Tarybos direktyva 93/99/EEB

1993 m. spalio 23 d.

dėl papildomų oficialios maisto produktų kontrolės priemonių

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ir ypač į jos 100a straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

bendradarbiaudama su Europos Parlamentu [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

kadangi būtina priimti vidaus rinkai taikomas priemones; kadangi vidaus rinka apima vidaus sienų neturinčią erdvę, kurioje užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas;

kadangi prekyba maisto produktais užima svarbią vidaus rinkos dalį;

kadangi dėl to būtina, kad 1989 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 89/397/EEB dėl oficialios maisto produktų kontrolės [4] būtų vienodai taikoma visose valstybėse narėse; kadangi ši direktyva nustato bendras oficialios maisto produktų kontrolės taisykles;

kadangi reikia parengti papildomas taisykles Bendrijoje galiojančiai kontrolės tvarkai pagerinti;

kadangi valstybės narės turėtų imtis būtinų veiksmų, užtikrinančių, kad kompetentingų institucijų personalas turėtų pakankamai techninių ir administracinių žinių;

kadangi siekiant garantuoti bandymų duomenų kokybę reikėtų įdiegti kokybės standartų sistemą laboratorijose, kurioms valstybės narės pavedė vykdyti oficialią maisto produktų kontrolę; kadangi ši sistema turėtų atitikti bendrai pripažintas ir standartizuotas normas; kadangi, be to, būtina, kad ten, kur įmanoma, šios laboratorijos naudotų įteisintus analizės metodus;

kadangi dėl prekybos maisto produktais tarp įvairių valstybių narių plėtros turi glaudžiau bendradarbiauti jų institucijos, vykdančios maisto produktų kontrolę;

kadangi reikia priimti bendras Komisijos pareigūnų, kurie specializuojasi maisto produktų kontrolės srityje ir bendradarbiauja su tos pačios srities valstybių narių pareigūnais, veiklos taisykles, kad maisto produktų teisės aktai būtų taikomi vienodai;

kadangi turėtų būti numatytos nuostatos, pagal kurias nacionalinės valdžios institucijos ir Komisija privalėtų teikti abipusę administracinę pagalbą, užtikrinančią tinkamą maisto produktų teisės aktų taikymą, ypač imantis prevencinių veiksmų ir nustatant pažeidimus ar įtariant, kad veikla pažeidžia nustatytas taisykles;

kadangi, atsižvelgiant į informacijos, kuria keičiamasi pagal šią direktyvą, pobūdį jai turėtų būti taikomi komercinės ir profesinės paslapties reikalavimai;

kadangi turėtų būti nustatyta glaudaus valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimo tvarka,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

1. Ši direktyva papildo Direktyvą 89/397/EEB.

2. Šioje direktyvoje taikomos Direktyvos 89/397/EEB 1 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatos.

2 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos turėtų arba galėtų gauti pakankamai aukštos kvalifikacijos patyrusių specialistų, ypač chemijos, maisto chemijos, veterinarinės medicinos, maisto mikrobiologijos, maisto higienos, maisto technologijos ir teisės srityje, kad patikrinimai, nurodyti Direktyvos 89/397/EEB 5 straipsnyje, būtų tinkamai atliekami.

3 straipsnis

1. Valstybės narės imasi visų reikalingų priemonių, būtinų užtikrinti, kad laboratorijos, nurodytos Direktyvos 89/397/EEB 7 straipsnyje, atitiktų bendruosius tyrimų laboratorijų veiklos kriterijus, nustatytus Europos standarte EN 45001, papildytame standartinėmis veiklos procedūromis ir atsitiktiniu jų reikalavimų atitikties auditu, atliekamu kokybės užtikrinimo ekspertų pagal OECD Geros laboratorinės praktikos 2 ir 7 principus, išdėstytus 1981 m. gegužės 12 d. OECD Tarybos sprendimo dėl bendro duomenų pripažinimo vertinant chemines medžiagas 2 priedo II skirsnyje.

2. Vertindamos laboratorijas, kaip nurodyta Direktyvos 89/397/EEB 7 straipsnyje, valstybės narės:

a) taiko kriterijus, nustatytus Europos standarte EN 45002;

ir

b) reikalauja, kad prireikus būtų taikomos kvalifikacijos tikrinimo schemos.

Laikoma, kad laboratorijos, atitinkančios vertinimo kriterijus, atitinka 1 dalyje minimus kriterijus.

Laboratorijos, neatitinkančios vertinimo kriterijų, nelaikomos laboratorijomis, nurodytomis minėtos direktyvos 7 straipsnyje.

3. Valstybės narės paskiria įstaigas, atsakingas už laboratorijų vertinimą, kaip nurodyta Direktyvos 89/397/EEB 7 straipsnyje. Tokios įstaigos atitinka bendrus laboratorijų akreditavimą atliekančioms institucijoms keliamus kriterijus, nurodytus Europos standarte EN 45003.

