Tarybos Sprendimas

2000 m. gruodžio 20 d.

dėl programos, skatinančios Europos garso ir vaizdo kūrinių kūrimą, platinimą bei skatinimą, įgyvendinimo (MEDIA Plius – kūrimas, platinimas ir reklama) (2001–2005 m.)

(2000/821/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 157 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

kadangi:

(1) Komisija, bendradarbiaudama su pirmininkaujančiu asmeniu, 1998 m. balandžio 6–8 dienomis Birmingeme surengė konferenciją dėl Europos garso ir vaizdo kūrinių tema "Skaitmeninio amžiaus perspektyvos ir galimybės". Pasitarimų metu paaiškėjo, kad reikia sustiprinti paramos Europos garso ir vaizdo pramonei, ypač Europos garso ir vaizdo kūrinių kūrimo, platinimo ir reklamos srityje, programą. Be to, skaitmeniniame amžiuje veikla garso ir vaizdo srityje taip pat prisideda prie naujų darbo vietų kūrimo, ypač gaminant bei skleidžiant garso ir vaizdo turinį.

(2) 1998 m. kovo 28 d. Taryba, patvirtindama Europos garso ir vaizdo konferencijos Birmingeme rezultatus, pabrėžė poreikį skatinti stiprios ir konkurencingos Europos garso ir vaizdo programos pramonės kūrimą, ypač atsižvelgiant į Europos kultūrinę įvairovę ir specifines sąlygas, esančias siaurose kalbinėse zonose.

(3) 1998 m. spalio 26 d. aukšto lygio grupės ataskaitoje dėl garso ir vaizdo politikos, pavadintoje "Skaitmeninis amžius: Europos garso ir vaizdo politika", pripažįstama, jog reikia stiprinti paramos priemones kinematografijos bei garso ir vaizdo pramonei, ypač remiant MEDIA programą šios pramonės dydžiui ir strateginei svarbai proporcingomis lėšomis.

(4) Europos garso ir vaizdo kūrinių gamybos ir platinimo perspektyvos bei jų turinio prieinamumas buvo pagrindinės diskusijų temos, nagrinėtos Helsinkyje 1999 m. rugsėjo 10 ir 11 d. forume dėl garso ir vaizdo politikos, pavadintame "Europos turinys skaitmeniniam tūkstantmečiui", pirmininkaujančio asmens organizuotame bendradarbiaujant su Komisija.

(5) Komisijos pranešime Europos Parlamentui ir Ministrų Tarybai, pavadintame "Garso ir vaizdo politika: tolimesni žingsniai", Komisija pripažįsta poreikį padidinti valstybės paramą, ypač Bendrijos lygiu, Europos garso ir vaizdo pramonės konkurencingumui stiprinti.

(6) Žaliojoje knygoje apie "Telekomunikacijų, žiniasklaidos ir informacijos technologijų sektorių suartėjimą bei išvadas reglamentavimui" pabrėžiamas geros kokybės turinio sumažėjimo pavojus skaitmeninėje ir analoginėje televizijos rinkoje.

(7) Komisijos surengtame viešame specialistų pasitarime dėl Žaliosios knygos buvo pabrėžta būtinybė sukurti Europos garso ir vaizdo turinio platinimo ir reklamavimo tradicinėmis bei naujomis laikmenomis skaitmeninėje aplinkoje rėmimo sistemą.

(8) Savo 1999 m. rugsėjo 27 d. išvadose, padarytose remiantis viešojo specialistų pasitarimo apie konvergencijos Žaliąją knygą [1] rezultatais, Taryba pakvietė Komisiją atsižvelgti į šiuos rezultatus teikiant pasiūlymus priemonėms, skirtoms Europos garso ir vaizdo, įskaitant ir daugialypės terpės pramonei, stiprinti.

(9) 1999 m. gruodžio 14 d. savo pranešime "Bendrijos garso ir vaizdo politikos principai bei gairės skaitmeniniame amžiuje" Komisija nustatė garso ir vaizdo sektoriaus prioritetus 2000–2005 metams.

(10) Komisija įgyvendino programą "Veiksmų programa Europos garso ir vaizdo pramonės plėtrai skatinti" (MEDIA) (1991–1995 m.), patvirtintą Tarybos sprendimu 90/685/EEB [2], ir tai ypač apėmė priemones, skirtas Europos garso ir vaizdo kūrinių kūrimui bei platinimui remti.

(11) Nuodugniau nagrinėdama Žaliąją knygą "Strategijos pasirinkimas Europos programos pramonei stiprinti Europos Sąjungos garso ir vaizdo politikos kontekste" 1995 m. lapkričio mėnesį Komisija pateikė pasiūlymą priimti Tarybos sprendimą, įsteigiantį Europos garantijų fondą kinui ir televizijos gamybai remti [3], ir tai 1996 m. spalio 22 d. Europos Parlamentas įvertino palankiai [4].

(12) Bendrijos Europos garso ir vaizdo pramonės raidos bei stiprinimo strategija buvo patvirtinta pagal MEDIA II programą (1996–2000 m.), priimtą Tarybos sprendimu 95/563/EB [5] ir Tarybos sprendimu 95/564/EB [6]. Remiantis patirtimi, įgyta įgyvendinant šią programą, ir atsižvelgiant į pasiektus rezultatus, reikia užtikrinti jos tęstinumą.

(13) Savo ataskaitoje apie rezultatus, pasiektus įgyvendinant MEDIA II (1996–2000 m.) programą nuo 1996 m. sausio 1 d. iki 1998 m. birželio 30 d., Komisija mano, kad programa patenkina Bendrijos pagalbos nacionalinei pagalbai subsidiarumo principą, kadangi sritys, į kurias įsiterpia MEDIA II, papildo sritis, į kurias tradiciškai įsiterpia nacionalinis pagalbos mechanizmas.

(14) Remiantis Sutarties 151 straipsnio 4 dalimi būtina atsižvelgti į garso ir vaizdo sektoriaus kultūrinius aspektus.

