Tarybos reglamentas (EB) Nr. 901/2001,

2001 m. gegužės 7 d.

įvedantis galutį antidempingo muitą importuojamam karbamidui, kurio kilmės šalis yra Rusija

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių [1], ypač į jo 11 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos, pasitarusios su Patariamuoju komitetu, pateiktą pasiūlymą,

kadangi:

A. PROCEDŪRA

1. Ankstesni tyrimai

(1) 1987 metais Komisija įvedė laikiną antidempingo muitą [2] importuojamam karbamidui, kurio kilmės šalis yra, be kita ko, buvusi Tarybų Sąjunga. Taryba Reglamentu (EEB) Nr. 3339/87 [3] sutiko su įsipareigojimais dėl importuojamo karbamido iš, be kita ko, buvusios Tarybų Sąjungos. Šie įsipareigojimai buvo patvirtinti Komisijos sprendimu 89/143/EEB [4]. 1993 m. kovo mėnesį Komisija inicijavo sprendimo, kuriuo pripažįstami įsipareigojimai dėl importuojamo karbamido, kurio kilmės šalis yra inter alia buvusi Tarybų Sąjunga [5], peržiūrą. Dėl to Tarybos reglamentu (EB) Nr. 477/95 [6] karbamidui, kurio kilmės šalis yra Rusijos Federacija ("Rusija"), buvo įvestas galutinis antidempingo muitas. Įvesto muito suma buvo lygi 115 ekiu už vieną toną ir grynosios franko Bendrijos siena kainos prieš muitinės procedūras, jei ši kaina mažesnė, skirtumui.

2. Tyrimai dėl kitų šalių

(2) 2000 m. spalio mėnesį buvo inicijuotas importuojamo karbamido, kurio kilmės šalys yra Baltarusija, Bulgarija, Kroatija, Egiptas, Estija, Lietuva, Libija, Lenkija, Rumunija ir Ukraina [7], antidempingo tyrimas. Tyrimas yra atliekamas šiuo metu.

3. Dabartinis tyrimas

3.1. Prašymas dėl peržiūros

(3) 1999 m. rugsėjo mėn. Komisija paskelbė pranešimą apie besibaigiantį galiojančių antidempingo priemonių, taikomų importuojamam karbamidui, kurio kilmės šalis yra Rusija, taikymo laiką [8]. Jį paskelbusi, Komisija gavo prašymą apsvarstyti šias priemones vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 384/96 [9] ("Pagrindinis reglamentas") 11 straipsnio 2 dalimi. 1999 m. gruodžio 3 d. prašymą gamintojų, pagaminančių didžiąją dalį Bendrijos karbamido ("nagrinėjamas produktas"), vardu pateikė Europos trąšų gamintojų asociacija (EFMA). Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad, tikėtina, jog nebetaikant priemonių, dempingas ir žala Bendrijos pramonei tęstųsi arba pasikartotų.

3.2. Pranešimas dėl inicijavimo

(4) Pasitarusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų peržiūrai inicijuoti, vadovaudamasi Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, Komisija 2000 m. kovo mėn. inicijavo tyrimą [10].

3.3. Tyrimo laikotarpis

(5) Tyrimo laikotarpis, skirtas ištirti, ar nesitęsia ir ar nesikartoja dempingas ir žala, truko nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d. ("TL"). Siekiant įvertinti, ar toliau ir ar vėl nedaroma žala, svarbių tendencijų tyrimas ("peržiūros laikotarpis") truko nuo 1996 m. sausio 1 d. iki tyrimo laikotarpio pabaigos.

3.4. Su tyrimu susijusios šalys

(6) Komisija oficialiai informavo prašymus pateikusius Bendrijos gamintojus, eksportuojančius Rusijos gamintojus, importuotojus, naudotojus ir asociacijas, kurie, kaip žinoma, buvo susiję, ir eksportuojančios susijusios šalies atstovus apie peržiūros inicijavimą. Komisija eksportuojantiems gamintojams, Bendrijos gamintojams, importuotojams, naudotojams ir asociacijoms, kurie, kaip žinoma, buvo susiję, ir kurie atsiliepė per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą nusiuntė klausimynus. Be to, buvo informuotas vienintelis Slovakijos Respublikos, kuri buvo laikoma tinkama panašia šalimi, gamintojas. Jam buvo nusiųstas klausimynas.

(7) Vienuolika Bendrijos gamintojų, vienas panašios šalies gamintojas, vienas importuotojas, viena naudotojų asociacija ir vienas naudotojas atsakė į klausimyną. Iš eksportuojančios susijusios šalies atsakymų į klausimynus nebuvo gauta.

3.5. Gautos informacijos patikrinimas

(8) Komisija ieškojo ir patikrino visą informaciją, kurią ji laikė esant būtina, norint nustatyti, ar ir toliau tęsiasi ir ar kartojasi dempingas ir žala bei nustatyti Bendrijos interesą. Komisija taip pat suteikė tiesiogiai susijusioms šalims galimybę pateikti savo nuomonę raštu ir kreiptis su prašymu būti išklausytoms.

(9) Toliau nurodytų įmonių patalpose buvo atliktos patikros vietoje:

Bendrijos gamintojai:

Hydro Agri Brunsbüttel, Vokietija

Hydro Agri Italia SpA, Italija

Irish Fertilizer Industries Ltd., Airija

Panašios šalies gamintojas:

Duslo, as, Šal'a, Slovakija

Nesusijęs importuotojas:

Cargill BV, Amsterdamas, Nyderlandai

Naudotojai (naudotojų asociacija):

Sadepan Chimica SRL, Viadana, Italija

Svenska Lantmännen, Stokholmas, Švedija.

