Komisijos Reglamentas (EB) Nr. 658/2002

2002 m. balandžio 15 d.

įvedantis galutinį antidempingo muito mokestį Rusijos kilmės amonio nitrato importui

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių [1] (toliau – pagrindinį reglamentą) ypač į jo 11 straipsnio 2 ir 3 dalis,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A. TVARKA

1. Ankstesnis tyrimas

(1) 1994 m. gegužės mėn. Sprendimu 94/293/EB [2], atlikusi regioninį antidempingo importo į Jungtinę Karalystę nagrinėjimą, Komisija prisiėmė įsipareigojimų dėl Lietuvos ir Rusijos kilmės amonio nitrato importo. Tačiau Rusijos valdžios institucijos prisiimtą įsipareigojimą pažeidė pirmaisiais jo galiojimo metais.

(2) 1994 m. birželio mėn. Europos trąšų gamintojų asociacijai (EFMA) padavus skundą, visos Bendrijos mastu buvo inicijuotas Lietuvos ir Rusijos kilmės amonio nitrato importo antidempingo tyrimas. 1995 m. rugpjūčio mėn. šis nagrinėjimas buvo nutrauktas importui iš Lietuvos Komisijos sprendimu 95/344/EB [3], o Rusijos kilmės amonio nitrato importui Taryba Reglamentu (EB) Nr. 2022/95 [4] įvedė galutinį antidempingo muito mokestį. Rusijos kilmės importui taikomas priemones sudarė kintamas muito mokestis, lygus produkto grynosios kainos ("minimalios importo kainos" arba "MIK") 102,9 ekiu už toną ir grynosios CIF kainos, Bendrijos pasienyje prieš išmuitinimą, skirtumui visais atvejais, kai pastaroji yra žemesnė.

(3) Remiantis tolesniu tyrimu, kurio metu nustatyta, kad šios priemonės buvo absorbuotos, 1998 m. kovo mėn. Reglamentu (EB) Nr. 663/98 [5] jos buvo pakeistos ir įvestas konkretus26,3 ekiu už toną muito mokestis.

2. Kitų šalių atžvilgiu atliekami tyrimai

(4) 1999 m. spalio mėn. buvo inicijuotas antidempingo tyrimas dėl Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos kilmės amonio nitrato importo [6]. Tyrimas parodė, kad Lenkijos ir Ukrainos importas buvo vykdomas dempingo kaina ir padarė žymią žalą Bendrijos pramonei, tuo tarpu nustatyta, kad Lietuvos kilmės importas nebuvo vykdomas dempingo kaina. Todėl Lenkijos ir Ukrainos kilmės amonio nitrato importui buvo įvestos galutinės antidempingo priemonės Reglamentu (EB) Nr. 132/2001 [7], o Lietuvos kilmės importo nagrinėjimas buvo nutrauktas. Buvo įvesti konkretūs muito mokesčiai už toną, siekiant užtikrinti priemonių efektyvumą ir suvaržyti bet kokį manipuliavimą kainomis.

3. Šis tyrimas

3.1. Persvarstymo prašymasi

(5) 2000 m. vasario 24 d. paskelbus pranešimą apie artėjantį galiojančių antidempingo priemonių taikymo Rusijos kilmės amonio nitrato importui termino pasibaigimą [8], Komisija gavo prašymą atlikti tarpinį galiojimo termino pabaigos persvarstymą, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 ir 3 dalis, kurį gamintojų, sudarančių didžiąją amonio nitrato gamintojų Bendrijoje dalį (Bendrijos gamintojai – pareiškėjai), vardu pateikė EFMA. Prašyme dėl termino galiojimo pabaigos persvarstymo buvo teigiama, kad Rusijos kilmės importo žalingas dempingas gali tęstis arba pasikartoti, jeigu pasibaigs priemonių galiojimo terminas. Pareiškėjų prašymas atlikti tarpinį persvarstymą buvo grindžiamas tuo, kad dabartinių priemonių neužtenka žalingam dempingo poveikiui neutralizuoti.

3.2 Pranešimas apie inicijavimą

(6) Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nusprendusi, kad egzistavo pakankamai įrodymų persvarstymo inicijavimui, Komisija pranešimu, paskelbtu Europos Bendrijų Oficialiajame leidinyje [9], inicijavo tyrimą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 ir 3 dalis.

3.3. Tyrimo laikotarpis

(7) Tyrimas dėl dempingo ir žalos tęsimo ir atnaujinimo apėmė laikotarpį nuo 1999 m. liepos 1 d. iki 2000 m. birželio 30 d. (toliau – TL). Tendencijų, svarbių vertinant žalos tęsimo ir (arba) atnaujinimo galimybę, tyrimas apėmė laikotarpį nuo 1996 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamas laikotarpis).

3.4. Su tyrimu susijusios šalys

(8) Komisija oficialiai informavo apie persvarstymo inicijavimą Bendrijos gamintojus – pareiškėjus, eksportuojančius gamintojus Rusijoje, importuotojus, naudotojus ir asociacijas, apie kurių suinteresuotumą buvo žinoma, bei nagirnėjamos eksportuojančios šalies atstovus. Komisija išsiuntė klausimynus eksporuojantiems gamintojams, Bendrijos gamintojams, importuotojams, naudotojams ir asociacijoms, apie kurių suinteresuotumą buvo žinoma, ir tiems, kurie apie save pranešė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(9) Siekdama leisti Rusijai, jeigu ji to nori, reikalauti rinkos ekonomikos režimo (RER) arba individualaus režimo (IR), Komisija nusiuntė eksportuojantiems gamintojmas, apie kurių suinteresuotumą buvo žinoma, reikalavimo formas.

(10) Devyni Bendrijos gamintojai, vienas analoginės valstybės gamintojas, du importuotojai, viena importuotojų asociacija ir dvi naudotojų asociacijos atsakė į klausimyną. Tik vienas atsakymas į klausimyną buvo gautas iš nagrinėjamos eksportuojančios šalies.

3.5. Gautos informacijos sutikrinimas

(11) Komisija pasirūpino gauti ir sutikrino visą informaciją, kurią ji manė esant būtina besitęsiančius ir atsinaujinančius dempingui ir žalai Bendrijos interesui nustatyti. Komisija taip pat suteikė galimybę tiesiogiai susijusioms šalims raštu išdėstyti savo požiūrį ir pareikalauti jų išklausyti.

(12) Buvo organizuoti tikrinamieji vizitai šių bendrovių patalpose:

Bendrijos gamintojai:

- Grande Paroisse SA, Prancūzija,

- Hydro Agri France, Prancūzija,

- Kemira Ince Ltd., Jungtinė Karalystė,

- Terra Nitrogen, Jungtinė Karalystė;

analoginės šalies gamintojas:

- Mississippi Chemical Corporation, Yazoo miestas, JAV

B. SUSIJĘS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

1. Susijęs produktas

(13) Nagrinėjamas produkta yra tas pats, kuris buvo nagrinėtas ankstesniame tyrime, t. y. amonio nitratas (toliau – AN arba nagrinėjamas produktas), kietosios azoto trąšos, paprastai naudojamos žemės ūkyje. Jos gaminamos iš amoniako ir azoto rūgšties, priliuotų arba granuliuotų trąšų sudėtyje azoto kiekis didesnis kaip 28 % masės.

