Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2847/93,

1993 m. spalio 12 d.

nustatantis bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 43 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

kadangi pagal 1992 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3760/92, nustatančio žuvininkystės ir akvakultūros sistemą Bendrijoje, 12 straipsnį [4], Taryba turi įdiegti Bendrijos kontrolės sistemą;

kadangi bendrosios žuvininkystės politikos sėkmė priklauso nuo veiksmingos kontrolės sistemos, aprėpiančios visus politikos aspektus, įdiegimo;

kadangi norint pasiekti šį tikslą būtina įtraukti išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių, struktūrinių priemonių ir bendro rinkos organizavimo priemonių monitoringo taisykles bei tam tikras nuostatas, taikomas, kai priemonės, kurios turi būti vykdomos visame žuvininkystės sektoriuje pradedant gamintoju ir baigiant vartotoju, nevykdomos;

kadangi ši sistema gali pasiekti norimų rezultatų tik tada, kai pramonė pripažįsta, kad ji yra pagrįsta;

kadangi už kontrolę pirmiausia atsakingos valstybės narės; kadangi Komisija taip pat turėtų siekti užtikrinti, kad valstybės narės bešališkai vykdytų monitoringą ir užkirstų kelią pažeidimams; kadangi dėl to Komisijai turėtų būti suteiktos finansinės, teisinės ir teisės aktų leidybos priemonės šiai užduočiai kuo veiksmingiau atlikti;

kadangi patirtis, sukaupta įgyvendinant 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2241/87, nustatantį tam tikras žvejybos veiklos kontrolės priemones [5], parodė, kad reikia griežčiau kontroliuoti, kaip taikomos žuvų išteklių išsaugojimą reglamentuojančios taisyklės;

kadangi vykdant žuvų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones reikia didesnio visų žuvininkystės pramonės ūkio subjektų atsakomybės jausmo;

kadangi žuvų išteklių valdymo politika, kurios pagrindą visų pirma sudaro bendri leistini sugavimai (BLS), kvotos ir techninės priemonės, turi būti papildyta žvejybinės pastangos valdymu, apimančiu žvejybos veiklos ir pajėgumų monitoringą;

kadangi siekiant garantuoti, kad visi sugavimai ir jų iškrovimai būtų stebimi, valstybės narės privalo visuose jūriniuose vandenyse vykdyti monitoringą Bendrijos laivų veikloje ir visoje susijusioje veikloje, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių;

kadangi gyvybiškai svarbu, kad tuo metu, kai jūroje tikrinama žvejyba, valstybės narės bendradarbiautų operatyviniu lygiu, kad galima būtų atlikti veiksmingus ir finansiškai pagrįstus patikrinimus, ypač tų veiksmų, kurie vykdomi vandenyse už valstybės narės jurisdikcijos ar suverenumo ribų;

kadangi vykdant bendrąją žuvininkystės politiką būtina patvirtinti Bendrijos vandenyse esančių laivų, plaukiojančių su trečiosios šalies vėliava monitoringo priemones, o ypač pranešimų apie judėjimą ir laive laikomas žuvų rūšis tvarką nepažeidžiant teisės be žalos perplaukti teritorinius vandenis ir navigacijos laisvės 200 mylių žvejybos zonoje;

kadangi valstybių narių bandomieji projektai tam tikroms valstybių narių laivų kategorijoms, vykdomi bendradarbiaujant su Komisija, padės Tarybai iki 1996 m. sausio 1 d. nuspręsti, ar įdiegti palydovinę ar alternatyvią stebėjimo sistemą;

kadangi žvejybos valdymui nustatant BLS reikia išsamių žinių apie sugavimo sudėtį, be to, tokia informacija vienodai reikalinga vykdant kitas Reglamente (EEB) Nr. 3760/92 numatytas procedūras; kadangi tuo tikslu kiekvieno žvejybos laivo kapitonas turi vesti laivo žurnalą;

kadangi iškrovimo valstybė narė turi sugebėti vykdyti monitoringo iškrovimus savo teritorijoje ir todėl kitose valstybėse narėse registruoti žvejybos laivai turi pranešti iškrovimo valstybei narei apie savo ketinimą iškrauti jos teritorijoje;

kadangi iškrovimo metu būtina patikslinti ir patvirtinti laivo žurnaluose esančią informaciją; kadangi dėl to būtina, kad sugavimą iškraunant ir parduodant dalyvaujantys asmenys praneštų apie iškrautus, perkrautus, siūlomus parduoti arba pirktus sugavimo kiekius;

kadangi tam, kad maži žvejybos laivai būtų atleisti nuo įpareigojimo vesti laivo žurnalą ar pildyti iškrovimo deklaraciją, nes toks įpareigojimas būtų pernelyg didelis, palyginti su jų žvejybos pajėgumu, būtina, kad visos valstybės narės vykdytų monitoringą tokių laivų veikloje įgyvendindamos atrankos planą;

kadangi tam, kad būtų užtikrinta, jog laikomasi Bendrijos išteklių išsaugojimo ir prekybos priemonių, visi Bendrijoje iškrauti arba į ją importuoti žuvininkystės produktai iki pirmojo pardavimo vietos turėtų būti gabenami su transportavimo dokumentu, kuriame nurodyta jų kilmė;

kadangi sugavimų apribojimai turi būti reguliuojami valstybės narės ir Bendrijos lygiu; kadangi valstybės narės turi registruoti iškrovimus ir pranešti apie juos Komisijai kompiuteriniu ryšiu; kadangi būtina nuo šio įpareigojimo atleisti tuo atveju, kai iškraunami maži kiekiai, nes kompiuterinis ryšys būtų pernelyg didelė administracinė ir finansinė našta valstybių narių institucijoms;

kadangi siekiant užtikrinti visų naudojamų išteklių išsaugojimą ir valdymą nuostatos, susijusios su laivo žurnalu, iškrovimo ir pardavimo deklaracijomis bei informacija apie perkrovimus ir sugavimų registraciją, gali būti taikomos ir toms rūšims, kurioms nenustatomi BLS arba kvotos;

kadangi valstybėms narėms turi būti pranešama apie jų laivų, plaukiojančių trečiosios šalies jurisdikcijoje esančiuose vandenyse arba tarptautiniuose vandenyse, veiklos rezultatus; kadangi šių laivų kapitonams turėtų būti atitinkamai taikomi įpareigojimai dėl laivo žurnalo ir iškrovimo bei perkrovimo deklaracijų; kadangi valstybių narių surinkta informacija turi būti siunčiama Komisijai;

kadangi duomenų rinkimo ir apdorojimo valdymui reikia sukurti kompiuterizuotas duomenų bazes, kad būtų galima kryžmiškai patikrinti duomenis; kadangi dėl to Komisija ir jos atstovai privalo turėti galimybę įeiti į šias duomenų bazes kompiuteriniu ryšiu, kad galėtų patikrinti duomenis;

kadangi tinkamai patikrinti, ar laikomasi naudojimosi žūklės priemonėmis nuostatų, kai laive yra skirtingo dydžio akių tinklai, įmanoma tik papildomomis kontrolės priemonėmis; kadangi tam tikrai žvejybai gali prireikti nustatyti atskiras taisykles, pvz., vieno tinklo taisyklę;

kadangi tada, kai yra išnaudojama valstybės narės kvota arba BLS, būtina, kad Komisija savo sprendimu uždraustų žvejybą;

kadangi būtina atkurti pažeistas teises tos valstybės narės, kurios kvota, skirta išteklių ar grupės išteklių dalis, nebuvo išnaudota tuo metu, kai buvo uždrausta žvejyba dėl išnaudoto BLS; kadangi tam turėtų būti numatyta kompensacijos sistema;

kadangi tais atvejais, kai šio reglamento nesilaiko tie, kurie atsakingi už žvejybos laivus, turėtų būti įvestos papildomos kontrolės priemonės ištekliams išsaugoti;

kadangi tam, kad būtų užtikrintas veiksmingas patvirtintų priemonių valdymas, būtina sukurti deklaravimo mechanizmą, kuris atitiktų valdymo tikslus ir strategiją, nustatytus Reglamento (EEB) Nr. 3760/92 8 straipsnyje, taikytiną savo žvejybos kvotas viršijusioms valstybėms narėms;

kadangi vienas iš pagrindinių bendrosios žuvininkystės politikos tikslų – suderinti žvejybos pajėgumus su esamais ištekliais; kadangi pagal Reglamento (EEB) Nr. 3760/92 11 straipsnį Tarybos užduotis yra nustatyti žvejybinės pastangos pertvarkymo tikslus ir strategiją; be to, kadangi būtina užtikrinti, kad būtų laikomasi bendro rinkos organizavimo priemonių, ypač kad jų laikytųsi asmenys, kuriems šios priemonės skirtos; kadangi dėl to labai svarbu, kad visos valstybės narės kartu su finansiniais patikrinimais, jau numatytais Bendrijos taisyklėse, atliktų ir techninius patikrinimus, kurie užtikrintų, kad būtų laikomasi Tarybos nuostatų;

kadangi būtina nustatyti bendrąsias taisykles, leidžiančias Komisijos paskirtiems Bendrijos inspektoriams užtikrinti, kad Bendrijos taisyklės būtų taikomos vienodai, ir patikrinti valstybių narių kompetentingų institucijų vykdomą kontrolę;

kadangi siekiant išsaugoti tikrinimų objektyvumą svarbu, kad Bendrijos inspektoriai tam tikromis aplinkybėmis galėtų vykdyti užduotis nepriklausomai ir iš anksto apie tai nepranešę, kad patikrintų valstybių narių kompetentingų institucijų vykdomus kontrolės veiksmus; kadangi tokios užduotys jokiu būdu nereiškia privačių asmenų tikrinimo;