B. NAGRINĖJAMAS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

1. Nagrinėjamas produktas

(10) Šio nagrinėjimo objektas – tas pats produktas, kaip ir prieš tai atlikto tyrimo, t. y. karbamidas. Jis gaminamas daugiausia iš amoniako, o šis – iš gamtinių dujų. Jis gali būti skystas arba kietas. Kietas karbamidas gali būti naudojamas žemės ūkyje ir pramonėje. Žemės ūkiui tinkamas karbamidas gali būti naudojamas kaip trąša dirvai tręšti arba kaip gyvulių pašaro priedas. Pramonei tinkamas karbamidas yra žaliava tam tikriems klijams ir plastikams gaminti. Skystas karbamidas gali būti naudojamas ir kaip trąša, ir pramonėje. Visų rūšių karbamidui būdingos tos pačios pagrindinės fizikinės ir cheminės savybės. Šios peržiūros metu jis gali būti laikomas vienu produktu.

(11) Nagrinėjamas produktas klasifikuojamas KN 31021010 ir 31021090 kodais. Viena importuotojų asociacija teigė, kad karbamidas importuojamas pagal KN 31021090 kodą neturėtų būti įtrauktas į šią peržiūrą, nes minėto importo nebuvo jau keletą metų.

(12) Dėl šio teiginio pažymėtina, kad, net jei produktas ir nebuvo importuojamas pagal KN 31021090 kodą kelerius metus, šiuo KN kodu klasifikuotinas produktas aiškiai priklauso vienai produkto kategorijai, sudarančiai "nagrinėjamą produktą". Maža to, negalima atmesti galimybės, kad minėtas produktas bus importuojamas ateityje.

2. Panašus produktas

(13) Tyrimu nustatyta, kad Bendrijos gamintojų gaminamas ir Bendrijos rinkoje parduodamas produktas yra visais požiūriais panašus į Rusijoje gaminamą ir į Bendriją eksportuojamą karbamidą. Todėl jis laikomas panašus į produktą, kaip apibrėžta Pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje. Be to, nustatyta, kad iš Rusijos į Bendriją eksportuojamas karbamidas ir Slovakijoje, kurios duomenimis remtasi kaip panašios šalies duomenimis, gaminamas ir jos vidaus rinkoje parduodamas karbamidas buvo panašūs.

C. DEMPINGO TĘSTINUMAS IR PASIKARTOJIMAS

(14) Vadovaujantis Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, buvo išnagrinėta, ar pasibaigus priemonių taikymo laikotarpiui dempingas nesitęs ir (arba) nesikartos.

(15) Tyrimo laikotarpiu iš Rusijos buvo importuotos 25 kilotonos karbamido (palyginus su 117 kilotonų, importuotų ankstesnio tyrimo laikotarpiu (1992 m.) ir 271 kilotonų 1986 metais). Tai sudaro 0,4 % rinkos dalies.

1. Dempingo tęstinumo tikimybė

1.1. Panaši šalis

(16) Vadovaujantis Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalimi, normalioji vertė buvo grindžiama iš trečiosios šalies, kurioje buvo gaminamas ir parduodamas nagrinėjamas produktas, gauta informacija apie rinkos ekonomiką. Pranešime apie inicijavimą Komisija pasiūlė Slovakijos Respubliką kaip tinkamą panašią šalį, atsižvelgdama į tai, kad jos kaip panašios šalies duomenimis buvo remtasi atliekant paskutinį tyrimą bei kad gamybos procesai ir galimybės gauti žaliavą Slovakijos Respublikoje yra panašūs į vyraujančius Rusijoje.

(17) Importuotojų asociacija prieštaravo tam, kad panašia šalimi buvo pasirinkta Slovakijos Respublika, nes Slovakijos Respublikoje, skirtingai negu Rusijoje, neišgaunamos gamtinės dujos. Kadangi dujos yra pagrindinė karbamido gamybos žaliava, ji yra pagrindinė sudedamoji galutinio produkto kainos dalis. Be to, buvo teigiama, kad Slovakijos Respublika visiškai priklauso nuo Rusijos dujų ir už jas moka didelę kainą. Todėl buvo teigiama, kad, jei Slovakijos Respublikos duomenimis bus remiamasi kaip panašios šalies duomenimis, tai dirbtinai išpūs normaliąją vertę, o nustatytas dempingo skirtumas bus dirbtinai didelis.

(18) Antra, importuotojų asociacija teigė, kad, atsižvelgiant į dujų svarbą karbamido gamybai, panašia šalimi šiuo atveju turėtų būti pasirinkta dujas išgaunantis šalis. Importuotojų asociacija kaip alternatyvias analogiškas šalis pasiūlė Norvegiją, Kanadą arba Saudo Arabiją.

(19) Dėl pirmojo pareiškimo nurodytina, kad Rusijos dujų kainos Rusijos rinkai yra labai sumažintos ir nėra reguliuojamos rinkos jėgų. Be to, nebuvo įrodymų, kad dujų kainos Slovakijos rinkoje buvo didesnės negu dujų kainos kituose rinkos ūkiuose. Komisija nerado ir įrodymų, kad jos būtų buvusios didesnės lyginant tyrimo laikotarpio dujų kainas Slovakijoje su dujų kainomis kituose rinkos ūkiuose. Todėl nebuvo galima sutikti, kad Slovakijos Respubliką pasirinkus panašia šalimi, būtų dirbtinai išpūsta normalioji vertė. Svarstydama antrąjį argumentą, Komisija išnagrinėjo, ar pasiūlytos šalys buvo tinkamesnės. Akivaizdu, kad pasirinkti Norvegiją nebūtų buvę tinkama, nes ji negamina karbamido. Saudo Arabija buvo laikoma netinkama, nes šios šalies teisės aktais numatytos dirbtinai mažos žaliavos kainos nacionalinei pramonei, kurioje naudojamos gamtinės dujos, bei trąšų pramonei skirtos investicijų skatinimo priemonės. Kanada nebuvo tinkama, nes nepavyko pasiekti, kad Kanados karbamido pramonė bendradarbiautų.

