Tarybos Direktyva 93/38/EEB

1993 m. birželio 14 d.

dėl subjektų, vykdančių savo veiklą vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 57 straipsnio 2 dalį, 66 straipsnį, 100a straipsnį ir 113 straipsnio paskutinį sakinį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

bendradarbiaudama su Europos Parlamentu [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

(1) kadangi reikia imtis priemonių, kurių tikslas palaipsniui iki 1992 m. gruodžio 31 d. sukurti vidaus rinką; kadangi vidaus rinką sudaro teritorija, kurioje nėra vidaus sienų ir kurioje yra garantuotas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas;

(2) kadangi pagal Sutarties 30 ir 59 straipsnių sąlygas yra draudžiama taikyti apribojimus laisvam prekių judėjimui ir laisvei teikti paslaugas, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių, sudaromų vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose, atžvilgiu;

(3) kadangi Euratomo sutarties 97 straipsnis draudžia bet kokius nacionaliniu pagrindu taikomus apribojimus kompanijoms, esančioms valstybės narės, kurioje jos nori dalyvauti mokslinio arba pramoninio pobūdžio atominių įrenginių statyboje Bendrijoje arba teikti atitinkamą paslaugą Bendrijoje, jurisdikcijoje;

(4) kadangi šiems tikslams pasiekti taip pat reikia koordinuoti tiekimo procedūras, kurias taiko šiuose sektoriuose vykdantys veiklą ūkio subjektai;

(5) kadangi Baltoji knyga dėl vidaus rinkos sukūrimo apima veiksmų programą ir laiko grafiką viešojo tiekimo rinkų atvėrimui tokiuose sektoriuose, kuriems dabartiniu metu yra netaikoma 1971 m. liepos 26 d. Tarybos direktyva 71/305/EEB dėl viešojo darbų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo [4] ir 1976 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 77/62/EEB dėl viešojo prekių pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo [5];

(6) kadangi Baltoji knyga dėl vidaus rinkos sukūrimo taip pat apima veiksmų programą ir paslaugų sutarčių atvėrimo konkurencijai laiko grafiką;

(7) kadangi tarp tokių išskirtų sektorių yra sektoriai, susiję su vandens, energijos tiekimu ir transporto paslaugomis, ir tiek, kiek yra taikoma Direktyva 77/62/EEB – su telekomunikacijų sektoriumi;

(8) kadangi pagrindinė jų išskyrimo priežastis buvo ta, kad tokias paslaugas teikiantys ūkio subjektai vienais atvejais vadovaujasi bendrąja teise, o kitais atvejais – privatine teise;

(9) kadangi būtinumas užtikrinti realų rinkos atvėrimą ir teisingą balansą, taikant pirkimų taisykles šiuose sektoriuose, reikalauja, kad į jų taikymo sritį patenkantys ūkio subjektai privalo būti identifikuoti kitaip, negu tik nuoroda į jų teisinį statusą;

(10) kadangi keturiuose nagrinėjamuose sektoriuose pirkimo problemos, kurias reikia išspręsti, yra panašaus pobūdžio, galima jas nagrinėti viename dokumente;

(11) kadangi tarp svarbiausių priežasčių, dėl ko šiuose sektoriuose veikiantys subjektai nevykdo pirkimų remdamiesi Bendrijos masto konkurencija, yra uždaras rinkų, kuriose jie veikia, pobūdis, nes nacionalinės valdžios institucijos yra joms suteikusios specialiąsias arba išimtines teises, susijusias su atitinkamos paslaugos teikimo tinklų aprūpinimu arba jų veikimu, apibrėžtos geografinės teritorijos panaudojimu tam tikram tikslui, viešųjų telekomunikacijų tinklų aprūpinimu ar veikimu arba viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikimu;

(12) kadangi kita pagrindinė Bendrijos masto konkurencijos nebuvimo šiuose sektoriuose priežastis yra sąlygojama įvairių būdų, kuriais nacionalinės valdžios institucijos gali įtakoti šių subjektų elgesį, įskaitant dalyvavimą jų kapitale ir atstovavimą jų administraciniuose, valdymo arba priežiūros organuose;

(13) kadangi šios direktyvos taikymas neturėtų būti išplėstas tokių ūkio subjektų, kurie nepatenka į vandens, energetikos ir transporto paslaugų sektorius bei į telekomunikacijų sektorių, arba kurie patenka į šiuos sektorius, bet vis dėlto juos tiesiogiai veikia konkurencinės jėgos rinkose, į kurias įėjimas nėra apribotas, veiklai;

(14) kadangi yra tikslinga, kad šie ūkio subjektai taikytų bendras pirkimo procedūras savo veiklai, susijusiai su vandeniu; kadangi iki šiol kai kurių ūkio subjektų veiklai hidraulinių inžinerijos projektų, drėkinimo, žemės nusausinimo arba nutekamųjų vandenų valymo ir apdorojimo srityse buvo taikomos Direktyvos 71/305/EEB ir 77/62/EEB;

(15) kadangi vis dėlto tokio tipo pirkimo taisyklės, kurios yra pasiūlytos prekių tiekimui, netinka vandens pirkimui, kai reikia tiekti vandenį iš šaltinių, esančių netoli tos teritorijos, kur jis bus panaudojamas;

(16) kadangi, kai įvykdomos konkrečios sąlygos, geografinės teritorijos eksploatavimas, turint tikslą tyrinėti naftos, dujų, anglies ir kito kietojo kuro gavybą, gali būti vykdomas alternatyviomis priemonėmis, kurios leidžia pasiekti tokį pat sutarčių atvirumo konkurencijai tikslą; kadangi Komisija privalo užtikrinti, kad valstybės narės, įgyvendinančios šias alternatyvias priemones, laikytųsi šių sąlygų;

(17) kadangi Komisija yra paskelbusi, kad ji pasiūlys priemones, skirtas iki 1992 m. pašalinti kliūtis per valstybių sienas tiekiamos elektros energijos srityje; kadangi tokio tipo pirkimo taisyklės, kurios yra pasiūlytos prekių tiekimui, neleis įveikti esančių energijos ir kuro pirkimo kliūčių energetikos sektoriuje; kadangi dėl to yra netikslinga įtraukti tokį pirkimą į šią direktyvą, nors reikėtų turėti omeny, kad šią išimtį Taryba, remdamasi Komisijos ataskaita ir Komisijos pasiūlymais, vėl peržiūrės;

(18) kadangi Reglamentai (EEB) Nr. 3975/87 [6] ir (EEB) Nr. 3976/87 [7], Direktyva 87/601/EEB [8] ir Sprendimas 87/602/EEB [9] yra skirti sudaryti didesnę konkurenciją tarp bendrovių, siūlančių oro transporto paslaugas visuomenei, ir todėl yra netikslinga šiuo metu įtraukti tokias bendroves į šios direktyvos taikymo sritį, nors tokią padėtį reikės peržiūrėti vėlesniame etape, atsižvelgiant į konkurencijos srityje pasiektą pažangą;

(19) kadangi atsižvelgiant į Bendrijos laivybos konkurencinę padėtį, būtų netikslinga, kad didesnei sutarčių šiame sektoriuje daliai būtų taikomos išsamios procedūros; kadangi turėtų būti apsvarstyta iš naujo vežėjų, vežančių jūros keltais, padėtis; kadangi kai kurios pakrančių ir upių keltų paslaugos, kurias vykdo valdžios institucijos, neturėtų būti ir toliau išskirtos iš Direktyvų 71/305/EEB ir 77/62/EEB taikymo srities;

