Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1796/1999

1999 m. rugpjūčio 12 d.

dėl galutinio antidempingo muito nustatymo ir nustatyto laikino antidempingo muito galutinio surinkimo už plieninių lynų ir kabelių, kurių kilmės šalys yra Kinijos Liaudies Respublika, Vengrija, Indija, Meksika, Lenkija, Pietų Afrika ir Ukraina, importą ir antidempingo tyrimo dėl Korėjos Respublikos kilmės produktų importo nutraukimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina bei subsidijuoto importo iš Europos Bendrijos narėmis nesančių valstybių [1], ypač jo 9 straipsnį ir 10 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, pateiktą po konsultacijų su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A. LAIKINOSIOS PRIEMONĖS

(1) Vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 362/1999 [2] (toliau – laikinasis reglamentas), Komisija nustatė laikinąjį antidempingo muitą už plieninių lynų ir kabelių, kurių kilmės šalys yra Kinijos Liaudies Respublika (KLR), Indija, Meksika, Pietų Afrika ir Ukraina, importą ir priėmė įsipareigojimus, pasiūlytus kai kurių Vengrijos ir Lenkijos eksportuotojų,

B. TOLESNĖ PROCEDŪRA

(2) Po laikinojo antidempingo muito nustatymo suinteresuotoms šalims jų prašymais buvo suteikta galimybė būti išklausytoms Komisijos akivaizdoje. Šalys raštu buvo informuotos apie esminius faktus ir svarstymus, kurių pagrindu buvo ketinta rekomenduoti nustatyti galutinius muitus ir galutinai surinkti sumas, užtikrintas laikinuoju muitu. Joms taip pat buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo kreiptis su atitinkamais prašymais po pirmiau minėtų faktų nustatymo.

(3) Buvo apsvarstytos šalių pateiktos žodinės ir rašytinės pastabos, ir tam tikrais atvejais atsižvelgiant į jas buvo pakeistos galutinės išvados.

C. APTARIAMAS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

1. Aptariamas produktas

(4) Reikėtų prisiminti, kad laikinojo reglamento 7 konstatuojamoji dalis aptariamą produktą apibūdino kaip plieninius lynus ir kabelius, įskaitant uždaros konstrukcijos lynus, išskyrus nerūdijančio plieno lynus ir kabelius, kurių maksimalus išorinis skersmuo yra didesnis nei 3 mm (remiantis pramonine terminologija, toliau – suvyta viela iš plieno, arba SWR ("steel wire ropes").

(5) Buvo tvirtinama, kad SWR turėtų būti išskirti į du nesusijusius produktus pagal aprašytas dvi jų paskirtis: bendros paskirties ir naudojimo lynus ir specialios paskirties lynus, naudojamus specialiose pramonės šakose.

(6) Nors buvo tvirtinama apie du nesusijusius produktus, t. y. bendros paskirties lynus ir specialios paskirties lynus, buvo nustatyta, kad produktus eksportuojantys gamintojai gamino labai skirtingų rūšių SWR ir kad visi SWR turėjo tokias pačias pagrindines fizines savybes (plieninės vielos supintos į juostas, apvyniotas aplink šerdį, kurią sudaro lynas ir jo šerdis). Nustatyta, kad visi SWR turi tokias pačias pagrindines technines savybes (visi jie turi tam tikrą skaičių vielų pintoje juostoje, tam tikrą pintų juostų skaičių lyne, tam tikrą skersmenį ir formą).

(7) Skirtingos SWR rūšys gali būti skirstomos į įvairias produktų kategorijas, atsižvelgiant į jų fizines ir technines savybes. Nors SWR produktų grupės pradžioje ir pabaigoje esantys produktai tarpusavyje negali būti pakeičiami, nustatyta, kad į gretimas produktų grupes įeinantys SWR gali būti vienas kito pakaitalais. Padaryta išvada, kad egzistuoja tam tikras SWR persidengimas ir konkurencija skir tingose grupėse. Atsižvelgiant į šį persidengimą grupėse, neįmanoma nustatyti aiškaus skirtumo tarp visų šių SWR grupių. Ši išvada atitinka Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktiką [3].

(8) Galiausiai atsižvelgiant į tai, kad, kaip nustatyta, SWR turi tokias pačias pagrindines fizines ir technines savybes ir paskirtį, nepaisant esančių skirtumų tarp toliausiai viena nuo kitos nutolusių SWR produktų grupių, ir į tai, kad tarp SWR, sudarančių gretimas produktų grupes, egzistuoja konkurencija, padaryta išvada, kad visą asortimentą sudaro vienas produktas ir dėl to visi SWR turėtų būti laikomi vienu produktu.

2. Panašus produktas

(9) Reikėtų prisiminti, kad, remiantis laikinojo reglamento 8 konstatuojamąja dalimi, Komisija nustatė, kad iš suinteresuotų šalių importuoti SWR ir Bendrijos pramonės gaminami bei Bendrijoje parduodami SWR savo pagrindinėmis fizinėmis ir techninėmis savybėmis buvo panašūs vieni į kitus. Nustatyta, kad tiek Bendrijos pagamintų, tiek į ją importuotų SWR paskirtis yra iš esmės tokia pati, ir jie tarpusavyje konkuruoja.

(10) Buvo teigiama, kad Bendrijos gamintojų pagaminti ir parduoti SWR nebuvo panašūs į SWR, importuotus iš suinteresuotų šalių. Ypač buvo teigiama, kad eksporto šalyse buvo gaminami plataus vartojimo SWR, o Bendrijos gaminami produktai buvo specializuoti. Be to, buvo tvirtinama, kad tiriamuoju laikotarpiu Bendrijos gamintojai į SWR asortimentą įtraukė daugiau vadinamųjų specializuotų produktų grupių, kaip matyti iš jų kainų, taikomų vienam vienetui, padidėjimo.

(11) Buvo padarytos šios išvados:

- kaip buvo nustatyta, Bendrijos gamintojai, kaip ir produktus eksportuojantys gamintojai, gamino visą SWR asortimentą, t. y. tiek labiau specializuotus SWR, tiek platesnio vartojimo SWR,

- Bendrijos gamintojų ir produktus eksportuojančių gamintojų gaminamų produktų persidengimas yra akivaizdus, atsižvelgiant į prekybos apimtis, kur pasitaikė tapačių SWR modelių (75 % eksportuojančių gamintojų prekybos apimties ir 51 % Bendrijos pramonės prekybos apimties). Apie šį persidengimą taip pat liudija tai, kad klasifikuojant pagamintus Bendrijoje SWR ir iš kitur importuotus SWR, taikomi visi atitinkami KN kodai.

(12) Atsižvelgiant į tai, patvirtinamos preliminarios išvados, kad gaminami Bendrijoje SWR ir importuoti SWR yra panašūs produktai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 384/96 1 straipsnio 4 dalyje (toliau – pagrindinis reglamentas).

