Komisijos sprendimas

2000 m. spalio 16 d.

nustatantis gyvūnų sveikatos reikalavimus ir veterinarinį sertifikavimą importuojamiems paukščiams, išskyrus naminius, bei karantino sąlygas

(pranešta dokumentu Nr. C(2000) 3012)

(tekstas svarbus EEE)

(2000/666/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1992 m. liepos 13 d. Tarybos direktyvą 92/65/EEB, nustatančią veterinarijos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą Bendrijoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis bei embrionais, kuriems netaikomi veterinarijos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB A priedo I dalyje, bei jų importą į Bendriją [1], su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 95/176/EB [2], ypač į jos 17 straipsnio 2 dalies b punktą, 3 dalį bei 18 straipsnio 1 dalies pirmą ir ketvirtą įtraukas,

kadangi:

(1) Būtina nustatyti gyvūnų sveikatos sąlygas ir sertifikavimo reikalavimus iš tam tikrų trečiųjų šalių importuojamiems paukščiams (išskyrus naminius).

(2) Į Bendrijos teritoriją patekę paukščiai (išskyrus naminius), prieš pateikiant juos į rinką, turi būti laikomi karantine pagal Direktyvos 92/65/EEB 7 straipsnio A dalies 1 punkto c papunkčio reikalavimus Bendrijos teritorijoje esančiose karantino patalpose ar centruose. Turi būti nustatytos ypatingosios paukščių karantino patalpų ar centrų aprobavimo sąlygos.

(3) Nors apie diagnozuotą paukščių gripo ar Niukaslio ligos atvejį arba patį patvirtinimą, kad karantine esantys paukščiai ar kontroliniai viščiukai serga šiomis ligomis, ir neturi būti pranešama kaip apie ligos protrūkį pagal Tarybos direktyvą 82/894/EEB dėl pranešimo apie gyvūnų ligas Bendrijoje [3], tačiau vis dėlto apie tai turėtų būti pranešta Komisijai.

(4) Tos šalys, kurios yra kandidatės eksportuoti paukščius į Bendriją, turi būti Tarptautinio epizootijų biuro (OIE) narės ir privalo laikytis bendrųjų skyriaus dėl veterinarinės etikos ir tarptautinės prekybos sertifikavimo reikalavimų.

(5) Šio sprendimo priemonės sumanytos jau paskelbus Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sistemoje Sutartį dėl sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių (SPS) taikymo.

(6) Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Veterinarijos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Šiame sprendime paukščių gripas apibrėžiamas taip, kaip tai yra apibrėžta Tarybos direktyvoje 92/40/EEB [4], o Niukaslio liga – taip, kaip tai yra apibrėžta Tarybos direktyvoje 92/66/EEB [5].

Be to:

- "karantino patalpa" reiškia tokias patalpas, kurios, įvertinant Niukaslio ligos ir paukščių gripo plitimo oru galimybę, priimtinu atstumu yra atskirtos nuo naminių paukščių ūkių ir kitokių paukštidžių ir kuriose importuojamų paukščių karantinas atliekamas pagal taisyklę "įvežti ir išvežti visą siuntą iš karto",

- "karantino centras" reiškia patalpas, sudarytas iš fiziškai atskirtų ir atskirai eksploatuojamų vienetų, kurių atskiruose skyriuose yra patalpinami tik tos pačios partijos ir tokios pat sveikatos būklės paukščiai, ir todėl laikomi vienu epidemiologiniu vienetu; be to, kiekviename skyriuje importuojamų paukščių karantinas atliekamas pagal taisyklę "įvežti ir išvežti visą siuntą iš karto"; visos patalpos, įvertinant Niukaslio ligos ir paukščių gripo plitimo oru galimybę, priimtinu atstumu yra atskirtos nuo naminių paukščių ūkių ir kitokių paukštidžių,

- "paukščiai" reiškia sparnuočių rūšis, nepaminėtas Tarybos direktyvos 90/539/EEB [6] 2 straipsnio 1 dalyje, išskyrus paukščius, nurodytus 1 straipsnio trečioje pastraipoje (dėl kambarinių paukščių, vykstančių kartu su šeimininku), bei Direktyvos 92/65/EEB 19 straipsnyje (dėl zoologijos sodų, cirkų, pramogų parkų ir eksperimentinių laboratorijų paukščių),

- "kontroliniai viščiukai" reiškia tuos naminius paukščius, kurie karantino metu bus naudojami diagnostikos tikslais.

