Oficialusis leidinys L 198 , 21/07/2001 p. 0011 - 0025
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1452/2001 2001 m. birželio 28 d. įvedantis specialias priemones tam tikriems Prancūzijos užjūrio departamentų žemės ūkio produktams ir iš dalies keičiantis Direktyvą 72/462/EEB bei panaikinantis Reglamentus (EEB) Nr. 525/77 ir (EEB) Nr. 3763/91 (Poseidom) EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 36 ir 37 straipsnius bei 299 straipsnio 2 dalį, atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [1], kadangi: (1) Sprendimu 89/687/EEB [2] Taryba, laikydamasi Bendrijos politikos remti labiausiai nutolusius regionus, priėmė galimybių, specialiai pritaikytų Prancūzijos užjūrio departamentų (Poseidom) atokumui ir salų pobūdžiui, programą. Šios programos tikslas yra palengvinti šių regionų ekonominę ir socialinę plėtrą bei suteikti jiems galimybę pasinaudoti vienos bendros rinkos, kurios sudėtine dalimi jie yra, nepaisant juos geografiškai ir ekonomiškai izoliuojančių objektyvių veiksnių, privalumais. Programa ragina tuose regionuose taikyti BŽŪP ir numato specialias priemones, kurias reikia priimti. Visų pirma ji numato priemones pagerinti sąlygas, kuriomis tuose departamentuose žemės ūkio produktai gaminami ir parduodami, bei sušvelninti jų išskirtinės geografinės padėties poveikį ir suvaržymus, pripažintus Sutarties 299 straipsnio 2 dalyje. (2) Prancūzijos užjūrio departamentų (PUD) ypatinga geografinė padėtis lemia papildomas transportavimo sąnaudas tiekiant būtiniausius produktus perdirbimui ir žemės ūkio sąnaudoms. Be to, objektyvios priežastys, kylančios dėl buvimo salomis ir ypatingo atokumo, PUD įmonininkams ir gamintojams sukuria kitus, jų veiklai labai kliudančius suvaržymus. Tai ypač pasakytina apie grūdų tiekimą, kurie iš esmės nėra ir dideliu mastu negali būti gaminami PUD verčiant juos priklausyti nuo išorinių tiekimo šaltinių. Šios kliūtys gali būti sumažintos mažinant šių būtinų produktų kainą. Todėl tinkama įvesti specialią tiekimo tvarką siekiant užtikrinti tiekimą PUD iš vietinės gamybos ir sumažinti PUD atokumo, buvimo salomis ir labai nutolusia vieta papildomas sąnaudas. (3) Šiuo tikslu, nepaisant Sutarties 23 straipsnio, tam tikrų produktų importas iš trečiųjų šalių turėtų būti atleidžiamas nuo taikomų importo muitų. (4) Norint pasiekti tikslą PUD sumažinti kainas ir sušvelninti jų atokumo, buvimo salomis ir labai nutolusia vieta papildomas išlaidas tuo pat metu išlaikant Bendrijos produktų konkurencingumą, pagalba turėtų būti teikiama iš Bendrijos kilusių produktų tiekimui į PUD. Tokia pagalba turėtų atsižvelgti į transportavimo į PUD papildomas sąnaudas ir eksportui į trečiąsias šalis taikomas kainas bei žemės ūkio sąnaudoms arba perdirbimui skirtų produktų atveju į buvimo salomis ir labai nutolusia vieta papildomas sąnaudas. (5) Kiekiai, kuriems taikoma speciali tiekimo tvarka, ribojami PUD tiekimo poreikių, taigi ši tvarka nepakenks vidaus rinkos tinkamam veikimui. Be to, specialios tiekimo tvarkos ekonominiai privalumai neturėtų sukelti prekybos tam tikrais produktais iškraipymų. Todėl šių produktų persiuntimas ar reeksportas iš PUD turėtų būti uždraustas. Vis dėlto šis draudimas netaikomas prekybos srautams tarp PUD. Jis taip pat netaikomas, kai perdirbimas, priklausomai nuo tam tikrų sąlygų, yra susijęs su eksportu į trečiąsias šalis skatinant regioninę prekybą ar tradicines siuntas į kitas Bendrijos dalis. (6) Specialios tiekimo tvarkos ekonominiai privalumai turėtų sumažinti gamybos sąnaudas ir būti perduoti galutiniam vartotojui. Todėl jie turėtų būti suteikiami tik su sąlyga, kad yra realiai perduodami, ir šiuo tikslu būtina vykdyti kontrolę. (7) Atsižvelgiant į nesenus žemės ūkio pokyčius Prancūzijos Gvianoje, Reglamentas (EEB) Nr. 3763/91 [3] įvedė priemonę plėtoti ryžių auginimą. Ši priemonė nustojo galioti 1996 prekybos metų pabaigoje ir, kadangi suinteresuota valstybė narė neprašė jos pratęsimo, ši priemonė turėtų būti panaikinta. Priemonė buvo įvesta perduoti ir parduoti dalį ryžių produkcijos Gvadelupoje, Martinikoje ir kitose Bendrijos dalyse. Kadangi ne visa vietinė produkcija gali būti suvartota regione ir kadangi infrastruktūros stoka bei vietinės sąlygos paverčia saugojimą regione beveik neįmanomą, ši priemonė, kuri yra gyvybiškai svarbi išlaikyti vietinės gamybos sektoriaus balansą, turėtų būti tęsiama dabartinėse taisyklėse išdėstytomis sąlygomis. (8) Tradicinės gyvulininkystės veikla turėtų būti remiama siekiant patenkinti PUD vietinio vartojimo poreikius. Šiuo tikslu, atsižvelgiant į vietinės gamybos išvystymą ir išskirtines sąlygas, kurios yra gana skirtingos nei kitose Bendrijos dalyse, būtini leistini nukrypimai nuo tam tikrų bendrosios rinkos organizavimo nuostatų, kurios riboja gamybą. Šio tikslo gali būti siekiama ir netiesiogiai, finansuojant genetinio tobulinimo programas, apimančias grynaveislių veislinių gyvūnų įsigijimą, įsigyjant vietinėms sąlygoms labiau tinkančias komercines veisles, padidinant karvių žindenių priemokas bei skerdimo priemokas ir tam tikrais atvejais sudarant galimybes iš trečiųjų šalių importuoti vyriškos lyties galvijus, skirtus penėjimui tam tikromis sąlygomis, bei nukrypstant nuo gyvūnų ir gyvūninės kilmės maisto produktų importo sąlygų. (9) Būtina pagerinti prastas šviežių pieno produktų, kurie šiuo metu daugiausia importuojami, tiekimo į PUD vietines rinkas sąlygas; šis tikslas gali būti pasiektas, viena vertus, tęsiant pagalbą plėtojant karvių pieno gamybą neviršijant vietinio vartojimo, kuris periodiškai vertinamas pagal tiekimo balansą, ir, kita vertus, nebetaikant papildomos rinkliavos karvių pieno gamintojams tvarkos, nustatytos Reglamente (EEB) Nr. 3950/92 [4]; šią leidžiančią nukrypti nuostatą pateisina labiausiai nutolusiems regionams būdingos tiekimo sąlygos, kurios yra visiškai skirtingos nei kitose Bendrijos dalyse paplitusios, ir paskatų plėtoti vietinę gamybą poreikis. (10) Bendrija skiria lėšų regioninėms programoms remti Martinikos ir Rejunjono gyvulininkystės ir pieno produktų sektorių vietinių produktų gamybą ir pardavimą kaip laikiną priemonę nuo 1996–2000 metų. Šių sektorių vietinio pakankamumo