kadangi veiksmai, kurių imamasi po pažeidimų, gali skirtis valstybėse narėse ir dėl to žvejai gali manyti, kad su jais neteisingai pasielgta; kadangi dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse nėra atgrasančių sankcijų, yra sumažinamas kontrolės veiksmingumas, ir kadangi, atsižvelgdamos į šias pastabas, valstybės narės turėtų imtis visų nediskriminacinių priemonių, būtinų siekiant užkirsti kelią pažeidimams ir už juos bausti, – ypatingai sudarant sąrašą sankcijų, kurios būtų veiksmingos ir neleistų pažeidėjams gauti komercinės naudos iš pažeidimų;

kadangi tuomet, kai valstybė narė, kurioje vyksta iškrovimai, veiksmingai nebaudžia už pažeidimus, vėliavos valstybei narei sunkiau užtikrinti, kad būtų laikomasi žuvies išteklių išsaugojimo ir valdymo taisyklių; kadangi dėl to reikėtų numatyti, kad neteisėtas sugavimas būtų išskaitomas iš valstybės narės, kurioje vyksta iškrovimai, kvotos, jeigu ta valstybė nesiėmė veiksmingų procesinių veiksmų;

kadangi valstybės narės turėtų nuolat pranešti Komisijai apie savo patikrinimų rezultatus ir apie priemones, kurių jos ėmėsi Bendrijos priemonių pažeidimų atvejais;

kadangi tam tikroms šiame reglamente nustatytoms priemonėms įgyvendinti reikia numatyti išsamias taisykles;

kadangi turi būti garantuotas duomenų, surinktų šio reglamento pagrindu, konfidencialumas;

kadangi šis reglamentas neturėtų paveikti nacionalinių nuostatų dėl monitoringo, kurios, nors ir patenka į šio reglamento taikymo sritį, viršija minimalias jo nuostatas, tačiau tik tuo atveju, jeigu tokios nacionalinės nuostatos atitinka Bendrijos teisės aktus;

kadangi Reglamentas (EEB) Nr. 2241/87 turėtų būti panaikintas, išskyrus jo 5 straipsnį, kuris turėtų ir toliau galioti, kol bus patvirtinti sąrašai, nurodyti šio reglamento 6 straipsnio 2 dalyje;

kadangi būtina numatyti pereinamąjį laikotarpį konkrečioms tam tikrų straipsnių nuostatoms įgyvendinti, kad valstybių narių kompetentingos institucijos galėtų nustatyti savo tvarką, suderindamos ją su naujojo reglamento reikalavimais;

kadangi tam tikrų straipsnių nuostatos, tiek, kiek tie straipsniai susiję su žvejyba Viduržemio jūroje, kur dar nėra nuosekliai taikoma bendroji žuvininkystės politika, turėtų įsigalioti 1989 m. sausio 1 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių, nustatoma Bendrijos sistema, visų pirma apimanti:

- išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių,

- struktūrinių priemonių,

- bendro rinkos organizavimo priemonių

techninės kontrolės nuostatas bei tam tikras nuostatas, susijusias su sankcijų, taikytinų tais atvejais, kai nevykdomos pirmiau minėtos priemonės, veiksmingumu.

2. Šiam tikslui pasiekti visos valstybės narės, laikydamosi Bendrijos taisyklių, patvirtina atitinkamas priemones, kurios užtikrintų sistemos veiksmingumą. Valstybė narė pakankamai aprūpina savo kompetentingas institucijas priemonėmis, kad šios galėtų vykdyti tikrinimo ir kontrolės užduotis, kaip nustatyta šiame reglamente.

3. Sistema taikoma visai žvejybos veiklai ir visai su ja susijusiai veiklai, vykdomai valstybės narės suverenumui ir jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje ir jūriniuose vandenyse, įskaitant veiklą, kurią vykdo laivai, plaukiojantys su trečiosios šalies vėliava arba registruoti trečiojoje šalyje, nepažeidžiant teisės be žalos perplaukti teritorinius vandenis ir navigacijos laisvės 200 mylių žvejybos zonoje; ji taikoma ir tų Bendrijos žvejybos laivų veiklai, kurie veikia ne valstybių narių vandenyse ir atviroje jūroje, nepažeidžiant specialių nuostatų, numatytų Bendrijos ir trečiųjų šalių sudarytose žvejybos susitarimuose arba tarptautinėse konvencijose, prie kurių Bendrija yra prisijungusi.

I ANTRAŠTINĖ DALIS

Žvejybos laivų ir jų veiklos tikrinimas bei monitoringo vykdymas

2 straipsnis

1. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi visų galiojančių išsaugojimo ir kontrolės priemonių taisyklių, visos valstybės narės savo teritorijoje ir jos suverenumui bei jurisdikcijai priklausančiuose jūriniuose vandenyse vykdyti monitoringą žvejyboje ir su ja susijusioje veikloje. Jos tikrina žvejybos laivus ir tiria visą veiklą, taip sudarydamos sąlygas patikrinti, kaip įgyvendinamas šis reglamentas, įskaitant žuvies iškrovimą, pardavimą, transportavimą bei laikymą ir iškrovimo bei pardavimo registravimą.

2. Žvejybos laivams su trečiosios šalies vėliava, kurie plaukioja valstybės narės suverenumui ar jurisdikcijai priklausančiuose jūriniuose vandenyse ir kuriems leidžiama verstis šia veikla, taikoma pranešimų apie judėjimą ir laive turimą sugavimą perdavimo sistema.

Valstybės narės praneša Komisijai apie priemones, kurių jos ėmėsi, kad būtų užtikrintas šios tvarkos laikymasis.

3. Visos valstybės vykdo monitoringą už Bendrijos žvejybos zonos esančių savo laivų veikloje, kai tokios kontrolės reikia tam, kad būtų užtikrintas Bendrijos taisyklių, taikomų tuose vandenyse, laikymasis.

4. Siekdamos užtikrinti, kad tikrinimas būtų kuo veiksmingesnis ir ekonomiškesnis, valstybės narės derina savo kontrolės veiklą. Tam jos gali sukurti bendras tikrinimo programas, kurios leistų tikrinti Bendrijos žvejybos laivus 1 ir 3 dalyse nurodytuose vandenyse. Jos imasi priemonių, kurios leistų jų kompetentingoms institucijoms ir Komisijai nuolat keistis informacija apie įgytą patirtį.

3 straipsnis

1. Kad žvejybos veiklos stebėjimas būtų veiksmingesnis, iki 1996 m. sausio 1 d. Taryba, Sutarties 43 straipsnyje nustatyta tvarka, priima sprendimą dėl to, ar reikia, o jei reikia, tai kokiu mastu ir kada, įrengti Bendrijos žvejybos laivams laivų buvimo vietos nuolatinio stebėjimo sistemą, antžeminę ar palydovinę, su palydoviniu ryšiu duomenims perduoti.

2. Kad įvertintų techniką, naudotiną pirmiau minėtoje sistemoje, ir nustatytų, kuriuose laivuose ji bus naudojama, valstybės narės, bendradarbiaudamos su Komisija, iki 1995 m. birželio 30 d. įgyvendina bandomuosius projektus. Tam tikslui valstybės narės užtikrina, kad nuolatinio laivų buvimo vietos stebėjimo sistema, antžeminė ar palydovinė, su palydoviniu ryšiu duomenims perduoti bus įrengta tam tikrų kategorijų Bendrijos laivuose.

Siekiant įvertinti automatinių buvimo vietos registratorių panaudojimą, valstybės narės gali vykdyti bandomuosius projektus vienu metu.

3. Vykdydamos 2 dalyje minėtus bandomuosius projektus, valstybės narės, su kurių vėliava plaukioja laivas arba kurioje laivas registruotas, imasi reikiamų priemonių, kad užtikrintų, jog duomenys, perduoti arba gauti iš jos žvejybos laivų, būtų užregistruoti kompiuterine forma nepriklausomai nuo to, kuriuose vandenyse jie veikia arba kuriame uoste jie yra.

Kai jos žvejybos laivai veikia kitos valstybės narės suverenumui ar jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse, vėliavos valstybė narė užtikrina, kad šie duomenys būtų nedelsiant perduoti tos valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

4. 36 straipsnyje nustatyta tvarka priimamos išsamios bandomųjų projektų įgyvendinimo taisyklės.

4 straipsnis

1. 2 straipsnyje numatytą tikrinimą ir monitoringą visos valstybės narės vykdo pagal jose nustatytą tikrinimo sistemą.

Vykdydamos joms patikėtas užduotis, valstybės narės užtikrina, kad būtų laikomasi 2 straipsnyje nurodytų nuostatų ir priemonių. Be to, jos veikia taip, kad išvengtų nereikalingo kišimosi į normalią žvejybos veiklą. Jos taip pat užtikrina, kad nebūtų diskriminuojamas tikrinimui parinktas sektorius ar laivai.

2. Asmenys atsakingi už patikrintus žvejybos laivus, patalpas ar transporto priemones bendradarbiauja palengvindami atlikti 1 dalyje nurodytus patikrinimus.

5 straipsnis

36 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti priimtos išsamios 2, 3 ir 4 straipsnių įgyvendinimo taisyklės, ypač dėl:

a) oficialiai paskirtų inspektorių, inspekcinių laivų ir kitų tikrinimo priemonių, kurias gali naudoti valstybė narė, identifikavimo;

b) tvarkos, kurios turi laikytis inspektoriai ir žvejybos laivų kapitonai, jeigu inspektorius pageidauja įlipti į laivą;

c) tvarkos, kurios turi laikytis inspektoriai, kai, įlipę į žvejybos laivą, tikrina tą laivą, jo įrankius ir sugavimą;

d) ataskaitos, kurią inspektorius turi parengti po kiekvieno laivo apžiūrėjimo;

e) žvejybos laivų bei įrankių žymėjimo ir identifikavimo;

f) žvejybos laivų charakteristikų, susijusių su žvejybos veikla, sertifikavimo;

g) duomenų apie žvejybos laivų buvimo vietą registravimo ir tokių duomenų perdavimo valstybėms narėms ir Komisijai;

h) pranešimų apie judėjimą ir laive laikomus žuvies produktus sistemos, taikomos žvejybos laivams, plaukiojantiems su trečiosios šalies vėliava.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

Sugavimo monitoringas

6 straipsnis

1. Bendrijos žvejybos laivų, žvejojančių tam tikras žuvų rūšis ar rūšių grupes, kapitonai veda laivo žurnalą apie savo veiklą, visų pirma nurodydami kiekvienos pagautos ir laive laikomos rūšies kiekį, tokio sugavimo datą bei vietą (ICES statistinis vienetas) ir naudotus įrankius.

