Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1311/96

1996 m. liepos 8 d.

iš dalies keičiantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2377/90, nustatančio veterinarinių vaistų likučių gyvūninės kilmės maisto produktuose didžiausių kiekių nustatymo tvarką Bendrijoje, I, II, III ir IV priedus

(tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2377/90, nustatantį veterinarinių vaistų likučių gyvūninės kilmės maisto produktuose didžiausių kiekių nustatymo tvarką Bendrijoje [1], su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1147/96 [2], ypač į jo 5, 6, 7 ir 8 straipsnius,

kadangi pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2377/90 didžiausi likučių kiekiai palaipsniui turi būti nustatyti visoms farmakologiškai aktyvioms medžiagoms, Bendrijoje naudojamoms veterinariniuose vaistuose, kurie skiriami maistui skirtiems gyvūnams;

kadangi didžiausi likučių kiekiai turėtų būti nustatomi tik po to, kai Veterinarinių vaistų komitetas patikrina visą atitinkamą informaciją apie konkrečios medžiagos likučių saugą gyvūninės kilmės maisto produktų vartotojui ir likučių poveikį pramoniniam maisto produktų perdirbimui;

kadangi nustatant didžiausią veterinarinių vaistų likučių kiekį gyvūninės kilmės maisto produktuose būtina apibrėžti gyvūnų, kuriuose gali būti likučių, rūšis, likučių lygį kiekviename svarbiame gydyto gyvūno kūno audinyje (tiriamasis audinys) ir likučio (nustatomasis likutis), tinkamo stebėti ir kontroliuoti likučių kiekį, tipą;

kadangi siekiant kontroliuoti likučių kiekį, kaip numatyta atitinkamuose Bendrijos teisės aktuose, didžiausi likučių kiekiai paprastai turėtų būti nustatyti tiriamuose kepenų arba inkstų audiniuose; tačiau kadangi kepenys ir inkstai dažnai pašalinami iš skerdenų, skirtų tarptautinei prekybai, todėl didžiausi likučių kiekiai visuomet turėtų būti nustatyti raumenų arba riebalų audiniuose;

kadangi tais atvejais, kai veterinariniai vaistai skirti dedekliams paukščiams, gyvūnams laktacijos laikotarpiu arba bitėms, didžiausi likučių kiekiai taip pat turi būti nustatomi kiaušiniams, pienui arba medui;

kadangi difloksacinas turėtų būti įtrauktas į Reglamento (EEB) Nr. 2377/90 I priedą;

kadangi dimetilftalatas, dietilftalatas, etillaktatas, heptaminolis, mentolas, florogliucinolis ir trimetilflorogliucinolis turėtų būti įtraukti į Reglamento (EEB) Nr. 2377/90 II priedą;

kadangi siekiant baigti mokslinius tyrimus karprofenas ir penetamatas (avims ir kiaulėms) turėtų būti įtraukti į Reglamento (EEB) Nr. 2377/90 III priedą;

kadangi siekiant baigti mokslinius tyrimus turėtų būti padidinta laikinoji tiabendazolo likučio normos, anksčiau nustatytos Reglamento (EEB) Nr. 2377/90 III priede, galiojimo trukmė;

kadangi pasirodė, kad kolchicinui didžiausių likučių kiekių nustatyti negalima, nes bet kokie jo likučių kiekiai maisto produktuose kelia pavojų vartotojo sveikatai; kadangi kolchicinas dėl tos priežasties turėtų būti įtrauktas į Reglamento (EEB) Nr. 2377/90 IV priedą;

kadangi iki šio reglamento įsigaliojimo turėtų būti numatytas 60 dienų laikotarpis, kad valstybės narės, siekdamos atsižvelgti į šio reglamento nuostatas, galėtų padaryti visas pritaikomąsias pataisas, kurių gali prireikti leidimams pateikti į rinką atitinkamus veterinarinius vaistus, kurie buvo išduoti pagal Tarybos direktyvą 81/851/EEB [3] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 93/40/EEB [4];

kadangi šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Veterinarijos vaistų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EEB) Nr. 2377/90 I, II, III ir IV priedai iš dalies keičiami kaip nurodyta šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja šešiasdešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 1996 m. liepos 8 d.

Komisijos vardu

Martin Bangemann

Komisijos narys

[1] OL L 224, 1990 8 18, p. 1.

[2] OL L 151, 1996 6 26, p. 26.

[3] OL L 317, 1981 11 6, p. 1.

[4] OL L 214, 1993 8 24, p. 31.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

A. I priedas keičiamas taip:

1. Antiinfekcinės medžiagos

1.2. Antibiotikai

1.2.3. Chinolonai

150 μg/kg | Inkstai | |

50 μg/kg | Raumenys | |

200 μg/kg | Oda ir riebalai" | |

B. II priedas iš dalies keičiamas taip:

2. Organiniai junginiai

"Farmakologiškai aktyvi (-ios) medžiaga (-os) | Gyvūnų rūšis | Kitos nuostatos |

2.44.Dimetilftalatas | Visos maisto gamybai naudojamos rūšys | |

2.45.Dietilftalatas | Visos maisto gamybai naudojamos rūšys | |

2.46.Etillaktatas | Visos maisto gamybai naudojamos rūšys | |

2.47.Heptaminolis | Visos maisto gamybai naudojamos rūšys | |

2.48.Mentolas | Visos maisto gamybai naudojamos rūšys | |

2.49.Florogliucinolis | Visos maisto gamybai naudojamos rūšys | |

2.50.Trimetilflorogliucinolis | Visos maisto gamybai naudojamos rūšys" | |

C. III priedas keičiamas taip:

1. Antiinfekcinės medžiagos

1.2. Antibiotikai

1.2.9. Penicilinai

4 μg/kg | Pienas |

Kiaulės | 50 μg/kg | Raumenys, kepenys, inkstai, riebalai" |

2. Antiparazitinės medžiagos

2.1. Medžiagos, veikiančios endoparazitus

2.1.1. Benzimidazolai ir probenzimidazolai

5. Priešuždegiminės medžiagos

5.1. Nesteroidinės priešuždegiminės medžiagos

5.1.1. Arilpropiono rūgšties dariniai

500 μg/kg | Raumenys, riebalai |

Arklinių šeimos gyvūnai | 1000 μg/kg | Kepenys, inkstai |

50 μg/kg | Raumenys |

100 μg/kg | Riebalai" |

D. IV priedas keičiamas taip:

Farmakologiškai aktyvių medžiagų, kurioms negalima nustatyti didžiausių likučių kiekių, sąrašas:

"7. Kolchicinas"

--------------------------------------------------

31996R1311