(14) Nagrinėjamas produktas paprastai klaisifikuojamas šiais KN kodais: 31023090 (kitas nei vandeninio tirpalo pavidalą turintis amonio nitratas) ir 31024090 (amonio nitrato mišinaiai su kalcio karbonatu arba kitomis neorganinėmis netręšiančiomis medžiagomis, kurių sudėtyje esančio azoto kiekis didesnis kaip 28 % masės).

2. Panašus produktas

(15) Kaip parodė ankstenis tyrimas ir kitų šalių atžvilgiu atliktas tyrimas, AN yra grynas prekinis produktas, o jo pagridinės cheminės savybės gali būti lyginamos, nepriklausomai nuo kilmės šalies. Egzistuoja dviejų skirtingų tipų AN: granuliuotas ir priliuotas. Granuliuotas AN yra didesnio diametro ir todėl turi geresnių pasklidimo savybių. Tyrimas parodė, kad Rusijos kilmės AN importą sudaro priliuotas AN, tuo tarpu didžiąją Bendrijos pramonės gaminamo AN dalį sudaro granuliuotas AN. Kadangi granuliuotas ir priliuotas AN turi tas pačias chemines savybes ir galutinis jo naudojimas yra tas pats, naudotojai taip pat jį laiko pakeičiamu produktu, todėl jie laikomi to paties produkto dviem skirtingais tipais.

(16) Taigi, Bendrijos gamintojų – pareiškėjų Bendrijoje gaminamas ir parduodamas produktas laikomas panašiu į Rusijoje gaminamą, jos vidaus rinkoje parduodamą ar į Bendriją eksportuojamą produktą. Tas pats tinka ir AN, kurį analogiška valstybė parduoda savo vidaus rinkoje.

C. DEMPINGAS IR DEMPINGO TĘSIMO TIKIMYBĖ

(17) Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį, būtina išnagrinėti, ar priemonių taikymo galiojimo termino pabaiga galėtų sukelti dempingo tęsimą arba atnaujinimą.

(18) Nagrinėjant, ar yra dempingo tęsimo tikimybė, būtina patikrinti, ar dempingas egzistuoja ir ar yra tikimybė, kad toks dempingas bus tęsiamas.

1. Dempingas per TL

1.1. Eksporto į Bendriją kiekis per TL

(19) AN eksporto iš Rusijos kiekis sudarė 282000 tonų per TL, t. y. apie 20 % viso Bendrijos AN importo ir apie 5 % viso Bendrijos AN suvartojimo. Šio importo kiekis yra tik šiekt tiek žemesnis už importo lygį, nustatytą ankstesnio tyrimo metu, t. y. nuo 1993 m. balandžio mėn. iki 1994 m. kovo mėn. buvo importuota 340000 tonų.

1.2. RER ir IR

(20) Reikalavimai dėl RER ir (arba) IR suteikimo buvo gauti iš trijų eksportuojančių gamintojų. Kadangi dvi iš šių bendrovių per pagrįstą laikotarpį vėliau neatsiuntė atsakymų į Komisijos klausimyną, buvu manoma, kad yra tikslinga toliau nesvarstyti jų reikalavimų dėl RER/IR suteikimo. Iš tiesų, kadangi nebuvo reikalingų duomenų dempingo skaičiavimams atlikti, reikalavimai dėl RER ir IR negali būti svarstomi. Todėl tos bendrovės buvo laikomos nebendradarbiaujančiomis tyrimo metu, o vėliau informuotos, kad išvados bus daromos remiantis turimais faktais, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(21) Buvo nustatyta, kad trečioji bendrovė, atsiuntusi reikalavimo dėl RER/IR formą, nevykdė produkto eksporto į Bendriją per TL. Kadangi nebuvo jokių faktinių eksporto pardavimo duomenų už TL, nebuvo galima atlikti dempingo skaičiavimų nei dėl galiojimo termino pabaigos persvarstymo, nei dėl tarpinio persvartymo. Taigi, negalima buvo svarstyti nei RER, nei IR suteikimo.

1.3. Analogiška šalis

(22) Kadangi importas iš Rusijos yra numatytas pagrindinio Reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte, išskyrus tuos atvejus, kai suteikiamas RER, normalioji vertė turi būti paremta informacija, gauta iš atitinkamos trečiosios rinkos ekonomikos šalies. Inicijavimo pranešime Komisija pasiūlė Lenkiją kaip tinkamą analogišką šalį, kadangi ji buvo naudojama kaip analogiška šalis kituose su tuo pačiu produktu susijusiuose tyrimuose, o jos gamybos procesai ir žaliavų gavyba gali būti lyginama su dominuojančiais Rusijoje.

(23) Iš Europos trąšų importo asociacijos (EFIA) gautuose komentaruose prieštaraujama tokiam pasirinkimui. Jų pagrindinis argumentas buvo tas, kad Lenkijos vidaus rinkoje vyrauja labai aukštos trąšų kainos dėl aukšto apsaugos nuo trąšų importo lygio, taip pat ir dėl to, kad joje yra aukščiausia Centrinėje Europoje dujų kaina dėl valstybinės monopolinės dujų paskirstym sistemos. Kaip alternatyvą, EFIA pasiūlė Lietuvą, pagrįsdama tuo, kad ji yra artima ir turi panašias į Rusijos gamybos sąlygas, kad joje nėra barterinės prekybos ir tuo faktu, kad vienintelis Lietuvos gamintojas perka dujas iš Rusijos tiekėjo, kuris jas taip pat tiekia Rusijos gamintojams, už kainas, kurių svyravimai atitinka paskelbtą CIF Šiaurės Europos amoniako kainą.

(24) Tačiau nei žinomi Lenkijos, nei Lietuvos gamintojai nenorėjo bendradarbiauti.

(25) Tuomet Komisija kreipėsi į Australijos ir JAV gamintojus, kuriuos pasiūle EFIA. Kadangi tik po vieną gamintoją iš kiekvienos valstybės norėjo bendradarbiauti, toliau buvo nagrinėjama atitinkama jų pardavimų vidaus rinkoje svarba, priklausomai nuo užimamos rinkos dalies, jų pardavimų kiekio vidaus rinkai tipiškumas, lyginant su Rusijos eksportu į Bendriją. Šis nagrinėjimas parodė, kad nors abiejų gamintojų pardavimai vidaus rinkai buvo tipiški, Australijos gamintojas nesusidūrė su jokia žymia konkurencija jo vidaus rinkoje. Nors JAV gamintojo pardavimai vidaus rinkai taip pat buvo dideli, jis susidūrė su šalies ir užsienio bendrovių kainų konkurencija. Todėl JAV buvo pasirinkta tinkamiausia analogiška šalimi.

(26) Buvo išnagrinėti JAV gamintojo AN pardavimai vidaus rinkai ir nustatyta, kad jie yra tipiški, lyginant su Rusijos AN eksporto pardavimais į Bendriją.

