Europos Parlamento ir tarybos Sprendimas 1419/1999/EB

priimtas 1999 m. gegužės 25 d.

nustatantis Bendrijos veiksmus dėl Europos kultūros sostinės renginių 2005-2019 m.

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 151 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę [2],

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos [3],

(1) kadangi per savo istoriją Europa buvo ypač vaisingos ir įvairios meninės veiklos vieta; kadangi miesto gyvenimas vaidino svarbų vaidmenį Europos kultūrų plėtrai ir įtakai;

(2) kadangi Sutarties 151 straipsnis suteikia Bendrijai įgaliojimus kultūros srityje; kadangi dėl to visa Bendrijos veikla, skirta kultūrinei veiklai skatinti, turėtų būti grindžiama šiuo teisiniu pagrindu vadovaujantis Bendrijai Sutartimi nustatytais tikslais ir priemonėmis;

(3) kadangi 1985 m. birželio 13 d. už kultūros reikalus atsakingų ministrų susitikimas Taryboje priėmė rezoliuciją dėl kasmetinio renginio "Europos kultūros miestas" [4], kurio pagrindinis tikslas buvo atskleisti Europos visuomenei ypatingus atitinkamo miesto, regiono ar šalies kultūros aspektus ir kuriam Bendrija suteikė finansinę paramą;

(4) kadangi atliktas "Europos kultūros miesto" renginiais pasiektų rezultatų tyrimas parodė, kad šiuo renginiu domisi žiniasklaida ir kad jis daro teigiamą poveikį kultūros ir turizmo plėtojimui bei tam, kad gyventojai pripažintų savo miesto, parinkto šiam renginiui, svarbą;

(5) kadangi teigiamas poveikis vis dėlto ne visada buvo juntamas ilgiau negu truko paties projekto įgyvendinimas ir kadangi valstybės sprendimus priimančių institucijų dėmesys, pripažįstant jų kompetenciją spręsti dėl savo projektų turinio, atrinktuose miestuose turi būti kreipiamas į poreikį integruoti kultūros projektą į dinamišką vidutinės trukmės procesą;

(6) kadangi ši iniciatyva yra svarbi įtvirtinant ir vietos, ir regiono identitetą bei skatinant Europos integraciją;

(7) kadangi diskusijose prieš priimdamas 1995 m. balandžio 7 d. nuomonę [5] dėl Sprendimu Nr. 719/96/EB [6] įsteigtos "Kaleidoskopo" programos Europos Parlamentas paprašė Komisijos, remiantis Sutarties 151 straipsniu, pateikti konkrečią "Europos kultūros miesto" programą po 2000 m.;

(8) kadangi dėl "Europos kultūros miesto" renginio svarbos ir poveikio reikia sukurti rotacinę skyrimo sistemą, kuri užtikrins, kad nustatyta tvarka kiekviena valstybė narė turės galimybę išrinkti vieną iš savo miestų; kadangi nuspėjama, nuosekli ir skaidri rotacinė sistema geriausiai gali būti nustatyta bendru sprendimu dėl sekos, kuria valstybės narės rengs šį renginį;

(9) kadangi Taryba "Kultūros sostines" nominuoja atsižvelgdama į didelę tokios nominacijos simbolinę reikšmę valstybėse narėse;

(10) kadangi bet kuri Bendrijos iniciatyva skatinti "Europos kultūros miesto" renginį turi atitikti Sutartyje nustatytus tikslus ir išteklių naudojimą;

(11) kadangi Bendrija praeityje prisidėjo prie "Europos kultūros miesto" ir "Europos kultūros mėnesio" renginių pagal "Kaleidoskopo" programą, kuri baigiasi 1999 m.;

(12) kadangi 1997 m. rugsėjo 22 d. Taryba priėmė Sprendimą dėl būsimų Europos veiksmų kultūros srityje [7], kuriame ji paragino Komisiją pagal Sutarties 208 straipsnį iki 1998 m. gegužės mėn. pateikti pasiūlymus dėl bendros kultūros programos, į kurią bus įtraukti "Europos kultūros sostinės" veiksmai, įskaitant finansavimo susitarimus;

(13) kadangi Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai yra pateikusi komunikatą apie pirmąją Europos bendrijos bendrąją programą kultūrai remti, įskaitant pasiūlymą dėl sprendimo, nustatančio bendrąjį kultūrinio bendradarbiavimo finansavimo ir programavimo dokumentą,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Nustatomas Bendrijos veiksmas, vadinamas "Europos kultūros sostinė". Jo tikslas — pabrėžti Europos kultūrų turtingumą ir įvairovę bei jų bendrus bruožus, taip pat skatinti didesnį Europos piliečių savitarpio pažinimą.