(20) Todėl Slovakijos Respublikos pasirinkimas panašia šalimi buvo patvirtintas dėl šių priežasčių: ji buvo pasirinkta panašia šalimi atliekant ankstesnį tyrimą, gamybos procesai ir galimybės gauti žaliavą Slovakijos Respublikoje yra panašūs į vyraujančius Rusijoje, gamtinių dujų kainos Slovakijos Respublikoje buvo konkurencingos ir nedidesnės už dujų kainas kituose rinkos ūkiuose, buvo galima pasiekti, kad ši šalis labai noriai bendradarbiautų. Vienintelis Slovakijos gamintojas sutiko bendradarbiauti atliekant tyrimą. Be to, buvo nustatyta, kad minėto gamintojo pardavimai savo šalyje buvo tipiški, palyginus su Rusijos eksporto į Bendriją dydžiu.

(21) Tuo remiantis buvo padaryta išvada, kad, norint nustatyti importuojamo karbamido, kurio kilmės šalis yra Rusija, normaliąją vertę, Slovakijos Respublikos pasirinkimas panašia šalimi buvo ne nepagrįstas, o tinkamas.

1.2. Normalioji vertė

(22) Pirma, buvo išnagrinėta, ar bendradarbiaujančio Slovakijos gamintojo pardavimai savo šalyje buvo tipiški, tyrimu juos palyginus su atitinkamu importu į Bendriją. Atliekant šį tyrimą, buvo laikoma tikslinga neįtraukti pardavimų susijusioms šalims, kaip vykdytų ne įprastai prekiaujant. Išskyrus minėtus pardavimus, buvo nustatyta, kad tiesioginiai bendradarbiaujančio Slovakijos gamintojo pardavimai buvo pakankamai tipiški, nes buvo parduoti dideli produkto kiekiai, palyginus su vidutiniu tyrimo laikotarpiu užregistruotu Bendrijai parduodamu eksportuojančių Rusijos gamintojų eksporto dydžiu.

(23) Tuomet buvo nustatyta, kad šie tiesiogiai nesusijusiems klientams parduoti produktai galėtų būti laikomi parduotais prekiaujant įprastai, palyginant kainas vidaus rinkai ir gamybos sąnaudas.

(24) Todėl normalioji vertė buvo nustatyta kaip svertinis tikrųjų visų tiesiogiai nesusijusiems klientams Slovakijos rinkoje parduotų produktų kainų vidurkis.

1.3. Eksporto kaina

(25) Kadangi nebendradarbiavo nė vienas eksportuojantis gamintojas, vadovaujantis Pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalimi, eksporto kaina buvo nustatyta remiantis turimais faktais. Šiuo atveju buvo remiamasi vidutine Eurostato pateikta importo kaina.

1.4. Palyginimas

(26) Kadangi karbamidas yra didelio tūrio produktas, kurio transportavimo išlaidos sudaro didelę pardavimo kainos dalį, buvo laikoma tinkama, kad palyginimas turėtų būti atliekamas remiantis kainomis po pagaminimo. Vadovaujantis Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalimi, koregavimais buvo tinkamai atsižvelgta į skirtumus, turinčius įtakos kainų palyginamumui. Visų pirma, remiantis skunde pateikta informacija ir kita turima informacija, atsižvelgiant į pakavimo sąnaudas, buvo pakoreguota normalioji vertė, o eksporto kaina buvo patikslinta, atsižvelgiant į transportavimo išlaidas Rusijoje ir krovinio gabenimą iš Rusijos į Bendriją.

1.5. Dempingo skirtumas

(27) Vadovaujantis Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalimi, dempingo skirtumas buvo nustatytas palyginus panašios šalies svertinę vidutinę normaliąją vertę su vidutine eksporto kaina vienai tonai, remiantis Eurostato duomenimis.

(28) Palyginimu nustatytas nemažas dempingas (virš 35 %). Taigi, dempingo mastas yra didesnis negu prieš tai atlikto tyrimo metu (28,2 %).

1.6. Išvada

(29) Remiantis tyrimo išvadomis, negalima teigti, kad panaikinus antidempingo priemones nustatyto dempingo masto neliktų arba kad jis bent sumažėtų. Todėl buvo padaryta išvada, kad, jei priemonės būtų panaikintos, yra tikimybė, kad produktas toliau būtų iš Rusijos importuojamas dempingo kaina. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad eksporto dydis tyrimo laikotarpiu buvo ribotas, buvo laikoma tikslinga išnagrinėti, ar yra tikimybė, kad, jei esamos priemonės būtų panaikintos, didesni eksporto kiekiai sąlygotų dempingo pasikartojimą.

2. Dempingo pasikartojimo tikimybė

2.1. Nagrinėjamos šalies padėties analizė

(30) Kaip nurodyta pirmiau, nustatyta, kad produktas į Bendriją buvo importuojamas dempingo kaina. Tačiau importo kiekis tyrimo laikotarpiu buvo mažas (0,4 % Bendrijos sunaudojimo). Todėl toliau buvo išnagrinėta, ar yra kitų aplinkybių, kurios rodytų, jog yra tikimybė, kad, jei priemonės būtų panaikintos, produktas bus vėl importuojamas dempingo kaina.