(15) Remiantis derybų mandatu, kurį Komisijai suteikė Taryba, artėjančiose Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) derybose Sąjunga turėtų užtikrinti, kaip Urugvajaus derybų raunde, kad Bendrija ir jos valstybės narės išlaiko galimybę saugoti ir plėtoti savo kompetenciją nustatant ir įgyvendinant kultūrinę bei garso ir vaizdo įrašų politiką siekiant tikslo išsaugoti savo kultūrinę įvairovę.

(16) Laikydamasis to paties požiūrio Europos Parlamentas savo 1999 m. lapkričio 18 d. rezoliucijoje pripažino ypatingą Europos garso ir vaizdo sektoriaus vaidmenį palaikant kultūrinį pliuralizmą, sveiką ekonomiką ir išraiškos laisvę, vėl patvirtino savo įsipareigojimą dėl Urugvajaus derybų raunde pasiektos veiksmų laisvės garso ir vaizdo politikos srityje ir padarė išvadą, kad Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (GATS) taisyklės kultūros paslaugoms, ypač garso ir vaizdo sektoriuje, neturėtų kelti pavojaus PPO susitariančių šalių kultūrinei įvairovei ir savarankiškumui.

(17) Norint padidinti pridėtinę Bendrijos priemonių vertę būtina užtikrinti, kad Bendrijos lygiu priimtos priemonės ir nacionalinės paramos formos papildytų vienos kitas.

(18) Būtina suderinti šį sprendimą ir Komisijos veiksmus dėl nacionalinių paramos priemonių garso ir vaizdo sektoriuje, ypač Europos kultūrinės įvairovės apsaugos interesų srityje, įgalinant nacionalinės politikos sritis atitinkamai plėtoti valstybių narių gamybos potencialą. Be to, Bendrijos parama gali būti derinama su įvairia valstybės parama.

(19) Europos garso ir vaizdo rinkos iškilimas reikalauja kurti ir gaminti Europos kūrinius, t. y. kūrinius, kurių kilmės šalys yra ir valstybės narės, ir Europos trečiosios šalys, dalyvaujančios MEDIA Plius programoje ar bendradarbiaujančios pagal sąlygas, nustatytas 1989 m. spalio 3 d. Tarybos direktyvoje 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo [7].

(20) Po kelerių metų skaitmeninė revoliucija reikš, kad Europos vaizdo ir garso kūriniai bus daug lengviau prieinami dėl naujų garso ir vaizdo turinio perdavimo būdų ir daug plačiau įgyjami už savo kilmės šalies ribų.

(21) Garso ir vaizdo programos pramonės konkurencingumas priklauso nuo pažangių technologijų naudojimo programos kūrimo, gamybos ir reklamavimo etapuose. Todėl reikia užtikrinti tinkamą ir veiksmingą suderinimą su priemonėmis, priimtomis pažangių technologijų srityje, ypač su Europos Bendrijos penktąja pamatine mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programa (1998–2002 m.), kaip priimta Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 182/1999/EB [8], būsima Šešta pamatine programa ir naujomis įvairiakalbės produkcijos gamybos galimybėmis, kad būtų darna su priemonėmis, taikomomis šiose programose, ypač kreipiant dėmesį į garso ir vaizdo rinkoje dirbančių smulkių ir vidutinių įmonių (SVĮ) poreikius bei galimybes.

(22) Kad galėtų remti Europos garso ir vaizdo projektus, Komisija ištirs galimybę papildomai finansuoti pagal kitas Bendrijos priemones, ypač pagal "Elektroninės Europos" planą ir iniciatyvas, išplaukiančias iš Lisabonos Europos Vadovų Tarybos išvadų, tokių kaip Europos investicijų bankas (EIB), Europos investicijų fondas (EIF) ir tyrimų bendrosios programos. Garso ir vaizdo sektoriaus specialistams turi būti pranešta apie įvairius paramos planus, prieinamus jiems Europos Sąjungoje.

(23) Pagal Lisabonos Europos Vadovų Tarybos išvadas, Taryba ir Komisija iki 2000 m. pabaigos turi pateikti ataskaitą dėl nuolatinės EIB ir EIF finansinių priemonių patikros, kad būtų galima perskirstyti finansavimą pradedantiems verslą, pažangių technologijų firmoms ir mikroįmonėms, taip pat kitoms rizikos kapitalo iniciatyvoms bei garantiniams susitarimams, kuriuos pateikia EIB ir EIF. Turint tai omenyje, ypač turėtų būti skiriamas dėmesys garso ir vaizdo pramonei, kad būtų pagerintas jos patekimas į kapitalo rinkas ir padidintas jos konkurencingumas.

(24) Savo ataskaitoje "Darbo galimybės informacinėje visuomenėje", pateiktoje Europos Vadovų Tarybai, Komisija paminėjo labai svarbų darbo vietų kūrimo potencialą, kurį formuoja naujos garso ir vaizdo paslaugos.

(25) Savo pranešime apie Bendrijos paramą užimtumui Komisija pripažino teigiamą MEDIA II programos įtaką užimtumui garso ir vaizdo sektoriuje.

(26) Todėl reikia palengvinti investicijų į Europos garso ir vaizdo pramonę plėtrą ir pakviesti valstybes nares įvairiai skatinti darbo vietų kūrimą šioje pramonėje.

(27) MEDIA Pliusprograma turėtų leisti sukurti aplinką, palankią verslumo įgūdžiams ir investicijoms, kad būtų garantuota Europos garso ir vaizdo sektoriaus vieta pasaulio ekonomikoje bei veiksmingas kultūrinės įvairovės reklamavimas.

(28) Indėlis, kurį SVĮ gali įnešti į garso ir vaizdo sektoriaus plėtrą, turėtų būti gerai išnaudotas.