D. DEMPINGAS

1. Normalioji vertė

1.1. Normaliosios vertės nustatymas

(13) Vienas produktus eksportuojantis gamintojas iš Indijos tvirtino, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 1997 m. sausio 1 d. iki 1998 m. kovo 31 d. (toliau – TL) gamybos išlaidos turėtų būti nustatytos remiantis duomenimis, susijusiais su laikotarpiu, buvusiu prieš TL. Tačiau, vadovaujantis pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalimi ir siekiant nustatyti su dempingu susijusius faktus, pasirinkus tam tikrą TL, paprastai apsiribojama su TL susijusios informacijos analize. Nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tikslingiau naudoti tuos gamybos kaštus, kurie yra susiję su laikotarpiu, buvusiu prieš TL. Ypač reikėtų pabrėžti, kad ir tiriamuoju laikotarpiu produktus eksportuojantis gamintojas gamindavo ir parduodavo aptariamų rūšių produktus. Dėl to išvados, paremtos su TL susijusiais duomenimis, buvo laikomos reprezentatyviomis, ir atsižvelgiant į tai prašymas nebuvo patenkintas.

(14) Produktus eksportuojantis gamintojas iš Pietų Afrikos ir vienas produktus eksportuojantis gamintojas iš Indijos prieštaravo metodui, naudotam siekiant nustatyti aptariamo produkto normaliąją vertę.

(15) Produktus eksportuojantis gamintojas iš Pietų Afrikos tvirtino, kad vidaus prekybos pelno norma buvo apskaičiuota netinkamai, nes buvo remtasi visomis vidaus operacijomis, įskaitant kalnakasyboje naudojamų SWR vidaus prekybą. Atsižvelgdamas į ypatingas savybes, būdingas kalnakasyboje naudojamiems SWR, neeksportuojamiems į Bendriją, pelningai parduodamiems ir laikomiems specialiais produktais, kuriems panaudoti reikalinga sudėtinga įranga, jis tvirtino, kad apskaičiuojant kitų lynų normaliąją vertę neturėtų būti atsižvelgta į pelną, gautą vidaus rinkoje pardavus kalnakasyboje naudojamus SWR.

(16) Produktus eksportuojantis gamintojas iš Indijos paprašė, kad apskaičiuojant normaliąją vertę nebūtų atsižvelgta į kai kurių brangių produktų vidaus pardavimus, remiantis tuo, kad TL šie produktai nebuvo eksportuojami arba tik retais atvejais ir kad prekyba šių rūšių produktais vidaus rinkoje atnešdavo ypač didelį pelną bei iškreipdavo aptariamo produkto duodamą vidutinį pelną.

(17) Nustatyta, kad Pietų Afrikos kalnakasyboje naudojami SWR ir Indijos apibūdinti brangūs produktai yra į aptariamus produktus panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje. Dėl to, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3, 4 ir 6 dalimis, pelno norma, naudota nustatyti normaliąją vertę, buvo apibrėžta teisingai, t. y. remiantis bendrais panašių produktų įprastos prekybos rezultatais vidaus rinkoje. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad nustatant pelno normą remiamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalimi tol, kol aptariamų rūšių produktai yra laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindiniame reglamente, ir nesvarbu, ar šios prekės buvo eksportuotos į Bendriją.

(18) Atsižvelgiant į tai, šie tvirtinimai buvo atmesti.

(19) Kaip alternatyvą Indijos įmonė paprašė, kad pelno vidurkis būtų apskaičiuotas remiantis visa vidaus prekyba, t. y. tiek pelningų, tiek nepelningų produktų pardavimais, o ne tik pelningų rūšių produktų pardavimais. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalimi, apskaičiuojant pelną turi būti remiamasi tik tais duomenimis, kurie apibūdina eksportuojančios šalies įprastą vidaus prekybą panašiais produktais. Šiuo atžvilgiu, jeigu kurios nors rūšies produktų pardavimai neviršija šių produktų savikainos, nustatant pelno normą į tokius pardavimus gali būti atsižvelgta tik tais atvejais, kai pelno neduodančių tokios rūšies produktų pardavimų apimtys nėra didesnės kaip 20 % bendros prekybos šios rūšies produktais arba kai vidutinė svertinė pardavimo kaina nėra žemesnė už vidutinę svertinę vieneto savikainą. Šios taisyklės buvo laikomasi siekiant nustatyti pelno normą, dėl to alternatyvus prašymas taip pat negali būti patenkintas.

(20) Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateikta jokių kitų pastabų dėl normaliosios vertės, patvirtinamos laikinojo reglamento 9–13 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

1.2. Šalies, panašios į ne rinkos ekonomikos šalis, parinkimas

(21) Produktus eksportuojantys gamintojai iš Kinijos ir Ukrainos abejojo, ar kaip panaši šalis Indija buvo pasirinkta pagrįstai, ir paprašė peržiūrėti preliminarų panašios šalies pasirinkimą. Produktus eksportuojantis gamintojas iš Ukrainos pasiūlė pasirinkti Korėjos Respubliką (toliau – Pietų Korėja), nes jos rinka buvo atvira.

(22) Teiginiai, pateikti prieš Indijos kaip panašios šalies pasirinkimo pagrįstumą, buvo kruopščiai išanalizuoti, ir dėl toliau nurodytų priežasčių buvo nutarta atsisakyti Indijos kaip panašios šalies pasirinkimo. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo kitos bendradarbiauti linkusios rinkos ekonomikos trečiosios šalies, nepatenkančios į šio tyrimo sferą, buvo nutarta, kad Lenkijos kaip panašios šalies pasirinkimas būtų labiausiai pagrįstas, siekiant apskaičiuoti normaliąją vertę Kinijai ir Ukrainai.

(23) Prieš atliekant preliminarų tyrimą, produktus eksportuojantys gamintojai iš Kinijos ir Ukrainos abejojo Lenkijos kaip panašios šalies pasirinkimu: buvo tvirtinama, kad, atsižvelgiant į importo muito dydį, vidaus rinkos dydį ir konkurenciją vidaus rinkoje, labiau tiktų Pietų Korėja. Tačiau Lenkija buvo laikoma tinkama atsižvelgiant į jos nedidelius importo muitus, vidaus rinkos dydį ir atvirumą, konkurenciją tarp vidaus gamintojų ir tai, kad SWR iš Lenkijos buvo galima geriausiai palyginti su tokiais pačiais modeliais iš Kinijos ir Ukrainos.

(24) Buvo pažymėta, kad nors Pietų Korėjoje importo muitas buvo nedidelis, jos vidaus prekyba, išreikšta procentiniu dydžiu, buvo gerokai mažesnė ir panaši į produktų importą į Bendriją iš KLR.

(25) Atsižvelgiant į tai, Lenkijos kaip panašios šalies pasirinkimas tiek Ukrainai, tiek KLR buvo laikomas labiausiai pagrįstu.

