Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 339/93

1993 m. vasario 8 d.

dėl iš trečiųjų šalių importuojamų produktų tikrinimo, siekiant nustatyti, ar jie atitinka produktų saugos taisykles

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 113 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

kadangi produktai negali būti tiekiami į Bendrijos rinką, jei jie neatitinka galiojančių taisyklių; kadangi dėl to valstybės narės yra atsakingos už produktų atitikties tikrinimą;

kadangi atsižvelgdamos į tai, kad pagal Sutarties 8a straipsnį buvo panaikinta kontrolė prie Bendrijos vidaus sienų, valstybės narės, atlikdamos patikrinimus prie išorės sienų, turėtų laikytis panašių išsamių taisyklių, kad išvengtų bet kokių iškraipymų, kurie galėtų turėti neigiamą poveikį saugai ir sveikatai;

kadangi, tinkamai atsižvelgiant į atitinkamoms nacionalinėms vyriausybėms suteiktus įgaliojimus ir jų turimas priemones, muitinės turi tiesiogiai dalyvauti pagal Bendrijos ir nacionalines taisykles numatytoje rinkos priežiūros veikloje ir informacinėse sistemose, taikomose iš trečiųjų šalių įvežamiems produktams;

kadangi ypač tuo atveju, jei muitinės, atlikdamos patikrinimus, susijusius su išleidimu į laisvą apyvartą, nustato, kad tam tikros prekių savybės galėtų kelti rimtų abejonių dėl to, ar nėra didelio ir tiesioginio pavojaus sveikatai ir saugai, šiai institucijai turi būti suteikta teisė sustabdyti tokių prekių išleidimą į laisvą apyvartą ir pranešti už rinkos priežiūrą atsakingoms nacionalinėms institucijoms, kad šios galėtų imtis tinkamų veiksmų;

kadangi ta pati nuostata turėtų būti taikoma ir tada, kai muitinė nustato, kad su produktais nepateikti lydimieji dokumentai ir (arba) produktai nėra paženklinti, kaip reikalauja Bendrijos arba nacionalinės produktų saugos taisyklės, galiojančios toje valstybėje narėje, kurioje norima išleisti produktus į laisvą apyvartą;

kadangi dėl veiksmingumo ir suderinimo valstybės narės privalo paskirti už rinkos priežiūrą atsakingą nacionalinę instituciją arba institucijas, kurias muitinės turi informuoti pirmiau minėtais atvejais;

kadangi, gavusi tokį pranešimą, atsakinga institucija turi turėti galimybę patikrinti, ar minimi produktai atitinka Bendrijos arba nacionalines produktų saugos taisykles;

kadangi tokia institucija per gana trumpą laiką privalo imtis veiksmų atsižvelgdama į prieš tai minėtas rimtas abejones ir Bendrijos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, ypač tuos, kurie susiję su techninių standartų atitikties patikrinimais;

kadangi, jei buvo atlikti visi kiti importo formalumai, turi būti leista išleisti į laisvą apyvartą minimus produktus tik tada, kai už rinkos priežiūrą atsakingos nacionalinės institucijos tuo pačiu metu imasi veiksmų, tame tarpe laikinų apsaugos priemonių;

kadangi dėl nuoseklumo šis reglamentas turėtų būti taikomas tik tuo atveju, jei Bendrijos sveikatos ir saugos taisyklėse nėra specialių nuostatų dėl konkrečių produktų kontrolės pasienyje organizavimo;

kadangi tokia kontrolė, viena vertus, turėtų būti atliekama laikantis proporcingumo principo ir todėl turėtų griežtai atitikti reikalavimus ir, antra vertus, įpareigojimus, nustatytus Tarptautinėje konvencijoje dėl krovinių kontrolės pasienyje sąlygų harmonizavimo, kurią Bendrija patvirtino remdamasi Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 1262/84 [2];