2. Pagal 1 dalį į laivo žurnalą įrašomos tos rūšys, kurioms taikomi BLS arba kvotos, ir kitos rūšys, esančios sąrašuose, kuriuos Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, turi patvirtinti kvalifikuota balsų dauguma.

3. Bendrijos žvejybos laivų kapitonai įrašo savo laivo žurnale jūroje pagauto sugavimo kiekius, šio sugavimo datą bei vietą ir 2 dalyje nurodytas rūšis. Į jūrą išmesto sugavimo dalis gali būti registruojama įvertinimo tikslais.

4. Bendrijos žvejybos laivų kapitonai atleidžiami nuo 1 ir 3 dalių reikalavimų vykdymo, jeigu bendras laivo ilgis yra mažesnis kaip 10 metrų.

5. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma gali nuspręsti dėl kitų išimčių, nepaminėtų 4 dalyje.

6. Visos valstybės narės atrankos būdu vykdo monitoringą žvejybos laivuose, kurie yra atleisti nuo 4 ir 5 dalių reikalavimų vykdymo, veiklą, kad užtikrintų, jog šie laivai laikosi galiojančių Bendrijos taisyklių.

Tam visos valstybės narės sudaro atrankos planą ir perduoda jį Komisijai. Atlikto monitoringo rezultatai reguliariai pateikiami Komisijai.

7. Bendrijos žvejybos laivų kapitonai 1 ir 3 dalyse reikalaujamą informaciją registruoja kompiuterine forma arba popieriuje.

8. 36 straipsnyje nustatyta tvarkai priimamos išsamios šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės, tam tikrais konkrečiais atvejais įskaitant geografinį paskirstymą kitokį nei ICES statistinis vienetas.

7 straipsnis

1. Bendrijos žvejybos laivo kapitonas, norintis pasinaudoti iškrovimo vietomis, esančiomis ne vėliavos valstybėje narėje, privalo ne vėliau kaip prieš 2 valandas tos valstybės narės kompetentingoms institucijoms pranešti apie:

- iškrovimo vietą (-as) ir numatytą atvykimo į tą vietą laiką,

- kiekvienos numatomos iškrauti rūšies kiekį.

2. 1 dalyje nurodytam kapitonui, neperdavusiam tokių pranešimų, kompetentingos institucijos gali taikyti atitinkamas sankcijas.

3. 36 straipsnyje nustatyta tvarka Komisija gali tam tikrų kategorijų Bendrijos laivus ribotam arba pratęsiamam laikotarpiui atleisti nuo 1 dalyje nurodytos pareigos arba numatyti kitokį pranešimo laikotarpį atsižvelgdama, inter alia, į atstumus tarp žvejybos vietų, iškrovimo vietų ir uostų, kur minėti laivai yra registruoti arba įtraukti į sąrašus.

8 straipsnis

1. Bendrijos žvejybos laivo, kurio bendras ilgis yra 10 ar daugiau metrų, kapitonas arba jo atstovas, po kiekvieno reiso per 48 valandas nuo iškrovimo, valstybės narės, kurioje vyksta iškrovimas, kompetentingoms institucijoms pateikia deklaraciją. Už deklaracijos, kurioje pateikiamas bent kiekvienos iškrautos rūšies, minimos 6 straipsnio 2 dalyje, kiekis ir jų sugavimo vieta, tikslumą yra atsakingas kapitonas.

2. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma gali nuspręsti 1 dalyje numatytą įpareigojimą taikyti ir laivams, kurių bendras ilgis yra mažesnis kaip 10 metrų. Be to, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma gali nuspręsti nuo 1 dalyje nurodytos pareigos atleisti tam tikrų kategorijų laivus, kurių bendras ilgis yra 10 ar daugiau metrų ir kurie verčiasi tam tikra konkrečia žvejybos veikla.

3. Visos valstybės narės atrankos būdu vykdo monitoringą žvejybos laivuose, kurie yra atleisti nuo 1 dalyje nurodytų reikalavimų vykdymo, veiklą, siekiant užtikrinti, kad šie laivai laikosi galiojančių Bendrijos taisyklių.

Tam visos valstybės narės sudaro atrankos planą ir perduoda jį Komisijai. Atlikto monitoringo rezultatai reguliariai pateikiami Komisijai.

4. 36 straipsnyje nustatyta tvarka priimamos išsamios šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės.

9 straipsnis

1. Aukcionai ar kitos valstybių narių įgaliotos įstaigos, atsakingos už pirminę prekybą žuvininkystės produktais, iškrautus valstybėje narėje, po pirminio pardavimo pateikia pardavimo pažymą, už kurios tikslumą atsako minėtos įstaigos, valstybių narių, kurių teritorijoje atliekama pirminė prekyba, kompetentingoms institucijoms. Ši atsakomybė taikoma tik 3 dalyje reikalaujamai informacijai.

2. Jeigu valstybėje narėje iškrautų žuvininkystės produktų pirminė prekyba atliekama kitaip negu nustatyta 1 dalyje, pirkėjas negali atsiimti iškrautų žuvų produktų tol, kol valstybės narės, kurios teritorijoje tai atliekama, kompetentingoms institucijoms arba kitoms įgaliotoms įstaigoms nepateikiama pardavimo pažyma. Pirkėjas atsako už 3 dalyje reikalaujamų duomenų, pateikiamų pardavimo pažymoje, tikslumą.

3. 1 ir 2 dalyse nurodytose pardavimo pažymose nurodoma ši minimali informacija:

- tam tikrais atvejais, kiekvienos žuvų rūšies individualus dydis arba svoris, kokybė, pateikimas ir šviežumas,

- kiekvienos rūšies kaina ir kiekis pirminio pardavimo metu ir, tam tikrais atvejais, kaina ir kiekis pagal individualų dydį arba svorį, kokybę, pateikimą ir šviežumą,

- tam tikrais atvejais, iš rinkos pašalintų produktų paskirtis (pagal produktus, vartojimą žmonių maistui, perkeliamą likutį),

- pardavėjo ir pirkėjo vardai ir pavardės,

- pardavimo vieta ir data.

4. Šios pardavimo pažymos užpildomos ir perduodamos pagal valstybės narės, kurioje vyksta iškrovimas, teisės aktus tokiu būdu ir tokiomis pardavimo sąlygomis, kad būtų nurodyti tokie duomenys:

- žvejybos laivo, kuris iškrovė aptariamus produktus, išoriniai identifikavimo ženklai ir pavadinimas,

- laivo savininko ar kapitono vardas ir pavardė,

- iškrovimo uostas ir data.

5. 1 dalyje minėtos pardavimo pažymos perduodamos kompiuterine forma arba popieriniame variante per 48 valandas nuo pardavimo valstybės narės kompetentingai institucijai ar kitoms jos įgaliotoms įstaigoms.

6. Kompetentinga institucija visų pardavimo pažymų kopijas laiko vienerius metus, pradedant nuo metų, kai buvo užregistruota kompetentingai institucijai perduota informacija.

7. 36 straipsnyje nustatyta tvarka Komisija gali atleisti nuo pareigos pateikti žuvininkystės produktų, iškrautų iš tam tikrų kategorijų Bendrijos žvejybos laivų, kurių bendras ilgis yra mažiau kaip 10 metrų, pardavimo pažymas valstybės narės kompetentingoms institucijoms ar kitoms įgaliotoms įstaigoms.

Tokios išimtys gali būti taikomos tik tada, kai atitinkama valstybė narė yra įdiegusi priimtiną monitoringo sistemą.

8. Pirkėjas, įsigyjantis produktus, kurie po to yra ne pateikiami rinkai, o naudojami tik asmeniniam vartojimui, atleidžiamas nuo 2 dalies reikalavimų vykdymo.

9. 36 straipsnyje nustatyta tvarka priimamos išsamios šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės.

10 straipsnis

1. a) Žvejybos laivai, plaukiojantys su trečiosios šalies vėliava arba registruoti trečiojoje šalyje, kuriems leista užsiimti žvejybos veikla valstybės narės suverenumui ar jurisdikcijai priklausančiuose jūriniuose vandenyse, veda laivo žurnalą, kuriame pateikiama 6 straipsnyje nurodyta informacija.

b) Visos valstybės narės užtikrina, kad žvejybos laivo, plaukiojančio su trečiosios šalies vėliava ar registruoto trečiojoje šalyje, kapitonas ar jo atstovas ne vėliau kaip prieš 72 valandas iki jo atvykimo į iškrovimo uostą praneša valstybės narės, kurios iškrovimo vietomis jis nori naudotis, institucijoms.

c) Žvejybos laivo, plaukiojančio su trečiosios šalies vėliava arba registruoto trečiojoje šalyje, kapitonas turi informuoti valstybės narės, kurios iškrovimo vietomis jis nori naudotis, kompetentingas institucijas ne vėliau kaip prieš 72 valandas iki jo atvykimo į iškrovimo uostą.

Kapitonas negali vykdyti jokių iškrovimo operacijų, jeigu valstybės narės kompetentingos institucijos nepatvirtino, kad gavo išankstinį pranešimą.