2.1.1. Gamybos pajėgumas ir pajėgumo panaudojimas

(31) Kadangi Rusijos eksportuotojai nebendradarbiavo, vadovaudamasi Pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalimi, atlikdama analizę Komisija rėmėsi prašyme dėl peržiūros pateikta informacija bei nepriklausomo specializuoto rinkos tyrimo, pateikto skundo pateikėjo vykstant tyrimui, informacija.

(32) Remiantis pirmiau nurodytais šaltiniais, Rusijos karbamido gamybos pajėgumas pastaraisiais metais sudarė apie 5300 kilotonų per metus. Tų pačių šaltinių vertinimu Rusijoje pagaminama apie 3700 kilotonų per metus. Taigi, Rusijos gamintojai galėtų papildomai pagaminti 1600 kilotonų per metus, o tai sudaro 26,5 % 1999 metais Bendrijos sunaudoto kiekio.

2.1.2. Rusijos eksportas į Braziliją, Meksiką ir Turkiją

(33) Išnagrinėjusi Rusijos galimybę daugiau parduoti trečiųjų šalių rinkoms, Komisija nustatė, kad Rusija karbamidą jau eksportuoja į trečiąsias šalis. 1999 metais buvo užregistruoti dideli eksporto kiekiai į Braziliją, Meksiką ir Turkiją, o požymių, kad šiose šalyse sunaudojamas kiekis pastebimai padidės per kitus metus, nėra. Todėl nėra tikėtina, kad šios rinkos visiškai sunaudotų papildomus kiekius, kuriuos Rusijos gamintojai yra pajėgūs pagaminti.

(34) Ištyrus eksporto kainas, nustatyta, kad Brazilijos, Meksikos ir Turkijos rinkoms parduodamo Rusijos produkto kaina buvo gerokai mažesnė už Rusijos į Bendriją tiekiamo produkto kainų lygį.

(35) Todėl atrodo, kad produktas į Braziliją, Meksiką ir Turkiją importuojamas didesnio dempingo kaina negu Rusijos importas į Bendriją.

(36) Atsižvelgiant į tai, kad Rusijos gamintojai yra netoli Europos rinkos, ir į joje galimą didesnę eksporto kainų maržą, tikėtina, kad, jei priemonės būtų panaikintos, bent dalis Rusijos eksporto į Braziliją, Meksiką ir Turkiją būtų persiunčiama į Bendriją.

2.2. Išvada

(37) Daug nepanaudoto Rusijos gamybos pajėgumo, nemažas Rusijos eksporto dydis į Braziliją, Meksiką ir Turkiją ir žemas šio eksporto kainų lygis (net žemesnis už Rusijos eksporto kainas į Bendriją, kurios ir taip jau yra gerokai dempinguotos ir kurios paprastai yra mažesnės negu Bendrijos pramonės kainos) liudija, kad yra tikimybė, jog netekus galios antidempingo priemonėms, taikomoms nagrinėjamo produkto importui iš Rusijos į Bendrijos rinką, vėl bus vežami dideli eksporto dempingo kaina kiekiai.

(38) Netaikant priemonių, Rusijos eksportas iš tiesų galėtų lengvai pasiekti ankstesnio tyrimo laikotarpiu buvusį dydį – 117 kilotonų, ar net 1994 metų kiekį – 300 kilotonų. Tai yra juo labiau tikėtina, turint galvoje tai, kad Rusija yra netoli Bendrijos rinkos. Rusijos eksporto kaina, tyrimo laikotarpiu mokama Brazilijos, Meksikos ir Turkijos, galima remtis kaip galimo eksporto į Bendriją kainų lygio nuoroda. Taigi, yra tikimybė, kad gali vėl būti importuojami nemaži kiekiai didelio dempingo kaina.

D. BENDRIJOS PRAMONĖS APIBRĖŽIMAS

(39) Tyrimu nustatyta, kad tyrimo laikotarpiu 11 prašymus pateikę Bendrijos gamintojai atstovavo daugiau negu 85 % Bendrijos pagaminamo karbamido produkcijos. Todėl jie sudarė Bendrijos pramonę, kaip apibrėžta Pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje.

E. BENDRIJOS RINKOS PADĖTIES ANALIZĖ

1. Sunaudojimas

(40) Aiškus Bendrijos sunaudojamas karbamido kiekis buvo nustatytas remiantis Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje parduotu kiekiu, kitų Bendrijos gamintojų parduotu kiekiu bei karbamido importu į Bendriją iš nagrinėjamos šalies ir visų kitų trečiųjų šalių. Nustatant Bendrijos sunaudojamą kiekį nebuvo atsižvelgta į tikslinę produkciją, nes ši produkcija nėra parduodama laisvoje rinkoje, bet yra toliau perdirbama į įvairius galutinius produktus, kuriuos gaminant nagrinėjamas produktas tėra tik viena iš sudedamųjų dalių. Bendrijos pramonė neimportavo ar kitokiu būdu neįsigijo karbamido tikslinei paskirčiai. Todėl tikslinei rinkai gaminamas ir jos naudojamas parduotas karbamidas nekonkuravo su netikslinei rinkai gaminamu ir parduodamu karbamidu ir todėl nebuvo tikėtina, kad jo pardavimui turės įtakos importas dempingo kaina.