kadangi norint užtikrinti aukštą produktų saugos lygį importo operacijų metu, Komisija ir kiekviena valstybė narė turėtų siekti užtikrinti priemonių, kurių buvo imtasi įgyvendinant šį reglamentą, skaidrumą, o visos valstybės narės turėtų teikti viena kitai būtiną pagalbą;

kadangi tam, kad muitinės pareigūnai galėtų atlikti savo pareigas, jiems turi būti suteikta tinkama informacija, supažindinanti juos, visų pirma, su konkrečiais produktais arba tokių produktų kategorijomis ir, antra, produktų ženklinimu ir lydimaisiais dokumentais;

kadangi šio reglamento įgyvendinimas turi būti prižiūrimas tam, kad jame būtų galima, jei reikia, dėl veiksmingumo padaryti pakeitimus;

kadangi šis reglamentas yra sudėtinė bendrosios prekybos politikos dalis; kadangi jis apsiriboja tuo, ko reikia, kad iš trečiųjų šalių importuojamų produktų patikrinimai vyktų sklandžiai ir būtų garantuota, kad produktai atitinka Bendrijos rinkai taikomas produktų saugos taisykles;

kadangi tokia kontrolė turėtų atitikti Bendrijai pagal Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) nustatytus įpareigojimus organizuoti prekybą laikantis nediskriminacinio principo ir GATT kodeksą dėl techninių prekybos kliūčių, pagal kurį standartai neturėtų būti taikomi kaip priemonė trukdyti tarptautinei prekybai,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šiame reglamente:

- "už rinkos priežiūrą atsakinga nacionalinė institucija" – tai nacionalinė institucija arba institucijos, kurias valstybės narės paskyrė ir kurių reikalauja tikrinti, ar į Bendrijos arba nacionalinę rinką tiekiami produktai atitinka galiojančius Bendrijos arba nacionalinius teisės aktus,

- "lydimasis dokumentas" – tai dokumentas, kuris turi būti pateikiamas kartu su produktu pateikiant į rinką pagal galiojančius Bendrijos ir nacionalinius teisės aktus,

- "ženklinimas" – tai ženklas arba etiketė, kuriais produktas turi būti paženklintas pagal galiojančius Bendrijos arba nacionalinius teisės aktus ir kurie patvirtina, kad produktas atitinka šiuos teisės aktus,

- "muitinė" – tai institucija, atsakinga, inter alia, ir už muitų teisės aktų taikymą.

2 straipsnis

Kai muitinė, tikrindama prekes, deklaruojamas išleidimui į laisvą apyvartą, nustato:

- kad produktas arba produktų siunta turi tam tikrų savybių, keliančių pagrįstų abejonių, kad produktas, vartojamas įprastomis ir numatytomis sąlygomis, gali kelti didelį ir tiesioginį pavojų sveikatai arba saugai ir (arba)

- kad kartu su produktu arba produktų siunta nepateiktas dokumentas arba jis (jie) nėra paženklinti pagal Bendrijos arba nacionalines produktų saugos taisykles, taikomas tose valstybėse narėse, kuriose norima produktus išleisti į laisvą apyvartą,

ji sustabdo šio produkto arba šios produktų siuntos išleidimą ir apie tai tuoj pat praneša už rinkos priežiūrą atsakingai nacionalinei institucijai.

3 straipsnis

Kiekviena valstybė narė praneša Komisijai, o ši – kitoms valstybėms narėms, apie nacionalinę instituciją arba institucijas, kurias ji paskyrė būti atsakingomis už rinkos priežiūrą ir informuojamomis kiekvienu atveju, kai taikomas 2 straipsnis.

4 straipsnis

1. Už rinkos priežiūrą atsakingai nacionalinei institucijai suteikta teisė imtis priemonių dėl kiekvieno produkto, kurio išleidimą į laisvą apyvartą buvo sustabdžiusi muitinė, vadovaudamasi 2 straipsniu. Kai tokių priemonių nesiimama, taikoma 5 straipsnio antra pastraipa.

