Oficialusis leidinys L 086 , 27/03/2001 p. 0018 - 0028
Komisijos Reglamentas (EB) Nr. 588/2001 2001 m. kovo 26 d. įgyvendinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1165/98 dėl trumpojo laikotarpio statistikos apibrėžiant rodiklius EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA, atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, atsižvelgdama į 1998 m. gegužės 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1165/98 dėl trumpojo laikotarpio statistikos [1] ir ypač į jo 3 straipsnį ir 17 straipsnio c punktą, kadangi: (1) Reglamentas (EB) Nr. 1165/98 nustatė bendrą Bendrijos trumpojo laikotarpio statistinių duomenų apie ekonominį ciklą rengimo sistemą. (2) Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1165/98 17 straipsnio c punktą būtinos įgyvendinimo priemonės apibrėžiant rodiklius. (3) Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Tarybos sprendimu 89/382/EEB, Euratomas [2] įsteigto Statistikos programų komiteto pareikštą nuomonę, PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ: 1 straipsnis Rodiklių apibrėžimas Reglamento (EB) Nr. 1165/98 A priedo c dalies 1 punkte, B priedo c dalies 1 punkte, C priedo c dalies 1 punkte ir D priedo c dalies 1 punkte nurodyti rodikliai turi būti įtraukti į trumpojo laikotarpio statistiką. Priede pateikiami rodiklių apibrėžimai bei atitinkamų indeksų paskirtis, charakteristikos ir apskaičiavimas. 2 straipsnis Apibrėžimų taikymas Valstybės narės taiko priede išdėstytus apibrėžimus renkant statistinius duomenis ne vėliau kaip po vienerių metų nuo šio reglamento įsigaliojimo. Valstybės narės suderina statistinių duomenų, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1165/98, apibrėžimus su priede nurodytais apibrėžimais ne vėliau kaip kitą kartą patikslindamos Reglamento (EB) Nr. 1165/98 11 straipsnyje nurodytus bazinius metus. Taikydamos priede išdėstytus apibrėžimus, valstybės narės imasi būtinų priemonių, užtikrinančių, kad esami statistiniai duomenys, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1165/98, būtų patikslinti juos perskaičiuojant arba įvertinant pagal šiuos apibrėžimus. Rodiklio rezultatai, kurie skiriasi nuo rodiklio, atitinkančio priede nurodytą apibrėžimą, rezultatų ne daugiau kaip 0,2 %, yra laikomi atitinkančiais. 3 straipsnis Informacija apie apibrėžimų atitiktį Kiekviena valstybė narė Komisijos prašymu perduoda Komisijai visą reikiamą informaciją apie tos valstybės narės statistinių duomenų atitiktį pagal šio reglamento priede išdėstytus apibrėžimus. 4 straipsnis Įsigaliojimas Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje. Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Priimtas Briuselyje, 2001 m. kovo 26 d. Komisijos vardu Pedro Solbes Mira Komisijos narys [1] OL L 162, 1998 6 5, p. 1. [2] OL L 181, 1989 6 28, p. 47. -------------------------------------------------- PRIEDAS RODIKLIŲ PASKIRTIES IR CHARAKTERISTIKŲ APIBRĖ IMAS 110 rodiklis: Produkcija Produkcijos indekso paskirtis – trumpais ir reguliariais intervalais išmatuoti produkcijos apimties pasikeitimus. Jis yra pridėtinės vertės faktorine kaina apimties kitimo tendencijos matas ataskaitiniu laikotarpiu [1]. Produkcijos indeksas yra teorinis matas, kurį reikia patikslinti praktiniais matais. Pridėtinė vertė faktorine kaina [2] gali būti apskaičiuojama pagal apyvartą (neįtraukiant PVM ir kitų panašių tiesiogiai su apyvarta susijusių išskaitytinų mokesčių), plius kapitalizuota produkcija, plius kitos veiklos pajamos plius arba minus atsargų pokyčiai, minus prekių ir paslaugų pirkimai, minus kiti su apyvarta susiję, bet neišskaitytini produktų mokesčiai, minus su produkcija susiję muitai ir mokesčiai. Į pridėtinę vertę neįtraukiamos įmonių sąskaitose finansinėms arba ypatingosioms pajamoms ir sąnaudoms priskiriamos pajamos ir sąnaudos. Produktų ir produkcijos subsidijos įtraukiamos į pridėtinę vertę faktorine kaina, o visi produktų ir produkcijos mokesčiai neįtraukiami. Pridėtinė vertė faktorine kaina apskaičiuojama "bendra", kadangi vertės patikslinimai (pvz., nusidėvėjimas) neatimami. Pastaba: netiesioginiai mokesčiai gali būti suskirstyti į tris grupes. i) Į pirmąją grupę įeina PVM ir kiti tiesiogiai su apyvarta susiję išskaitytini mokesčiai, kurie neįtraukiami į apyvartą. Šiuos mokesčius įmonė renka etapais ir juos visiškai padengia galutinis pirkėjas. ii) Antroji grupė apima visus kitus su produktais susijusius mokesčius ir muitus, kurie yra arba: 1) susiję su apyvarta ir neišskaitytini arba 2) su apyvarta nesusiję produktų mokesčiai. Čia įtraukiami importo mokesčiai ir muitai bei gamybos, eksporto, pardavimo, perdavimo, lizingo arba prekių pristatymo ir paslaugų teikimo mokesčiai arba mokesčiai, atsirandantys