(29) Reikia pagerinti Europos kinematografijos kūrinių platinimo bei reklamavimo sąlygas Europos ir tarptautinėje rinkose. Turėtų būti skatinamas bendradarbiavimas tarp tarptautinių bei nacionalinių platintojų, kino teatrų savininkų ir gamintojų; turėtų būti skatinamas platintojų, ypač SVĮ, tinklų kūrimas ir remiami bendri veiksmai reklamuojant bendrąsias programų sudarymo priemones europiniu lygiu.

(30) Reikia gerinti Europos kūrinių transliavimo per televiziją perspektyvas Europos ir tarptautinėje rinkose. Atsižvelgiant į pagrindinį vaidmenį, kurį televizijos kanalai gali suvaidinti skleidžiant Europos kūrinius, ir į tai, kad šiuo metu tokiems kūriniams savo programose jie skiria nepakankamai laiko, svarbu, kad Europos transliuotojai (kaip nustatyta Direktyvos 89/552/EEB 2 straipsnyje), pirkdami kitose valstybėse narėse pagamintus kūrinius, skatintų Europos programų perdavimą.

(31) Reikia palengvinti nepriklausomų Europos gamybos bei platinimo kompanijų patekimą į rinką ir remti Europos kūrinius bei kompanijas garso ir vaizdo sektoriuje.

(32) Turėtų būti pagerintas visuomenės priėjimas prie Europos garso ir vaizdo kūrinių paveldo, ypač keičiant jį į skaitmenines technologijas ir kuriant europinio lygio tinklą.

(33) Europos turinio savininkai turėtų būti skatinami savo katalogus, įskaitant archyvus ir kinematografijos paveldą, keisti į skaitmeninius ir jungti į tinklą.

(34) Teikiant paramą kūrimui, platinimui ir reklamai turėtų būti atsižvelgiama į struktūrinius tikslus, pavyzdžiui, kūrybos ir gamybos potencialo plėtojimą šalyse ar regionuose, turinčiuose mažą garso ir vaizdo kūrinių gamybos pajėgumą ir (arba) esančiuose siauroje geografinėje bei kalbinėje zonoje, ir (arba) į nepriklausomos gamybos sektoriaus, ypač SVĮ, plėtrą.

(35) Asocijuotos Vidurio ir Rytų Europos šalys, kaip ir Kipras, Malta, Turkija ir tos ELPA šalys, kurios yra EEE susitarimo narės, pripažįstamos kaip potencialios Bendrijos programų dalyvės remiantis papildomu asignavimu su tomis šalimis susitarta tvarka.

(36) Kitos Europos šalys, esančios Europos konvencijos dėl televizijos be sienų narės, yra neatskiriama Europos garso ir vaizdo srities dalis ir todėl turėtų gauti galimybę dalyvauti šioje programoje remiantis papildomu asignavimu suinteresuotų šalių sutartyse nustatyta tvarka. Šios šalys turėtų galėti, jei nori ir atsižvelgia į biudžetinius apmokėjimus ar savo garso ir vaizdo pramonės prioritetus, dalyvauti šioje programoje ir pasinaudoti ribotesnio bendradarbiavimo formule, remiantis papildomu asignavimu ir specifinėmis suinteresuotų šalių sutartimis.

(37) Europos trečiosioms šalims programa tampa atvira iš anksto ištyrus jų nacionalinės teisės aktų suderinamumą su Bendrijos teisynu, ypač su Tarybos direktyva 89/552/EEB.

(38) Bendradarbiavimas su Europai nepriklausančiomis trečiosiomis šalimis, išplėtotas remiantis abipusiais ir harmoningais interesais, gali suteikti galimybę Europos garso ir vaizdo pramonei įgyti pridėtinę vertę reklamuojant, patenkant į rinką, platinant, skleidžiant ir eksploatuojant Europos garso ir vaizdo kūrinius tose šalyse. Trečiųjų šalių įtraukimas padidins Europos kultūrinės įvairovės supratimą ir skatins bendrųjų demokratinių vertybių plitimą. Toks bendradarbiavimas turėtų būti plėtojamas remiantis papildomu asignavimu ir specifinėmis taisyklėmis, nustatytomis sutartyse tarp suinteresuotų šalių.

(39) Orientacinė suma, kaip apibrėžta 1999 m. gegužės 6 d. Tarpinstitucinio susitarimo tarp Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dėl biudžetinės drausmės ir biudžetinės procedūros gerinimo [9] 34 punkte, yra įtraukta į šį sprendimą visam programos laikotarpiui, nepažeidžiant Sutartyje nustatytų biudžeto valdymo institucijos galių.

(40) Šiam sprendimui įgyvendinti reikiamos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EEB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką [10],

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Programos sukūrimas ir tikslai

1. Šiuo dokumentu sukuriama programa (toliau – programa), skirta Europos garso ir vaizdo kūrinių kūrimui, platinimui ir reklamai Bendrijoje bei už jos ribų skatinti. Ji galioja nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d., o jos tikslas yra stiprinti Europos garso ir vaizdo pramonę.

2. Programos tikslai:

a) gerinti Europos garso ir vaizdo sektoriaus, įskaitant smulkias ir vidutinio dydžio įmones, konkurencingumą Europos ir tarptautinėje rinkose, remiant Europos garso ir vaizdo kūrinių kūrimą, platinimą ir reklamą, atsižvelgiant į naujų technologijų plėtrą;

b) stiprinti tuos sektorius, kurie padeda gerinti tarptautinį Europos kūrinių judėjimą;

c) gerbti ir propaguoti Europos kalbinę bei kultūrinę įvairovę;

d) stiprinti Europos garso ir vaizdo paveldą, ypač keičiant jį skaitmeninėmis technologijomis ir kuriant tinklą;

e) plėtoti garso ir vaizdo sektorių šalyse ar regionuose, turinčiuose mažą garso ir vaizdo gamybos pajėgumą ir (arba) esančiuose siauroje geografinėje bei kalbinėje zonoje, stiprinti mažų ir vidutinių įmonių tinklų kūrimą bei jų tarptautinį bendradarbiavimą;

f) skleisti naujus garso ir vaizdo turinio pavyzdžius, naudojant naujas technologijas.