lygis tebėra žemas. Bendrijos parama gali būti efektyviai sutelkta tik vietinėms gamybos struktūroms galint įgyvendinti vietiniam kontekstui pritaikytas ekonominės plėtros, erdvinio gamybos organizavimo ir gamintojų profesionalizmo kėlimo strategijas. Ši parama turėtų būti tęsiama kaip laikina priemonė padėti paspartinti modernaus, aukštos kokybės sektoriaus gamybą. Principui išplėsti šią paramą Prancūzijos Gvianai ir Gvadelupai pritarta su sąlyga, kad bus sukurtos vietinės sektorių organizacijos. (11) Vaisių, daržovių, augalų ir gėlininkystės sektoriuose įvestos priemonės pagerinti ūkių našumą ir produktų kokybę, suformuoti gamybos ir platinimo grandines, plėtoti vietoje perdirbamus produktus ir išlaikyti tam tikrą tradicinę (vanilės, eterinių aliejų ir kt.) gamybą siekiant remti šių produktų vietinį pardavimą, perdirbimą ir pardavimą eksportui. Pritaikius šias priemones pradėjo gerėti vietinių produktų gebėjimas konkuruoti su kitų vietų produktais sparčiai augančiose rinkose, buvo patenkinti vartotojų poreikiai ir nauji platinimo kanalai bei šie pagerinti produktai įsitvirtino Bendrijos rinkoje, todėl jos turėtų būti tęsiamos. (12) Reglamentas (EEB) Nr. 525/77 [5] įsteigė pagalbos sistemą konservuotų ananasų gamybai, kuri taikyta tik Martinikoje. Atsižvelgiant į schemos ir gamybos regiono ypatybes bei siekiant teisinio ir administracinio suderinimo, ši schema turėtų būti įtraukta į šį reglamentą, o Reglamentas (EEB) Nr. 525/77 turėtų būti panaikintas. Norint, kad ananasų gamyba turėtų ateitį, būtina sutelkti visus sektoriaus dalyvius. Ananasų gamyba ir dėl ekonominių, ir dėl socialinių priežasčių yra ypač svarbi Martinikoje. Ananasus gaminti brangu, o iš jų pagaminti produktai susiduria su konkurencija iš trečiųjų šalių. Reikia ir toliau teikti paramą perdirbimui ir užtikrinti smulkių ūkių išlikimą, užtikrinti reguliarų tiekimą perdirbimo pramonei ir sutvirtinti gamintojų organizacijų vaidmenį tuo pat metu vidutinės trukmės perspektyvoje atveriant kelią didesniam pelningumui ir prireikus parduoti šviežią produkciją. (13) Cukranendrių sektorius yra gyvybiškai svarbus PUD ekonomikai. PUD ir toliau patiria rimtų kliūčių (nutolimas, buvimas salomis ir labai nutolusia vieta, sudėtingas kalnuotas reljefas, smulkūs ir labai išsibarstę ūkiai, mažas gamyklų skaičius, didelės vietinio transportavimo sąnaudos, sudėtinga prieiga dėl prastų kelių), kurios padidina išlaidas. Cukranendrių gamybai taip pat kyla specifinių kliūčių, lyginant su cukrinių runkelių auginimu žemyninėje Europoje, ypač dėl cukranendrių derliaus nuėmimo. Norint užtikrinti tinkamą sektoriaus plėtrą ir palengvinti šiuos sunkumus, reikia priemonių iš dalies kompensuoti cukranendrių transportavimo iš laukų į priėmimo centrus papildomas sąnaudas. (14) Romas yra didelės ekonominės svarbos produktas PUD, o realizavimo rinkos yra gyvybiškai svarbios. Tam tikrų privilegijų, šiuo metu teikiamų romo gamybai, laipsniškas panaikinimas turės rimtų padarinių gamintojų pajamoms. Priemonės remti cukranendrių auginimą ir jų tiesioginį perdirbimą į žemės ūkio romą ir cukraus sirupą turėtų būti tęsiamos, kadangi šios priemonės padeda užtikrinti nenutrūkstamą cukranendrių pristatymą spirito varykloms, kurios tokiu būdu gali planuoti ir racionalizuoti investicijas į savo gamybos infrastruktūrą, ir kadangi jos padeda didinti cukranendrių augintojų pajamas bei skatinti juos gerinti gamybos metodus siekiant užsitikrinti didesnį derlių ir pristatyti geresnės kokybės cukranendres. (15) PUD žemės ūkio gamintojai turėtų būti skatinami tiekti kokybiškus produktus, o jų pardavimas turėtų būti remiamas; šiuo požiūriu tikslą pasiekti galėtų padėti Bendrijos grafinio ženklo naudojimas. (16) PUD žemės ūkio pasėlių augalų apsaugą lemia specifinės problemos, susijusios su klimatu, ir iki šiol ten taikytų priežiūros priemonių neadekvatumu. Turėtų būti įgyvendinamos programos kovoti, įskaitant organinius metodus, su kenksmingais organizmais. Turėtų būti tiksliai apibrėžtas Bendrijos finansinis įnašas į tokias programas. (17) Reglamentas (EB) Nr. 1257/1999 [6] nustato kaimo plėtros priemones, kurios gali būti Bendrijos teikiama parama, ir nustato sąlygas tokiai paramai gauti. (18) Šis reglamentas siekia pašalinti kliūtis, kylančias dėl PUD nutolimo ir buvimo salomis, bei pagerinti sąlygas, kuriomis jų žemės ūkio produktai gaminami ir parduodami. (19) Tam tikrų PUD įsikūrusių žemės ūkio valdų ar perdirbimo ir prekybos įmonių struktūros turi rimtų trūkumų ir patiria specifinių sunkumų. Todėl kai kuriems investicijų tipams reikėtų numatyti leistinus nukrypimus nuo nuostatų, ribojančių ar draudžiančių suteikti tam tikrą struktūrinę pagalbą, numatytą Reglamente (EB) Nr. 1257/1999. (20) Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 29 straipsnio 3 dalis leidžia miškininkystės paramą teikti tik miškams ir miškingoms sritims, priklausantiems privatiems savininkams bei savivaldybėms ir jų asociacijoms. PUD didžioji dalis miškų ir miškingų sričių priklauso valdžios institucijoms, kitokioms nei savivaldybės. Dėl šios padėties anksčiau minėtame straipsnyje nustatytos sąlygos turėtų būti pakeistos lankstesnėmis. (21) Bendrijos finansinis įnašas į tris iš susijusių priemonių, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 35 straipsnio 1 dalyje, labiausiai nutolusiose regionuose gali siekti iki 85 % visų reikalavimus atitinkančių išlaidų. Kita vertus, remiantis Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 47 straipsnio 2 dalies antros pastraipos trečia įtrauka, Bendrijos finansinis įnašas į žemės ūkio aplinkos priemones, sudarančias ketvirtą susijusią priemonę, ribojamas iki 75 % visiems regionams, kuriems taikomas 1 tikslas. Atsižvelgiant į svarbą, skiriamą žemės ūkio aplinkai kaimo plėtros kontekste, Bendrijos finansinio įnašo dydis turėtų būti suderintas visoms susijusioms priemonėms labiausiai nutolusiuose regionuose. (22) Pagal Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 [7] 14 straipsnį kiekvienas planas, Bendrijos paramos sistema, veiklos programa ir atskiras planavimo dokumentas taikomas septynerių metų laikotarpiui, o planavimo laikotarpis prasideda 2000 