

(102) Nors Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) ir Malaizijos kilmės ŽSM importui pradėtos taikyti antidempingo priemonės po 1998 m. žymiai sumažino importo iš šių šalių kiekį, Bendrijos pramonė negalėjo visiškai tuo pasinaudoti. Nuo 1998 m. dauguma žalos rodiklių, t. y. gamyba, parduodamas kiekis, kainos, rinkos dalis, pelningumas, investicijų grąža, grynųjų pinigų srautai ir dirbančiųjų kiekis, prastėjo. Bendrijos pramonės pelningumui ypač pakenkė pardavimo kainos nuosmukis.

(103) Be to, kai Bendrijos pramonės parduodamas kiekis nuo 1998 m. iki TL pabaigos sumažėjo, importo iš Indonezijos kiekis buvo didelis. Tyrimas parodė, kad per TL iš Indonezijos buvo importuojama 30–40 % mažesnėmis nei Bendrijos pramonės kainomis. Be to, buvo stabdomas kainų augimas.

(104) Taigi, nustatyta, kad Bendrijos pramonės padėtis pablogėjo tiek, jog daroma išvada, kad Bendrijos pramonė patyrė žymią žalą.

(105) Primenama, kad po TL dėl blogos finansinės padėties Bendrijos pramonė patyrė bankrotą.

E. PRIEŽASTINGUMAS

1. Įvadas

(106) Pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 6 ir 7 dalis buvo išnagrinėta, ar Indonezijos kilmės importas, atsižvelgiant į jo kiekį ir poveikį Bendrijos ŽSM rinkos kainoms, padarė Bendrijos pramonei tokią žalą, kurią galima laikyti žymia. Taip pat buvo išnagrinėti kiti veiksniai be subsidijuojamo importo, kurie tuo pačiu metu galėjo padaryti žalą Bendrijos pramonei, siekiant užtikrinti, kad galima šių kitų veiksnių padaryta žala nebūtų priskirta subsidijuojamam importui iš Indonezijos.

2. Subsidijuojamo importo poveikis

(107) Nuo 1998 m. iki TL pabaigos subsidijuojamo importo kiekis sumažėjo 14 %, o jos atitinkama dalis Bendrijos rinkoje – 2 %. Tačiau importo kiekis išliko žymus ir nuo 1998 m. iki TL pabaigos visuomet užėmė 8–13 % rinkos. Šis importas taip pat žymiai sumažino Bendrijos pramonės kainas. Bendrijos pramonės rinkos dalis sumažėjo 4 %. Tuo pačiu metu vidutinė kaina Bendrijoje sumažėjo 4 %. Tikrasis kainos sumažėjimas iš tiesų buvo net didesnis nei nurodyta 98 konstatuojamojoje dalyje.

(108) Per tą patį laikotarpį, nuo 1998 m. iki TL pabaigos, Bendrijos pramonės padėtis blogėjo, ką iliustruoja parduodamos produkcijos ir rinkos dalies mažėjimas, kainos mažėjimas ir žymus pelno nuosmukis, kai pelnas virto nuostoliais. Taigi, Bendrijos pramonė negalėjo žymiau pasinaudoti pirmiau minėtų priemonių prieš KLR ir Malaiziją įvedimu.

(109) Indonezijos eksportuotojas įtikinėjo, kad eksportas iš Indonezijos negalėjo padaryti žalos, kadangi jo kiekis 1999–2000 m. sumažėjo ir turėjo de minimis rinkos dalį. Ta pati bendrovė teigė, kad importas iš Indonezijos negalėjo turėti jokio rimto poveikio Bendrijos pramonei, kadangi Bendrijos produkcijos kiekis buvo penkis ar šešis kartus didesnis už importo iš Indonezijos kiekį.

(110) Tačiau primenama, kad, nors 1999–2000 m. importas iš Indonezijos mažėjo, jis šiek tiek išaugo nuo 2000 m. iki TL pabaigos, visgi nepasiekdamas 1998 m. lygio. Be to, kaip jau paaiškinta 80 konstatuojamojoje dalyje, nuo 1998 m. iki TL pabaigos importas iš Indonezijos užėmė 8–13 % rinkos, o tai yra didelė dalis ir tikrai daugiau už de minimis. Galiausiai taip pat primenama, kad Bendrijos pramonė yra aiškiai apibrėžta 74 konstatuojamojoje dalyje ir, kad jos gamybos lygis yra žymiai žemesnis už tą, kurį nurodė Indonezijos bendrovė.

(111) Todėl galima daryti išvadą, kad Indonezijos kilmės subsidijuojamas importas anuliavo 1997 m. prieš KLR ir Malaiziją įvestų ir 2000 m. Kinijos atžvilgiu iš dalies pakeistų antidempingo priemonių poveikį ir buvo svarbia neigiamos raidos priežastis, kaip reziumuota pirmiau.

3. Kitų veiksnių poveikis

(a) Importas iš kitų trečiųjų šalių

(112) Buvo apsvarstyta, ar kiti veiksniai, be subsidijuojamo importo iš Indonezijos, galėjo padaryti ar prisidėti prie Bendrijos pramonės patirtos žalos ir visų pirma, ar šiai padėčiai galėjo turėti įtakos importas iš kitų šalių.