(20) kadangi yra tikslinga palengvinti atitikimą nuostatoms, susijusioms su veiklos rūšimis, kurioms ši direktyva nėra taikoma;

(21) kadangi paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo taisyklės turėtų būti kaip galima panašesnės į darbų ir prekių pirkimo sutarčių, nurodytų šioje direktyvoje, taisykles;

(22) kadangi reikia išvengti kliūčių laisvam paslaugų judėjimui; kadangi dėl to paslaugų teikėjais gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys; tačiau, kadangi ši direktyva nepažeidžia nacionalinių taisyklių, susijusių su veiklos arba profesinio užsiėmimo vykdymo sąlygomis, su sąlyga, kad jos neprieštarauja Bendrijos teisei;

(23) kadangi darbo tvarkos taisyklių taikymo ir kontrolės požiūriu paslaugų sritis yra geriausiai apibūdinama, suskirstant paslaugas į kategorijas, atitinkančias atskiras bendros klasifikacijos pozicijas; kadangi šios direktyvos XVI A ir XVI B priedai remiasi Jungtinių Tautų BPK (Bendrasis prekių klasifikatorius) nomenklatūra; kadangi ateityje šią nomenklatūrą tikriausiai pakeis Bendrijos nomenklatūra; kadangi yra būtina įtvirtinti nuostatą dėl galimybės tikslinti nuorodas į Bendrąjį prekių klasifikatorių, daromas XVI A ir XVI B prieduose;

(24) kadangi ši direktyva apima paslaugų teikimą tik tiek, kiek toks teikimas yra vykdomas pagal sutartis; kadangi ši direktyva neapima paslaugų teikimo, kuris vykdomas kitokiu pagrindu, tokiu, kaip pagal įstatymus ir kitus teisės aktus arba darbo sutartis;

(25) kadangi pagal EEB Sutarties 103f straipsnį išradimų ir vystymo skatinimas yra Europos pramonės mokslinės ir techninės bazės stiprinimo priemonė, ir viešojo pirkimo sutarčių atvėrimas konkurencijai padės įgyvendinti šį tikslą; kadangi ši direktyva neturėtų būti taikoma pagalbai, skirtai finansuoti mokslinių tyrimų programas; kadangi ši direktyva neapima kitokių mokslinių tyrimų ir vystymo sutarčių, negu tų, nauda iš kurių atitenka išimtinai perkančiajai organizacijai, jos panaudojimui ir reikalams, su sąlyga, kad perkančioji organizacija visiškai atsilygina paslaugų teikėjui;

(26) kadangi sutartys dėl žemės, esamų pastatų arba kito nekilnojamojo turto įsigijimo bei nuomos turi ypatingų bruožų, kurie neleidžia taikyti joms viešojo pirkimo taisyklių;

(27) kadangi arbitražo ir sutaikinimo paslaugas paprastai teikia įstaigos arba asmenys, dėl kurių yra susitarta, arba kurie yra atrinkti tokiu būdu, kurio negali reglamentuoti viešojo pirkimo taisyklės;

(28) kadangi į paslaugų sutartis, kurioms taikoma ši direktyva, neįeina vertybinių popierių arba kitų finansinių instrumentų emisijos, pirkimo, pardavimo arba perleidimo sutartys;

(29) kadangi ši direktyva neturėtų būti taikoma viešojo pirkimo sutartims, kurios yra paskelbtos slaptomis arba gali paveikti pagrindinius valstybės saugumo interesus, arba kurios yra sudarytos pagal kitokias taisykles, nustatytas pagal esamas tarptautines sutartis, arba kurias nustatė tarptautinės organizacijos;

(30) kadangi ši direktyva, esant tam tikroms sąlygoms, gali būti visiškai arba iš dalies netaikoma sutartims su numatytu vieninteliu tiekimo šaltiniu;

(31) kadangi šios direktyvos taisyklės negali pažeisti egzistuojančių Bendrijos arba šalių narių tarptautinių įsipareigojimų;

(32) kadangi yra tikslinga išskirti kai kurias paslaugų sutartis, sudaromas su susijusia įmone, kurios pagrindinė veikla paslaugų srityje yra tokių paslaugų teikimas įmonių grupei, kurios dalimi ji yra, o ne savo paslaugų siūlymas rinkoje;

(33) kadangi visiškas šios direktyvos taikymas pereinamuoju laikotarpiu privalo apsiriboti tokių paslaugų sutartimis, kurių teikimas leis padidinti prekybą per valstybių sienas; kadangi reikia per tam tikrą laikotarpį, iki sprendimo dėl visiško minėtos direktyvos taikymo priėmimo, kontroliuoti kitų paslaugų teikimo sutartis; kadangi tokį kontrolės mechanizmą reikia parengti šia direktyva; kadangi tuo pačiu metu tai turėtų leisti suinteresuotoms šalims pasikeisti atitinkama informacija;

(34) kadangi, tuo atveju, kai norint dalyvauti sutarties sudarymo procedūroje arba numatytame projekto konkurse yra reikalingas tam tikros kvalifikacijos įrodymas, yra taikomos atitinkamos Bendrijos taisyklės dėl diplomų, pažymų arba kitų formalių kvalifikacijos įrodymų abipusio pripažinimo;

(35) kadangi prekes, darbus arba paslaugas yra privaloma apibrėžti nuorodomis į Europos specifikacijas; kadangi siekiant užtikrinti, kad prekė, darbas arba paslauga atitinka panaudojimo paskirtį, kurią numatė perkančioji organizacija, tokia nuoroda turi būti papildyta specifikacijomis, kurios nekeičia techninio sprendimo arba sprendimų, nustatytų Europos specifikacijoje, pobūdžio;

(36) kadangi ekvivalentiškumo ir abipusio nacionalinių standartų, techninių specifikacijų ir gamybos metodų pripažinimo principai yra taikytini šios direktyvos taikymo srityje;

(37) kadangi Bendrijos įmonėms turėtų būti suteikta galimybė sudaryti paslaugų pirkimo sutartis trečiosiose šalyse; kadangi Bendrija turėtų siekti ištaisyti bet kokią padėtį, kai yra nustatoma, kad tokia galimybė įstatymiškai arba praktiškai yra apribota ir kadangi turėtų būti įmanoma esant tam tikroms sąlygoms imtis priemonių, kad atitinkamos trečiosios šalies įmonės turėtų galimybę sudaryti paslaugų pirkimo sutartis, kurioms taikoma ši direktyva, arba galėtų pateikti pasiūlymus konkursams, vykstantiems toje šalyje;

(38) kadangi, kai perkančiosios organizacijos, susitarusios su konkurso dalyviais nustato pasiūlymų pateikimo galutinius terminus, jie turi laikytis nediskriminavimo principų, ir kadangi nesant tokio susitarimo, būtina parengti tinkamas nuostatas;

(39) kadangi gali paaiškėti, kad didesniam skaidrumui būtų naudinga aiškiau pateikti reikalavimus dėl darbo apsaugos ir sąlygų, taikomų valstybėje narėje, kurioje numatoma vykdyti darbus;

