Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 97/5/EB

1997 m. sausio 27 d.

dėl tarptautinių kreditinių pervedimų

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 100a straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

atsižvelgdami į Europos pinigų instituto nuomonę,

laikydamiesi Sutarties [3] 189b straipsnyje nustatytos tvarkos atsižvelgiant į bendrą tekstą, kurį 1996 m. lapkričio 22 d. patvirtino Taikinimo komitetas,

(1) kadangi tarptautinių mokėjimų apimtys nuolat didėja, nes vidaus rinkos sukūrimas ir pažanga kuriant visapusišką ekonominę ir pinigų sąjungą skatina aktyvesnę prekybą ir žmonių judėjimą Bendrijoje; kadangi tarptautiniai kreditiniai pervedimai sudaro didelę tarptautinių mokėjimų apimties ir vertės dalį;

(2) kadangi atskiriems asmenims ir įmonėms, ypač mažoms ir vidutinėms, labai svarbu, kad kreditiniai pervedimai iš vienos Bendrijos vietos į kitą būtų atliekami greitai, patikimai ir pigiai; kadangi pagal Komisijos pranešimą dėl Europos Bendrijos konkurencijos taisyklių taikymo tarptautiniams kreditiniams pervedimams [4] didesnė konkurencija tarptautinių kreditinių pervedimų rinkoje turėtų pagerinti paslaugas ir sumažinti kainas;

(3) kadangi šia direktyva norima toliau siekti pažangos kuriant vidaus rinką ir ypač liberalizuojant kapitalo judėjimą tam, kad būtų sukurta Ekonominę ir pinigų sąjungą; kadangi jos nuostatas būtina taikyti kreditiniams pervedimams valstybių narių valiutomis ir ekiu;

(4) kadangi Europos Parlamentas 1993 m. vasario 12 d. rezoliucija [5] paragino Tarybos direktyvoje išdėstyti tarptautinių kreditinių mokėjimų skaidrumo ir vykdymo taisykles;

(5) kadangi šios direktyvos reglamentuojamus klausimus būtina spręsti atskirai nuo sisteminių dalykų, kuriuos ir toliau svarsto Komisija; kadangi gali prireikti pateikti kitą pasiūlymą, dėl minėtų sisteminių dalykų, ypač dėl atsiskaitymų baigtinumo problemos;

(6) kadangi šios direktyvos tikslas yra pagerinti tarptautinių kreditinių pervedimų paslaugas ir tokiu būdu padėti Europos pinigų institutui (EPI) vykdyti savo užduotį — didinti tarptautinių mokėjimų veiksmingumą rengiantis trečiajam Ekonominės ir pinigų sąjungos etapui;

(7) kadangi laikantis antroje preambulės dalyje išdėstytų tikslų ši direktyva turėtų būti taikoma visiems mažesniems kaip 50000 ekiu sumos kreditiniams pervedimams;

(8) kadangi atsižvelgiant į Sutarties 3b straipsnio 3 dalį ir norint užtikrinti skaidrumą ši direktyva nustato minimalius reikalavimus, reikalingus pakankamam klientų informavimo lygiui užtikrinti iki atliekant tarptautinį kreditinį pervedimą ir po jo; kadangi šie reikalavimai taip pat keliami klientams siūlomoms skundų pateikimo ir žalos atlyginimo procedūroms ir naudojimosi minėtomis procedūromis tvarkai; kadangi šioje direktyvoje yra išdėstyti būtiniausi tarptautinių kreditinių pervedimų atlikimo reikalavimai, ypač dėl tokios veiklos rezultatų, kurių turėtų laikytis tarptautinių kreditinių pervedimų paslaugas teikiančios įstaigos, įskaitant įsipareigojimą tarptautinį kreditinį pervedimą atlikti laikantis kliento nurodymų; kadangi ši direktyva atitinka sąlygas, nustatytas pagal 1990 m. vasario 14 d. Komisijos rekomendacijoje 90/109/EEB dėlbankinių sąlygų, susijusių su tarptautiniais finansiniais sandoriais, skaidrumo [6], išdėstytus principus; kadangi ši direktyva nepažeidžia 1991 m. birželio 10 d. Tarybos direktyvos 91/308/EEB dėl finansų sistemos panaudojimo pinigų plovimui prevencijos [7];