Šis sprendimas netaikomas sugaunamiems laukiniams paukščiams paskirties valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos patvirtintų rūšių išsaugojimo programų tikslais.

2 straipsnis

Valstybės narės leidžia importuoti paukščius iš šalių, išvardytų šio sprendimo D priede, tik tais atvejais, jeigu:

1) importuojami paukščiai yra iš eksportuojančios šalies kompetentingų valdžios institucijų registruotų ūkių;

2) prie siuntos yra pridėtas A priede nurodytas veterinarijos sertifikatas;

3) jie yra transportuojami tokiuose narveliuose ar dėžėse, kurių kiekviena pažymėta individualiu identifikavimo numeriu, atitinkančiu veterinarijos sertifikate nurodytą identifikavimo numerį;

4) pasienio kontrolės punkte importuotojas gali patvirtinti, kad tie paukščiai bus priimti į aprobuotą karantino patalpą ar centrą. Raštiškame įrodyme turi būti nurodytas tos aprobuotos patalpos, kurią įsteigė ir oficialiai tiems tikslams skyrė kompetentinga valdžios institucija, pavadinimas ir adresas.

3 straipsnis

1. Iš pasienio kontrolės punkto paukščiai narveliuose ir dėžėse turi būti gabenami tiesiai į aprobuotą karantino patalpą ar centrą, nepažeidžiant Tarybos direktyvos 91/628/EEB [7] reikalavimų.

2. Laikantis paukščių kontrolės tvarkos, už pasienio kontrolę atsakingas oficialusis asmuo privalo užantspauduoti narvelius, dėžes ar transporto priemonę taip, kad juos gabenant į karantino patalpas ar centrą būtų išvengta bet kokios galimybės pakeisti jų turinį.

3. Aprobuotose karantino patalpose ar centre paukščiai turi būti laikomi karantine ne trumpiau kaip 30 dienų.

4. Importuojamų paukščių karantino patalpą ar centrą turi aprobuoti kompetentinga valdžios institucija pagal B priede nustatytas sąlygas.

5. Oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas bent du kartus – kiekvienos siuntos karantino pradžioje ir pabaigoje – patikrina karantino sąlygas, įskaitant įrašų apie nugaišimo atvejus patikrinimą, bei kiekvieno karantino centro skyriaus ar karantino patalpos paukščių klinikinę apžiūrą. Jeigu to reikalauja epizootinė situacija, oficialiai paskirtas ar įgaliotasis veterinarijos gydytojas apžiūrą privalo atlikti dažniau.

4 straipsnis

1. Patalpinus paukščius į karantino patalpas, pagal C priedo reikalavimus turi būti paimti paukščių ir (arba) kontrolinių viščiukų mėginiai bei atlikti tyrimai.

2. Kontroliniai viščiukai gali būti panaudojami tik vieną kartą, jie turi būti nevakcinuoti, ne mažiau kaip prieš 7 ir ne daugiau kaip 14 dienų iki karantino pradžios neturėti antikūnų prieš Niukaslio ligos ir paukščių gripo virusus, be to, jie turi būti ne jaunesni kaip trijų savaičių. Į karantino skyrių jie turi būti patalpinti prieš atgabenant paukščius; siekiant atpažinti, ant kojos jiems turi būti užmaunamas žiedas arba turi būti pažymima kitokiu nenuimamu būdu. Kontroliniai viščiukai į karantino skyrių patalpinami kaip galima arčiau paukščių taip, kad būtų užtikrintas kontrolinių viščiukų ir karantine esančių paukščių ekskrementų sąlytis. Karantino patalpose ar kiekviename karantino centro skyriuje privalo būti ne mažiau kaip keturi kontroliniai viščiukai.

3. Jei karantino metu, kaip tai numatyta 3 straipsnyje, įtariama, kad vienas ar keli paukščiai yra užsikrėtę paukščių gripu ar Niukaslio liga, pagal C priedo 2 dalyje numatytą tvarką virusologiniam tyrimui turi būti paimami paukščių, esančių toje patalpoje ar įtariamame skyriuje, mėginiai ir atitinkamai atliekamas tyrimas.

