Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 382/2001

2001 m. vasario 26 d.

dėl Europos Sąjungos ir Šiaurės Amerikos, Tolimųjų Rytų bei Australazijos industrializuotų šalių bendradarbiavimą ir prekybinius ryšius skatinančių projektų įgyvendinimo bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1035/1999

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 133 ir 308 straipsnius,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [1],

kadangi:

(1) Bendradarbiavimo ir prekybinių ryšių su industrializuotomis šalimis skatinimo turėtų būti siekiama tada, kai yra abipusis Bendrijos ir atitinkamos šalies partnerės interesas;

(2) 1994 m., 1998 m. ir 1999 m. Europos Parlamentas priėmė daugelį rezoliucijų dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų ryšių. 1990 m. Transatlantinėje deklaracijoje, 1995 m. Naujoje Transatlantinėje darbotvarkėje, 1998 m. Transatlantinėje ekonominės partnerystės programoje ir 1999 m. Bonos deklaracijoje Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos susitarė stiprinti savitarpio santykius. Bendroji prekybos politika turėtų būti papildyta tolesne bendrųjų žinių sklaida, intensyvinant ES ir JAV ryšių srityje veikiančiųjų asmenų dialogą;

(3) 1996 m. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, o Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas – nuomonę dėl Europos Sąjungos ir Kanados ryšių, raginančią plėtoti glaudesnius ryšius su Kanada. 1976 m. Europos Bendrijos ir Kanada pasirašė Bendrąjį susitarimą dėl prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo [2], 1990 m. – pareiškimą dėl EB ir Kanados ryšių, o 1996 m. Bendrųjų veiksmų plane ir Bendrajame politiniame pareiškime susitarė stiprinti savitarpio santykius. ES ir Kanados santykiai tapo įvairesniais, o Kanada tapo pagrindine partnere daugiašalės prekybos srityse bei sprendžiant globalinius ir su Bendrąja užsienio ir saugumo politika susijusius klausimus. Todėl šiuos ryšius būtina toliau stiprinti, aktyvinant konsultacijų procesą ir didinant klausimų, dėl kurių bendradarbiaujama, skaičių;

(4) Šis reglamentas papildo tas veiklas, kurios numatytos konkrečiuose dokumentuose, pavyzdžiui, Bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų bei Bendrijos ir Kanados susitarimuose, nustatančiuose bendradarbiavimo programas aukštojo mokslo ir mokymo srityje, tačiau įtakos joms neturi;

(5) 1991 m. Bendrajame pareiškime Europos Sąjunga ir Japonija nusprendė suintensyvinti tarpusavio dialogą ir sustiprinti bendradarbiavimą bei partnerystę. Europos Parlamentas priėmė Rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Tarybai "Europa ir Japonija: kiti žingsniai" [3]. Tarybos išvados dėl Komisijos komunikato apie Japoniją pripažino atskiras ir specifines patekimo į Japonijos rinką problemas. Taryba buvo tos nuomonės, jog pirmenybė turėtų būti teikiama patekimo į Japonijos rinką gerinimui. Atsižvelgdama į šią nuostatą, Taryba priėmė 1999 m. gegužės 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1035/1999 dėl Komisijos įgyvendinamos konkrečių priemonių ir veiksmų programos, siekiant pagerinti galimybes Europos Sąjungos prekėms ir tarptautinėms paslaugoms patekti į Japoniją [4]. Minėtas reglamentas netenka galios 2001 m. gruodžio 31 d. Įvertinus pirmiau minėtos Komisijos programos rezultatus paaiškėjo, kad programa naudinga ir veiksminga. Todėl laikomasi nuomonės, kad būtina toliau įgyvendinti minėtame reglamente aprašytas Komisijos programas. Tas reglamentas nepažeidžia liekančio galioti 1992 m. gegužės 18 d. Tarybos sprendimo 92/278/EEB, patvirtinančio EB-Japonijos pramonės bendradarbiavimo centro sustiprinimą [5]. Šis reglamentas turėtų panaikinti ir pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1035/1999;