2. Kai importuojami greitai gendantys produktai, už rinkos priežiūrą atsakingos nacionalinės institucijos ir muitinė stengiasi, kiek įmanoma, užtikrinti, kad bet kurie reikalavimai, kuriuos jos gali taikyti prekių saugojimui arba transporto priemonių stovėjimui, atitiktų šių prekių išsaugojimo sąlygas.

5 straipsnis

Jeigu po 4 straipsnyje minėto už rinkos priežiūrą atsakingos nacionalinės institucijos įsikišimo manoma, kad tas produktas nekelia didelio ir tiesioginio pavojaus sveikatai ir saugai ir (arba) negali būti laikomas neatitinkančiu Bendrijos arba nacionalinių teisės aktų dėl produktų saugos, šis produktas išleidžiamas į laisvą apyvartą, tačiau tik tuo atveju, jei laikomasi visų kitų su tokiu išleidimu susijusių reikalavimų ir formalumų.

Ši nuostata taikoma ir tada, kai per tris darbo dienas nuo išleidimo sustabdymo 2 straipsnį taikiusiai muitinei už rinkos priežiūrą atsakingos nacionalinės institucijos nepraneša apie jokius taikytus veiksmus, tarp jų ir atsargumo priemones.

6 straipsnis

1. Jei už rinkos priežiūrą atsakingos nacionalinės institucijos nustato, kad minėtas produktas kelia didelį ir tiesioginį pavojų, jos, laikydamosi Bendrijos ar nacionalinių taisyklių, imasi priemonių, kad būtų uždrausta pateikti produktą į rinką, ir paprašo, kad muitinė komercinėje sąskaitoje faktūroje ir visuose kituose lydimuosiuose dokumentuose padarytų vieną iš šių įrašų:

- ,

- ,

- ,

- ,

- ,

- ,

- ,

- ,

- .

2. Jei už rinkos priežiūrą atsakingos nacionalinės institucijos nustato, kad minėtas produktas neatitinka galiojančių Bendrijos arba nacionalinių taisyklių dėl produktų saugos, jos imasi atitinkamų veiksmų, kuriais, jei reikia, uždraudžia pateikti produktą į rinką pagal minėtas taisykles; tais atvejais, kai uždraudžiama pateikti produktus į rinką, jos paprašo, kad muitinė komercinėje sąskaitoje faktūroje ir visuose kituose lydimuosiuose dokumentuose padarytų vieną iš šių įrašų:

- "Producto no conforme – no se autoriza su despacho a libre práctica – Reglamento (CEE) no 339/93"

- ,

- ,

- ,

- ,

- ,

- ,

- ,

- .

3. Tam, kad būtų įgyvendintas šis reglamentas, 1981 m. gegužės 19 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1468/81 dėl tarpusavio pagalbos tarp valstybių narių administracinių institucijų ir jų bendradarbiavimo su Komisija siekiant užtikrinti, kad būtų teisingai taikomi muitų ir žemės ūkio teisės aktai [3], nuostatos taikomos mutatis mutandis.

4. Jei minėtas produktas vėliau deklaruojamas muitinei kitai, ne išleidimo į laisvą apyvartą paskirčiai, ir jei už rinkos priežiūrą atsakingos nacionalinės institucijos tam neprieštarauja, su produkto paskirtimi susijusiuose dokumentuose tomis pačiomis sąlygomis daromi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardyti įrašai.

7 straipsnis

Šis reglamentas taikomas tik tada, kai Bendrijos taisyklėse nėra specialių nuostatų dėl konkrečių produktų kontrolės pasienyje organizavimo.

Šis reglamentas netaikomas tais atvejais, kurie numatyti Bendrijos taisyklėse, susijusiose su augalų sveikata, veterinarine ir zootechnine kontrole, ir gyvūnų apsauga.