(113) Nuo 1998 m. iki TL pabaigos importo iš kitų trečiųjų šalių kiekis padidėjo 17 %, o jų rinkos dalis – daugiau kaip 5 %. Svarbiausia šio padidėjimo priežastis – Indijos, Vengrijos ir Tailando kilmės importo išaugimas, tuo tarpu KLR ir Malaizijos kilmės importas žymiai sumažėjo dėl 1997 m. įvestų antidempingo priemonių.

(114) Nuo 1998 m. iki TL pabaigos importo iš trečiųjų šalių vieneto kaina sumažėjo 16 %. Per šį laikotarpį sumažėjo importo beveik iš visų trečiųjų šalių kaina, išskyrus KLR importo kainą, kuri dėl antidempingo priemonių žymiai išaugo, tačiau per TL pasiekė tik tokį patį lygį kaip Vengrijos kainos.

(i) Indija

(115) Iš pradžių buvo išnagrinėta, ar Indijos kilmės importas galėjo prisidėti prie Bendrijos pramonės patirtos žalos. Tačiau, nors importas iš Indijos nuo 1998 m. iki TL pabaigos žymiai išaugo, jį užgožė importas iš Indonezijos, kurio kaina nuo 1998 m. iki TL pabaigos buvo 2–30 % žemesnė už Indijos importo kainą. Be to, reikėtų pastebėti, kad 1998 m., kai prasidėjo importas iš Indijos, jo kaina buvo daugiau kaip 40 % aukštesnė už sulygintino ŽSM kiekio importo iš Indonezijos kainą. Nuo to laiko Indijos importo kainos pastoviai mažėjo, tačiau visuomet išliko aukštesnės už Indonezijos kainas ir per TL tebebuvo daugiau kaip 5 % aukštesnės už Indonezijos kainas. Todėl daroma išvada, kad, nors importas iš Indijos turėjo neigiamą poveikį Bendrijos pramonės padėčiai, subsidijuojamo importo iš Indonezijos neigiamas poveikis imant atskirai vis tiek yra žymus. Iš tiesų, Indonezija buvo įtakingas ir svarbus veikėjas Bendrijoje. Jos eksporto į Bendriją kiekis buvo mažesnis nei Indijos, tačiau vis tiek žymus. Indonezijos eksportas sumažino Bendrijos pramonės kainas net daugiau nei Indijos eksportas. Taip pat pastebėtina, kad pirmiau minėtai analizei rimtai pakenkė tai, kad Indonezija nebendradarbiavo ir todėl nebuvo gauta informacijos apie produktų tipus ir rinkos segmentus, kuriuos atstovauja Indonezijos eksportas.

(ii) Kinijos Liaudies Respublika

(116) Taip pat buvo apsvarstyta, ar dėl 1997 m. importui iš KLR įvestų antidempingo priemonių absorbavimas galėjo padaryti ar prisidėti prie Bendrijos pramonės patirtos žalos. Šiuo klausimu reikėtų pažymėti, kad, nors importo iš KLR muito mokesčių absorbavimas sumažino 1997 m. įvestų priemonių poveikį pardavimo kainų prasme, tos priemonės vis tiek žymiai sumažino importo iš KLR kiekį jau 1998 m. Be to reikėtų pastebėti, kad nors importas iš Indonezijos prasidėjo tik 1997 m., 1998 m. jau buvo pasiektas panašus lygis kaip importo iš KLR. Nuo to laiko importas iš KLR smarkiai sumažėjo, tuo tarpu importas iš Indonezijos mažėjo žymiai lėčiau iki TL, kuomet jis buvo daugiau kaip trigubai didesnis už importą iš KLR. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad importo iš KLR kiekis per TL buvo žymiai mažesnis už importo iš Indonezijos kiekį, padaryta išvada, kad šis importas neturėjo tokio didelio poveikio Bendrijos pramonei, kokį turėjo subsidijuojamas importas iš Indonezijos.

(iii) Vengrija

(117) Siekiant nustatyti, ar vien tik importas iš Vengrijos atskirai padarė žalą Bendrijos pramonei, buvo išnagrinėtas importo ir kainų lygis Bendrijos rinkoje.

(118) Vengrijos importo nuo 1998 m. iki TL pabaigos analizė buvo grindžiama duomenimis, pateiktais Bendrijos gamintojo, kurio gamykla Vengrijoje yra vienintelis Vengrijos gamintojas, atsakymais į klausimyną.

(119) Per nagrinėjamą laikotarpį Vengrijos kilmės ŽSM importo kiekis išaugo. Kalbant apie kainas, kurių Bendrijos pramonė prašė Bendrijos rinkoje už savo iš Vengrijos importuotus produktus, nors per nagrinėjamą laikotarpį jos krito, kainos išliko aukščiausios tarp kitų trečiųjų šalių importo kainų ir jas sumažino importas iš Indonezijos.

(120) Bendrijos pramonės ŽSM gamyba Vengrijoje buvo išanalizuota ir sulyginta su gamyba Austrijoje. Buvo nustatyta, kad iš Austrijoje ir Vengrijoje gamintų vienodų modelių buvo labai mažai.

(121) Atsižvelgiant į mažą tiek Austrijoje, tiek Vengrijoje gamintų modelių procentinę dalį, buvo padaryta išvada, kad Vengrijos produktai papildė Bendrijos pramonės produktų asortimentą, leisdami jai pasiūlyti didesnį modelių pasirinkimą pirkėjams, ir, kad jie neturėjo neigiamos įtakos Bendrijos pramonės padėčiai.