4. Jeigu karantino metu, kaip tai numatyta 3 straipsnyje, nustatoma, kad vienas ar keli paukščiai arba kontroliniai viščiukai yra užsikrėtę paukščių gripu ar Niukaslio liga, taikomos šios taisyklės:

a) visi paukščiai, esantys užkrėstoje karantino patalpoje ar karantino skyriuje, turi būti nužudomi ir sunaikinami;

b) užkrėsta karantino patalpa ar skyrius turi būti išvalomas ir dezinfekuojamas;

c) karantino centrų atvejais, galutinai išvalius ir dezinfekavus patalpas, bet ne anksčiau kaip po 21 dienos, serologiniams tyrimams turi būti paimami mėginiai iš kitose karantino patalpose esančių kontrolinių viščiukų; arba

d) tais karantino centrų atvejais, kai nenaudojami kontroliniai viščiukai, galutinai išvalius ir dezinfekavus patalpas, per 7–15 dienų, virusologiniams tyrimams turi būti paimami paukščių, esančių kituose karantino skyriuose, mėginiai;

e) jokie paukščiai neturi būti išleidžiami iš karantino centro tol, kol ankstesniuose punktuose aprašytų mėginių tyrimo rezultatai bus neigiami;

f) jokie paukščiai neturi būti įleidžiami į anksčiau užkrėstas karantino patalpas ar skyrių tol, kol po galutinio valymo ir dezinfekcijos nepraeina 21 diena.

5. Nukrypdama nuo 4 dalies, kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad, nustačius tokius atvejus, jog vienas ar keli paukščiai ar kontroliniai viščiukai yra užsikrėtę Niukaslio liga, paukščių vis dėlto nereikia sunaikinti, jei praėjus ne mažiau kaip 30 dienų po gaišimo ar paskutinio nustatyto ligos atvejo, pagal C priedo 1 skyriaus B dalį paėmus mėginius (neatsižvelgiant į nurodytą laikotarpį) tyrimų rezultatai yra neigiami. Iš karantino paukščiai neišsiunčiami tol, kol praeina ne mažiau kaip 60 dienų po to, kai išnyko Niukaslio ligos klinikiniai požymiai. Bet kokios galinčios užkrėsti medžiagos ar atliekos turi būti sunaikinamos tokiu būdu, kuris garantuotų, kad atliekose, susikaupusiose per 60 dienų laikotarpį, sunaikinti visi Niukaslio ligos virusai. Visais atvejais Komisijai pranešama, kokių priemonių buvo imtasi.

5 straipsnis

Jei karantino metu, kaip tai nustatyta 3 straipsnyje, įtariama ar patvirtinama, kad papūginiai paukščiai yra užsikrėtę Chlamydia psittaci, visi siuntos paukščiai turi būti gydomi kompetentingos valdžios institucijos patvirtintais būdais, o karantino laikas turi būti pratęstas ne mažiau kaip dviem mėnesiams po paskutinio nustatyto susirgimo atvejo.

6 straipsnis

Į karantiną atvežti papūginiai paukščiai turi būti individualiai pažymėti pagal B priedo 2B skyriaus reikalavimus. Identifikacijos numeriai turi būti išvardyti tuose įrašuose, kuriuos privaloma saugoti pagal 7 straipsnį.

7 straipsnis

Karantino centro ar patalpos tvarkymo, įskaitant atliekų panaudojimą ir įrašų laikymą, sąlygos turi atitikti B priedo 2A dalį.

8 straipsnis

Visas karantino išlaidas, atsiradusias taikant šį sprendimą, turi dengti importuotojas.

9 straipsnis

Realizuoti karantine esančius paukščius galima tik turint oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo raštišką leidimą.

10 straipsnis

Šis sprendimas taikomas nuo 2001 m. gegužės 1 d.

11 straipsnis

Šis sprendimas skirtas visoms valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2000 m. spalio 16 d.

Komisijos vardu

David Byrne

Komisijos narys

[1] OL L 268, 1992 9 14, p. 54.

[2] OL L 117, 1995 5 24, p. 23.

[3] OL L 378, 1982 12 31, p. 58.

[4] OL L 167, 1992 6 22, p. 2.

[5] OL L 260, 1992 9 5, p. 2.

[6] OL L 303, 1990 10 31, p. 6.

[7] OL L 340, 1991 12 11, p. 17.

--------------------------------------------------

A PRIEDAS

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------

B PRIEDAS

MINIMALIOSIOS SĄLYGOS, REIKALINGOS PAUKŠČIŲ KARANTINO PATALPOMS IR CENTRAMS PATVIRTINTI

1 SKYRIUS

Karantino patalpų ar centro konstrukcija ir įrengimai

1. Karantino patalpa ar centras turi būti atskiras pastatas, kuris, įvertinant Niukaslio ligos ir paukščių gripo plitimo oru galimybę, priimtinu atstumu yra atskirtas nuo naminių paukščių bei kitokių paukštidžių. Įėjimo (išėjimo) durys turi būti rakinamos ir turėti užrašą: "KARANTINAS. Pašaliniams įeiti draudžiama".

