Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2603/2000

2000 m. lapkričio 27 d.

įvedantis galutinį kompensacinį muitą ir galutinai surenkantis laikinąjį muitą, įvestą tam tikram importuojamam Indijos, Malaizijos ir Tailando kilmės polietileno tereftalatui, ir nutraukiantis antisubsidinę procedūrą dėl tam tikro Indonezijos, Korėjos Respublikos ir Taivanio kilmės polietileno tereftalato importo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1997 m. spalio 6 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2026/97 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių [1], ypač į jo 14 ir 15 straipsnius,

atsižvelgdama Komisijos, pasikonsultavusios su Patariamuoju komitetu, pateiktą pasiūlymą,

kadangi:

A. LAIKINOSIOS PRIEMONĖS

(1) Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1741/2000 [2] (laikinasis reglamentas) buvo įvesti laikinieji kompensaciniai muitai į Bendriją importuojamam tam tikram Indijos, Malaizijos, Taivanio ir Tailando kilmės polietileno tereftalatui.

(2) Lygiagrečiai atlikus antidempingo tyrimą, Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1742/2002 [3] buvo įvesti laikinieji antidempingo muitai į Bendriją importuojamam tam tikram Indijos, Indonezijos, Malaizijos, Korėjos Respublikos, Taivanio ir Tailando kilmės polietileno tereftalatui.

(3) Primenama, kad subsidijavimo ir žalos tyrimas apėmė laikotarpį nuo 1998 m. spalio 1 d. iki 1999 m. rugsėjo 30 d. (TL). Žalos analizei reikalingų tendencijų nagrinėjimas apėmė laikotarpį nuo 1996 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (analizės laikotarpis).

B. TOLESNĖ TVARKA

(4) Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu buvo nuspręsta įvesti laikinąsias priemones, keletas suinteresuotų asmenų pateikė pastabas raštu. Visiems suinteresuotiems asmenims, pareikalavusiems juos išklausyti, Komisija sudarė galimybes būti išklausytiems pagal Reglamento (EB) Nr. 2026/97 (pagrindinis reglamentas) 11 straipsnio 5 dalį.

(5) Komisija ir toliau ieškojo bei tikrino visą informaciją, kuri buvo būtina galutinėms išvadoms.

(6) Visiems asmenims buvo pranešti esminiai faktai ir aplinkybės, kurių pagrindu buvo ketinama rekomenduoti įvesti galutinius kompensacinius muitus ir galutinai surinkti sumas, užtikrintas laikinaisiais muitais.

Jiems taip pat buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jie po šio atskleidimo galėjo pateikti pareiškimus.

(7) Buvo atsižvelgta į asmenų žodžiu ir raštu pateiktus argumentus ir, tam tikrais atvejais, į juos buvo atsižvelgta rengiant galutines išvadas.

(8) Dar kartą išnagrinėjus laikinąsias išvadas atsižvelgiant į nuo to laiko surinktą informaciją, daroma išvada, kad reikėtų patvirtinti pagrindines išvadas, išdėstytas laikinajame reglamente.

C. NAGRINĖJAMAS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

1. Nagrinėjamas produktas

(9) Laikinajame reglamente nagrinėjamas produktas buvo apibūdintas kaip polietileno tereftalatas (PET), kurio klampumo koeficientas 78 ml/g arba didesnis pagal DIN (Deutsche Industrienorm) 53728, klasifikuojamas KN kodu 39076020 ir KN kodu ex39076080 (TARIC kodas 3907608010). Kadangi dėl šio apibrėžimo nebuvo gauta jokių naujų pastebėjimų, patvirtinamos laikinosios išvados dėl nagrinėjamo produkto.

2. Panašus produktas

(10) Laikinojo reglamento 16 konstatuojamojoje dalyje buvo nustatyta, kad Bendrijos pramonės gaminamas ir Bendrijos rinkoje parduodamas PET ir nagrinėjamose šalyse gaminamas ir į Bendriją eksportuojamas PET yra panašūs produktai, kadangi esamų skirtingų tipų PET pagrindinės fizinės ir techninės savybės bei naudojimas niekuo nesiskiria. Kadangi šiuo klausimu nebuvo pateikta jokių naujų įrodymų, patvirtinamos laikinosios išvados dėl panašaus produkto.

D. SUBSIDIJOS

(11) Galutinai patvirtinamos laikinajame reglamente padarytos išvados dėl kompensuotinų subsidijų, kurias gavo eksportuojantys gamintojai, jeigu šiame dokumente aiškiai nenurodyta kitaip.

I. INDIJA

Bendrieji klausimai

1. Inicijavimas

(12) Indijos Vyriausybė (IV) teigia, kad Komisija inicijavo šį tyrimą pažeisdama pagrindinio reglamento 10 straipsnį ir PPO Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių (SKP susitarimas) 11 straipsnio 2 dalį. IV teigia, kad informacija skunde dėl subsidijavimo ir žalos buvo netiksli ir neišsami bei nebuvo pakankamai įrodymų šiai procedūrai pradėti.

(13) Atsakant į šį argumentą, buvo nustatyta, kad skunde buvo pateikta pakankamai subsidijavimo ir žalos įrodymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 10 straipsnyje ir SKP susitarimo 11 straipsnio 2 dalyje. Skunde buvo pateikta informacija dėl subsidijavimo, žalos ir priežastinio ryšio, kuri buvo pagrįstai žinoma skundo pateikėjui. Kalbant apie subsidijavimą reikėtų priminti, kad dauguma Indijoje veikiančių programų jau buvo išnagrinėtos ir kompensuojamos ankstesniuose tyrimuose dėl importo iš Indijos, pvz., dėl PET plėvelės, valcuotojo plieno produktų ir pan. Komisija patikrino skunde pateiktos informacijos tikslumą ir tinkamumą vadovaudamasi pagrindinio reglamento 10 straipsnio 3 dalimi ir nustatė, kad jos pakako inicijavimui pateisinti. Todėl šis reikalavimas negali būti priimtas.

2. Inicijavimo pranešimas

(14) IV teigia, kad inicijavimo pranešimas [4] neatitinka SKP susitarimo 22 straipsnio 2 dalies kriterijų, kadangi jame nėra informacijos, kurios pagrindu prašyme nurodomas įtariamas subsidijavimas, ir veiksnių santraukos, kuria grindžiama tariama žala.

(15) SKP susitarimo 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad viešame pranešime apie tyrimą pateikiama pakankamai informacijos, inter alia subsidijavimo praktikos apibūdinimas ir veiksnių santrauka, kuria grindžiama tariama žala. Kalbant apie tariamą subsidijavimą, inicijavimo pranešime buvo nurodyta, kad "Teigiama, kad nagrinėjamo produkto gamintojai Indijoje pasinaudojo daugeliu subsidijų, teikiamų Indijos Vyriausybės. Šios subsidijos – tai atleidimas nuo pajamų mokesčio, žaliavų ir kapitalinių prekių importas nemokant importo muitų ir išmokos į eksportą orientuotoms bendrovėms bei eksporto perdirbimo zonose esančioms bendrovėms" ir kad "Yra teigiama, kad minėtosios schemos yra subsidijos, kadangi pagal jas yra teikiama Indijos Vyriausybės finansinė parama, kurios gavėjai, t. y. polietileno tereftalato eksportuotojai, gauna naudos. Manoma, kad jos priklauso nuo eksporto veiklos, todėl yra individualios ir kompensuotinos". Kalbant apie tariamą žalą, inicijavimo pranešime buvo nurodyta, kad "Skundo pateikėjas nurodė įrodymus, kad nagrinėjamo produkto importas iš Indijos, Indonezijos, Korėjos Respublikos, Malaizijos, Taivanio ir Tailando išaugo absoliučia prasme ir padidėjo jo rinkos dalis", o taip pat kad "Teigiama, kad nagrinėjamo importuoto produkto apimtis ir kainos, be kitų pasekmių, turėjo ir neigiamo poveikio Bendrijos gamintojų rinkos daliai ir kainų dydžiui, dėl ko Bendrijos pramonės visai veiklai ir finansinei padėčiai buvo padarytas itin didelis neigiamas poveikis".

Šis tekstas buvo tinkama kaltinimų, susijusių su subsidijomis ir žala, santrauka.

Subsidijos

1. Priklausančių muitų atsiskaitymo knygelių schema (PMAK)

a) PMAK, taikoma iki eksporto

(16) IV teigia, kad PMAK, taikoma iki eksporto, buvo panaikinta 2000 m. balandžio 1 d., todėl pagal šią programą neturėtų būti įvedami kompensaciniai muitai, kadangi muitų įvedimas prieštarautų pagrindinio reglamento 15 straipsniui.