Valstybės narės nustato išsamias šio punkto įgyvendinimo taisykles ir praneša apie jas Komisijai.

2. 36 straipsnyje nustatyta tvarka Komisija gali tam tikrų kategorijų trečiųjų šalių žvejybos laivus atleisti nuo 1 dalies c punkte nurodytos pareigos ribotam arba pratęsiamam laikotarpiui arba numatyti kitokį pranešimo laikotarpį, atsižvelgdama, inter alia, į atstumus tarp žvejybos vietų, iškrovimo vietų ir uostų, kur minėti laivai yra registruoti arba įtraukti į sąrašus.

3. 1 ir 2 dalys taikomos nepažeidžiant nuostatų, numatytų Bendrijos ir tam tikrų trečiųjų šalių žvejybos susitarimuose.

11 straipsnis

1. Nepažeisdamas 7, 8 ir 9 straipsnių, Bendrijos žvejybos laivo kapitonas, kuris:

- perkrauna į kitą laivą (toliau – priimantis laivas) bet kokį kiekį rūšių ar grupės rūšių, kurioms taikomi BLS ar kvotos, nepriklausomai nuo perkrovimo vietos,

- arba tiesiogiai iškrauna tokius kiekius už Bendrijos teritorijos ribų,

perkraudamas arba iškraudamas praneša valstybei narei, su kurios vėliava jo laivas plaukioja arba kurioje tas laivas yra registruotas, apie rūšis ir kiekius, perkrovimo ar iškrovimo datą bei sugavimo vietą, nurodydamas mažiausią zoną, kuriai nustatyti BLS ar kvota.

2. Ne vėliau kaip 24 valandos prieš pradedant perkrovimą ir po jo arba po kelių perkrovimų, kai jie atliekami uoste arba jūriniuose vandenyse, priklausančiuose valstybės narės suverenumui ar jurisdikcijai, priimančio laivo kapitonas praneša tos valstybės narės kompetentingoms institucijoms apie jo laive esančių rūšių ar rūšių grupės sugavimus, kuriems taikomi BLS arba kvotos.

Priimančio laivo kapitonas saugo informaciją apie rūšių ar rūšių grupės sugavimo, kuriam taikomi BLS arba kvotos, kiekius, gautus po perkrovimo, gavimo datą ir apie laivą, perkraunantį tokį sugavimą į priimantį laivą. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jeigu išsaugomos perkrovimo deklaracijos, pateiktos pagal išsamias informacijos apie valstybių narių žuvies pagavimą registravimo taisykles, kopijos.

Po perkrovimo ar po kelių perkrovimų priimančio laivo kapitonas per 24 valandas perduoda šiuos duomenis pirmiau nurodytoms atsakingoms institucijoms.

Priimančio laivo kapitonas taip pat saugo duomenis apie rūšių ar rūšių grupės sugavimų, kuriems taikomi BLS ar kvotos, kiekius, kuriuos priimantis laivas perkrovė į trečiąjį laivą, ir ne vėliau kaip 24 valandos prieš perkrovimą praneša pirmiau nurodytoms kompetentingoms institucijoms apie tokį perkrovimą. Pasibaigus perkrovimui, kapitonas praneša minėtoms institucijoms apie perkrautus kiekius.

Priimančio laivo ir pirmiau nurodyto trečiojo laivo kapitonai leidžia kompetentingoms institucijoms patikrinti informacijos ir duomenų, reikalaujamų šioje straipsnio dalyje, tikslumą.

3. Valstybės narės imasi atitinkamų priemonių, kad patikrintų pagal 1 ir 2 dalis gautos informacijos tikslumą, ir, tam tikrais atvejais, praneša valstybei narei ar valstybėms narėms, kuriose yra registruotas priimantis laivas ir žvejybos laivas, perkraunantis į priimantį laivą, arba valstybei, su kurios vėliava jie plaukioja, apie tokią informaciją ir patikrinimo rezultatus.

4. 2 ir 3 dalių nuostatos taikomos ir priimančiam laivui, kuris plaukioja su trečiosios šalies vėliava arba yra joje registruotas.

12 straipsnis

Jeigu perkrovimas arba iškrovimas atliekamas praėjus 15 dienų nuo sugavimo, 8 ir 11 straipsniuose reikalaujama informacija valstybės narės, su kurios vėliava laivai plaukioja arba kuriose jie yra registruoti, kompetentingoms institucijoms perduodama ne vėliau kaip per 15 dienų nuo sugavimo.

13 straipsnis

1. Visi žuvininkystės produktai, iškrauti Bendrijoje arba į ją importuoti, neapdoroti arba apdoroti laive ir kurie yra gabenami į kitą vietą nei kur vyko iškrovimas ar jie buvo importuoti, turi būti lydimi gabentojo sudaryto dokumento tol, kol įvyksta pirmasis pardavimas.

2. Šiame dokumente nurodoma:

a) siuntos kilmė (laivo pavadinimas ir išoriniai jo identifikavimo ženklai);

b) siuntos (-ų) paskirties vieta ir transporto priemonės identifikavimo ženklai;

c) visų gabenamų žuvų rūšių kiekis (kilogramais perdirbtu svoriu), siuntėjo vardas ir pavardė, vietos pavadinimas ir iškrovimo data.

3. Kiekvienas gabentojas turi užtikrinti, kad 1 dalyje nurodytuose dokumentuose bus pateikta bent 2 dalyje reikalaujama informacija.

4. Gabentojas atleidžiamas nuo 1 dalyje numatytos pareigos, jeigu patenkinama viena iš šių sąlygų:

a) vietoj 1 dalyje minėto dokumento pateikiama vienos iš 8 ar 10 straipsniuose numatytos deklaracijos apie gabenamus kiekius kopija;

b) vietoj 1 dalyje minėto dokumento pateikiama T 2 M dokumento, kuriame nurodoma gabenamo kiekio kilmė, kopija.

5. Valstybės narės kompetentingos institucijos gali atleisti nuo pareigos, nustatytos 1 dalyje, jeigu žuvies kiekiai yra gabenami uosto teritorijoje ir ne toliau kaip 20 kilometrų nuo iškrovimo vietos.

6. Visos valstybės narės savo teritorijoje atrankos būdu vykdo kontrolę, kad patikrintų, ar vykdomi šiame straipsnyje numatyti įpareigojimai.

7. Valstybės narės derina savo kontrolės veiklą, kad užtikrintų kuo veiksmingesnį ir ekonomiškesnį patikrinimą. Dėl to valstybės narės ypatingai stebi prekių judėjimą, atkreipdamos dėmesį į tas operacijas, kurios gali pažeisti Bendrijos reglamentus.

14 straipsnis

1. Valstybės narės užtikrina, kad visi iškrovimai valstybėje narėje, minėti 8, 9 ir 10 straipsniuose, būtų registruojami. Šiuo tikslu valstybės narės gali reikalauti, kad pirmoji prekyba vyktų parduodant aukcione.

2. Jeigu pirmą kartą iškrautas sugavimas nepateikiamas į rinką parduodant aukcione, kaip numatyta 9 straipsnio 2 dalyje, valstybės narės užtikrina, kad apie kiekius būtų pranešta aukcionams ir kitoms valstybių narių įgaliotoms įstaigoms.

3. Informacijai apie tam tikrų kategorijų laivų, kuriems taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos, minėtų 7 ir 8 straipsniuose, iškrovimus arba apie iškrovimus uostuose, kurie neturi pakankamai išplėtotos administracinės struktūros, kad galėtų registruoti iškrovimus, valstybei narei paprašius Komisijos gali būti netaikomas reikalavimas apdoroti tokią informaciją per 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Išimtys yra galimos, jeigu dėl prašomų duomenų registravimo susidarytų pernelyg didelių sunkumų nacionalinėms institucijoms, palyginti su bendru iškrovimų skaičiumi, ir jeigu atitinkamos iškraunamos rūšys parduodamos vietoje. Visos valstybės narės sudaro uostų ir laivų, kuriems taikoma ši išimtis, sąrašą, perduodamą Komisijai.

4. Valstybė narė, kuri pasinaudoja 3 dalyje minėtomis leidžiančiomis nukrypti nuostatomis, sukuria atrankos planą, siekdama įvertinti atitinkamų iškrovimų mastą atitinkančiuose reikalavimus uostuose. Prieš taikant leidžiančią nukrypti nuostatą, šį planą turi patvirtinti Komisija. Valstybė narė nuolat perduoda Komisijai įvertinimų rezultatus.

15 straipsnis

1. Iki kiekvieno mėnesio 15 dienos visos valstybės narės Komisijai kompiuteriniu ryšiu praneša apie visas rūšis ar grupes rūšių, kurioms taikomi BLS ar kvotos, iškrautas per ankstesnį mėnesį, ir pateikia jai informaciją, gautą pagal 11 ir 12 straipsnius.

Pranešimuose Komisijai nurodoma sugavimo vieta, kaip nustatyta 6 ir 8 straipsniuose, ir žvejybos laivų vėliavos valstybė.

Visos valstybės narės praneša Komisijai kvotos išnaudojimo prognozę ir kvotos visiško išnaudojimo datą toms rūšims, kurias pagauna žvejybos laivai, plaukiojantys su jos vėliava, arba joje registruoti laivai, ir kurių atžvilgiu laikoma, kad išnaudota 70 % tai valstybei narei skirtos kvotos ar dalies.

Jeigu rūšių sugavimai ar grupė rūšių, kurioms taikomi BLS ir kvotos, gali pasiekti BLS ar kvotos lygį, valstybės narės Komisijai šios prašymu pateikia išsamesnę ir dažnesnę informaciją negu reikalaujama šioje dalyje.