(122) Remiantis pirmiau išdėstytais dalykais buvo padaryta išvada, kad importas iš Vengrijos iš esmės neprisidėjo prie Bendrijos pramonės padėties pablogėjimo.

(iv) Tailandas

(123) Atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau minėta Reglamente (EB) Nr. 2100/2000 [5], "kai kurios Kinijos kilmės prekės nacionalinėms muitinės institucijoms buvo deklaruojamos kaip esančios Tailando kilmės ir taip išvengta mokėtino antidempingo muito mokesčio mokėjimo", buvo nuspręsta, kad tiktų įvertinti iš Tailando siunčiamo importo poveikį.

(124) Kalbant apie tai, importas iš Tailando per nagrinėjamą laikotarpį žymiai išaugo, nes 1998 m. jis prasidėjo importavus maždaug 1 mln. vienetų, o TL metu padidėjo iki daugiau kaip 23 mln. vienetų. Be to, pagal Eurostat duomenis buvo nustatyta, kad importo iš Tailando pardavimo kainos paprastai buvo žemesnės už Indonezijos importo kainą.

(125) Tačiau, nors buvo nustatyta, kad Tailando kainos buvo maždaug 20 % žemesnės už Indonezijos importo kainas, primenama, kad pastarojo importo kiekis buvo daugiau kaip trečdaliu didesnis už importo iš Tailando kiekį. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad iš Tailando importuojamas kiekis tebėra žymiai mažesnis už iš Indonezijos importuojamą kiekį, daroma išvada, kad importas iš Tailando negalėjo turėti didelio poveikio palyginti su subsidijuojamo importo iš Indonezijos poveikiu.

(126) Analize dėl Tailando suabejojo Indonezijos eksportuotojas, kuris nebendradarbiavo. Šiuo klausimu įtikinėjama, kad importo iš Indonezijos lygis yra žemesnis, o kainos aukštesnės už Tailando importo. Tačiau primenama, kad, nors Tailando importo kainos buvo žemesnės už importo iš Indonezijos kainas, iš Indonezijos buvo importuojama daugiau kaip 30 % didesnis kiekis nei iš Tailando. Todėl patvirtinama 125 konstatuojamojoje dalyje pateikta išvada.

(b) Kiti veiksniai

(127) Taip pat buvo išnagrinėta, ar, be pirmiau minėtųjų, prie Bendrijos pramonės patirtos žalos galėjo prisidėti ir kiti veiksniai.

(128) Bendradarbiaujantys importuotojai tvirtino, kad ŽSM verslas yra itin jautrus kainoms ir todėl tam, kad būtų konkurencingi, gamintojai turi parduoti didelį kiekį. Tos pačios šalys taip pat įtikinėjo, kad Bendrijos pramonė remiasi tik Bendrijos, o ne pasauline rinka, todėl ji gali būti rentabilesnė. Šiuo klausimu primenama, kad nuo 1998 m. iki TL pabaigos Bendrijos pramonės Bendrijoje ir už jos ribų parduodamos produkcijos kiekio santykis žymiai nekito. Nepaisant to, net jei Bendrijos pramonė buvo smarkiai orientuota į Bendrijos rinką, jos eksporto prekyba leido Bendrijos pramonei dirbti pelningai 1998 m., kai importas iš Indonezijos buvo didelis.

(129) Vienas naudotojas įtikinėjo, kad žalą padarė didelė konkurencija biuro reikmenų pramonėje. Ši konkurencija neva privertė nagrinėjamų produktų naudotojus/platintojus taikyti Bendrijos pramonei kainų presingą, dėl ko kaina sumažėjo. Šia prasme pabrėžtina, kad subsidijuojamas importas žymiai padidino Bendrijos naudotojų taikomą kainų presingą ir padarė žalą Bendrijos pramonei.

(130) Be to, buvo išnagrinėta, ar kainos sumažinimas galėtų būti priskirtinas įprastai ŽSM verslo eigai, kadangi nuo 1998 m. iki TL pabaigos beveik visų tiekimo šaltinių kainos sumažėjo.

(131) Šiuo klausimu primenama, kad bendras kainos sumažėjimas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į ištisinius nesąžiningus veiksmus, iš pradžių vykdomus KLR ir Malaizijos, o vėliau – Indonezijos, kurie turėjo įtakos Bendrijos rinkai.

(132) Be to, kaip minėta 128 konstatuojamojoje dalyje, ŽSM rinka itin jautri kainai. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad Indonezijos importas buvo subsidijuojamas ir jo kaina nuo 1998 m. iki TL pabaigos buvo žemesnė už viso kito ŽSM importo vidutinę vieneto kainą, darytina išvada, kad importas iš Indonezijos, kuris sudarė per TL 8–13 % Bendrijos rinkos, turėjo šiai rinkai kainos mažinimo poveikį.

(133) Galiausiai, buvo išanalizuota, ar Krause - nebendradarbiaujančio Bendrijos gamintojo, kainų politika galėjo prisidėti prie Bendrijos pramonės patirtos žalos. Papildomai išnagrinėjus Krause duomenis paaiškėjo, kad šio Bendrijos gaminto padėtis per nagrinėjamą laikotarpį pablogėjo, visų pirma kiek tai susiję su pardavimo kaina ir pelningumu. Todėl atrodo, kad Krause neprisidėjo prie Bendrijos pramonės patirtos žalos ir, kad jai taip pat pakenkė importas iš Indonezijos, nes ji buvo priversta mažinti kainas kaip ir Bendrijos pramonė.