2. Eksporto kaina

(26) Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateikta jokių pastabų dėl eksporto kainos, patvirtinamos laikinojo reglamento 14–17 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

3. Palyginimas

(27) Vienas produktus eksportuojantis gamintojas iš Lenkijos pakartojo savo prašymą dėl normaliosios vertės patikslinimo, atsižvelgiant į skirtumus tarp vidaus ir eksporto prekybos išlaidų laikant atsargas ir jas sandėliuojant. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateikta naujų įrodymų dėl minėtų veiksnių įtakos kainų palyginimui, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punktu, prašymas buvo atmestas.

(28) Tas pats produktus eksportuojantis gamintojas iš Lenkijos ir vienas produktus eksportuojantis gamintojas iš Vengrijos pakartojo savo prašymus dėl normaliosios vertės patikslinimo atsižvelgiant į besiskiriančius prekybos lygius. Remiantis pateiktais naujais įrodymais, prašymai buvo apsvarstyti ir priimti, nes buvo įrodyta, kad eksporto kainos ir normaliosios vertės palyginimas buvo atliktas skirtinguose prekybos lygiuose, ir šis skirtumas turėjo įtakos kainų palyginimui.

(29) Vienas eksportuojantis gamintojas iš Indijos pateikė prašymą dėl patikslinimo atsižvelgiant į prekybos lygį, remdamasis tuo, kad eksportuoti produktai buvo parduoti didmenininkams, o vidaus rinkoje produktai buvo parduoti tiek didmenininkams, tiek galutiniams vartotojams. Šie skirtumai buvo įvertinti, atsižvelgus į prašymo pagrįstumą.

(30) Vienas produktus eksportuojantis gamintojas iš Lenkijos abejojo, ar, siekiant padaryti preliminarias išvadas ir eksporto kainą konvertuojant į vietinę valiutą teisinga naudoti vidutinį mėnesio valiutos keitimo kursą. Šis produktus eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad turėjo būti panaudoti faktiškai taikyti valiutų kursai. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad įprasta taikyti vidutinį mėnesio valiutos keitimo kursą. Be to, buvo patikrinti abu būdai ir nustatyta, kad skirtumas yra labai nedidelis, o bet kokius teigiamus skirtumus atsvėrė neigiami skirtumai, t. y. valiutos keitimo kursai nesumažėjo arba nepadidėjo dėl kurio nors vieno iš šių būdų, o jų įtaka galutiniam dempingo skirtumui nebuvo materiali. Dėl to buvo nutarta naudoti, kaip įprasta, vidutinį mėnesio valiutos keitimo kursą.

(31) Produktus eksportuojantis gamintojas iš Pietų Afrikos paprašė suteikti išlygą dėl eksporto kainų konvertavimo į valiutą, remdamasis tuo, kad lyginant žemiausią valiutos ir ekiu keitimo kursą TL ir aukščiausią kursą 1999 m., matyti, kad ekiu buvo gerokai nuvertėjęs.

(32) Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies j punktu, šis prašymas buvo atmestas, nes valiutų keitimo kursų svyravimai TL nebuvo ilgalaikiai, tad patikslinimas nebūtų buvęs pagrįstas. Be to, reikėtų pažymėti, kad TL ekiu devalvacija lyginant su Pietų Afrikos rendu buvo labai nedidelė.

(33) Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateikta jokių kitų pastabų dėl kainų palyginimo, patvirtinamos laikinojo reglamento 17–19 ir 21–23 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

4. Dempingo skirtumai

4.1. Metodologija

(34) Preliminariame etape, kai buvo siekiama nustatyti dempingą, buvo neatsižvelgta į Indijos gamintojo eksportuotus SWR, parduotus su juo susijusiam importuotojui iš Bendrijos ir vėliau šio gamintojo perdirbtus.

(35) Po to, kai buvo padarytos laikinosios išvados, produktus eksportuojantis gamintojas iš Indijos suabejojo šiuo požiūriu. Dempingą, nustatytą produktų eksporto metu, buvo prašoma išreikšti procentiniu dydžiu nuo bendros CIF kainos, t. y. įskaitant eksporto operacijas, susijusias su šiais produktais, kurie, kaip buvo pirmiau aprašyta, vėliau buvo perdirbti. Pagrįsdamas šį prašymą, produktus eksportuojantis gamintojas nurodė, kad bet kokios antidempingo priemonės turėtų būti taikomos visoms importo operacijoms, susijusioms su aptariamu produktu.

(36) Šis prašymas negalėjo būti patenkintas. Pirmiausia būtų buvę sudėtinga nustatyti tų importuotų produktų eksporto kainą, nes jie prieš juos parduodant buvo perdirbti. Antra, eksportas, į kurį buvo atsižvelgta siekiant nustatyti dempingo skirtumą, sudarė 80 % viso eksporto, kurį produktus eksportuojantis gamintojas perpardavė Bendrijoje TL. Šis faktas buvo laikomas pakankamu pagrindu siekiant padaryti reprezentatyvias išvadas. Trečia, atsižvelgiant į tai, kad dempingui apskaičiuoti negalima buvo naudoti duomenų apie eksportuotų produktų pardavimus, susijusius su vėliau perdirbtais produktais, jais buvo negalima pasiremti apskaičiuojant dempingo skirtumą, nes gauti duomenys būtų buvę iškraipyti dėl dirbtinio dempingo skirtumo sumažinimo.

(37) Dėl to patvirtinami metodai, kuriais remiantis buvo padarytos laikinosios išvados ir nustatytas likutis, kaip nustatyta 24–26 konstatuojamosiose dalyse.

4.2. Dempingo skirtumų dydžiai

(38) Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalimi, kiekvienos produkto rūšies svertinis normaliosios kainos vidurkis buvo palygintas tame pačiame prekybos lygyje su svertiniu eksporto kainos ex-works vidurkiu.

(39) Po apskaičiavimų peržiūros, ypač atsižvelgiant į tai, kad, apskaičiuojant normaliąsias vertes KLR ir Ukrainai, buvo pasiremta gamintojų iš Lenkijos vidaus prekyba, galutinai nustatyti dempingo skirtumai, išreikšti procentiniu dydžiu nuo CIF kainos Bendrijos pasienyje, yra tokie:

–KINIJOS LIAUDIES RESPUBLIKA: | 60,4 % |

–VENGRIJA:

Drótáru és Drótkötél Ipari és Kereskedelmi Rt. | 28,1 % |

Visi gamintojai/eksportuotojai: | 28,1 % |

–INDIJA:

Usha Martin Industries & Usha Beltron Ltd | 23,8 % |

Mohatta & Heckel | 30,8 % |

Visi gamintojai/eksportuotojai: | 30,8 % |

–KORĖJOS RESPUBLIKA:

Kiswire Ltd. | 1,2 % |

Manho Rope & Wire Ltd. | 0,1 % |

Chung Woo Rope Co. Ltd | 0,2 % |

Chun Kee Steel and Wire Rope Co. Ltd | 0,4 % |

–MEKSIKA:

Aceros Camesa SA de CV | 95,6 % |

Visi gamintojai/eksportuotojai: | 95,6 % |

–LENKIJA:

