Tarybos sprendimas

1999 m. gruodžio 6 d.

dėl principų, prioritetų, pereinamojo laikotarpio tikslų ir sąlygų, išdėstytų Stojimo partnerystės su Rumunija programoje

(1999/852/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1998 m. kovo 16 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 622/98 dėl pagalbos valstybėms kandidatėms pagal pasirengimo narystei strategiją, visų pirma dėl Stojimo partnerystės programų nustatymo [1], ypač į jo 2 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1) Europos Vadovų Taryba susitikimo Liuksemburge metu pareiškė, kad Stojimo partnerystės programa yra naujas dokumentas ir svarbiausias sustiprintos pasirengimo narystei strategijos bruožas,

(2) Reglamente (EB) Nr. 622/98 nustatyta, kad Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma priima sprendimą dėl atskirose Stojimo partnerystės programose įvardytų principų, prioritetų, pereinamojo laikotarpio tikslų ir sąlygų, kadangi jie turi būti pateikti kiekvienai paraišką pateikusiai valstybei, bei dėl vėlesnių jiems taikytinų žymesnių pakeitimų;

(3) Bendrijos pagalbą sąlygoja pagrindinių elementų įgyvendinimas, ypač Europos susitarimuose nurodytų įsipareigojimų laikymasis ir pažanga, daroma įgyvendinant Kopenhagos kriterijus; kai trūksta tam tikro pagrindinio elemento, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma gali imtis tam tikrų žingsnių ryšium su pasirengimo narystei parama;

(4) Europos Vadovų Taryba susitikimo Liuksemburge metu nusprendė, kad Stojimo partnerystės programų įgyvendinimas ir acquis patvirtinimo pažanga bus tikrinama Europos susitarimų organų;

(5) 1999 m. Komisijos parengta reguliarioji ataskaita pateikė objektyvią Rumunijos pasirengimo narystei analizę ir nurodė prioritetines tolesnio darbo sritis;

(6) siekdama pasirengti narystei Rumunija turėtų atnaujinti savo nacionalinę acquis patvirtinimo programą; ši programa turėtų nustatyti Stojimo partnerystės programoje apibrėžtų prioritetų ir laikinojo laikotarpio tikslų įgyvendinimo grafiką,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 622/98 2 straipsniu, Rumunijos Stojimo partnerystės programoje įvardyti principai, prioritetai, pereinamojo laikotarpio tikslai ir sąlygos yra išdėstyti priede, kuris yra neatskiriama šio sprendimo dalis.

2 straipsnis

Stojimo partnerystės programos įgyvendinimą tikrina Europos susitarimų organai ir atitinkamos Tarybos institucijos, kurioms Komisija reguliariai teikia ataskaitas.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 1999 m. gruodžio 6 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

T. Halonen

[1] OL L 85, 1998 3 20, p. 1.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

STOJIMO PARTNERYSTĖ: RUMUNIJA, 1999

1. TIKSLAI

Stojimo partnerystės tikslas – nustatyti prioritetines tolesnių darbų sritis, nurodytas Komisijos 1999 m. reguliariojoje ataskaitoje apie Rumunijos pažangą siekiant narystės Europos Sąjungoje, finansines priemones, kurios gali būti panaudotos siekiant padėti Rumunijai įgyvendinti šiuos prioritetus, ir sąlygas, kurios bus keliamos teikiant tokią pagalbą. Ši Stojimo partnerystė suteikia pagrindą keliolikai politikos dokumentų, kuriais bus naudojamasi padedant valstybėms kandidatėms pasirengti narystei. Tarp jų inter alia yra peržiūrėta Nacionalinė acquis priėmimo programa, vidutinės trukmės ekonominės politikos prioritetų bendrojo vertinimo dokumentas, Paktas dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu, o taip pat Nacionalinės plėtros planai ir kiti sektorių planai, kurie būtini dalyvaujant struktūriniuose fonduose įstojus į ES ir prieš įstojimą – įgyvendinant ISPA bei Sapard programas. Visi šie dokumentai skiriasi savo pobūdžiu ir yra parengti pagal konkrečias procedūras. Jie nėra šios Stojimo partnerystės neatskiriama dalis, tačiau juose įvardyti prioritetai bus su ja derinami.