(134) Dėl visų pirmiau paaiškintų priežasčių padaryta išvada, kad kainų nuosmukis Bendrijos rinkoje neturėtų būti traktuojamas kaip įprasta prekybos raida, bet kaip nesąžiningos Indonezijos prekybinės veiklos pasekmė.

(135) Indonezijos institucijos tvirtino, kad Indonezijos eksportas apsiribojo tik žiedinių segtuvų tiekimu Italijos gamintojui, jo produkcijos asortimentui papildyti.

(136) Tačiau šis teiginys prieštarauja nebendradarbiaujančio Indonezijos eksportuotojo pareiškimui, kad vienintelė rinka, kurioje Indonezijos gamintojas turi žymią rinkos dalį, yra Jungtinės Karalystės rinka. Tai patvirtina ir Eurostat.

(137) Pastarasis gamintojas įtikinėjo, kad Indonezijos eksportas negalėjo padaryti žalos, kadangi pagrindinė jo rinka yra Jungtinė Karalystė, kurioje Bendrijos pramonė jokios rimtesnės veiklos nevykdo. Tačiau, be to, kad ši prielaida prieštarauja Indonezijos institucijų tvirtinimui, taip pat primenama, kad žalos analizė daryta remiantis Bendrijos, o ne regionų duomenimis.

4. Išvada dėl priežastingumo

(138) Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus dalykus daroma išvada, kad žymią žalą, kurią patyrė Bendrijos pramonė ir kurią apibūdina neigiama gamybos, parduodamo kiekio, kainų, rinkos dalies, pelningumo, investicijų grąžos, grynųjų pinigų srautų ir dirbančiųjų skaičiaus raida, tinkamai pakoreguota atsižvelgiant į perkėlimą į Vengriją, padarė nagrinėjamas subsidijuojamas importas. Iš tikrųjų, bendras importo iš Indijos, Tailando bei KLR ir Bendrijos dalinio gamybos perkėlimo poveikis Bendrijos pramonei buvo nežymus.

(139) Nebendradarbiavęs Indonezijos eksportuotojas taip pat tvirtino, kad yra prieštara tarp 138 konstatuojamosios dalies išvados ir to, kad yra pakankamai įrodymų pradėti priemonių taikymo KLR nutraukimo persvarstymą.

(140) Šiuo klausimu reikėtų priminti, kad priemonių taikymo nutraukimo persvarstymo tikslas – analizuoti Bendrijos rinkos padėtį atsižvelgiant į dempingo tąsos arba pakartotinio atsiradimo tikimybės perspektyvą ir žalą, jei galiojančios priemonės būtų panaikintos. Taigi, tai, kad pakenkimo Bendrijos pramonei priežastimi per šį tyrimo laikotarpį buvo nustatyta Indonezija, neturi įtakos būsimos Kinijos eksportuotojų elgsenos Bendrijos rinkoje ir jos tikėtino poveikio Bendrijos rinkos padėčiai analizei. Taip pat primenama, kad Kinijos turima rinkos dalis per paskutinius dvejus nagrinėjamo laikotarpio metus buvo labai maža.

(141) Atsižvelgiant į analizę, kuri tinkamai išskyrė ir atskyrė visų žinomų veiksnių poveikį Bendrijos pramonei nuo subsidijuojamo importo žalingo poveikio, daroma išvada, kad šie kiti veiksniai nepaneigia išvados, kad žymios žalos priežastimi turi būti laikomas subsidijuojamas importas.

F. BENDRIJOS INTERESAS

1. Išankstinė pastaba

(142) Buvo išnagrinėta, ar buvo įtikinamų priežasčių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju Bendrija nėra suinteresuota patvirtinti priemones. Šiuo tikslu ir laikantis pagrindinio reglamento 31 straipsnio 1 dalies, remiantis visais pateiktais įrodymais, buvo apsvarstytas galimų priemonių poveikis visoms šiame nagrinėjime dalyvaujančioms šalims ir priemonių nesiėmimo pasekmės.

(143) Siekiant įvertinti tikėtiną priemonių įvedimo arba neįvedimo poveikį, visų suinteresuotų šalių buvo paprašyta pateikti informaciją. Klausimynai buvo išsiuntinėti dviem skundą pateikusiems Bendrijos gamintojams, dviem kitoms bendrovėms, žinomoms kaip Bendrijos gamintojai, devyniems nesusijusiems importuotojams, 49 naudotojams ir vienai naudotojų asociacijai. Vienas skundą pateikusių Bendrijos gamintojų (Koloman), du nesusiję importuotojai ir vienas su šiais importuotojais susijęs naudotojas atsakė į klausimyną. Kitas naudotojas pateikė pareiškimą neatsakydamas į klausimyną.

(144) Šie atsakymai ir pareiškimai sudarė Bendrijos interesų analizės pagrindą.

2. Bendrijos gamybos interesai

(a) Išankstinė pastaba

(145) Keletas ŽSM gamintojų Bendrijoje per pastaruosius keletą metų nutraukė nagrinėjamų produktų gamybą. Kai dėl likusių bendrovių, tyrimas nustatė, kad, kaip minėta 71 konstatuojamojoje dalyje, JK įsikūrusi bendrovė prieš keletą metų taip pat nutraukė gamybą. Kalbant apie Italijos bendrovę, buvo nustatyta, kad ji neatstovauja žymesnės dalies Bendrijos ŽSM gamybos ir didelę dalį savo parduodamos produkcijos importavo. Dėl Ispanijos bendrovės buvo nustatyta, kad ji turėtų būti laikoma greičiau importuotoju, o ne gamintoju, nes pagamino tik nedidelį kiekį nagrinėjamų produktų, o daugiau kaip 90 % savo parduodamos produkcijos importavo iš Indonezijos. Todėl daroma išvada, kad du likę skundo pateikėjai tėra vieninteliai Bendrijos ŽSM gamintojai, pagaminantys didesnį kiekį produkcijos.