m. sausio 1 d. Nuoseklumo tikslais ir vengiant gavėjų pagal tą pačią programą diskriminavimo, šiame reglamente nustatytos leidžiančios nukrypti nuostatos turėtų būti taikomos visam planavimo laikotarpiui. (23) Siekiant sušvelninti specifinius suvaržymus PUD žemės ūkiui, kylančius dėl jų atokumo, buvimo sala ir labai nutolusia vieta, mažo ploto, kalnuoto reljefo ir klimato bei ekonominio priklausomumo nuo keleto produktų, gali būti leidžiama nukrypti nuo Komisijos nuoseklios politikos neleisti valstybės veiklos pagalbos žemės ūkio produktų, numatytų Sutarties I priede, gamybai, perdirbimui ir pardavimui. (24) Reikėtų numatyti galimybę priimti pereinamąsias taisykles siekiant palengvinti perėjimą nuo sistemos, nustatytos iš dalies pakeistame Reglamente (EEB) Nr. 3763/91, ir nuo sistemos, nustatytos Tarybos reglamente (EEB) Nr. 525/77, prie naujos sistemos, nustatytos šiame reglamente, ir esamų priemonių pratęsimo atveju užtikrinti būtiną tęstinumą. (25) Priemonės, būtinos įgyvendinti šį reglamentą, turėtų būti priimtos remiantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu naudojimosi Komisijai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką [8], PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ: 1 straipsnis Šis reglamentas nustato specialias priemones pašalinti sunkumus, kuriuos tam tikrų žemės ūkio produktų atžvilgiu lemia Prancūzijos užjūrio departamentų (PUD) atokumas, buvimas salomis ir labai nutolusia vieta. I ANTRAŠTINĖ DALIS SPECIALI TIEKIMO TVARKA 2 straipsnis 1. Įvedama speciali tiekimo tvarka šio reglamento I priede išvardytiems žemės ūkio produktams, kurie PUD yra būtini žmonių vartojimui, perdirbimui ir žemės ūkio sąnaudoms. 2. Parengiamas tiekimo prognozuojamas balansas, nurodantis I priede išvardytų žemės ūkio produktų kiekius, būtinus kiekvienais metais patenkinti tiekimo poreikius. Atskiras prognozuojamas balansas parengiamas pramonės, perdirbančios ir pakuojančios vidaus rinkai skirtus produktus, eksporto į trečiąsias šalis pagal tam tikras sąlygas ir tradicinių siuntų į kitas Bendrijos dalis poreikiams. 3 straipsnis 1. Produktų, kuriems taikoma speciali tiekimo tvarka, tiesioginiam importui, neviršijančiam tiekimo balanse nustatytų kiekių, iš trečiųjų šalių į PUD netaikomi jokie muitai. 2. Norint užtikrinti remiantis 2 straipsniu nustatytų reikalavimų taikymą kiekybės, kainos ir kokybės požiūriais bei rūpinantis išlaikyti Bendrijos dalį tiekime, pagalba teikiama PUD tiekti Bendrijos produktus, laikomus valstybinėse intervencinėse atsargose ar esamus Bendrijos rinkoje. Tokia pagalba nustatoma atsižvelgiant į transportavimo į PUD papildomas sąnaudas ir kainas, taikomas eksportui į trečiąsias šalis, bei perdirbimui ir žemės ūkio sąnaudoms skirtų produktų atveju buvimo sala ir labai nutolusia vieta papildomas sąnaudas. 3. Įgyvendinant specialią tiekimo tvarką, ypač atsižvelgiama į: - PUD specifinius poreikius bei perdirbimui ir žemės ūkio sąnaudoms skirtų produktų atveju į specifinius kokybės poreikius, - prekybos su kitomis Bendrijos dalimis srautus, - siūlomos pagalbos ekonominį aspektą. 4. Specialios tiekimo tvarkos reikalavimų atitikimas priklauso nuo sąlygos, jog ekonominė nauda, gauta arba dėl atleidimo nuo importo muitų, ar tiekimo iš kitų Bendrijos dalių atveju pagalbos, yra iš tikrųjų perduodama galutiniam vartotojui. 5. Produktai, kuriems taikoma speciali tiekimo tvarka, negali būti reeksportuojami į trečiąsias šalis ar persiunčiami į kitas Bendrijos dalis. Šis draudimas netaikomas prekybos srautams tarp PUD. Kai tam tikri produktai perdirbami PUD, pirmiau minėtas draudimas netaikomas nei eksportui į trečiąsias šalis, nei perdirbtų produktų tradicinėms siuntoms į kitas Bendrijos dalis laikantis sąlygų, Komisijos nustatytų pagal 19 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą. Neleidžiama padengti jokių eksporto išlaidų. 6. Šios antraštinės dalies taikymo išsamios taisyklės priimamos remiantis tvarka, nurodyta 23 straipsnio 2 dalyje. Jos ypač apima: - pagalbos tiekimui iš kitų Bendrijos dalių nustatymą, - nuostatas, užtikrinančias, kad suteikiami privalumai yra iš tikrųjų perduodami galutiniam vartotojui, - jei būtina, importo ir pristatymo licencijų sistemos įvedimą. Komisija, remdamasi 23 straipsnio 2 dalimi, parengia tiekimo balansus. Ji, remdamasi ta pačia tvarka, gali tuos balansus ir I priedo produktų sąrašą peržiūrėti atsižvelgiant į PUD poreikių pokyčius. 4 straipsnis Neviršijant 8000 tonų metinio kiekio, kviečių sėlenų, klasifikuojamų KN 230230 ir kilusių iš AKR valstybių, importui į Rejunjoną netaikomas mokestis, nustatytas įgyvendinant Reglamento (EB) Nr. 1766/92 [9] 10 ir 11 straipsnius. II ANTRAŠTINĖ DALIS PRIEMONĖS REMTI VIETINIUS PRODUKTUS I SKYRIUS RYŽIAI 5 straipsnis 1. Bendrijos pagalba teikiama sudaryti metines sutartis dėl Prancūzijos Gvianoje nuimto ryžių derliaus metinio kiekio, neviršijančio 12000 tonų visiškai sumaltų ryžių atitikmens, realizavimo ir pardavimo Gvadelupoje, Martinikoje ir kitose Bendrijos dalyse. Realizavimui ir pardavimui kitose Bendrijos dalyse pagalba suteikiama 4000 tonų didžiausiam kiekiui. Sutartys sudaromos tarp Prancūzijos Gvianos gamintojų ir fizinių ar juridinių asmenų, įsikūrusių Gvadelupoje, Martinikoje ar kitose Bendrijos dalyse. Pagalbos suma yra 10 % rinkai pateikiamos produkcijos, parduodamos Gvadelupoje, Martinikoje ar kitose Bendrijos dalyse, vertės už prekes, pristatytas į pirmą iškrovimo uostą. Šis procentinis dydis padidinamas iki 13 %, jei gamintojų sutarties dalyvis yra gamintojų grupė ar asociacija. Pagalba mokama pirkėjui, kuris produktus parduoda pagal metines sutartis. 2. Šio straipsnio taikymo išsamios taisyklės priimamos remiantis tvarka, nurodyta 23 straipsnio 2 dalyje. Komisija, remdamasi ta pačia tvarka, gali peržiūrėti 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą 12000 tonų metinio kiekio limitą. II SKYRIUS GYVULIAI IR PIENO PRODUKTAI 6 straipsnis 1. Gyvulių sektoriuje pagalba teikiama iš Bendrijos kilusių grynaveislių gyvulių, komercinių veislių gyvulių ir gyvulinių produktų tiekimui į PUD. 2. Pagalbos sąlygos nustatomos ypatingai atsižvelgiant į PUD tiekimo poreikius pradėti gyvulių gamybą ir genetinį tobulinimą bei į veislių, geriausiai tinkančių vietinėmis sąlygomis, poreikį. Pagalba mokama už prekių, atitinkančių Bendrijos taisyklėse apibrėžtus reikalavimus, pristatymą. 