dėl šių prekių ir paslaugų naudojimo savo reikmėms arba nuosavo kapitalo formavimo. iii) Į trečiąją grupę įeina su produkcija susiję mokesčiai ir muitai. Tai yra privalomi neatlygintini mokėjimai, kuriuos grynaisiais pinigais arba natūra nustato valdžios sektorius arba Europos Sąjungos institucijos už prekių ir paslaugų gamybą ir importą, darbo jėgos įdarbinimą, žemės, pastatų nuosavybę arba naudojimą arba kitą gamyboje naudojamą turtą, neatsižvelgiant į pagamintų arba parduotų prekių ir paslaugų kiekį (ir) arba vertę. Teorinė produkcijos indekso (Q) formulė yra Laspeyres tipo apimties indeksas, t. y. +++++ TIFF +++++ Tačiau kas mėnesį negalima gauti šiam indeksui sudaryti būtinų duomenų. Praktikoje toliau rengiant indeksus yra tinkamos šios vertės: - tęsimas su bendromis produkcijos vertėmis (defliuotomis), - tęsimas su apimtimis, - tęsimas su apyvarta (defliuota), - tęsimas su darbo sąnaudomis, - tęsimas su žaliavų sąnaudomis, - tęsimas su energijos sąnaudomis. Atsižvelgiant į taikomą aproksimacijos metodą, nustatant produkcijos indeksą turėtų būti atsižvelgiama į: - gaminių kokybės ir rūšies bei medžiagų sąnaudų kitimus, - pagamintų ir nebaigtų gaminti prekių ir paslaugų atsargų pokyčius, - sąnaudų — produkcijos techninių santykių pokyčius (perdirbimo būdai), - su pridėtinės vertės sukūrimu susijusias paslaugas, pavyzdžiui, produkcijos vienetų surinkimu, įrengimu, instaliavimu, remontu, projektavimu, inžinerija, programinės įrangos kūrimu. 115 rodiklis: Pastatų statybos produkcija 116 rodiklis: Inžinierinių statinių statybos produkcija 110 rodiklio (produkcija) paskirtis ir charakteristikos taip pat taikomos ir pastatų statybos bei inžinerinių statinių statybos rodiklių indeksams. Produkcijos suskirstymas į pastatų statybos ir inžinerinių statinių statybos produkciją grindžiamas statinių pagal tipą klasifikatoriumi (CC). Šių indeksų tikslas yra parodyti kiekvienos iš dviejų pagrindinių statybos sričių, būtent pastatų statybos ir inžinerinių statinių statybos darbų, pridėtinės vertės kitimą. Šie indeksai skaičiuojami pagrindinę informaciją (defliuotą produkciją, dirbtas valandas, įgaliojimus/leidimus) priskiriant statinių klasifikatoriaus produktams ir tada produktų indeksai susumuojami statinių pagal tipą klasifikatoriaus sekcijos lygyje. 120 rodiklis: Apyvarta Apyvartos indekso paskirtis — parodyti prekių ir paslaugų rinkos raidą. Į apyvartą [3] įeina ataskaitinio laikotarpio metu stebimo vieneto į sąskaitą — faktūrą įtrauktos sumos, kurios turi atitikti prekių pardavimus rinkoje arba tretiesiems asmenims suteiktas paslaugas. Į apyvartą įeina visi prekių ir paslaugų, kurias vienetas įrašo į sąskaitas — faktūras, muitai ir mokesčiai, išskyrus PVM, ir kitus panašius išskaitytinus tiesiogiai su apyvarta susijusius mokesčius. Į apyvartą taip pat įeina kiti kliento mokėtini mokesčiai (transporto, pakavimo, t. t.), net jei šie mokesčiai sąskaitoje — faktūroje yra išvardyti atskirai. Turi būti išskaityti kainų sumažinimai, grąžinamos sumos ir nuolaidos bei sugrąžintos pakuotės vertė. Neatsižvelgiama į kainų sumažinimus, klientams vėliau, pvz., metų pabaigoje, suteikiamas grąžinamas sumas ir premijas. Į apyvartą neįtraukiamos pajamos, kurios įmonių sąskaitose priskiriamos prie kitos veiklos pajamų, finansinių ir ypatingųjų pajamų. Neįtraukiamos iš valdžios valdymo institucijų ir Europos Sąjungos institucijų gautos subsidijos. Pagal šį apibrėžimą paprastai įtraukiami šie straipsniai: - pagamintų produktų pardavimai, - subrangovų pagamintų produktų pardavimai, - prekių, skirtų perparduoti jų neperdirbant, pardavimai, - apmokėjimai už suteiktas paslaugas, - šalutinių produktų pardavimai, - apmokėjimai už pakavimą ir transportą, - apmokėtos darbo valandos dirbtos tretiesiems asmenims už pagal subrangovo sutartį atliktą darbą, - apmokėjimai už įrengimus, instaliavimą ir remontą, - atlikti daliniai mokėjimai (mokėjimai pakopomis), - apmokėjimai už programinės įrangos kūrimą ir programinės įrangos licencijas, - tiekiamos elektros energijos, dujų, šilumos, garo ir vandens pardavimai, - atliekų ir laužo pardavimas. Atsižvelgiant į įmonių sąskaitose [4] prie kitos veiklos pajamų, finansinių ir ypatingųjų pajamų priskiriamų pajamų įvertinimą, neįtraukiami: - komisiniai mokesčiai, - nuomos mokesčiai, - savo gamybos vienetų ir įrengimų nuoma, jei jais naudojasi trečiosios šalys, - įmonei priklausančių būstų nuoma, - už licencijas sumokėti mokesčiai, - už personalui teikiamas paslaugas gautos pajamos (pvz., iš gamyklos valgyklos), - produktų tiekimas ir paslaugų teikimas stebimo vieneto viduje, - nuosavos žemės ir nekilnojamojo turto pardavimai, - savo nuosavybės pardavimai arba nuoma, - akcijų pardavimai, - palūkanų ir dividendų pajamos, - subsidijos, - kitos ypatingosios pajamos. Pirmiau nurodyti straipsniai gali būti įtraukti, jei jie priskiriami pagrindinei stebimo vieneto veiklos sričiai. 