(146) Reikia priminti, kad du skundą pateikę Bendrijos gamintojai jau anksčiau smarkiai nukentėjo dėl ŽSM importo iš KLR ir Malaizijos, dėl ko, kaip aprašyta Reglamente (EB) Nr. 119/97 [6], nuo 1992 m. iki 1995 m. spalio inter alia 28 % sumažėjo jų darbo jėga. Kaip nurodyta 94 konstatuojamojoje dalyje, nuo 1998 m. iki TL pabaigos Bendrijos pramonės darbo jėga sumažėjo dar 30 %.

(147) Atsižvelgiant į Bendrijos pramonės patirtą žymią žalą, daroma išvada, kad, jei Bendrijos pramonė neatsigaus po nesąžiningo subsidijavimo praktikos taikymo, tikėtina, kad gamyba Bendrijoje visiškai sustos ir naudotojai liks labai priklausomi nuo importo.

(b) Bendrijos pramonės finansinė padėtis

(148) Bendrijos pramonės finansinė padėtis per nagrinėjamą laikotarpį taip pablogėjo, kad po TL Bendrijos pramonė subankrutavo, kaip minėta 75 konstatuojamojoje dalyje. Reikėtų pastebėti, kad Bendrijos pramonės nuostolingos veiklos priežastis buvo sunkumas konkuruoti su subsidijuojamu importu žemomis kainomis. Tačiau tai, jog bendradarbiaujantis Bendrijos gamintojas buvo įsigytas, rodo, kad ŽSM gamyba Bendrijoje yra restruktūrizuojama ir dedama daug pastangų išlaikyti pramonę gyvybingą ir padaryti ją pelningą.

(149) Įdiegus priemones ir atkūrus sąžiningas rinkos sąlygas Bendrijos pramonė galėtų atgauti prarastą rinkos dalį ir, padidinusi pajėgumo išnaudojimą, sumažinti gamybos vieneto išlaidas ir padidinti pelningumą. Be to, tikimasi, kad priemonės turėtų teigiamą poveikį Bendrijos pramonės kainų lygiui. Galiausiai tikimasi, kad gamybos ir parduodamo kiekio išaugimas ir tolesnis vieneto išlaidų sumažėjimas, kartu su vidutiniu kainų padidėjimu leis Bendrijos pramonei pagerinti savo finansinę padėtį.

(150) Ir priešingai, jei kompensacinės priemonės nebūtų įvestos, tikėtina, kad Bendrijos pramonė turės toliau mažinti savo kainas ir (arba) toliau neteks dalies rinkos. Abiem atvejais Bendrijos pramonės finansinė padėtis greičiausiai blogės. Kaip papildoma pasekmė tikėtina, kad Bendrijos pramonė per trumpą laiką gali galutinai žlugti.

(151) Be to, atsižvelgiant į tai, kad Bendrijos pramonė gamina ne tik nagrinėjamus produktus, bet ir kitus produktus, kurie sudaro maždaug trečdalį jos apyvartos, labai tikėtina, kad ŽSM gamybos linijų uždarymas pakenks visos įmonės funkcionalumui ir teks uždaryti visas gamybos linijas, kas turės platesnį neigiamą poveikį dirbantiesiems ir investuotojams.

(d) Galimas Bendrijos pramonės perkėlimas

(152) Buvo išnagrinėta, ar kokios nors priemonės galėtų būti laikomos neatitinkančiomis Bendrijos interesų atsižvelgiant į tai, kad dalis Bendrijos pramonės perkelta į trečiąją šalį. Taip pat buvo išnagrinėta galimo papildomo perkėlimo galimybė.

(153) Visų pirma, kaip paaiškinta 98 konstatuojamojoje dalyje, primenama, kad 2000 m. įvykęs perkėlimas leido Bendrijos pramonei sumažinti nuostolius. Šia prasme tai buvo strateginis sprendimas, priimtas subsidijavimo praktikos poveikiui kompensuoti. Be to, tikėtina, kad toks perkėlimas, pagerindamas Bendrijos pramonės finansinę padėtį, turėjo netiesioginį poveikį, padarydamas ją patrauklesne naujam investuotojui, kuris neseniai ją įsigijo.

(154) Kalbant apie bet kokio papildomo perkėlimo riziką, Komisija gavo priimtiną patvirtinimą, kad tokio perkėlimo Bendrijos pramonė nenumato. Be to, nėra priežasčių manyti, kad toks veiksmas tikėtinas, kadangi restruktūrizavimo pastangos, kartu su kompensaciniu muito mokesčiu turėtų vėl sudaryti sąlygas Bendrijos pramonei dirbti pelningai.

3. Importuotojų interesas

(155) Tam tikri importuotojai, kurie nepirko ŽSM iš Indonezijos, pareiškė, kad tiekimo šaltinių pakeitimas galėtų sudaryti papildomų išlaidų ar pereinamųjų sunkumų. Kalbant konkrečiau, importuotojai pabrėžė, kad dėl 1997 m. įvestų antidempingo priemonių jie jau buvo priversti pakeisti savo tiekimo šaltinius.