(40) kadangi yra tikslinga, kad, sudarant viešojo pirkimo sutartis, būtų atsižvelgiama į nacionalines regioninio vystymo reikalavimų nuostatas tam, kad sudaromos sutartys atitiktų Bendrijos tikslus ir Sutarties principus;

(41) kadangi perkančiosios organizacijos neturi turėti galimybės atmesti neįprastai mažos kainos pasiūlymus konkursui tol, kol nepaprašys raštiškų paaiškinimų apie atskiras pateikto pasiūlymo dalis;

(42) kadangi, esant lygiaverčiams pasiūlymams, parengtiems trečiojoje šalyje, pirmenybė iki tam tikro laipsnio turėtų būti suteikta pasiūlymui, parengtam Bendrijos valstybėje narėje;

(43) kadangi ši direktyva neturėtų prieštarauti Bendrijos pozicijai bet kuriose dabartiniu metu arba ateityje vyksiančiose tarptautinėse derybose;

(44) kadangi, remiantis tokių tarptautinių derybų rezultatais, Tarybos sprendimu šios direktyvos taikymas turėtų būti išplėstas pasiūlymams, parengtiems trečiosiose šalyse;

(45) kadangi taisyklės, kurias taiko perkančiosios organizacijos, turėtų sukurti aiškios komercinės praktikos pagrindą ir turėtų išlaikyti maksimalų lankstumą;

(46) kadangi tokio lankstumo sudedamąja dalimi ir abipusio pasitikėjimo interesų vardan privalo būti garantuotas minimalus skaidrumas ir priimti atitinkami šios direktyvos taikymo kontrolės metodai;

(47) kadangi yra būtina pritaikyti Direktyvas 71/305/EEB ir 77/62/EEB ir nustatyti tiksliai apibrėžtas jų taikymo sritis; kadangi Direktyvos 71/305/EEB taikymo sritis neturėtų būti sumažinta, išskyrus sutartis vandens ir telekomunikacijų sektoriuose; kadangi Direktyvos 77/62/EEB taikymo sritis neturėtų būti susiaurinta, išskyrus tam tikras sutartis vandens sektoriuje; tačiau, kadangi Direktyvos 71/305/EEB ir 77/62/EEB neturėtų būti taikomos sutartims, kurias sudaro sausuma, jūrų, pakrančių arba vidaus vandens keliais vežantys vežėjai, kurie, nors ir vykdydami ekonominę pramoninio arba komercinio pobūdžio veiklą, priklauso valstybės administracijai; kadangi vis dėlto šios direktyvos turėtų būti taikomos kai kurioms sutartims, kurias sudaro valstybės administracijai priklausantys sausuma, jūrų, pakrančių arba vidaus vandens keliais vežantys vežėjai ir kurios yra vykdomos tik viešųjų paslaugų teikimo labui;

(48) kadangi, remiantis sukaupta patirtimi, ši direktyva turėtų būti apsvarstyta iš naujo.

(49) kadangi sutarčių atvėrimas konkurencijai sektoriuose, kuriems taikoma ši direktyva, galėtų turėti nepalankų poveikį Ispanijos Karalystės ekonomikai; kadangi Graikijos Respublikos ir Portugalijos Respublikos ekonomika turės patirti netgi didesnį poveikį; kadangi yra tikslinga, kad šios direktyvos įgyvendinimui šioms valstybėms narėms būtų suteiktas atitinkamas papildomas laikotarpis,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I DALIS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Šioje direktyvoje:

1) "valdžios institucijos" – tai valstybės, regioninės arba vietos valdžios institucijos ir viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos, taip pat asociacijos, sudarytos iš vienos arba kelių tokių institucijų ar įstaigų, reglamentuojamų viešosios teisės.

Įstaiga laikoma reglamentuojama viešosios teisės, jeigu ji:

- yra įsteigta konkrečiam tikslui, siekiant patenkinti visuomenei rūpimus poreikius ir nėra pramoninio arba komercinio pobūdžio,

- yra juridinis asmuo, ir

- didžiąja dalimi yra finansuojama valstybės, regioninės arba vietos valdžios institucijų arba viešosios teisės reglamentuojamų įstaigų, arba kurios valdymą kontroliuoja šios organizacijos, arba kuri turi administracinį, valdymo arba priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusė narių yra paskirti valstybės, regioninės ar vietos valdžios institucijų, arba kitų viešosios teisės reglamentuojamų įstaigų;

2) "valstybinė įmonė" – tai bet kuri įmonė, kuriai valstybinės valdžios institucijos gali tiesiogiai arba netiesiogiai daryti dominuojančią įtaką dėl nuosavybės, finansinio dalyvavimo toje įmonėje arba dėl ją reguliuojančių taisyklių. Yra laikoma, kad valstybinės valdžios institucijos turi dominuojančią įtaką tada, kai jos toje įmonėje tiesiogiai arba netiesiogiai:

- valdo didžiąją įmonės pasirašyto kapitalo dalį, arba

- kontroliuoja didžiąją dalį balsų, kuriuos suteikia įmonės išleistos akcijos, arba

- gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros organų narių;

3) "susijusi įmonė" – tai bet kuri įmonė, kurios metinė finansinė atskaitomybė yra konsoliduoda su perkančiosios organizacijos finansine atskaitomybe pagal 1983 m. birželio 13 d. Septintąją Tarybos Direktyvą 83/349/EEB [10], pagrįstą EEB Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl konsoliduotos finansinės atskaitomybės arba, tuo atveju, kai toms organizacijoms minėta direktyva netaikoma – bet kuri įmonė, kuriai perkančioji organizacija gali tiesiogiai arba netiesiogiai daryti dominuojančią įtaką, kaip apibrėžta 2 punkte, arba įmonė, kuri gali daryti dominuojančią įtaką perkančiajai organizacijai, arba įmonė, kuriai kartu su perkančiąja organizacija dominuojančią įtaką daro kita įmonė per nuosavybę, finansinį dalyvavimą tuose subjektuose arba per juos reguliuojančias taisykles;

4) "prekių, darbų ir paslaugų pirkimo sutartys" – tai raštu sudarytos sutartys, turint finansinį interesą, tarp vienos iš perkančiųjų organizacijų, nurodytų 2 straipsnyje, ir tiekėjo, rangovo arba paslaugų teikėjo, turint tikslą:

a) prekių pirkimo sutartyse – pirkti, nuomoti arba pirkti išsimokėtinai, su išpirkimu arba be jo, gaminius;

b) darbų pirkimo sutartyse – bet kuriomis priemonėmis vykdyti arba vykdyti ir rengti arba realizuoti statybos arba civilinės inžinerijos projektus, nurodytus XI priede. Be to, šios sutartys gali apimti jų vykdymui reikalingas prekes ir paslaugas;

c) paslaugų pirkimo sutartyse – siekti bet kokio kito tikslo, negu nurodyta a ir b punktuose, išskyrus:

i) sutartis dėl žemės, esamų pastatų arba kito nekilnojamojo turto arba teisių į juos įsigijimo bei nuomos bet kokiomis finansinėmis priemonėmis. Vis dėlto, ši direktyva yra taikoma finansinių paslaugų sutartims, bet kuria forma sudaromoms tuo pačiu metu, prieš arba po įsigijimo bei nuomos sutarčių sudarymo;

ii) sutartis balso telefono, telekso, radiotelefono, paieškos ir per palydovus teikiamoms paslaugoms;

iii) arbitražo ir sutaikinimo paslaugų pirkimo sutartis;

iv) sutartis vertybinių popierių arba kitų finansinių instrumentų emisijai, pardavimui, įsigijimui arba perleidimui;

v) darbo sutartis;

vi) mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros paslaugų sutartis, išskyrus tas, nauda iš kurių atitenka išimtinai perkančiajai organizacijai, jos pačios naudojimui bei reikalams, su sąlyga, kad už suteiktą paslaugą atsiskaito perkančioji organizacija.