(9) kadangi ši direktyva turėtų padėti sutrumpinti tarptautiniam kreditiniam pervedimui atlikti reikalingą maksimalų laikotarpį ir paskatinti tas įstaigas, kurios minėtus pervedimus jau atlieka per labai trumpą laikotarpį, ir toliau laikytis šios praktikos;

(10) kadangi savo pranešime, kurį ji pateiks Europos Parlamentui ir Tarybai per dvejus metus nuo šios direktyvos įgyvendinimo, Komisija, atsižvelgdama į technikos raidą ir į padėtį kiekvienoje valstybėje narėje, turėtų ypač gerai apsvarstyti terminą, kuris turi būti taikomas tuo atveju, kai siuntėjas ir siuntėjo įstaiga tokio termino nėra nustatę;

(11) kadangi įstaigos turėtų būti įpareigotos grąžinti pinigus, jeigu nepavyksta sėkmingai atlikti kreditinio pervedimo; kadangi prievolė grąžinti pinigus nustato įstaigoms sąlyginį įsipareigojimą, kuris galėtų pažeisti mokumo reikalavimus, jeigu nėra nustatyta jokių limitų; kadangi toks įsipareigojimas grąžinti pinigus turėtų būti taikomas ne didesnėms kaip 12500 ekiu sumoms;

(12) kadangi šios direktyvos 8 straipsnis neturi įtakos bendrosioms nacionalinių įstatymų nuostatoms, pagal kurias įstaiga yra atsakinga siuntėjui tuo atveju, kai tarptautinis kreditinis pervedimas nebuvo atliktas dėl tos įstaigos padarytos klaidos;

(13) kadangi iš visų aplinkybių, su kuriomis gali susidurti įstaigos, dalyvaujančios atliekant tarptautinį kreditinį pervedimą, įskaitant su nemokumu susijusias aplinkybes, būtina išskirti force majeure; kadangi tuo tikslu reikėtų vadovautis 1990 m. birželio 13 d. Direktyvos 90/314/EEB dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų [8] 4 straipsnio 6 dalyje pateiktu force majeure apibrėžimu;

(14) kadangi sprendžiant galimus ginčus tarp klientų ir įstaigų valstybėse narėse turi būti taikomos tinkamos ir veiksmingos skundų pateikimo ir žalos atlyginimo procedūros, jei reikia, taikant esamas procedūras,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKIRSNIS

TAIKYMO SRITIS IR SĄVOKOS

1 straipsnis

Taikymo sritis

Šios direktyvos nuostatos taikomos tarptautiniams kreditiniams pervedimams valstybių narių valiutomis ir ekiu, neviršijantiems 50000 ekiu atitinkančiomis sumomis, kuriuos atlikti paveda kiti asmenys nei nurodyti 2 straipsnio a, b ir c punktuose, o atlieka kredito arba kitos įstaigos.

2 straipsnis

Sąvokos

Šioje direktyvoje:

a) "kredito įstaiga" – tai Tarybos direktyvos 77/780/EEB [9] 1 straipsnyje apibrėžta įstaiga, įskaitant Bendrijoje esančius kredito įstaigų, kurių pagrindinės buveinės yra už Bendrijos teritorijos ribų, filialus, kaip numatyta minėto straipsnio trečioje įtraukoje, kuri vykdydama savo veiklą atlieka tarptautinius kreditinius pervedimus;

b) "kita įstaiga" – tai bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, išskyrus kredito įstaigą, kuris vykdydamas savo veiklą atlieka tarptautinius kreditinius pervedimus;

c) "finansų įstaiga" – tai 1993 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 3604/93, apibrėžiančio sąvokas, vartojamas taikant Sutarties 104a straipsnyje nurodytą draudimą naudotis privilegija [10], 4 straipsnio 1 dalyje apibūdinta įstaiga;

d) "įstaiga" – tai kredito arba kita įstaiga; taikant šios direktyvos 6, 7 ir 8 straipsnius skirtingose valstybėse narėse esantys vienos kredito įstaigos filialai, dalyvaujantys atliekant tarptautinį kreditinį pervedimą, laikomi atskiromis įstaigomis;