(27) Apie tai pranešus, EFIA įtikinėjo, kad vienintelio Lietuvos gamintojo nebendradarbiavimas neturėjo sutrukdyti Komisijai naudoti Lietuvą kaip analogišką šalį, kadangi ji turėjo svarbios informacijos, nes neseniai buvo atlikusi antidempingo nagrinėjimą dėl amonio nitrato importo iš Lietuvos, Ukrainos ir Lenkijos [10]. Iš tiesų abiejų nagrinėjimų TL iš dalies sutapo. Tačiau šis laikotarpis iš dalies sutapo tik pirmuosius tris šio nagrinėjimo TL mėnesius. Pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalį, tipiškai išvadai TL paprastai turėtų apimti šešis mėnesius iš karto prieš nagirnėjimo inicijavimą. Šiomis aplinkybėmis buvo manoma, kad pirmųjų trijų TL mėnesių duomenys negali būti laikomi visiškai tipiškais sezoninėje ir nepastovioje AN rinkoje. Be to, reikia pabrėžti, kad naudojant informaciją, gautą atlikus tam tikrą nagrinėjimą tam tikru tikslu, ir naudojant ją kitam nagrinėjimui skritingu tikslu, be to, kai susijusi šalis nepareiškė noro bendradarbiauti antrajame tyrime, prieštarautų pagrindinio reglamento 19 straipsnio 6 dalies nuostatoms. Todėl argumentas atmestas.

1.4. Normalioji vertė

(28) Kaip pirmiau pažymėta, normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis duomenimis, patikrintais pilnai tyrime bendradarbiaujančios JAV bendrovės patalpose.

(29) Siekiant nustatyti, ar panašūs produktai JAV rinkoje buvo parduodami įprastine prekybos tvarka, vidaus rinkos pardavimo kainos iš įmonės (ex-works) lygiu buvo lyginama su pilna gamybos savikaina (t. y., prie gamybos sąnaudų buvo pridėtos SG&A sąnaudos). Kadangi pardavimo kainos svorinis vidurkis buvo aukštesnis už vieneto savikainos svorinį vidurkį, normalioji vertė buvo nustatyta remiantis TL vidaus rinkos pardavimo kainos svoriniu vidurkiu.

(30) Tiek EFIA, tiek bendradarbiaujantis Rusijos eksportuotojas įtikinėjo, kad sudaryta normalioji vertė turėjo būti koreguojama mažėjimo linkme dėl JAV gamintojo mokamų aukštų kainų už dujas. Pirmiausia, reikia pažymėti, kad normalioji vertė buvo ne sudaryta, bet nustatyta remiantis rentabiliomis JAV vidaus rinkos pardavimo kainomis. Antra, nors dujos yra svarbus AN gamybos savikainos elementas, reikia pažymėti, kad AN vidaus rinka JAV yra konkurencinga ir kad importas sudaro žymią jos dalį. Iš esmės, AN vidaus rinkos kaina daugiau priklauso nuo rinkos negu nuo kainų. Nebuvo gauta įrodymų dėl to, kokiu mastu aukštesnės dujų kainos JAV rinkoje galėjo paveikti AN pardavimo kainas vidaus rinkoje per TL. Galiausiai, net jeigu buvo manoma, kad aukštos dujų kainos paveikė AN pardavimo kainas vidaus rinkoje taip, kad jos tapo kiekybiškai įvertinamos, tai neturėjo padaryti įtakos galutiniam muito mokesčiui, kadangi nustatytas dempingo skirtumas negalėjo būti mažesnis už žalos skirtumą. Šiomis aplinkybėmis argumentas buvo atmestas.

1.5. Eksporto kaina

(31) Kadangi vienintelis bendradarbiaujantis gamintojas neeksportavo nagrinėjamo produkto į Bendriją per TL, eksporto kaina buvo nustatyta remiantis turimais duomenimis, šiuo atveju, Eurostat statistika apie CIF kainas Bendrijos pasienyje, pagal pagrindinio reglamento 18 staripsnį.

1.6. Palyginimas

(32) Normalioji vertė buvo lyginama su eksporto kaina remiantis kainomis iš įmonės (ex-works). Šis metodas buvo naudojamas siekiant atsižvelgti į vidaus transporto kainų skirtumus rinkos ir ne rinkos ekonomikos šalyse, ypač dažnai susidarančius esant piltiniams produktams, koks yra nagrinėjamas produktas, ir jo transportavimo sąnudos sudaro labai didelę pardavimo kainos dalį. Todėl atitinkamai buvo pakoreguotos CIF eksporto kainos, atsižvelgiant į transportavimo iš gamyklos į uostą, uosto paslaugų, draudimo ir frachto sąnaudas.

(33) Nustatyta, kad JAV AN trasnporto sąnaudos priklauso nuo rinkos, todėl tarp transporto bendrovių egzistuoja konkurencija. Kadangi JAV rinka yra konkurencinga, JAV per nagrinėjamo produkto tyrimą nustatytos geležinkelio transporto kainos buvo proporcingai taikomos Rusijos eksportuojantiems gamintojams nustatytoms Bendrijos pasienio eksporto kainoms, remiantis atstumo iki Bendrijos sienos svoriniu vidurkiu, apskaičiuotu visiems į "į eksportą orientuotiems" (žr. 37 konstatuojamąją dalį) Rusijos gamintojams.

1.7. Dempingo skirtumas

(34) Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis, dempingo skirtumas šalies mastu buvo nustatytas remiantis normaliosios vertės ir eksporto kainos iš įmonės (ex-works) lygiu svorinių vidurkių palyginimu. Šalies mastu dempingo skirtumo, išreikšto "CIF Bendrijos sienos" procentine kaina, yra 115,8 %.

2. Dempingo tęsimo tikimybė

(35) Kaip nurodyta 34 konstatuojamoje dalyje, nustatyta, kad eksportas į Bendriją per TL buvo vykdomas dempingo kaina. Be to, nustatytas dempingo skirtumas buvo daug didesnis negu tas, kuris buvo nustatytas ansktesnio tyrimo metu.

(36) Nagrinėjant, ar dempingas gali būti tęsiamas žymiu lygiu ir didelėmis apimtimis, buvo išnagrinėta daug informacijos šaltinių. Pirmiausia buvo panaudota tik Rusijos bendradarbiaujančio gamintojo pateikta informacija. Tačiau šis gamintojas, nors ir eksportuojantis į trečiąsias šalis, nevykdė eksporto pardavimų į Bendriją. Antra, kadangi nebuvo nė vienos bendradarbiaujančios bendrovės, kuri eksportuotų į Bendrijos rinką, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį, nagrinėjimas taip pat buvo paremtas Eurostat duomenimis bei informacija, pateikta prašyme dėl persvarstymo, kuri leido numatyti eskporto kiekius į Bendriją ateityje.

(37) Visas AN gamybos pajėgumas Rusijoje sudaro apie 8900000 tonų (t. y., 1,6 karto daugiau negu Bendrija suvartojo per TL), iš kurių "į eksportą orientuotų" gamintojų (t.y, daugiausia tų, kurie turi gerą susisiekimą su uostu) gamybos pajėgumas sudaro mažiausiai 4500000 tonų. Nors skirtingų bendrovių ir skirtingų laikotarpių pajėgumo panaudojimo rodikliai šiek tiek skiriasi, vietos suvartojimas sudaro tik apie 2200000 tonų. Atsižvelgiant į dabartinį Rusijos eksporto į kitas trečiąsias šalis lygį (t. y., 2189000 tonų 1999 m.), tai reiškia, kad egzistuoja dideli pajėgumai eksporto gamybai, o tai potencialiai gali būti panaudota tolesniam egzistuojančio eksporto į Bendriją didinimui, jeigu taikomų priemonių galiojimo terminas pasibaigs.