Šie tikslai įgyvendinami remiantis priede nustatyta tvarka.

2 straipsnis

Specifiniai programos tikslai kūrimo srityje

Specifiniai programos tikslai kūrimo srityje yra šie:

a) teikiant finansinę paramą skatinti gamybos projektų (meninių filmų kinui ar televizijai, kūrybinės dokumentikos, animacinių filmų kinui ar televizijai, kūrinių, kurių gamybai naudojamas garso ir vaizdo paveldas), kuriuos pateikia nepriklausomos įmonės, ypač smulkios ir vidutinės, ir kurie yra skirti Europos bei tarptautinei rinkoms, rengimą;

b) teikiant finansinę paramą skatinti tokių gamybos projektų rengimą, kurie naudoja naujas kūrimo, gamybos ir skleidimo technologijas.

3 straipsnis

Specifiniai programos tikslai platinimo ir skleidimo srityje

Specifiniai programos tikslai platinimo ir skleidimo srityje yra šie:

a) stiprinti Europos platinimo sektorių kino srityje, skatinant platintojus investuoti į kūrimą, įsigijimą, prekybą ir ne valstybėse narėse pagamintų Europos kino filmų reklamą;

b) skatinti platesnį tarptautinį ne valstybėse narėse pagamintų Europos filmų skleidimą Europos ir tarptautinėje rinkose, teikiant paskatas pagyvinti jų platinimą ir viešą rodymą kino teatruose, inter alia, skatinant suderintą prekybos strategiją;

c) stiprinti Europos kūrinių platinimo asmeniniam naudojimui skirtomis laikmenomis sektorių, skatinant platintojus investuoti į skaitmenines technologijas ir ne valstybėse narėse pagamintų Europos kūrinių reklamą;

d) remti nepriklausomų kompanijų sukurtų Europos televizijos programų judėjimą Bendrijoje ir už jos ribų, skatinant bendradarbiavimą tarp transliuotojų bei nepriklausomų Europos platintojų ir gamintojų;

e) skatinti Europos kūrinių katalogų sudarymą skaitmeniniu formatu, skirtu naudoti naujomis laikmenomis;

f) remti Europos garso ir vaizdo bei kinematografijos kūrinių kalbinę įvairovę.

4 straipsnis

Specifiniai programos tikslai reklamos ir patekimo į rinką srityje

Reklamos ir patekimo į rinką srityje programos tikslai yra:

a) palengvinti ir skatinti Europos garso ir vaizdo bei kinematografijos kūrinių reklamavimą ir judėjimą prekybos parodose, mugėse bei garso ir vaizdo festivaliuose Europoje ir pasaulyje, kadangi tokie renginiai gali vaidinti svarbų vaidmenį reklamuojant Europos kūrinius ir formuojant specialistų tinklą;

b) skatinti Europos įmonių tinklo kūrimą remiant nacionalinių valstybinių ar privačių institucijų bendrą veiklą Europos ir tarptautinėje rinkose.

5 straipsnis

Finansinės nuostatos

1. Bendrijos paramos gavėjai turi užtikrinti pagrindinę finansavimo dalį, į kurią gali būti įtrauktas visų rūšių valstybinis finansavimas. Bendrijos finansinė parama neviršija 50 % numatytos veiklos išlaidų. Tačiau priede nurodytais tam tikrais atvejais ši dalis gali siekti 60 % numatytos veiklos išlaidų.

2. Programai įgyvendinti skirta orientacinė finansinė suma yra 350 milijonų eurų laikotarpiui, nustatytam 1 straipsnio 1 dalyje. Šios sumos paskirstymas sektoriams nurodytas priedo 1.5 skirsnyje. Metinius kreditus suteikia biudžetinės valdžios institucija, atsižvelgdama į finansines perspektyvas.

3. Nepažeidžiant susitarimų ir konvencijų, kurių susitarianti šalis yra Bendrija, programos paramą gaunančios įmonės turi priklausyti ir išlikti priklausančios, tiesiogiai ar per didžiąją akcijų dalį, valstybėms narėms ir (arba) valstybių narių piliečiams.

6 straipsnis

Finansinė parama

Programoje numatyta finansinė parama gali būti suteikiama kaip sąlygiškai grąžintinas avansas arba subsidijos, kaip tai yra nustatyta priede. Grąžintos programai įgyvendinti skirtos sumos bei sumos, gautos įgyvendinant programas MEDIA (1991–1995) ir MEDIA II (1996–2000), yra panaudojamos programos MEDIA Plius poreikiams.

7 straipsnis

Sprendimo įgyvendinimas

1. Remiantis 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta vadybos procedūra, priimamos šiam sprendimui įgyvendinti reikalingos priemonės dėl:

a) bendrųjų gairių visoms priede nurodytoms priemonėms;

b) skelbiamų konkursų turinio, kriterijų nustatymo ir projektų tvirtinimo bei atrankos tvarkos;

c) klausimų, susijusių su metiniu vidiniu programos lėšų paskirstymu, įskaitant priemonių, skirtų kūrimo, reklamos bei platinimo sektoriams paskirstymą;

d) tikrinimo ir įvertinimo veiksmų tvarkos;

e) visų siūlymų skirti Bendrijos lėšas, kurios sudaro daugiau kaip 200000 eurų kūrimui, 300000 eurų platinimui ir 200000 eurų reklamai vienam paramos gavėjui per metus. Remdamasis turima patirtimi šias sumas komitetas gali keisti;

f) 10 straipsnyje numatytų eksperimentinių projektų parinkimo.

2. Šiam sprendimui įgyvendinti reikiamos priemonės, susijusios su visais kitais klausimais, priimamos remiantis 8 straipsnio 3 dalyje nurodyta patariamąja procedūra. Ši procedūra taip pat taikoma galutinai parenkant techninės pagalbos įstaigą.