121 rodiklis: Apyvarta vidaus rinkoje 122 rodiklis: Apyvarta užsienio rinkoje 120 rodiklio (apyvarta) indeksų paskirtis ir charakteristikos taip pat taikomi vidaus ir užsienio apyvartą atskiriantiems indeksams. Nustatant vidaus ir užsienio apyvartos indeksus reikia, kad apyvarta būtų suskirstyta pagal pirmąją produkto pristatymo vietą, atsižvelgiant į nuosavybės pasikeitimą (nesvarbu, ar taip pat atitinkamai per sienas fiziškai juda prekės). Pristatymo vieta nustatoma pagal prekes ir paslaugas pirkusių trečiųjų asmenų buvimo vietą. Vidaus rinka apibrėžiama kaip toje pačioje kaip ir stebimas vienetas teritorijoje esantys tretieji asmenys. 123 rodiklis: Pardavimų apimtis Pardavimų apimtis parodo apyvartos vertę pastoviomis kainomis ir yra kiekio indeksas. Jis gali būti apskaičiuotas kaip apyvarta veikusiomis kainomis, defliuota pardavimų defliatoriumi, arba kaip tiesiogiai iš parduotų prekių kiekio išvestas kiekio indeksas. Informacija apie pardavimų apimtį (rodiklis Nr. 123) gali būti naudojama vietoje Reglamento (EB) Nr. 1165/98 C priede (mažmeninė prekyba ir remonto darbai) nurodyto pardavimų defliatoriaus (rodiklis Nr. 330). 130 rodiklis: Gauti nauji užsakymai Gautų naujų užsakymų indekso paskirtis – parodyti produktų ir paslaugų paklausos plėtrą kaip būsimos produkcijos rodiklį. Taip pat naudinga nurodyti, ar paklausa atsiranda vidaus ar užsienio rinkoje. Užsakymas – tai sutarties, susiejančios gamintoją ir trečiąją šalį dėl gamintojo teikiamų prekių ir paslaugų, vertė. Užsakymas yra priimamas, jei gamintojas mano, jog turi pakankamai susitarimo galiojimo įrodymų. Nauji užsakymai yra susiję su stebimo vieneto teiktinomis prekėmis ir paslaugomis, įskaitant subrangovų pagamintas prekes ir suteiktas paslaugas. Iš užsakymų vertės išskaičiuojami tokie straipsniai: - tiesiogiai su apyvarta susiję PVM ir kiti panašūs išskaitytini mokesčiai, - kainų sumažinimai, darant užsakymą suteikiamos grąžinamos sumos ir nuolaidos bei manoma, kad po pristatymo bus sugrąžinta, taros vertė, - iš valstybinių valdžios institucijų arba Europos Sąjungos institucijų gautos subsidijos. Stebėjimo laikotarpiu panaikinti prieš tai buvusių laikotarpių užsakymai neturi būti išskaityti iš naujai gautų užsakymų, taip pat dėl šių panaikinimų netaisomas ir praėjusių laikotarpių indeksas. Į naujus užsakymus įeina visi muitai bei prekių ir paslaugų mokesčiai, kuriuos vienetas apmokės, išskyrus tiesiogiai su apyvarta susijusius PVM ir kitus panašius išskaitytinus mokesčius. Į naujų užsakymų vertę taip pat įeina visi kiti kliento mokami mokesčiai (transporto, pakavimo ir kiti), net jei šie mokesčiai atskirai išvardijami sąskaitoje – faktūroje. 131 rodiklis: Nauji užsakymai vidaus rinkoje 132 rodiklis: Nauji užsakymai užsienio rinkoje 130 rodiklio (gauti nauji užsakymai) indeksų paskirtis ir charakteristikos taip pat taikomi indeksams, atskiriantiems naujus užsakymus, gautus vidaus ir užsienio rinkose. Nustatant naujai užsakymų, gautų vidaus ir užsienio rinkose, indeksus reikia, kad naujai gauti užsakymai būtų suskirstyti pagal užsakymo kilmę atsižvelgiant į nuosavybės pasikeitimą. Kilmė nustatoma pagal trečiųjų asmenų, pateikusių užsakymą, buvimo vietą. Vidaus rinka – tai tretieji asmenys, esantys toje pačioje ekonominėje teritorijoje (žr. šio priedo pabaigoje pateikiamą ekonominės teritorijos apibrėžimą) kaip ir stebimas vienetas. 135 rodiklis: Nauji užsakymai pastatų statybai 136 rodiklis: Nauji užsakymai inžinerinių statinių statybai 130 rodiklio (gauti nauji užsakymai) indeksų paskirtis ir charakteristikos taip pat taikomos ir pastatų statybos bei inžinerinių statinių statybos naujų užsakymų rodiklių indeksams. Gautų naujų užsakymų suskirstymas į pastatų statybos ir inžinerinių statinių statybos naujus užsakymus grindžiamas statinių pagal tipą klasifikatoriumi (CC). Šių indeksų tikslas – parodyti kiekvienos iš dviejų pagrindinių statybos sričių, būtent pastatų statybos ir inžinerinių statinių statybos darbų, būsimos produkcijos galimybes. Šie indeksai apskaičiuojami pagrindinę informaciją apie produktų užsakymus priskiriant statinių pagal tipą klasifikatoriui ir tada produktų indeksai susumuojami statinių klasifikatoriaus sekcijos lygyje. 