2. PRINCIPAI

Kiekvienai valstybei kandidatei nurodytos prioritetinės sritys yra susijusios su jų gebėjimu laikytis Kopenhagos kriterijų, nustatančių, kad narystės siekianti valstybė privalo atitikti tokius reikalavimus:

- institucijų, užtikrinančių valstybėje kandidatėje demokratiją, teisinę valstybę, pagarbą žmogaus teisėms ir mažumoms bei jų apsaugą, stabilumas,

- veikianti rinkos ekonomika ir gebėjimas atlaikyti Sąjungos konkurencinį spaudimą bei rinkos jėgas,

- gebėjimas prisiimti narystės įsipareigojimus, įskaitant griežtą politinės, ekonominės ir pinigų sąjungos tikslų laikymąsi.

Europos Vadovų Taryba savo susitikime Madride pažymėjo, kad valstybės kandidatės turi taip pakoreguoti savo administracines struktūras, kad tapus narėmis šios struktūros užtikrintų harmoningą Bendrijos politikos vykdymą, o susitikime Liuksemburge Europos Vadovų Taryba pažymėjo, kad acquis inkorporavimas į nacionalinę teisę yra būtina, tačiau nepakankama sąlyga; reikia užtikrinti faktišką acquis vykdymą.

3. PRIORITETAI IR PEREINAMOJO LAIKOTARPIO TIKSLAI

Komisijos reguliariosiose ataskaitose akcentuojamos pastangos, kurias tam tikrose srityse valstybėms kandidatėms rengiantis narystei reikia ir toliau dėti. Tokia padėtis reikalauja apibrėžti pereinamojo laikotarpio etapų prioritetines sritis, kiekviename jų kartu su konkrečia valstybe numatant konkrečius tikslus, kurių įgyvendinimas kai kurioms valstybėms nulems teikiamos paramos dydį ir derybų eigą, kitoms – naujų derybų pradžią. Peržiūrėtame Stojimo partnerystės dokumente prioritetai ir pereinamojo laikotarpio tikslai suskirstyti į dvi grupes: į trumpalaikius ir vidutinės trukmės tikslus. Trumpalaikiams priskirti tikslai pagrįstai parinkti tikintis, kad Rumunija realiai galės juos įgyvendinti arba padaryti didelę jų įgyvendinimo pažangą iki 2000 m. pabaigos. Vidutinės trukmės prioritetų įgyvendinimui gali prireikti daugiau nei vienerių metų, bet jei įmanoma jie turi būti pradėti įgyvendinti 2000 m. Rumunijos pažanga įgyvendinant 1989 m. Stojimo partnerystės prioritetus yra įvertinta 1999 m. reguliariojoje ataskaitoje. Šiuo įvertinimu buvo remiamasi formuluojant dabartinės partnerytės prioritetus.

1999 m. birželio 14 d. Rumunija pateikė peržiūrėtą Nacionalinės acquis priėmimo programos (NAPP) variantą. Jame, remiantis pirmąja Stojimo partneryste, nustatytas prioritetų ir pereinamojo laikotarpio tikslų įvykdymo grafikas, taip pat numatytos reikalingos administracinės struktūros ir finansiniai ištekliai.

Stojimo partnerystėje nurodomos prioritetinės Rumunijos pasirengimo narystei sritys. Tačiau Rumunijai vis tiek reikės spręsti visus Reguliariojoje ataskaitoje nurodytus klausimus. Taip pat svarbu, kad teisinio suderinimo įsipareigojimus ir acquis įgyvendinimą Rumunija vykdytų, vadovaudamasi Europos susitarimų numatytais įsipareigojimais, analitinio nagrinėjimo ir derybų proceso rezultatais. Reikėtų priminti, kad paties savaime acquis inkorporavimo į nacionalinę teisę neužtenka, reikia užtikrinti, kad acquis būtų faktiškai taikoma tiems standartams, kuriems taikoma Sąjungoje. Visose toliau išvardytos srityse būtina patikimai ir efektyviai įdiegti bei realizuoti acquis.

Toliau išvardyti trumpalaikiai ir vidutinės trukmės laikotarpio prioritetai bei pereinamojo laikotarpio tikslai Rumunijai buvo nustatyti remiantis Komisijos reguliariosios ataskaitos analize.