(17) Po atskleidimo IV pateikė įrodymų, kad ši programa tikrai buvo baigta ir kad pagal ją Indijos eksportuojantys gamintojai negaudavo jokių išmokų. Todėl šis reikalavimas priimamas ir į šią naudą neatsižvelgiama apskaičiuojant subsidijų normas. Kadangi ši programa jau nekompensuojama, nebūtina nagrinėti kitų suinteresuotų asmenų reikalavimų, susijusių su šia programa.

b) PMAK, taikoma po eksporto

(18) IV teigia, kad Komisija padarė akivaizdžią klaidą įvertindama šios schemos kompensuotinumą. Komisija padarė klaidingą išvadą, kad IV neturėjo veikiančios patikrinimo sistemos, pagal kurią būtų tikrinama, kurios sąnaudos sunaudojamos gamybos procese, ir teigė, kad ši sistema yra taikoma veiksmingai. Be to, buvo teigiama, kad Komisija neteisingai įvertino išmokas pagal šias schemas, kadangi, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsniu, subsidija galima laikyti tik perteklinį muitų grąžinimą.

(19) Siekdama nustatyti, ar PMAK, taikoma po eksporto, yra kompensuotina subsidija ir, jeigu taip, siekdama apskaičiuoti išmokos dydį, Komisija taikė toliau nurodytą metodą. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunkčiu daroma išvada, kad pagal šią schemą IV teikia finansinę paramą, kadangi nėra surenkamos priklausančios valdžios sektoriaus pajamos (t. y. importo muitai importuojant prekes). Gavėjas taip pat gauna naudos, kadangi eksportuojantiems gamintojams nereikia mokėti įprastų importo muitų.

(20) Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje numatyta šios bendrosios taisyklės išimtis inter alia muito grąžinimo ir pakaitinio muito grąžinimo schemoms, kurios atitinka griežtas taisykles, nustatytas minėto reglamento I priedo i punkte, II priede (muito grąžinimo apibrėžimas ir taisyklės) ir III priede (pakaitinio muito grąžinimo apibrėžimas ir taisyklės).

(21) Analizė atskleidė, kad PMAK, taikoma po eksporto, nėra nei muito grąžinimo, nei pakaitinio muito grąžinimo schema. Ištirtoje schemoje nėra privalomo įsipareigojimo importuoti tik tas prekes, kurios sunaudojamos gaminant eksportuojamas prekes (pagrindinio reglamento II priedas). Be to, nėra patikrinimų sistemos, taikomos patikrinti, ar importuotos prekės iš tiesų sunaudojamos gamybos procese. Tai nėra ir pakaitinio muito grąžinimo schema, kadangi importuotos prekės neturi būti tokio paties kiekio ir turėti tokias pačias savybes kaip vidaus rinkoje įsigytos sąnaudos, kurios buvo sunaudotos gamybai eksportui (pagrindinio reglamento III priedas). Galiausiai, eksportuojantys gamintojai gali gauti PMAK išmokas nepriklausomai nuo to, ar jie apskritai importuoja kurias nors sąnaudas. Eksportuotojas išmoką gauna tiesiog eksportuodamas prekes ir neturi įrodyti, kad kurios nors sąnaudų medžiagos buvo iš tiesų importuotos; todėl PMAK išmokas gali gauti ir tie eksportuojantys gamintojai, kurie visas sąnaudas perka vidaus rinkoje ir neimportuoja prekių, kurios gali būti naudojamos kaip sąnaudos. Taigi PMAK, taikoma po eksporto, neatitinka nė vienos iš I–III priedo nuostatų. Kadangi ši 2 straipsnyje pateikta subsidijos apibrėžimo išimtis netaikoma, kompensuotina išmoka yra visų importo mokesčių, kurie paprastai mokami už visas importuojamas prekes, grąžinimas.

(22) Iš to, kas nurodyta pirmiau, aiškiai išplaukia, kad perteklinis importo muitų grąžinimas gali būti naudojamas išmokos dydžiui apskaičiuoti tik tada, kai yra tikro muito grąžinimo ir pakaitinio muito grąžinimo schemos. Kadangi yra nustatyta, kad PMAK, taikoma po eksporto, nepriklauso nė vienai iš šių dviejų kategorijų, išmoka yra visas importo muitų grąžinimas, o ne tariamas perteklinis grąžinimas.

(23) Argumentas dėl patikrinimo sistemos yra susijęs su klausimu, ar PMAK, taikoma po eksporto, gali būti laikoma muito grąžinimo schema arba pakaitinio muito grąžinimo schema. Kadangi buvo nustatyta, kad PMAK, taikoma po eksporto, nėra nei muito grąžinimo, nei pakaitinio muito grąžinimo schema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento II ir III priede, nereikia atlikti tolimesnio nagrinėjimo. Net jeigu PMAK atitiktų II ir III priedo kriterijus, būtų daroma išvada, kad nėra jokios pagrįstos patikrinimų sistemos. Sąnaudų ir produkcijos normos – tai sąrašas dalykų, kuriuos galima naudoti gamybos procese, nurodant jų kiekius. Tačiau sąnaudų ir produkcijos normos nėra patvirtinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento II priedo 5 pastraipoje. Šios normos neleidžia patikrinti sąnaudų, kurios faktiškai sunaudojamos gamybos procese, ir nesudaro patikrinimo sistemos nustatyti, ar šios sąnaudos buvo iš tiesų importuotos.

(24) Reikalavimo negalima priimti dėl pirmiau pateiktų priežasčių, todėl patvirtinamos laikinosios dėl šios schemos kompensuotinumo ir naudos apskaičiavimo.

2. Eksporto perdirbimo zonos (EPZ/Į eksportą orientuoti vienetai (EOV))

(25) Vienas eksportuojantis gamintojas ir IV pareiškė, kad pagal EOV schemą gautos išmokos neturėtų būti laikomos subsidija, kadangi pagal šią schemą nuo akcizo mokesčio ir muitų atleidžiamas tik tas sąnaudų kiekis, kuris buvo sunaudotas gaminant galutinį produktą, kuris yra eksportuojamas. Teigiama, kad ši schema yra muito grąžinimo sistema, atitinkanti pagrindinio reglamento I priedo i punkte ir II priede nustatytus reikalavimus.

(26) Du Indijos eksportuotojai yra įsikūrę EOV. Nepažeidžiant klausimo, ar ši schema yra muito grąžinimo sistema, atitinkanti pagrindinio reglamento nuostatas, Komisija, atlikus papildomą tyrimą, sutinka, kad nagrinėjamų bendrovių atveju nenustatyta perteklinio muitų grąžinimo faktų. Todėl šiame tyrime nebus kompensuojamas šių bendrovių atleidimas nuo muitų už žaliavas.

(27) Todėl dviejų EPZ/EOV esančių bendrovių subsidijų suma yra tik muitų mokesčiai, kurie netaikomi kapitalinėms prekėms, ir ji atitinkamai buvo sumažinta iki 0,37 % ir 4,43 %.

3. Eksporto skatinimo kapitalinių prekių schema (ESKPS)

(28) IV pareiškė, kad pagal ESKPS schemą gavėjas nėra įpareigojamas eksportuoti visus produktus, pagamintus naudojant kapitalines prekes, o licencijos turėtojas gali dalį produkcijos parduoti vidaus rinkoje. Todėl IV teigė, kad bet kuri nauda, suteikta pagal šią schemą, turėtų būti paskirstoma visai produkcijai.

(29) Atsakant į šį argumentą reikėtų pabrėžti, kad, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 52 konstatuojamojoje dalyje, priklausomai nuo eksporto įsipareigojimo, kurį bendrovė yra pasirengusi priimti, dydžio, bendrovei bus leidžiama importuoti kapitalines prekes taikant nulinį arba sumažintą muito tarifą. Todėl ši schema teisiškai priklauso nuo eksporto veiklos, kadangi naudos negaunama, jeigu neprisiimamas įsipareigojimas eksportuoti prekes. Todėl laikoma, kad ši schema yra individuali vadovaujantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punkto nuostatomis. Kadangi subsidija yra eksporto subsidija, laikoma, kad nauda teikiama tik pardavimams eksportui. Todėl daroma išvada, kad teisingas vardiklis yra visi pardavimai eksportui.

(30) Kadangi atskleidus laikinąsias išvadas nebuvo gauta jokių kitų pastabų dėl šios schemos, patvirtinamos laikinojo reglamento 50–57 konstatuojamųjų dalių išvados.

4. Kompensuotinų subsidijų suma

(31) Buvo nustatyta, kad visos subsidijos yra eksporto subsidijos. Kompensuotinų eksporto subsidijų suma, išreikšta

ad valorem

, nagrinėjamiems eksportuojantiems gamintojams yra tokia:

Subsidijos tipas | PMAK | ESKPS | EOV/EPZ | VISO |

po eksporto |

Reliance Industries Limited | 6,52 % | 1,71 % | 8,23 % |

Futura Polymer Limited | | | 0,37 % | 0,37 % |

Pearl Engineering Polymers Limited | 5,01 % | 0,79 % | | 5,8 % |

Elque Polyesters Limited | | | 4,43 % | 4,43 % |

Visos kitos | | | | 8,23 % |

(32) Svertinis vidutinis visos šalies subsidijos skirtumas visiems nagrinėjamiems eksportuojantiems gamintojams, kurie sudaro daugiau kaip 90 % nagrinėjamo Indijos kilmės produkto eksporto į Bendriją, yra didesnis už šiai šaliai taikomą 3 % de minimis skirtumą.