4. Tyrimų laboratorijos, nurodytos šiame straipsnyje, gali būti akredituojamos ir vertinamos atliekant individualius ar grupinius bandymus. Bet kokie nukrypimai nuo standartų, nurodytų 1, 2 ir 3 dalyse, tvirtinami 8 straipsnyje nurodyta tvarka.

4 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad analizės metodų, kuriuos vykdydamos oficialią kontrolę taiko laboratorijos, nurodytos Direktyvos 89/397/EEB 7 straipsnyje, įteisinimas, jei įmanoma, atitiktų 1985 m. gruodžio 23 d. Tarybos direktyvos 85/591/EEB dėl Bendrijos mėginių ėmimo ir analizės metodų įvedimo vykdant žmonėms vartoti skirtų maisto produktų monitoringą [5] priedo 1 ir 2 dalių nuostatas.

5 straipsnis

1. Komisija paskiria konkrečius pareigūnus, įgaliotus bendradarbiauti su valstybių narių kompetentingomis institucijomis kontroliuojant ir vertinant, ar kontrolės sistemos, kurias taiko ir vykdo valstybių narių institucijos, yra lygiavertės ir veiksmingos. Komisija siunčia tokioms valstybėms narėms reguliarius pranešimus apie jos paskirtų pareigūnų darbą.

Komisija užtikrina, kad šie pareigūnai būtų tinkamos kvalifikacijos, turėtų pakankamai žinių ir patirties šiam darbui atlikti; išsamios taikymo taisyklės gali būti priimamos 8 straipsnyje nustatyta tvarka.

Valstybių narių kompetentingos institucijos bendradarbiauja su Komisijos paskirtais pareigūnais ir teikia jiems visokeriopą pagalbą, kad jie galėtų atlikti savo pareigas.

2. Pareigoms, nurodytoms 1 dalyje, vykdyti valstybės narės leidžia Komisijos paskirtiems pareigūnams dalyvauti savo kompetentingų institucijų pareigūnų veikloje, numatytoje Direktyvos 89/397/EEB 5 straipsnyje. Bet kuriuo atveju, valstybės narės kompetentingos institucijos pareigūnai yra atsakingi už vykdomą kontrolę. Komisija, prieš pradėdama numatytą kontrolę, apie ją praneša valstybėms narėms ne vėliau nei prieš penkias darbo dienas. Po kiekvieno patikrinimo, numatyto šioje dalyje, Komisija siunčia savo paskirtų pareigūnų darbo ataskaitą atitinkamoms valstybėms narėms.

Šioje dalyje nurodytai kontrolei vykdyti Komisijos paskirti pareigūnai pateikia raštišką leidimą, kuriame būtų nurodoma jų asmens tapatybė ir statusas.

Komisijos paskirti pareigūnai laikosi valstybių narių kompetentingų institucijų pareigūnams privalomų taisyklių ir praktikos.

3. Komisija valstybėms narėms ir Europos Parlamentui pateikia metinį pranešimą apie šio straipsnio įgyvendinimą.

6 straipsnis

1. Valstybių narių kompetentingos institucijos viena kitai teikia administracinę pagalbą vykdant visas su teisinėmis nuostatomis ir kokybės standartais, taikomais maisto produktams, susijusios priežiūros procedūras bei imantis procesinių veiksmų dėl maisto produktų teisės aktų pažeidimų.

2. Siekdama palengvinti administracinės pagalbos teikimą, kiekviena valstybė narė paskiria vieną susižinojimo tarnybą. Tai – tarnyba, kurią valstybė narė atitinkamai paskiria bendradarbiauti su kitų valstybių narių susižinojimo tarnybomis. Tokių tarnybų vaidmuo yra pagalbos ir ryšių koordinavimas, ypač administracinės pagalbos prašymų priėmimas ir perdavimas.

3. Valstybės narės praneša Komisijai visas reikiamus duomenis apie paskirtą susižinojimo tarnybą. Paskirtų susižinojimo tarnybų sąrašas ir kiti susiję duomenys skelbiami Europos Bendrijų oficialiojo leidinio C serijoje.

4. Gavusi pagrįstą prašymą, atitinkama tarnyba turi užtikrinti, kad prašančiajai tarnybai būtų pateikta visa būtina informacija, išskyrus tą, kuri negali būti pateikta, nes ji yra reikalinga procesiniams veiksmams, kuri sudarytų sąlygas tai tarnybai garantuoti teisinių nuostatų ir kokybės standartų, taikomų maisto produktams laikymąsi pagal jos jurisdikciją.

5. Informacija ir dokumentai, numatyti 4 dalyje, nedelsiant išsiunčiami atitinkamai per susižinojimo tarnybą arba tiesiogiai. Kai negalima išsiųsti dokumentų originalų, gali būti pateikiamos jų kopijos.