3.1. Trumpalaikiai tikslai (2000 m.)

Politiniai kriterijai:

- užtikrinti adekvačius biudžeto asignavimus globojamiems vaikams ir visiškai įgyvendinti vaikų globos sistemos reformą, taip pat garantuoti sergančių chroniškomis ligomis vaikų ir suaugusiųjų bei neįgaliųjų gydymą,

- gerinti Vyriausybės ir Romų bendruomenės dialogą, siekiant sukurti ir įgyvendinti romų ekonominių ir socialinių sąlygų gerinimo strategiją bei suteikti atitinkamą finansinę paramą mažumų programoms.

Ekonominiai kriterijai:

- atkurti makroekonomikos stabilumą, ypač įgyvendinant struktūrinę reformą ir kuriant vidutinės trukmės laikotarpio strategiją; susitarti su Europos Komisija dėl bendro įvertinimo,

- subalansuoti susitarimų, sudarytų su Tarptautiniu valiutos fondu, Pasaulio banku ir Europos Sąjunga, įgyvendinimą,

- tęsti valstybės finansų restruktūrizavimą,

- imtis priemonių, užtikrinančių žemės rinkos funkcionavimą ir valstybės žemės ir turto registro sukūrimą,

- skatinti konkurenciją pertvarkant įmones (įskaitant smulkias ir vidutines įmones) rinkos pagrindais; imtis priemonių, skatinančių šalies ir užsienio investicijas, ypač supaprastinant teisines ir administracines procedūras, taisyklių, kuriomis vadovaujantis vykdoma privatizacija ir verslo veikla, stabilizavimą; įgyvendinti naujas bankroto procedūras,

- patvirtinti plieno sektoriaus restruktūrizavimo planą, atitinkantį Europos Sąjungos reikalavimus.

Vidaus rinka:

- viešieji pirkimai: įgyvendinti viešųjų pirkimų teisės aktus,

- intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės: sureguliuoti ir vykdyti prekių ženklų, autorių teisių ir gretutinių teisių teisės aktus; tobulinti administracinius gebėjimus ir aktyvinti kovą su klastojimu, visų pirma stiprinant sienų kontrolę,

- duomenų apsauga: priimti nacionalinės teisės aktus, įskaitant nepriklausomos priežiūros institucijos įsteigimą,

- laisvas prekių judėjimas: priimti pamatinius teisės aktus, perkeliančius į nacionalinę teisę visus naujojo ir globalinio požiūrio principus ir sukurti suderintą administracinę infrastruktūrą; priimti pamatinius įstatymus dėl chemikalų ir maisto produktų; tęsti techninių taisyklių automobilių sektoriuje perkėlimą į nacionalinę teisę,

- laisvas paslaugų judėjimas: priimti teisės aktus, perkeliančius į nacionalinę teisę (i) direktyvą dėl draudimo bendrovių ir draudimo priežiūros, (ii) direktyvas dėl vertybinių popierių ir reguliuojamų rinkų, (iii) direktyvas dėl bendrovių, užsiimančių kolektyviniu investavimu į perleidžiamus vertybinius popierius; stiprinti finansinio sektoriaus priežiūros agentūrų gebėjimus,

- konkurencija: priimti antrinės teisės aktus siekiant toliau derinti pagrindinius konkurenciją ir valstybės paramą reglamentuojančius teisės aktus; gerinti konkurencijos tarybos ir konkurencijos institucijų veiklą, toliau teikti metines valstybės paramos ataskaitas; užbaigti kurti valstybės pagalbos registrą,

- audiovizualinis sektorius: baigti derinti teisės aktus,

- mokesčiai: derinti PVM ir akcizo mokesčių teisės aktus, ypač atkreipiant dėmesį į importuotų ir vietinių cigarečių diskriminacijos panaikinimą; užtikrintų naujųjų mokestinių priemonių suderinamumą su verslo apmokestinimo kodekso principais,

- muitai: imtis kovos su klastojimu ir korupcija priemonių.

Žemės ūkis:

- tęsti veterinarijos ir fitosanitarijos srities teisės aktų derinimą ir modernizuoti inspektavimo priemones, ypač ties būsimąja išorine Europos Sąjungos siena,

- tęsti gyvulių identifikacijos nacionalinės sistemos kūrimą,

- priimti įstatymą dėl pesticidų kontrolės žemės ūkyje ir pradėti kurti pesticidų likučių žemės ūkio produktuose kontrolės sistemą,

- sukurti vynuogynų registrą ir stiprinti vynininkystės sektoriaus vadybos ir kontrolės sistemas.