(41) Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, sunaudojamas kiekis peržiūros laikotarpiu tolygiai augo 25,8 % nuo maždaug 4,8 milijonų tonų 1996 metais iki maždaug 6 milijonų tonų tyrimo laikotarpiu.

2. Importas iš nagrinėjamos šalies

2.1. Kiekis ir rinkos dalis

(42) Pažymėtina, kad 1990–1994 metais importo kiekis iš Rusijos tebebuvo didelis, o 1994 metais pasiekė 300 kilotonų. Tuo laikotarpiu antidempingo priemonės buvo taikomos įsipareigojimo forma. Remiantis Eurostato duomenimis, 1995 metais priemonės formą pakeitus į muitą, 1995–1996 m. kiekis staigiai krito. Šio nuosmukio priežastis buvo pasikeitusi priemonės forma. Vėliau 1996–1998 m. importo kiekis buvo stabilus, tačiau tyrimo laikotarpiu vėl pastebimai sumažėjo. Negalima atmesti galimybės, kad žymus eksporto į Bendriją iš kitų trečiųjų šalių padidėjimas prisidėjo prie šio nuosmukio.

(43) Importo iš nagrinėjamos šalies į Bendriją rinkos dalis sumažėjo nuo 0,9 % 1996 metais iki 0,4 % tyrimo laikotarpiu.

2.2. Kainos

(44) Remiantis mažiausia importo kaina, 1995 m. vidutinė nagrinėjamo importo cif kaina, įvedus antidempingo muitą gerokai išaugo. Nustatyta, kad nuo 1998 metų importo kainos labai smuko. Tačiau nuo 1997 metų, o dar labiau nuo 1998 metų, Rusijoje pagaminto karbamido kainos priklausė didesnių kainų, kuriomis Bendrijoje eksportuojantys gamintojai pardavė produktą kitoms trečiosioms šalims, intervalui, o tai iš dalies paaiškina, kodėl importas, kurio kilmės šalis yra Rusija, negalėjo užimti didesnių rinkos dalių.

(45) Importuotojų asociacija teigė, kad lygindama kainas Komisija turėtų atsižvelgti į Rusijoje pagaminto karbamido ir Bendrijos pramonės gaminamo karbamido kokybės skirtumus. Siekiant į tai atsižvelgti, šiuo metu taikomose priemonėse numatytas 10 % patikslinimas dėl kokybės. Maža to, galiojimo peržiūros taikymo sritis, skirtingai nuo tam tikrų tarpinių peržiūrų taikymo srities, nereikalauja iš naujo remiantis kainų palyginimais apskaičiuoti žalos skirtumų.

3. Ekonominė Bendrijos pramonės padėtis

3.1. Gamyba

(46) Bendra Bendrijos pramonės karbamido, skirto parduoti Bendrijos rinkoje, gamyba, t. y. išskyrus tikslinės paskirties gamybą, kuri sudarė apie 25 % bendros gamybos, nuo 1996 metų iki tyrimo laikotarpio išaugo 7,5 %. Ji žymiai padidėjo 1996–1997 metais, o nuo 1998 iki tyrimo laikotarpio gamyba šiek tiek smuko.

3.2. Pajėgumas ir pajėgumo panaudojimas

(47) Pajėgumo panaudojimo norma buvo gana stabili ir 1996–1997 metais sudarė apie 86 %. Vėliau ji sumažėjo iki 84,7 % 1998 metais ir 82,5 % tyrimo laikotarpiu.

(48) Tačiau karbamidui gaminti naudojamas amonis gali būti naudojamas kitoms trąšoms gaminti. Karbamido gamybos pajėgumo panaudojimo normai bei jos kitimui atitinkamai įtakos turi ir kitų trąšų gamybos pokyčiai.

3.3. Pardavimai Bendrijoje

(49) Bendras Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje parduodamas kiekis išaugo nuo maždaug 3,2 milijonų tonų 1996 metais iki maždaug 3,8 milijonų tonų tyrimo laikotarpiu, o tai sudaro 17 % padidėjimą. Pardavimų augimas buvo ryškiausias 1997–1998 metais.

3.4. Atsargos

(50) Atsargų dydis nėra laikomas reikšmingu žalos rodikliu dėl pardavimu sezoniškumo, dėl to, kad tikslinės paskirties karbamidas saugomas kartu su karbamidu, parduodamu pirma paminėtoje rinkoje, ir dėl to, kad karbamidas yra iš dalies saugomas pačių gamintojų, o iš dalies ūkininkų kooperatyvų.

3.5. Rinkos dalis

(51) Nors parduodamas kiekis ir didėjo bendrai augančioje rinkoje, Bendrijos pramonės rinkos dalis Bendrijos rinkoje sumažėjo nuo maždaug 67 % 1996 metais iki maždaug 63 % tyrimo laikotarpiu, taigi, jai rinkos augimas nebuvo naudingas.

3.6. Kainos

(52) Vidutinė Bendrijos pramonės pardavimų kaina kasmet nuo 1996 iki tyrimo laikotarpio krito, o tai lėmė bendrą beveik 40 % sumažėjimą nuo 1996 metų iki tyrimo laikotarpio ir atitiko bendrą kainų tendenciją rinkoje. Šią tendenciją paskatinę veiksniai, regis, yra importas iš kitų trečiųjų šalių į Bendrijos rinką ir nustatytas, kaip paminėta pirmiau, kitų trąšų, tokių kaip amonio nitrato ir karbamido amonio nitrato tirpalai, dempingas, dėl kurio mažėjo visų azoto trąšų kainos. Maža to, pažymėtina, kad 1997 m. balandžio mėn. Kinijos Liaudies Respublika uždraudė importuoti karbamidą. Kinijos rinka yra maždaug keturis kartus didesnė negu Bendrijos rinka ir iki minėto sprendimo jos paklausa daugiausia buvo tenkinama importu. Todėl importo draudimas turėjo įtakos karbamido kainoms Bendrijoje, nes didelė daugelio trečiųjų šalių eksporto dalis buvo skirta Kinijos Liaudies Respublikai. Krentančios energijos kainos (kadangi pagrindinė karbamido gamybos žaliava yra gamtinės dujos) taip pat galėjo turėti įtakos pardavimo kainoms.