6. Kai keičiantis informacija paaiškėja, kad galėjo būti nesilaikoma Bendrijos teisės aktų ar taisyklių arba nacionalinių informaciją gaunančios ar ją siunčiančios valstybės narės teisės aktų, kompetentinga valstybės narės, kurios teritorijoje padarytas toks įtariamas neatitikimas, institucija laiku praneša kitos valstybės narės kompetentingai institucijai

- apie veiksmus, kurių galėjo būti imtasi dėl įtariamo neatitikimo, ir

- apie veiksmus, kurių buvo imtasi, įskaitant prevencinius veiksmus, kad įtariamas neatitikimas nebepasikartotų.

Pranešimo kopija gali būti išsiųsta Komisijai siunčiančios arba gaunančios informaciją valstybės narės iniciatyva.

7. Šis straipsnis taikomas nepažeidžiant 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos sprendimo 89/45/EEB dėl pavojų, kylančių vartojant vartojimo prekes [6], ir Tarybos direktyvos 92/59/EEB dėl bendros produktų saugos [7].

7 straipsnis

1. Informaciją, bet kokia forma perduotą pagal šios direktyvos 6 straipsnį, saugo profesinė paslaptis. Baudžiamosiose bylose tokia informacija galima naudotis tik gavus išankstinį ją siunčiančios valstybės narės sutikimą pagal tarptautines konvencijas ir sutartis dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose, galiojančias toms valstybėms narėms, kurios yra jas pasirašiusios.

2. Tais atvejais, kai valstybėse narėse taikomos taisyklės, leidžiančios asmenims laisvai naudotis kompetentingų institucijų turima informacija, apie jas turi būti pranešta kreipiantis į kitą valstybę narę arba, jei nesikreipiama, keičiantis informacija. Jei informaciją siunčianti valstybė narė nurodo, kad toje informacijoje yra profesinių ar komercinių paslapčių, informaciją gaunanti valstybė narė užtikrina, kad ši informacija nebus skelbiama plačiau, negu numatyta 1 dalyje. Jeigu informaciją gaunanti valstybė narė negali apriboti informacijos skelbimo, tai neprieštarauja šios direktyvos sąlygoms, jei siunčianti valstybė narė tokios informacijos nepateikia.

3. Bet koks atsisakymas pateikti informaciją pagal šio straipsnio nuostatas privalo būti pagrįstas.

8 straipsnis

1. Jeigu taikoma šiame straipsnyje nurodyta tvarka, Komisijai padeda Maisto produktų nuolatinis komitetas (toliau – Komitetas), įsteigtas Sprendimu 69/414/EEB [8].

2. Pirmininkas savo iniciatyva arba valstybės narės atstovo prašymu klausimą perduoda svarstyti Komitetui.

3. Komisijos atstovas pateikia Komitetui priemonių, kurių turi būti imtasi, projektą. Komitetas savo nuomonę dėl projekto pareiškia per tokį laiką, kurį nustato pirmininkas, atsižvelgdamas į klausimo skubumą. Nuomonė patvirtinama Sutarties 148 straipsnio 2 dalyje nustatyta balsų dauguma tuo atveju, kai Taryba turi priimti sprendimą remdamasi Komisijos pasiūlymu. Valstybių narių atstovų Komitete balsai paskirstomi taip, kaip nustatyta tame straipsnyje. Pirmininkas nebalsuoja.

4. a) Komisija patvirtina numatytas priemones, jeigu jos atitinka Komiteto nuomonę.

b) Kai numatytos priemonės neatitinka Komiteto nuomonės arba nuomonė nepareiškiama, Komisija nedelsdama pateikia Tarybai pasiūlymą dėl priemonių, kurių turi būti imtasi. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma.

Jeigu Taryba per tris mėnesius nuo tos dienos, kai klausimas buvo jai perduotas, nepriima jokio sprendimo, pasiūlytas priemones patvirtina Komisija.

9 straipsnis

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie:

- įsigalioję iki 1995 m. gegužės 1 d., įgyvendina šią direktyvą, išskyrus 3 straipsnį,

- įsigalioję iki 1998 m. lapkričio 1 d., įgyvendina šios direktyvos 3 straipsnį.

Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

10 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1993 m. spalio 29 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

R. Urbain

[1] OL C 51, 1992 2 26, p. 20.

[2] OL C 337, 1992 12 21, p. 143 ir 1993 m. spalio 27 d. sprendimas (dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje).

[3] OL C 332, 1992 12 16, p. 5.

[4] OL L 186, 1989 6 30, p. 23.

[5] OL L 372, 1995 12 31, p. 50.

[6] OL L 17, 1989 1 21, p. 51. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 90/352/EEB (OL L 173, 1990 7 6, p. 49).

[7] OL L 228, 1992 8 11, p. 24.

[8] OL L 291, 1969 11 19, p. 9.

--------------------------------------------------