3. Nustatant pagalbą atsižvelgiama į: - sąlygas ir ypač į tiekimo į PUD sąnaudas, kurias lemia jų geografinė padėtis, - produktų kainą Bendrijos rinkoje ir pasaulinėje rinkoje, - tai, ar importui iš trečiųjų šalių taikomi muitai, - siūlomos pagalbos ekonominį aspektą. 4. Prekėms, turinčioms teisę į pagalbą pagal šio straipsnio 1 dalį, taikomos 3 straipsnio 4 ir 5 dalys. 5. Produktų sąrašas, 1 dalyje nurodytos pagalbos lygis ir šio straipsnio taikymo išsamios taisyklės priimami remiantis tvarka, nurodyta 23 straipsnio 2 dalyje. 7 straipsnis 1. Kol vietinis jaunų vyriškos lyties galvijų skaičius nepasieks pakankamo lygio užtikrinti vietinės jautienos gamybos plėtrą, 9 straipsnyje nustatytose ribose įvedama galimybė importuoti galvijus iš trečiųjų šalių PUD vietiniam penėjimui ir vartojimui netaikant muito mokesčių, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1254/1999 [10] 30 straipsnyje. Gyvuliams, turintiems teisę į išimtį, nurodytą šios dalies pirmoje pastraipoje, taikomos 3 straipsnio 4 ir 5 dalys. 2. Teisę į 1 dalyje nurodytą išimtį turinčių gyvulių skaičius nustatomas kai, atsižvelgiant į vietinės gamybos plėtrą, pateisinamas importo poreikis. Šie skaičiai ir šio straipsnio taikymo išsamios taisyklės, ypatingai įskaitant penėjimo laikotarpio trumpiausią trukmę, nustatomos remiantis tvarka, nurodyta 23 straipsnio 2 dalyje. Tokių gyvulių prioritetas teikiamas gamintojams, turintiems penėjimui skirtų gyvulių, iš kurių mažiausiai 50 % yra vietinės kilmės. 8 straipsnis Direktyvoje 72/462/EEB [11] įterpiamas šis straipsnis: "31a straipsnis Nepaisant Direktyvos 91/496/EEB [12] 13 straipsnio ir Direktyvos 97/78/EB [13] 18 straipsnio, Komisija, remdamasi šios direktyvos 29 straipsnyje nustatyta tvarka, gali nukrypti nuo jos nuostatų, susijusių su importu į Prancūzijos užjūrio departamentus. Kai priimami pirmoje pastraipoje nurodyti sprendimai, remiantis ta pačia tvarka nustatomos tokiam importui taikomos taisyklės." 9 straipsnis 1. Pagalba, numatyta antros pastraipos a ir b punktuose, teikiama remti tradicinę veiklą, susijusią su jautienos ir veršienos gamyba bei priemonėmis gerinti produktų kokybę neviršijant PUD vartojimo poreikių, kurie įvertinami periodinio tiekimo balanso kontekste. Balansas taip pat atsižvelgia į gyvulius, tiekiamus pagal 6 ir 7 straipsnius. a) Priemokos už karvę žindenę priedas, numatytas Reglamento (EB) Nr. 1254/1999 6 straipsnyje, mokamas jautienos ir veršienos gamintojams. Šio priedo dydis yra 50 eurų už karvę žindenę, kurią gamintojas turi paraiškos pateikimo dieną. b) Skerdimo priemokos priedas, numatytas Reglamento (EB) Nr. 1254/1999 11 straipsnyje, mokamas jautienos ir veršienos gamintojams. Priedo dydis yra 25 eurai už galviją. 2. Nuostatos, susijusios su: a) regioniniu limitu, nustatytu Reglamento (EB) Nr. 1254/1999 4 straipsnyje, dėl specialios priemokos; b) individualiu limitu gyvuliams, turimiems ūkyje, kaip nustatyta Reglamento (EEB) Nr. 1254/1999 6 straipsnyje, dėl karvių žindenių pagrindinės priemokos; c) nacionaliniu limitu, nustatytu pagal Reglamento (EB) Nr. 1254/1999 11 straipsnį, dėl skerdimo pagrindinės priemokos; d) ūkyje laikomų gyvulių tankumu, nustatytu Reglamento (EB) Nr. 1254/1999 12 straipsnyje; d) PUD netaikomos specialios priemokos, karvių žindenių pagrindinės priemokos, skerdimo pagrindinės priemokos ir šio straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytų papildomų priemokų atvejais. 3. Bazinės ir papildomos priemokos, nurodytos 1 ir 2 dalyse, kiekvienais metais atitinkamai suteikiamos 10000 vyriškos lyties galvijų, 35000 karvių žindenių ir 20000 paskerstų gyvulių didžiausiam kiekiui. 4. Šios straipsnio taikymo išsamios taisyklės priimamos remiantis tvarka, nurodyta 23 straipsnio 2 dalyje. Jos apima šio straipsnio 1 dalyje nurodytų balansų parengimą ir visus patikslinimus, atsižvelgiančius į kintančius poreikius, bei: a) dėl vyriškos lyties galvijų specialių priemokų jos numato: - "įšaldymą" neviršijant regioninio limito, nustatyto Reglamento (EB) Nr. 1254/1999 4 straipsnyje, gyvulių skaičiui, kuriam specialios priemokos PUD buvo suteiktos 1994 metams, - priemokų teikimą neviršijant 90 galvijų limito vienai amžiaus grupei, vieneriems kalendoriniams metams ir vienam ūkiui; b) dėl priemokų už karvę žindenę šios išsamios taisyklės: - apima nuostatas būtinu lygiu garantuoti gamintojų, kuriems priemokos suteiktos pagal Reglamento (EB) Nr. 1254/1999 6 straipsnį, teises, - gali numatyti įsteigti specialų rezervą PUD ir specialias sąlygas skirti ar perskirstyti teises atsižvelgiant į gyvulininkystės sektoriuje siekiamus tikslus; rezervo dydis apibrėžiamas remiantis 3 dalyje nustatytu pagrindu ir 1994 metams suteiktų priemokų skaičiumi; c) dėl skerdimo priemokų jos numato: - "įšaldymą" neviršijant regioninio limito, nustatyto Reglamento (EB) Nr. 2342/1999 [14] 38 straipsnio 1 dalyje, gyvulių skaičiui, kuriam skerdimo priemokos buvo suteiktos 2000 metams. Išsamios įgyvendinimo taisyklės gali apimti papildomų priemokų teikimo papildomas sąlygas. Komisija, remdamasi ta pačia tvarka, gali pakeisti 3 dalyje nustatytus limitus. 10 straipsnis 1. Pagalba teikiama padidinti karvių pieno gamybą neviršijant žmonių vartojimui skirtų pieno produktų vietinių PUD poreikių, tokius poreikius kiekvienais prekybos metais nustatant tiekimo balanse. Pienui, naudojamam gyvulių pašarui skirto nugriebto pieno gamybai, negali būti teikiama pagalba. Pagalba gamintojams ir gamintojų grupėms teikiama už pieninėms pristatytus kiekius. Ji mokama per pienines. Pagalba siekia 8,45 euro už 100 kg nenugriebto pieno. Pagalba mokama kiekvienais metais neviršijant 40000 tonų didžiausio kiekio. 2. PUD netaikoma Reglamente (EEB) Nr. 3950/92 numatyta papildomo mokesčio schema, taikoma karvių pieno gamintojams. 3. Komisija priima šio straipsnio taikymo ir jo 1 dalyje nurodyto balanso išsamias taisykles, remdamasi tvarka, nurodyta 23 straipsnio 2 dalyje. Komisija, remdamasi ta pačia tvarka, gali pakeisti didžiausią kiekį, nuodytą 1 dalies ketvirtoje pastraipoje. 