(38) Be to, reikia priminti, kad dar 1996 m. Rusijos eksportas į Bendriją sudarė 40 % viso Rusijos nagrinėjamo produkto eksporto [11]. Tai, bei tas faktas, kad keletas trečiųjų šalių (JAV, Australija, Lenkija ir Vengrija) priėmė komercinės apsaugos priemones prieš Rusijos importą, kad nuo 1997 m. Kinija aktyviai vykdė importo pakeitimo vidaus rinkos produktais strategiją, ir kad tikėtina, jog Rusijoje vidaus rinkos suvartojimo lygis išliks santykinai žemas artimiausioje ateityje, reiškia, kad Rusijos gamintojai labiau norės nukreipti bet kokią papildomą produkciją į Bendrijos rinką.

(39) Atsižvelgiant į dabartinius Bendrijos rinkos kainų lygius, tikėtina, kad Rusijos eksportuojantys gamintojai ir toliau laikysis dempingo kainų politikos, siekdami atgauti prarastas rinkos dalis. Šį faktą taip pat patvirtina Rusijos eksportuotojų nustatomos kainos jų svarbiausioms eksporto rinkoms, išskyrus Bendriją ir JAV.

(40) Be to, nors prognozuojama, kad pasaulinis trąšų suvartojimas iki 2004 padidės, didžiausio suvartojimo tikimasi Azijoje, ypač Kinijoje ir Indijoje. Tačiau Kinija ir Indija išplėtojo didžiulius trąšų gamybos pajėgumus, siekdamos sumažinti importo lygį. Konkrečiai, Kinija uždraudė azotinių trąšų, įskaitant ir AN, importą.

(41) Kaip paminėta 21 konstatuojamoje dalyje, vienintelis tyrime bendradarbiaujantis gamintojas neeksportavo į Bendriją per TL. Nors šio gamintojo gamybos pajėgumas per TL buvo didelis, nepanaudoto pajėgumo buvo nedaug ir todėl bet kokia gamyba eskportui į Bendriją pasibaigus priemonių taikymo terminui sąlygotų pardavimų kitoms rinkoms mažinimą. Atsižvelgiant į kitų eksportuotojų žymų eksporto kiekį ir dempingo skirtumą per TL, net jeigu šis eksportuotojas vykdytų pardavimus į Bendriją nedempingo kaina pasibaigus priemonių taikymo galiojimo terminui, tai nepakeistų išvados dėl visos šalies dempingo tęsimo tikimybės.

(42) EFIA įtikinėjo, kad po neseniai įvykdytų terorizmo aktų JAV, visos susijusios išlaidos, t. y., draudimas, transportavimas, iškrovimas, sandėliavimas ir priežiūra, visą laiką didėja, ir kad tai atspindės aukštesnės importuojamų trąšų kainos, kadangi importuotojai taip pat turi atgauti šias sąnaudas. Tačiau šis argumentas nebuvo pagrįstas, nes nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad tai labiau įtakotų Rusijos eksporto kainas, negu JAV vidaus rinkos kainas. Be to, į pokyčius pasibaigus TL gali būti atsižvelgta tik tuomet, jeigu galima parodyti, kad dėl šių pokyčių nebeatitiks tyrimo rezultatai, o planuojamas antidempingo muito mokesčio įvedimas taps akivaizdžiai netinkamu. To nebuvo nustatyta ir argumentas buvo atmestas.

3. Išvada

(43) Tyrimo metu nenustatyta jokių faktų, kurie rodytų, kad tyrimo metu nustatyto dempingo skirtumo arba eksporto dempingo kaina kiekių nebūtų arba jie sumažėtų, jeigu priemonių taikymo terminas baigtųsi. Be to, buvo nustatyta, kad Rusijos gamintojai turi pakankamai neišnaudotų pajėgumų ir kad priemonių taikymo panaikinimas greičiausiai leistų toliau eksportuoti į Bendriją dempingo kaina. Todėl padaryta išvada, kad tikėtina, jog pasibaigus priemonių taikymo terminui, bus tęsiamas žymus dempingas įvežant didelius kiekius.

D. BENDRIJOS PRAMONĖS SĄVOKOS APIBRĖŽIMAS

(44) Iš 11 Bendrijos gamintojų – pareiškėjų vienas neatsakė į klausimyną (Sefanitro), o vienas nepateikė pakankamai informacijos (Chemical Industries of Northern Greece). Todėl abu šie gamintojai laikomi nebendradarbiaujančiais ir dėl tos priežasties nelaikomi Bendrijos pramonės dalimi. Tyrimas parodė, kad likę devyni bendradarbiaujantys gamintojai atstovauja 85 % Bendrijos AN gamybos per TL. Todėl, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje, jie sudaro Bendrijos pramonę.

E. PADĖTIES BENDRIJOS RINKOJE ANALIZĖ

1. Išankstinė pastaba

(45) 1995 m. įvedus antidempingo priemones Rusijos kilmės AN importui pradžioje Bendrijos gamintojų – pareiškėjų ekonominė padėtis, ypač finansiniai rezultatai, žymiai pagerėjo dėl 1995–1996 m. padidėjusių kainų.

2. Suvartojimas

(46) Bendrijos suvartojimas buvo nustatytas remiantis Bendrijos pramonės pardavimų kiekiu Bendrijos rinkoje, kaip nurodyta atsakymuose į klausimyną, kitų Bendrijos gamintojų (tiek nebedradarbiaujančių, tiek nesikreipusiųjų) pardavimų kiekiu Bendrijos rinkoje, kaip nurodyta skunde, o nagrinėjamos šalies ir kitų trečiųjų šalių importo kiekiai į Bendriją – remiantis Eurostat.

Šiuo pagrindu nuo 1996 m. iki TL pabaigos Bendrijos suvartojimas sumažėjo 13 %, t. y., nuo 6328000 tonų 1996 m. iki 5525000 tonų per TL. Labiausiai suvartojimas sumažėjo 1996–1997 m., o vėliau iki TL pabaigos išliko santykinai stabilus.

3. Importas iš nagrinėjamos šalies

3.1. Kiekis ir rinkos dalis

(47) Svarstomuoju laikotarpiu visas AN importas į Bendriją turėjo mažėjimo tendenciją (-28 %), nors nuo 1999 iki TL jis buvo šiek tiek išaugęs.

Kalbant apie Rusijos importo kiekį, nagrinėjamuoju laikotarpiu šis importas žymiai sumažėjo, ypač nuo 1997 m. Tikėtina, kad ši tendencija atsirado dėl 1997 m. paskelbto tyrimo atnaujinimo, dėl kurio 1998 m. paskelbtų išvadų tais metais buvo atliktas dalinis antidempingo priemonių pakeitimas, ir dėl žymaus importo iš tam tikrų trečiųjų šalių, kurios pasinaudojo antidempingo mokesčių Rusijos importui įvedimu, padidėjimo. Nuo 1996 m. iki TL pabaigos Rusijos importas sumažėjo 74 %, tuo tarpu kitas importas išaugo 30 %.

(48) Importo iš Rusijos rinkos dalis sumažėjo 12 % per nagrinėjamą laikotarpį. Tačiau per TL jis vis dar sudarė 5 % Bendrijos suvartojimo ir sudarė žymią viso importo dalį, t. y., 20 %.