3. Techninė pagalba teikiama vadovaujantis Finansiniu reglamentu priimtomis nuostatomis.

4. Komisija nuolat ir laiku praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie šio sprendimo įgyvendinimą, ypač apie turimų lėšų naudojimą.

8 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda komitetas.

2. Kai daroma nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nurodytas laikotarpis yra du mėnesiai.

3. Kai daroma nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai.

4. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

9 straipsnis

Suderinamumas ir papildomumas

1. Įgyvendindama programą Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina, kad programa derintųsi ir papildytų kitas Bendrijos politikos sritis, programas ir veiksmus, turinčius poveikį garso ir vaizdo sferai.

2. Komisija užtikrina veiksmingą ryšį tarp šios programos ir programų bei veiksmų, vykdomų garso ir vaizdo sferoje Bendrijai bendradarbiaujant su šalimis ne narėmis ir susijusiomis tarptautinėmis organizacijomis.

10 straipsnis

Eksperimentiniai projektai

1. Eksperimentiniai projektai yra įgyvendinami visą programos, skirtos pagerinti galimybę naudotis Europos garso ir vaizdo turiniu bei pasinaudoti galimybėmis, atsirandančiomis plėtojant ir įdiegiant naujas bei pažangias technologijas, įskaitant informacijos pervedimą į skaitmeninę formą ir naujus skleidimo metodus, laikotarpį.

2. Atrenkant eksperimentinius projektus įgyvendinimui, Komisijai pataria techninio konsultavimo grupės, sudarytos iš valstybių narių paskirtų ekspertų. Potencialių projektų sąrašai nuolat pateikiami Komisijai 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

11 straipsnis

Programos atvėrimas ne valstybėms narėms

1. Programa yra atvira dalyvauti asocijuotoms Vidurio ir Rytų Europos šalims pagal sąlygas, nustatytas asociacijos sutartyse, jau sudarytose ar tose, kurios bus sudarytos su tomis šalimis dėl dalyvavimo Bendrijos programose, arba prie jų pridėtuose protokoluose.

2. Ši programa yra atvira dalyvauti Kiprui, Maltai bei toms ELPA šalims, kurios yra EEE sutarties narės, naudojant papildomus asignavimus laikantis tvarkos, dėl kurios bus susitarta su tomis šalimis.

3. Ši programa yra atvira dalyvauti šalims, kurios yra Europos Tarybos konvencijos dėl televizijos be sienų narės, tačiau nenurodytos 1 ir 2 dalyse, naudojant papildomus asignavimus tokiomis sąlygomis, kurios bus nustatytos sutartyse tarp suinteresuotų šalių.

4. Prieš atveriant programą trečiosioms Europos šalims, nurodytoms 1, 2 ir 3 dalyse, ištiriamas jų nacionalinės teisės aktų suderinamumas su Bendrijos teisynu, įskaitant Direktyvos 89/552/EEB 6 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.

5. Programa taip pat atvira bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis naudojant papildomus asignavimus ir remiantis specifinėmis sutartimis, įskaitant išlaidų pasidalinimą susitarta tvarka, nustatyta sutartyse tarp suinteresuotų šalių. 3 dalyje nurodytos Europos trečiosios šalys, kurios nenori programoje dalyvauti pilnai, turi teisę bendradarbiauti programoje šioje dalyje nustatytomis sąlygomis.

12 straipsnis

Tikrinimas ir vertinimas

1. Komisija garantuoja, kad pagal šį sprendimą taikomos priemonės iš anksto įvertinamos, vėliau tikrinamos ir vertinamos. Tai užtikrina programos prieinamumą ir jos įgyvendinimo skaidrumą.

2. Užbaigus projektus Komisija įvertina jų įgyvendinimo būdą ir poveikį, kad galėtų nustatytų, ar pasiekti programos pradžioje nustatyti tikslai.

3. Po dvejų programos įgyvendinimo metų Komisija, remdamasi gautais rezultatais, prieš tai pateikusi klausimą svarstyti 8 straipsnyje minėtam komitetui, pateikia Europos Parlamentui, Tarybai bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui įvertinimo ataskaitą dėl programos poveikio ir veiksmingumo. Jei reikia, prie ataskaitos pridedami visi pasiūlymai programai pataisyti.

4. Programos įgyvendinimo pabaigoje Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui išsamią programos įgyvendinimo ir jos rezultatų ataskaitą.

13 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja 2001 m. sausio 1 d.

Priimta Briuselyje, 2000 m. gruodžio 20 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

É. Guigou

[1] OL C 283, 1999 10 6, p. 1.

[2] OL L 380, 1990 12 31, p. 37.

[3] OL C 41, 1996 2 13, p. 8.

[4] OL C 347, 1996 11 18, p. 33.

[5] OL L 321, 1995 12 30, p. 25.

[6] OL L 321, 1995 12 30, p. 33.

[7] OL L 298, 1989 10 17, p. 23. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/36/EB (OL L 202, 1997 7 30, p. 60).

[8] OL L 26, 1999 2 1, p. 1.

[9] OL C 172, 1999 6 18, p. 1.

[10] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

1. ĮGYVENDINIMUI NUMATYTOS PRIEMONĖS

1.1. Garso ir vaizdo kūrinių kūrimo sektoriuje

Tam, kad būtų atsiliepta į verslo strategijas, atspindinčias gamybos struktūrų ir projektų įvairovę, programos priemonės teikia finansinę paramą garso ir vaizdo sektoriuje dirbančioms įmonėms, pateikdamos:

a) siūlymus projektų plėtojimui kompanijoms, turinčioms didesnį investicinį pajėgumą; arba

b) siūlymus projektų plėtojimui kompanijoms, turinčioms mažesnį investicinį pajėgumą; arba

c) siūlymus individualių garso ir vaizdo kūrinių projektų plėtojimui.