Transportas:

- derinti teisės aktus, reglamentuojančius laivybos saugos standartus.

Užimtumas ir socialiniai reikalai:

- remti socialinių partnerių gebėjimų plėtojimo pastangas siekiant plėtoti ir įgyvendinti acquis, ypač plėtojant dvišalį socialinį dialogą,

- remiantis Bendrosios užimtumo politikos peržiūra parengti nacionalinę užimtumo strategiją, atsižvelgiant į būsimą dalyvavimą įgyvendinant Europos užimtumo strategiją.

Aplinkos apsauga:

- sudarytį išsamias konkrečių direktyvų derinimo ir įgyvendinimo programas,

- perkelti į nacionalinę teisę informacijos prieinamumo, gamtos apsaugos ir radiacinės saugos teisės aktus,

- rengti bendruosius teisės aktus oro, atliekų, vandens kokybės, pramoninės taršos (IPPC, didelės degiųjų atliekų gamyklos, Seveso II) srityse,

- tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygiu stiprinti aplinkos apsaugos administravimą,

- parengti investicijų finansavimo pagal konkrečias direktyvas planą, paremtą derinimo sąnaudų apskaičiavimais ir realiais kasmetinio valstybinio ir privataus finansavimo šaltiniais,

- visiškai perkelti į nacionalinės teisės aktus ir įgyvendinti Poveikio aplinkai įvertinimo direktyvą.

Teisingumas ir vidaus reikalai:

- įgyvendinti Rumunijos valstybės sienų apsaugos įstatymą, įskaitant pasienio apsaugos tarnybos ir pasienio policijos tarnybos susijungimą; paspartinti Vidaus reikalų ministerijos subordinuojamų institucijų demilitarizavimą; stiprinti sienų kontrolę, kad būtų užkertamas kelias nelegaliai imigracijai ir sudaryti sąlygas pilnam dalyvavimui Šengeno informacinėje sistemoje,

- modernizuoti teisėsaugos institucijas ir teismų sistemą tam, kad būtų tęsiama kova su organizuotu nusikalstamumu, prekyba narkotikais ir korupcija; užtikrinti geresnį teisėsaugos institucijų veiksmų koordinavimą,

- priimti prevencijos ir kovos su korupcija įstatymą ir įsteigti nepriklausomą antikorupcinį departamentą; stiprinti kovos su pinigų plovimu pajėgumus; ratifikuoti Europos konvenciją dėl nusikalstamu būdu gautų lėšų plovimo ir Europos baudžiamosios teisės konvenciją dėl korupcijos; pasirašyti EBPO konvenciją dėl kyšininkavimo,

- priimti įstatymą dėl užsieniečių ir įstatymą dėl pabėgėlių; didinti prieglobsčio suteikimo procedūros skaidrumą ir pagreitinti prašymų dėl prieglobsčio nagrinėjimo tvarką.

Administracinių ir teisinių gebėjimų, įskaitant Europos Sąjungos lėšų administravimą ir kontrolę, stiprinimas:

- priimti ir įgyvendinti Valstybės tarnybos įstatymą,

- Phare [1], ISPA [2] ir Sapard [3]: toliau plėtoti Nacionalinės plėtros planą ir Kaimo plėtros planą; priimti bendrąsias teisines, administracines ir biudžeto nuostatas (audito vadovas ir audito kontrolė) tam, kad būtų galima planuoti ir administruoti ISPA ir Sapard programas, įskaitant sisteminio poveikio aplinkai įvertinimo mechanizmą ir viešųjų pirkimų taisykles, suderinamas su Europos Sąjungos reikalavimais, projektams, kurie yra iš dalies finansuojami Bendrijos lėšomis; įkurti funkcionuojančią Sapard mokėjimo agentūrą,

- gerinti teismų sistemos funkcionavimą: (i) patvirtinant naują baudžiamąjį kodeksą, (ii) priimant baudžiamojo proceso įstatymą, (iii) apribojant galimybes taikyti ikiteisminį sulaikymą, (iv) palengvinant teisinių konsultacijų ir teisinio atstovavimo prieinamumą, (v) sudarant sąlygas visiems teismams naudotis teismų informacine sistema, (vi) gerinant civilinių bylų teismo sprendimų vykdymą,