2. Kiekvienas karantino centro skyrius turi užimti atskirą erdvę.

3. Karantino patalpa ar centras turi būti nepasiekiamas paukščiams, musėms ir parazitams ir būti antspauduojamas taip, kad būtų įmanoma atlikti dezinfekciją.

4. Kiekvieno karantino skyriaus patalpoje turi būti rankų plovimo įrengimai.

5. Įėjimo į patalpas ir į kiekvieną skyrių bei išėjimo iš jų durys turi būti dvigubos.

6. Prie kiekvieno įėjimo (išėjimo) į patalpą ir į skirtingus skyrius turi būti įrengti higieniniai užkardai.

7. Visi įrengimai turi būti sukonstruoti taip, kad juos galima būtų valyti ir dezinfekuoti.

8. Lesalų sandėlis turi būti toks, kad į jį nepatektų paukščiai ir graužikai, bei apsaugotas nuo vabzdžių.

9. Turi būti įrengtas mėšlo konteineris, į kurį nepatektų paukščiai ir graužikai.

10. Nugaišusių paukščių skerdenai laikyti turi būti numatytas šaldytuvas ir (arba) šaldiklis.

2 SKYRIUS

A. Tvarkymo sąlygos

1. Karantino patalpose ar centruose turi:

- būti tokia efektyvi kontrolės sistema, kuri užtikrintų pakankamą gyvūnų priežiūrą,

- būti užtikrinta už juos atsakingo oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo kontrolė,

- būti užtikrinta, kad jie bus valomi ir dezinfekuojami pagal kompetentingos valdžios institucijos patvirtintą programą, o ją įvykdžius turi praeiti tam tikras ramybės laikotarpis; dezinfekcijai turi būti naudojamos kompetentingos valdžios institucijos aprobuotos dezinfekcinės medžiagos.

2. Kiekvienoje karantino patalpoje ar karantino skyriuje turi būti laikomasi taisyklės "įvežti ir išvežti visą siuntą iš karto".

3. Turi būti imamasi prevencinių priemonių užkertant kelią užsikrėsti tarpusavyje įvežamoms ir išvežamoms siuntoms.

4. Į karantino patalpas neturi patekti pašaliniai asmenys.

5. Įeinantys į karantino patalpas asmenys privalo vilkėti apsauginius drabužius ir avalynę.

6. Tarp dirbančių neturi būti tokių kontaktų, kurie sukeltų grėsmę skyriams užsikrėsti tarpusavyje.

7. Atitinkamus įrengimus turi būti įmanoma valyti ir dezinfekuoti.

8. Jeigu gabenimui naudojamos dėžės ir narveliai nesunaikinami, karantino patalpose ar centre jie turi būti valomi ir dezinfekuojami. Pakartotinai naudojami narveliai ar dėžės turi būti pagaminti iš efektyviai valomos ir dezinfekuojamos medžiagos. Narveliai ir dėžės turi būti sunaikinami taip, kad būtų išvengta ligos sukėlėjų pasklidimo.

9. Kraikas ir atmatos turi būti reguliariai surenkami, patalpinami į mėšlo konteinerį, o vėliau su jais elgiamasi taip, kad būtų išvengta ligos sukėlėjų paplitimo.

10. Nugaišusių paukščių lavonai turi būti ištirti kompetentingos valdžios institucijos paskirtoje oficialioje laboratorijoje.

11. Būtina analizė ir priežiūra turi būti atliekama pasitarus su oficialiai paskirtu veterinarijos gydytoju ir jam prižiūrint.

12. Oficialiai paskirtam veterinarijos gydytojui turi būti pranešama apie paukščių ir (arba) kontrolinių viščiukų susirgimų ir išgaišimo atvejus karantino metu.

13. Asmenys, atsakingi už patalpas ar centrą, privalo registruoti:

a) kiekvienos įvežtos ir išvežtos siuntos datą, numerį, paukščių skaičių ir paukščių rūšis;

b) sveikatos ir pervežimo per sieną sertifikatų, išduodamų importuojamiems paukščiams, kopijas;

c) individualius papūginių paukščių identifikacijos numerius;

d) visus reikšmingus pastebėjimus: kiekvieną dieną susirgimų ir nugaišimo atvejus;

e) patikrinimų datas ir rezultatus; lesinimo būdus ir datas;

f) asmenis, patenkančius į karantino centrą.