Atrankos metu dažniausiai bus atsižvelgiama į projektų europinį ir tarptautinį pobūdį, ypač į jų:

- gamybinį pajėgumą,

- tarptautinio naudojimo galimybes ir numatytas pardavimo bei platinimo strategijas,

- kokybę ir originalumą.

Parama projekto plėtrai bus suteikiama su sąlyga, kad, kai prasideda projekto gamybos etapas, projektui suteikta parama būtų iš naujo investuojama į naujus gamybos projektus.

Finansinė parama dažniausiai bus ne didesnė kaip 50 % numatytų projekto išlaidų, tačiau gali būti padidinta iki 60 % projektams, kurie padeda atskleisti Europos kalbinę ir kultūrinę įvairovę.

12 straipsnyje numatytoje ataskaitoje Komisija, atsižvelgdama į programos tikslus, įvertins šiame priede nurodytų sistemų santykinius rezultatus. 8 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka ji pateiks komitetui atitinkamus pasiūlymus dėl įgyvendinimo taisyklių likusiai programos daliai.

1.2. Platinimo ir skleidimo sektoriuje

1.2.1. Kino filmų platinimas

Siekiant 3 straipsnyje išdėstytų tikslų bus įgyvendinami šie veiksmai:

a) paramos sąlyginai grąžintinu avansu schema platintojams, platinantiems Europos kinematografinius kūrinius už šalies, kurioje jie buvo sukurti, ribų. Schemos tikslas yra:

- skatinti Europos platintojus kurti tinklus kartu su tarptautiniais gamintojais ir platintojais, kad būtų remiama bendra Europos rinkos strategija,

- skatinti platintojus investuoti ypač į Europoje sukurtų filmų reklamą ir atitinkamą platinimą,

- remti Europoje gaminamų filmų kalbų įvairovės aspektus (dubliažas, subtitravimas, įvairiakalbė gamyba ir tarptautinės garso fonogramos). Kūrinių kalbinei įvairovei finansuoti skirta paramos dalis bus suteikiama subsidijomis.

Paramos gavėjų parinkimo kriterijai gali būti grindžiami nuostatomis, kurios reikalauja suskirstyti projektus pagal jų biudžeto kategorijas. Ypatingas dėmesys bus skiriamas filmams, kurie padeda atskleisti Europos kalbinę ir kultūrinę įvairovę;

b) "automatinės" pagalbos sistema Europos platintojams, proporcinga parduotų įėjimo bilietų į ne valstybėse narėse pagamintus Europos filmus valstybėse, dalyvaujančiose programoje, skaičiui, kuris prilygsta vienam filmui nustatytai maksimaliai sumai bei yra pritaikytas kiekvienai šaliai. Taip paskirstytą paramą platintojai gali investuoti tik į:

- bendrą ne valstybių narių Europos filmų gamybą,

- ne valstybėse narėse pagamintų Europos filmų platinimo teisių įsigijimą, pavyzdžiui, pasinaudojant minimaliomis garantijomis,

- ne valstybėse narėse gaminamų Europos filmų leidybos (kopijos, dubliažas ir subtitravimas), pardavimo skatinimo bei reklamos išlaidas.

Investavimas iš naujo dažniausiai bus ne didesnis kaip 50 % projekto išlaidų, tačiau gali būti padidintas iki 60 %, kai investuojama į gamybos etapą ir filmus, skirtus Europos kalbinei bei kultūrinei įvairovei atskleisti;

c) pagalbos sistema Europos kompanijoms, kurios specializuojasi tarptautiniame kino filmų platinime (prekybos agentai), pagal jų veiklą rinkoje per ataskaitinį laikotarpį, kuris yra mažiausiai vieneri metai. Šią pagalbą prekybos agentai gali naudoti investavimui į įsigijimą (minimalios garantijos) ir išlaidas, padidėjančias dėl naujų Europos kūrinių reklamos Europos bei tarptautinėje rinkoje;

d) atitinkama pagalba, skatinanti verslininkus per minimalų viešojo rodymo laikotarpį rodyti didelę dalį ne valstybėse narėse pagamintų Europos filmų premjeroms skirtuose kino teatruose. Parama teikiama su sąlyga, kad rodomas nustatytas minimalus Europos filmų skaičius. Teikiant paramą gali būti atsižvelgiama į per ataskaitinį laikotarpį parduotų bilietų į ne valstybėse narėse pagamintų Europos filmų skaičių, prilygstantį nustatytam maksimumui.

Parama taip pat gali būti teikiama Europos įmonių tinklo kūrimui ir stiprinimui rengiant bendras schemas tokiems planams skatinti.

Parama gali būti naudojama šviečiamajai veiklai plėtoti ir jaunųjų kino žiūrovų sąmoningumui kelti.

Kiek įmanoma parama kino teatrams ir jų tinklams skatins geografiškai subalansuotą kino filmų platinimą.

1.2.2. Europos kūrinių platinimas savarankiškomis laikmenomis

Turima omenyje Europoje sukurtų darbų platinimą priemonėmis, skirtomis asmeniniam naudojimui.

Automatinė parama: automatinės paramos sistema leidėjams ir platintojams, kuriantiems ir platinantiems Europos kinematografijos bei garso ir vaizdo kūrinius, išskyrus žaidimus, asmeniniam naudojimui skirtomis laikmenomis (pvz., vaizdo kasetėmis ir DVD) atsižvelgiant į rinkos veiklą per ataskaitinį laikotarpį, kuris trunka mažiausiai vienerius metus. Vertinant šią veiklą gali būti atsižvelgiama į įvairių nacionalinių rinkų specifinius bruožus, susidariusius dėl atitinkamų sunkumų. Gautą paramą platintojai gali investuoti tik į:

a) naujų ne valstybėse narėse gaminamų Europos kūrinių leidimo ir platinimo skaitmenine forma išlaidas; arba

b) naujų ne valstybėse narėse pagamintų Europos kūrinių, išleistų ne skaitmenine forma, platinimo išlaidas.