(33) Atsižvelgiant į aktyvų bendradarbiavimą, buvo nustatyta, kad liekamoji norma nebendradarbiaujančioms bendrovėms yra lygi bendradarbiaujančios bendrovės, kurios subsidijos skirtumas didžiausias, t. y. 8,23 %, normai.

II. INDONEZIJA

(34) Kadangi atskleidus laikinąsias išvadas nebuvo gauta jokių esminių pastabų, patvirtinama išvada, kad Indonezijos subsidijos skirtumas turi būti laikomas nežymiu ir patvirtinamos laikinojo reglamento 78 konstatuojamosios dalies išvados. Todėl procedūra Indonezijos atžvilgiu turėtų būti nutraukta.

III. KORĖJA

(35) Kadangi atskleidus laikinąsias išvadas nebuvo gauta jokių pastabų, patvirtinama išvada, kad Korėjos subsidijos skirtumas turi būti laikomas nežymiu ir patvirtinamos laikinojo reglamento 79 konstatuojamosios dalies išvados. Todėl procedūra Korėjos atžvilgiu turėtų būti nutraukta.

IV. MALAIZIJA

1. Įžanga

(36) Laikinojo reglamento 132 konstatuojamojoje dalyje nauda, gaunama suteikus Pionieriaus statusą, buvo klaidingai įvertinta kaip eksporto subsidija. Nepaisant to, patvirtinamos 93–95 konstatuojamųjų dalių išvados dėl šios schemos kaip individualios vidaus subsidijos kompensuotinumo. Tai reikštų, kad nustatyta subsidijų suma neturėtų būti kompensuojama antidempingo muitu.

(37) Kadangi atskleidus laikinąsias išvadas nebuvo gauta kitų pastabų, patvirtinamos laikinojo reglamento 80–133 konstatuojamųjų dalių išvados, su sąlyga, kad bus ištaisytos tam tikos skaičiavimo klaidos.

2. Kompensuotinų subsidijų suma

(38) Remiantis pagrindinio reglamento nuostatomis, kompensuotinų eksporto subsidijų suma, išreikšta

ad valorem

, nagrinėjamiems eksportuojantiems gamintojams yra tokia:

Subsidijos tipas | Eksporto | Vidaus | Vidaus | Eksporto | Viso |

Dvigubi atskaitymai | Pionieriaus statusas | Atleidimas nuo importo muito ir pardavimo mokesčio | Atleidimas nuo importo muito ir pardavimo mokesčio |

Hualon Corporation (M) Sdn. Bhd. | 0 | 3,3 % | 0 | 0,27 % | 3,57 % |

MPI Polyester Industries Sdn. Bhd. | 0 | 0 | 0,91 % | 0 | 0,91 % |

Visos kitos | | | | | 3,57 % |

(39) Svertinis vidutinis visos šalies subsidijos skirtumas visiems nagrinėjamiems eksportuojantiems gamintojams, kurie sudaro daugiau kaip 90 % nagrinėjamo Malaizijos kilmės produkto eksporto į Bendriją, yra didesnis už šiai šaliai taikomą 2 % de minimis skirtumą.

V. TAIVANIS

(40) Viena bendrovė pareiškė, kad Komisija padarė skaičiavimo klaidą apskaičiuodama jos naudą, gaunamą pagal šią schemą įrengimus atleidžiant nuo importo muito. Buvo iš naujo apskaičiuota pagal šią schemą gaunama nauda ir buvo nustatyta, kad įsivėlė skaičiavimo klaida, kuri buvo ištaisyta, o nauda pagal šią programą yra sumažinama nuo 1,92 % iki 0,27 %.

(41) Vėliau Komisija išsamiai ištyrė visus Taivanio dokumentus ir patikrino visų keturių eksportuojančių gamintojų skaičiavimus, siekdama ištirti, kokį poveiki šis patikslinimas turėjo visos šalies subsidijų skirtumo nustatymui.

(42) Buvo nustatyta, kad, sumažinus minėtosios bendrovės subsidijų dydį, visos šalies subsidijų skirtumas sumažėjo iki 0,94 %, o tai yra mažiau nei šiai šaliai taikomas 1 % de minimis slenkstis. Todėl tyrimas dėl Taivanio kilmės importo turėtų būti nutrauktas.

VI. TAILANDAS

1. Bendroji dalis

(43) Laikinuoju etapu buvo nustatyta, kad, nors viena zona Tailande (3 zona) akivaizdžiai yra paskirtoji geografinė teritorija, kuri, remiantis pagrindinio reglamento 4 straipsnio 3 dalimi, atitinka nepalankioje padėtyje esančio regiono apibrėžimą, skirtingų subsidijų schemų išmokos priklauso nuo konkretaus sektoriaus, kadangi teisė pasinaudoti programomis suteikiama tik tam tikroms pramonės šakoms. Tailando Vyriausybė (TV) teigia, kad schemomis galima naudotis pačiose įvairiausiose pramonės šakose, todėl jos yra prieinamos visiems.

(44) Buvo nustatyta, kad TV parengė sąrašą veiklos rūšių, kurioms taikomas investicijų skatinimas, o tai jau savaime apriboja galimybes naudotis subsidija, kadangi bendrovės, gaminančios produktus, kurie nėra skatinami, negali gauti išmokų pagal Investicijų skatinimo įstatymą. Be to, šis sąrašas turėtų būti laikomas teigiamu sąrašu, kuriame aiškiai apibrėžti konkretūs produktai, kurių gamintojams suteikiama daugiau privalumų kitų gamintojų atžvilgiu. Tai, kad išmokos pagal Investicijų skatinimo įstatymą skiriamos 200 įvairių produktų, nėra svarbu, kadangi šių produktų negaminančios bendrovės išmokų gauti negali. Todėl patvirtinamos laikinosios išvados dėl individualumo.

(45) Laikinojo reglamento 193 ir 196 konstatuojamosiose dalyse buvo nustatyta, kad projektai, dėl kurių kreipiamasi į Investicijų tarybą (IT) siekiant gauti nuolaidų, turi atitikti 20 % pridėtinės vertės standartą. Laikinuoju etapu buvo nustatyta, kad šis reikalavimas skatina įmones rinktis vidaus, o ne importuotas prekes, todėl ši schema, remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies b punktu, yra individuali.

(46) Po atskleidimo TV pateikė įrodymų, kad pridėtinės vertės kriterijus neįpareigoja PET gamintojų naudoti vietines sąnaudas vietoj importuotų. TV pateikė įrodymų, kurie rodo, kad pridėtinės vertės kriterijus gali būti tenkinamas net ir tada, jeigu galutinio produkto gamybai naudojamos tik importuotos žaliavos. Todėl ši programa nagrinėjamo produkto atžvilgiu nepriklauso nuo vietinių prekių naudojimo vietoj importuotų prekių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies b punkte.

2. Atleidimas nuo įmonių pajamų mokesčio

(47) Eksportuojantis gamintojas teigia, kad jis nusprendė pasinaudoti sukauptais grynaisiais nuostoliais iš ankstesnių metų, o ne atleidimu nuo įmonių pajamų mokesčio, dabartinio apmokestinamo pelno užskaitai ir todėl tyrimo laikotarpiu jis negavo jokios naudos.

(48) Buvo nustatyta, kad bendrovė, kuri gauna naudos dėl atleidimo nuo pajamų mokesčio ir tuo pat metu gali iš pelno padengti ankstesnių laikotarpių nuostolius, taikant įprastas nuostatas dėl mokesčių, gali pasirinkti bet kurį variantą. Mokesčių ministerija ir Tailando investicijų taryba tai patvirtino. Šiuo atveju buvo nustatyta, kad eksportuojantis gamintojas pasinaudojo atleidimu nuo įmonių pajamų mokesčio, kadangi mokėtinų mokesčių suma nebuvo padengti susikaupę grynieji nuostoliai. Iš tikrųjų susikaupę grynieji nuostoliai padidėjo per finansinius metus (nuo 1655089790 batų iki 1704894309 batų). Jeigu eksportuojantis gamintojas būtų nusprendęs susikaupusius grynuosius nuostolius padengti iš pelno, jis nebūtų užpildęs neapmokestinamų pajamų dalies, kuri skirta tik pajamoms, kurioms taikomas atleidimas nuo BOI. Be to, PPO apeliacinė instancija Kanados civilinių orlaivių byloje [5] nustatė, kad siekiant nustatyti, ar finansinis indėlis SKP susitarimo 1 straipsnio 1 dalies a punkto i papunkčio prasme suteikia "naudos", t. y. privalumo, būtina nustatyti, ar dėl finansinės paramos gavėjas atsiduria geresnėje padėtyje nei būtų buvęs tuo atveju, jeigu tokios finansinės paramos nebūtų. Kaip jau buvo minėta, eksportuojantis gamintojas, pasinaudojęs atleidimu nuo įmonių pajamų mokesčio, yra geresnėje padėtyje, kadangi jis galėjo į ateitį perkelti didesnę susikaupusių nuostolių sumą. Todėl eksportuojantis gamintojas pasinaudojo atleidimu nuo pajamų mokesčio ir gavo naudos, o šio reikalavimo negalima priimti.