Drumet SA | 27,9 % |

Slaskie ZakladyLin i Drutu "Linodrut" Spólka Akeyjna Fabryka Lin i Drutów "Linodrut" Zabrze Spólka z organiczona odpowiedzialnoscia Fabryka Lin i Drutów "Falind" Spólka z organiczona odpowiedzialnoscia Górnoslaska Fabryka Lin i Drutu "Linodrut" Bytom Spólka organiczona odpowiedzialnoscia Dolnoslaska Fabryka Lin i Drutu "Linodrut Linmet" Spólka z organiczona odpowiedzialnoscia | 48,3 % |

Visi gamintojai/eksportuotojai: | 48,3 % |

–PIETŲ AFRIKA:

Haggie Rand Ltd. (įmonė pakeitė pavadinimą ir šiuo metu vadinasi Haggie) | 132 % |

Visi gamintojai/eksportuotojai: | 132 % |

–UKRAINA: | 51,8 % |

E. BENDRIJOS PRAMONĖ

1. Bendrijos gamyba

(40) Atsižvelgiant į tai, kad nauja informacija nebuvo pateikta, patvirtinamos laikinojo reglamento 34–36 konstatuojamosiose dalyse pateiktos laikinosios išvados.

2. Bendrijos pramonė

(41) Po pastabų, gautų iš suinteresuotų šalių, nustatoma, kad Bendrijos pramonę sudaro toliau išvardytos įmonės.

(42) Kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnyje, "Bendrijos pramonę" sudarė šie 16 Bendrijos gamintojų ir 4 Bendrijos gamintojai, prisidėję prie skundo ir bendradarbiavę tyrimo metu:

- Bremer Drahtseilerei Lüling GmbH (Vokietija),

- Bridon Internatonal. Ltd (JK),

- BTS Drahtseile GmbH (Vokietija),

- Cables Y Alambres Especiales SA (Ispanija),

- Casar Drahtseilwerk Saar GmbH (Vokietija),

- Cordoaria Oliveira SA (Portugalija),

- Drahtseilerei Gustav Kocks GmbH (Vokietija),

- Holding FICADI (Prancūzija),

- Iscar Funi Metalliche (Italija),

- D. Koronakis SA (Graikija),

- Metalcalvi Wire Ropes (Italija),

- Midland Wire Cordage Co. Ltd (JK),

- Randers Rebslaareri (Danija),

- Redaelli Tecnacordati SpA (Italija),

- Trefileurope (Prancūzija),

- Trenzas Y Cables SL (Ispanija),

- Vereinigte Drahtseilwerke GmbH (Vokietija),

- Voest-Alpine Austria Draht GmbH (Austrija),

- Vornbäumen-Stahlseile GmbH (Vokietija),

- Wadra GmbH (Vokietija).

3. Bendrijos pramonės importuoti produktai

(43) Kai kurios suinteresuotos šalys abejojo Bendrijos atliktais importo apimčių apskaičiavimais.

(44) Reikia pažymėti, kad informacija apie importą buvo paremta tinkamai patvirtintais duomenimis, pateiktais eksportuotojų ir įtrauktais į jų produktų eksporto apskaitą. Tokiu būdu buvo nustatyta, kad Bendrijos pramonės produktų importas tiriamuoju laikotarpiu sudarė 4,4 % suvartojimo.

(45) Patvirtinamos laikinajame reglamente pateiktos tyrimo išvados, kad pagrindinė Bendrijos pramonės veikla, atsižvelgiant į mažas jos importo apimtis, buvo susijusi su SWR gamyba. Be to, šios mažos apimtys nebuvo tokios, kad galėtų Bendrijos gamintojus apsaugoti nuo žalingų dempingo padarinių arba leistų jiems gauti nepagrįstos naudos iš aptariamų produktų importo.

F. ŽALA

1. Preliminari pastaba – tiriamasis laikotarpis

(46) Buvo teigiama, kad 1994 m. įtraukimas iškreipia tyrimą dėl padarytos žalos, atsižvelgiant į tai, kad didžiausi produktų kiekiai buvo importuoti nuo 1994 iki 1995 m. ir kad po to produktų importo apimtys iš suinteresuotų šalių buvo stabilios. Be to, buvo teigiama, kad nuo 1995 m. iki TL Bendrijos pramonės padėtis liko stabili. Dėl to tyrimo dėl padarytos žalos laikotarpis turėjo prasidėti nuo 1995 m.

(47) Šiuo tyrimu buvo siekiama įvertinti produktų importo dempingo kaina įtaką Bendrijos pramonės ekonomikai TL. Norint atlikti tokį tyrimą, remiantis duomenimis, apibūdinančiais prieš TL buvusius metus, būtina nustatyti tendencijas, susijusias su daugeliu rodiklių. Dėl to siekiant nustatyti, kokios tendencijos vyravo, nesvarbu, ar tyrimo pradžia buvo pasirinkti 1994 m., ar 1995 m.

(48) Bet kuriuo atveju reikėtų pažymėti, kad:

- skirtingai negu buvo tvirtinta, kad didžiausia produktų dalis iš suinteresuotų šalių buvo eksportuota nuo 1994 m. iki 1995 m., šių produktų importas ir toliau didėjo po 1995 m. (+ 12 % nuo 1995 m. iki TL),

- per visą aptariamą laikotarpį šių importuotų produktų kainos liko gerokai mažesnės nei Bendrijos pramonės produktų kainos,

- dėl šių produktų importo poveikio padėčiai Bendrijos pramonėje nuo 1994 m. iki 1995 m. pelnas gerokai sumažėjo (nuo 1,3 % iki – 0,3 %), o šis sumažėjimas sutapo su rinkos dalies praradimu (˜ 10 procentų). Kaip nurodyta laikinajame reglamente, nuo 1995 m. iki 1996 m., mažindama kainas, Bendrijos pramonė mėgino išlaikyti rinkos dalį, tačiau taip patirdama tik didesnių nuostolių (nuo – 0,3 % iki – 0,7 %). Siekdama sumažinti šiuos nuostolius, nuo 1996 m. iki 1997 m. Bendrijos pramonė vėl padidino savo kainas. Tačiau tokiu būdu rinkos dalis tik dar labiau sumažėjo,

- atsižvelgiant į tai, tokį padėties Bendrijos pramonėje pablogėjimą lėmė tiek produktų importo iš suinteresuotų šalių apimtys, tiek šių importuotų produktų žemos kainos.

(49) Remiantis tuo, tvirtinimas dėl tendencijų pasireiškimo pradžios nustatymo turi būti paneigtas.

(50) Dėl šių priežasčių laikotarpis, pasirinktas ištirti ekonominę padėtį Bendrijos pramonėje, leido tinkamai įvertinti situaciją ir teisingai atspindėti SWR rinkos pokyčius Bendrijoje.