210 rodiklis: Dirbančių asmenų skaičius Dirbančių asmenų skaičiaus indekso paskirtis – parodyti užimtumo pramonėje, statyboje ir paslaugų srityje raidą. Dirbančių asmenų skaičius – visi asmenys, kurie nuolat dirba stebimame vienete (įskaitant dirbančius savininkus, nuolat vienete dirbančius partnerius ir neapmokamus šeimos narius), taip pat ne vienete dirbantys, bet jam priklausantys ir jo apmokami asmenys (pvz., prekybos atstovai, pristatantis personalas, remonto ir priežiūros grupės). Čia priskiriami trumpą laikotarpį nedirbantys asmenys (pvz. dėl ligos, atostogose arba specialiose atostogose) bei streikuojantys, bet ne neapibrėžtą laikotarpį nedirbantys asmenys. Taip pat priklauso ne visą darbo dieną dirbantys darbuotojai, kurie tokiais laikomi pagal atitinkamos šalies įstatymus, ir kurie yra įtraukti į mokėjimo žiniaraštį, taip pat į mokėjimo žiniaraštį įtraukti sezoniniai darbuotojai, praktikantai ir namudininkai. Į dirbančių asmenų skaičių neįeina darbo jėga, kuria vienetą aprūpina kitos įmonės, kitų įmonių vardu stebimame vienete remonto ir priežiūros darbus atliekantys asmenys bei privalomąją karinę tarnybą atliekantys asmenys. Neapmokami šeimos nariai – tai asmenys, kurie gyvena su vieneto savininku ir nuolat dirba vienete, tačiau neturi sudarę darbo sutarties ir už savo atliekamą darbą negauna pastovaus užmokesčio. Tai taikoma tik tiems asmenims, kurių pagrindinė veikla nėra įtraukta į kito vieneto mokėjimo žiniaraštį. Pagal šį apibrėžimą priskiriamos tokios grupės: - visi už užmokestį dirbantys darbuotojai, jei jie įtraukti į mokėjimo žiniaraštį, įskaitant tokias kategorijas: - namudininkai, - praktikantai/stažuotojai, - už užmokestį dirbantys savininkai ir už užmokestį dirbantys šeimos nariai, - apibrėžtą laikotarpį laikinai nedirbantys asmenys (motinystės atostogose, dėl ligos, streikuojantys, netekę darbo dėl gamybos sustabdymo ir t. t.), - ne visą darbo dieną dirbantys darbuotojai, - laikini darbuotojai, - sezoniniai darbuotojai, - be užmokesčio dirbantys asmenys: - be užmokesčio dirbantys savininkai, - be užmokesčio dirbantys šeimos nariai [5]. Nepriskiriamos tokios grupės: - agentūrų darbuotojai (išskyrus tokiai veiklos sričiai priskiriamas įdarbinimo agentūras), - neapibrėžtą laikotarpį nedirbantys asmenys (pvz., dėl ilgalaikės ligos, karinės tarnybos arba socialinės tarnybos), - kitų stebimų vienetų vardu remonto ir priežiūros darbus atliekantys asmenys ir kiti iš kitų stebimų vienetų pasiskolinti darbuotojai, - iš kito vieneto už pagrindinį užsiėmimą darbo užmokestį gaunantys dirbantys šeimos nariai. Dirbančių asmenų skaičius turėtų būti nustatytas taip, kad reprezentuotų ataskaitinio laikotarpio skaičių. 211 rodiklis: Darbuotojų skaičius Darbuotojų skaičius naudojamas kaip laikina apytikrė informacija apie dirbančių asmenų skaičių. Darbuotojų skaičius – tai pas darbdavį dirbantys asmenys, kurie yra sudarę darbo sutartį bei gauna užmokestį alga, atlyginimu, honoraru, piniginėmis dovanomis, užmokesčiu už pagamintus vienetus arba užmokesčiu natūra. Darbdavio ir darbuotojo santykiai susiformuoja sudarius formalią arba neformalią įmonės ir darbuotojo sutartį, kurią paprastai abi šalys sudaro savanoriškai ir pagal kurią asmuo įmonėje dirba už užmokestį grynaisiais pinigais arba natūra. Darbuotojas yra laikomas iš konkretaus vieneto uždirbančiu algą arba atlyginimą, jei jis arba ji iš šio vieneto gauna algą arba atlyginimą, neatsižvelgiant į tai, kur yra padarytas darbas (gamybos vienete arba už jo ribų). Laikino įdarbinimo agentūros siųstas darbuotojas yra laikomas laikino įdarbinimo agentūros darbuotoju, o ne vieneto (kliento), kuriame jis dirba, darbuotoju. Pagal šį apibrėžimą priskiriamos tokios grupės: - už užmokestį dirbantys savininkai, - studentai, formaliai įsipareigoję dalyvauti vieneto gamybos procese už užmokestį ir (arba) mokymo paslaugas, - darbuotojai, dirbantys pagal specialiai sudarytą sutartį, nedirbančių asmenų užimtumui skatinti, - namudininkai, jeigu yra aiškiai susitarta, kad jiems bus atlyginta už padarytą darbą ir jie bus įtraukti į mokėjimo žiniaraštį. Į darbuotojų skaičių įtraukiami ne visą darbo dieną dirbantys darbuotojai, sezoniniai darbuotojai, streikuojantys arba trumpalaikes atostogas turintys asmenys, tačiau neįtraukiami ilgalaikes atostogas turintys asmenys. Į darbuotojų skaičių neįtraukiami savanoriškai dirbantys darbuotojai. Darbuotojų skaičius turėtų būti nustatytas taip, kad reprezentuotų ataskaitinio laikotarpio skaičių. 