e) "įstaiga tarpininkė" – tai įstaiga, kuri nėra nei siuntėjo, nei gavėjo įstaiga ir kuri dalyvauja atliekant tarptautinį kreditinį pervedimą;

f) "tarptautinis kreditinis pervedimas" – tai sandoris, vykdomas siuntėjo iniciatyva per tam tikroje valstybėje narėje esančią įstaigą arba jos filialą, kad gavėjas galėtų gauti tam tikrą pinigų sumą kitoje valstybėje narėje esančioje įstaigoje arba jos filiale; siuntėjas ir gavėjas gali būti tas pats asmuo;

g) "tarptautinio kreditinio pervedimo pavedimas" – tai bet kokios formos besąlyginis siuntėjo nurodymas, tiesiogiai duotas įstaigai atlikti tarptautinį kreditinį pervedimą;

h) "siuntėjas" – tai fizinis arba juridinis asmuo, kuris paveda atlikti tarptautinį kreditinį pervedimą gavėjui;

i) "gavėjas" – tai galutinis tarptautinio kreditinio pervedimo gavėjas, gaunantis atitinkamas lėšas, pervedamas į sąskaitą, kuria jis gali naudotis;

j) "klientas" – tai pagal aplinkybes arba siuntėjas, arba gavėjas;

k) "orientacinė palūkanų norma" – tai palūkanų norma, atitinkanti kompensaciją ir nustatyta laikantis tos valstybės narės, kurioje yra įstaiga, turinti klientui išmokėti kompensaciją, taisyklių;

l) "akcepto data" – tai data, kai įvykdomos visos įstaigos nustatytos sąlygos tarptautinio kreditiniam pervedimo pavedimui atlikti, susijusi su galimybe gauti pakankamą finansinį padengimą bei tokiam pavedimui įvykdyti reikalingą informaciją.

II SKIRSNIS

TARPTAUTINIŲ KREDITINIŲ PERVEDIMŲ SĄLYGŲ SKAIDRUMAS

3 straipsnis

Iš anksto pateikiama informacija apie tarptautinių kreditinių pervedimų sąlygas

Įstaigos savo esamiems ir būsimiems klientams raštu, prireikus — elektroninio ryšio priemonėmis, ir lengvai suprantama forma suteikia informaciją apie tarptautinių kreditinių pervedimų sąlygas. Tokiame pranešime bent jau turi būti nurodyta:

- laikas, kurio reikia lėšoms įskaityti į gavėjo įstaigos sąskaitą, kai vykdomas įstaigai duotas tarptautinio kreditinio pervedimo pavedimas; būtina aiškiai nurodyti minėto laikotarpio pradžią,

- laikas, kurio reikia gavus tarptautinį kreditinį pervedimą į įstaigos sąskaitą įskaitytoms lėšoms įskaityti į gavėjo sąskaitą,

- visų komisinių ir mokesčių, kuriuos klientas turi sumokėti įstaigai, apskaičiavimo būdas, įskaitant, jei reikia, atitinkamus tarifus,

- įstaigos taikoma lėšų įskaitymo į sąskaitą data, jeigu ji nustatyta,

- informacija apie klientui prieinamas skundų pateikimo ir žalos atlyginimo procedūras ir naudojimosi jomis tvarka,

- taikomi orientaciniai valiutos keitimo kursai.

4 straipsnis

Informacija, pateikiama atlikus tarptautinį kreditinį pervedimą

Atlikus arba gavus tarptautinį kreditinį pervedimą, įstaigos raštu, prireikus — elektroninio ryšio priemonėmis, ir lengvai suprantama forma suteikia savo klientams aiškią informaciją, nebent jie aiškiai atsisako tokios informacijos. Tokiame pranešime bent jau turi būti nurodyta:

- nuoroda, leidžianti klientui identifikuoti tarptautinį kreditinį pervedimą,

- pradinė tarptautinio kreditinio pervedimo suma,

- visų mokesčių ir komisinių, kuriuos turi sumokėti klientas, suma,

- įstaigos taikoma lėšų įskaitymo į sąskaitą data, jeigu ji nustatyta.