2 straipsnis

1. Vienas kurios nors valstybės narės miestas nominuojamas "Europos kultūros sostine" iš eilės, I priede nustatyta tvarka. I priede nustatyta chronologinė tvarka abipusiu atitinkamų valstybių narių susitarimu gali būti pakeista. Apie kandidato ar kandidatų iškėlimą atitinkama valstybė narė, galbūt net pridėdama savo rekomendaciją, praneša Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Regionų komitetui ne vėliau kaip prieš ketverius metus iki to renginio pradžios.

2. Komisija kiekvienais metais sudaro atrankos grupę, kuri, vadovaudamasi šio veiksmo tikslais ir apibūdinimu, paskelbia ataskaitą apie svarstytą kandidatūrą ar kandidatūras. Atrankos grupę sudaro septyni žymūs nepriklausomi asmenys, kurie yra kultūros specialistai ir iš kurių du skiria Europos Parlamentas, du — Taryba, du — Komisija ir vieną — Regionų komitetas. Atrankos grupė savo ataskaitą pateikia Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai.

3. Europos Parlamentas gali siųsti Komisijai nuomonę dėl kandidatūros ar kandidatūrų ne vėliau kaip praėjus trims mėnesiams po ataskaitos gavimo. Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, parengta atsižvelgiant į Europos Parlamento nuomonę ir atrankos grupės ataskaitą, oficialiai nominuoja atitinkamą miestą tų metų, kuriems jis buvo iškeltas kandidatu, "Europos kultūros sostine".

3 straipsnis

Kartu su kandidatūros iškėlimu pateikiamas Europos lygio kultūros projektas, iš esmės pagrįstas kultūriniu bendradarbiavimu pagal Sutarties 151 straipsnyje numatytus tikslus ir veiksmus.

Pateiktame projekte apibūdinama, kaip kandidatu iškeltas miestas ketina:

- akcentuoti bendraeuropietiškas meno sroves ir stilius, kuriuos jis inspiravo arba prie kurių plėtotės jis reikšmingai prisidėjo,

- skatinti renginius, įtraukiant aktyvius kultūros žmones iš kitų valstybių narių miestų ir skatinant ilgalaikį kultūrinį bendradarbiavimą bei ugdant jų veiklą visoje Europos Sąjungoje,

- remti ir plėtoti kūrybinį darbą, kuris yra esminis bet kurios kultūros politikos elementas,

- užtikrinti kuo įvairesnių gyventojų sluoksnių telkimą ir dalyvavimą bei tų veiksmų socialinį poveikį ir tęstinumą pasibaigus renginių metams,

- skatinti Sąjungos piliečių priėmimą ir kuo plačiau skleisti informaciją apie įvairius renginius naudojant visas visuomenės informavimo priemones,

- skatinti Europos ir kitų pasaulio dalių kultūrų dialogą ir kuo platesnį atsivėrimą bei kitų supratimą, nes tai yra pagrindinės kultūros vertybės,

- išnaudoti istorinį paveldą, miesto architektūrą ir miesto gyvenimo kokybę.

4 straipsnis

Europos ne valstybės narės gali dalyvauti šiuose veiksmuose. Bet kuri tokia šalis gali iškelti vieną miestą kandidatu į "Europos kultūros sostinę" ir apie savo kandidatūrą pranešti Europos Parlamentui, Tarybai, Komisija ir Regionų komitetui. Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, vieningai, oficialiai kiekvieniems metams vieną iš šių kandidatais iškeltų miestų nominuoja "Europos kultūros sostine", atsižvelgdama į tai, kad pageidautinas ketverių metų pasirengimo laikotarpis.

5 straipsnis

Kiekvienas miestas organizuoja kultūros renginių programą, išryškinančią savitą miesto kultūrą ir kultūros paveldą, taip pat jo vietą bendrame kultūros pavelde ir siekiant ilgalaikio kultūrinio bendradarbiavimo įtraukia kultūrine veikla suinteresuotus žmones iš kitų Europos šalių. Be to, kaip nurodyta pirmiau, nominuotas miestas, planuodamas savo programą, turėtų kuo atidžiau atsižvelgti į II priede nustatytą planavimo ir vertinimo kriterijus nurodantį sąrašą. Iš esmės, ši programa turėtų tęstis vienerius metus, tačiau išimtiniais atvejais nominuoti miestai gali pasirinkti trumpesnį laiką. Miestai į savo programas savo nuožiūra gali įtraukti ir aplinkinį regioną. Tarp tų pačių metų nominuotų miestų programų turėtų būti sąsajų.