3. Įrengimų atleidimas nuo importo muitų

(49) Kadangi dėl šios schemos nebuvo gauta jokių pastabų, patvirtinamos laikinojo reglamento 202–208 konstatuojamųjų dalių išvados.

4. Kompensuotinų subsidijų suma

(50) Remiantis pastabomis, gautomis paskelbus laikinąsias išvadas, ir vadovaujantis pagrindinio reglamento nuostatomis nustatoma, kad kompensuotinų subsidijų suma, išreikšta

ad valorem

, nagrinėjam eksportuojančiam gamintojui yra tokia:

| Atleidimas nuo pajamų mokesčio | Įįrengimų atleidimas nuo importo muito | Viso |

Thai Shingkong, Industry Corporation Limited | 8,13 % | 0,35 % | 8,4 % |

(51) Kadangi nagrinėjamas eksportuojantis gamintojas sudarė beveik visą Tailando kilmės nagrinėjamo produkto importą iš Bendrijos, svertinis vidutinis visos šalies subsidijos skirtumas yra daug didesnis už šiai šaliai taikomą 2 % de minimis subsidijavimo skirtumą.

E. BENDRIJOS PRAMONĖS APIBRĖŽIMAS

(52) Kadangi nebuvo pateikta naujos informacijos dėl Bendrijos pramonės apibrėžimo, patvirtinamos laikinojo reglamento 226–231 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

F. ŽALA

1. Preliminarios pastabos

(53) Kai kurie suinteresuoti asmenys klausė, kodėl Bendrijos pramonės pateikti duomenys buvo naudojami tik laikotarpiui nuo 1996 metų, o rinkos raida iki šio laikotarpio buvo grindžiama nepriklausoma rinkos tyrimų informacija.

(54) Komisijos manymu Bendrijos pramonės pateikti 1995 metų duomenys negalėjo būti naudojami dėl Kodak ir Eastman skilimo 1995 metais ir dėl Shell veiklos restruktūrizavimo. Nei Shell, ne Eastman negalėjo pateikti išsamių nurodytų metų duomenų.

(55) Tačiau Komisija manė, kad buvo itin svarbu apžvelgti trūkumo krizę, kuri Bendrijos rinkoje susidarė 1995 metais, atsižvelgiant į šio įvykio poveikį Bendrijos pramonės kainoms ir pelningumui. Buvo laikoma, kad nepriklausomos rinkos tyrimų informacijos naudojimas buvo pagrįstas, siekiant nustatyti būtinius pamatinius duomenis Bendrijos pramonės padėčiai analizės laikotarpiu nustatyti, kaip paaiškinta 236 konstatuojamojoje dalyje.

2. Vartojimas

(56) Kadangi nebuvo pateikta jokios naujos prieštaraujančios informacijos, patvirtinamos laikinojo reglamento 239 ir 240 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados dėl nagrinėjamo produkto vartojimo Bendrijoje.

3. Importas iš nagrinėjamų šalių

Korėjos, Indonezijos ir Taivanio kilmės importas

(57) Patvirtinamos išvados, apibūdintos laikinojo reglamento 242 konstatuojamojoje dalyje, dėl Korėjos ir Indonezijos kilmės importo de minimis subsidijų skirtumų, todėl abi šalys neįtraukiamos į žalos vertinimą.

(58) Atsižvelgiant į naujas pirmiau apibūdintas išvadas, Taivanio kilmės importo subsidijų skirtumai dabar yra de minimis, todėl vertinant žalą į šį importą neatsižvelgiama.

Indijos, Malaizijos ir Tailando kilmės importas

a) Apibendrintas įvertinimas

(59) TV pareiškė, kad jos šalies kilmės importas neturėtų būti apibendrintai vertinamas kartu su kitu nagrinėjamu importu, kadangi Tailando kilmės importas turėjo mažiausią rinkos dalį iš trijų nagrinėjamų šalių ir jis nesumažino Bendrijos pramonės kainų, kas rodė, kad Tailando eksportuotojui nebuvo būdingas toks pats elgesys kaip eksportuotojams iš kitų šalių. Buvo laikoma, kad šie elementai nebuvo nauji, todėl šis reikalavimas buvo atmestas ir yra patvirtinama, kad Tailando kilmės importas turėtų būti apibendrintai vertinamas su Indijos ir Malaizijos kilmės importu.

(60) Indijos ir Malaizijos Vyriausybės pareiškė, kad turėtų būti apibendrintai vertinamas tik subsidijuotas jų kilmės importas. Kadangi buvo nustatyta, kad viso nagrinėjamo Indijos ir Malaizijos kilmės importo visos šalies svertiniai vidutiniai subsidijų skirtumai viršijo taikomus de minimis subsidijavimo skirtumus, reikia atsižvelgti į visą jų eksportą į Bendriją. Todėl šis reikalavimas buvo atmestas ir daroma išvada, kad visas Indijos, Malaizijos ir Tailando kilmės importas turėtų būti apibendrintas, kad būtų įvertinta Bendrijos pramonės patirta žala.

b) Importo apimtis

(61) Kaip matyti iš toliau pateikiamos lentelės, Indijos, Malaizijos ir Tailando kilmės importo apimtis nuo 1996 metų iki TL ypač išaugo (padidėjo beveik septynis kartus) ir pasiekė

123563

tonų.

Importas | 1996 | 1997 | 1998 | TL |

Viso: Indija, Malaizija, Tailandas | 17831 t | 44708 t | 118113 t | 123563 t |

Indeksas (1996–100) | 100 | 251 | 662 | 693 |

(62) Po didžiulio augimo 1996–1998 metais, kai importo kiekvienais metais padaugėdavo daugiau kaip du kartus, importo augimas nuo 1998 metų iki TL nusistovėjo. Tačiau reikėtų pastebėti, kad importo kiekis, nors ir lėčiau, vis tiek didėjo, nepaisant Bendrijos pramonės pastangų prisiderinti prie subsidijuoto importo kainų konkurencijos ir atgauti rinkos dalį.

c) Rinkos dalys

(63) Nagrinėjamo importo rinkos dalis kito taip:

Importo rinkos dalys | 1996 | 1997 | 1998 | TL |

Viso: Indija, Malaizija, Tailandas | 2,2 % | 4,1 % | 9,0 % | 9,2 % |

Indeksas (1996–100) | 100 | 190 | 417 | 424 |

(64) Per TL Indijos, Malaizijos ir Tailando kilmės importo rinkos dalis pasiekė 9,2 %. Šis skaičius yra daugiau kaip keturis kartus didesnis už rinkos dalį 1996 metais, nuo kurių prasideda analizės laikotarpis. Nuo 1998 metų iki TL šio importo rinkos dalis nusistovėjo, kadangi sulėtėjo pirmiau apibūdintas importo apimties didėjimas.

d) Importo kainos

(65) Nagrinėjamo Indijos, Malaizijos ir Tailando kilmės importo kainos nuo 1996 metų iki TL sumažėjo 34 %. Kasmet nuo 1996 iki 1997 metų jos sumažėdavo po 16 %, po 5 % – 1997–1998 metais ir po 13 % – nuo 1998 metų iki TL. Vidutiniškai per TL šių šalių kilmės nagrinėjamo importo CIF kaina nesumokėjus muitų buvo 516 eurų už toną. Atliekant tyrimą buvo patvirtinta, kad daugelis eksportuotojų produktą Bendrijai parduodavo nuostolingai, o tai rodo agresyvią kainodaros politiką Bendrijos rinkos atžvilgiu.

e) Kainų numušimas

(66) Patvirtinamas toks subsidijuoto importo kainų numušimas, apskaičiuotas kaip nurodyta laikinojo reglamento 254 konstatuojamojoje dalyje:

Kainų numušimo skirtumų ribos |

Indija | Malaizija | Tailandas |

1,2–7,9 % | 11,8–12,9 % | 0 % |

(67) Kadangi suinteresuoti asmenys nepateikė jokių pareiškimų ir naujos informacijos, kuri rodytų priešingai, patvirtinamos laikinojo reglamento 254 konstatuojamojoje dalyje minimos išvados dėl kainų numušimo. Visų pirma pažymima, kad maži vidutiniai numušimo koeficientai buvo dėl kainų sumažėjimo, atsiradusio dėl nagrinėjamų šalių eksportuojančių gamintojų, kurie nagrinėjamą produktą Bendrijos rinkoje parduodavo tokiomis kainomis, kurios buvo ne tik subsidijuotos, bet ir nuostolingos, elgesio.

4. Nagrinėjamo importo pasikeitimo poveikis vertinant žalą ir priežastinį ryšį

(68) Reikia pastebėti, kad Taivanio kilmės importo neįtraukimas į žalos analizę nekeičia nagrinėjamo importo tendencijų, nustatytų laikinajame reglamente. Todėl daroma išvada, kad laikinajame reglamente nustatytos išvados dėl nagrinėjamo importo poveikio Bendrijos pramonės padėčiai ir dėl priežastinio ryšio nesikeičia dėl pirmiau pateiktos patikslintos informacijos.