(156) Kita vertus, primenama, kad kompensacinių priemonių tikslas yra ne priversti importuotojus ar naudotojus pakeisti jų tiekimo šaltinį, o atkurti sąžiningą konkurenciją Bendrijos rinkoje. Be to, šie importuotojai taip pat pripažino, kad keletas kitų trečiųjų šalių galėtų lengvai gaminti ŽSM ir jie nemato sunkumų susirasti tiekimo šaltinį šalyje, kuriai netaikomos kompensacinės priemonės. Negana to, jie galėtų prekiauti ir Bendrijos gamintojų produktais. Todėl bet kokie sunkumai dėl galimo tiekėjų pakeitimo greičiausiai būtų laikini ir nepakenktų teigiamam kompensacinių priemonių prieš žalingas subsidijas poveikiui Bendrijos pramonei.

4. Naudotojų ir vartotojų interesas

(a) Naudotojai

(157) Tiek bendradarbiaujantys nesusiję importuotojai, tiek naudotojas (žiedinių segtuvų gamintojas) tvirtino, kad kompensacinių priemonių įvedimas turėtų didelę neigiamą įtaką naudotojų finansinei padėčiai.

(158) Šia prasme buvo įvertintas tikėtinas kompensacinių priemonių prieš Indoneziją įvedimo poveikis naudotojo gamybos išlaidoms. Buvo apskaičiuota, kokį poveikį siūlomos prieš Indoneziją priemonės galėtų turėti naudotojui, turinčiam vienintelį importo tiekimo šaltinį – Indoneziją (blogiausiojo atvejo scenarijus). Tuo remiantis, prieš Indoneziją siūlomų priemonių poveikis būtų vertinamas kaip gamybos išlaidų padidėjimas apie 1,3 %. Kaip jau paaiškinta, tai yra visiškai hipotetinis scenarijus, kadangi nė vienas iš naudotojų, importuojantis nagrinėjamus produktus vien tik iš Indonezijos, nebendradarbiavo.

(159) Atsižvelgiant į ankstesnes išvadas daroma išvada, kad kompensacinių muito mokesčių poveikis naudotojams būtų nežymus. Kalbant apibendrintai, kadangi kiti naudotojai nebendradarbiavo, tikėtina, kad poveikis visų kitų naudotojų išlaidoms taip pat būtų nedidelis.

(160) Bendradarbiaujantis naudotojas teigė, kad, kaip ir per paskutinius trejus metus, kai po antidempingo priemonių dėl KLR ir Malaizijos kilmės ŽSM įvedimo jis turėjo perkelti dalį gamybos už Bendrijos ribų ir uždaryti tris gamyklas, kompensacinės priemonės prieš Indonezijos kilmės importą galėtų toliau paskatinti perkelti žiedinių segtuvų gamybą už Bendrijos ribų ir (arba) uždaryti atitinkamas gamyklas. Tai galėtų kelti pavojų visai jo veiklai, t. y. ir kitų produktų gamybai, kuria užsiimančios gamyklos taip pat turėtų būti perkeltos ir daug Bendrijos žmonių netektų darbo.

(161) Kaip bendrą pastabą reikėtų pasakyti, kad vartotojų pramonės perkėlimo dėl kompensacinių priemonių riziką sušvelnina tai, kad segtuvų rinka yra tamprios verslo šakų sąsajos pakraipos ir būtina, jog naudotojai būtų arti savo pirkėjų, turėtų lanksčią gamybą, pasirengusią patenkinti paklausą, ir patikimas žinias apie rinką. Tyrimas iš tiesų parodė, kad pagrindiniai kriterijai, į kuriuos rinkdamiesi atsižvelgia žiedinių segtuvų gamintojo pirkėjai, yra kaina, kokybė ir aptarnavimas, taip pat – greitas pristatymas. Be to, kaip jau paaiškinta 157 ir 158 konstatuojamosiose dalyse, nustatyta, kad kompensacinių priemonių finansinis poveikis vartotojų pramonei yra menkas. Ir galiausiai, tai, kad tik vienas segtuvų gamintojas visiškai bendradarbiavo tyrime, patvirtintų išvadą, jog kompensacinės priemonės neturės lemiamo poveikio naudotojams.

(162) Be to, kai kurios suinteresuotos šalys nurodė, kad keleto naudotojų persikėlimą pastaraisiais metais sąlygojo didelės gamybos išlaidos Bendrijoje. Tai patvirtina, kad bet kokį perkėlimą reikėtų vertinti pagal platesnį bendros kainos struktūros kontekstą, kuriame, kaip jau paaiškinta, kompensacinės priemonės sudaro tik nežymią dalį.

(163) Kalbant apie konkrečią bendradarbiaujančio naudotojo padėtį, tyrimas parodė, kad, nors nuo 1998 m. iki TL pabaigos, t. y. po antidempingo priemonių prieš KLR ir Malaiziją įvedimo, jis perkėlė dalį savo gamybos iš Bendrijos, įvedus minėtas priemones jis pakeitė savo tiekimo šaltinį ir ėmė pirkti ŽSM iš bendradarbiaujančių importuotojų, kurie savo ruožtu nuo 1998 m. pradėjo importuoti iš Indijos, o nebe iš KLR. Todėl sunku nustatyti sąsają tarp to naudotojo žiedinių segtuvų gamybos perkėlimo už Bendrijos ribų ir antidempingo priemonių prieš importą iš KLR ir Malaizijos įvedimo. Be to, kaip jau nurodyta 159 konstatuojamojoje dalyje, kompensaciniai muito mokesčiai turi tik menką poveikį naudotojų gamybos išlaidoms.