6 straipsnis

Kiekvienais metais Komisija parengia ankstesnių metų renginio rezultatus vertinančią ataskaitą, įskaitant to renginio organizatorių parengtą analizę. Ši ataskaita pateikiama Europos Parlamentui, Tarybai ir Regionų komitetui. Komisija taip pat gali teikti pasiūlymus dėl šio sprendimo pakeitimų, kurie, jos manymu, reikalingi sklandžiam šio veiksmo vykdymui, ypač atsižvelgiant į būsimą Sąjungos plėtrą.

Priimta Briuselyje, 1999 m. gegužės 25 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. M. Gil-robles

Tarybos vardu

Pirmininkas

H. Eichel

[1] OL C 362, 1997 11 28, p. 12.

[2] OL C 180, 1998 6 11, p. 70.

[3] 1998 m. balandžio 30 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 152, 1998 5 18, p. 55), 1998 m. liepos 24 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 285, 1998 9 14, p. 5) ir 1999 m. kovo 11 d. Europos Parlamento sprendimas (OL C 175, 1999 6 21). 1999 m. gegužės 10 d. Tarybos sprendimas.

[4] OL C 153, 1985 6 22, p. 2.

[5] OL C 109, 1995 5 1, p. 281.

[6] 1996 m. kovo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 719/96/EB, sukuriantis Europos lygio programą meninei ir kultūrinei veiklai remti ("Kaleidoskopas") (OL L 99, 1996 4 20, p. 20).

[7] OL C 305, 1997 10 7, p. 1.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

TEISĖS IŠKELTI "EUROPOS KULTŪROS SOSTINĖS" KANDIDATŪRĄ SEKA

2005 | Airija |

2006 | Nyderlandai |

2007 | Liuksemburgas |

2008 | Jungtinė Karalystė |

2009 | Austrija |

2010 | Vokietija |

2011 | Suomija |

2012 | Portugalija |

2013 | Prancūzija |

2014 | Švedija |

2015 | Belgija |

2016 | Ispanija |

2017 | Danija |

2018 | Graikija |

2019 | Italija |

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

PLANAVIMO IR VERTINIMO KRITERIJŲ SĄRAŠAS

Nominuotų miestų rengiamų programų galimi elementai:

- bendrų meno srovių ir stilių, kuriuos plėtojant miestas suvaidino ypatingą vaidmenį, skatinimas,

- meno (muzikos, šokio, teatro, vaizduojamojo meno, kino ir pan.) renginių organizavimas bei menų populiarinimo ir vadybos gerinimas,

- Europos visuomenės informavimo apie įžymias asmenybes ir įvykius, reikšmingai paženklinusius miesto istoriją ir kultūrą, skatinimas,

- specifinės veiklos, skirtos skatinti meno naujoviškumą ir kurti naujas kultūros veiksmų ir dialogo formas, organizavimas,

- priemonių, skirtų skatinti miestui būdingų nekilnojamų ir kilnojamų meno vertybių bei meno kūrinių prieinamumą ir pažinimą, organizavimas,

- specifinių kultūros projektų, skirtų jaunimo suartinimui su menais, organizavimas,

- specifinių kultūros projektų, skirtų didinti socialinę sanglaudą, organizavimas,

- suplanuotos veiklos pateikimas plačiajai visuomenei, ypač panaudojant visuomenės informavimo ir audiovizualines priemones bei daugelį kalbų,

- įnašas ekonominės veiklos plėtojimo, ypač užimtumo ir turizmo, požiūriais;

- būtinybė plėtoti kokybišką ir naujovišką kultūrinį turizmą, deramai atsižvelgiant į nenutrūkstamą kultūros paveldo valdymą bei svečių ir vietos gyventojų norų derinimo svarbą,

- projektų, skirtų architektūros paveldo ir naujos miesto plėtros strategijų sąsajų kūrimui, organizavimas,

- iniciatyvų, skirtų skatinti Europos kultūrų ir kitų pasaulio dalių kultūrų dialogą, bendras organizavimas.

--------------------------------------------------