5. Bendrijos pramonės padėtis

(69) Remiantis pagrindinio reglamento 8 straipsnio 5 dalimi, nagrinėjant subsidijuoto importo poveikį Bendrijos pramonei buvo įvertinti visi reikiami veiksniai ir rodikliai, turintys įtakos Bendrijos pramonės būklei.

Buvo išnagrinėti visi pagrindinio reglamento 8 straipsnio 5 dalyje konkrečiai išvardyti veiksniai, tačiau kai kurie jų nėra išsamiai aptariami, kadangi atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad jie nebuvo svarbūs vertinant Bendrijos pramonės padėtį (atlyginimai ir atsargos, žr. toliau). Kalbant apie kompensuotinų subsidijų sumos dydžio poveikį Bendrijos pramonei, atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamų šalių apimtį ir kainas, šis poveikis negali būti laikomas nežymiu.

Laikinajame reglamente nagrinėti veiksniai

— Investicijos:

(70) Buvo nustatyta, kad laikinuoju etapu nebuvo atsižvelgta į kai kurias investicijas, kurias padarė bendradarbiaujantis Bendrijos gamintojas. Įtraukus šiuos duomenis, investicijų padėtis nekeičia anksčiau nustatytos tendencijos.

Kai kurie suinteresuoti asmenys teigė, kad Bendrijos pramonės 1998 metais padarytų investicijų dydis rodo, kad jos finansinė padėtis buvo gera. Kiti pastebėjo, kad, jeigu investicijos buvo mažos per TL, tai buvo ankstesnių metų, per kuriuos Bendrijos pramonė patyrė nuostolių, pasekmė, ir kad to negalima priskirti prie subsidijuoto importo TL poveikio.

Šiuo atžvilgiu tyrimas aiškiai parodė, kad 1997, 1998 metais ir TL investicijų išlaidos buvo daugiausia 1995 metais priimtų sprendimų pasekmė, kai PET sektoriaus perspektyvos buvo geros (nors 1996 metais buvo patirta nuostolių, buvo manoma, kad tokia padėtis susidarė tik laikinai). Tokioje pramonės šakoje yra tikslingiau nagrinėti investicijų planus, o ne konkretų laiką, kada buvo patirtos išlaidos. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 264 konstatuojamojoje dalyje, patvirtinama, kad, per TL toliau blogėjant finansinei padėčiai dėl žalingo subsidijavimo, Bendrijos pramonė neplanavo didelės pajėgumų plėtros, kurios reikėtų būsimai paklausai tenkinti.

— Atlyginimai ir atsargos:

Atlyginimai ir atsargos taip pat buvo išnagrinėti, nors nebuvo laikoma, kad atlyginimai buvo tinkamas veiksnys, kadangi jų dalis bendrose sąnaudose yra nedidelė ir ji išliko stabili analizės laikotarpiu. Kalbant apie atsargas, atsižvelgiant į sezoninį PET rinkos pobūdį, buvo nustatyta, kad atsargų dydis metų eigoje itin skirtingas, todėl jų nagrinėjimas nėra prasmingas analizuojant žalą.

— Augimas:

Nors laikinajame reglamente tai nebuvo aiškiai nurodyta, analizuodama rinkos dalį Komisija taip pat išnagrinėjo augimą, kuris parodė, kad Bendrijos pramonės augimas analizės laikotarpiu buvo šiek tiek sumažėjęs.

Kiti nagrinėti veiksniai

(71) Taip pat buvo išnagrinėti toliau nurodyti Bendrijos pramonės padėties rodikliai.

- Galimybės pritraukti kapitalo:

Kaip jau buvo minėta laikinajame reglamente, per TL patirti nuostoliai buvo tokie, kad TL nebuvo galima suderinti jokių naujų investicinių planų. Tai tikrai nepagerino Bendrijos pramonės galimybių pritraukti kapitalo šiuo laikotarpiu, nepaisant numatomo paklausos padidėjimo.

- Produktyvumas:

Produktyvumas, išreikštas vienam darbuotojui pagamintomis tonomis, nuo 1996 metų iki TL padidėjo 67 %, o nuo 1998 metų iki TL – 21 %. Toks didelis produktyvumo padidėjimas rodo, kad Bendrijos pramonė visokeriopai stengėsi išlikti konkurencinga.

- Investicijų grąža (IG):

| 1996 | 1997 | 1998 | TL |

Naudojamo kapitalo grąža | –6 % | –7 % | 1 % | –8 % |

Pirmiau pateiktas rodiklis atspindi bendrą Bendrijos pramonės padėtį (įskaitant daugiausia PET verslo linijas). Patikrinimas parodė, kad didelę dalį TL negatyvios tendencijos galima priskirti PET sektoriui. Šis rodiklis atitinka Bendrijos pramonės pelningumo sumažėjimą.

- Pinigų srautai:

(eurais) |

1996 | Darbinės veiklos įplaukiantys/išplaukiantys grynieji pinigų srautai | –79002884 |

1997 | Darbinės veiklos įplaukiantys/išplaukiantys grynieji pinigų srautai | 84901988 |

1998 | Darbinės veiklos įplaukiantys/išplaukiantys grynieji pinigų srautai | 132915718 |

TL | Darbinės veiklos įplaukiantys/išplaukiantys grynieji pinigų srautai | 51115757 |

Pirmiau pateiktas rodiklis atspindi bendrą Bendrijos pramonės padėtį (įskaitant daugiausia PET verslo linijas). Jis rodo šių bendrovių gryną veiklos rezultatą iki finansinių mokesčių, nusidėvėjimo ir atidėjimų. Patikrinimas parodė, kad didelę dalį TL negatyvios tendencijos galima priskirti PET sektoriui.

6. Kiti pateikti argumentai

a) Bendrieji argumentai, pateikti dėl Komisijos išvadų

(72) Kai kurie suinteresuoti asmenys suabejojo Komisijos išvadomis dėl žalos, kadangi kai kurie žalos rodikliai rodė didėjimo arba stabilumo tendencijas. Šiuo atžvilgiu daugelis suinteresuotų šalių minėjo mažą kainų numušimą, pardavimų apimties padidėjimą ir bendrą rinkos dalies stabilumą. Jie manė, kad šie rodikliai rodė gerą Bendrijos pramonės padėtį ir, nors kainos buvo labai mažos, jų dydis buvo normalus, atsižvelgiant į rinkoje vyraujančias sąlygas.

(73) Šis argumentas negali būti priimtas. Kaip nustatyta laikinajame reglamente, pardavimų padidėjimas ir rinkos dalies atgavimas per TL, praradus 5 procentinius punktus 1997–1998 metais, vyko tada, kai Bendrijos pramonė ypač sumažino kainas, kad jos atitiktų subsidijuoto importo kainas. Kaip paaiškinta laikinajame reglamente, buvo nustatyta, kad importas buvo įvežamas subsidijuotomis kainomis. Todėl kainų numušimas buvo mažas, kadangi Bendrijos pramonės kainos per TL buvo sumažėjusios. Šios kainos sumažėjo dėl subsidijuoto importo, kurio apimtis ir rinkos dalis buvo itin didelė ir kuris privertė Bendrijos pramonę reaguoti ir mažinti savo kainas.

b) Raida pasibaigus TL

(74) Daugelis suinteresuotų šalių ir valstybių narių atstovų prašė Komisijos išanalizuoti ir atsižvelgti į tam tikrą raidą, vykusią pasibaigus TL. Jie visų pirma pabrėžė spartų ir didelį Bendrijos pramonės PET kainų augimą dėl padidėjusių žaliavų kainų. Šių šalių nuomone, Bendrijos pramonės padėtis ypač pagerėjo pasibaigus TL ir buvo tikėtina, kad Bendrijos pramonei nebuvo daroma esminės žalos.

(75) Reikėtų priminti, kad pagrindinio reglamento 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad į informaciją, susijusią su laikotarpiu po TL, paprastai nereikėtų atsižvelgti. Remiantis Teismo precedentų teise, į raidą po TL galima atsižvelgti tik tada, jeigu dėl jos kompensacinių priemonių įvedimas būtų akivaizdžiai netinkamas.

(76) Komisija išanalizavo PET rinkos raidą per devynis mėnesius po TL, t. y. nuo 1999 m. spalio 1 d. iki 2000 m. birželio 30 d. Buvo nustatyta, kad Bendrijos pramonės PET pardavimų Bendrijos rinkos kainos nuolatos didėjo. Vidutinė pardavimo kaina per devynių mėnesių laikotarpį buvo maždaug 40 % didesnę už vidutinę kainą per TL. Kainų augimas buvo spartesnis už sąnaudų augimą (maždaug 20 %), dėl ko pagerėjo Bendrijos pramonės finansinė padėtis. Nepaisant to, per šį devynių mėnesių laikotarpį Bendrijos pramonės vidutinė pardavimų grąža vis tiek buvo neigiama ir lygi – 2 %, o tai rodo, kad jos finansinė veikla išliko nepatenkinama ir nepasiekė tokio lygio, kuris galėtų užtikrinti šios pramonės gyvybingumą.