2. Kumuliacija

2.1. Importas iš Vengrijos

(51) Vienas produktus eksportuojantis gamintojas pakartojo savo tvirtinimą, kad produktų importas iš Vengrijos turėtų būti išskaičiuotas iš produktų importo iš kitų suinteresuotų šalių. Tačiau nebuvo pateikti jokie nauji įrodymai, patvirtinantys produktų importo iš Vengrijos išskaičiavimo pagrįstumą. Dėl to patvirtinami kumuliacijos pagrindai, pateikti laikinojo reglamento 47 konstatuojamojoje dalyje.

2.2. Importas iš Meksikos

(52) Vienas produktus eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Meksikos produktų importas turėtų būti išskaičiuotas iš kitų suinteresuotų šalių produktų importo, remiantis tuo, kad šių Meksikos produktų importas turėtų būti laikomas de minimis. Šiuo atžvilgiu buvo tvirtinama, kad didžioji produktų iš Meksikos dalis buvo importuota su Bendrijos gamintoju susijusio importuotojo, dėl to, siekiant nustatyti Meksikos produktų importo apimtis, neturėtų būti atsižvelgiama į tokį importą. Atitinkamai likęs Meksikos kilmės produktų importas būtų de minimis, todėl, siekiant ištirti padarytą žalą, Meksikos produktų importas turėtų būti išskaičiuotas iš likusio aptariamų produktų importo.

(53) Reikia pažymėti, kad siekiant įvertinti, ar, vadovaujantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalimi, suinteresuotos šalies produktų importas turėtų būti laikomas de minimis, turi būti apskaičiuotas bendras suinteresuotos šalies kilmės importuotų produktų kiekis.

(54) Dėl to patvirtinamos produktų importo apimtys, nurodytos laikinojo reglamento 45 ir 48 konstatuojamosiose dalyse, t. y. 3 % suvartojimo per TL, ir atmetamas teiginys, kad Meksikos kilmės produktų importas yra de minimis.

3. Dempingo sąlygomis importuotų produktų kaina

3.1. Bendrijos kainų palyginimas su dempingo sąlygomis importuotų produktų kainomis

(55) Buvo tvirtinama, kad veiksniai, kuriais buvo remtasi skirstant SWR į grupes siekiant apskaičiuoti kainos sumažinimą, neleidžia prasmingai ir tinkamai palyginti kainų. Buvo teigiama, kad tokie veiksniai kaip galvanizacija, tempimo stiprumo jėga, šerdis ir apvalkalas, į kuriuos apskaičiuojant kainos sumažinimą nebuvo atsižvelgta, ir tokie papildomi veiksniai, kaip leidžiamas skersmens nukrypimas, pailgėjimo faktorius ir leistina apkrova, neįtraukti į klausimyną, daro įtaką kainoms. Be to, buvo tvirtinama, kad toks pats skirstymas į rūšis turėtų būti taikomas atliekant dempingo ir padarytos žalos apskaičiavimus.

(56) Padarytos šios išvados:

- siekiant apskaičiuoti kainos sumažinimą, SWR buvo suskirstyti į rūšis pagal vielų skaičių ir pintų juostų skaičių lyne, lyno formą ir jo skersmenį. Nustatyta, kad šie veiksniai yra pagrindiniai SWR kainą lemiantys faktoriai. Nustatyta, kad kiti veiksniai kaip galvanizacija, tempimo stiprumo jėga, šerdis ir apvalkalas, neįtraukti į kainos sumažinimo įvertinimą, daro tik antraeilio pobūdžio įtaką kainoms Bendrijos rinkoje.

Atlikus kainos sumažinimo apskaičiavimus ir SWR suskirsčius į rūšis, buvo gauti išsamūs duomenys tiek apie produktus eksportuojančių gamintojų prekybos apimtis, tiek apie Bendrijos pramonės prekybos apimtis, todėl šie apskaičiavimai buvo reikšmingi ir reprezentatyvūs.

- klausimyne nenumatytų papildomų veiksnių (leidžiamas skersmens nukrypimas, pailgėjimo faktorius ir leistina apkrova) įtraukimas buvo laikomas nereikalingu, atsižvelgiant į tai, kad šie veiksniai daugiausia buvo pagrindinių SWR apibūdinančių požymių deriniai, į kuriuos jau buvo atsižvelgta skirstant šį produktą į rūšis. Manoma, kad kainų palyginimas nebūtų tikslesnis, jeigu į juos būtų atsižvelgta, todėl šis prašymas tik be pagrindo apsunkintų visas suinteresuotas šalis,

- produkto skirstymas į rūšis, siekiant apskaičiuoti dempingo skirtumą, nebuvo laikomas tinkamu būdu apskaičiuoti kainos sumažinimą, atsižvelgiant į tai, kad siekiant nustatyti dempingo skirtumus dažniausiai buvo lyginamas vienos įmonės produktų asortimentas, t. y. vienos ir tos pačios įmonės gaminami tie patys produktai, parduodami keliose rinkose. Tačiau, siekiant apskaičiuoti kainos sumažinimą, buvo lyginamos didesnės SWR grupės, parduodamos didesnio suinteresuotų šalių skaičiaus. Dėl to laikoma, kad laikinajame reglamente naudota metodologija suteikė tinkamesnį kainos sumažinimo įvertinimo pagrindą: buvo atsižvelgta ne tik į pagrindinius kainai įtaką darančius veiksnius, bet ir į didesnes prekybos apimtis,

- galiausiai nustatyta, kad į vieną grupę įeinantiems įvairių rūšių SWR nebūdingi jokie didesni kainų skirtumai.

(57) Galiausiai atmetami teiginiai dėl produktų skirstymo į klases siekiant apskaičiuoti kainų sumažinimą.

3.2. Prekybos lygis

(58) Kai kurios suinteresuotos šalys teigė, kad pardavimo kainos turėtų būti patikslintos, atsižvelgiant į tariamai besiskiriančius prekybos lygius ir remiantis tuo, kad Bendrijos pramonės produktai buvo parduoti galutiniams vartotojoms, o importuoti produktai dažniausiai buvo parduodami didmenininkams ar platintojams.

(59) Nustatyta, kad Bendrijos pramonės produktais buvo prekiaujama įvairiais kanalais, įskaitant didmenininkus ar platintojus ir galutinius vartotojus. Be to, nebuvo nustatyti jokie reikšmingi kainų skirtumai, susiję su skirtingais tiekimo kanalais.

(60) Dėl to atmestas prašymas dėl prekybos lygio patikslinimo.

4. Bendrijos pramonės padėtis

(61) Kai kurie produktus eksportuojantys gamintojai teigė, kad Bendrijos pramonė nepatyrė materialinės žalos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnyje, atsižvelgdami į tai, kad nuo 1994 iki TL Bendrijos pramonės gamyba, pajėgumai, kainos, investicijos ir našumas išliko stabilūs.

4.1. Gamyba

(62) Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu gamybos lygis liko stabilus (+ 1 %), ir tai turėtų būti vertinama kartu su didėjančiais atsargų kiekiais (+ 30 %) ir sumažėjusia prekybos apimtimi (-9 %), kaip apibrėžta laikinojo reglamento 58–60 konstatuojamosiose dalyse. Be to, reikėtų prisiminti, kad šiuo laikotarpiu suvartojimas padidėjo 5 %.