- pradėti diegti į programas orientuotą biudžeto valdymo sistemą, leidžiančią prisiimti daugiamečius įsipareigojimus, gerinti biudžeto vykdymo procesą, gerinti pajamų surinkimą ir fiskalinę mobilizaciją; stiprinti Viešųjų pirkimų departamentą prie Finansų ministeriją,

- baigti rengti vidaus ir išorės finansų kontrolės teisinę struktūrą; stiprinti Finansų ministerijos centrinę vidaus struktūrą vidaus audito/kontrolės padalinių funkcijoms derinti išlaidų centruose, centro ir vietos lygiu užtikrinti vidaus kontrolierių/auditorių "funkcinę nepriklausomybę" ir ex-ante finansų kontrolę,

- pradėti rengtis audito atlikimo ir audito metodologijos diegimui Audito Rūmuose,

- vykdyti teisėtvarkos pareigūnų mokymus konkurencijos, intelektinės ir pramoninės nuosavybės ir vartotojų apsaugos klausimais.

3.2. Vidutinės trukmės tikslai

Politiniai kriterijai:

- konsoliduoti reformą ir gerinti globojamų vaikų sąlygas,

- toliau įgyvendinti strategiją, pagal kurią gerinamos ekonominės ir socialinės romų gyvenimo sąlygos; įgyvendinti kovos su diskriminacija priemones (įskaitant viešojo administravimo srityje); didinti užimtumo ir išsilavinimo prieinamumo galimybes,

- užbaigti policijos ir Vidaus ministerijai pavaldžių tarnybų demilitarizavimą.

Ekonominiai kriterijai:

- bendrai kurti teisės aktus ir politiką, kuria siekiama atnaujinti tvarios ekonomikos augimą bei užbaigti privatizavimo procesą,

- įdiegti metinės fiskalinės kontrolės procedūrą, kurios tikslas – sutvarkyti valstybės finansų, ypač fiskalinių pozicijų, atskaitomybę, monitoringą ir kontrolę derinant su Europos Sąjungos procedūromis,

- toliau stengtis gerinti privačių įmonių steigimo ir plėtojimo sąlygas, ypatingą dėmesį skiriant smulkioms ir vidutinėms įmonėms,

- įgyvendinti plieno sektoriaus restruktūrizavimo programą.

Vidaus rinka:

- intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės: užbaigti derinimą ir sustiprinti įgyvendinimo struktūras,

- laisvas prekių judėjimas: pradėti įgyvendinti naujo požiūrio direktyvas; priimti naujus farmacijos preparatų teisės aktus, pradėti derinti likusius tradicinius techninius teisės aktus; įdiegti rinkos priežiūros sistemą,

- laisvas asmenų judėjimas: užbaigti abipusio diplomų pripažinimo derinimą,

- konkurencija: užtikrinti kainų kontrolės praktikos suderinimą su konkurencijos taisyklėmis; stiprinti antimonopolines ir valstybės paramos institucijas,

- vartotojų apsauga: tęsti derinimą ir stiprinti rinkos priežiūros bei kontrolės institucijas,

- telekomunikacijos: garantuoti priežiūros tarnybos nepriklausomumą bei stiprinti jos gebėjimus,

- mokesčiai: visiškas PVM ir akcizo mokesčių suderinimas; peržiūrėti egzistuojančius įstatymus ir užtikrinti jų suderinamumą su verslo apmokestinimo kodekso principais; stiprinti administracinį bendradarbiavimą ir didinti abipusę pagalbą; tobulinti mokesčių administravimo efektyvumą (organizavimas, žmonių ištekliai ir kompiuterizavimas),

- muitai: taikyti supaprastintas procedūras; stiprinti administracinius ir operatyvinius veiklos gebėjimus, įskaitant sienos kontrolės; parengti integruotą tarifą.