3.2 Kainos

(49) 1995 m. įvedus priemones, kaip nurodo Eurostat, nagrinėjamo importo vidutinės kainos sumažėjo 45 % nuo 1996 m. iki TL.

3.3. Kainų palyginimas

(50) Komisija išnagrinėjo, ar nagrinėjamos šalies eksportuojantys gamintojai sumažino Bendrijos pramonės kainas per TL. Šiai analizei buvo atitinkamai pakoreguotos eksportuojančių gamintojų CIF kainos iki Bendrijos sienos nuo krantinės sumokėto muito mokesčio lygiu (DEQ) ir palygintos, tuo pačiu prekybos lygiu, su Bendrijos gamintojų iš įmonių (ex-works) kainomis pakuotiems produktams. Taip buvo padaryta, nes importuojamas produktas yra visuomet pakuotas, tuo tarpu Bendrijos pramonė parduoda savo produktą tiek pakuotą, tiek nepakuotą. Todėl tam tikrais atvejais buvo atliktas koregavimas. Be to, šis tyrimas parodė, kad granuliuotų produktų vidutinė pardavimo kaina buvo aukštesnė, negu priliuotų produktų. Todėl kainų palyginimui buvo skirta 3,1 euro už toną priemoka. Šią sumą sudaro Bendrijos pramonės parduodamo granuliuoto ir priliuoto AN vidutinės kainos skirtumas per tiriamąjį laikotarpį.

(51) EFIA įtikinėjo, kad turėjo būti pakoraguota iš Rusijos importuojamo blogesnės kokybės produkto kaina. Tačiau tyrimas nustatė, kad Rusijos kilmės nagrinėjamo produkto kokybė pastaraisiais metais tapo geresnė ir ėmė atitkti aukštesniu europinius standartus. Todėl argumentas atmestas.

(52) Šiuo pagrindu nustatytas visos šalies kainų skirtumas, išreikštas Bendrijos gamintojų kainų procentu, yra 27,7 %. Šis skirtumas didėja iki 3,2 % prie eksporto kainos pridėjus antidempingo muito mokestį. Be to, Bendrijos pramonės kainos sumažintos, kadangi pramonė patyrė 18 % nuostolį.

4. Bendrijos pramonės ekonominė padėtis

4.1. Gamyba

(53) Nuo 1996 m. iki TL Bendrijos pramonės gamyba sumažėjo 17 %, t. y., nuo 4713000 tonų iki 3903000 tonų. 1997–1998 m. vyko nedidelis padidėjimas, tačiau gamyba vėl sumažėjo 1999 m.

4.2. Pajėgumas ir pajėgumo panaudojimas

(54) Reikia pažymėti, kad nenustatyta, jog pajėgumas ir pajėgumo panaudojimas būtų reikšmingi rodikliai šiam gamybos tipui, kadangi juos veikia tas faktas, kad tie patys gamybos įrenginiai gamina ir kitus produktus. Iš tiesų, iš gamtinių dujų pagaminus amoniaką, naudojant tas pačias gamybos linijas pagaminama daug kitų įvairių produktų. Visas Bendrijos pramonės gamybos pajėgumas išliko santykinai stabilus nagrinėjamu laikotarpiu. Pajėgumo panaudojimas sumažėjo nuo 56 % 1996 m. iki 46 % 1997 m., o vėliau išliko stabilus.

4.3. Bendrijoje parduodamas kiekis

(55) Bendrijos pramonės parduodamas kiekis sumažėjo nuo 4238000 tonų 1996 m. iki 3766000 tonų per TL, t. y., 11 %. Šis sumažėjimas buvo labiausiai pastebimas 1996–1997 m., kai pardavmai sumažėjo 15 %.

4.4. Atsargos

(56) Atsargų lygis nelaikomas svarbiu žalos rodikliu dėl pardavimų sezoniškumo ir to fakto, kad dalį AN sandėliuoja patys gamintojai, o dalį – ūkinininkų kooperatyvai.

4.5. Rinkos dalis

(57) 1996–1997 m. Bendrijos pramonės rinkos dalis sumažėjo, o nuo 1996 m. iki TL ji padidėjo ir galiausiai pasiekė 1,2 %, tai sudarė 68,2 % lyginant su 67 % 1996 m.

4.6. Kainos ir veiksniai, lemiantys kainas

(58) 1996 m. Bendrijos gamintojų vidutinė grynoji pardavimo kaina sumažėjo nuo 133 ekiu už toną iki 99 ekiu už toną per TL, t. y., 25 %. Sumažėjimas buvo ypač žymus 1996–1999 m. (t. y., - 28 %). Be nagrinėjamo importo kainų mažinimo poveikio, kiti veiksniai, kurie galėjo prisidėti prie kainų kritimo – tai paklausos sumažėjimas Bendrijos rinkoje 1996–1997 m., importas iš šalių, nustatytų Reglamentu (EB) Nr. 132/2001 bei 1997 m. Kinijos įvestas azotinių trąšų importo draudimas.

4.7. Pelningumas ir investicijų grąža

(59) Bendrijos pramonės pelningumo svorinis vidurkis sumažėjo 37 % nuo 1996 m. iki TL nuo 18,6 % iki – 18,0 %. Šią tendenciją reikėtų traktuoti atsižvelgiant į kainų raidą, kuri plėtojosi pagal panašų modelį, ir į gamtinių dujų kainą, kuri nuo 1999 m. trečio ketvirčio padidėjo.

Svarstomuoju laikotarpiu investicijų grąžos tendencijos buvo tokios pat kaip pelningumo.

4.8. Grynųjų pinigų srautai

(60) Su AN prekyba susiję Bendrijos pramonės grynųjų pinigų srautai beveik atitiko pelningumo tendenciją.

4.9. Galimybė didinti kapitalą

(61) Dėl pasiskundusių bendrovių struktūros, t. y., dėl to fakto, kad trąšų gamintojai yra didelių chemijos įmonių grupių, kurios taip pat prekiauja kitais produktais, dalis, nebuvo galimybės nustatyti jų galimybių didinti kapitalą tik nagrinėjamam produktui, todėl manoma, kad tai nėra reikšmingas rodiklis įvertinant žalą.

4.10. Dirbančiųjų skaičius ir atlyginimai

(62) Nuo 1996 m. iki TL Bendrijos pramonės dirbančiųjų skaičius sumažėjo nuo 1986 iki 1608 darbuotojų, t. y., 19 %. Atsižvelgiant į visus atlyginimus, jie taip pat mažėjo kaip ir dirbančiųjų skaičius.

4.11. Investicijos

(63) Per nagrinėjamą laikotarpį investicijų skaičius išliko santykinai stabilus. Į šį investicijų skaičių taip pat įtrauktos investicijos, susijusios su gamybos etapais prieš AN gamybą. Nuo 1996 iki TL svarbiausios investicijos buvo investicijos azoto rūgšties, kuri yra AN gamybos žaliava, bet kuri taip pat gali būti panaudota kitiems tikslams, pavyzdžiui, karbamido amonio nitrato tirpalams.

4.12. Dempingo skirtumo dydis

(64) Tikrojo dempingo skirtumo dydžio poveikis Bendrijos pramonei, atsižvelgiant į nagrinėjamos šalies importo kiekį ir kainas, negali būti laikomas nežymiu.