220 rodiklis: Dirbtos valandos Dirbtų valandų indekso paskirtis yra parodyti kaip keičiasi atlikto darbo apimtis. Bendras darbuotojų dirbtų valandų skaičius yra faktiškai dirbtų valandų gaminant stebimo vieneto produkciją ataskaitiniu laikotarpiu suvestinis skaičius. Į šį rodiklį neįtraukiamos apmokamos, bet faktiškai nedirbtos valandos, tokios kaip metinės atostogos, šventės ir atostogos dėl ligos. Tai pat neįtraukiamos pertraukos pavalgyti ir kelionės į darbą ir iš darbo. Įtraukiamos per nustatytą darbo dieną faktiškai dirbtos valandos; papildomai prie nustatytų darbo valandų dirbtos valandos; darbo vietoje atliekant užduotis, tokias kaip ruošiant darbo vietą, trumpo poilsio darbo vietoje laikas. Jei tikslus faktiškai dirbtų valandų skaičius nežinomas, jis gali būti nustatytas pagal teorinį darbo valandų skaičių ir nebuvimo darbe trukmės vidurkį (dėl ligos, motinystės ir panašiai). Pagal šį apibrėžimą priskiriami tokie straipsniai: - bendras faktiškai dirbtų valandų skaičius: - įprastos darbo valandos, - apmokami arba neapmokami [6] viršvalandžiai, - nakties metu, sekmadieniais arba valstybinių švenčių metu, - laikas, praleistas atliekant tokias užduotis, kaip pasiruošimas darbui, ruošiant, prižiūrint ir valant įrankius ir prietaisus bei pildant darbo dokumentus ir ataskaitas, - laikas, praleistas darbo vietoje, kurio metu nedirbama dėl, pavyzdžiui, įrengimų sustojimo, nelaimingų atsitikimų arba atsitiktinio darbo trūkumo, bet už kurį mokama pagal darbo sutartį, - poilsio pertraukėlės darbo vietoje, įskaitant arbatos ir kavos pertraukėles. Nepriskiriami tokie straipsniai: - apmokėtos, bet nedirbtos valandos dėl atostogų, ligos, nelaimingų atsitikimų, streikų, gamybos sustabdymo darbdaviui reaguojant į streiką, sąstingio laikotarpio ir t. t., - laikas, skirtas pertraukoms pavalgyti, - kelionės į darbą ir iš darbo. 230 rodiklis: Darbo užmokestis Darbo užmokesčio indekso paskirtis – apytikriai parodyti darbo užmokesčio fondo kaitą. Darbo užmokestis – tai visiems į mokėjimo žiniaraštį įtrauktiems asmenims (įskaitant namudininkus) už per ataskaitinį laikotarpį atliktą darbą grynaisiais pinigais arba natūra mokamas užmokestis, neatsižvelgiant į tai, ar jis mokamas pagal darbo laiką, produkciją arba pagamintus vienetus, ir neatsižvelgiant į tai, ar jis mokamas reguliariai. Darbo užmokestis apima darbuotojo mokamų socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčių ir kitas sumas, net jei darbdavys faktiškai jas išskaito ir pats jas už darbuotojus moka atitinkamoms socialinio draudimo sistemoms, mokesčių administravimo institucijoms ir t. t. Į darbo užmokestį neįtraukiamos darbdavio mokamos socialinio draudimo įmokos. Darbo užmokesčiui priskiriamos visos darbuotojų gautos piniginės dovanos, premijos, priemokos, "tryliktieji" atlyginimai, išeitinės išmokos, būsto, transporto, pragyvenimo ir šeimos pašalpos, arbatpinigiai, komisiniai atlyginimai, nario mokesčiai ir kt., taip pat mokesčiai, socialinio draudimo įmokos ir kitos darbdavio iš atlyginimo išskaitytos darbuotojų mokamos sumos. Į darbo užmokestį neįtraukiamas agentūrų darbuotojų darbo apmokėjimas. Pagal šį apibrėžimą priskiriami tokie straipsniai: - reguliariai mokamas pagrindinis darbo užmokestis, - padidintos užmokesčio normos už viršvalandžius, darbą nakties metu, darbą savaitgaliais, ir t. t., - bet kokios darbdavio mokamos pašalpos, piniginės dovanos arba premijos, pavyzdžiui: - priemokos didėjančioms gyvenimo išlaidoms padengti, būsto, vietos valdžios mokamos pašalpos arba ekspatriacijos išmokos, - pašalpos maistui įsigyti, - išmokos už keliones į ir iš darbo, - atostogų premijos, "tryliktasis" atlyginimas, - faktiškai išmokėtos išmokos už neišnaudotas metines atostogas, - priemokos, priklausančios nuo atlikto darbo, produkcijos arba darbo našumo, - priemokos už nepaprastas darbo sąlygas, pavyzdžiui, dėl dulkių, purvo, temperatūros, dūmų, pavojingumo ir t. t., - atleistiems darbuotojams faktiškai mokamos išeitinės pašalpos, - dirbantiesiems mokamos išmokos už pasiūlymus dėl patobulinimų ir patento mokesčius, - direktorių ir darbuotojų atlyginimai, - šeimos pašalpos, kurias darbdavys moka pagal kolektyvinę darbo sutartį, - komisiniai atlyginimai, - premijinių akcijų, nemokamai išdalytų darbuotojams, vertė, - darbdavių išmokos darbuotojams pagal taupymo ir kitas programas, - mokesčiai, įmokos ir kitos darbuotojų mokėtinos ir darbdavių išskaitomos sumos, - bet koks mokėjimas natūra. Nepriskiriami tokie straipsniai: - įstatymu numatytos darbdavio mokamos socialinio draudimo įmokos, - darbdavio mokamos kolektyvinėje sutartyje, darbo sutartyje numatytos ir savanoriškos socialinės įmokos, - sąlyginės socialinės įmokos (darbdavio tiesiogiai mokamos socialinės pašalpos), - darbuotojams mokamos išmokos už įrankių, įrangos arba specialių jų darbui būtinų drabužių pirkimą arba ta jų darbo užmokesčio dalis, kurią pagal darbo sutartis darbuotojai turi išleisti tokiems pirkimams. - darbdavio mokami mokesčiai nuo viso išmokėto darbo užmokesčio, - išmokos darbuotojams už kelionės, važiavimo į kitoje vietoje esančią darbo vietą, perkėlimo į kitą vietą, viešbučių ir pramogų išlaidas, mokesčius už telefoną ir t. t., kuriuos darbuotojai patiria atlikdami savo