3.7. Pelningumas ir investicijų grąža

(53) Bendrijos pramonės pelningumas išreikštas kaip grynosios pardavimo vertės dalis procentais nuo 1996 metų iki tyrimo laikotarpio nuolat mažėjo. Ši tendencija turi būti vertinama atsižvelgiant į kainų kitimą, kurio tendencijos iš tiesų buvo panašios. 1998 metais pelningumas tapo neigiamas, o tyrimo laikotarpiu nuostolių dydis pastebimai augo.

(54) Peržiūros laikotarpiu investicijų grąžai taip pat buvo būdinga mažėjančio pelningumo tendencija. Ši neigiama tendencija buvo dar ryškesnė dėl bendro sumažėjusio pelningumo ir padidėjusių investicijų poveikio.

3.8. Pinigų srautai

(55) Bendrijos pramonės parduoto karbamido pinigų srautams būdinga tendencija buvo labai panaši į pelningumo tendenciją.

3.9. Gebėjimas pritraukti kapitalą

(56) Karbamidą gaminančios įmonės įeina į didesnių grupių sudėtį. Nepranešta apie jokius sunkumus.

3.10. Užimtumas, našumas ir darbo užmokestis

(57) Užimtumas sumažėjo nuo 1638 darbuotojų 1996 metais iki 1469 darbuotojų tyrimo laikotarpiu, t. y. apie 10 %. Našumas peržiūros laikotarpiu pastoviai augo. 1997 metais darbo užmokestis krito, tačiau vėliau jam buvo būdinga tokia pat tendencija kaip ir našumui.

3.11. Investicijos

(58) Bendrijos pramonė nuo 1996 metų iki tyrimo laikotarpio nemažai investavo. Pažymėtina, kad iš dalies įtraukiamos ir investicijos į amonio gamyklas, o tai yra investicijos į ankstesnį tiekimo grandinės etapą. Daugiausia tai buvo tiesioginės investicijos į karbamido ir amonio gamybos procesų gamyklas ir įrangą.

4. Importas iš kitų trečiųjų šalių

(59) Remiantis Eurostatu, nuo 1996 metų iki tyrimo laikotarpio iš trečiųjų šalių, išskyrus Rusiją, importuojamo karbamido kiekis išaugo apie 665 kilotonų – nuo 1187 kilotonų iki 1852 kilotonų.

(60) Atrodytų, kad šis augimas turėtų būti vertinamas, atsižvelgiant į 1997 m. balandžio mėn. įvestą draudimą importuoti karbamidą į Kinijos Liaudies Respubliką, dėl kurio kai kurios šalys pradėjo eksportuoti į kitas šalis. Nuo 1996 metų iki tyrimo laikotarpio šioms kitoms trečiosioms šalims pavyko padidinti savo rinkos dalį Bendrijoje 6 procentiniais punktais. Remiantis Eurostato duomenimis, atitinkamos vidutinės cif importo kainos nuo 1996 metų iki tyrimo laikotarpio pastebimai sumažėjo.

5. Išvada

(61) Nors 1996 metais, t. y. iškart po to, kai 1995 metais buvo įvestas muitas, Bendrijos rinkoje sunaudojimas augo, Rusijos rinkos dalis jau buvo smukusi žemiau 1 %. Vidutinė šio importo kaina, kaip deklaruota muitinėje, sumažėjo ir tyrimo laikotarpiu buvo mažesnė už mažiausią importo kainą, lygią 115 ekiu tonai. Rusijos importas nebuvo pajėgus užimti didesnės rinkos dalies, o tai lėmė ir stiprėjančios kitų trečiųjų šalių, kurių kainos buvo mažesnės negu Rusijos nuo 1997 metų, pozicijos Bendrijos rinkoje.

(62) Bendrijos pramonės padėtis nepagerėjo, kaip buvo tikimasi, iš esmės todėl, kad augo kitų trečiųjų šalių tiekėjų rinkos dalis. Nors produkcijos ir pardavimų kiekiai augo, kiti ekonominiai rodikliai pastebimai blogėjo, t. y. pajėgumo panaudojimas, rinkos dalys, kainos, pelningumas, investicijų grąža, pinigų srautai, užimtumas. Visų pirma, staigus Bendrijos pramonės pardavimo kainų sumažėjimas turėjo neigiamos įtakos jos pelningumui. Ši padėtis turėtų būti vertinama atsižvelgiant į augančią importo, kuris įvedus priemones užėmė žymią rinkos dalį, iš kitų trečiųjų šalių dalį Bendrijos rinkoje. Pažymėtina, kad antidempingo tyrimas dėl importuojamo karbamido, kurio kilmės šalys yra kelios kitos trečiosios šalys (Baltarusija, Bulgarija, Kroatija, Egiptas, Estija, Lietuva, Libija, Lenkija, Rumunija ir Ukraina), buvo inicijuotas 2000 m. spalio mėn. Todėl Bendrijos pramonės padėtis vis dar yra sunki.