5. Išvada

(65) Kaip paaiškinta 45 konstatuojamoje dalyje, antidempingo priemonių Rusijos kilmės AN importui įvedimas 1995 m. pirmajame etape smarkiai pagerino Bendrijos gamintojų – pareiškėjų ekonominę padėtį. Tačiau nuo 1997 m. padėtis vėl pablogėjo. Išskyrus užimamą rinkos dalį, kuri šiek tiek padidėjo kainų mažėjimo sąskaita, visi kiti žalos rodikliai, t. y., gamyba, pardavimo kiekiai, kainos, pelningumas, investicijų grąža, grynųjų pinigų srautas ir dirbančiųjų skaičius, prastėjo. Bendrijos pramonės pelningumui ypač pakenkė pardavimo kainos nuosmukis. Kaip patvirtina Regalmentas (EB) Nr. 132/2001, šis pablogėjimas turėtų būti traktuojamas atsižvelgiant į padidėjusį šių trečiųjų šalių, kurios įgijo daugiau negu pusę Rusijos rinkos dalies ir žymiai sumažino Bendrijos pramonės kainas, importą į Bendrijos rinką.

(66) Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad, remiantis Eurostat ir išskiriant konkretų mokestį, įvestą 1998 m., Rusijos kainos buvo žemesnės nei Lenkijos ir Ukrainos pardavimo kainos per visą svartomąjį laikotarpį (27 % žemesnės per TL), išskyrus 1997 m., kai jos buvo vienodo lygio.

F. ŽALOS PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ

1. Pasikeitimai, atsiradę dėl dempingo ir Bendrijos pramonės padėties

1.1. Aplinkybių pasikeitimas dėl dempingo

(67) Tyrimas parodė, kad dempingo skirtumas žymiai padidėjo palyginus su ankstesniame tyrime, po kurio buvo įvestos galiojančios priemonės, apskaičiuotu dempingo skirtumu. Iš tikrųjų ankstesniame tyrime apskaičiuotas dempingo skirtumas buvo 41,9 %, t. y., jis yra gerokai mažesnis už šiame tyrime apskaičiuotą dempingo skirtumą (115,8 %).

1.2 Aplinkybių pasikeitimas dėl Bendrijos pramonės padėties

(68) Tyrimas parodė, kad nuo 1998 m. iki TL Bendrijos pramonė patyrė žymių nuostolių. Padėtis tapo gerokai blogesne, negu ji buvo per tyrimo, po kurio buvo įvestos dabar galiojančios priemonės, kadangi, pavyzdžiui, per šio tyrimo TL nuostolių lygis buvo beveik tris kartus didesnis, negu per ankstesnio tyrimo, atlikto pagal Reglamentą (EB) Nr. 2022/95 nagrinėjamą laikotarpį.

(69) Beveik visu muito mokesčio importui iš Rusijos egzistavimo laikotarpiu vyko žymus kainų mažinimas. 1998 m. kovo mėn. kintamas muito mokestis turėjo būti pakeistas konkrečiu muito mokesčiu, nes paaiškėjo, kad priemonės nėra efektyvios. Be to, nuo 1998 m. liepos mėn. eksporto kainos sumokėto muito mokesčio lygiu (t. y., įskaitant konkretųjį muito mokestį) buvo žemesnės už Bendrijos pramonės žalos nedarančią kainą, kuri buvo nustatyta pirminio tyrimo metu ir kuri nustatė muito mokesčio lygį.

2. Žalos pasikartojimo tikimybė

(70) Siekiant įvertinti galimus galiojančių priemonių termino pasibaigimo padarinius, buvo apsvarstyti šie veiksniai.

(71) Labai tikėtina, kad Rusijos eksportuojančių gamintojų kainų nustatymas, kurį liudija žemos kainos trečiųjų šalių rinkose ir Bendrijos rinkoje, sutampantis su jų galimybe teikti papildomus didelius AN kiekius, galėtų padaryti bendrą kainų mažinimo poveikį prekių rinkai, kuri yra labai jautri kainoms, jeigu priemonių taikymas bus panaikintas. Labai tikėtina, kad Rusijos eksportuojantys gamintojai užimtų nemažą papildomą Bendrijos pramonės rinkos dalį. Savo ruožtu, tai sukeltų Rusijos kilmės importo daromos žalos pasikartojimą dėl mažėjančių Bendrijos pramonės pardavimo kainų, pradavimo kiekių ir mažėjančios rinkos dalies, bei padarytų atitinkamą poveikį pelningumui.

(72) Bendrijos pramonės padėtis yra sudėtinga ypač atsižvelgiant į jos pelningumą. Iš tiesų, nors Bendrijos pramonės padėtis įvedus nagrinėjamų priemonių taikymą žymiai pagerėjo pirmaisiais priemonių taikymo metais, ji vėl pablogėjo, ypač nuo 1997 m., dėl kitų šalių vykdomo žalingo importo dempingo, kaip nustatyta Reglamentu (EB) Nr. 132/2001, o dabar yra dar blogesnė. Šiuo atžvilgiu, jeigu prieš Rusiją taikomos priemonės bus panaikintos, Bendrijos pramonei ne tik iškils grėsmė, bet Bendrijos pramonės siekiama nauda, įvedant priemones prieš kitas šalis, sumažės arba jos visiškai nebus.

(73) EFIA įtikinėjo, kad kainų sumažėjimas, kurį patyrė Bendrijos rinka nuo 1997 m., atsirado dėl keleto veiksnių, tarp kurių yra ir Kinijos draudimas importuoti azoto trąšas, ir kad jis negali būti priskiriamas Rusijos kainų nustatymui. Tačiau netgi jeigu tokie veiksniai, kaip paklausos sumažėjimas Bendrijos rinkoje 1996–1997 m. ir 1997 m. Kinijos strategija, galėjo sukelti kainų sumažėjimą, Rusijos kainos sumažėjo daug labiau, negu kitų eksportuotojų kainos, ir jos buvo daug žemesnės už kitas vyraujančias importo ne dempingo kainas iš tokių šalių kaip Lietuva, Egiptas ir Bulgarija. Tai galima paaiškinti tuo faktu, kad Rusija prarado vieną iš svarbiausių eksporto rinkų, atsižvelgiant į tai, kad Rusijos eksportas į Kiniją sudarė daugiau nei 1000000 tonų, t. y., 90 % Kinijos AN importo 1996 m. prieš pradedant taikyti draudimą.

(74) Ta pati importuotojų asociacija taip pat teigė, kad kadangi kitame tyrime dėl Bendrijos pramonės padėties bloginimas buvo priskirtas Lenkijai ir Ukrainai ir dėl to buvo pradėtos taikyti antidempingo priemonės, šio bloginimo negalima priskirti taip pat ir Rusijos kilmės AN. Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad termino pabaigos persvarstymo taikymo sritis yra Bendrijos rinkos padėties analizė, siekiant išvengti tikimybės, kad dempingas ir žala tęstųsi arba atsinaujintų, jeigu galiojančios priemonės bus panaikintos. Todėl atsižvelgiant į šį termino pabaigos tyrimą, tas faktas, kad Bendrijos pramonės bloginimas buvo priskirtas tam tikru laikotarpiu kitoms trečiosioms šalims, konkrečiai Lenkijai ir Ukrainai, pagal kitą antidempingo nagrinėjimą, neįtakoja Rusijos eksportuojančių gamintojų būsimos veiklos Bendrijos rinkoje, bet tikėtina, kad įtakos Bendrijos pramonės padėtį.