Žemės ūkis:

- stiprinti bendros žemės ūkio politikos valdymo mechanizmus ir administravimo struktūras (vykdyti žemės ūkio rinkų monitoringą ir įgyvendinti struktūrines bei kaimo plėtros priemones, steigti tarnybas ir kurti kontrolės mechanizmus),

- stiprinti maisto kontrolės administravimą ir tęsti žemės ūkio produktų sektoriaus restruktūrizaciją, kad jis atitiktų Europos Sąjungos higienos ir visuomenės sveikatos reikalavimus,

- užbaigti rengti gyvūnų identifikavimo sistemą; įdiegti kokybės kontrolės sistemą (rizikos veiksmų analizė ir svarbieji valdymo taškai), gyvūninių atliekų tvarkymą, modernizuoti mėsos ir pieno įmonių atliekų tvarkymo ir zoonozės kontrolės programas; užbaigti inspektavimo sistemos diegimą ties būsimąja išorine siena.

Žuvininkystė:

- vystyti gebėjimus įgyvendinti ir realizuoti bendrąją žuvininkystės politiką.

Energetika:

- pasirengti energetikos vidaus rinkai, visų pirma priimant teisės aktus įgyvendinančius direktyvas dėl dujų ir elektros energijos,

- derinti energijos kainas, gerinti energetikos efektyvumą ir kuro kokybės standartus; įgyvendinti naftos atsargų acquis,

- toliau užtikrinti aukštą branduolinės saugos Černovodos atominėje elektrinėje lygį,

- stiprinti branduolinės saugos ir radiacinės apsaugos priežiūros struktūras.

Transportas:

- derinti acquis, ypač jūrų transporto ir aviacijos (ypač oro transporto saugumo ir skrydžių valdymo), geležinkelių, krovinių gabenimo keliais (pavojingų krovinių gabenimo taisyklės, saugumo taisyklės ir mokesčiai) ir vidaus vandenų kelių (techniniai reikalavimai laivams) srityse.

Užimtumas ir socialiniai reikalai:

- perkelti į nacionalinę teisę ir įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktus darbuotojų sveikatos ir sagos (įskaitant pagrindų direktyvą), darbo teisės, vienodo požiūrio į vyrus ir moteris ir visuomenės sveikatos srityse; stiprinti susijusias ir socialinės apsaugos koordinavimui reikalingas administracines struktūras.

- įsteigti nepriklausomą garantijų fondą darbuotojams darbdavio nemokumo atveju.

Ekonominė ir socialinė sanglauda:

- plėtoti nacionalinę ekonominės ir socialinės sanglaudos politiką; pasirengti regioninės plėtros programų įgyvendinimui ir Bendrijos iniciatyvoms; gerinti kelių ministerijų vykdomą struktūrinių fondų koordinavimą ir įdiegti biudžeto sistemą ir procedūras, leidžiančias vykdyti daugiamečius įsipareigojimus bei vykdyti šią biudžeto sistemą laikantis struktūrinių fondų standartų, įskaitant vertės nustatymą ir įvertinimą.

Aplinkos apsauga:

- toliau įgyvendinti derinimo programas, žymiai padidinti perkėlimo į nacionalinę teisę oro, atliekų ir vandens sektoriaus teisės aktų lygį, užbaigti triukšmo, chemikalų ir genetiškai modifikuotų organizmų srities teisės aktų perkėlimą į nacionalinę teisę,

- integruoti tvarios plėtros principus į visų kitų sektorių politikos apibrėžimą ir juos įgyvendinti,

- plėtoti monitoringo ir įgyvendinimo gebėjimus, visų pirma decentralizuojant aplinkos apsaugos agentūras.

Teisingumas ir vidaus reikalai:

- toliau laipsniškai derinti vizų išdavimo teisės aktus ir praktiką su galiojančiais Europos Sąjungoje teisės aktais,

- patvirtinti ir taikyti tarptautinius dokumentus, susijusius su kova su prekyba narkotikais, ypač Susitarimą dėl neteisėto pervežimo jūra, įgyvendinančio Jungtinių Tautų konvencijos dėl neteisėtos prekybos narkotiniais vaistais ir psichotropinėmis medžiagomis 17 straipsnį,

- toliau stiprinti teismų sistemos nepriklausomumą, įdiegti objektyvius priėmimo į darbą ir kilimo karjeros laiptais kriterijus,

- toliau kovoti su prekyba moterimis ir vaikais.