(77) Šį esminį kainų pasikeitimą iš esmės nulėmė padidėjusios žalios naftos kainos, pradėjusios augti nuo 1999 metų vidurio, kurios turėjo didelės įtakos visų polimerų kainoms keliais mėnesiais vėliau. Taip pat reikėtų paminėti, kad Bendrijos pramonės pardavimai ir rinkos dalis stabiliai didėjo subsidijuoto importo sąskaita. Tačiau subsidijuoto importo apimties sumažėjimas gali būti antisubsidinio tyrimo inicijavimo pasekmė. Šiuo atveju dėl dolerio ir euro keitimo kurso svyravimų nagrinėjamas importas taip pat buvo mažiau patrauklus.

(78) Reikėtų pastebėti, kad keitimo kursai, o taip pat žalios naftos kaina, yra ypač nepastovūs ir jų pasikeitimai gali būti tik laikini. Be to, jeigu vykstantis antisubsidinis tyrimas būtų nutrauktas neįvedant priemonių, subsidijuotas importas galėtų greitai atgauti savo rinkos dalį.

(79) Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, buvo padaryta išvada, kad raida pasibaigus TL nerodo, kad subsidijuoto importo padaryta žala dingo. Todėl kompensacinių priemonių įvedimas nėra akivaizdžiai netinkamas.

7. Išvada dėl žalos

(80) Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo gauta kitų argumentų dėl Bendrijos pramonės patirtos žalos, patvirtinama išvada, kad Bendrijos pramonė patyrė esminės žalos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 8 straipsnyje ir išdėstyta laikinojo reglamento 265–268 konstatuojamosiose dalyse.

G. PRIEŽASTINIS RYŠYS

(81) Kelios suinteresuotos šalys ir toliau teigė, kad Komisija padarė neteisingą išvadą, kad nagrinėjamų šalių kilmės importas buvo Bendrijos pramonės patirtos žalos priežastis, kadangi, jų manymu, šios pramonės padėtį ir kainų dydį Bendrijos rinkoje nulėmė kitų veiksnių derinys. Jie ir vėl pakartojo argumentus, kurie buvo pateikti laikinuoju etapu (įskaitant dėl žaliavų kainos, perteklinių gamybos pajėgumų, PET gamintojų konkurencijos).

(82) Atsižvelgiant į tai, kad dėl Bendrijos pramonės patirtos žalos priežasčių nebuvo gauta jokių kitų argumentų, patvirtinama išvada, kad PET importas iš nagrinėjamų šalių padarė žalos Bendrijos pramonei, kaip nurodyta laikinojo reglamento 290 konstatuojamojoje dalyje.

H. BENDRIJOS INTERESAS

1. Tikėtinas priemonių įvedimo poveikis vartotojų pramonei

a) Tolesnis tyrimas

(83) Atsižvelgusi į prastą vartotojų bendradarbiavimą pirmuoju tyrimo etapu, Komisija nusprendė ištirti galimą priemonių įvedimo poveikį vartotojų pramonei. Todėl Komisija išsiuntė 90 naujų supaprastintų klausimynų PET vartotojams. Su kai kuriais iš jų jau buvo susisiekta, tačiau atsakymai nebuvo gauti. 19 anksčiau nebendradarbiavusių bendrovių pateikė prasmingus atsakymus per nustatytus terminus.

Naujos bendradarbiaujančios bendrovės:

- trys ruošinių ir butelių gamintojai:

Lux PET GmbH & Co. (Liuksemburgas)

Puccetti SpA (Italija)

EBP SA (Ispanija)

- keturi PET plėvelių ir lakštų gamintojai, naudojantys nagrinėjamą produktą:

RPC Cobelplast Montonate Srl (Italija)

Moplast SpA (Italija)

Alusuisse Thermoplastic (JK)

Klöckner Pentaplast BV (Nyderlandai)

- keturi nealkoholinių gėrimų gamintojai:

L'Abeille (Prancūzija)

Pepsico Food Beverages Intl. Ltd (Italija)

Pepsico France (Prancūzija)

Europe Embouteillage Snc (Prancūzija)

- aštuoni mineralinio ir šaltinio vandens gamintojai:

Aguas Minerales Pasqual SL (Ispanija)

Eycam Perrier SA (Ispanija)

Font Vella SA & Aguas de Lanjarón SA (Ispanija)

Italaquae SpA (Italija)

Neptune SA (Prancūzija)

Roxane SA (Prancūzija)

San Benedetto (Italija)

Società generale delle acque minerali arl (Italija)

Bendrovių, kurios užpildė pirmąjį arba antrąjį klausimyną, pateikti duomenys apėmė 26 % Bendrijos PET vartojimo per TL. Apibendrinus šią informaciją nustatyti sąnaudų duomenys laikomi reprezentatyviais įvairiems vartotojų subsektoriams, kadangi atskirų bendrovių informacija tame pačiame subsektoriuje buvo itin nuosekli.

(84) Įvedus laikinąsias priemones, buvo gauti keli vartotojų arba juos atstovaujančių asociacijų pareiškimai. Juose daugiausia buvo pateikta pastabų dėl ankstesnės PET rinkos raidos ir buvo aptariamas galimas priemonių poveikis vartotojų sektoriams. Šiuos pareiškimus pateikė:

- Schmalbach-Lubeca, didžiausias taros gamintojas Europoje (18 % Bendrijos PET vartojimo);

- Europos plastiko taros gamintojų asociacija (EUPC);

- UNESDA, nealkoholinių gėrimų gamintojus atstovaujanti asociacija;

- Nestlé grupė, patvirtinusi, kad duomenys apie Prancūzijos rinką yra reprezentatyvūs visai jų Europos rinkai. (Bendri grupės PET pirkimai Europoje sudaro apie 9 % Bendrijos PET vartojimo, iš kurių 3 % skirti vien Prancūzijos rinkai).

Buvo atsižvelgta į šiuos pareiškimus, o taip pat į vandens gamintojus (kurie apie save pranešė per pirmąjį tyrimo etapą) atstovaujančių asociacijų pareiškimus. Visi pareiškimai sudaro ne mažiau kaip pusę rinkos.

b) Vartotojų sektorių apibūdinimas

(85) Išanalizavus visą pateiktą informaciją buvo nustatyta, kad vartotojų sektorių, kuris anksčiau atrodė sudarytas iš trijų grupių (ruošinių gamintojų, vandens gamintojų ir integruotų nealkoholinių gėrimų gamintojų), būtų tiksliau apibūdinti kaip dvi grupes:

- taros gamintojai, įskaitant ruošinių ir butelių gamintojus bei lakštų gamintojus. Šie vartotojai užsiima paprasta transformacijos veikla, todėl PET kaina yra pats svarbiausias jų sąnaudų elementas. Butelių ir ruošinių gamintojai didžiąją savo produkcijos dalį parduoda nealkoholinių gėrimų gamintojams. Lakštų gamintojai, kurie sudaro tik nedidelę taros gamintojų sektoriaus dalį, produkciją parduoda pačioms įvairiausioms pramonės šakoms, kuriose lakštai daugiausia naudojami prekėms fasuoti.

- nealkoholinių gėrimų išpilstytojai, įskaitant gazuoto vandens ir negazuotų nealkoholinių gėrimų, pieno, vaisių sulčių ir pan. išpilstytojus. Šios vartotojų grupės suskirstymas į vandens ir nealkoholinių gėrimų gamintojus netikslingas, kadangi daugeliu atveju tas pats gamintojas išpilsto ir vandenį, ir nealkoholinius gėrimus. Tikslingiau būtų daryti skirtumą tarp įvairių jų gaminamų gėrimų, kadangi PET kainų dalis jų gamybos sąnaudose santykinai priklauso nuo konkrečių gėrimų gamybos sąnaudų (limonadui ar vaisių sultims reikalingos brangesnės sąnaudos nei vandeniui). Bet kuriuo atveju, PET išlieka gana svarbiu sąnaudų elementu ir problemos, su kuriomis susiduria išpilstytojai dėl PET tiekimo, yra panašios, nepriklausomai nuo jų išpilstomo produkto.

(86) Reikia pastebėti, kad tarp taros gamintojų (neišskiriant lakštų gamintojų) ir išpilstytojų yra labai glaudus darbinis ryšys.

- Išpilstytojai superka beveik visą taros gamintojų produkciją.

- Kiekvienas taros gamintojas turi labai ribotą klientų skaičių (dažnai tik vieną).

- Taros gamintojai su savo klientais dirba sutarčių pagrindu, o šiose sutartyse labai dažnai numatomos nuostatos, kurios leidžia automatiškai atsižvelgti į PET kainų pasikeitimus, arba dėl jų sąlygų pakeitimo deramasi nuolat.