Sutartys, apimančios paslaugų teikimą ir prekių tiekimą yra laikomos prekių pirkimo sutartimis, jeigu bendra perkamų prekių vertė yra didesnė už pagal atitinkamą sutartį teikiamų paslaugų vertę;

5) "pagrindų susitarimas" – tai susitarimas tarp vienos iš perkančiųjų organizacijų, nurodytų 2 straipsnyje, ir vieno arba daugiau tiekėjų, rangovų arba paslaugų teikėjų, kurio tikslas nustatyti sąlygas, ypač kainą ir, kur reikia, numatomą kiekį, sutartyse, kurios bus sudarytos per nustatytą laikotarpį;

6) "konkurso dalyvis" – tai tiekėjas, rangovas arba paslaugų teikėjas, kuris pateikia konkurso pasiūlymą, o "kandidatas" – tai asmuo, siekiantis gauti kvietimą dalyvauti ribotame konkurse arba derybose. Paslaugų teikėjais gali būti tiek fiziniai, tiek ir juridiniai asmenys, įskaitant perkančiąsias organizacijas, kaip apibrėžta 2 straipsnyje;

7) "atviros, ribotos ir derybų procedūros" – tai sutarties sudarymo procedūra, kurią taiko perkančiosios organizacijos, kai:

a) esant atviroms procedūroms, visi suinteresuoti tiekėjai, rangovai arba paslaugų teikėjai gali pateikti konkurso pasiūlymus;

b) esant ribotoms procedūroms, konkurso pasiūlymus gali pateikti tiktai perkančiosios organizacijos pakviesti kandidatai;

c) esant derybų procedūroms, perkančioji organizacija konsultuojasi su pasirinktais tiekėjais, rangovais arba paslaugų teikėjais ir su vienu arba daugiau jų derasi dėl sutarties sąlygų;

8) "techninės specifikacijos" – tai techniniai, ypač esantys pateikto pasiūlymo dokumentuose, reikalavimai, nustatantys darbų, medžiagų, prekių tiekimo arba paslaugos ypatumus, leidžiantys objektyviai apibūdinti viso numatomo darbo, prekių, tiekimo arba paslaugos teikimo charakteristikas taip, kad tas apibūdinimas leistų objektyviai atspindėti bet kurią to darbo, prekių, tiekimo arba paslaugos dalį, parodant jos tinkamumą tam panaudojimui, kurio siekia sutartį sudarantis ūkio subjektas. Šios techninės specifikacijos gali apimti kokybę, darbo vykdymą, saugumą arba parametrus, taip pat reikalavimus, taikomus medžiagoms, prekėms, tiekimui arba paslaugoms, garantuojančius jų kokybę, technologiją, jų žymėjimo simbolius, bandymų arba patikrinimo metodus, įpakavimą, ženklinimą arba etiketes. Darbų pirkimo sutartims į tokius reikalavimus taip pat gali įeiti projektavimo ir įvertinimo taisyklės, testavimo ir kontrolės metodai, darbų sąlygų ir metodų priėmimas arba statybos metodai bei visos kitos techninės sąlygos, kurių perkančioji organizacija numato reikalauti pagal bendrąsias ir specialiąsias taisykles, užbaigtiems darbams arba medžiagoms bei atskiroms jų dalims;

9) "standartas" – tai techninė specifikacija, kurią pripažintas standartizavimo organas patvirtino pasikartojančiam arba nuolatiniam taikymui, kurios laikymasis iš principo nėra privalomas;

10) "Europos standartas" – tai standartas, kurį, kaip "Europos standartą" (EN) arba "Suderinimo dokumentą" (HD), patvirtino Europos standartizacijos komitetas (CEN) arba Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (Cenelec) pagal bendras šių organizacijų taisykles arba kurį, kaip "Europos telekomunikacijų standartą" (ETS), patvirtino Europos telekomunikacijų standartų institutas (ETSI) pagal savo taisykles;

11) "bendroji techninė specifikacija" – tai techninė specifikacija, parengta pagal valstybių narių pripažintą procedūrą, siekiant suvienodinti tokios specifikacijos taikymą visose valstybėse narėse ir paskelbtą Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje;

12) "Europos techninis liudijimas" – tai palankus techninis prekės tinkamumo jos numatomam panaudojimui konkrečiam tikslui įvertinimas, kuris remiasi atitikimu pagrindiniams statybos darbų reikalavimams pagal būdingas prekės charakteristikas ir apibrėžtas taikymo bei panaudojimo sąlygas, kaip numatyta 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvoje 89/106/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su statybos produktais, derinimo [11]. Europos techninį patvirtinimą išduoda jį patvirtinanti organizacija, kurią šiam tikslui paskiria valstybės narės;

13) "Europos specifikacija" – tai bendroji techninė specifikacija, Europos techninis patvirtinimas arba nacionalinis standartas, kuriuo įdiegiamas Europos standartas;

14) "viešieji telekomunikacijų tinklai" – tai bendra telekomunikacijų tinklų infrastruktūra, kuri leidžia perduoti telekomunikacinius signalus tarp nustatytų galutinių telekomunikacijų tinklo vietų laidais, mikrobangomis, optinio ryšio arba kitokiomis elektromagnetinėmis priemonėmis;

"tinklo galinis taškas" – tai visi fiziniai sujungimai ir techninio priėjimo prie jų specifikacija, kuri sudaro bendrųjų telekomunikacijų tinklų dalį ir yra būtina priėjimui prie tų tinklų bei efektyviam ryšiui juose;

15) "viešosios telekomunikacijų paslaugos" – tai telekomunikacijų paslaugos, kurių teikimą valstybės narės išskirtinai paskyrė tiktai vienai arba daugiau telekomunikacijų bendrovių;

"telekomunikacijų paslaugos" – tai paslaugos, kurių teikimą visiškai arba iš dalies sudaro telekomunikacinių signalų perdavimas ir nukreipimas bendruose telekomunikacijų tinkluose įvairiais telekomunikacijų proceso vykdymo būdais, išskyrus radijo ir televizijos laidų transliavimą;

16) "projekto konkursai" – tai nacionalinės procedūros, kurios leidžia perkančiajai organizacijai, daugiausia architektūros, inžinerijos arba duomenų apdorojimo srityse, įsigyti planą arba projektą, kurį išrinko konkurso komisija (žiuri), organizavus konkursą su prizų paskyrimu arba be jų.

2 straipsnis

1. Ši direktyva taikoma perkančiosioms organizacijoms, kurios:

a) yra valstybinės valdžios institucijos arba valstybiniai ūkio subjektai ir vykdo vieną iš 2 dalyje nurodytų veiklos rūšių;

b) jei nėra valstybinės valdžios institucijos arba valstybinės įmonės, vykdo vieną iš 2 dalyje nurodytų veiklos rūšių arba jų derinį ir veikia remdamosi specialiomis arba išimtinėmis teisėmis, kurias suteikė kompetentinga valstybės narės institucija.