(6) Dvišalis bendradarbiavimas su Korėjos Respublika ekonomikos ir kitose srityse turėtų būti plėtojamas vadovaujantis Bendruoju susitarimu dėl prekybos ir bendradarbiavimo su Korėja, Europos Parlamento nuomone bei Tarybos išvadomis dėl Korėjos pusiasalio. Europos Sąjunga turėtų remti rinkos principus Korėjoje ir prisidėti šalinant esančias prekybos ir investicijų kliūtis;

(7) 1997 m. Bendrajame pareiškime Europos Sąjunga ir Australija susitarė stiprinti savitarpio santykius ir bendradarbiauti daugelyje sričių, kuriose jos turi bendrų interesų. Siekiant toliau tuos santykius stiprinti, būtinas intensyvesnis konsultacijų procesas ir dvišalių bei tarptautinių klausimų, dėl kurių bendradarbiaujama, skaičiaus didinimas;

(8) 1999 m. Bendrajame pareiškime Europos Sąjunga ir Naujoji Zelandija sutarė stiprinti savitarpio santykius ir plačiu mastu bendrais interesais abiejų šalių žmonių labui grindžiamą bendradarbiavimą bei suteikti abipusiams santykiams ilgalaikę perspektyvą;

(9) Šiuo metu veikia daug mažų biudžeto linijų, per kurias yra finansuojamos įvairiausios Bendrijos veiklos, kuriomis skatinamas bendradarbiavimas ir prekybiniai ryšiai su šiame reglamente nurodytomis industrializuotomis šalimis. Kai kuriuos biudžetinius asignavimus bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų finansavimui galima gauti pagal šias įvairiausias biudžeto linijas. Po dvejų metų bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų patirties iki šiol įgyvendintos priemonės patvirtino savo naudą ir įrodė, kad jas reiktų tęsti kaip nuolatinę veiklą. Savo žinioje Bendrija privalo nuolat turėti būtinas priemones, kad ateityje galėtų tokias priemones įgyvendinti. Todėl, siekiant veiksmingumo, racionalumo ir tęstinumo, laikomasi nuomonės, kad šiame reglamente nurodytų veiklų finansavimui būtina įsteigti vieningą biudžeto liniją. Tačiau tai neturėtų paveikti tų biudžeto linijų naudojimo skaidrumo, būtino, kad Europos Parlamentas galėtų vykdyti kontrolę;

(10) Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos vadovaujantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką [6];

(11) Valstybės narės pirmiausia atsako už tai, kad sudarytų ir įgyvendintų priemones ir veiksmus, skirtus remti jų eksportuotojų pastangas pradėti prekybinę veiklą užsienio rinkose;

(12) Šis reglamentas neturėtų turėti įtakos valstybių narių veiklai, skatinančiai savo prekių eksportą ir tarptautinių paslaugų teikimą trečiųjų šalių rinkoms;

(13) Kad įgyvendintų konkrečią, nuoseklią ir tikslinę priemonių bei veiksmų programą, kuri papildytų ir suteiktų pridėtinės vertės valstybių narių pastangoms, kurių buvo imtasi Japonijos rinkoje, Komisija turėtų bendradarbiauti su valstybėmis narėmis;

(14) Daliai veiklos, patenkančios į šio reglamento taikymo sritį, taikomas Sutarties 133 straipsnis; dėl kitų veiklų Sutartis nenumato kitų įgaliojimų, išskyrus numatytuosius jos 308 straipsnyje;

(15) Šio reglamento galiojimas baigiasi 2005 m. gruodžio 31 d,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Bendrija ir toliau įgyvendina veiksmus, skatinančius Bendrijos ir industrializuotų Šiaurės Amerikos, Tolimųjų Rytų ir Australazijos šalių bendradarbiavimą bei prekybinius ryšius.