F. ŽALOS PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ

(63) Atsižvelgiant į 37 ir 38 konstatuojamose dalyse apibendrintas sudedamąsias dalis, buvo išnagrinėti toliau nurodyti galiojančių priemonių galiojimo pasibaigimo veiksniai, galintys turėti įtakos Bendrijos pramonei.

(64) Yra aiškių požymių, kad importas, kurio kilmės šalis yra Rusija, bus toliau vykdomas dempingo kaina. Maža to, yra tikimybė, kad importuojamas kiekis pastebimai padidės, nes, atsižvelgiant į jų didelį nepanaudotą gamybos pajėgumą, Rusijos eksportuojantys gamintojai turi galimybių padidinti savo gamybos ir eksporto apimtis. Be to, tikėtina, kad Rusijos vidaus sunaudojimas artimiausioje ateityje išliks gana mažas.

(65) Atsižvelgiant į Rusijos eksportuotojų eksporto kainos kitimą trečiųjų šalių rinkose, o būtent Brazilijos, Turkijos ir Meksikos rinkose, tikėtina, kad, siekdami susigrąžinti prarastą rinkos dalį, Rusijos eksportuojantys gamintojai Bendrijoje vykdys agresyvią kainų politiką. Iš tiesų, kaip nustatyta ankstesnių trąšų nagrinėjimų metu, net nedideli kiekiai žema kaina gali turėti žymų iškreipiantį ir žalą darantį poveikį šių prekių rinkai.

(66) Bendrijos pramonės padėtis vis dar sunki, visų pirma turint galvoje jos pelningumą, kuris įvedus nagrinėjamas priemones iškart ryškiai padidėjo, tačiau po to vėl pastebimai sumažėjo. Atsižvelgiant į neužtikrintą Bendrijos pramonės padėtį, tikėtina, kad panaikinus priemones importo iš Rusijos kiekis bei kainos ir toliau keltų pavojų Bendrijos pramonei. Greičiausiai jų poveikis Bendrijos pramonei būtų esminis.

(67) Remiantis tuo, kas buvo nurodyta pirmiau, daroma išvada, kad, jei priemonės būtų panaikintos, tikėtina, kad karbamido importo iš Rusijos žala pasikartotų.

G. BENDRIJOS INTERESAI

1. Įvadas

(68) Vadovaujantis Pagrindinio reglamento 21 straipsniu, buvo išnagrinėta, ar esamų antidempingo priemonių pratęsimas prieštarautų visos Bendrijos interesams. Bendrijos interesas buvo nustatomas remiantis visų skirtingų susijusių interesų vertinimu, t. y. Bendrijos pramonės, nagrinėjamo produkto importuotojų ir prekybininkų bei naudotojų interesų. Siekdama įvertinti tikėtiną priemonių pratęsimo ar nepratęsimo poveikį, Komisija paprašė informacijos iš visų pirmiau nurodytų suinteresuotų šalių.

(69) Prisimintina, kad prieš tai atliktame tyrime buvo laikoma, kad priemonių priėmimas neprieštaravo Bendrijos interesams. Maža to, pažymėtina, kad šis tyrimas yra peržiūra, t. y. analizuojama padėtis, kai antidempingo priemonės jau buvo įvestos. Todėl atliekant šią peržiūrą buvo atsižvelgta į pernelyg didelį neigiamą poveikį suinteresuotoms šalims tuo laikotarpiu, kai buvo įvestos priemonės.

(70) Komisija nusiuntė klausimynus 44 importuotojams, vienai nagrinėjamo produkto importuotojų asociacijai, penkioms naudotojų asociacijoms bei vienam naudotojui ir gavo atsakymus iš vieno importuotojo, vieno naudotojo, vienos naudotojų asociacijos ir iš importuotojų asociacijos.

(71) Jais remiantis buvo išnagrinėta, ar, neatsižvelgiant į išvadas dėl dempingo, Bendrijos pramonės padėties ir žalą darančio dempingo pasikartojimo tikimybės, yra įtikinamų priežasčių, kurios leistų daryti išvadą, kad tolesnis priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju neatitiktų Bendrijos interesų.

2. Bendrijos pramonė

(72) Laikoma, kad nepratęsus anksčiau atlikto tyrimo metu įvestų antidempingo priemonių, yra tikėtina, kad žalą darantis dempingas pasikartos ir kad peržiūros laikotarpiu pablogėjusi Bendrijos pramonės padėtis toliau blogės.

(73) Bendrijos pramonė įrodė esanti gyvybingos struktūros pramonė, galinti prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų. Tai visų pirma buvo įrodyta iki 1997 m. pramonės gautu pelnu ir jos investicijomis į moderniausius gamybos įrengimus. Šių pastangų sėkmė labai priklauso nuo to, ar Bendrijos rinkoje yra sąžininga konkurencija. Kalbat apie tai, nurodytina, kad 2000 m. spalio mėn. buvo inicijuotas antidempingo tyrimas dėl importuojamo karbamido, kurio kilmės šalys yra Baltarusija, Bulgarija, Kroatija, Egiptas, Estija, Lietuva, Libija, Lenkija, Rumunija ir Ukraina. Kita vertus, užimtumas, pelningumas ir pardavimo kainos sumažėjo tiek, kad Bendrijos pramonė neseniai nutraukė didelės dalies azoto trąšų gamybos pajėgumų eksploataciją.

