Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1261/2001

2001 m. birželio 27 d.

nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/2001 nuostatų dėl runkelių tiekimo sutarčių ir runkelių kainos didinimo bei mažinimo taikymo taisykles

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo [1], ypač į jo 5 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1) Reglamento (EB) Nr. 1260/2001, nustatančio sutarčių ir tarpusavio prekybinių susitarimų dėl prekybos runkeliais pagrindines nuostatas, III priede yra apibrėžiamos susitariančios šalys: runkelių pardavėjai, iš vienos pusės, ir cukraus gamintojai, iš kitos pusės. Pardavėjas gali parduoti jo paties išaugintus arba iš augintojo nupirktus runkelius. Tačiau atsižvelgiant į sutarčių svarbą kvotų sistemoje, tik tarp gamintojo ir augintojo sudaryta sutartis gali būti laikoma tiekimo sutartimi to reglamento 19 straipsnio 2 dalies prasme.

(2) Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 14 straipsnio 1 dalis numato, kad gamintojas dalį savo produkcijos gali perkelti į kitus prekybos metus ir laikyti ją tų metų produkcija. Vadinasi, tų prekybos metų tiekimo sutartis, pagal kurias taikoma minimali runkelių kaina, gamintojui reikia sudaryti tik tam cukraus kiekiui savo bazinėje kvotoje, kurio jis dar nepagamino. Todėl, kai cukraus dalis perkeliama į kitus metus, to reglamento 19 straipsnio 2 dalyje nurodytas reikalavimas turi būti patikslintas.

(3) Siekiant užtikrinti kvotų sistemos veiksmingumą, būtina apibrėžti terminus "priešsėjinės" (sutartys) ir "minimali kaina", vartojamus Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 19 straipsnyje.

(4) Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 5 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad cukraus gamintojai, superkantys runkelius, tinkamus perdirbti į cukrų, ir kuriuos ketinama perdirbti į cukrų maksimalios kvotos ribose, sumokėtų bent minimalią kainą, patikslintą dėl kainų didinimo ar mažinimo, atsižvelgiant į nukrypimus nuo standartinės kokybės.

(5) Cukrinių runkelių kokybė, taigi ir vertė, daugiausia priklauso nuo juose esančio cukraus kiekio.

(6) Pats tinkamiausias nestandartinės kokybės runkelių vertės nustatymo būdas yra kainų padidinimo ir sumažinimo, išreikšto minimalios kainos procentu, skalės sudarymas.

(7) Aptariama sritimi suinteresuotų asmenų ilgametė patirtis parodė, kad jiems į savo prekybos sutartis arba susitarimus turėtų būti leidžiama įtraukti runkelių, tinkamų perdirbti į cukrų, apibrėžimą. Galėtų būti nustatyta runkelių, laikomų tinkamais perdirbti į cukrų Bendrijoje, skalė. Kai apibrėžimas liečia cukraus kiekį, mažesnį už Bendrijos skalėje nurodytą mažiausią kiekį, turėtų būti nurodyti tolesni sumažinimai. Tuo atveju, kai sutarties šalys nesutaria dėl apibrėžimo, jį turėtų nustatyti valstybės narės.

(8) Italijoje išaugintų runkelių pramoninė vertė labai skiriasi nuo Bendrijos šiaurinėje dalyje išaugintų runkelių vertės, daugiausia dėl klimato sąlygų. Todėl į šį runkelių pramoninės vertės skirtumą būtina atsižvelgti.

(9) Šiuo reglamentu nustatytos išsamios taikymo taisyklės pakeičia nustatytąsias 1968 m. vasario 29 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 246/68 nustatančiu išsamias runkelių tiekimo sutarčių diferencijavimo taisykles [2], 1969 m. gruodžio 12 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 2497/69 dėl runkelių kainų didinimo ir mažinimo [3] bei 1969 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 2571/69 dėl cukrinių runkelių kainų mažinimo Italijoje [4]. Todėl šie reglamentai turėtų būti panaikinti.

(10) Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 19 straipsnio 2 dalyje sutartis, sudaryta tarp cukraus gamintojo ir nuosavus runkelius auginančio pardavėjo laikoma tiekimo sutartimi.