Jeigu siuntėjas yra nurodęs, kad mokesčius už tarptautinį kreditinį pervedimą visiškai arba iš dalies turi sumokėti gavėjas, gavėją apie tai informuoja jo paties įstaiga.

Jeigu suma buvo konvertuota, konvertavimą atlikusi įstaiga informuoja savo klientą apie taikytą valiutos keitimo kursą.

III SKIRSNIS

BŪTINIAUSI ĮSTAIGŲ ĮSIPAREIGOJIMAI DĖL TARPTAUTINIŲ KREDITINIŲ PERVEDIMŲ

5 straipsnis

Konkretūs įstaigos pasižadėjimai

Išskyrus tuos atvejus, kai įstaiga nepageidauja tvarkyti konkretaus kliento reikalų, atlikdama tarptautinį kreditinį pervedimą su nurodytomis specifikacijomis, kliento prašymu ji turi pasižadėti, kad laikysis pervedimui atlikti reikalingo termino ir nustatytų mokėtinų komisinių bei mokesčių, išskyrus su valiutos keitimo kursu susijusius mokesčius.

6 straipsnis

Įsipareigojimai dėl termino

1. Siuntėjo įstaiga atlieka atitinkamą tarptautinį kreditinį pervedimą per su siuntėju sutartą terminą.

Jeigu sutarto termino nesilaikoma arba jeigu jis nenustatytas ir jeigu penktosios banko darbo dienos, einančios po tarptautinio kreditinio pervedimo pavedimo akcepto datos, pabaigoje lėšos į gavėjo įstaigos sąskaitą nebuvo įskaitytos, siuntėjo įstaiga išmoka siuntėjui kompensaciją.

Kompensaciją sudaro palūkanos, apskaičiuojamos taikant orientacinę palūkanų normą tarptautinio kreditinio pervedimo sumai už laikotarpį:

- nuo sutarto termino pabaigos arba, jeigu toks terminas nenustatytas, nuo penktosios banko darbo dienos, einančios po tarptautinio kreditinio pervedimo pavedimo akcepto datos, pabaigos iki

- lėšų įskaitymo į gavėjo įstaigos sąskaitą datos.

Jeigu per sutartą terminą arba, jeigu toks terminas nenustatytas, iki penktosios banko darbo dienos, einančios po tarptautinio kreditinio pervedimo pavedimo akcepto datos, pabaigos tarptautinis kreditinio pervedimo pavedimas neatliekamas dėl įstaigos tarpininkės kaltės, reikalaujama, kad ta įstaiga išmokėtų kompensaciją siuntėjo įstaigai.

2. Gavėjo įstaiga sudaro sąlygas gavėjui gauti tarptautinio kreditinio pervedimo lėšas per su gavėju sutartą terminą.

Tais atvejais, kai sutarto termino nesilaikoma, arba, jeigu toks terminas nenustatytas, tais atvejais, kai banko darbo dienos, einančios po lėšų įskaitymo į gavėjo įstaigos sąskaitą dienos, pabaigoje lėšos neįskaitomos į gavėjo sąskaitą, gavėjo įstaiga gavėjui išmoka kompensaciją.

Kompensaciją sudaro palūkanos, apskaičiuojamos taikant orientacinę palūkanų normą tarptautinio kreditinio pervedimo sumai už laikotarpį:

- nuo sutarto termino pabaigos arba, jeigu toks terminas nenustatytas, nuo banko darbo dienos, einančios po lėšų įskaitymo į gavėjo įstaigos sąskaitą dienos, pabaigos iki

- lėšų įskaitymo į gavėjo sąskaitą datos.

3. Kompensacija pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis nemokama, jeigu siuntėjo įstaiga arba, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, gavėjo įstaiga gali įrodyti, kad buvo uždelsta dėl siuntėjo arba, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, gavėjo kaltės.

4. Jokia šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostata nepažeidžia kitų klientų ir įstaigų, dalyvavusių atliekant tarptautinį kreditinį pervedimą, teisių.

7 straipsnis

Įsipareigojimas tarptautinį kreditinį pervedimą atlikti laikantis nurodymų

1. Siuntėjo įstaiga, visos įstaigos tarpininkės ir gavėjo įstaiga po tarptautinio kreditinio pervedimo pavedimo akcepto datos kiekviena atskirai privalo atlikti visos kredito sumos pervedimą, jeigu siuntėjas nenurodo, kad tarptautinio kreditinio pervedimo išlaidas turi visiškai arba iš dalies padengti gavėjas.