pareigas; - išlaidos profesiniam mokymui (mokymo išlaidos), neįskaitant praktikantų darbo užmokesčio, - darbo užmokestis, kurį darbdavys toliau moka ligos, gamybinės traumos, motinystės arba trumpalaikio darbo atvejais, - kitos su darbo sąnaudomis susijusios išlaidos, kurias patiria darbdavys: - įdarbinimo išlaidos, - socialinės išlaidos, pavyzdžiui, darbuotojų einamųjų išlaidų transportui į darbą ir iš darbo atlyginimas, neatsižvelgiant į tai, ar tai yra įmonės nuosava transporto priemonė ar įmonės vardu teikiamas trečiųjų asmenų transportas, mokėjimai profesinių sąjungų fondams, - akcijų opcionai [7]. Vertinant mokėjimus natūra, taikoma tokia taisyklė: mokėjimai natūra, kuriuos pagamina darbdavys, turėtų būti vertinami gamintojo kainomis; mokėjimai natūra, kuriuos darbdavys perka, turėtų būti vertinami rinkos kainomis. 310 rodiklis: Parduotos produkcijos kainos Parduotos produkcijos kainų indekso paskirtis — įvertinti ekonominės veiklos sandorių kainų mėnesinę kaitą. Produkcijos, parduotos vidaus rinkoje, kainų indeksas matuoja visų prekių ir su šia veikla susijusių paslaugų, parduotų vidaus rinkoje, vidutinę kainų kaitą. Produkcijos, parduotos užsienio rinkoje, kainų indeksas išreiškia visų prekių ir susijusių paslaugų, parduotų už vidaus rinkos ribų, vidutinę kainų, konvertuotų į šalies valiutą, kaitą. Abu sujungti indeksai rodo visų prekių ir susijusių paslaugų vidutinę kainų kaitą. Svarbu, kad būtų atsižvelgiama į visas kainą lemiančias produktų charakteristikas, įskaitant parduotų vienetų kiekį, suteiktą transportą, nuolaidas, aptarnavimo sąlygas, garantijos sąlygas ir paskirties vietą. Specifikacija turi būti tokia, kad kituose ataskaitiniuose laikotarpiuose stebimas vienetas galėtų tiksliai identifikuoti produktą ir pateikti atitinkamą vieneto kainą. Apibrėžiant kainas, taikomos tokios taisyklės: - atitinkama kaina yra kaina "nuo gamyklos vartų" (ex-factory price) [8], kuri apima visus stebimo vieneto sumokėtus prekių ir paslaugų, kurioms išrašytos sąskaitos, muitus ir mokesčius, tačiau neįtraukiamas šio vieneto savo klientui į sąskaitą įrašytas PVM ir panašūs tiesiogiai su apyvarta susiję išskaitytini mokesčiai, - jei įtraukiamos transporto išlaidos, tai turėtų būti nurodyta produkto specifikaciją, - norint parodyti tikrą kainos kitimo raidą, ji turi būti faktinė sandorio, o ne kainoraštyje nurodyta kaina, - nustatant parduotos produkcijos kainų indeksą turėtų būti atsižvelgiama į produktų kokybės pokyčius, - t laikotarpiu nurodoma kaina turėtų būti susijusi su t laikotarpiu padarytais užsakymais (užsakymo momentas), o ne su tuo momentu, kai prekės palieka gamyklos vartus, - produkcijos, parduotos užsienio rinkoje, kainos turėtų būti skaičiuojamos prie valstybės sienos FOB kainomis (su pristatymu ant laivo denio). Geriau, kai apie kainas surinkta informacija parodo konkrečios dienos ataskaitinio laikotarpio vidurį. Jei informacijos apie kainą minimą dieną nėra, gali būti pateikiama viso laikotarpio vidutinė kaina. Parduotos statybos produkcijos kainų indeksai gali būti naudojami kaip apytikriai statybos sąnaudų rodikliai. Jie matuoja gyvenamųjų pastatų, išskyrus bendrijų gyvenamuosius namus, negyvenamųjų pastatų, žemės kainų bei projektavimo ir kitų mokesčių raidą. Jie parodo kliento sumokėtas statybos kompanijai kainas. Taigi, jie parodo ne tik statybos sąnaudų veiksnių kitimą, bet taip pat našumo ir pelno dydžio pokyčius. Be to, išlieka laiko skirtumas tarp parduotos produkcijos kainos ir atitinkamų gamybos sąnaudų. 311 rodiklis: Produkcijos, parduotos vidaus rinkoje, kainos 312 rodiklis: Produkcijos, parduotos užsienio rinkoje, kainos 310 rodiklio (parduotos produkcijos kainos) indeksų paskirtis ir charakteristikos taip pat taikomi ir atskirai skaičiuojamiems produkcijos, parduotos vidaus ir užsienio rinkose, kainų indeksams. Vidaus ir užsienio rinkos kainų indeksai reikalauja sudaryti, atsižvelgiant į produkto paskirties vietą, atskirus parduotos produkcijos kainų indeksus. Paskirties vieta nustatoma pagal produktą užsakiusios arba pirkusios trečiosios šalies buvimo vietą. Vidaus rinka apibrėžiama kaip toje pačioje nacionalinėje teritorijoje kaip ir stebimas vienetas esančios trečiosios šalys. 313 rodiklis: Vieneto vertės indeksas Užsienio rinkoje parduotos produkcijos kainoms kaip apytikris rodiklis gali būti naudojamas vieneto vertės indeksas. Šiam indeksui, vieneto vertės skaičiuojamos produkto pardavimų vertę padalijus iš parduoto kiekio, remiantis užsienio prekybos duomenimis. Ši vieneto vertė laikoma produkto vidutine kaina, ir indeksas skaičiuojamas tokiu pat būdu, kaip ir įprastiniai parduotos produkcijos kainų indeksai. 