4.2. Pajėgumai ir investicijos

(63) Patvirtinamos pateiktos laikinojo reglamento 59 ir 65 konstatuojamosiose dalyse išvados, kad, remiantis laikinuoju reglamentu, pajėgumų padidėjimą (+ 11 %) lėmė investicijos į didesnio našumo įrenginius.

4.3. Pelningumas

(64) Kai kurie produktus eksportuojantys gamintojai abejojo sąskaitų tikrinimo pagrįstumu, siekiant apskaičiuoti Bendrijos pramonės pelningumą, kaip apibrėžta laikinojo reglamento 64 konstatuojamojoje dalyje. Buvo teigiama, kad patikrintos sąskaitos apėmė taip pat produktus, kurie yra nesusiję su šiuo tyrimu, o su sąskaitomis susijęs laikotarpis neapėmė viso TL.

(65) Nustatyta, kad nors kai kurios įmonės ir galėjo pateikti informaciją apie aptariamą produktą, kai kurios kitos įmonės neturėjo gamybos išlaidų apskaičiavimo sistemos, leidžiančios atskirai įvertinti aptariamus produktus. Atsižvelgiant į šios informacijos stoką, buvo nutarta, kad tikrinama buhalterinė apskaita suteikė reikiamos ir patikimos informacijos apie mažiausių produktų grupių, įskaitant aptariamą produktą, pelningumą. Visose šešiose tirtose įmonėse SWR gamyba buvo pagrindinė veikla. Iš esmės laikoma, kad kitų šių įmonių produktų (pvz. nerūdijančio plieno vielos lynai, mažesnio nei 3 mm skersmens SWR, plieninės vielos ir suspaustos pintos juostos) gamyba buvo susijusi su jų pagrindine veikla, buvo naudojamos tos pačios žaliavos, įrenginiai ir darbuotojai.

(66) Nutarta, kad į 1997 m., o ne TL, gautą pelną buvo atsižvelgta pagrįstai, remiantis tuo, kad didžioji 1997 m. dalis sutampa su TL, besitęsiančiu nuo 1997 m. sausio iki 1998 m. kovo.

(67) Galiausiai dėl pirmiau nurodytų priežasčių buvo nutarta, kad patikrintos sąskaitos suteikė reprezentatyvių ir patikimų duomenų apie pelną, gautą iš prekybos aptariamais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 8 dalyje.

(68) Priimant laikinąjį reglamentą, vienas Bendrijos gamintojas, finansinius metus baigiantis kovo mėnesį, turėjo tik preliminarius duomenis. Galutiniai duomenys buvo gauti vėliau, o perskaičiuotas Bendrijos pramonės pelningumas 1997 m. siekė -0,3 % ir, kaip buvo pirmiau paminėta, yra panašus į TL duomenis. Atsižvelgiant į tai, Bendrijos pramonės pelningumas nuo + 1,3 % 1994 m. krito iki -0,3 % 1997 m.

4.4. Išvados dėl padėties Bendrijos pramonėje

(69) Kai kurie produktus eksportuojantys gamintojai teigė, kad Bendrijos pramonės rezultatai iki 1995 m. buvo gana geri, todėl išvados dėl padarytos materialinės žalos yra nepagrįstos.

(70) Reikėtų prisiminti (žr. F.1 skirsnį "Preliminari pastaba"), kad Bendrijos pramonės padėtis pablogėjo neatsižvelgiant į tai, ar atskaitos tašku imami 1994 m., ar 1995 m. Net jeigu atskaitos tašku būtų buvę pasirinkti 1995 m., gamyba, prekybos apimtis ir užimtumas mažėjo. Produktų atsargos augo. Rinkos dalis liko stabili (nuo 65,26 % padidėdama iki 65,64 %), o pelnas liko neigiamas (-0,3 %).

(71) Bet kuriuo atveju, vadovaujantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalimi, Bendrijos pramonei padarytos žalos tyrimas yra susijęs su bendru šių ekonominių rodiklių įvertinimu, nes atskirai nė vienas šių rodiklių neturi lemiamos reikšmės.

(72) Dėl to šis teiginys buvo atmestas.

4.5. Išvada dėl žalos

(73) Patvirtinama išvada, kad Bendrijos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta laikinojo reglamento 68 konstatuojamojoje dalyje.

G. PRIEŽASTINIS RYŠYS TARP ŽALOS IR DEMPINGO

(74) Atsižvelgiant į tai, kad nauja informacija nebuvo pateikta, patvirtinamos laikinojo reglamento 69–85 konstatuojamosiose dalyse pateiktos laikinosios išvados.

H. BENDRIJOS INTERESAI

(75) Kai kurios šalys iškėlė abejones dėl antidempingo priemonių poveikio pirkėjams.

(76) Reikėtų prisiminti, kad iš suinteresuotų vartotojų asociacijų nebuvo gautas nė vienas Bendrijos tarnybų parengtas klausimynas su pateiktais atsakymais (laikinojo reglamento 87 konstatuojamoji dalis). Be to, po laikinojo reglamento paskelbimo nebuvo gauta jokia informacija. Reikėtų pažymėti, kad laikinajame reglamente pateiktos išvados pabrėžė, kad priimtos priemonės neturėtų ypač paveikti vartotojų. Šių išvadų vartotojai nepaneigė, todėl jos patvirtinamos.

(77) Nemažai suinteresuotų šalių tvirtino, kad Bendrijos gamintojai negamina mažo skersmens SWR ir kad dėl antidempingo priemonių Bendrijos rinka susidurs su šių SWR stoka. Be to, buvo teigiama, kad tai turės neigiamos įtakos užimtumui tose importuojančiose įmonėse, kurios užsiima mažo skersmens SWR importu į Bendriją.

(78) Reikėtų prisiminti, kad Bendrijos pramonė gamina visą SWR asortimentą, įskaitant ir mažo skersmens produktus. Daroma išvada, kad dėl nustatytų priemonių kainos neturėtų padidėti tiek, kad Bendrijos rinka susidurtų su mažo skersmens SWR trūkumu. Be to, patvirtinama, kad yra ir kitų SWR tiekimo šaltinių, kuriems netaikomos antidempingo priemonės (laikinojo reglamento 105 konstatuojamoji dalis).

(79) Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad nustatytos galutinės priemonės Bendrijos ūkio subjektams nepadarytų ypač didelių neigiamų padarinių.

I. ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

1. Tyrimo dėl Pietų Korėjos nutraukimas

(80) Atsižvelgiant į laikinojo reglamento 24 konstatuojamojoje dalyje et seqs. pateiktas išvadas, kad Pietų Korėjai nustatytas dempingo skirtumas yra de minimis, bei remiantis tuo, kad nauji įrodymai, neleidžiantys nutraukti susijusio su Pietų Korėja tyrimo, nebuvo pateikti, nutraukiamas tyrimas dėl produktų importo iš Pietų Korėjos jai nenustatant jokių priemonių.