2. Komisija leidžia valstybėms narėms kompiuteryje naudotis pagal šį straipsnį gautais pranešimais.

3. Jeigu Komisija nustato, kad valstybė narė nesilaikė duomenų apie mėnesinius sugavimus pateikimo terminų, kaip numatyta 1 dalyje, ji gali nustatyti datą, kada rūšių ar rūšių grupės atžvilgiu, kai sugavimams taikomos kvotos ar kitos kiekio apribojimo formos ir jie yra sugauti žvejybos laivais, plaukiojančiais su tos valstybės narės vėliava, arba joje registruotais laivais, ta valstybė narė laikoma išnaudojusia 70 % savo kvotos, paskirto kiekio arba turimos dalies ir gali nustatyti datą, nuo kurios kvota, paskirtas kiekis arba turima dalis bus laikoma išnaudota.

4. Visos valstybės narės prieš pasibaigiant pirmajam kiekvieno kalendorinio ketvirčio mėnesiui kompiuteriniu ryšiu Komisijai praneša apie rūšių, kurios nepaminėtos 1 dalyje, kiekius, iškrautus ankstesnį ketvirtį.

16 straipsnis

1. Nepažeisdamos 15 straipsnio, valstybės narės suinteresuotos valstybės narės prašymu pateikia duomenis apie iškrautus, siūlytus parduoti ar perkrautus žuvininkystės produktus, kuriuos jų uostuose ar jų jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse atliko žvejybos laivai, plaukiojantys su tos valstybės narės vėliava arba joje registruoti, pagal rūšis arba grupę rūšių, kurioms tai valstybei narei paskirta kvota.

Šioje informacijoje nurodoma atitinkamo laivo pavadinimas ir išoriniai jo identifikavimo ženklai, iškrautų, siūlytų pardavimui ar perkrautų žuvų kiekiai pagal rūšis ar grupes rūšių ir iškrovimo, pasiūlymo dėl pirminio pardavimo bei perkrovimo data ir vieta. Ši informacija perduodama per keturias darbo dienas po to, kai buvo gautas suinteresuotos valstybės narės prašymas, arba per vėlesnį laikotarpį, kurį gali nustatyti ta valstybė narė arba iškrovimo valstybė narė.

2. Valstybė narė, kurioje įvyko iškrovimas, buvo pateiktas pasiūlymas dėl pirminio pardavimo arba atliktas perkrovimas, Komisijos prašymu perduoda jai šią informaciją tuo pačiu metu, kaip ir valstybei narei, kurioje registruotas laivas.

17 straipsnis

1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad užtikrintų jų laivų rūšių sugavimo, trečiųjų šalių suverenumui ar jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse ir atviroje jūroje, monitoringą ir šių sugavimų perkrovimų ir iškrovimų tikrinimą bei registravimą.

2. Kontrolės ir tikrinimo priemonės užtikrina, kad laivų savininkai ir (arba) kapitonai laikysis šių įpareigojimų:

- žvejybos laivuose vedamas laivo žurnalas, kuriame kapitonai registruoja savo sugavimą,

- iškraunant Bendrijos uostuose, iškrovimo valstybės narės institucijoms pateikiama deklaracija.

- vėliavos valstybei narei pranešama apie kiekvieną žuvies perkrovimą į trečiosios šalies žvejybos laivus ir apie iškrovimus vykdomus trečiose šalyse.

3. 1 ir 2 dalių nuostatos taikomos nepažeidžiant nuostatų, nustatytų Bendrijos ir trečiųjų šalių žvejybos susitarimuose ir tarptautinėse konvencijose, prie kurių Bendrija yra prisijungusi.

18 straipsnis

1. Visos valstybės narės prieš pasibaigiant pirmajam kiekvieno kalendorinio ketvirčio mėnesiui kompiuteriniu ryšiu Komisijai praneša apie kiekius, sugautus 17 straipsnyje nurodytuose žvejybos vietose ir iškrautus ankstesnį ketvirtį, ir perduoda visą informaciją, gautą pagal 17 straipsnio 2 dalį.

2. Informacijoje apie sugavimą trečiosios šalies vandenyse, perduodamoje pagal 1 dalį, nurodoma trečioji šalis, rūšys ir mažiausia statistinė zona, apibrėžta šiai žvejybai.

Apie sugavimą atviroje jūroje pranešama nurodant mažiausią statistinę zoną, apibrėžtą tarptautinėje konvencijoje, kuri reglamentuoja sugavimo vietą, ir visas su konkrečia žvejyba susijusias rūšis ar rūšių grupes.

3. Iki kiekvienų metų spalio 1 d. Komisija parengia valstybėms narėms informaciją, kurią ji gauna pagal šį straipsnį.

19 straipsnis

1. Siekiant užtikrinti, kad būtų vykdomi 3, 6, 8, 9, 10, 14 ir 17 straipsniuose nustatyti įsipareigojimai, visos valstybės narės įveda patvirtinimo sistemą, kuri visų pirma susideda iš kryžminių patikrinimų ir sutikrinimo duomenų, surinktų vykdant šiuos įsipareigojimus.

2. Kad būtų lengviau vykdyti sutikrinimus, visos valstybės narės sukuria kompiuterizuotą duomenų bazę, kurioje registruojami 1 dalyje nurodyti duomenys.

Valstybės narės gali sukurti decentralizuotas duomenų bazes, jei ši procedūra ir duomenų rinkimo bei registravimo tvarka bus standartizuota, kad užtikrintų duomenų suderinamumą visoje valstybės narės teritorijoje.

3. Tais atvejais, kai valstybė narė negali tuoj pat pradėti laikytis 2 dalies reikalavimų dalies ar visos savo žvejybos atžvilgiu, Komisija šios prašymu gali nuspręsti nustatyti pereinamąjį laikotarpį, trunkantį ne ilgiau kaip trejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos 36 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. Valstybė narė, kuriai taikomos tokios leidžiančios nukrypti nuostatos, naudodama nekompiuterizuotą dokumentaciją trejus metus saugo 1 dalyje nurodytų duomenų registrą ir įdiegia Komisijos patvirtintą atrankos planą, kad galėtų vietoje patikrinti šių duomenų tikslumą. Komisija savo ruožtu gali atlikti patikrinimą vietoje, siekdama įvertinti atrankos plano veiksmingumą.

5. Per dvylika mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos visos valstybės narės pateikia Komisijai ataskaitą, kurioje aprašoma, kaip renkami ir tikrinami duomenys, ir nurodomas tokių duomenų patikimumas. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, parengia šių ataskaitų santrauką, kurią joms pateikia.

6. 36 straipsnyje nustatyta tvarka priimamos išsamios šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

Žūklės priemonių naudojimo monitoringas

20 straipsnis

1. Visi sugavimai, kuriuos laive pasiliko bet kuris Bendrijos žvejybos laivas, turi atitikti 1986 m. spalio 7 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3094/86, nustatančiame tam tikras technines žuvų išteklių išsaugojimo priemones [6], laive laikomam tinklui nustatytą rūšinę sudėtį.

Laivuose nenaudojami tinklai, kad jų nebūtų įmanoma tuoj pat panaudoti, turi būti sukrauti laikantis šių sąlygų:

a) tinklai, svarsčiai ir panašios priemonės turi būti nuimtos nuo tinklų lentų, vilkimo ir traukimo lynų bei virvių;

b) tinklai, kurie yra denyje ar virš jo, yra saugiai pririšami prie kurios nors laivo konstrukcijos dalies.

2. Jeigu sugavimai, pasilikti bet kuriame Bendrijos žvejybos laive, buvo sugauti to pačio reiso metu tinklais, kurių mažiausios akys yra skirtingo dydžio, rūšių sudėtis turi būti apskaičiuojama atskirai kiekvienai skirtingomis sąlygomis sugautai sugavimo daliai.

Tam tikslui laivo žurnale ir iškrovimo deklaracijoje užregistruojami visi naudotų skirtingo akių dydžio pakeitimai ir sugavimo sudėtis laive tokių pakeitimų metu. Konkrečiais atvejais 36 straipsnyje nustatyta tvarka priimamos išsamios taisyklės dėl laikymo laive apdorotų produktų sandėliavimo plano (pagal rūšis) nurodant, kurioje vietoje jie yra laikomi.

3. Nepaisant 1 ir 2 dalių nuostatų, Taryba, remdamasi Komisijos parengta ataskaita, kvalifikuota balsų dauguma, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali nuspręsti, kad:

a) nė vienas Bendrijos žvejybos laivas, dalyvaujantis konkrečioje žvejyboje, negali vieno žvejybos reiso metu turėti tinklų su skirtingu minimalių akių dydžiu;

b) būtų taikomos konkrečios tinklų su skirtingu akių dydžiu naudojimo konkrečiai žvejybai taisyklės.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

Žvejybos veiklos reglamentavimas ir sustabdymas

21 straipsnis

1. Visi Bendrijos žvejybos laivų rūšių ar grupės rūšių, kurioms taikomos kvotos, sugavimai išskaitomi iš atitinkamų rūšių ar grupės rūšių kvotų, nustatytų vėliavos valstybei narei nepriklausomai nuo iškrovimo vietos.

2. Visos valstybės narės nustato datą, nuo kurios rūšių ar grupės rūšių, kurioms taikomos kvotos, sugavimai, sugauti žvejybos laivais, plaukiojančiais su jų vėliava ar jose registruotais, laikomi išnaudojus atitinkamai rūšiai ar grupei rūšių nustatytą kvotą. Nuo tos dienos valstybė laikinai uždraudžia tokiems laivams gaudyti tas rūšis ar grupę rūšių, taip pat pasilikti laive, perkrauti ar iškrauti žuvį, sugautą po šios datos, ir nustato datą, iki kurios leidžiama perkrauti ir iškrauti sugavimus arba pateikti galutinę deklaraciją. Apie šią priemonę nedelsiant pranešama Komisijai, o ji praneša kitoms valstybėms narėms.