2. Šioje direktyvoje atitinkamomis veiklos rūšimis yra laikoma:

a) stacionarinių tinklų, skirtų teikti paslaugas visuomenei, eksploatavimas ar priežiūra, susijusi su:

i) geriamojo vandens; arba

ii) elektros energijos; arba

iii) dujų arba šilumos

gavyba bei gamyba, tiekimu arba paskirstymu, arba geriamojo vandens, elektros energijos, dujų arba šilumos tiekimu tokiems tinklams;

b) geografinės teritorijos eksploatavimas toliau išvardytais tikslais:

i) naftos, dujų, anglies arba kitokio kietojo kuro žvalgymas arba gavyba; arba

ii) oro uostų, jūrų bei vidaus uostų arba kitų terminalų priemonių suteikimas vežėjams, užsiimantiems vežimu oro, jūrų arba vidaus vandenų keliais;

c) tinklų, teikiančių paslaugas viešam geležinkelio transporto, automatinių sistemų, tramvajų, troleibusų, autobusų arba kabelinių ryšių srityje, eksploatavimui.

Transporto paslaugų srityje yra laikoma, kad tinklas egzistuoja tada, kai paslauga yra teikiama pagal veiklos sąlygas, kurias nustatė kompetentingos valstybės narės institucijos, pavyzdžiui, tokias, kaip numatomų aptarnauti maršrutų eksploatavimo sąlygos, suteiktų pajėgumų eksploatavimo arba paslaugos teikimo dažnumo sąlygos;

d) viešųjų telekomunikacijų tinklų eksploatavimas arba priežiūra bei vienos arba daugiau viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikimas;

3. 1 dalies b punkte specialiosios arba išimtinės teisės reiškia teises, kurias įstatymu ir kitais teisės aktais suteikė kompetentinga valstybės narės institucija, turėdama tikslą paskirti vienai arba daugiau subjektų 2 dalyje numatytos veiklos vykdymą.

Perkančioji organizacija yra laikoma turinčia specialias arba išimtines teises pirmiausia tada, kai:

a) 2 dalyje nurodytų tinklų arba pajėgumų sukūrimui ji gali pasinaudoti turto eksproprijavimo arba jo panaudojimo procedūros teikiamu pranašumu, arba gali įrengti tinklų įrangą ant, po arba virš viešojo naudojimo kelių;

b) kaip numatyta 2 dalies a punkte, subjektas aprūpina geriamuoju vandeniu, elektros energija, dujomis arba šiluma tinklus, kuriuos valdo subjektas, turintis specialiąsias arba išimtines teises, kurias suteikė kompetentinga valstybės narės institucija.

4. Autobusų transporto paslaugų teikimas visuomenei nėra laikomas atitinkama veikla, kuri apibrėžta 2 dalies c punkte, jeigu kiti subjektai gali laisvai teikti tokias paslaugas tiek bet kurioje vietoje, tiek apibrėžtoje geografinėje teritorijoje, pagal tokias pat sąlygas, kurios yra taikomos perkančiajai organizacijai.

5. Geriamojo vandens, elektros energijos, dujų arba šilumos tiekimas tinklams, kuriais perkančiosios organizacijos, kitos nei valstybinės valdžios institucijos, teikia paslaugas visuomenei, nėra laikomas veikla, apibrėžta 2 dalies a punkte, kai:

a) geriamojo vandens arba elektros energijos tiekimo atveju:

- atitinkamas subjektas vykdo geriamojo vandens gavybą arba elektros energijos gamybą dėl to, kad jos panaudojimas yra reikalingas kitokios, negu nurodyta 2 dalyje, veiklos vykdymui ir

- tiekimas bendriesiems tinklams priklauso tiktai nuo geriamojo vandens arba elektros energijos panaudojimo pačioje bendrovėje ir neviršijo 30 % tos bendrovės bendrosios geriamojo vandens arba energijos gamybos, atsižvelgiant į trijų pastarųjų metų, įskaitant einamuosius metus, vidurkį;

b) dujų arba šilumos tiekimo atveju:

- atitinkamo subjekto vykdoma dujų arba šilumos gamyba yra neišvengiama kitokios veiklos, negu nurodyta 2 dalyje, vykdymo pasekmė ir

- jų tiekimas viešiesiems tinklams turi tikslą tiktai ekonomiškai panaudoti tokią gamybą ir kiekius, neviršijant 20 % to subjekto apyvartos, atsižvelgiant į trijų pastarųjų metų, įskaitant einamuosius metus, vidurkį;

6. I–X prieduose išvardytos perkančiosios organizacijos turi patenkinti aukščiau nustatytus kriterijus. Siekiant garantuoti, kad sąrašai būtų kaip galima išsamesni, valstybės narės turi pranešti Komisijai apie pakeitimus jų sudaromuose sąrašuose. Komisija turi peržiūrėti I–X priedus pagal 40 straipsnyje pateiktą procedūrą.

3 straipsnis

1. Valstybės narės gali paprašyti Komisijos nustatyti, kad geografinių teritorijų panaudojimas naftos, dujų, anglies arba kito kietojo kuro žvalgymui arba gavybai nebūtų laikomas veikla, kuri apibrėžta 2 straipsnio 2 dalies b punkto i pastraipoje, ir kad bendrovės nebūtų laikomos turinčiomis specialias arba išimtines teises pagal 2 straipsnio 3 dalies b punktą, tik todėl, kad jos vykdo vieną arba daugiau iš tų veiklos rūšių, su sąlyga, kad yra išpildomos visos toliau pateiktos sąlygos, atsižvelgiant į atitinkamas nacionalines nuostatas, reglamentuojančias tokias veiklos rūšis:

a) tuo metu, kai yra prašomas leidimas eksploatuoti tokią geografinę teritoriją, kitos bendrovės gali laisvai siekti gauti leidimą tam pačiam tikslui, pagal tokias pačias sąlygas, kurios taikomos perkančiosioms organizacijoms;

b) reikalavimai bendrovių techniniam ir finansiniam pajėgumui užsiimti ypatingomis veiklos rūšimis turi būti nustatyti anksčiau už bet kokį konkuruojančių pareiškimų leidimams gauti privalumų įvertinimą;

c) leidimas užsiimti tomis veiklos rūšimis turi būti suteiktas remiantis objektyviais kriterijais dėl būdo, kuriuo ketinama vykdyti žvalgymą arba gavybą, ir kurie turi būti nustatyti bei paskelbti anksčiau už prašymų užsiimti tokia veikla gavimą, ir taikomi nediskriminaciniu būdu;

d) visos sąlygos ir reikalavimai, susiję su veiklos vykdymu arba jos užbaigimu, įskaitant nuostatas, reglamentuojančias vykdomos veiklos įsipareigojimus, išmokas už nuosavybės eksploatavimą bei dalyvavimą bendrovių kapitale arba jos gaunamose pajamose, turi būti nustatyti ir prieinami anksčiau už prašymų gauti leidimus pateikimą, ir po to taikomi nediskriminaciniu būdu; kiekvienas šių sąlygų ir reikalavimų pasikeitimas turi būti taikomas visoms suinteresuotoms bendrovėms, arba turi būti daromi pakeitimai nediskriminaciniu būdu, tačiau vykdomos veiklos įsipareigojimų nereikia nustatyti prieš pat leidimų suteikimą, ir

e) iš perkančiųjų organizacijų jokiu įstatymu ir kitais teisės aktais, sutartimi arba susitarimu neturi būti reikalaujama pateikti informaciją apie perkančiosios organizacijos numatomus arba esamus pirkimų šaltinius, išskyrus, kai to prašo nacionalinės valdžios institucijos, atsižvelgdamos į EEB Sutarties 36 straipsnyje nurodytus tikslus.