(164) Buvo nustatyta, kad pirmiau nurodytą perkėlimą greičiau reikėtų laikyti šio naudotojo plėtimosi strategijos pasekme, nes per pastaruosius keletą metų jis įsigijo keletą bendrovių. Dėl šios strategijos galiausiai susiliejo ir restruktūrizavosi skirtingos grupės įmonės, o kai kurios iš jų buvo uždarytos. Kai kurių gamyklų perkėlimą už Bendrijos ribų reikėtų traktuoti kaip šios strategijos dalį, kuria siekiama sustiprinti to naudotojo padėtį Bendrijos rinkoje ir išplėtoti savo veiklą Rytų Europoje.

(165) Remiantis ankstesniais samprotavimais ir atsižvelgiant į menką poveikį, kurį įvedamos priemonės galėtų turėti nagrinėjamam naudotojui, labai neįtikėtina, kad kompensacinės priemonės prieš Indoneziją pačios savaime toliau stumtų jo žiedinių segtuvų gamybą iš Bendrijos.

(166) Kalbant apie gamyklų uždarymą ir didesnio jų skaičiaus uždarymo dėl kompensacinių priemonių prieš Indoneziją įvedimo pavojų, nustatyta, kad bendradarbiaujantis naudotojas per paskutinius trejus metus, kai galiojo priemonės dėl KLR ir Malaizijos, uždarė tris gamyklas. Atsižvelgiant į menką poveikį, kurį priemonės turėtų nagrinėjamo naudotojo gamybos išlaidoms ir finansinei padėčiai, kaip paaiškinta 164 konstatuojamoje dalyje, neįtikėtina, kad minėto gamyklų uždarymo priežastimi buvo vien tik priemonės dėl KLR ir Malaizijos ir, kad kompensacinės priemonės prieš importą iš Indonezijos paskatintų uždaryti daugiau gamyklų.

(b) Vartotojai

(167) Reikėtų paminėti, kad nagrinėjamais produktais neprekiaujama mažmeniniu būdu ir nė viena vartotojų asociacija neinformavo apie save ir nedalyvavo šiame tyrime.

(168) Bendradarbiaujantis naudotojas taip pat įtikinėjo, kad kompensacinės priemonės padidins galutinių žiedinių segtuvų pirkėjų, t. y. vartotojų, mokamą kainą. Tačiau, atsižvelgiant į pirmiau pateiktą paaiškinimą dėl įtakos žiedinių segtuvų gamintojams, bet koks galutinės žiedinių segtuvų pardavimo vartotojams kainos padidėjimas neturėtų būti žymus.

(169) Be to, tyrimas parodė, kad bendradarbiaujantis naudotojas prekiauja savo produktais daugiausia per platintojus. Blogiausiu atveju, jei visas naudotojų patirtas išlaidų padidėjimas atsilieptų galutiniam vartotojui, kaina jam padidėtų daugiausia 4 %. Tačiau tai neįtikėtina, kadangi bendra patirtis rodo, kad kiekviena platinimo grandinės grandis greičiausiai kompensuotų dalį kainos padidėjimo, kad galėtų išlikti konkurencinga šioje rinkoje.

(170) Remiantis pirmiau minėtais dalykais, poveikis ŽSM naudotojams ir žiedinių segtuvų vartotojams nelaikomas įtikinamu motyvu prieš kompensacinių priemonių įvedimą, kadangi galimas neigiamas poveikis negalėtų pakenkti teigiamam kompensacinių priemonių prieš žalingas subsidijas poveikiui Bendrijos pramonei.

(171) Taip pat buvo išnagrinėta, ar kompensacinių priemonių įvedimas prieš importą iš Indonezijos galėtų sudaryti situaciją, kuriai esant Bendrijos pramonė galėtų pasinaudoti dominuojančia padėtimi Bendrijos rinkoje, ypač atsižvelgiant į 1997 m. įvestas antidempingo priemones prieš KLR ir Malaizijos importą ir į Bendrijos pramonės restruktūrizaciją.

(172) Visų pirma, primenama, kad per TL Bendrijos pramonė turėjo tik 10–15 % rinkos dalies. Du skundą pateikę Bendrijos gamintojai per TL kartu būtų turėję 32–37 % rinkos dalies. Net įtraukus į abiejų skundo pateikėjų turimą rinkos dalį Koloman importą, ta Bendrijos rinkos dalis per TL sudarytų 47–52 %. Be to, primenama, kad, nors Komisija inicijavo prieš KLR įvestų priemonių persvarstymą, šis persvarstymas nesusijęs su importu iš Malaizijos. ŽSM taip pat gali būti tebeimportuojami iš Indijos. Todėl manoma, kad nėra labai tikėtina, jog, įvedus kompensacines priemones prieš Indoneziją, pablogėtų Bendrijos pramonės konkurencija Bendrijos rinkoje. Galiausiai primenama, kad antidempingo priemonių prieš importą iš KLR ir Malaizijos įvedimas taip pat nesukūrė jokio Bendrijos pramonės dominavimo, tuo metu net nesant kitų tiekimo šaltinių, išskyrus tas dvi šalis.