3. Gavusi 2 dalyje nurodytą pranešimą arba savo iniciatyva Komisija, remdamasi turima informacija, nustato datą, kada laikoma, kad rūšių ar grupės rūšių atžvilgiu žvejybos laivų, plaukiojančių su bet kurios valstybės narės vėliava, ar joje registruotų laivų sugavimai, kuriems taikomi BLS, kvotos ar kiti kiekybiniai apribojimai, išeikvojo tos valstybės narės arba Bendrijos, priklausomai nuo atvejo, kvotą, paskirtą kiekį arba turimą dalį.

Atlikus šios situacijos įvertinimą, nurodytą šios dalies pirmojoje pastraipoje, Komisija atitinkamoms valstybėms narėms praneša, kokia yra jų žvejybos, sustabdytos dėl išeikvoto BLS, perspektyva.

Bendrijos žvejybos laivai nustoja žvejoti rūšis ar rūšių, kurioms taikoma kvota ar BLS, grupes, kai kvota, paskirta tai valstybei narei atitinkamoms rūšims ar grupei rūšių, laikoma išeikvota arba kai BLS, taikomas atitinkamų rūšių ar grupei rūšių, laikomas išeikvotu; be to, tokiuose laivuose nustojama laikyti, perkrauti, iškrauti ar ruoštis perkrauti ar iškrauti tokių rūšių ar rūšių grupės sugavimą, sugautą po tos dienos.

4. Kai Komisija, laikydamasi 3 dalies pirmosios pastraipos, sustabdo žvejybą dėl tariamo BLS, kvotos, paskirto kiekio arba Bendrijos turimos dalies išeikvojimo ir paaiškėja, kad valstybė narė neišeikvojo aptariamų rūšių ar rūšių grupės kvotos, paskirto kiekio arba turimos dalies, taikomos tolesnės nuostatos.

Jeigu, vadovaujantis Reglamento (EEB) Nr. 3760/92 9 straipsnio 2 dalimi, neatšauktas nepalankus sprendimas, priimtas dėl valstybės narės, kuriai uždrausta žvejyba neišeikvojus savo kvotos, patvirtinamos priemonių, kurių tikslas – 36 straipsnyje nustatyta tvarka tinkamu būdu atitaisyti padarytą žalą. Šios priemonės gali būti atskaitymas iš kvotos, paskirto kiekio arba valstybės narės, kuri viršijo savo kvotą, turimos dalies, atitinkamai paskiriant tokius atskaitytus kiekius toms valstybėms narėms, kurių žvejyba buvo sustabdyta prieš joms išnaudojant savo kvotas. Šie atskaitymai ir paskesni paskyrimai atliekami pirmiausia atsižvelgiant į rūšis ir zonas, kurioms buvo nustatytos metinės kvotos, paskyrimai ar dalys. Šie atskaitymai ar paskyrimai gali būti atlikti tais metais, kuriais priimtas nepalankus sprendimas, kitais arba dar vėlesniais metais.

36 straipsnyje nustatyta tvarka priimamos išsamios šios straipsnio dalies įgyvendinimo taisyklės, ypač skirtos nustatyti aptariamus kiekius.

22 straipsnis

Jeigu valstybės narės kompetentingos institucijos nustato, kad Bendrijos žvejybos laivas savo veikla rimtai arba pakartotinai pažeidė šį reglamentą, vėliavos valstybė narė gali taikyti tokiam laivui papildomas kontrolės priemones.

Vėliavos valstybė narė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša laivo, kuriam paskirtos minėtos papildomos kontrolės priemonės, pavadinimą ir išorinius identifikavimo ženklus bei numerius.

23 straipsnis

1. Jei Komisija nustato, kad valstybė narė viršijo jai skirtą rūšies ar grupės rūšių kvotą, paskyrimą ar jos turimą dalį, Komisija padaro atskaitymus iš viršijusios normas valstybės narės metinės kvotos, paskyrimo ar dalies. Sprendimas dėl šių atskaitymų priimamas 36 straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma, priima atskaitymo taisykles pagal Reglamento (EEB) Nr. 3760/92 8 straipsnyje numatytas užduotis ir valdymo strategijas ir pirmiausia atsižvelgia į šiuos parametrus:

- pergaudymo laipsnį,

- kitus tos pačios rūšies pergaudymus ankstesniais metais,

- atitinkamų išteklių biologinę būklę.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

Tam tikrų priemonių, skirtų žuvininkystės sektoriaus, įskaitant akvakultūrą, struktūroms tobulinti ir pritaikyti, tikrinimas ir kontrolė

24 straipsnis

1. Siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinami tikslai ir strategijos, Tarybos nustatyti pagal Reglamento (EEB) Nr. 3760/92 11 straipsnį, ypač kiekybiniai tikslai, susiję su Bendrijos laivynų žvejybos pajėgumais ir jų veiklos koregavimu, visos valstybės narės savo teritorijoje ir jos suverenumui ar jurisdikcijai priklausančiuose jūriniuose vandenyse reguliariai tikrina visus su pirmiau nurodytų tikslų įgyvendinimu susijusius asmenis.

25 straipsnis

1. Visos valstybės narės priima nuostatas dėl tikrinimo, kaip vykdomi 24 straipsnyje nurodyti tikslai. Tam jos vykdo techninę kontrolę, ypač šiose srityse:

a) žvejybos laivyno restruktūrizavimo, atnaujinimo ir modernizavimo;

b) žvejybos pajėgumų pritaikymo laikinai ar visiškai nutraukiant veiklą;

c) kai kurių žvejybos laivų veiklos apribojimo;

d) žūklės priemonių dizaino ir skaičiaus bei jų naudojimo būdų apribojimo;

e) akvakultūros pramonės ir pakrantės rajonų plėtojimo.

2. Jeigu Komisija nustato, kad valstybė narė nesilaiko 1 dalies nuostatų, nepažeisdama Sutarties 169 straipsnio ji gali siūlyti Tarybai priimti atitinkamas bendras priemones. Taryba sprendimą priima kvalifikuota balsų dauguma.

26 straipsnis

1. 36 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti priimtos išsamios 25 straipsnio taikymo taisyklės, ypač dėl:

a) žvejybos laivų variklių galios tikrinimo;

b) žvejybos laivų registruotos talpos tikrinimo;

c) laikotarpio, kurio metu žvejybos laivas nenaudojamas žvejybai, tikrinimo;

d) žūklės priemonių techninių charakteristikų ir jų skaičiaus viename žvejybos laive tikrinimo.

2. Valstybės narės nedelsdamos perduoda Komisijai informaciją apie taikomus kontrolės būdus ir praneša už tikrinimą atsakingų įstaigų pavadinimus bei adresus.

27 straipsnis

1. Kad būtų palengvintas 25 straipsnyje numatyta monitoringas, visos valstybės narės įveda tvirtinimo sistemą, visų pirma apimančią informacijos apie laivyno žvejybos pajėgumą ir veiklą tikrinimą kryžminio tikrinimo būdu, kuri, inter alia, nurodoma:

- 6 straipsnyje minimame laivo žurnale,

- 8 straipsnyje nurodytoje iškrovimo deklaracijoje,

- Bendrijos žvejybos laivų rejestre, kaip nurodyta Komisijos reglamente (EEB) Nr. 163/89 [7].

2. Tam tikslui valstybės narės sukuria arba papildo turimas kompiuterizuotas duomenų bazes, kuriose yra atitinkama informacija apie laivyno žvejybos pajėgumus ir veiklą.

3. Taikomos 19 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytos priemonės.

4. 36 straipsnyje nustatyta tvarka priimamos išsamios šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

Tam tikrų priemonių, susijusių su bendru žuvininkystės produktų rinkos organizavimu, tikrinimas ir kontrolė

28 straipsnis

1. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi taisyklių dėl priemonių, apibrėžtų 1992 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3759/92 dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo [8], techninių aspektų, visos valstybės narės savo teritorijoje nuolat tikrina visus asmenis, dalyvaujančius taikant šias priemones.

2. Tikrinami tokie techniniai aspektai:

a) prekybos standartų, ypač minimalių dydžių;

b) kainų nustatymo, ypač:

- ne žmonių maistui skirtų produktų pašalinimo iš rinkos,

- iš rinkos pašalintų produktų laikymo ir (arba) apdorojimo.

Valstybės narės lygina dokumentus, susijusius su pirmuoju 9 straipsnyje nurodytų kiekių pateikimu į rinką, ir dokumentus, kuriuose nurodyti iškrauti kiekiai, ypač atkreipiant dėmesį į jų svorį.

3. Valstybės narės perduoda Komisijai informaciją apie priimtas kontrolės priemones, kompetentingas kontrolės institucijas, nustatytų pažeidimų pobūdį ir veiksmus, kurių imtasi.

Komisija, valstybių narių kompetentingos institucijos bei pareigūnai ir kiti atstovai neturi teisės atskleisti gautos pagal šį straipsnį informacijos, kuri yra susijusi su profesine paslaptimi.

4. Šis straipsnis nepažeidžia nacionalinių nuostatų dėl teisinių procesų slaptumo.

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

Monitoringo taikymas ir tikrinimas

29 straipsnis

1. Kaip valstybės narės taiko šį reglamentą, Komisija tikrina tirdama dokumentus ir lankydamasi vietoje. Komisija gali nuspręsti, jei mano, kad tai būtina, atlikti tikrinimą be išankstinio įspėjimo.

Norėdama apsilankyti vietoje, Komisija pateikia savo inspektoriams raštiškus nurodymus, kuriuose apibrėžia jų įgaliojimus ir misijos tikslus.