Pirmoji šios straipsnio dalies pastraipa netrukdo gavėjo įstaigai nustatyti gavėjui mokestį už jo sąskaitos tvarkymą laikantis atitinkamų taisyklių ir įprastinės tvarkos. Tačiau įstaiga negali taikyti tokio mokesčio, kad išvengtų minėtoje pastraipoje nustatytų įsipareigojimų.

2. Nepažeidžiant teisės pareikšti kitų pretenzijų, jeigu siuntėjo įstaiga arba įstaiga tarpininkė yra atlikusi išskaitymą iš tarptautinio kreditinio pervedimo sumos pažeisdama šio straipsnio 1 dalį, siuntėjo prašymu siuntėjo įstaiga savo sąskaita ir be jokių išskaitymų įskaito į gavėjo sąskaitą visą išskaitytą sumą, nebent siuntėjas paprašo, kad ta suma būtų įskaityta į jo sąskaitą.

Įstaiga tarpininkė, kuri atliko išskaitymą pažeisdama šio straipsnio 1 dalį, savo sąskaita ir be jokių išskaitymų perveda išskaitytą sumą siuntėjo įstaigai arba, jeigu siuntėjo įstaiga to paprašo, tarptautinio kreditinio pervedimo gavėjui.

3. Jeigu pareiga įvykdyti tarptautinio kreditinio pervedimo pavedimą laikantis siuntėjo nurodymų neatliekama dėl gavėjo įstaigos kaltės, gavėjo įstaiga, nepažeidžiant teisės pareikšti kitų pretenzijų, privalo neteisingai išskaitytą sumą savo sąskaita įskaityti į gavėjo sąskaitą.

8 straipsnis

Įstaigų įsipareigojimas neatlikus pervedimų grąžinti pinigus

1. Jeigu po to, kai siuntėjo įstaiga akceptuoja tarptautinio kreditinio pervedimo pavedimą, atitinkamos sumos į gavėjo įstaigos sąskaitą neįskaitomos, siuntėjo įstaiga, nepažeisdama teisės pareikšti kitų pretenzijų, įskaito į siuntėjo sąskaitą tarptautinio kreditinio pervedimo sumą, bet ne didesnę kaip 12500 ekiu, ir:

- palūkanas, apskaičiuotas taikant orientacinę palūkanų normą tarptautinio kreditinio pervedimo sumai už laikotarpį nuo tarptautinio kreditinio pervedimo pavedimo datos iki lėšų įskaitymo į siuntėjo sąskaitą datos, ir

- siuntėjo sumokėtus mokesčius, susijusius su tarptautiniu kreditiniu pervedimu.

Tokias sumas siuntėjas gauna per 14 banko darbo dienų po jo prašymo pateikimo datos, jeigu tarptautinį kreditinį pervedimą atitinkančios sumos per tą laiką neįskaitomos į gavėjo įstaigos sąskaitą.

Toks prašymas negali būti pateiktas, jei dar nėra pasibaigęs siuntėjo įstaigos ir siuntėjo sutartas terminas, per kurį turi būti įvykdytas tarptautinis kreditinio pervedimo pavedimas, arba, jeigu toks laikotarpis nenustatytas, prieš pasibaigiant 6 straipsnio 1 dalies 2 pastraipoje nustatytam terminui.

Kiekviena įstaiga tarpininkė, kuri yra akceptavusi tarptautinio kreditinio pervedimo pavedimą, yra įpareigota savo sąskaita grąžinti įstaigai, kuri yra nurodžiusi įstaigai tarpininkei įvykdyti pavedimą, kreditinio pervedimo sumą, įskaitant susijusias išlaidas ir palūkanas. Jeigu tarptautinis kreditinis pervedimas nebuvo atliktas dėl klaidų arba trūkumų minėtos įstaigos duotuose nurodymuose, įstaiga tarpininkė, jeigu įmanoma, stengiasi grąžinti pervedimo sumą.