Administracinių ir teisinių gebėjimų, įskaitant Europos Sąjungos lėšų administravimą ir kontrolę, stiprinimas:

- įgyvendinti išsamią viešojo administravimo reformos programą, siekiant pagerinti viešojo administravimo gebėjimus tam, kad būtų įgyvendinama acquis,

- užtikrinti prokurorų, teisėjų ir teisininkų mokymus Europos Sąjungos teisės srityje,

- stiprinti valstybės finansų kontrolės funkcijas pasitelkiant tam atitinkamus darbuotojus, mokymą ir įrengimus,

- stiprinti Rumunijos statistikos sistemą, siekiant, kad ji atitiktų Europos bendrijos normas ir standartus.

4. PLANAVIMAS

Phare asignavimai 1995–1999 m. sudarė 649 milijonus eurų. Pagal Europos Vadovų Tarybos susitarimą, pasiektą Berlyne 1999 m. kovo 24–25 d., finansinė parama valstybėms kandidatėms 2000–2006 m. apims ir paramą tokioms pasirengimo narystei priemonėms: pasirengimo narystei instrumentą žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje Sapard (Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1268/1999, OL L 161, 1999 6 26, p. 87) ir struktūrinį instrumentą ISPA (Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1267/1999, OL L 161, 1999 6 26, p. 73), pagal kurį pasirengimo narystei laikotarpiu prioritetas bus teikiamas priemonėms, panašioms į sanglaudos fondą. Iš šių šaliai skiriamų lėšų Rumunija taip pat galės iš dalies finansuoti savo dalyvavimą Bendrijos programose, įskaitant penktąją Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros struktūrinę programą (OL L 26, 1999 2 1, p. 1). Be to, Rumunija galės naudotis finansavimu iš daugiašalių programų, tiesiogiai susijusių su acquis. Bendras su valstybėmis kandidatėmis finansavimas yra sisteminė visų investicinių projektų sąlyga. Nuo 1998 m. Komisija bendradarbiauja su Europos investicijų banku ir tarptautinėmis finansinėmis institucijomis, ypač su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku ir Pasaulio banku, siekdama palengvinti projektų, susijusių su pasirengimo narystei prioritetais, finansavimą.

5. SĄLYGIŠKUMAS

Bendrijos parama finansuojant projektus pagal tris pasirengimo narystei instrumentus – Phare, ISPA ir Sapard – priklauso nuo, kaip Rumunija laikysis savo įsipareigojimų pagal Europos susitarimą, nuo tolesnių veiksmų stengiantis laikytis Kopenhagos kriterijų ir ypač nuo pažangos 2000 m. įgyvendinant konkrečius šios Stojimo partnerystės prioritetus. Jeigu šių bendrų sąlygų nebus paisoma, Taryba gali priimti sprendimą dėl finansinės paramos teikimo sustabdymo remiantis Reglamento (EB) Nr. 622/98 4 straipsniu.

6. MONITORINGAS

Stojimo partnerystės įgyvendinimas yra kontroliuojamas pagal Europos susitarime nustatytas sąlygas. Kaip Liuksemburge pabrėžė Europos Vadovų Taryba, svarbu, kad acquis perėmimo procesą būtų galima analizuoti per Europos susitarime numatytas institucijas laikantis tų pačių procedūrų ir nepaisant to, ar derybos buvo pradėtos. Konkretūs Stojimo partnerystės skirsniai yra aptariami atitinkamuose pakomitečiuose. Asociacijos komitetas nagrinėja bendras tendencijas, pažangą ir problemas, susijusiais su prioritetų ir pereinamojo laikotarpio tikslų įgyvendinimu, taip pat svarsto konkrečius klausimus, kuriuos jam pateikia pakomitečiai.

Phare programos vadybos komitetas užtikrina, kad finansavimo sprendimai pagal tris pasirengimo narystei instrumentus – Phare, ISPA ir Sapard – būtų suderinami tarpusavyje ir su stojimo partnerystėmis, kaip nustatyta Koordinavimo reglamente (Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1266/99, (OL L 161, 1999 6 26, p. 68).

Vadovaujantis Reglamento (EB) 622/98 2 straipsniu, Stojimo partnerystė prireikus bus toliau koreguojama.

[1] Phare = Koordinuojamos paramos Lenkijai ir Vengrijai programa.

[2] ISPA = Pasirengimo narystei struktūrinės politikos instrumentas.

[3] Sapard = Specialioji žemės ūkio ir kaimo plėtros programa.

--------------------------------------------------