2. Jeigu Komisija mano, kad to reikia, jos inspektoriai gali dalyvauti kontrolės ir tikrinimo veikloje, kurią vykdo nacionalinės kontrolės tarnybos. Šių misijų metu Komisija užmezga atitinkamus ryšius su valstybėmis narėmis, siekdama, jeigu tai įmanoma, kad būtų priimta abipusiškai priimtina tikrinimo programa.

a) Valstybės narės bendradarbiauja su Komisija, kad palengvintų jai įvykdyti jos užduotis. Visų pirma, valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų, jog tikrinimo misijos nebūtų viešos ir kad tai nepakenktų tikrinimo ir kontrolės veiksmams.

Jeigu Komisija ar jos įgalioti pareigūnai, atlikdami savo pareigas, susiduria su sunkumais, atitinkamos valstybės narės aprūpina Komisiją priemonėmis, reikalingomis jos užduotims įvykdyti, ir sudaro inspektoriams galimybes įvertinti konkrečius kontrolės veiksmus.

b) Jeigu vietoje susidariusios aplinkybės neleidžia atlikti tikrinimo ir kontrolės veiksmų, numatytų pirminėje patikrinimo programoje, Komisijos inspektoriai, palaikydami ryšį ir sutarę su kompetentingomis nacionalinėmis kontrolės tarnybomis, keičia pirminę tikrinimo ir kontrolės operaciją.

c) Vykdant patikrinimus jūroje ar iš oro, kai kompetentingos nacionalinės tarnybos turi vykdyti savo prioritetines užduotis, susijusias visų pirma su gynyba ir saugumu jūroje, valstybės narės valdžios institucija pasilieka teisę atidėti arba kitur nukreipti tikrinimo veiksmus, kuriuos ketino stebėti Komisija. Tokiu atveju valstybė narė bendradarbiauja su Komisija ir rengia alternatyvą tvarką.

Jūros ar iš oro patikrinimų atveju už operaciją yra atsakingas tik laivo ar orlaivio vadas, kuris atsižvelgia į savo valdžios institucijų įsipareigojimą taikyti šį reglamentą. Inspektoriai, kurie yra įgalioti Komisijos ir kurie dalyvauja šiose operacijose, laikosi vado nustatytų taisyklių ir tvarkos.

3. Jei būtina, ypač po Bendrijos inspektorių misijos, atliktos pagal 2 dalį, kurios metu paaiškėjo, kad įgyvendinant reglamentą galėjo įvykti pažeidimų, Komisija gali prašyti kiekvienos valstybės narės pranešti jai apie išsamią tikrinimo ir kontrolės programą, planuojamą nacionalinės kompetentingos institucijos konkrečiam laikotarpiui ir/ar žvejybai ar žvejybos vietoms. Gavę šį pranešimą, jeigu Komisija mano, jog tai būtina, Komisijos įgalioti inspektoriai atlieka nepriklausomus patikrinimus, kad nustatytų, kaip tą programą įgyvendina valstybės narės kompetentingos institucijos.

Kai Bendrijos inspektoriai tikrina tos programos įgyvendinimą, valstybės narės atstovai visą laiką būna atsakingi už tos programos vykdymą. Bendrijos inspektoriai negali savo iniciatyva naudotis tikrinimo įgaliojimais, kurie yra suteikti nacionaliniams atstovams. Minėti inspektoriai negali patekti į laivus ar patalpas be valstybės narės atstovo.

Po šio patikrinimo Komisija perduoda atitinkamai valstybei narei programos įvertinimo ataskaitą ir, prireikus, rekomenduoja kontrolės priemones, kurias taikydama ta valstybė narė galėtų geriau atlikti kontrolę.

4. Tikrinimo misijas vykdant jūroje ar pakrantėje naudojant orlaivį, įgaliotieji inspektoriai negali vykdyti kontrolės fizinių asmenų atžvilgiu.

5. 2 ir 3 dalyse minėtų apsilankymų pagrindu Komisijos įgalioti inspektoriai gali atsakingų tarnybų akivaizdoje bendrai arba individualiai vietoje naudotis konkrečių duomenų bazių informacija ir taip pat gali tikrinti visus dokumentus, susijusius su šio reglamento taikymu.

Jeigu nacionalinėse nuostatose yra numatytas tyrimų konfidencialumas, šios informacijos perdavimui reikalingas kompetentingo teismo leidimas.

30 straipsnis

1. Valstybės narės pateikia Komisijai tokią su šio reglamento įgyvendinimu susijusią informaciją, kokios ji prašo. Tokios informacijos paklausime Komisija konkrečiai nurodo pagrįstą laiką, per kurį turi būti pateikta informacija.

2. Jeigu Komisija mano, kad vykdant šį reglamentą buvo padaryta pažeidimų arba kad esamos monitoringo nuostatos ir metodai nėra veiksmingi, apie tai ji praneša atitinkamai valstybei narei arba narėms, kurios po to turi atlikti administracinį tyrimą, kuriame gali dalyvauti Komisijos pareigūnai.

Atitinkama valstybė narė ar narės praneša Komisijai apie tyrimo eigą ir rezultatus ir įteikia jai tyrimo ataskaitos kopiją bei pagrindinius duomenis, naudotus rengiant šią ataskaitą.

Norėdami dalyvauti šioje dalyje nurodytuose tikrinimuose, Komisijos pareigūnai pateikia raštiškas instrukcijas, kuriose yra nurodyta jų asmens tapatybė ir funkcijos.

3. Kai Komisijos pareigūnai dalyvauja tyrime, tą tyrimą visuomet vykdo valstybės narės pareigūnai; Komisijos pareigūnai negali savo iniciatyva naudotis įgaliojimais, kurie suteikti nacionaliniams pareigūnams; kita vertus, jie gali įeiti į tas pačias patalpas ir naudotis tais pačiais dokumentais, kaip ir šie pareigūnai.

Tuo atveju, kai pagal nacionalinio baudžiamojo proceso nuostatas kai kuriuos veiksmus pareigūnams priskiria nacionalinės teisės aktai, Komisijos pareigūnai tokiuose veiksmuose nedalyvauja. Visų pirma, jie nedalyvauja patalpų kratoje ar oficialioje asmenų apklausoje, vykdomoje pagal nacionalinę baudžiamąją teisę. Tačiau jie gali naudotis tokiu būdu gauta informacija.

4. Šis straipsnis nepažeidžia nacionalinių nuostatų dėl teismo proceso slaptumo.

VIII ANTRAŠTINĖ DALIS

Priemonės, kurių būtina imtis, kai nesilaikoma galiojančių taisyklių

31 straipsnis

1. Valstybės narės užtikrina, kad prieš atsakingus fizinius ar juridinius asmenis būtų imamasi atitinkamų priemonių, įskaitant administracinius veiksmus ar baudžiamąsias procedūras pagal nacionalinės teisės aktus, jeigu jie nesilaiko bendrosios žuvininkystės politikos, ypač po monitoringo ar patikrinimo, atliktų pagal šį reglamentą.

2. Pagal 1 dalį pradėtuose procesiniuose veiksmuose, vadovaujantis atitinkamomis nacionalinės teisės aktų nuostatomis, galima veiksmingai atimti iš atsakingų asmenų ekonominį pelną, kurį jie gavo dėl pažeidimų, arba sutrukdyti gauti rezultatus tokiu mastu, kuris atitiktų pažeidimų rimtumą, veiksmingai atgrasant nuo kitų panašaus pobūdžio pažeidimų.

3. Priklausomai nuo pažeidimo sunkumo 2 dalyje minėtuose procesiniuose veiksmuose gali būti taikomos šios sankcijos:

- baudos,

- žūklės priemonių ir sugavimo konfiskavimas,

- laivo areštavimas,

- laikinas laivo imobilizavimas,

- licencijos sustabdymas,

- licencijos panaikinimas.

4. Šio straipsnio nuostatos nedraudžia iškrovimo ar perkrovimo valstybei narei perduoti patraukimo atsakomybėn už padarytą pažeidimą registracijos valstybei narei, jei ši sutinka ir jei yra daugiau tikimybės, kad perduodant bus pasiekti 2 dalyje nurodyti rezultatai. Apie kiekvieną tokį perdavimą Komisijai praneša iškrovimo ar perkrovimo valstybė narė.

32 straipsnis

1. Jeigu iškrovimo ar perkrovimo valstybės narės kompetentingos institucijos nustato šio reglamento nuostatų pažeidimą, jos imasi atitinkamų veiksmų pagal 31 straipsnį prieš susijusį laivo kapitoną arba bet kurį kitą asmenį, atsakingą už pažeidimą.

2. Jeigu iškrovimo ar perkrovimo valstybė narė nėra vėliavos valstybė narė ir pagal nacionalinės teisės aktus jos kompetentingos institucijos nesiima atitinkamų priemonių, įskaitant administracinių veiksmų inicijavimą ar baudžiamųjų bylų iškėlimą prieš atsakingus fizinius ar juridinius asmenis, arba neperduoda patraukimo atsakomybėn pagal 31 straipsnio 4 dalį, neteisėtai iškrauti ar perkrauti kiekiai gali būti išskaityti iš tai pirmajai valstybei narei paskirtos kvotos.

Žuvų kiekiai, kurie turi būti išskaityti iš tos valstybės narės kvotos, nustatomi 36 straipsnyje nustatyta tvarka Komisijai pasitarus su abiem suinteresuotomis valstybėmis narėmis.

Jeigu iškrovimo ar perkrovimo valstybė narė nebeturi atitinkamos kvotos, mutatis mutandis taikoma 21 straipsnio 4 dalis, o neteisėtai iškrauti ar perkrauti žuvies kiekiai laikomi tolygiais tam kiekiui, kokiam registracijos valstybė narė patyrė žalą, kaip minėta tame straipsnyje.