Ši sistema sukurta:

a) skatinti naujų technologijų naudojimą gaminant Europos kūrinius, skirtus asmeniniam naudojimui (gaminti skaitmeninius kūrinių originalus, kuriuos galėtų naudoti visi Europos platintojai);

b) skatinti platintojus investuoti ypač į ne valstybėse narėse pagamintų Europos filmų bei vaizdo ir garso kūrinių propagavimą ir atitinkamą platinimą;

c) remti Europos kūrinių kalbinę įvairovę (dubliažas, subtitravimas ir įvairiakalbė gamyba).

1.2.3. Transliavimas per televiziją

Skatinti nepriklausomus gamintojus kurti darbus (fantastinius, dokumentinius ir animacinius filmus) iš kelių dalyvaujančių ar bendradarbiaujančių programoje valstybių pakviečiant dalyvauti ne mažiau kaip du, bet geriau daugiau, transliuotojų, atstovaujančių skirtingoms kalbinėms zonoms.

Paramos gavėjų parinkimo kriterijai gali būti grindžiami nuostatomis, reikalaujančiomis suskirstyti projektus pagal biudžeto tipą ir kategoriją. Ypatingas dėmesys bus skiriamas tiems garso ir vaizdo kūriniams, kurie padeda atskleisti Europos paveldą bei kalbinę ir kultūrinę įvairovę.

Dalis paramos, skirtos kūrinių kalbinei įvairovei (įskaitant garso fonogramų – muzikos ir efektų – gamybą) finansuoti bus skiriama subsidijomis.

1.2.4. Tiesioginis Europos kūrinių platinimas

Turima omenyje Europos kūrinių platinimą tiesiogiai per pažangiąsias platinimo paslaugų įmones ir naujomis priemonėmis (pvz. internetas, vaizdo įrašai pagal pareikalavimą). Tikslas – skatinti Europos garso ir vaizdo pramonę prisitaikyti prie skaitmeninių technologijų, ypač prie pažangiųjų tiesioginio platinimo paslaugų.

Įdiegti paskatas kūriniams keisti į skaitmeninę formą bei šia forma kurti reklamas ir kitą reklaminę medžiagą, taip skatinant Europos kompanijas (tiesioginio ryšio tiekėjus, specialiosios paskirties kanalus, ir t. t.) kurti skaitmeninius Europos kūrinių katalogus, kuriuos būtų galima eksploatuoti naujomis priemonėmis.

1.3. Skatinimas

1.3.1. Skatinimo ir patekimo į profesines rinkas srityje

Programos priemonės siekia:

a) gerinti sąlygas, lemiančias specialistų patekimą į prekybines parodas ir profesines garso ir vaizdo rinkas Europoje bei už jos ribų ir į specialias techninės bei finansinės paramos programas kaip dalį tokių renginių kaip:

- pagrindinės Europos ir tarptautinės kino filmų rinkos,

- pagrindinės Europos ir tarptautinės televizijos rinkos,

- specialiosios paskirties, ypač animacinių ir dokumentinių filmų, daugialypės terpės bei naujų technologijų, rinkos;

b) skatinti kurti duomenų bazę ir (arba) duomenų bazių tinklus apie Europos programų katalogus, skirtus specialistams;

c) kai galima, skatinti paramą kinematografijos darbams reklamuoti, pradedant nuo numatyto kūrinio gamybos etapo.

Tuo tikslu Komisija skatina operatorių tinklų kūrimą Europos lygiu, ypač remdama bendras iniciatyvas, įtraukiančias valstybines ar privačias nacionalines reklamos įstaigas.

Parama dažniausia bus ribojama iki 50 % projekto išlaidų, tačiau gali būti padidinta iki 60 % projektams, kurie atskleidžia Europos kalbinę ir kultūrinę įvairovę.

1.3.2. Festivaliai

Programos priemonės siekia:

a) remti garso ir vaizdo festivalius, įgyvendintus bendradarbiaujant ir demonstruojant didelę dalį Europos kūrinių;

b) skatinti europinio masto bendrus projektus, apimančius garso ir vaizdo renginius, kuriuose dalyvauja mažiausiai aštuonios programoje dalyvaujančios ar bendradarbiaujančios valstybės, turinčios bendrą veiksmų planą reklamuoti Europos garso ir vaizdo kūrinius bei jų judėjimą.

Ypatingas dėmesys bus kreipiamas į festivalius, kurie padeda reklamuoti valstybėse narėse ar mažą garso ir vaizdo gamybinį pajėgumą turinčiuose regionuose bei jaunųjų režisierių pagamintus kūrinius, ir kurie nustato aktyvią juose rodytų Europos kūrinių platinimą remiančią ir skatinančią politiką.

Pirmenybė bus teikiama tiems įmonių tinklų projektams, kurie remia ilgalaikį bendradarbiavimą tarp renginių.

Finansinė parama dažniausiai bus ne didesnė kaip 50 % numatytų projekto išlaidų, tačiau gali būti padidinta iki 60 % projektams, kurie padeda atskleisti Europos kalbinę ir kultūrinę įvairovę.

1.3.3. Europos filmų bei garso ir vaizdo programų reklamavimo veikla

Glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis skatinti specialistus organizuoti renginius, skirtus plačiajai visuomenei ir reklamuojančius Europos kiną bei garso ir vaizdo produkciją.

1.4. Eksperimentiniai projektai

Eksperimentiniai projektai, kurių tikslai apibrėžti 10 straipsnyje, gali būti nukreipti, inter alia, į toliau išvardytas sritis, siekiant atskleisti, kurti tinklus ir reklamuoti:

a) kinematografinį paveldą;

b) Europos garso ir vaizdo kūrinių archyvus;

c) Europos garso ir vaizdo kūrinių katalogus;

d) Europos turinio skaitmeninį skleidimą, pavyzdžiui, per pažangias platinimo paslaugų įmones.