2. Valstybės narės, kurios taiko 1 dalies nuostatas, garantuoja leidimų išdavimo sąlygomis arba kitokiomis atitinkamomis priemonėmis, kad bet kuris ūkio subjektas:

a) sudarydamas tiekimų, darbų ir paslaugų sutartis, laikytųsi nediskriminavimo principų ir konkurencija pagrįsto tiekimo, ypač su ūkio subjekto tiekimo ketinimais susijusios informacijos, kurią jis pateikia bendrovėms, srityje;

b) perduotų Komisijai su sutarčių sudarymu susijusią informaciją, vadovaudamasis sąlygomis, kurias Komisija nustato pagal 40 straipsnį.

3. Individualių nuolaidų arba leidimų suteikimo srityje, kurie yra suteikti iki tokios datos, nuo kurios valstybės narės pagal 45 straipsnį pradeda taikyti šią direktyvą, netaikomos šio straipsnio 1 dalies a, b ir c dalys, su sąlyga, kad tuo metu kitos bendrovės gali laisvai siekti gauti leidimą geografinių teritorijų eksploatavimui naftos, dujų, anglies arba kitokio kietojo kuro žvalgymui arba gavybai, remiantis nediskriminaciniu pagrindu ir objektyviais kriterijais. 1 dalies d punktas netaikomas sąlygoms arba reikalavimams, nustatytiems, taikomiems arba pakeistiems iki aukščiau nurodytos datos.

4. Valstybė narė, kuri nori pradėti taikyti 1 dalį, turi apie tai informuoti Komisiją. Informuodama Komisiją, valstybė narė turi pranešti apie bet kokį įstatymą ir kitą teisės aktą, sutartį arba susitarimą, susijusį su 1 ir 2 dalyse numatytų sąlygų laikymusi.

Komisija priima sprendimą pagal 40 straipsnio 5–8 dalyse nustatytą procedūrą. Ji paskelbia savo sprendimą, pateikdama jo priėmimo priežastis Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Kiekvienais metais Komisija turi pateikti Tarybai ataskaitą apie šio straipsnio įgyvendinimą ir apžvelgti jo taikymą pagal ataskaitos metmenis, pateiktus 44 straipsnyje.

4 straipsnis

1. Sudarydamos tiekimų, darbų arba paslaugų sutartis arba organizuodamos numatomus konkursus, perkančiosios organizacijos taiko procedūras, priimtas pagal šios direktyvos nuostatas.

2. Perkančiosios organizacijos garantuoja, kad nebūtų skirtingų tiekėjų, rangovų arba paslaugų teikėjų diskriminavimo.

3. Techninių specifikacijų pateikimo suinteresuotiems tiekėjams, rangovams arba paslaugų teikėjams srityje, jų kvalifikacijos patikrinimo ir atrankos metu perkančiosios organizacijos gali nustatyti reikalavimus, kuriais siekiama apsaugoti konfidencialaus pobūdžio informaciją, prie kurios buvo suteiktas priėjimas.

4. Ši direktyva neturi apriboti tiekėjų, rangovų arba paslaugų teikėjų teisės reikalauti, kad perkančiosios organizacijos laikytųsi nacionalinio įstatymo, reglamentuojančio informacijos, prie kurios jam suteiktas priėjimas, konfidencialumą.

5 straipsnis

1. Perkančiosios organizacijos gali laikyti bendrą susitarimą sutartimi, kaip apibrėžta 1 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jį pagal šią direktyvą.

2. Kai perkančiosios organizacijos sudarė bendrąjį susitarimą pagal šią direktyvą, jie gali, sudarydami sutartis pagal tokį bendrąjį susitarimą, pasinaudoti 20 straipsnio 2 dalies i pastraipa.

3. Jeigu bendrasis susitarimas nebuvo paskirtas pagal šią direktyvą, perkančiosios organizacijos negali pasinaudoti 20 straipsnio 2 dalies i pastraipa.

4. Perkančiosios organizacijos negali piktnaudžiauti bendraisiais susitarimais, siekdamos trukdyti konkurencijai, ją riboti arba iškraipyti.

6 straipsnis

1. Ši direktyva netaikoma sutartims arba projekto konkursams, kuriuos perkančiosios organizacijos sudaro arba organizuoja kitokiais, negu savo veiklos vykdymo, kaip apibrėžta 2 straipsnio 2 dalyje, tikslais, arba tokių veiklų vykdymui ne šalyje narėje, esant sąlygoms, kurios neapima fizinio tinklų arba geografinės teritorijos panaudojimo Bendrijos viduje.

2. Tačiau ši direktyva taikoma sutartims arba projekto konkursams, kuriuos sudaro arba organizuoja ūkio subjektai, vykdantys 2 straipsnio 2 dalies a punkto i pastraipoje nurodytą veiklą ir kurie:

a) yra susiję su hidrauliniais inžinerijos projektais, drėkinimu arba žemės nusausinimu, su sąlyga, kad vandens kiekis, skirtas aprūpinimu geriamuoju vandeniu, sudaro daugiau, negu 20 % bendro vandens kiekio, gaunamo pagal šiuos projektus arba pagal numatomą drėkinimo arba nusausinimo sistemų įrengimą arba

b) yra susiję su nutekamųjų vandenų pašalinimu arba valymu.

3. Perkančiosios organizacijos turi pranešti Komisijai, jai to paprašius, apie bet kokias veiklos rūšis, kurios jų manymu yra išskirtinos pagal 1 dalį. Komisija gali periodiškai skelbti veiklos rūšių kategorijų, kurioms ji taiko išimtis dėl informacijos pateikimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje, sąrašus. Tai darydama, Komisija turi gerbti bet kuriuos konfidencialius komercinius aspektus, kuriuos, perduodami šią informaciją, gali nurodyti sutartį sudarantys ūkio subjektai.

7 straipsnis

1. Ši direktyva netaikoma sutartims, sudaromoms perpardavimo arba nuomos tretiesiems asmenims tikslais, su sąlyga, kad perkančiosios organizacijos neturi specialiosios arba išimtinės teisės parduoti arba nuomoti tokių sutarčių objekto, o kitos bendrovės laisvai jį gali parduoti arba nuomoti, pagal tokias pat sąlygas, kurias turi perkančiosios organizacijos.

2. Sutartis sudarančios perkančiosios organizacijos turi pranešti Komisijai, jai to paprašius, apie visas prekių arba veiklos rūšių kategorijas, kurios jų manymu yra išskirtinos pagal 1 dalį. Komisija gali periodiškai skelbti prekių ir veiklos rūšių kategorijų, kurioms ji taiko išimtis dėl informacijos pateikimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje, sąrašus. Tai darydama, Komisija atsižvelgia į bet kuriuos konfidencialius komercinius aspektus, kuriuos, perduodami šią informaciją, gali nurodyti sutartis sudarantys ūkio subjektai.