320 rodiklis: Statybos sąnaudos Statybos sąnaudų indekso paskirtis – parodyti rangovo sąnaudų, reikalingų statybos darbams atlikti, raidą. Sudėtinis sąnaudų indeksas (medžiagų sąnaudų ir darbo sąnaudų) rodo gamybos veiksnių statyboje kainų kaitą. Statybos sąnaudų indeksas skaičiuojamas taip: +++++ TIFF +++++ Mašinų ir įrengimų, transporto, energijos ir kitos sąnaudos taip pat yra sudedamosios statybos sąnaudų dalys. Projektavimo atlyginimas nepriskiriami prie statybos sąnaudų. 321 rodiklis: Medžiagų sąnaudos Medžiagų sąnaudų indeksas paprastai skaičiuojamas naudojant medžiagų kainą. Medžiagų kainos turėtų būti faktinės, o ne kainoraštyje nurodytos. Kainos turėtų būti grindžiamos atrinktais produktais ir tiekėjais. Kainos vertinamos neįskaitant PVM. 322 rodiklis: Darbo sąnaudos Darbo sąnaudų indeksas turėtų apimti visų dirbančiųjų darbo užmokestį bei socialinio draudimo mokesčius. Socialinio draudimo mokesčiai apima: i) įstatymais nustatytos darbdavio mokamos socialinio draudimo įmokos; ii) kolektyvinėje sutartyje, darbo sutartyje numatytos ir savanoriškos socialinio draudimo įmokos, kurias moka darbdavys; ir iii) sąlyginės socialinio draudimo įmokos (tiesiogiai darbdavio mokamos socialinės pašalpos). 411 rodiklis: Statybos leidimai: būstų skaičius Būsto statybos leidimų skaičiaus indekso paskirtis – parodyti būsimą statybos darbų pagal vienetų skaičių raidą. Statybos leidimas – tai leidimas pradėti vykdyti statybos projektą. Šis leidimas yra valstybinės valdžios institucijų suteikiamų projektavimo ir statybos leidimų prieš pradedant atitinkamus statybos darbus paskutinis etapas. Pagal šiuos leidimus nustatomas indeksas turėtų gerai atspindėti artimiausioje ateityje statybose numatomą darbo krūvį, nors gali būti ir kitaip, jei nepasinaudojama didele leidimų dalimi, arba, kai tarp leidimų išdavimo ir statybos pradžios susidaro didelis laiko tarpas. Leidimų skaičiaus indeksai yra nustatomi vieno būsto gyvenamiesiems pastatams ir gyvenamiesiems pastatams su dviem ar daugiau būstų. Būstas – tai kambarys arba apartamentai bei jų priedai ilgalaikiam naudojimui skirtame pastate arba struktūriškai atskirtoje jo dalyje, kuri pagal tai, kaip yra pastatyta, perstatyta, rekonstruota ir panašiai, yra skirta privačiai gyventi. Būstas turi turėti atskirą išėjimą į gatvę (tiesiogiai arba per sodą, arba sklypą) arba į pastato bendros paskirties patalpas (laiptinę, koridorių, galeriją ir t. t.). Atskirti gyvenamieji kambariai, kurie aiškiai turi būti naudojami kaip būsto dalis, turėtų būti skaičiuojami kaip šio būsto dalis. Todėl būstą gali sudaryti tame pačiame ativėrime esantys atskiri pastatai, jei jie skirti gyventi tam pačiam namų ūkio subjektui. 412 rodiklis: Statybos leidimai: naudingasis plotas kvadratiniais metrais arba alternatyvus dydžio matas Naudingojo ploto statybos leidimo paskirtis – parodyti statybos darbų pagal apimtį ateities raidą. Statybos leidimas – tai leidimas pradėti vykdyti statybos projektą. Šis leidimas yra valstybinės valdžios institucijų suteikiamų projektavimo ir statybos leidimų prieš pradedant atitinkamus statybos darbus paskutinis etapas. Pagal šiuos leidimus nustatomas indeksas turėtų gerai parodyti artimiausioje ateityje statybose numatomą statybos darbų apimtį, nors gali būti ir kitaip, jei nesinaudojama didele leidimų dalimi arba, kai tarp leidimų išdavimo ir statybos pradžios yra didelis laiko tarpas. Šis indeksas nustatomas pagal pastatų, kuriems suteikti leidimai, naudingojo ploto kvadratinius metrus. Naudingasis pastato plotas [9] matuojamas tarp jo išorinių sienų, išskyrus: - konstrukcinius plotus (pvz., skiriamųjų komponentų plotas, atramos, kolonos, stulpai, šachtos, kaminai), - funkcinį pagalbinio naudojimo plotą (pvz., plotas, kuriame yra šildymo ir oro kondicionavimo įrenginiai, arba energijos generatoriai), - praeigas (pvz., laiptų ertmių, liftų, eskalatorių plotas). Bendro naudingojo gyvenamojo pastato ploto dalis apima virtuvių, svetainių, miegamųjų ir pagalbinių patalpų, rūsių ir bendrųjų patalpų plotą, kuriuo naudojasi gyvenamųjų patalpų savininkai. Gali būti naudojami kiti matai, jei valstybės narės naudoja juos nedviprasmiškai ir atsižvelgia į tai, kas nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1165/98 B priedo c dalies 1 punkte. Reglamente (EB) Nr. 1165/98 daroma nuoroda į Statinių pagal tipą klasifikatorių, kai prašoma duomenų dėl įvairioms pastatų kategorijoms išduodamų statybos leidimų. Reglamente (EB) Nr. 1165/98 minimai kategorijai "kiti pastatai" priskirtinos tokios Statinių pagal tipą klasifikatoriaus kategorijos: - viešbučiai ir panašūs pastatai, - didmeninės ir mažmeninės prekybos pastatai, - transporto ir ryšio pastatai, - pramoniniai pastatai ir sandėliai, - viešųjų pramoginių renginių, švietimo, ligoninių ir slaugos įstaigų pastatai, - kiti negyvenamieji pastatai. 