(75) EFIA galiausia ėmė teigti, kad Bendrijos pramonės pelningumas sumažėjo daugiausia dėl išaugusių gamtinių dujų kainų, ir kad, atsižvelgiant į tai, turėjo būti pakoreguotos žalos nedarančios kainos.

Kaip paminėta 59 konstatuojamoje dalyje, buvo manoma, kad šis dujų kainos padidėjimas galėjo padaryti įtakos pelningumui. Tačiau pelningumas sudaro tik dalį Bendrijos padėties analizės ir, kaip paaiškinta 65 konstatuojamoje dalyje, svarstomuoju laikotarpiu prastėjo ir daugelis kitų rodiklių. Todėl manoma, kad dujų kainos raida turėtų būti traktuojama kaip sunkinantis veiksnys, o ne žalos priežastis, atsižvelgiant į tai, kad nustatytas kainų presingas neleido Bendrijos pramonei pereiti prie didinimo, pasinaudojant pardavimo kainas.

Galiausiai, pastarųjų metų dujų kainų raidos Bendrijoje analizė parodo, kad kaina yra labai nepastovi, todėl negalima daryti jokios išvados dėl jos keitimosi ateityje. Todėl padaryta išvada, kad Bendrijos rinkoje nėra jokių specialių aplinkybių, kurios pateisintų koregavimą.

(76) Remiantis pirmiau išdėstytu, daroma išvada, kad jeigu priemonės bus panaikintos, tikėtina, kad žala atsinaujins.

G. BENDRIJOS INTERESAS

1. Įvadas

(77) Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį, Komisija išnagrinėjo, ar egzistuojančių antidempingo priemonių taikymo pratęsimas ir dalinis pakeitimas apskritai nepažeistų Bendrijos intereso. Bendrijos intereso apibrėžimas buvo paremtas įvairių susijusių šalių (Bendrijos pramonės, importuotojų arba tarpininkų, taip pat nagrinėjamo produkto naudotojų) interesų įvertinimu. Siekdama įvertinti tikėtiną tolesnio priemonių taikymo arba netaikymo poveikį, Komisija paprašė visų pirmiau minėtų šalių pateikti informaciją.

(78) Reikia priminti, kad ankstesniame tyrime buvo manoma, kad priemonių įvedimas neprieštarauja Bendrijos interesui. Be to, faktas, kad šis tyrimas yra persvarstymas, nagrinėjantis padėtį, kurioje antidempingo priemonės jau taikomos, leidžia įvertinti bet kokį dabar taikomų antidempingo priemonių netinkamą neigiamą poveikį nagrinėjamoms šalims.

(79) Šiuo pagrindu buvo išnagrinėta, ar nepaisant išvadų dėl žalingo dempingo pasikartojimo tikimybės, egzistavo įtikinamos priežastys, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad Bendrija nėra suinteresuota ir toliau taikytų priemones šiuo konkrečiu atveju.

2. Bendrijos pramonės interesas

(80) Manoma, kad jeigu antidempingo muito mokesčiai nebus toliau taikomi, tikėtina, kad žalingas dempingas bus atnaujintas ir kad Bendrijos pramonės padėtis, kuri pablogėjo svarstomuoju laikotarpiu, toliau blogės.

(81) Paaiškėjo, kad Bendrijos pramonė yra struktūriškai rentabili pramonė, galinti prisitaikyti prie rinkoje besikeičiančių sąlygų. Ypač gerai tai buvo matyti iš pramonės gaunamo pelno iki 1997 m. ir jos investicijas į pažangiausius gamybos pajėgumus. Pastangų sėkmingumas labai priklauso nuo Bendrijos rinkoje egzistuojančios teisingos konkurencijos.

(82) Galima pagrįstai tikėtis, kad Bendrijos pramonė pasinaudos Reglamentu (EB) Nr. 132/2001 įvestomis priemonėmis, jeigu joks žalingo dempingo šaltinis nekenks šioms priemonėms. Kaip pirmiau apibrėžta, kadangi egzistuoja žalingo Rusijos dempingo atsinaujinimo tikimybė, Bendrijos pramonė yra suinteresuota ir toliau taikyti antidempingo priemones Rusijos kilmės AN importui.

3. Importuotojų interesas

(83) Klausimynai ir informacija buvo gauti iš EFIA (atstovaujančios 24 importuotojus) ir dviejų importuotojų (iš 48 išsiųstų klausimynų).

(84) Iš kitų dviejų bendradarbiaujančių importuotojų gauti atsakymai patvirtino, kad nuo 1998 m. kainos sumažėjo ir tą faktą, kad Bendrijos gamintojai turėjo sekti šia tendencija, siekdami užtikrinti kokurencingumą. Vienas jų taip pat pabrėžė būtinybę palaikyti europinę infrastruktūrą, kad būtų garantuotos geros tiekimo Europos rinkai sąlygos, tuo tarpu asociacija priešinosi priemonių taikymo tęsimui.

(85) Atsižvelgiant į žemą bendradarbiavimo lygį ir tą faktą, kad importuotojai paprastai prekiauja dideliu trąšų, kurių vienos yra AN, asortimentu, padaryta išvada, kad bet koks priemonių taikymo tęsimo neigiamas poveikis importuotojams nebūtų įtikinama priežastis netęsti priemonių taikymo.

4. Naudotojų interesas

(86) Nagrinėjamo produkto naudotojai yra ūkininkai. Komisija nusiuntė klausimynus šešioms Europos ir nacionalinėms naudotojų asociacijoms. Dvi jų atsakė į klausimyną. Iš esmės abi jos pasisakė prieš priemonių taikymo tęsimą.

(87) Viena naudotojų asociacija įtikinėjo, kad naudotojų interesų analizė turėtų būti glaudžiai siejama su Britanijos naudotojų interesu, remiantis tuo, kad Jungtinė Karalystė sunaudoja daugiausia AN Bendrijoje. Tačiau tyrimo metu nustatyta, kad per TL Jungtinė Karalystė sunaudojo tik 16 % (kiekio) nagrinėjamo produkto importo iš Rusijos į Bendriją, tuo tarpu Prancūzija sunaudojo 47 % Rusijos AN importo į Bendriją. Šiuo pagrindu argumentas turi būti atmestas.

(88) Be to, ta pati asociacija įtikinėjo, kad toliau taikant galiojančias antidempingo priemones sumažės Britanijos ūkininkų pajamos, todėl žymiai pablogės jų ekonominė padėtis. Šiuo atžvilgiu, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 132/2001, trąšos sudaro vidutiniškai 6 % visų ūkininkų gamybos sąnaudų. Atsižvelgiant į tai, kad importas iš nagrinėjamos šalies per TL sudarė 5 % AN sunaudojimo Bendrijos rinkoje, ir atsižvelgiant į tai, kad tik dalis dėl to padidėjusios importo kainos atsilieps naudotojams, tikėtina, kad ūkininkams gamybos kaina padidės nežymiai. Be to, jeigu Bendrijos pramonė padidintų ne tik pardavimo kiekį, bet ir kainas, toks kainų padidėjimas būtų nedidelis, atsižvelgiant į egzistuojantį kitą pasiūlos šaltinį. Iš tiesų, antidempingo priemonės netaikomos 37 % AN importo į Bendriją.