8 straipsnis

1. Ši direktyva netaikoma sutartims, kurias perkančiosios organizacijos, vykdydamos 2 straipsnio 2 dalies d punkte apibrėžtą veiklą, sudaro pirkimams, kurių vienintelis tikslas – leisti jiems teikti vieną arba daugiau telekomunikacijų paslaugų, jeigu kiti ūkio subjektai gali laisvai siūlyti tas pačias paslaugas toje pačioje geografinėje teritorijoje pagal iš esmės tokias pačias sąlygas.

2. Perkančiosios organizacijos turi pranešti Komisijai, jai to paprašius, apie bet kurias paslaugas, kurios jų manymu yra išskirtinos pagal 1 dalį. Komisija gali periodiškai skelbti paslaugų, kurias ji laiko išskirtomis iš informacijos, pateikiamos Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje, sąrašą. Tai darydama, Komisija turi atsižvelgti į bet kuriuos konfidencialius komercinius aspektus, kuriuos gali nurodyti sutartį sudarantys ūkio subjektai perduodami šią informaciją.

9 straipsnis

1. Ši direktyva netaikoma:

a) sutartims, kurias I priede išvardyti ūkio subjektai sudaro vandens pirkimui;

b) sutartims, kurias II–V prieduose išvardyti ūkio subjektai sudaro energijos arba kuro tiekimui, kurio paskirtis yra energijos gamyba.

2. Taryba, prieš tai gavusi iš Komisijos ataskaitą kartu su atitinkamais pasiūlymais, iš naujo apsvarsto 1 dalies nuostatas.

10 straipsnis

Ši direktyva netaikoma sutartims, kurias valstybės narės paskelbia slaptomis, jeigu jų vykdymui pagal nagrinėjamose valstybėse narėse galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus privaloma imtis specialių saugumo priemonių arba kai to reikalauja tos valstybės narės pagrindiniai saugumo interesai.

11 straipsnis

Ši direktyva netaikoma paslaugų sutartims, sudarytoms su subjektu, kuris pats yra perkančioji organizacija, kaip apibrėžta 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvos 92/50/EEB dėl viešojo paslaugųpirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo [12] 1 straipsnio b punkte, remiantis išimtine teise, kurią jis turi pagal paskelbtą įstatymą ir kitus teisės aktus, suderinamus su EEB sutartimi.

12 straipsnis

Ši direktyva netaikoma sutartims, kurias reglamentuoja skirtingos procedūrinės taisyklės ir kurios yra sudaromos:

1) pagal tarptautinį susitarimą, sudarytą laikantis sutarties tarp valstybės narės ir vienos arba daugiau trečiųjų šalių, kuris apima prekes, darbus, paslaugas arba projekto konkursus, skirtus jį pasirašiusių valstybių bendram projekto įgyvendinimui arba naudojimui. Apie kiekvieną tokį susitarimą turi būti pranešama Komisijai, kuri gali konsultuotis su Viešųjų sutarčių patariamuoju komitetu, įsteigtu pagal Tarybos sprendimą 71/306/EEB [13], o sudarius susitarimus, reglamentuojančius sutartis, kurias sudaro subjektai, vykdantys 2 straipsnio 2 dalies d punkte apibrėžtą veiklą, su Telekomunikacijų srities viešųjų pirkimų patariamuoju komitetu, nurodytu 39 straipsnyje;

2) su valstybių narių arba trečiųjų šalių įmonėmis pagal tarptautinį susitarimą dėl karinių dalinių dislokavimo;

3) pagal specialią tarptautinės organizacijos procedūrą.

13 straipsnis

1. Ši direktyva netaikoma paslaugų sutartims, kurias:

a) perkančiosios organizacijos sudaro su susijusia įmone;

b) bendra įmonė, įsteigta kelių perkančiųjų organizacijų, atitinkamos veiklos, kuri apibrėžta 2 straipsnio 2 dalyje, vykdymui sudarė su viena iš tokių perkančiųjų organizacijų arba vienos iš jų susijusia įmone,

su sąlyga, kad bent 80 % tos įmonės vidutinės paslaugų teikimo apyvartos, kuri vykdyta Bendrijoje per pastaruosius trejus metus, susidarė iš tokių paslaugų teikimo su ja susijusioms įmonėms.

Kai tokią pat arba panašias paslaugas teikia daugiau negu viena perkančiosios organizacijos susijusi įmonė, turi būti atsižvelgiama į bendrą apyvartą, kurią, teikdamos paslaugas, turi tokios įmonės.

2. Perkančiosios organizacijos turi pranešti Komisijai, jai to paprašius, toliau nurodytą informaciją, susijusią su 1 dalies nuostatų taikymu:

- atitinkamų įmonių pavadinimus,

- paslaugų sutarčių pobūdį ir vertę,

- tokį įrodymą, kurį Komisija gali laikyti reikalingu tam, kad nustatytų, ar santykiai tarp įmonės, su kuria yra pasirašytos sutartys, ir perkančiosios organizacijos atitinka šio straipsnio reikalavimus.

14 straipsnis

1. Ši direktyva taikoma sutartims, kurių apskaičiuota vertė be PVM yra ne mažesnė, kaip:

a) 400000 ekiu prekių tiekimo ir paslaugų sutartims, kurias sudarė 2 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktuose apibrėžtą veiklą vykdantys subjektai;

b) 600000 ekiu prekių tiekimo ir paslaugų sutartims, kurias sudarė 2 straipsnio 2 dalies d punkte apibrėžtą veiklą vykdantys subjektai;

c) 5000000 ekiu darbų sutartims.

2. Apskaičiuojant numatomą paslaugų sutarties vertę, perkančiosios organizacijos įskaičiuoja bendrą atlyginimą paslaugos teikėjui, atsižvelgiant į šio straipsnio 3–13 dalyse nurodytas detales.

3. Apskaičiuojant numatomos finansinių paslaugų sutarties vertę, atsižvelgiama į toliau nurodytas sumas:

- draudimo paslaugoms – į draudimo įmoką,

- bankinėms arba kitokioms finansinėms paslaugoms – į mokesčius, komisinius, palūkanas ir kitokias mokėjimo rūšis,

- sutartims, kurios apima projektavimą – į honorarus arba komisinius.

4. Prekių tiekimo sutartims dėl nuomos arba pirkimo išsimokėtinai, sutarties vertės apskaičiavimo pagrindas yra:

a) terminuotoms sutartims, jeigu jų trukmė yra 12 arba mažiau mėnesių – bendroji vertė, apskaičiuota visam sutarties galiojimo laikotarpiui, o tuo atveju, kai sutarčių trukmė viršija 12 mėnesių – bendroji sutarties vertė, įskaitant numatomą likutinę vertę;

b) neterminuotoms sutartims arba tuo atveju, kai kyla abejonių dėl sutarties trukmės – numatytos bendrosios eilinės įmokos, mokėtinos per pirmuosius ketverius metus.

5. Paslaugų sutartims, kuriose nenurodomos bendrosios sąnaudos, numatomos sutarties vertės apskaičiavimo pagrindu yra:

- terminuotoms sutartims, kai jų trukmė yra 48 arba mažiau mėnesių – bendroji sutarties vertė, apskaičiuota visam sutarties galiojimo laikotarpiui,

- neterminuotoms sutartims, kai jų trukmė viršija 48 mėnesius – mėnesinė vertė, padauginta iš 48.