330 rodiklis: Pardavimų defliatorius Pardavimų defliatoriaus paskirtis – patikslinti apyvartą dėl kainų pokyčio poveikio. Mažmeninės prekybos pardavimų defliatorius yra ne suteiktos paslaugos, o parduotų prekių defliatorius. Veiklos rūšies defliatoriui apskaičiuoti taikomos kainos apskaičiuojamos kaip šios veiklos rūšies atitinkamų prekių kainų indeksų svertinis vidurkis. Svarbu, kad būtų atsižvelgiama į visas produktų kainą nulemiančias charakteristikas, įskaitant parduotų vienetų kiekį, suteiktą transportą, grąžinamas sumas, garantijos sąlygas ir paskirtį. Specifikacija turi būti tokia, kad kitais ataskaitiniais laikotarpiais stebimas vienetas galėtų taip pat identifikuoti prekę ir nustatyti atitinkamą vieneto kainą. Norint parodyti tikrą kainos kitimą, turi būti taikoma faktinė, o ne nurodyta sandorio kaina. Būtų geriau jei apie kainą surinkta informacija būtų susijusi su konkrečia mėnesio diena. Ekonominės teritorijos apibrėžimas Ekonominę teritoriją sudaro tokie objektai: - nacionalinės valdžios administruojama geografinė teritorija, kurioje gali laisvai judėti asmenys, prekės, paslaugos ir kapitalas, - bet kokios laisvos zonos, įskaitant muitinės sandėlius ir muitinės prižiūrimas gamyklas, - nacionalinė oro erdvė, teritoriniai vandenys ir tarptautiniuose vandenyse esantis kontinentinis šelfas, į kurį valstybė turi išskirtines teises, - teritoriniai anklavai, t. y., kitose valstybėse esančios teritorijos, kuriomis pagal tarptautines arba valstybių sutartis naudojasi valstybės valdžios sektoriaus institucijos (ambasados, konsulatai, karinės bazės, mokslinės bazės, t. t.), - už valstybės kontinentinio šelfo ribų esančiuose tarptautiniuose vandenyse, kuriuose dirba anksčiau apibrėžtoje teritorijoje gyvenantys vienetai, aptinkami naftos, gamtinių dujų ir kiti telkiniai. Prie ekonominės teritorijos nepriskirtini tokie objektai: - už teritorijos ribų esantys anklavai (t. y., valstybės geografinės teritorijos dalys, kuriomis pagal tarptautines arba valstybių sutartis naudojasi kitų valstybių valstybės valdžios sektoriaus įstaigos, Europos Sąjungos institucijos arba tarptautinės organizacijos). Šis apibrėžimas atitinka Europos sąskaitų sistemos (ESA 1995) 2.05-2.06 dalis. Trumpojo laikotarpio statistikoje vidaus ir užsienio rinkos atskiriamos pagal valstybių narių teritoriją. Ateityje šis apibrėžimas gali būti pataisytas siekiant, visų pirma nepažeidžiant kitų susijusių reglamentų, atsižvelgti į Europos ir (arba) pinigų integraciją. [1] Įprastas termino "produkcijos indeksas" kaip "pridėtosios vertės kitimo" supratimas prieštarauja "produkcijos" apibrėžimui pagal nacionalinių sąskaitų arba struktūrinės verslo statistikos sistemą, tačiau, nepaisant to, yra tinkamas terminas, tradiciškai vartojamas šioje verslo statistikos srityje. Terminas "pridėtinės vertės indeksas" praktikoje niekada nevartojamas. Kadangi šis indeksas parodo produkcijos pastoviomis kainomis kitimą, kartais vartojamas terminas "produkcijos apimties indeksas". Produkcijos indekso terminas šiame tekste visada vartojamas kaip kiekio indeksas, kitaip sakant, indeksas pastoviomis kainomis. [2] Nacionalinėse sąskaitose įvesta sąvoka "pridėtinė vertė bazinėmis kainomis". Lyginant su pridėtąja verte faktorine kaina, į šią sąvoką įeina su produkcija susiję mokesčiai, tačiau neįeina gamybos veiklos subsidijos. Suvienodinimas su nacionalinėmis sąskaitomis gali turėti privalumų, taigi valstybės narės gali vartoti pridėtinės vertės bazinėmis kainomis sąvoką vietoje pridėtinės vertės faktorine kaina. [3] Sąvokos "apyvarta", "pardavimai", "pristatymai" ir "siuntimai" trumpalaikės statistikos kontekste dažnai vartojamos sinonimiškai. [4] Nusprendžiant, ką įtraukti ir ko ne, turėtų būti vadovaujamasi nacionalinės apskaitos taisyklėmis. [5] Be užmokesčio dirbantys šeimos nariai įtraukti tik iš principo, nes gali būti sunku nustatyti tikslų skaičių. [6] Įvairiose valstybėse narėse sunku gauti duomenis apie neapmokamus viršvalandžius, tačiau, nepaisant to, jie iš esmės įtraukiami. [7] Akcijų pasirinkimo sandoriai neįtraukti daugiausia dėl praktinių priežasčių, susijusių su suderinto apibrėžimo ir duomenų surinkimo sunkumais, nors dažnai jie yra laikomi su bendrais įmonės darbo rezultatais susijusiu atlygiu už darbą. [8] Arba jos atitikmuo ne gamybos veiklos sritims. [9] Naudingo ploto apibrėžimas yra suderintas su Statybos rūšių klasifikacija, kuri yra susijusi su Statistiniais standartais ir tyrimais Nr. 40, Jungtinės Tautos, Niujorkas, 1987, ir Statistiniais standartais ir tyrimais Nr. 43, Jungtinės Tautos, Niujorkas, 1994. --------------------------------------------------