Todėl toliau aprašyto priemonių poveikio nederėtų apibendrinti, kadangi didžioji priemonių poveikio dalis bus tiesiogiai perduota pagrindiniams taros gamintojų klientams, t. y. nealkoholinių gėrimų išpilstytojams.

c) Numatomas priemonių poveikis vartotojams

(87) Atsižvelgus į naujus pateiktus duomenis, vartotojų, kurie pateikė skaičiais išreikštą informaciją, padėtis buvo tokia:

| | PET vartojimas, išreikštas Bendrijos vartojimo % | PET, išreikštas gamybos sąnaudų % | Darbuotojai, dirbantys su PET turinčiais produktais |

Taros gamintojai | Ruošinių ir butelių gamintojai | 7 | 66 | 770 |

Lakštų gamintojai | 1 | 55 | 186 |

Nealkoholinių gėrimų išpilstytojai | Mineralinis ir šaltinio vanduo | 18 | 24 | 6766 |

Gaivieji gėrimai | 1 | 9 | 298 |

VISO | | 26 | | 8020 |

d) Poveikis taros gamintojams

(88) Buvo apskaičiuota, kad, įvedus siūlomas kompensacines priemones, atsižvelgiant į nagrinėjamų šalių kilmės PET pirkimų apimtį per TL, taros gamintojų, gaminančių ruošinius ir butelius, gamybos sąnaudos padidės 0,75 %. Priemonių poveikis lakštų gamintojams būtų panašus, t. y. apie 0,4 % padidėjimas. Kadangi taros gamintojai turi sutartinių ryšių su savo klientais, tikėtina, kad didžiąją šio kainų padidėjimo dalį taros gamintojai galės perkelti savo klientams. Todėl laikoma, kad kompensacinių priemonių poveikis šių bendrovių pelningumui bus labai nedidelis.

e) Poveikis nealkoholinių gėrimų išpilstytojams

(89) Buvo apskaičiuota, kad, įvedus siūlomas kompensacines priemones, atsižvelgiant į nagrinėjamų šalių kilmės PET pirkimų apimtį per TL, nealkoholinių gėrimų išpilstytojų gamybos sąnaudos vidutiniškai padidės mažiau kaip 0,2 %. Todėl galima laikyti, kad sąnaudų padidėjimas bus nežymus.

2. Mažmeninė gėrimų kaina

(90) Buvo nustatyta, kad per pastarąjį dešimtmetį į butelius išpilstyto vandens ir nealkoholinių gėrimų kainos kasmet gana pastoviai padidėdavo 1–2 % (Eurostato mažmeninių kainų indekso statistiniai duomenys). Per tą patį laikotarpį PET kainos buvo itin nepastovios, tačiau tai neturėjo jokios įtakos į butelius išpilstyto vandens ir nealkoholinių gėrimų kainoms. Todėl atmetamas argumentas dėl galimo priemonių infliacinio poveikio mažmeninėms į butelius išpilstyto vandens ir nealkoholinių gėrimų kainoms.

3. Tikėtinas priemonių įvedimo poveikis Bendrijos pramonei ir tiekėjų pramonei

(91) Labai tikėtina, kad siūlomos priemonės bus naudingos Bendrijos pramonei, kuri, įgyvendindama restruktūrizavimo priemones ir įspūdingai padidindama produktyvumą, parodė savo ryžtą išsilaikyti sparčiai augančioje Bendrijos rinkoje. Priemonių įvedimas leis šiai pramonei padidinti pelningumą ir suteiks galimybių daryti naujas investicijas, kas šioje daug kapitalo reikalaujančioje veikloje yra gyvybiškai svarbu, siekiant užtikrinti jos ilgalaikį gyvybingumą Bendrijoje.

(92) Kadangi Bendrijos tiekėjų pramonės padėtis priklauso nuo Bendrijos PET gamintojų finansinės padėties, pastarųjų padėties pagerėjimas įvedus priemones taip pat bus naudingas tiekėjų pramonei. Tą patvirtino bendradarbiaujančios tiekėjų pramonės bendrovės.

4. Išvados dėl Bendrijos intereso

(93) Remiantis papildoma iš vartotojų gauta informacija, daroma išvada, kad priemonių poveikis vartotojams bus nedidelis. Kadangi taros gamintojai gali didžiąją padidėjusių sąnaudų dalį perkelti savo klientams, prognozuojama, kad bendras priemonių poveikis gėrimų gamintojams turės tik nedidelės įtakos bendram šio sektoriaus pelningumui.

(94) Be to, patvirtinama, kad ruošinių gamybos iškėlimas už Bendrijos ribų nėra tikėtinas, kad PET kainų svyravimai dažniausia nedaro didelės įtakos nealkoholinių gėrimų mažmeninėms kainoms, o priemonių įvedimas akivaizdžiai atitinka Bendrijos pramonės ir tiekėjų pramonės interesus.

(95) Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo gauta jokių kitų argumentų dėl Bendrijos pramonės intereso, patvirtinama laikinojo reglamento išvada, kad nėra svarių priežasčių neįvesti priemonių, kaip išdėstyta jo 344 konstatuojamojoje dalyje.

I. MUITŲ NEĮVEDIMAS

(96) Atsižvelgiant į pirmiau pateiktas išvadas, kad Indonezijos, Korėjos ir Taivanio kilmės importo visos šalies svertiniai vidutiniai subsidijų skirtumai yra de minimis, priimamas galutinis sprendimas neįvesti kompensacinių priemonių šių šalių kilmės importo atžvilgiu. Todėl procedūra importo iš šių šalių atžvilgiu turėtų būti nutraukta.

J. GALUTINĖ VEIKSMŲ EIGA

(97) Atsižvelgiant į išvadas, padarytas dėl subsidijavimo, žalos, priežastinio ryšio ir Bendrijos intereso, manoma, kad reikėtų imtis galutinių kompensacinių priemonių, kad būtų užkirstas kelias tolimesnei žalai Bendrijos pramonei dėl subsidijuoto importo iš Indijos, Malaizijos ir Tailando.

(98) Kadangi nebuvo pateikta naujos informacijos, patvirtinama žalos pašalinimo lygio nustatymo metodika, apibūdinta laikinojo reglamento 349 ir 350 konstatuojamosiose dalyse.

(99) Siekiant išvengti, kad dėl PET kainų svyravimo, kurį iššaukia žalios naftos kainų svyravimas, nebūtų surenkami didesni muitai, laikoma tikslinga įvesti muitų normas, kurios būtų lygios konkrečiai sumai už vieną toną. Šios sumos gaunamos taikant kompensacinio muito normą CIF eksporto kainoms, kurios buvo naudojamos žalos pašalinimo lygiui per TL apskaičiuoti.

(100) Taip buvo apskaičiuotos toliau nurodytos kompensacinių muitų normos (eurais už toną) bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams:

a) INDIJA

Reliance Industries Limited | 41,3 EUR/t |

Pearl Engineering Polymers Limited | 31,3 EUR/t |

Elque Polyesters Limited | 22,0 EUR/t |

Futura Polymer Limited | 0 |

b) MALAIZIJA

MPI Polyester Industries Sdn. Bhd. | 0 |

Hualon Corporation (M) Sdn. Bhd. | 16,6 EUR/t |

c) TAILANDAS

Thai Shinkong Industry Corporation Limited | 49,1 EUR/t |

(101) Siekiant išvengti vengimo bendradarbiauti skatinimo, buvo laikoma tikslinga nustatyti, kad nebendradarbiaujančių bendrovių muito norma yra didžiausia bendradarbiaujantiems gamintojams nustatyta norma, t. y. 41,3 EUR/t Indijos gamintojams, 16,6 EUR/t Malaizijos gamintojams ir 49,1 EUR/t Tailando gamintojams.

(102) Atskirų bendrovių kompensacinio muito normos, nurodytos šiame reglamente, buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis, todėl jos atspindi padėtį, nustatytą šio tyrimo metu šių bendrovių atžvilgiu. Todėl šios muito normos (skirtingai nei visos šalies muitas, taikomas "visoms kitoms bendrovėms") taikomos tik konkrečiai nurodytiems juridiniams asmenims. Importuoti produktai, kuriuos pagamino bet kuri kita bendrovė, konkrečiai nenurodyta šio reglamento vykdomojoje dalyje savo pavadinimu ir adresu, įskaitant su konkrečiai išvardytais subjektais susijusius subjektus, negali pasinaudoti šiomis normomis ir joms taikoma "visoms kitoms bendrovėms" skirta muito norma.

(103) Bet kuris reikalavimas taikyti šias atskirų bendrovių kompensacinio muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įsteigus naujus gamybos arba pardavimų subjektus) turėtų būti nedelsiant adresuojami Komisijai [7] su visa reikiama informacija, visų pirma apie pasikeitimus bendrovės veikloje, susijusius su gamyba, vidiniais pardavimais ir pardavimais eksportui, susijusius su, pvz., tuo pavadinimo pasikeitimu arba tuo pasikeitimu gamybos ir pardavimų subjektuose. Komisija, prireikus pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu, atitinkamai pakeis reglamentą, atnaujindama sąrašą bendrovių, kurioms taikomos atskiros muito normos.

K. LAIKINOJO MUITO SURINKIMAS

(104) Atsižvelgiant į kompensuotinų subsidijų sumą, nustatytą eksportuojantiems gamintojams, ir atsižvelgiant į Bendrijos pramonei padarytos žalos rimtumą, laikoma, kad būtina galutinai surinkti sumas, užtikrintas laikinuoju kompensaciniu muitu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1741/2000, iki įvedamo galutinio muito normos dydžio. Jeigu galutiniai muitai yra didesni už laikinuosius muitus, galutinai surenkamos tik sumos, lygios laikiniesiems muitams. Sumos, užtikrintos laikinaisiais kompensaciniais muitais, įvestais tam tikro Taivanio kilmės polietileno tereftalato importui, grąžinamos.