2 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 19 straipsnio 2 dalyje gamintojo, kuris, remdamasis to reglamento 14 straipsnio nuostatomis, dalį savo produkcijos perkelia į kitus metus, bazinė kvota tais metais sumažinama perkeltuoju kiekiu.

3 straipsnis

Tik tos sutartys, kurios buvo sudarytos prieš sėją

- iki balandžio 1 d. Italijoje bei Graikijoje arba

- iki gegužės 1 d. kitose valstybėse narėse,

laikomos priešsėjinėmis sutartimis.

4 straipsnis

Kiekvieno runkelių pristatymo minimali kaina, nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 19 straipsnio 2 dalyje, tikslinama, didinant ir mažinant taip, kaip nustatyta šio reglamento 5 straipsnyje.

5 straipsnis

1. Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 5 straipsnio 1 dalyje minimali kaina už kiekvieną 0,1 % sacharozės yra:

a) didinama ne mažiau kaip:

i) 0,9 %, kai sacharozė sudaro daugiau kaip 16 %, bet ne daugiau kaip 18 %;

ii) 0,7 %, kai sacharozė daugiau kaip 18 %, bet ne daugiau kaip 19 %;

iii) 0,5 %, kai sacharozė sudaro daugiau kaip 19 %, bet ne daugiau kaip 20 %;

b) didinama ne daugiau kaip:

i) 0,9 %, kai sacharozė sudaro mažiau kaip 16 %, bet ne mažiau kaip 15,5 %;

ii) 1,0 %, kai sacharozė sudaro mažiau kaip 15,5 %, bet ne mažiau kaip 14,5 %.

Runkelių, kuriuose sacharozė sudaro daugiau kaip 20 %, kaina neturi būti mažesnė už minimalią kainą, tikslinamą taip, kaip runkelių, kurie turi 20 % sacharozės.

2. Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, Italijoje po 1 dalies a ir b punktuose nurodytų padidinimų ir sumažinimų gauta suma dauginama iš koeficiento 0,75.

6 straipsnis

1. Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 6 straipsnyje apibrėžtose prekybos sutartyse ir susitarimuose, lyginant su 5 straipsnyje nurodytais didinimais bei mažinimais, gali būti numatyti:

a) tolesni didinimai, kai runkeliuose yra daugiau kaip 20 % sacharozės; ir

b) tolesni mažinimai, kai runkeliuose yra mažiau kaip 14,5 % sacharozės.

Kai runkeliuose yra mažiau kaip 14,5 % sacharozės, šiose sutartyse ir susitarimuose gali būti apibrėžiami cukraus gamybai tinkantys runkeliai, tačiau tik tuo atveju, jei juose numatyta ir toliau mažinti minimalią kainą, kai sacharozės kiekis sudaro mažiau kaip 14,5 %, bet viršija tame apibrėžime nurodytą minimalų sacharozės kiekį.

Jei antroje pastraipoje minėtas apibrėžimas nėra įtraukiamas į sutartis bei susitarimus, atitinkama valstybė narė gali jį nustatyti. Tokiu atveju tuo pačiu metu ji nustato ir tolesnius sumažinimus, apie kuriuos kalbama toje pastraipoje.

2. Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 5 straipsnio 1 dalyje minėta minimali kaina Italijoje sumažinama ne daugiau kaip 0,75 % už kiekvieną 0,1 % sacharozės, kai sacharozės kiekis runkeliuose sudaro mažiau kaip 14,5 %.

7 straipsnis

Reglamentai (EEB) Nr. 246/68, (EEB) Nr. 2497/69 ir (EEB) Nr. 2571/69 yra panaikinami.

8 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2001 m. liepos 1 d.

Jis yra taikomas nuo 2001–2002 prekybos metų.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2001 m. birželio 27 d.

Komisijos vardu

Franz Fischler

Komisijos narys

[1] OL L 178, 2001 6 30, p. 1.

[2] OL L 53, 1968 3 1, p. 37.

[3] OL L 316, 1969 12 17, p. 15.

[4] OL L 321, 1969 12 23, p. 30.

--------------------------------------------------