11 straipsnis 1. 2001–2006 metų laikotarpiu teikiama pagalba ir Martinikoje, ir Rejunjone įgyvendinti išsamias programas remti galvijų ir pieno sektorių vietinės produkcijos gamybą ir pardavimą. 2001 metais pagalba teikiama metinėms pereinamosioms programoms. 2002–2006 metų laikotarpiu išsamių programų trukmė yra penkeri metai. Šios programos gali apimti priemones skatinti geresnę kokybę ir higieną, pardavimą, sektorių formavimą, gamybos ir pardavimo struktūrų racionalizavimą, vietinį bendravimą, susijusį su kokybiškais produktais ir techninės paramos teikimu. Programos negali apimti pagalbos teikimo papildant priemokas, mokamas pagal 9 ir 10 straipsnius. Programas rengia ir įgyvendina valstybės narės skirtos kompetentingos institucijos, glaudžiai bendradarbiaudamos su esamomis sektorių organizacijomis, pripažintomis geriausiai atstovaujančiomis tam tikrus sektorius. 2. Šio straipsnio taikymo išsamios taisyklės priimamos remiantis tvarka, nustatyta 23 straipsnio 2 dalyje. Kompetentingos institucijos Komisijai pristato programų, kurios turi būti vykdomos ne ilgiau kaip penkerius metus, projektus. Komisija jas tvirtina, remdamasi 23 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Komisija, remdamasi ta pačia tvarka, gali išplėsti šio straipsnio taikymo sritį, kad ji apimtų Gvadelupos ir Prancūzijos Gvianos departamentus, tik jei šiuose departamentuose įsteigtos sektorių organizacijos. 3. Kiekvienais metais Prancūzijos valdžios institucijos pristato ataskaitą apie programų įgyvendinimą. Iki 2005 metų pabaigos Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia įvertinimo ataskaitą apie šiame straipsnyje nurodytos priemonės taikymą, jei reikia, kartu su atitinkamais pasiūlymais. III SKYRIUS VAISIAI, DARŽOVĖS, AUGALAI IR GĖLĖS 12 straipsnis 1. Pagalba teikiama Kombinuotosios nomenklatūros 6, 7, ir 8 skyriuose išvardytiems vaisiams, daržovėms, gėlėms ir gyviesiems augalams, Capsicum ir Pimenta genčių pipirams ir vaisiams, klasifikuojamiems KN 0904, bei prieskoniams, klasifikuojamiems KN 0910, nuimtiems PUD ir skirtiems tiekimui į jų šalies vidaus rinką. Martinikoje ir Gvadelupoje pagalba neteikiama bananams, išskyrus plantanus, klasifikuojamus KN 08030011. Pagalba teikiama produktams, kurie atitinka Bendrijos teisės aktuose nustatytus bendruosius standartus ar, kai tokie standartai neegzistuoja, tiekimo sutartyse įrašytas sąlygas. Pagalbos teikimas priklauso nuo tiekimo sutarčių, trunkančių vienerius ar daugiau metų, sudarymo tarp individualių gamintojų arba gamintojų grupių ar gamintojų organizacijų, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 2200/96 [15] 11, 13 ir 14 straipsniuose, ir platintojų, restoranų ir panašių įstaigų ar vietinės valdžios institucijų. Pagalba išmokama pirmiau minėtiems gamintojams, gamintojų grupėms ar gamintojų organizacijoms neviršijant metinio kiekio limito, nustatyto kiekvienai produktų kategorijai. Pagalbos suma nustatoma vienodo dydžio pagrindu kiekvienai produktų kategorijai, kurios turi būti nustatytos, remiantis produktų, kuriems ji taikoma, vidutine kaina. Pagalbos suma diferencijuojama atsižvelgiant į tai, ar gavėjai yra gamintojų organizacijos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 2200/96 11, 13 ir 14 straipsniuose. 2. Pagalba, siekianti 6,04 euro už kilogramą, mokama už žaliosios vanilės, klasifikuojamos KN ex09050000 ir naudojamos gaminti sausąją (juodąją) vanilę ar vanilės ekstraktus, gamybą. Pagalba išmokama neviršijant 75 tonų metinio didžiausio kiekio. 3. Pagalba, siekianti 44,68 eurų už kilogramą, mokama už snapučio ir vetiverijos eterinių aliejų, atitinkamai klasifikuojamų KN 330121 ir 330126, gamybą. Pagalba išmokama neviršijant 30 tonų metinio didžiausio kiekio snapučio aliejaus atveju ir 5 tonų vetiverijos aliejaus atveju. 4. Šio straipsnio taikymo išsamios taisyklės priimamos remiantis tvarka, nurodyta 23 straipsnio 2 dalyje. Ta pati tvarka naudojama nustatant produktų kategorijas ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pagalbos sumas bei, jei būtina, pakeisti jo 2 ir 3 dalyse nurodytus didžiausius kiekius. 13 straipsnis 1. Pagalba teikiama perdirbtų vaisių ir daržovių, gautų iš PUD nuimtų produktų derliaus, gamybai. Gamybos pagalba mokama perdirbėjams, kurie gamintojams už jų žaliavas sumokėjo kainą, ne mažesnę už mažiausią kainą pagal sutartis tarp gamintojų ar pripažintų gamintojų organizacijų, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 2200/96, ir perdirbėjų ar jų teisėtai sudarytų organizacijų ar asociacijų. Valstybė narė mažiausią kainą už žaliavas nustato remdamasi susijusiomis gamybos sąnaudomis. 2. Pagalbos suma nustatoma vienodo dydžio pagrindu kiekvienai produktų kategorijai, kuri turi būti nustatoma, remiantis naudojamų vietinių žaliavų kainomis ir tų pačių žaliavų importo kainomis. 3. Pagalba išmokama neviršijant metinio kiekio, nustatyto kiekvienai produktų kategorijai, limito. 4. Perdirbtų produktų, kuriems teikiama pagalba, sąrašas ir šio straipsnio taikymo išsamios taisyklės priimamos remiantis tvarka, nurodyta 23 straipsnio 2 dalyje. Ta pati tvarka naudojama nustatant produktų kategorijas ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytas pagalbos sumas bei jo 3 dalyje nurodytus didžiausius kiekius. 14 straipsnis 1. Prancūzijos valdžios institucijos Komisijai pristato programą remti ananasų sektorių Martinikoje. Ši programa apima iniciatyvas gerinti sąlygas, kuriomis ananasai gaminami, parduodami ir perdirbami, pertvarkyti ir padidinti sektoriaus konkurencingumą bei užtikrinti smulkių ūkių išlikimą. Martinikoje gaminamiems ananasams neteikiama pagalba pagal 13 straipsnį. 2. Prancūzijos valdžios institucijos pristato programų, kurios turi būti vykdomos ne ilgiau kaip penkerius metus, projektus kartu su ankstesnės programos įgyvendinimo ataskaita. Komisija jas tvirtina, remdamasi 23 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. 