Šiame reglamente industrializuotos Šiaurės Amerikos, Tolimųjų Rytų ir Australazijos šalys – tai Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Japonija, Korėjos Respublika (toliau – Korėja), Australija ir Naujoji Zelandija, kurios toliau tekste vadinamos šalimis partnerėmis.

2 straipsnis

Bendrijos finansavimo mastą, kuris laikomas būtinu siekiant įgyvendinti šiame reglamente nustatytus veiksmus, kasmet nustato biudžeto valdymo institucija.

3 straipsnis

Bendradarbiavimas

Bendradarbiavimą skatinantys veiksmai naudojami padėti įgyvendinti šioje srityje tarp Europos Sąjungos ir šalių partnerių įvairiuose dvišaliuose dokumentuose nustatytus tikslus, siekiant sukurti palankesnę aplinką tvarkyti Europos Sąjungos ir šalių partnerių ryšius bei tolesnę tų ryšių plėtrą.

4 straipsnis

Bendradarbiavimo srityje Bendrijos finansavimas visų pirma skiriamas tokioms veiklos rūšims:

a) švietimui ir visuomenės informavimui apie Europos Sąjungos ir šalių partnerių dvišalius ryšius, visų pirma informuojant sprendimų priėmėjus, nuomonės formuotojus ir kitus skleidėjus;

b) kultūrinių, akademinių ir tautų tarpusavio ryšių stiprinimui;

c) politinių, ekonominių bei socialinių partnerių ir nevyriausybinių organizacijų (NVO) dialogo skatinimui įvairiuose atitinkamuose sektoriuose;

d) tiriamiesiems darbams ir tyrinėjimams, kuriais siekiama prisidėti prie Komisijos darbo siekiant toliau plėtoti dvišalius ryšius;

e) bendradarbiavimo projektams mokslo ir technologijų, energetikos, transporto ir aplinkos srityse;

f) Europos Sąjungos ir šalių partnerių muitinių bendradarbiavimo plėtojimui;

g) Europos Sąjungos matomumo šalyse partnerėse plėtojimui;

h) bandomiesiems projektams, kurie vėliau paskatintų sukurti naujas nuolatines finansuojamas veiklas.

5 straipsnis

Bendradarbiavimo projektai iš Bendrijos biudžeto finansuojami arba visiškai, arba bendru finansavimu kartu su kitais šalių partnerių ir (arba) Europos Sąjungos šaltiniais. Įgyvendindama 4 straipsnį, Komisija užtikrina, kad bendradarbiavimo projektai teisiškai ir iš esmės atitiktų veiklą, finansuojamą pagal kitą atitinkamą Bendrijos politiką.

6 straipsnis

Prekybiniai ryšiai

1. Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, kurios pirmiausia atsako už programų ir veiksmų, skatinančių Bendrijos prekių eksportą ir tarptautines paslaugas trečiųjų šalių rinkose, kūrimą ir įgyvendinimą, Bendrija įgyvendina konkrečias, nuoseklias ir tikslines priemonių ir veiksmų programas, papildančias ir suteikiančias pridėtinės vertės toms pastangoms, kurias Japonijos rinkoje deda valstybės narės ir kitos Europos Sąjungos viešosios įstaigos.

Šis reglamentas neturi įtakos valstybių narių veiklai, kuria siekiama sukurti ir įgyvendinti politiką, programas ir susitarimus, skatinančius valstybių narių prekių ir tarptautinių paslaugų eksportą į trečiųjų šalių rinkas.

2. Šioje srityje Bendrijos finansavimas pirmiausia skiriamas Europos verslo vadovų, o visų pirma – iš mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ), grupių komplektavimui, dalyvių mokymui ir išankstiniam parengimui Japonijoje užsiimti veikla, kuri būtų skirta jų komercinio įsitvirtinimo Japonijos rinkoje pagerinimui (kampanija "Vartai į Japoniją").