(89) EFIA ir naudotojų asociacija įtikinėjo, kad antidempingo priemonės suvaržo ūkininkų naudojimąsi alternatyviais AN šaltiniais, turinčius konkurencingas kainas, kadangi antidempingo priemonės netaikomos tik 37 % viso AN importo į Bendriją.

Viena vertus, reikia priminti, kad antidempingo priemonių taikymo tikslas nėra apriboti pasiūlą, bet atkurti teisingą konkurenciją Bendrijos rinkoje.

Kita vertus, reikia pažymėti, kad 37 % yra šiek tiek per mažas įvertinimas dėl to fakto, kad nevykdančioms dempingo šalims AN tiekimas į Bendriją tapo mažiau patrauklus dėl Rusijos, Lenkijos ir Ukrainos vykdomo stipraus kainų presingo. Todėl tikėtina, kad jeigu bus atkurta teisinga konkurencija dempingo nevykdančios šalys padidins savo tiekimą į Bendrijos rinką.

(90) Remiantis pirmiau išdėstytu pagrindu, manoma, kad tikėtinas poveikis ūkininkams nesudaro įtikinamos priežasties netęsti priemonių taikymo, kadangi galimas neigiamas poveikis ūkininkams tikriausiai nesukels teigiamo poveikio Bendrijos pramonei.

5. Išvada dėl Bendrijos intereso

(91) Atsižvelgiant į tai kas pirmiau išdėstyta, padaryta išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių, susijusių su Bendrijos interesu, dėl kurių nebūtų tęsiamas priemonių taikymas.

H. ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

(92) Skundo pateikėjas pareiškė, kad pradeda atsirasti naujos AN formos, t. y., AN ir kitų produktų mišiniai, kurių vienintelis tikslas yra išvengti galimų antidempingo priemonių, taikomų AN. Į šį klausimą atkreiptas muitinės dėmesys.

(93) Atsižvelgiant į dėl dempingo ir žalos padarytas išvadas ir turint galvoje, kad gali būti nustatyta, kad taikant egzistuojančias priemones nepasiekiama lauktų rezultatų atitaisant pirmiau nustatytą žalą, daroma išvada, kad antidempingo priemonės turi būti toliau taikomos, siekiant užkirsti kelią tolesnei žalai, ir kad priemonių lygis turi būti iš dalies pakeistas.

(94) Muito mokesčio lygiui nustatyti buvo atsižvelgta į nustatytą dempingo skirtumą ir muito mokesčio dydį, reikalingą Bendrijos pramonės patiriamai žalai pašalinti. Remiantis mažesnio muito mokesčio taisykle, žalos skirtumas buvo panaudotas įvedamo muito mokesčio dydžiui nustatyti.

(95) EFIA įtikinėjo, kad dvigubas mechanizmas (konkretus muito mokestis kartu su minimalia importo kaina) būtų tinkamesnis, atsižvelgiant į ypač žemą valstybės nustatytą dujų kainą, kurią moka Rusijos gamintojai. Tačiau, manoma, kad konkretaus muito mokesčio pakanka, kadangi jis yra paremtas persvarstymo tyrimo išvadomis ir kad priemonių forma, t. y., konkretus muito mokestis, apsaugos nuo manipuliacijos kainomis ir muito mokesčio absorbavimo. Todėl EFIA prašymas buvo atmestas.

(96) Siekiant nustatyti muito mokesčio lygį, reikalingą dempingo padarytai žalai pašalinti, buvo apskaičiuoti žalos skirtumai. Reikalingas kainų padidėjimas buvo nustatytas remiantis importo kainos svorinio vidurkio palyginimu tuo pačiu prekybos lygiu su Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje parduodamo AN žalos nedarančia kaina.

(97) Žalos nedaranti kaina gauta pelno maržą, kuri pagrįstai gali būti gauta nesant žalingo dempingo, pridėjus prie visų vieneto gamybos sąnaudų, atsižvelgiant į jau atliktas priemokas dėl granuliuoto ir priliuoto AN skirtumo, apskaičiuojant kainų mažinimą. Šiame skaičiavime naudojama 8 % pelno marža. Skirtumas, atsiradęs dėl importo kainos svorinio vidurkio lyginimo su Bendrijos pramonės žalos nesukeliančia kaina po to buvo išreikštas visos CIF importo vertės procentu.

(98) Pareiškėjas tvirtino, kad būtų tinkama 15 % dirbančio kapitalo grąžos pelno marža. Jis įtikinėjo, kad toks grąžos lygis reikalingas, kad būtų daromos pakartotinės ilgalaikės investicijos ir akcininkai gautų atitinkamą pelną iš savo turimų akcijų. Tačiau šia prasme svarbiausia yra pagrįstas pelnas, kurį galėjo gauti Bendrijos pramonė, jeigu nebūtų žalingo dempingo, o tai nesutampa su akcininkų siekiamu pelnu. Atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 132/2001 56 konstatuojamosios dalies išvadas, ir nesant kitų komentarų, 8 % apyvarta laikoma pagrįstu pelnu. Siekiant užtikrinti priemonių efektyvumą ir suvaržyti anksčiau pastebėtas manipuliacijas kainomis, laikoma tikslinga įvesti konkretų nustatyto dydžio muito mokestį už toną.

(99) Pirmiau išdėstyto pagrindu, muito mokesčio dydis yra lygus fiksuotam dydžiui už AN toną, kaip nurodyta toliau:

Šalis | Fiksuotas muito mokesčio dydis (eurų už toną) |

Rusija | 47,07 |

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Įvedamas galutinis antidempingo muito mokestis Rusijos kilmės AN, klasifikuojamam KN kodais 31023090 ir 31 02 40 9, importui.

2. Taikomo muito mokesčio dydis už produkto toną yra fiksuoto dydžio mokestis už AN toną, kaip nurodyta toliau:

Šalis | Fiksuotas muito mokesčio dydis (eurų už toną) |

Rusija | 47,07 |

3. Tais atvejais, kai prekės prieš patekdamos į laisvą apyvartą buvo sugadintos ir todėl faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina yra paskirstoma muito vertei nustatyti, pagal Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 [12] 145 straipsnį, šio straipsnio 2 dalyje minimas antidempingo muito mokesčio dydis mažinamas procentu, atitinkančiu iš tikrųjų sumokėtos arba mokėtinos kainos paskirstymu.

4. Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muito mokesčių nuostatos.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Liuksemburge, 2002 m. balandžio 15 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. PiquÉ I Camps

[1] OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2238/2000 (OL L 257, 2000 10 11, p. 2).

[2] OL L 129, 1994 5 21, p. 24.

[3] OL L 198, 1995 8 23, p. 27.

[4] OL L 198, 1995 8 23, p.1.

[5] OL L 93, 1998 3 26, p. 1.

[6] OL C 311, 1999 10 29, p. 3.

[7] OL L 23, 2001 1 25, p. 1.

[8] OL C 52, 2000 2 24, p. 3.

[9] OL C 239, 2000 8 23, p. 10.

[10] OL L 23, 2001 1 25, p. 1.

[11] Šaltinis:Eurostat – Comext "Rusijos eksportas".

[12] OL L 253, 1993 10 11, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 993/2001 (OL L 141, 2001 5 28, p. 1).

--------------------------------------------------