2. Žalos likvidavimo mastas

(81) Siekiant nustatyti galutinai taikomų priemonių apimtį, buvo nutarta, kad dempingo sąlygomis importuotų produktų kainos turėtų būti padidintos iki tokio lygio, kuris nedarytų žalos. Siekiant apskaičiuoti, kiek turėtų būti padidintos šios kainos, t. y. ribinis žalos dydis, dempingo sąlygomis importuotų produktų kainos buvo palygintos su Bendrijos pramonės pardavimo kainomis, atsižvelgus į pelno sumažėjimą ir pagrįstą pelno normą. Reikėtų pažymėti, kad po Bendrijos pelno perskaičiavimo, nustačius, kad 1997 m. jis siekia -3 % (žr. F skirsnio 4.3 punktą "Pelningumas"), apskaičiuojant kainos sumažinimą, buvo atitinkamai pakoreguoti kainos numušimo skirtumai. Visais kitais požiūriais laikinojo reglamento 110 konstatuojamojoje dalyje apibūdinta metodologija, naudota siekiant nustatyti žalos dydį, patvirtinama.

3. Įsipareigojimas

(82) Tyrimui jau gerokai pažengus į priekį, kai kurie produktus eksportuojantys gamintojai iš KLR, Meksikos ir Ukrainos pateikė pasiūlymus dėl įsipareigojimų. Be to, produktus eksportuojantys gamintojai iš Indijos ir Pietų Afrikos pateikė pakoreguotus pasiūlymus dėl įsipareigojimų kainos atžvilgiu:

- atsižvelgiant į tai, kad nė vienai įmonei iš KLR nebuvo taikomas specialusis režimas ir pasiūlymuose nebuvo Kinijos valdžios institucijų garantijų, užtikrinančių tinkamą priežiūrą, pasiūlymai dėl įsipareigojimų buvo laikomi nepriimtinais,

- suinteresuoti produktus eksportuojantys gamintojai iš Indijos (Usha Martin Industries & Usha Beltron Ltd), Meksikos, Pietų Afrikos ir Ukrainos pateikė pasiūlymus dėl įsipareigojimų kainos atžvilgiu, kurie gali būti laikomi priimtinais.

(83) Reikėtų prisiminti, kad, remdamiesi laikinojo reglamento 112 konstatuojamąja dalimi et seg., produktus eksportuojantys gamintojai iš Vengrijos ir Lenkijos pateikė pasiūlymus dėl įsipareigojimų, kuriuos Komisija priėmė. Šie įsipareigojimai buvo pakoreguoti siekiant atsižvelgti į galutines tyrimo išvadas dėl minimalių kainų.

4. Galutinių priemonių forma ir dydis

(84) Galutinės priemonės turėtų būti nustatytos kaip ad valorem muitai, kurių dydis bendradarbiauti linkusioms įmonėms buvo nustatytas individualiai. Atsižvelgiant į plataus masto bendradarbiavimą, kitiems produktus eksportuojantiems gamintojams turėtų būti taikomas didžiausio tarifo muitas, nustatytas konkrečios šalies bendradarbiauti linkusiai įmonei. Priimtinus įsipareigojimus kainos atžvilgiu pateikusioms įmonėms, kaip galutinės priemonės, taikomi šie įsipareigojimai.

(85) Vadovaujantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, jeigu konkrečiam produktus eksportuojančiam gamintojui nustatyti dempingo skirtumai, turintys likviduoti padarytą žalą, buvo mažesni nei importo kainų padidinimas, remiantis pirmiau pateiktas apskaičiavimais, nustatyti galutiniai muitai turi siekti nustatytą dempingo skirtumą.

(86) Šie muitai, išreikšti procentiniu dydžiu lyginant su gryna, laisva Bendrijos muitų teritorijoje kaina iki produktų įforminimo muitinėje, yra tokie:

–KINIJOS LIAUDIES RESPUBLIKA:

Visi gamintojai/eksportuotojai: | 60,4 % |

–VENGRIJA:

Drótáru és Drótkötél Ipari és Kereskedelmi Rt. | 28,1 % |

Visi gamintojai/eksportuotojai: | 28,1 % |

–INDIJA:

Usha Martin Industries & Usha Beltron Ltd | 23,8 % |

Mohatta & Heckel | 30,8 % |

Visi gamintojai/eksportuotojai: | 30,8 % |

–MEKSIKA:

Aceros Camesa SA de CV | 56,1 % |

Visi gamintojai/eksportuotojai: | 56,1 % |

–LENKIJA:

Drumet SA | 27,9 % |

Slaskie Zaklady Lin i Drutu "Linodrut" Spólka Akeyjna Fabryka Lin i Drutów "Linodrut" Zabrze Spólka z organiczona odpowiedzialnoscia Fabryka Lin i Drutów "Falind" Spólka z organiczona odpowiedzialnoscia Górnoslaska Fabryka Lin i Drutu "Linodrut" Bytom Spólka organiczona odpowiedzialnoscia Dolnoslaska Fabryka Lin i Drutu "Linodrut Linmet" Spólka z organiczona odpowiedzialnoscia | 48,3 % |

Visi gamintojai/eksportuotojai: | 48,3 % |

–PIETŲ AFRIKA:

Haggie | 38,6 % |

Visi gamintojai/eksportuotojai: | 38,6 % |

–UKRAINA:

Visi gamintojai/eksportuotojai: | 51,8 % |

(87) Šiame reglamente nurodyti individualūs muitų tarifai buvo nustatyti remiantis dabartinio antidempingo tyrimo išvadomis. Dėl to jie atspindi tyrimo metu nustatytą situaciją. Atsižvelgiant į tai, šie muitų tarifai taikomi išimtinai tik suinteresuotų šalių kilmės ir konkrečių įmonių pagamintiems produktams. Šie tarifai negali būti taikomi bet kurios kitos įmonės, atitinkamai nepaminėtos šiame reglamente, pagamintiems produktams, kurie turi būti apmokestinti likutiniu muitu.

(88) Bet koks prašymas taikyti šiuos individualiai nustatytus muitų tarifus (pvz., pakeitus subjekto pavadinimą) turėtų būti iš anksto perduotas Komisijai su visa reikalinga informacija, ypač atspindinčia bet kokios įmonės gamybos, vidaus prekybos ir eksporto, susijusių su šiuo vardu, pasikeitimus.

J. LAIKINŲJŲ MUITŲ SURINKIMAS

(89) Atsižvelgiant į nustatytą didelį produktus eksportuojančių gamintojų taikomo dempingo skirtumų skaičių ir į Bendrijos pramonei padarytą žalą, manoma, kad svarbu, jog iš visų įmonių būtų galutinai surinktos sumos, vadovaujantis laikinuoju reglamentu, užtikrintos laikinuoju antidempingo muitu ir siekiančios galutinai nustatytus muito mokesčius, tačiau jeigu laikinieji muitai yra mažesni, taikomi pastarieji,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Šiuo straipsniu Kinijos, Vengrijos, Indijos, Meksikos, Lenkijos, Pietų Afrikos ir Ukrainos kilmės už plieninių trosų ir kabelių, klasifikuojamų taikant KN kodus ex73121082 (Taric kodas: 73121082*10), ex73121084 (Taric kodas: 73121084*10), ex73121086 (Taric kodas: 73121086*10), ex73121088 (Taric kodas: 73121088*10) ir ex73121099 (Taric kodas: 73121099*10), importui nustatomas galutinis antidempingo muitas.