3. Šalia 2 dalyje nurodytos priemonės, tam tikrais atvejais pagalba gali būti teikiama tokiems veiksmams ir priemonėms:

a) informacijos rinkimui ir politinio pobūdžio patarimams prekybos su Japonija klausimais;

b) konferencijoms ir seminarams, skirtiems Europos Sąjungos ir Japonijos prekybai bei investiciniams ryšiams skatinti;

c) aukšto lygio verslo misijoms, kurios skirtos konkrečioms patekimo Japonijos rinką problemoms;

d) konkretiems veiksmams, kurie palengvintų Bendrijos įmonių, ir pirmiausia – MVĮ, patekimą į Japonijos rinką.

4. Įgyvendindama 3 dalį, Komisija užtikrina, kad konkrečios veiklos visiškai atitiktų Bendrijos ir valstybių narių politiką.

7 straipsnis

Bendrijos finansavimas ir toliau skiriamas mokymo programoms, kuriomis siekiama sukurti Europos vadovų, galinčių bendrauti bei veikti ir japoniškoje, ir korėjietiškoje verslo aplinkoje, rezervą ("Vadovų mokymo programos").

8 straipsnis

Priemonės, būtinos įgyvendinti 6 ir 7 straipsnius, priimamos vadovaujantis 9 straipsnyje aprašyta patariamąja tvarka.

9 straipsnis

Įgyvendinimo tvarka

1. Komisijai padeda Komitetas.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai.

3. Komitetas patvirtina darbo tvarkos taisykles.

4. Komisija nuolat pateikia Europos Parlamentui glaustus pranešimus apie Komiteto darbą. Tuo tikslu ji gauna Komiteto susirinkimų darbotvarkes, Komitetui pateikiamų atskirų projektų įgyvendinimui skirtų priemonių projektus, balsavimo rezultatus ir susirinkimų metu vykusių diskusijų santraukas.

10 straipsnis

1. Bet kurio Bendrijos ir šalių partnerių veikiančiojo dalyvio prašymu Komisija pateikia išsamią dokumentaciją ir visą būtiną informaciją apie programas ir dalyvavimo jose sąlygas.

2. Skelbto konkurso rezultatai, įskaitant informaciją apie gautų paraiškų skaičių, sutarties pasirašymo datą, laimėjusiųjų konkurso dalyvių pavadinimus ir adresus, yra skelbiami internete. Rezultatai nuolat pateikiami ir Europos Parlamentui.

11 straipsnis

Kas dveji metai Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie šio reglamento įgyvendinimą. Ataskaitoje išdėstomi biudžeto vykdymo rezultatai ir apibūdinami per metus finansuoti veiksmai ir programos.

Be to, siekdama nustatyti, ar šie pagal šį reglamentą finansuoti veiksmai ir programos pasiekė savo tikslus, Komisija jas įvertina. Toks įvertinimas atliekamas per trejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo. Kai būtina, įvertinimo ataskaitose atsižvelgiama ir į sutartinius įsipareigojimus ir gero vadovavimo principus; į jas įtraukiami ir išlaidų efektyvumo analizės rezultatai.

Nedidelė metinio biudžeto dalis naudojama finansuoti veiksmų ir programų, kurių buvo imtasi šio reglamento taikymo srityje, įvertinimo tyrimams.

12 straipsnis

1. Reglamentas (EB) Nr. 1035/1999 panaikinamas.

2. Visos nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

13 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Reglamentas netenka galios 2005 m. gruodžio 31 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2001 m. vasario 26 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. Lindh

[1] 2001 m. sausio 31 d. pateikta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

[2] OL L 260, 1976 9 24, p. 2.

[3] OL C 304, 1997 10 6, p. 119.

[4] OL L 127, 1999 5 21, p. 1.

[5] OL L 144, 1992 5 26, p. 19.

[6] OL L 184, 1999 7 17, p. 3.

--------------------------------------------------