8 straipsnis

Per tris mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo ir tam, kad jis būtų įgyvendintas, 9 straipsnyje nustatyta tvarka parengiamas sąrašas produktų arba produktų kategorijų, kuriems pagal Bendrijos taisykles yra specialiai taikoma 2 straipsnio antra įtrauka; sąrašas parengiamas remiantis patirtimi ir (arba) produktų saugos taisyklėmis. Ta pačia tvarka sąrašas, jei reikia ir kada reikia, tinkamu būdu peržiūrimas ir patikslinamas atsižvelgiant į pakitusią situaciją, kuri atsiranda dėl patirties ir keičiantis produktų saugos taisyklėms.

9 straipsnis

1. Komisijai padeda iš valstybių narių atstovų sudarytas komitetas, kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas.

2. Komisijos atstovas pateikia komitetui priemonių projektą su parengtu arba pataisytu sąrašu produktų ar produktų kategorijų, kuriems specialiai yra taikoma 2 straipsnio antra įtrauka. Komitetas savo nuomonę dėl projekto pareiškia per tokį laiką, kurį nustato pirmininkas atsižvelgdamas į klausimo skubumą. Nuomonė patvirtinama Sutarties 148 straipsnio 2 dalyje kvalifikuota balsų dauguma tuo atveju, kai Taryba turi priimti sprendimą Komisijos siūlymu. Valstybių narių atstovų komitete balsai paskirstomi taip, kaip nustatyta tame straipsnyje. Pirmininkas nebalsuoja.

3. a) Komisija patvirtina priemones, kurios taikomos nedelsiant.

b) Tačiau, jei numatytos priemonės neatitinka komiteto nuomonės, Komisija nedelsdama praneša apie jas Tarybai. Tokiu atveju:

- Komisija atideda jos pačios nustatytų priemonių taikymą ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui nuo tokio pranešimo dienos,

- per pirmoje įtraukoje nurodytą laiką Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali priimti kitokį sprendimą.

10 straipsnis

Kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai 1 straipsnyje nurodytų ir Bendrijos arba nacionalinėmis taisyklėmis reikalaujamo ženklinimo ypatumus ir lydimuosius dokumentus bei nurodo priežastis, dėl kurių muitinei buvo duoti nurodymai taikyti 2 straipsnio antrą įtrauką. Komisija nedelsdama perduoda gautą informaciją kitoms valstybėms narėms. Tokie ypatumai pirmą kartą pateikiami per du mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

11 straipsnis

1. Jei taikydama šį reglamentą valstybė narė nusprendžia, kad tam tikroms prekėms tikrinti reikia paskirti specializuotus muitinės procedūrų punktus, apie tai ji praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms; Komisija nuolat atnaujina ir skelbia specializuotų muitinės procedūrų punktų sąrašą.

2. Suvaržymai ekonominės veiklos vykdytojams dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto įpareigojimo atlikti muitinės procedūras specializuotuose punktuose turi atitikti jų siekius ir taikomi deramai atsižvelgiant į tikrąsias aplinkybes, kuriomis tas įpareigojimas gali būti pateisintas.

12 straipsnis

Per du mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai nuostatas, kurias ji priėmė tam, kad įgyvendintų šį reglamentą. Komisija pateikia šias nuostatas kitoms valstybėms narėms.

13 straipsnis

Per dvejus metus po šio reglamento įsigaliojimo Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie jo taikymą ir pasiūlo pakeitimus, kuriuos, jos nuomone, reikėtų padaryti. Tam, kad Komisija galėtų parengti šią ataskaitą, valstybės narės pateikia jai visą reikalingą informaciją apie tai, kaip jos taiko reglamentą, ypač statistinius duomenis, susijusius su 6 straipsnio taikymu.

14 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja praėjus mėnesiui po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 1993 m. vasario 8 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. Trøjborg

[1] OL C 329, 1992 12 15, p. 3.

[2] OL L 126, 1984 5 12, p. 1.

[3] OL L 144, 1981 6 2, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 945/87 (OL L 90, 1987 4 2, p. 3).

--------------------------------------------------