2. Nustatomo muito, taikomo grynai, laisvai Bendrijos muitų teritorijoje kainai (CIF kainai) už produktus, gaminamus toliau išvardytų įmonių, tarifo dydis iki apmokestinimo muitais yra:

Šalis | Įmonė | Muito tarifas (%) | Papildomas Taric kodas |

KLR | Visos įmonės | 60,4 | - |

Vengrija | Visos įmonės | 28,1 | 8900 |

Indija | Usha Martien Industries & Usha Beltron Ltd Shakespeare Sarani Calcutta-700 071 India | 23,8 | 8613 |

Visos įmonės | 30,8 | 8900 |

Meksika | Visos įmonės | 56,1 | 8900 |

Lenkija | Drumet SA 87–880 Wloclawek Włocławek?, ul. Polna 26/74 Polska | 27,9 | 8614 |

Visos įmonės | 48,3 | 8900 |

Pietų Afrika | Visos įmonės | 38,6 | 8900 |

Ukraina | Visos įmonės | 51,8 | 8900 |

4. Išskyrus tam tikrus atvejus, šiems muitams taikomos muitams galiojančios nuostatos.

2 straipsnis

1. Nepaisant 1 straipsnio, galutinis muitas neturėtų būti taikomas tiems 1 straipsnio 1 dalyje aprašytiems importuotiems produktams, kuriuos gamina ir pagal sąskaitą importuojančiai įmonei iš Bendrijos parduoda 3 dalyje išvardytos įmonės, kurių įsipareigojimus Komisija priėmė vadovaudamasi 1999 m. rugpjūčio 13 d. Sprendimu 1999/572/EB dėl įsipareigojimų, susijusių su antidempingo tyrimu dėl plieninių lynų ir kabelių, kurių kilmės šalys yra Kinijos Liaudies Respublika, Vengrija, Indija, Korėjos Respublika, Meksika, Lenkija, Pietų Afrika ir Ukraina, importo, priėmimo [4].

2. Kai vadovaujantis įsipareigojimu pateikiamas prašymas išleisti produktus į laisvą apyvartą, produktai atleidžiami nuo muito mokesčio su sąlyga, jei atitinkamų valstybių narių muitinių administracijoms pateikiama galiojanti sąskaita, atitinkanti laikinojo reglamento priede nustatytą formą ir išduota 3 dalyje išvardytų įmonių. Ukrainos įmonės sąskaitą turi lydėti Ukrainos valdžios institucijų išduota galiojanti eksporto licencija, atitinkanti priede nustatytą formą.

3. Pagal priimtus įsipareigojimus importuoti produktai deklaruojami taikant šiuos papildomus Taric kodus:

Šalis | Įmonė | Papildomas Taric kodas |

Vengrija | Drótáru és Drótkötél Ipari és Kereskedelmi Rt. Besenyői g. 18, 3527 Miskolcas, Vengrija | 8616 |

Lenkija | Drumet SA 87–880 Wloclawekas, Polna g. 26/74 Lenkija | 8617 |

Slaskie Zaklady Lin i Drutu "Linodrut" Spółka Akeyjna Fabryka Lin i Drutów "Linodrut" Zabrze Spólka z organiczona odpowiedzialnoscia PL-41–800 Zabre, Sobieskiego g. 1 Fabryka Lin i Drutów Falind Spólkaz organiczona odpowiedzialnoscia PL-41–201 Sosnowiecas, Niwecka g. 1. Górnoslaska Fabryka Lin i Drutu Linodrut Bytom Spólka organiczona odpowiedzialnoscia 41–906 Bytomas, Ks. Jerzago Popieluszki g. 1. Dolnoslaska Fabryka Lin i Drutu Linodrut Linmet Spólka z organiczona odpowiedzialnoscia, 58–309 Walbrzychas, Sluga g. 2. | 8619 |

Meksika | Aceros Camesa SA de CV Margarita Maza de Juárez Nol 154.Col. Nueva Ind. Vallejo Mechikas D.F.C.P. 07700 Meksika | A022 |

Pietų Afrika | Haggie Lower Germiston Road Jupiter PO Box 40072 Cleveland Pietų Afrika | A023 |

Indija | Usha Martin Industries & Usha Beltron Ltd. Shakespeare Sarani, Kalkuta, 700071 Indija | A024 |

Ukraina | Joint Stock Company, Silur, 343700 Khartsyzsk | A025 |

3 straipsnis

Vadovaujantis laikinuoju reglamentu, galutinai surenkamos sumos, užtikrintos laikinuoju muitu, taikomu 1 straipsnio 1 dalyje aprašytų KLR, Vengrijos, Indijos, Meksikos, Lenkijos, Pietų Afrikos ir Ukrainos kilmės produktų importui, ir siekiančios galutinai nustatytus muitų tarifus. Jeigu užtikrintos sumos yra didesnės nei galutinio antidempingo muito tarifas, perviršis grąžinamas.

4 straipsnis

Šiuo straipsniu nutraukiamas tyrimas dėl Korėjos Respublikos kilmės produktų, aprašytų 1 straipsnio 1 dalyje, importo.

5 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 1999 m. rugpjūčio 12 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

T. Halonen

[1] OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 905/98 (OL L 128, 1998 4 30, p. 18).

[2] OL L 45, 1999 2 19, p. 1.

[3] 1) Byla Nr.C-175/87 Matsushita Electric Industrial Co. Ltd vs. Council (1992) ECR I, p. 1409.

[4] 1) Žr. šio Oficialiojo leidinio 63 psl.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

ELEMENTAI, KURIE TURI BŪTI NURODYTI 2 STRAIPSNIO 2 DALYJE MINIMOJE EKSPORTO LICENCIJOJE

1. Pranešimo apie produktą kodo numeris (kaip nustatyta įsipareigojimais, pasiūlytais atitinkamo eksportuojančio gamintojo), įskaitant tipą, vijų skaičių, laidų skaičių kiekvienoje vijoje ir KN kodą.

2. Tikslus prekių aprašymas, įskaitant:

- kompanijos produkto kodą (KPK),

- KN kodą,

- papildomą TARIC kodą, pagal kurį sąskaitoje-faktūroje esančioms prekėms gali būti atlikti muitinės formalumai ant Bendrijos sienų,

- kiekį (nurodomas kilogramais),

- mažiausią taikomą kainą.

3. Sąskaitos-faktūros numeris.

4. Eksporto licencijos numeris ir išdavimo data.

5. Importuotojo, kuriam kompanija tiesiogiai išdavė sąskaitą-faktūrą, pavadinimas.

--------------------------------------------------