Eksperimentiniai projektai duos pradžią pasikeitimui patirtimi; jų rezultatai bus plačiai skelbiami, kad paskatintų geriausios praktikos skleidimą.

Po dvejų programos įgyvendinimo metų Komisija patikrins eksperimentinių projektų rezultatus ir pasiūlys programos pataisymus.

1.5. Lėšų paskirstymas

Turimos lėšos bus paskirstomos pagal šias rekomendacijas:

Kūrimui | mažiausiai 20 % |

Platinimui | mažiausiai 57,5 % |

Skatinimui | maždaug 8,5 % |

Eksperimentiniams projektams | maždaug 5 % |

Horizontaliosioms išlaidoms | mažiausiai 9 % |

Visi procentiniai skaičiai yra nurodomieji ir 8 straipsnyje numatytos Komisijos gali būti keičiami 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

2. ĮGYVENDINIMO TVARKA

2.1. Būdas

Įgyvendindama programą Komisija užtikrins, kad būtų siekiama 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų.

Įgyvendindama programą Komisija, padedama 8 straipsnyje numatyto komiteto, glaudžiai bendradarbiaus su valstybėmis narėmis. Ji taip pat konsultuosis su suinteresuotomis šalimis ir užtikrins, kad specialistų dalyvavimas programoje atspindėtų Europos kultūrinę įvairovę.

2.2. Finansavimas

2.2.1. Bendrijos parama

Bendrijos finansavimas neviršys 50 % priemonių (kitų nei tais atvejais, kurie tiksliai nurodyti šiame priede, kai taikomas 60 % maksimumas) įgyvendinimo galutinių išlaidų ir bus suteikiamas sąlyginai grąžintinu avansu ar subsidijomis. Bus pageidaujamos tik su paramą gaunančia priemone tiesiogiai susijusios išlaidos, net ir tada, jei prieš atrankos procedūrą dalį išlaidų apmokės pats paramos gavėjas. Paramą įvairiakalbei gamybai Bendrija suteiks subsidijomis.

2.2.2. Pradinis įvertinimas, kontrolė ir paskesnis vertinimas

Prieš patvirtindama Bendrijos paramos prašymą, Komisija jį atidžiai įvertins ir nuspręs, ar prašymas atitinka šį sprendimą ir sąlygas, nustatytas šiame priede šio skirsnio 2 ir 3 punktuose.

Bendrijos paramos prašyme turi būti:

a) finansinis planas, kuriame nurodyti visi projekto finansavimo šaltiniai, įskaitant iš Komisijos prašomą finansinę paramą;

b) numatomas darbų grafikas;

c) visa kita Komisijos reikalaujama informacija.

2.2.3. Finansinės nuostatos ir kontrolė

Komisija nustatys įsipareigojimų ir mokėjimų, susijusių su priemonėmis, kurių imasi pagal šį sprendimą, taisykles pagal finansinių reglamentų atitinkamas nuostatas.

Ji ypač užtikrins, kad naudojamos administracinės ir finansinės procedūros būtų tinkamos siekiant tikslų ir pritaikytos prie garso ir vaizdo pramonės veiklos bei interesų.

2.3. Įgyvendinimas

2.3.1. Programą įgyvendina Komisija. Tuo tikslu ji gali kreiptis į nepriklausomus konsultantus ir techninės pagalbos įstaigas, atrinktas konkurso būdu remiantis jų kompetencija šiame sektoriuje, įgyvendinant programą MEDIA II įgyta patirtimi ar kita šioje srityje įgyta patirtimi. Techninė pagalba bus finansuojama iš programos biudžeto. 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka Komisija taip pat gali sudaryti veiksmų partnerystės sutartis su specialiomis organizacijomis, įskaitant ir tas, kurios buvo įkurtos pagal kitas Europos iniciatyvas, tokias kaip Audiovisual Eureka, EURIMAGES bei Europos garso ir vaizdo observatorija, kad galėtų įgyvendinti bendras priemones, padedančias pasiekti programos tikslus reklamos srityje.

Komisija atliks galutinę programos paramos gavėjų atranką ir, remdamasi techninės pagalbos pareigūnų atliktu parengiamuoju darbu, nuspręs, pagal 8 straipsnį, dėl finansinės paramos teikimo. Tai bus pagrindas, kuriuo remdamasi Komisija atrinks kandidatus Bendrijos paramai gauti ir užtikrins programos įgyvendinimo skaidrumą.

Kad galėtų vykdyti programą ir, ypač, įvertinti programos finansavimą bei įmonių tinklų veiklą naudojančius projektus, Komisija kvies kūrimo, gamybos, platinimo ir reklamos srityje pripažintus, nepriklausomus ekspertus, kurie, jei būtina, yra patyrę teisių vadybos srityje, ypač naujoje skaitmeninėje aplinkoje.

2.3.2. Komisija imsis reikiamų priemonių informacijai apie programos siūlomas galimybes teikti ir užtikrins jos reklamavimą. Komisija taip pat teiks internetu papildomą informaciją apie paramos programas, prieinamas pagal Europos Sąjungos politiką, tiesiogiai susijusią su garso ir vaizdo sektoriumi.

Tęsdamos veiklą kartu su MEDIA Desks ir Antennae tinklu bei užtikrindamos, kad šių institucijų profesinis meistriškumas auga, Komisija ir valstybės narės ypač imsis reikiamų priemonių, kad:

a) informuotų garso ir vaizdo sektoriaus specialistus apie įvairias paramos programas, prieinamas pagal Europos Sąjungos politikos sritis;

b) skelbtų ir reklamuotų šią programą;

c) skatintų maksimalų specialistų dalyvavimą programos veikloje;

d) padėtų specialistams pateikti projektus konkursams;

e) skatintų specialistų tarptautinį bendradarbiavimą;

f) palaikytų ryšį tarp įvairių valstybių narių paramos organizacijų siekiant užtikrinti, kad programos veiksmai papildytų nacionalines paramos priemones.

--------------------------------------------------