15 straipsnis 1. Pagalba teikiama sudaryti metines sutartis dėl 12 straipsnio 1 dalyje nurodytų produktų disponavimo ir pardavimo. Ši pagalba išmokama neviršijant 3000 tonų prekybos apimties limito vienam produktui, vieneriems metams ir vienam departamentui. Sutartys sudaromos tarp individualių gamintojų ar gamintojų organizacijų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 2200/96 11, 13 ir 14 straipsniuose, ir kitose Bendrijose dalyse įsikūrusių fizinių ar juridinių asmenų. 2. Pagalbos suma yra 10 % rinkai pateikiamos produkcijos vertės, atskaičius transportavimo sąnaudas. 3. Pagalba teikiama pirkėjams, kurie įsipareigoja parduoti užjūrio departamento produktus pagal 1 dalyje nurodytas sutartis. 4. Kai priemonių, numatytų 1 dalyje, imasi bendros įmonės, PUD gamintojų arba gamintojų organizacijų ar asociacijų ir kitose Bendrijos dalyse įsikūrusių fizinių ar juridinių asmenų sudarytos parduoti PUD nuimto derliaus produktus, ir kai partneriai įsipareigoja mažiausiai trejų metų laikotarpį kaupti žinias ir patirtį, reikiamus pasiekti įmonės tikslus, 2 dalyje nurodyta pagalbos suma didinama iki 13 % bendrai parduodamos metinės produkcijos vertės. 5. Šiame straipsnyje numatyta pagalba 1 ir 4 dalyje nustatytomis sąlygomis taip pat išmokama: - produktams, perdirbtiems iš PUD nuimto vaisių ir daržovių derliaus, - snapučio ir vetiverijos eteriniams aliejams, atitinkamai klasifikuojamiems KN 330121 ir 330126, - sausajai (juodajai) vanilei, klasifikuojamai KN ex09050000 ir vanilės ekstraktams, klasifikuojamiems KN 33019090, kuriems sudarytos disponavimo ir pardavimo metinės sutartys. 6. Vis dėlto melionams, klasifikuojamiems KN ex08071900, ir ananasams, klasifikuojamiems KN ex08043000, pagalba departamente gali būti teikiama kiekiui, viršijančiam 3000 tonų, jei neviršijamas bendras PUD teikiamos pagalbos kiekis. 7. Šio straipsnio taikymo išsamios taisyklės priimamos remiantis tvarka, nurodyta 23 straipsnio 2 dalyje. IV SKYRIUS CUKRAUS BEI CUKRANENDRIŲ, CUKRAUS IR ROMO SEKTORIUS 16 straipsnis 1. Pagalba cukranendrių transportavimui iš laukų, kuriuose nuimamas jų derlius, į priėmimo centrus mokama gamintojams, kuriems valstybės narės nustatytos kompetentingos institucijos parengė apdirbamosios pramonės važtaraščius. 2. Pagalbos suma nustatoma remiantis atstumu ir kitais, su transportavimu susijusiais objektyviais kriterijais. Ji negali viršyti pusės transportavimo sąnaudų už toną, kurias, remdamosi vienodu dydžiu, nustato kiekvieno departamento Prancūzijos valdžios institucijos. 17 straipsnis 1. Pagalba teikiama PUD pagamintų cukranendrių tiesioginiam perdirbimui į cukraus sirupą ar žemės ūkio romą, kaip apibrėžta Reglamento (EEB) Nr. 1576/89 [16] 1 straipsnio 4 dalies a punkto 2 papunktyje. Pagalba mokama cukraus sirupo gamintojui ar spirito varytojui su sąlyga, kad jie cukranendrių gamintojui moka mažiausią kainą, kuri turi būti nustatoma. 2. Pagalba mokama: - cukraus sirupo atveju, neviršijant 250 tonų metinio kiekio, - žemės ūkio romo atveju, neviršijant 75600 hektolitrų gryno alkoholio bendro kiekio. 18 straipsnis Šio skyriaus taikymo išsamios taisyklės priimamos ir 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta pagalbos suma nustatoma remiantis tvarka, nurodyta 23 straipsnio 2 dalyje. V SKYRIUS GRAFINIS ŽENKLAS 19 straipsnis 1. Grafinio ženklo, įvesto siekiant padidinti supratimą dėl natūralių ar perdirbtų kokybiškų produktų bei jų vartojimą, naudojimo sąlygas, būdingas PUD kaip labai nutolusiems regionams, siūlo profesinės organizacijos. Prancūzijos valdžios institucijos šiuos pasiūlymus kartu su savo nuomone perduoda tvirtinti Komisijai. Ženklo naudojimą kontroliuoja viešosios valdžios institucija ar įstaiga, kurią tvirtina kompetentingos Prancūzijos valdžios institucijos. 2. Jei būtina, remiantis 23 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka priimamos šio straipsnio taikymo išsamios taisyklės. III ANTRAŠTINĖ DALIS AUGALŲ APSAUGOS PRIEMONĖS 20 straipsnis 1. Prancūzijos valdžios institucijos Komisijai teikia programas kontroliuoti augalams ir augaliniams produktams kenksmingus organizmus. Programos turi ypatingai tiksliai apibrėžti siektinus tikslus, vykdytinas priemones bei jų trukmę ir kainą. Pagal šį straipsnį teikiamos priemonės nėra susijusios su bananų apsaugos priemonėmis. 2. Bendrija prisideda prie tokių programų finansavimo remiantis regioninės padėties technine analize. 3. Dėl Bendrijos finansinio dalyvavimo ir pagalbos sumos sprendžiama remiantis tvarka, nustatyta 23 straipsnio 2 dalyje. Remiantis ta pačia tvarka apibrėžiamos Bendrijos finansuojamos priemonės. 4. Toks dalyvavimas gali padengti iki 60 % reikalavimus atitinkančių išlaidų. Mokėjimas atliekamas remiantis Prancūzijos valdžios institucijų pateiktais dokumentais. Jei būtina, Komisija gali organizuoti jos vardu ekspertų atliekamus tyrimus, kaip nurodyta Direktyvos 2000/29/EB [17] 21 straipsnyje. IV ANTRAŠTINĖ DALIS STRUKTŪRINIUS NUKRYPIMUS LEIDŽIANČIOS NUOSTATOS 21 straipsnis 1. Nepaisant 1999 m. gegužės 17 d. Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 7 straipsnio, pagalbos bendra vertė, išreikšta reikalavimus atitinkančių investicijų apimties procentais, neviršija 75 % investicijų, ypač skirtų skatinti įvairinimą, pertvarkymą ar perėjimą prie subalansuoto žemės ūkio smulkaus ekonomiško dydžio ūkiuose, kurie turi būti apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 19 straipsnio 4 dalyje nurodytame programos priede. 2. Nepaisant Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 28 straipsnio 2 dalies, pagalbos bendra vertė, išreikšta reikalavimus atitinkančių investicijų apimties procentais, neviršija 65 % investicijų į įmones, užsiimančias perdirbimu ir pardavimu produktų, daugiausia pagamintų iš sektorių, kurie turi būti apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 19 straipsnio 4 dalyje nurodytame programos priede, vietinės produkcijos. Pagal tas pačias sąlygas pagalbos smulkioms ir vidutinėms įmonėms bendra vertė neviršija 75 %. 3. Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 29 straipsnio 3 dalyje numatytas apribojimas netaikomas PUD teritorijoje esantiems atogrąžų miškams ir miškingoms sritims. 4. Nepaisant Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 47 straipsnio 2 dalies antros pastraipos trečios įtraukos, Bendrijos įnašas į žemės ūkio aplinkos priemones, numatytas to reglamento 22, 23 ir 24 straipsniuose, siekia 85 %. 