3. Importuotojai

(74) Iš 44 klausimynus gavusių importuotojų, į ją atsakė tik vienas. Iš esmės jis teigė esąs prieš tolesnį priemonių taikymą. Tačiau atsižvelgiant į nedidelę karbamido svarbą jo veiklai, buvo padaryta išvada, kad tam importuotojui tolesnis priemonių taikymas neturėtų didelio poveikio.

(75) Atsižvelgiant į tai, kad importuotojai mažai bendradarbiavo ir kad importuotojų veikla paprastai apima platų trąšų, iš kurių karbamidas tėra tik viena rūšis, asortimentu, bei tai, kad karbamidas buvo gaunamas iš įvairių kitų šaltinių, kuriems šiuo metu antidempingo priemonės netaikomos, buvo padaryta išvada, kad neigiamas tolesnio priemonių taikymo poveikis importuotojams nebūtų įtikinanti priežastis nepratęsti priemonių taikymo.

4. Naudotojai

(76) Nagrinėjamo produkto naudotojai – tai daugiausia ūkininkai bei klijus ir plastikus gaminančios įmonės. Komisija nusiuntė klausimynus kelioms Europos ir nacionalinio masto naudotojų asociacijoms. Į klausimyną atsakė viena naudotojų asociacija, atstovaujanti 11 ūkininkų kooperatyvų, ir vienas naudotojas. Jie abu yra iš esmės prieš tolesnį priemonių taikymą. Tačiau tyrimo laikotarpiu nė vienas iš jų nenaudojo karbamido, kurio kilmės šalis yra Rusija. Visu peržiūros laikotarpiu naudotojų asociacijos nariai pirko labai mažus karbamido, kurio kilmės šaltiniai yra kitos šalys, kiekius. Norėdami įsigyti karbamidą iš kitų trečiųjų šalių tuo metu, kai galiojo priemonės, atskiri naudotojai su problemomis nesusidūrė.

(77) Pažymėtina, kad, kaip nustatyta ir ankstesniu tyrimu, trąšos sudaro tik labai nedidelę bendrų ūkininkų gamybos sąnaudų dalį. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pirmiau, bei į tai, kad naudotojai mažai bendradarbiavo, buvo padaryta išvada, kad šiuo metu galiojančios priemonės nepadarė žymaus neigiamo poveikio karbamido naudotojams. Tai turint galvoje, pažymėtina, kad nė vienas iš naudotojų neteigė, kad įvedus esamas priemones karbamido kainos apskritai padidėjo ir (arba) kad jų pelningumas sumažėjo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pirmiau ir į tai, kad naudotojai mažai bendradarbiavo, buvo padaryta išvada, kad neigiamas tolesnio priemonių taikymo poveikis naudotojams nebūtų įtikinanti priežastis nepratęsti priemonių taikymo.

5. Išvada

(78) Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, padaryta išvada, kad Bendrijos interesų požiūriu nėra įtikinamų argumentų nepratęsti priemonių taikymo.

H. ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

(79) Visos susijusios šalys buvo informuotos apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriomis remiantis buvo ketinama rekomenduoti importuojamam karbamidui, kurio kilmės šalis yra Rusija, toliau taikyti esamą antidempingo muitą. Be to, po šios informacijos atskleidimo joms buvo suteiktas laikotarpis protesto pareiškimams pateikti. Pastabų, kurios galėtų pakeisti pirmiau nurodytas išvadas, gauta nebuvo.

(80) Remiantis tuo, kas buvo išdėstyta pirmiau, galima daryti išvadą, kad, kaip numatyta Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje, šiuo metu galiojančios importuojamam karbamidui, kurio kilmės šalis yra Rusija, taikomos antidempingo priemonės turėtų būti toliau taikomos,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Importuojamam karbamidui, klasifikuojamam KN kodais 31021010 ir 31021090 ir kurio kilmės šalis yra Rusija, įvedamas galutis antidempingo muitas.

2. Galutinio antidempingo muito suma yra lygi mažiausios importo kainos, lygios 115 eurų už vieną toną ir grynosios franko Bendrijos siena kainos, prieš sumokant muitus, skirtumui visuomet, kai pastaroji yra mažesnė už mažiausią importo kainą.

3. Jei prieš išleidžiant į laisvą apyvartą prekės buvo pažeistos ir todėl nustatant muitinės vertę iš tiesų sumokėta ar mokėtina kaina yra proporcingai sumažinama, vadovaujantis Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 [11] 145 straipsniu, pirma nurodyta mažiausia importo kaina sumažinama procentais dalimi, atitinkančia iš tiesų sumokėtos ar mokėtinos kainos proporcingą sumažinimą. Tuomet mokėtinas muitas yra lygus sumažintos mažiausios importo kainos ir sumažintos grynosios franko Bendrijos siena kainos, prieš atliekant muitinės procedūras, skirtumui.

4. Jei kitaip nenurodyta, taikomos galiojančios nuostatos dėl muito mokesčių.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną nuo jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2001 m. gegužės 7 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

B. Ringholm

[1] OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2238/2000, (OL L 257, 2000 10 11, p. 2).

[2] OL L 121, 1987 5 9, p. 11.

[3] OL L 317, 1987 11 7, p. 1.

[4] OL L 52, 1989 2 24, p. 37.

[5] OL C 87, 1993 3 27, p. 7.

[6] OL L 49, 1995 3 4, p. 1.

[7] OL C 301, 2000 10 21, p. 2.

[8] OL C 252, 1999 9 3, p. 2.

[9] OL C 62, 2000 3 4, p. 19.

[10] OL C 62, 2000 3 4, p. 19.

[11] OL L 253, 1993 10 11, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2787/2000 (OL L 330, 2000 12 27, p. 1).

--------------------------------------------------