(173) Kita vertus, kaip jau paaiškina 150 konstatuojamojoje dalyje, tikėtina, kad, nesant subsidijuojamo importo poveikio koregavimo priemonių, Bendrijos gamyba per trumpą laiką taps nerentabili ir išnyks. Akivaizdu, kad naudotojams nebūtų naudingas Bendrijos pramonės nagrinėjamų produktų gamybos nutraukimas. Iš tiesų, viena vertus, vienintelis bendradarbiavęs naudotojas nuo 1998 m. iki TL pabaigos įsigijo 20–50 % savo naudojamų ŽSM iš Bendrijos pramonės. Antra vertus, jei Bendrijos pramonė galutinai baigtų gaminti ŽSM, naudotojai būtų labai priklausomi nuo importo.

(174) Įdiegus priemones liktų keletas alternatyvių tiekimo šaltinių. ŽSM yra arba gali būti perkami iš Bendrijos pramonės, kitų Bendrijos gamintojų, Indijos ir Honkongo. Be to, greičiausiai vėl atsinaujins importas iš Malaizijos, nes priemonės prieš šią šalį neseniai buvo baigtos taikyti. Be to, tyrimas parodė, kad dėl antidempingo priemonių įvedimo prieš importą iš KLR ir Malaizijos neatsirado jokio nagrinėjamų produktų trūkumo. Galiausiai primenama, kad priemonių poveikis naudotojams yra menkas ir, kad nagrinėjami produktai greičiausiai tebebus importuojami iš Indonezijos.

5. Išvada dėl Bendrijos intereso

(175) Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas priežastis, daroma išvada, kad nėra įtikinamų motyvų prieš kompensacinių priemonių įvedimą.

G. GALUTINĖS PRIEMONĖS

1. Žalos panaikinimo lygis

(176) Atsižvelgiant į išvadas dėl subsidijavimo, žalos, priežastingumo ir Bendrijos intereso, galutinės kompensacinės priemonės turi būti pakankamo lygio, kad panaikintų subsidijuojamo importo daromą žalą Bendrijos pramonei.

(177) Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalimi Komisija išnagrinėjo, kokio dydžio muito mokestis būtų pakankamas subsidijavimo daromai žalai Bendrijos pramonei panaikinti. Tuo tikslu buvo nuspręsta apskaičiuoti kainos lygį remiantis Bendrijos gamintojų gamybos išlaidomis ir pagrįsta pelno marža.

(178) Buvo nustatyta, kad, atsižvelgiant į ilgalaikių investicijų poreikį, ypač į pelną, kurį Bendrijos pramonė galėjo tikėtis gauti nesant žalingo subsidijavimo, pagrįsta mažiausiąja verte galėtų būti laikoma 5 % pelno marža nuo apyvartos.

(179) Atsižvelgiant į nebendradarbiavimą, buvo nuspręsta, kad žalos panaikinimo lygis turėtų aprėpti skirtumą tarp šios apskaičiuotos kainos ir cif kainų, pakoreguotų kaip paaiškinta 82 konstatuojamojoje dalyje.

(180) Nustatyta, kad importo iš Indonezijos žalos panaikinimo lygis yra 42,30 %.

2. Galutinės kompensacinės priemonės

(181) Atsižvelgiant į prieš tai nurodytus dalykus ir laikantis pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalies, kompensacinis muito mokestis turi atitikti subsidijų maržą, kuri buvo mažesnė už žalos maržą. Todėl taikomas toks muito mokesčio tarifas:

Indonezijai (visoms įmonėms): 10,0 %

(182) Siekiant laikytis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalyje nustatyto galutinio termino, šis reglamentas turi įsigalioti jo paskelbimo dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Tam tikriems Indonezijos kilmės importuojamiems žiediniams susegimo mechanizmams, klasifikuojamiems KN kodu ex83051000 (TARIC kodai 8305100010 ir 8305100020), nustatomas galutinis kompensacinis muito mokestis. Šiame reglamente žiediniai susegimo mechanizmai – tai dvi stačiakampės plieno plokštelės ar strypeliai su ne mažiau kaip keturiais prie jų pritvirtintais pusžiedžiais iš plieninės vielos, kuriuos sujungia plieninis dangtelis. Mechanizmą galima atidaryti traukiant pusžiedžius arba mažu plieniniu spragtuko mechanizmu, pritvirtintu prie žiedinio susegimo mechanizmo.

2. Galutinio kompensacinio muito mokesčio tarifas, taikomas grynajai laisvai Bendrijos pasienio kainai, iki mokesčio, yra toks:

Šalis | Galutinis muito mokestis (%) |

Indonezija | 10,0 |

3. Jei nenustatyta kitaip, taikomos galiojančios nuostatos dėl muito mokesčių.

4. Nagrinėjimas dėl tam tikrų Indijos kilmės žiedinių susegimo mechanizmų importo nutraukiamas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Liuksemburge, 2002 m. birželio 4 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

R. De Rato Y Figaredo

[1] OL L 288, 1997 10 21, p. 1.

[2] OL C 147, 2001 5 18, p. 4.

[3] OL C 147, 2001 5 18, p. 2.

[4] Tarybos reglamentas (EB) Nr. 978/2000 (OL L 113, 2000 5 12, p. 1).

[5] OL L 250, 2000 10 5, p. 1.

[6] OL L 22, 1997 1 24, p.1.

--------------------------------------------------

32002R0977