Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 1938/93,

1993 m. liepos 19 d.

iš dalies keičiantis Reglamento (EEB) Nr. 3002/92 nuostatas dėl užstato, įmokėto ketinant eksportuoti iš intervencinių atsargų išimtus produktus, grąžinimo

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1966 m. rugsėjo 22 d. Tarybos reglamentą Nr. 136/66/EEB dėl bendro aliejų ir riebalų rinkos organizavimo [1] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 2046/92 [2], ypač į jo 12 straipsnio 4 dalį ir 26 straipsnio 3 dalį ir į atitinkamas kitų reglamentų, nustatančių bendrą žemės ūkio produktų rinkų organizavimą, nuostatas,

kadangi valstybėms narėms reikia skirti daugiau laiko kontrolės agentūroms pertvarkyti ir įvykdyti reikalavimą, kad viena kontrolės institucija būtų atsakinga už visų produktų, neatsižvelgiant į jų kilmę, kuriems taikoma kokia nors specifinė priemonė ar jos dalis, naudojimo ir (arba) paskirties tikrinimą;

kadangi tam tikrais atvejais iš intervencinių atsargų išimti produktai yra parduodami tokia kaina, kuri apskaičiuojama atsižvelgiant į grąžinamosios išmokos sumą, taikomą už eksportą į trečiąsias šalis ar į tam tikrą trečiąją šalį; kadangi dėl to priklausanti eksporto grąžinamosios išmokos suma yra išskaičiuojama iš pardavimo kainos;

kadangi siekiant užtikrinti, kad sandoris būtų tinkamai užbaigtas, reikia įmokėti užstatą; kadangi užstato dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į įvairius atitinkamo sandorio aspektus, ypač į prekybos srautų nukreipimo riziką ir ūkio subjektų prisiimtų įsipareigojimų visišką įvykdymą;

kadangi patirtis rodo, kad reikia persvarstyti rezultatus, susidarančius pardavus iš intervencinių atsargų išimtus produktus ne tų trečiųjų šalių, kuriose buvo ketinama juos parduoti eksportavimo metu, rinkose;

kadangi dėl to reikia pakeisti užstato, įmokėto geografinėje paskirties vietoje, į kurią faktiškai produktai yra atvežti, grąžinimo taisykles ir kartu užtikrinti, kad numatytos intervencinių produktų pardavimo priemonės būtų veiksmingos; kadangi atsižvelgiant į situacijų įvairovę atrodo, kad horizontaliu lygiu įmanoma numatyti tik užstato grąžinimo taisykles, susijusias tik su eksporto grąžinamąja išmoka;

kadangi dėl to reikia pakeisti Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 3002/92 [3] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 1231/93 [4];

kadangi šiame reglamente numatytos priemonės atitinka su jomis susijusio Vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EEB) Nr. 3002/92 iš dalies pakeičiamas taip:

1. 2 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje žodžiai "šešis mėnesius" pakeičiami žodžiais "10 mėnesių".

2. 11 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

"2. Nepažeidžiant šio reglamento 15 straipsnio 2 dalies nuostatų, 1 dalies a–d punktuose išdėstyti reikalavimai yra pirminiai reikalavimai, kaip apibrėžta Reglamento (EEB) Nr. 2220/85 20 straipsnyje."

3. 15 straipsnis pakeičiamas taip:

"15 straipsnis

1. Užstatas grąžinamas pateikus 4 straipsnyje minėtus įrodymus ir

- kai produktai turi būti eksportuojami į konkrečią trečiąją šalį, arba

- kai produktai turi būti eksportuojami iš Bendrijos, kyla rimtų abejonių dėl tikrosios jų paskirties vietos,

pateikus Reglamento (EEB) Nr. 3665/87 17 ir 18 straipsniuose nurodytus įrodymus.

Valstybių narių atsakingos institucijos gali reikalauti jas tenkinančių papildomų įrodymų, kad produktai tikrai buvo pateikti į importuojančios trečiosios šalies rinką.

Kai kyla rimtų abejonių dėl tikrosios produktų paskirties vietos, Komisija gali valstybių narių paprašyti taikyti šios straipsnio dalies nuostatas.

2. Kai produktas turi būti eksportuojamas į konkrečią trečiąją šalį ir kai eksporto grąžinamosios išmokos suma yra išskaičiuojama iš pardavimo kainos, o 1 straipsnio dalyje minėti įrodymai nėra pateikti:

a) dalis užstato grąžinama pateikus įrodymą, kad produktai paliko Bendrijos muitų teritoriją; grąžinama suma turi būti lygi mažiausiai eksporto grąžinamosios išmokos sumai, nustatytai pagal Reglamento (EEB) Nr. 3665/87 20 straipsnį ir taikomai tą dieną, kai priimama eksporto deklaracija;

b) be a punkte nurodytos sumos grąžinama ir toji užstato dalis, kuri yra lygi nurodytos mažiausios eksporto grąžinamosios išmokos ir eksporto grąžinamosios išmokos, kuri galioja tą dieną, kai priimama eksporto į konkrečią trečiąją šalį deklaracija, skirtumui, jei ši suma nėra didesnė už eksporto grąžinamąją išmoką, taikomą privalomajai paskirties vietai, kai

- eksportas į pirmiau minėtą trečiąją šalį negali būti vykdomas dėl force majeure ir

- eksporto į kitą paskirties šalį įrodymai yra pateikti pagal šio straipsnio 1 dalį."

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

1 straipsnio 1 punktas taikomas nuo 1993 m. liepos 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 1993 m. liepos 19 d.

Komisijos vardu

René Steichen

Komisijos narys

[1] OL 172, 1966 9 30, p. 3025/66.

[2] OL L 215, 1992 7 30, p. 1.

[3] OL L 301, 1992 10 17, p. 17.

[4] OL L 124, 1993 5 20, p. 25.

--------------------------------------------------