14. Šie įrašai turi būti saugomi ne mažiau kaip vienerius metus.

B. Papūginių paukščių identifikavimas

Atvežti į karantiną papūginiai paukščiai turi būti identifikuojami individualiai, jiems ant kojos užmaunant žiedą ar prikabinant mikroschemą.

1. Kojos žiedas turi būti apsaugotas nuo suklastojimo, o jo skersmuo turi būti tinkamas atskiroms paukščių rūšims.

2. Kojos žiede ar mikroschemoje turi būti tokia informacija:

a) valstybės narės, atliekančios identifikaciją, ISO kodas;

b) unikalus serijinis numeris.

3. Jei identifikuojant mikroschema yra nuskaitoma, karantino patalpoje ar centre turi būti tinkamas mikroschemos nuskaitymo įrenginys.

4. Mikroschemos rūšies ir nuskaitymo įrenginio detalės turi būti užregistruojamos.

--------------------------------------------------

C PRIEDAS

APŽIŪROS, MĖGINIŲ ĖMIMO IR TYRIMŲ DĖL NIUKASLIO LIGOS IR PAUKŠČIŲ GRIPO ATLIKIMO TVARKA

1. Karantino metu kontroliniams viščiukams, o tais atvejais, kai kontroliniai viščiukai nenaudojami, importuotiems paukščiams turi būti taikomos šios procedūros:

A. Naudojant kontrolinius viščiukus:

i) kontrolinių viščiukų kraujo mėginiai serologiniam tyrimui turi būti paimami ne anksčiau, kaip praėjus 21 dienai po to, kai į karantiną buvo patalpinti importuojami paukščiai, ir ne vėliau, kaip prieš tris dienas iki karantino pabaigos;

ii) jei kontrolinių viščiukų tyrimai rodo teigiamus arba neįtikinamus serologinius rezultatus, importuojamiems paukščiams turi būti atliekami virusologiniai tyrimai. Kloakos tepinėliai (arba išmatos) turi būti paimami iš visų paukščių tada, jei siuntos dydis mažesnis kaip 60 paukščių, arba iš 60 paukščių, jei siunta yra didesnė nei 60 paukščių.

B. Nenaudojant kontrolinių viščiukų:

Importuotiems paukščiams turi būti atlikti virusologiniai tyrimai (serologiniai tyrimai netinka). Per pirmąsias 7–15 karantino dienų kloakos tepinėliai (arba išmatos) turi būti paimti iš visų paukščių tada, jei siuntos dydis mažesnis kaip 60 paukščių, arba iš 60 paukščių, jei siunta yra didesnė nei 60 paukščių.

2. Be tyrimų, nurodytų 1A ar B skirsniuose, turi būti paimti tokie mėginiai virusologiniams tyrimams:

i) kloakos tepinėliai (arba išmatos) ir trachėjos tepinėliai (jeigu įmanoma) iš kliniškai sergančių paukščių arba sergančių kontrolinių viščiukų;

ii) kaip galima greičiau – žarnų turinio, smegenų, trachėjos, plaučių, kepenų, blužnies, inkstų ir kitų akivaizdžiai paveiktų organų – iš:

- nugaišusių kontrolinių viščiukų ir iš visų tų paukščių, kurie nugaišo juos atvežus, bei tų, kurie nugaišo karantino metu,

arba

- tuo atveju, kai didelėje siuntoje yra didelis mažų paukščių mirtingumas – iš ne mažiau kaip 10 % nugaišusių paukščių.

3. Karantino metu paimtų mėginių virusologiniai ir serologiniai tyrimai turi būti atlikti oficialiose kompetentingos valdžios institucijos paskirtose laboratorijose, naudojant diagnostikos procedūras pagal Direktyvos 92/66/EEB III priedą ir Direktyvos 92/40/EEB III priedą.Virusologiniam tyrimui leidžiama sudaryti bendrą mėginį iš ne daugiau kaip penkių atskirų paukščių mėginių. Išmatų mėginys turi būti sudarytas atskirai nuo kitų organų ir audinių mėginių.

4. Etaloninei nacionalinei laboratorijai turi būti pateikti išskirtų virusų pavyzdžiai.

--------------------------------------------------

D PRIEDAS

ŠALIŲ, GALINČIŲ NAUDOTI A PRIEDE NURODYTĄ GYVŪNŲ SVEIKATOS SERTIFIKATĄ, SĄRAŠAS

Visos šalys, kurios OIE biuletenyje išvardytos kaip Tarptautinio epizootijų biuro narės.

--------------------------------------------------