L. ĮSIPAREIGOJIMAI

(105) Įvedus laikinuosius kompensacinius muitus, du eksportuojantys Indijos gamintojai pasiūlė įsipareigojimą dėl kainos, kaip numatyta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje.

(106) Komisija mano, kad galima priimti Reliance Industries Limited ir Pearl Engineering Polymers Limited pasiūlytus įsipareigojimus [8], kadangi jie pašalina žalingą subsidijavimo poveikį. Be to, reguliarios ir išsamios ataskaitos, kurias bendrovės įsipareigojo teikti Komisijai, užtikrins veiksmingą stebėseną. Šių bendrovių pardavimų struktūra yra tokia, kad Komisijos manymu įsipareigojimo apėjimo rizika yra labai nedidelė.

(107) Siekiant užtikrinti veiksmingą įsipareigojimo laikymąsi ir stebėseną, pateikiant prašymą išleisti į laisvą apyvartą pagal įsipareigojimą, nuo muito atleidžiama tik su sąlyga, kad atitinkamos valstybės narės muitinei pateikiama eksportuojančių gamintojų, kurių įsipareigojimai buvo priimti, išduota galiojanti "įsipareigojimo sąskaita-faktūra", kurioje nurodyta priede išvardyta informacija. Jeigu tokia sąskaita-faktūra nepateikiama arba jeigu ji neatitinka muitinei pateikto produkto, mokamas atitinkamo dydžio kompensacinis muitas, siekiant užtikrinti veiksmingą įsipareigojimų taikymą.

(108) Padarius pažeidimą arba panaikinus įsipareigojimą, remiantis pagrindinio reglamento 13 straipsnio 9 ir 10 dalimis, galima įvesti kompensacinį muitą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Polietileno tereftalato, kurio klampumo koeficientas 78 ml/g arba didesnis pagal DIN (Deutsche Industrienorm) 53728, klasifikuojamo KN kodu 39076020 ir KN kodu ex39076080 (TARIC kodas 3907608010), importui įvedamas galutinis kompensacinis muitas.

2. Išskyrus 3 straipsnio dalyje numatytus atvejus, galutinio kompensacinio muito, taikomo produktų, kurių kilmės šalys nurodytos toliau, grynai franko Bendrijos siena kainai iki muito, norma yra lygi:

Šalis | Galutinis muitas Eurais už toną | TARIC papildomas kodas |

Indija | 41,3 | A999 |

Malaizija | 16,6 | A999 |

Tailandas | 49,1 | A999 |

3. Pirmiau nurodyti muitai netaikomi produktams, kuriuos pagamino toliau išvardytos bendrovės, kurioms taikomos toliau nurodytos kompensacinio muito normos:

Šalis | Bendrovė | Galutinis muitas (Eurais už toną) | TARIC papildomas kodas |

Indija | Reliance Industries Limited | 41,3 | A181 |

Indija | Pearl Engineering Polymers Limited | 31,3 | A182 |

Indija | Elque Polyesters Limited | 22,2 | A183 |

Indija | Futura Polymer Limited | 0 | A184 |

Malaizija | MPI Polyester Industries Sdn. Bhd. | 0 | A185 |

Malaizija | Hualon Corporation (M) Sdn. Bhd. | 16,6 | A186 |

Tailandas | Thai Shingkong Industry Corporation Limited | 49,1 | A190 |

4. Jeigu iki išleidimo į laisvą apyvartą prekės buvo sugadintos ir todėl faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina padalijama muitinės vertei nustatyti remiantis Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 [9] 145 straipsniu, kompensacinio muito, apskaičiuoto remiantis pirmiau nurodytais dydžiais, suma sumažinama ta dalimi procentais, kuri atitinka faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos padalijimą.

5. Nepaisant 1 straipsnio dalies, galutinis muitas netaikomas importui, išleistam į laisvą apyvartą pagal 2 straipsnio nuostatas.

6. Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios nuostatos dėl muitų mokesčių.

2 straipsnis

1. Importas yra atleidžiamas nuo 1 straipsniu įvestų kompensacinių muitų, jeigu 3 straipsnio dalyje minimos bendrovės jį pagamino ir tiesiogiai eksportuoja (t. y. išrašo sąskaitą-faktūrą ir išsiunčia) bendrovei, veikiančiai kaip importuotojas į Bendriją, deklaruoja jį atitinkamu TARIC papildomu kodu ir jeigu tenkinami reikalavimai, nustatyti 2 straipsnio dalyje.

2. Pateikiant prašymą išleisti į laisvą apyvartą, produktai neapmuitinami, jeigu atitinkamų valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti "įsipareigojimo sąskaita-faktūra", išduota 3 straipsnio dalyje nurodytų eksportuojančių bendrovių, kurioje pateikti esminiai elementai, išvardyti šio reglamento priede. Prekės neapmuitinamos, jeigu jas deklaravus ir pateikus muitinei prekės tiksliai atitinka "įsipareigojimo sąskaitoje-faktūroje" nurodytą apibūdinimą.

3. Importas, prie kurio pridedama "įsipareigojimo sąskaita-faktūra", deklaruojamos tokiais TARIC papildomais kodais:

Bendrovė | Šalis | TARIC papildomas kodas |

Reliance Industries Limited | Indija | A181 |

Pearl Engineering Polymers Limited | Indija | A182 |

3 straipsnis

Sumos, užtikrintos laikinaisiais kompensaciniais muitais, įvestais pagal Reglamentą (EB) Nr. 1741/2000 Indijos, Malaizijos ir Tailando kilmės tam tikro polietileno tereftalato importui, surenkamos taikant galutinai įvesto muito normą. Užtikrintos sumos, kurios viršija galutinę kompensacinių muitų normą, grąžinamos.

4 straipsnis

Antisubsidinė procedūra dėl Indonezijos, Korėjos Respublikos ir Taivanio kilmės tam tikro polietileno tereftalato importo nutraukiama.

5 straipsnis

Sumos, užtikrintos laikinaisiais kompensaciniais muitais, įvestais pagal Reglamentą (EB) Nr. 1741/2000 Taivanio kilmės tam tikro polietileno tereftalato importui, grąžinamos.

6 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną nuo jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2000 m. lapkričio 27 d.

Tarybos vardu

Tarybos pirmininkas

L. Fabius

[1] OL L 288, 1997 10 21, p. 1.

[2] OL L 199, 2000 8 5, p. 6.

[3] OL L 199, 2000 8 5, p. 48.

[4] OL C 319, 1999 11 6, p. 2.

[5] Kanada – priemonės, turinčios įtakos civilinių orlaivių eksportui, apeliacinės instancijos ataskaita, Dok. WT/DS70/AB/R, 1999 m. rugpjūčio 2 d. (149 ir sub. konstatuojamosios dalys).

[7] European CommissionDirectorate-General TradeDirectorate CTERV 0/13Rue de la Loi/Wetstraat 200B-1049 Brussels

[8] Žr. šio Oficialiojo leidinio 88 p.

[9] OL L 253, 1993 10 11, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 502/1999 (OL L 65, 1999 3 12, p. 1).

--------------------------------------------------

PRIEDAS

2 straipsnio 2 dalyje minimoje įsipareigojimo sąskaitoje-faktūroje nurodomi šie elementai:

1. Įsipareigojimo sąskaitos-faktūros numeris.

2. TARIC papildomas kodas, pagal kurį sąskaitoje-faktūroje nurodytos prekės deklaruojamos muitinei Bendrijos pasienyje (kaip nurodyta reglamente).

3. Tikslus prekių apibūdinimas, įskaitant:

- produkto pranešimo kodo numerį (PPK) (nustatytą įsipareigojime, kurį pasiūlė atitinkamas gaminantis eksportuotojas),

- KN kodą,

- kiekį (nurodomą vienetais).

4. Pardavimo sąlygų apibūdinimas, įskaitant:

- kainą už vienetą,

- taikomas mokėjimo sąlygas,

- taikomas pristatymo sąlygas,

- bendras nuolaidas ir grąžinimus.

5. Bendrovės, kuri veikia kaip importuotojas ir kuriai bendrovė tiesiogiai išrašo sąskaitą-faktūrą, pavadinimas.

6. Bendrovės, kuri išrašė įsipareigojimo sąskaitą-faktūrą, pareigūno vardas ir pavardė bei tokia pasirašyta deklaracija:

"Aš, toliau pasirašęs, patvirtinu, kad šioje sąskaitoje-faktūroje nurodytų prekių pardavimas tiesioginiam eksportui į Europos bendriją atliekamas pagal… [bendrovės pavadinimas] pasiūlytą ir Europos Komisijos Sprendimu 2000/745/EB priimtą įsipareigojimą ir jo sąlygas. Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje-faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga."

--------------------------------------------------