33 straipsnis

1. Valstybių narių kompetentingos institucijos nedelsdamos ir nacionalinės teisės aktų nustatyta tvarka vėliavos valstybei narei arba registracijos valstybei narei praneša apie 1 straipsnyje nurodytus Bendrijos taisyklių pažeidimus, nurodydamos laivo pavadinimą ir identifikavimo ženklus, kapitono ir savininko vardus bei pavardes, pažeidimo aplinkybes ir visus baudžiamuosius ar administracinius procesinius veiksmus ar kitas priemones, kurių buvo imtasi, taip pat galutinį su tokiu pažeidimu susijusį nutarimą. Komisijai paprašius, valstybės narės konkrečiais atvejais perduoda jai šią informaciją.

2. Po patraukimo atsakomybėn perdavimo pagal 31 straipsnio 4 dalį vėliavos valstybė narė arba registracijos valstybė narė imasi visų atitinkamų priemonių, nurodytų 31 straipsnyje.

3. Vėliavos valstybė narė arba registracijos valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai apie priemones, kurių imtasi pagal 2 dalį, taip pat atitinkamo laivo pavadinimą ir išorinį identifikavimą.

34 straipsnis

1. Valstybė narės praneša Komisijai apie visus jų priimtus įstatymus ir kitus teisės aktus, siekiant užkirsti kelią pažeidimams ar už juos patraukti atsakomybėn.

Kiekvienais metais jos praneša apie baudų, nustatytų kiekvienai pažeidimo rūšiai, minimalaus ir maksimalaus dydžio pakeitimus ir kitų taikomų sankcijų pobūdį.

2. Valstybės narės reguliariai praneša Komisijai apie tikrinimo ir monitoringo, vykdytos pagal šį reglamentą, rezultatus, įskaitant nustatytų pažeidimų skaičių, rūšį ir veiksmus, kurių buvo imtasi. Komisijai paprašius, valstybės narės praneša jai apie skirtų baudų už konkrečius pažeidimus dydį.

3. Komisija pateikia valstybėms narėms informacijos, gautos pagal 1 ir 2 dalis, suvestinę.

IX ANTRAŠTINĖ DALIS

Bendrosios nuostatos

35 straipsnis

Iki kiekvienų metų birželio 1 d. valstybės narės perduoda Komisijai ataskaitą apie šio reglamento taikymą per praėjusius kalendorinius metus, kurioje įvertina naudotus techninius bei žmogiškuosius išteklius ir nurodo priemones, kurios gali padėti sumažinti nustatytus trūkumus. Remdamasi valstybių narių pateiktomis ataskaitomis ir savo pastabomis, Komisija parengia metinę ataskaitą ir perduoda kiekvienai valstybei narei su ja susijusią informaciją. Tinkamai atsižvelgusi į valstybių narių atsakymus, Komisija paskelbia šią ataskaitą kartu su šiais atsakymais ir, tam tikrais atvejais, pasiūlymais dėl priemonių nustatytiems trūkumams sumažinti.

36 straipsnis

Tais atvejais, kai reikia laikytis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos, pirmininkas savo iniciatyva arba valstybės narės atstovo prašymu perduoda svarstyti klausimą Žuvininkystės ir akvakultūros valdymo komitetui (toliau – Komitetas), įsteigtam Reglamentu (EEB) Nr. 3760/92.

Komisijos atstovas pateikia Komitetui priemonių, kurių turi būti imtasi, projektą. Komitetas savo nuomonę dėl minėto projekto pareiškia per tokį laiką, kurį nustato pirmininkas atsižvelgdamas į svarstomo klausimo skubumą. Nuomonė patvirtinama Sutarties 148 straipsnio 2 dalyje nustatyta balsų dauguma tuo atveju, kai Taryba turi priimti sprendimą Komisijos pasiūlymu. Valstybių narių atstovų Komitete balsai skaičiuojami taip, kaip nustatyta tame straipsnyje. Pirmininkas nebalsuoja.

Komisija patvirtina priemones, kurios taikomos nedelsiant. Tačiau, kai numatytos priemonės neatitinka Komiteto nuomonės, Komisija nedelsdama apie jas praneša Tarybai. Tokiu atveju Komisija gali atidėti patvirtintų priemonių taikymą ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo tokio pranešimo dienos.

Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali priimti kitokį sprendimą per pirmesnėje dalyje nustatytą terminą.

37 straipsnis

1. Valstybės narės ir Komisija imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų, jog šio reglamento pagrindu gauti duomenys būtų laikomi konfidencialiu būdu.

2. Fizinių ir juridinių asmenų vardai ir pavardės ar pavadinimai neperduodami Komisijai ar kitai valstybei narei, išskyrus atvejus, kai toks perdavimas aiškiai numatytas šiame reglamente, arba jeigu to tai būtina pažeidimų prevencijai ar nagrinėjimui, arba akivaizdiems pažeidimams patikrinti.

1 dalyje nurodyti duomenys neperduodami, nebent jie yra sujungti su kitais duomenimis tokiu būdu, kuris neleidžia tiesiogiai ar netiesiogiai identifikuoti fizinius ar juridinius asmenis.

3. Duomenys, kuriais keičiasi Valstybės narės ir Komisija, neperduodami asmenims, išskyrus tuos, kurie dirba valstybių narių ar Bendrijos institucijose ir kurių funkcijos reikalauja naudotis tokiais duomenimis, nebent duomenis perduodančios valstybės narės aiškiai išreikia sutikimą.

4. Duomenims, perduodamiems ar įgytiems bet kokia forma šio reglamento pagrindu, taikomi profesinės paslapties reikalavimai ir jie saugomi taip pat, kaip panašūs duomenys yra saugomi pagal juos gaunančios valstybės narės nacionalinės teisės aktus ir atitinkamas Bendrijos institucijoms taikomas nuostatas.

5. 1 dalyje nurodyti duomenys nenaudojami jokiems tikslams, išskyrus nurodytus šiame reglamente, nebent duomenis pateikiančios institucijos išreiškia aiškų savo sutikimą ir jeigu tokio naudojimo ar perdavimo nedraudžia nuostatos, galiojančios valstybėje narėje, kurios institucijos gauna duomenis.

6. 1–5 dalys nelaikomos kliūtimis naudoti duomenis, gautus šio reglamento pagrindu, teismo bylose ar procedūrose, kurios buvo pradėtos dėl Bendrijos žuvininkystės teisės aktų nesilaikymo. Valstybės narės kompetentingoms institucijoms, perduodančioms duomenis, pranešama apie visus atvejus, kai minėti duomenys naudojami šiems tikslams.

Šis straipsnis nepažeidžia įsipareigojimų pagal tarptautines konvencijas dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose.

7. Kai valstybė narė Komisijai praneša, kad baigus tyrimą nustatyta, jog fizinis ar juridinis asmuo, kurio vardas ir pavardė ar pavadinimas buvo jai perduoti šio reglamento nuostatų pagrindu, nepadarė pažeidimo, Komisija nedelsdama praneša šaliai ar šalims, kurioms ji perdavė minėto asmens vardą ir pavardę ar pavadinimą, apie minėto tyrimo ar proceso rezultatus. Po pirmojo pranešimo šis asmuo nebelaikomas asmeniu, padariusiu aptariamą pažeidimą. Duomenys, laikomi tokia forma, kuri leistų identifikuoti atitinkamą asmenį, nedelsiant panaikinami.

8. 1–5 dalių nuostatos nelaikomos draudžiančiomis skelbti bendrus duomenis arba studijas, kuriose nėra atskirų nuorodų į fizinius ar juridinius asmenis.

9. Šiame reglamente nurodyti duomenys laikomi tokia forma, kuri leistų atpažinti atitinkamus asmenis tik tol, kol to reikia atitinkamiems tikslams pasiekti.

10. Šio reglamento pagrindu gautais duomenimis gali naudotis su tuo susiję fiziniai ar juridiniai asmenys, kai jie to paprašo.

38 straipsnis

Šis reglamentas taikomas nepažeidžiant jokių nacionalinės kontrolės priemonių, viršijančių minimalius reglamento reikalavimus, jeigu jos atitinka Bendrijos teisės aktus ir bendrąją žuvininkystės politiką.

Apie pirmojoje pastraipoje nurodytas nacionalines priemones pranešama Komisijai pagal 1976 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 101/76, nustatantį bendrąją žuvininkystės pramonės struktūrinę politiką [9].

39 straipsnis

1. Reglamentas (EEB) Nr. 2241/87 panaikinamas nuo 1994 m. sausio 1 d., išskyrus 5 straipsnį, kuris tebetaikomas toliau, kol įsigalios reglamentai, sudarantys šio reglamento 6 straipsnio 2 dalyje minėtus sąrašus.

2. Nuorodos į reglamentą, panaikintą 1 dalies pagrindu, laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

40 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 1994 m. sausio 1 d.

Valstybės narės iki 1996 m. sausio 1 d. atleidžiamos nuo įsipareigojimo taikyti 9, 15 ir 18 straipsnių nuostatas tiek, kiek tai susiję su kompiuteriniu pardavimo pažymų perdavimu bei pardavimo pažymų ir iškrovimo deklaracijų registravimu.

Valstybės narės iki 1999 m. sausio 1 d. atleidžiamos nuo įsipareigojimo taikyti 6, 8 ir 19 straipsnių nuostatas, susijusias su žvejyba Viduržemio jūroje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Liuksemburge, 1993 m. spalio 12 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. Smet

[1] OL C 280, 1992 10 29, p. 5.

[2] OL C 21, 1993 1 25, p. 55.

[3] OL C 108, 1993 4 19, p. 36.

[4] OL L 389, 1992 12 31, p. 1.

[5] OL L 207, 1987 7 29, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 3483/88 (OL L 306, 1988 11 11, p. 2).

[6] OL L 288, 1986 10 11, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 3034/92 (OL L 307, 1992 10 23, p. 1).

[7] OL L 20, 1989 1 25, p. 5.

[8] OL L 388, 1992 12 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 1891/93 (OL L 172, 1993 7 15, p. 1).

[9] OL L 20, 1976 1 28, p. 19.

--------------------------------------------------