2. Taikant išlygas šio straipsnio 1 daliai, jeigu tarptautinis kreditinis pervedimas nebuvo atliktas dėl gavėjo įstaigos pasirinktos įstaigos tarpininkės kaltės, gavėjo įstaiga privalo suteikti gavėjui galimybę naudotis ne didesne kaip 12500 ekiu suma.

3. Taikant išlygas šio straipsnio 1 daliai, jeigu tarptautinis kreditinis pervedimas nebuvo atliktas dėl klaidos ar trūkumo nurodymuose, kuriuos siuntėjas yra davęs savo įstaigai, arba dėl siuntėjo konkrečiai pasirinktos įstaigos tarpininkės kaltės, siuntėjo įstaiga ir kitos įstaigos, dalyvaujančios atliekant tarptautinį kreditinį pervedimą, jeigu įmanoma, stengiasi grąžinti pervedimo sumą.

Jeigu siuntėjo įstaiga susigrąžina minėtą sumą, ji privalo šią sumą įskaityti į siuntėjo sąskaitą. Šiuo atveju įstaigos, įskaitant siuntėjo įstaigą, neprivalo grąžinti mokesčių ir susikaupusių palūkanų ir gali išskaičiuoti su pinigų susigrąžinimu susijusias išlaidas, jeigu jos nurodytos.

9 straipsnis

Force majeure atvejis

Nepažeidžiant Direktyvos 91/308/EEB nuostatų, tarptautinio kreditinio pervedimo pavedimą atliekančios įstaigos atleidžiamos nuo šioje direktyvoje išdėstytų įsipareigojimų, jeigu jos gali konkrečiai nurodyti force majeure aplinkybes, o būtent — neįprastas ir nenumatytas aplinkybes, kurių asmuo, kuris remiasi force majeure, negali kontroliuoti ir kurių pasekmių nebūtų buvę galima išvengti nepaisant visų pastangų, kurios yra svarbios pagal aplinkybes.

10 straipsnis

Ginčų sprendimas

Valstybės narės užtikrina tinkamas ir veiksmingas skundų pateikimo ir žalos atlyginimo procedūras ginčams tarp siuntėjo ir jo įstaigos arba tarp gavėjo ir jo įstaigos spręsti, jei reikia, taikant galiojančias procedūras.

IV SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

11 straipsnis

Įgyvendinimas

1. Valstybės narės įstatymais ir kitais teisės aktais įtvirtina nuostatas, būtinas, kad šios direktyvos būtų pradėta laikytis ne vėliau kaip nuo 1999 m. rugpjūčio 14 d. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių įstatymų ir kitų teisės aktų tekstus.

12 straipsnis

Pranešimas Europos Parlamentui ir Tarybai

Ne vėliau kaip praėjus dvejiems metams po šios direktyvos įgyvendinimo Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pranešimą apie šios direktyvos taikymą, jei reikia, kartu pateikdama pasiūlymus ją pataisyti.

Minėtame pranešime, atsižvelgiant į padėtį kiekvienoje valstybėje narėje ir įvykusią technikos raidą, ypač daug dėmesio skiriama šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje nustatytiems terminams.

13 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.

14 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1997 m. sausio 27 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. M. Gil-robles

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. Zalm

[1] OL C 360, 1994 12 17, p. 13 ir OL C 199, 1995 8 3, p. 16.

[2] OL C 236, 1995 9 11, p. 1.

[3] 1995 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 151, 1995 6 19, p. 370), 1995 m. gruodžio 4 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 353, 1995 12 30, p. 52) ir 1996 m. kovo 13 d. Europos Parlamento sprendimas (OL C 96, 1996 4 1, p. 74). 1996 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimas ir 1997 m. sausio 16 d. Europos Parlamento sprendimas.

[4] OL C 251, 1995 9 27, p. 3.

[5] OL C 72, 1993 3 15, p. 158.

[6] OL L 67, 1990 3 15, p. 39.

[7] OL L 166, 1991 6 28, p. 77.

[8] OL L 158, 1990 6 23, p. 59.

[9] OL L 322, 1977 12 17, p. 30. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 95/26/EB (OL L 168, 1995 7 18, p. 7).

[10] OL L 332, 1993 12 31, p. 4.

--------------------------------------------------