5. Pagal šį straipsnį planuojamų priemonių apibendrinantis aprašymas įtraukiamas į PUD bendrus planavimo dokumentus, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 19 straipsnyje. V ANTRAŠTINĖ DALIS BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 22 straipsnis Priemonės, būtinos įgyventi šį reglamentą, priimamos remiantis valdymo tvarka, nurodyta 23 straipsnio 2 dalyje. 23 straipsnis 1. Komisijai padeda Grūdų vadybos komitetas, įteigtas Reglamento (EEB) Nr. 1766/92 22 straipsniu, arba vadybos komitetai, įsteigti kitais reglamentais dėl bendro tam tikrų produktų rinkos organizavimo. Žemės ūkio produktų, kuriems taikomas Reglamentas (EEB) Nr. 827/68 [18], ir produktų, kuriems netaikomas bendras rinkų organizavimas, atveju Komisijai padeda Apynių vadybos komitetas, įsteigtas Reglamento (EEB) Nr. 1696/71 [19] 20 straipsniu. Grafinio ženklo ir kitais šiame reglamente numatytais atvejais Komisijai padeda Šviežių vaisių ir daržovių vadybos komitetas, įsteigtas Reglamentu (EB) Nr. 2200/96. III antraštinės dalies įgyvendinimo tikslais Komisijai padeda Augalų sveikatos nuolatinis komitetas, įsteigtas Sprendimu 76/894/EEB [20]. IV antraštinės dalies įgyvendinimo tikslais Komisijai padeda Regionų plėtros ir pertvarkos komitetas bei Žemės ūkio struktūrų ir kaimo plėtros komitetas, atitinkamai įsteigti Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 48 ir 50 straipsniais. 2. Nuorodų į šią straipsnio dalį atveju taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai. Tačiau III antraštinės dalies atveju taikoma tvarka, nustatyta Direktyvos 2000/29/EB 18 straipsnyje. Laikotarpis, numatytas Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje, yra vienas mėnuo. 3. Komitetai priima savo darbo reglamentus. 24 straipsnis Žemės ūkio produktams, numatytiems Europos bendrijos steigimo sutarties I priede, kuriems taikomi jos 87, 88 ir 89 straipsniai, Komisija gali leisti veiklos pagalbą šiuos produktus gaminantiems, perdirbantiems ir parduodantiems sektoriams siekiant sušvelninti PUD žemės ūkio specifinius suvaržymus, kylančius dėl jų atokumo, buvimo salomis ir labai nutolusia vieta. 25 straipsnis Šiame reglamente, išskyrus 21 straipsnį, numatytos priemonės, yra intervencija, kuria siekiama stabilizuoti žemės ūkio rinkas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1258/1999 [21] 2 straipsnio 2 dalyje. 26 straipsnis Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti šio reglamento laikymąsi, ypač kontrolės ir administracinių nuobaudų požiūriu, ir apie tai praneša Komisijai. Šio straipsnio taikymo išsamios taisyklės priimamos remiantis tvarka, numatyta 23 straipsnio 2 dalyje. 27 straipsnis 1. Prancūzija Komisijai pristato metinę ataskaitą apie šiame reglamente numatytų priemonių įgyvendinimą. 2. Ne vėliau kaip iki penktų sistemos taikymo metų pabaigos Komisija Parlamentui ir Tarybai pateikia bendrą ataskaitą, rodančią veiksmų, kurių imtasi pagal šį reglamentą, poveikį, jei reikia, kartu su atitinkamais pasiūlymais. 28 straipsnis Reglamentas (EEB) Nr. 3763/91 panaikinamas. Nuorodos į Reglamentą (EEB) Nr. 3763/91 laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir turėtų būti skaitomos kartu su II priede pateikta koreliacine lentele. Reglamentas (EEB) Nr. 525/77 panaikinamas nuo 2002–2003 prekybos metų. Komisija, remdamasi 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, gali priimti būtinas pereinamąsias priemones, užtikrinančias sklandų perėjimą nuo sistemos, galiojančios 2000 metais arba 2000–2001 prekybos metais, prie sistemos, kurią lemia šiame reglamente įvestos priemonės. Esamų priemonių pratęsimo atveju ji užtikrina būtiną tęstinumą. 29 straipsnis Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo įsigaliojimo dienos. Tačiau: - 10 straipsnis taikomas nuo 2001 m. sausio 1 d., - 11 straipsnis taikomas nuo 2001 m. sausio 1 d., - 16 straipsnis taikomas cukranendrėms, kurių derlius nuimtas įskaitytinai nuo 2001–2002 prekybos metų, - 21 straipsnis taikomas nuo 2001 m. sausio 1 d. Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visoms valstybėms narėms. Priimta Liuksemburge, 2001 m. birželio 28 d. Tarybos vardu Pirmininkas B. Rosengren [1] Nuomonė, pateikta 2001 m. birželio 14 d. (dar nepaskelbta šiame Oficialiajame leidinyje). [2] OL L 399, 1989 12 30, p. 39. [3] 1991 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3763/91, nustatantis specialias priemones tam tikriems Prancūzijos užjūrio departamentų žemės ūkio produktams (OL L 356, 1991 12 24, p. 1). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2826/2000 (OL L 328, 2000 12 23, p. 2). [4] 1992 m. gruodžio 28 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3950/92, nustatantis papildomą mokestį pieno ir pieno produktų sektoriuje (OL L 405, 1992 12 31, p. 1). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 1256/1999 (OL L 160, 1999 6 26, p. 73). [5] 1977 m. kovo 14 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 525/77 dėl pagalbos sistemos nustatymo konservuotų ananasų gamybai (OL L 73, 1977 3 21, p. 46). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 1699/85 (OL L 163, 1985 6 22, p. 12). [6] 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai ir iš dalies keičiantis bei panaikinantis tam tikrus reglamentus (OL L 160, 1999 6 26, p. 80). [7] 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1260/1999, nustatantis struktūrinių fondų bendrąsias nuostatas (OL L 161, 1999 6 26, p. 1). [8] OL L 184, 1999 7 17, p. 23. [9] 1992 m. birželio 30 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1766/92 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo (OL L 181, 1992 7 1, p. 21). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1666/2000 (OL L 193, 2000 7 29, p. 1). [10] 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1254/1999 dėl bendro galvijienos rinkos organizavimo (OL L 160, 1999 6 26, p. 21). [11] 1972 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 72/462/EEB dėl sveikatos ir veterinarinio patikrinimo problemų importuojant galvijus, kiaules ir šviežią mėsą iš trečiųjų šalių (OL L 302, 1972 12 31, p. 28). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 97/79/EB (OL L 24, 1998 1 30, p. 31). [12] 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 91/496/EEB, nustatanti gyvūnų, įvežamų į Bendriją iš trečiųjų šalių, veterinarinio patikrinimo organizavimo principus ir iš dalies keičianti Direktyvas 89/662/EEB, 90/425/EEB ir 90/675/EEB (OL L 268, 1991 9 24, p. 56). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 96/43/EB (OL L 162, 1996 7 1, p. 1). [13] 1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva 97/78/EB, nustatanti principus, reglamentuojančius iš trečiųjų šalių į Bendriją įvežamų produktų veterinarinių patikrinimų organizavimą (OL L 24, 1998 1 30, p. 9). [14] 1999 m. spalio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2342/1999, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1254/1999 dėl bendro galvijienos rinkos organizavimo taikymo taisykles, susijusias su premijų schemomis (OL L 281, 1999 11 4, p. 30). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 192/2001 (OL L 29, 2001 1 31, p. 7). [15] 1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2200/96 dėl bendro vaisių ir daržovių rinkos organizavimo (OL L 297, 1996 11 21, p. 1). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2826/2000 (OL L 328, 2000 12 23, p. 2). [16] 1989 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1576/89, nustatantis bendrąsias spiritinių gėrimų apibrėžimo, parašymo ir pateikimo taisykles (OL L 160, 1989 6 12, p. 1). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 3378/94 (OL L 366, 1994 12 31, p. 1). [17] 2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyva 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje (OL L 169, 2000 7 10, p. 1). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2001/33/EB (OL L 127, 2001 5 9, p. 42). [18] 1968 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 827/68 dėl tam tikrų Sutarties II priede išvardytų produktų, bendro rinkos organizavimo (OL L 151, 1968 6 30, p. 16). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 3290/94 (OL L 349, 1994 12 31, p. 105). [19] 1971 m. liepos 26 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1696/71 dėl bendro apynių rinkos organizavimo (OL L 175, 1971 8 4, p. 1). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 191/2000 (OL L 23, 2000 1 28, p. 4). [20] 1976 m. lapkričio 23 d. Komisijos sprendimas 76/894/EEB, įsteigiantis Augalų sveikatos nuolatinį komitetą (OL L 340, 1976 12 9, p. 25). [21] 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1258/1999 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL L 160, 1999 6 26, p. 103). -------------------------------------------------- I PRIEDAS Produktai, atitinkantys 2 ir 3 straipsniuose nurodytos specialios tiekimo tvarkos reikalavimus: - grūdai ir grūdų produktai, skirti žmonių naudojimui ir gyvūnų pašarui; - apyniai; - sėklinės bulvės; - augaliniai aliejai, naudojami apdirbamojoje pramonėje; - perdirbimui skirtos vaisių košės, tyrės ir koncentruotos sultys, išskyrus tas, kurios turi teisę į 13 straipsnyje nurodytą pagalbą; - ruošiniai gyvūnų pašarui, klasifikuojami KN 23099031, 23099033, 23099041, 23099043, 23099051 ir 23099053 [1]. [1] Tik Prancūzijos Gvianai iki tol, kol bus galima naudoti gamybos infrastruktūrą; importuojamų produktų atleidimas importo muitų taikomas tik mokesčiams, nustatytiems pagal Reglamento (EEB) Nr. 1766/92 11 straipsnį. -------------------------------------------------- II PRIEDAS Koreliacinė lentelė Reglamentas (EEB) Nr. 3763/91 | Šis reglamentas | 1 straipsnis | 1 straipsnis | 2 straipsnio 1 dalis | 2 straipsnio 1 dalis | 2 straipsnio 2 dalis | 2 straipsnio 2 dalis | 3 straipsnio 1 dalis | 2 straipsnio 3 dalis | 3 straipsnio 1 dalis | 2 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa | 3 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa | 2 straipsnio 4 dalies antra pastraipa | 3 straipsnio 2 dalies antra pastraipa | 2 straipsnio 5 dalis | 3 straipsnio 4 dalis | 2 straipsnio 6 dalis | 3 straipsnio 3 ir 6 dalys | 3 straipsnio 1 dalis | I priedas | 3 straipsnio 2 dalis | Panaikinta | 3 straipsnio 3 dalis | 5 straipsnis | 3 straipsnio 4 dalis | 4 straipsnis | 3 straipsnio 5 dalis | 3 straipsnio 6 dalis ir 5 straipsnio 2 dalis | 3 straipsnio 6 dalis | Panaikinta | 4 straipsnis | 6 straipsnis | 5 straipsnio 1 dalis | 9 straipsnio 1 dalis | 5 straipsnio 1 dalies a punktas | Panaikintas | 5 straipsnio 1 dalies b punktas | 7 straipsnio 1 dalies a punktas | 7 straipsnio 1 dalies b punktas | 5 straipsnio 2 dalies a punktas | 7 straipsnio 2 dalies a punktas | 5 straipsnio 2 dalies b punktas | 7 straipsnio 2 dalies b punktas | 7 straipsnio 2 dalies c punktas | 5 straipsnio 2 dalies c punktas | 7 straipsnio 2 dalies d punktas | 5 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa | 7 straipsnio 3 dalis | 5 straipsnio 3 dalies antra pastraipa | 7 straipsnio 4 dalis | 5 straipsnio 3 dalies trečia pastraipa | 7 straipsnio 4 dalies antra pastraipa | 5 straipsnio 4 dalis | 7 straipsnio 4 dalis | 5 straipsnio 5 dalis | Panaikinta | 6 straipsnis | 10 straipsnis | 7 straipsnis | 7 straipsnis | 8 straipsnio pirma pastraipa | 3 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa | 8 straipsnio antra pastraipa | 3 straipsnio 5 dalies antra pastraipa | 8 straipsnio trečia pastraipa | 3 straipsnio 5 dalies trečia pastraipa | 8 straipsnio ketvirta pastraipa | 3 straipsnio 6 dalis | 9 straipsnis | Panaikintas | 9a straipsnis | 11 straipsnis | 10 straipsnis | 8 straipsnis | 11 straipsnis | 20 straipsnis | 12 straipsnis | Panaikintas | 13 straipsnis | 12 straipsnis | 14 straipsnis | 13 straipsnis | 14 straipsnis | 15 straipsnis | 15 straipsnis | 16 straipsnis | Panaikintas | 17 straipsnis | 16 straipsnis | 18 straipsnis | 17 straipsnis | 19 straipsnis | 18 straipsnis | 20 straipsnis | 19 straipsnis | 21 straipsnis | 21 straipsnis | 24 straipsnis | 22 straipsnis | 25 straipsnis | 22a straipsnis | 22 ir 23 straipsniai | 26 straipsnis | 23 straipsnis | 27 straipsnis | 28 straipsnis | 24 straipsnis | 29 straipsnis | Priedas | I priedas | II priedas | --------------------------------------------------