6. Tuo atveju, kai pasiūlytose prekių tiekimo arba paslaugų sutartyse yra nuostatos dėl opcionų, sutarties vertės apskaičiavimo pagrindu yra didžiausia galima bendroji leistina pirkimo, išperkamosios nuomos, nuomojimo arba pirkimo išsimokėtinai vertės suma.

7. Tuo atveju, kai per nustatytą laikotarpį kelios prekių ar paslaugų pirkimo sutartys sudaromos su vienu arba daugiau tiekėjų arba paslaugų teikėjų, arba kai sutartis reikia atnaujinti, sutarties vertės apskaičiavimo pagrindu yra:

a) panašių sutarčių, sudarytų per praėjusius finansinius metus arba per 12 mėnesių, bendroji vertė, kur tai įmanoma, patikslinta pagal numatomus kiekio arba vertės pasikeitimus per 12 ateinančių mėnesių, arba

b) sutarčių, numatomų sudaryti per 12 mėnesių nuo pirmosios sutarties sudarymo arba per visą sutarties laikotarpį, jeigu jis yra ilgesnis negu 12 mėnesių, vertės suma.

8. Sutarties, apimančios prekių tiekimą ir paslaugas, vertės apskaičiavimo pagrindu yra bendroji prekių tiekimo ir paslaugų vertė, nepriklausomai nuo jų atitinkamų verčių. Apskaičiavimas apima išdėstymo ir surinkimo operacijų vertę.

9. Pagrindų susitarimo vertės apskaičiavimo pagrindu yra numatoma maksimali visų per atitinkamą laikotarpį numatytų sudaryti sutarčių vertė.

10. Apskaičiuojant darbų sutarties vertę pagal 1 dalį, pagrindu laikoma bendroji numatomo darbo vertė. "Darbas" – tai bendras statybos ir civilinės inžinerinės veiklos rezultatas, kurio paskirtis – ekonominė ir techninė funkcija.

Jeigu prekių tiekimą, darbą arba paslaugą sudaro keletas dalių, nustatant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą vertę, atsižvelgiama į kiekvienos iš šių dalių vertę. Jeigu pirkimo dalių verčių suma yra lygi arba viršija šio straipsnio 1 dalyje numatytą vertę, šio straipsnio 1 dalis taikoma visoms tokioms pirkimo dalims. Tačiau dėl darbų sutarčių, perkančiosios organizacijos gali netaikyti šio straipsnio 1 dalies toms pirkimo dalims, kurių apskaičiuota vertė be PVM yra mažesnė negu 1 milijonas ekiu, su sąlyga, kad tokių pirkimo dalių verčių suma neviršija 20 % bendrosios visų pirkimo dalių vertės.

11. Pagal šio straipsnio 1 dalį, perkančiosios organizacijos į numatomą darbų sutarties vertę įskaito bet kokių prekių tiekimo arba paslaugų, reikalingų su rangovu sudarytų sutarčių vykdymui, vertę.

12. Prekių tiekimo arba paslaugų, kurios nėra reikalingos konkrečių darbų pirkimo sutarties vykdymui, vertė negali būti pridėta prie tos darbų sutarties vertės, taip išvengiant šios direktyvos taikymo perkant tas prekes arba paslaugas.

13. Perkančiosios organizacijos negali netaikyti šios direktyvos suskaidydamos sutartis dalimis arba naudodamos specialius sutarčių vertės apskaičiavimo metodus.

II DALIS

Dviejų lygių taikymas

15 straipsnis

Prekių ir darbų pirkimo sutartys ir sutartys, kurių objektu yra XVI A priede išvardytos paslaugos, sudaromos pagal III, IV ir V dalių nuostatas.

16 straipsnis

Sutartys, kurių objektas yra XVI B priede išvardytos paslaugos, sudaromos pagal 18 ir 24 straipsnius.

17 straipsnis

Sutartys, kurių objektu yra tiek XVI A, tiek XVI B prieduose išvardytos paslaugos, sudaromos pagal III, IV ir V dalių nuostatas, jeigu XVI A priede išvardytų paslaugų vertė yra didesnė už XVI B priede išvardytų paslaugų vertę. Kitu atveju, jos turi būti sudaromos pagal 18 ir 24 straipsnius.

III DALIS

Techninės specifikacijos ir standartai

18 straipsnis

1. Perkančiosios organizacijos prie bendrųjų dokumentų arba sutarties dokumentų, susijusių su kiekviena sutartimi, turi pridėti technines specifikacijas.

2. Techninės specifikacijos nustatomos remiantis Europos specifikacijomis, jeigu tokios specifikacijos yra.

3. Nesant Europos specifikacijų, techninės specifikacijos, kiek tai įmanoma, nustatomos remiantis kitais Bendrijoje taikomais standartais.

4. Perkančiosios organizacijos turi apibrėžti tokius tolimesnius reikalavimus, kurie reikalingi Europos specifikacijoms arba kitokiems standartams užbaigti. Tai vykdydami, jie turi teikti pirmenybę specifikacijoms, kurios daugiau nurodo naudingumo koeficiento reikalavimus, o ne projekto ar aprašymo charakteristikas, nebent perkančiosios organizacijos turi objektyvių priežasčių manyti, kad tokios specifikacijos neatitinka sutarties tikslų.

5. Techninės specifikacijos, kuriose minimos specifiniu būdu pagamintos arba iš specifinio šaltinio gautos, arba ypatingo proceso metu pagamintos prekės, kurios gali suteikti pranašumą arba išstumti tam tikras įmones, neturi būti naudojamos, nebent tokios specifikacijos yra būtinos sutarties objektui. Pirmiausia draudžiamas prekės ženklų, patentų, specifinės kilmės arba gamybos būdo tipų nurodymas. Tačiau toks nurodymas, kartu su darbų arba jiems lygiavertės veiklos apibūdinimu, gali būti leidžiamas, jeigu sutarties objektas negali būti kitaip apibūdintas pagal specifikacijas, kurios yra pakankamai tikslios ir visiškai suprantamos visoms suinteresuotoms šalims.

6. Perkančiosios organizacijos gali netaikyti 2 dalies, jeigu:

a) techniškai yra neįmanoma patenkinamai nustatyti, kad prekė atitinka Europos specifikacijas;

b) 2 dalies taikymas pažeistų 1986 m. liepos 24 d. Tarybos direktyvos 86/361/EEB dėl pradinio telekomunikacijų terminalo įrengimų tipo patvirtinimo tarpusavio pripažinimo etapo [14] arba 1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimo 87/95/EEB dėl standartizacijos informacijos technologijų ir telekomunikacijų srityje taikymą [15];

c) pagal dabartiniu metu taikomą praktiką, kai atsižvelgiama į Europos specifikacijas, tų specifikacijų panaudojimas įpareigotų perkančiąsias organizacijas įsigyti įrengimus, nesiderinančius su jau naudojamais, arba sukeltų neproporcingas išlaidas arba neproporcingus techninius sunkumus. Perkančiosios organizacijos, prašančios tokios išimties, gali taip elgtis, jeigu tai yra jų aiškiai apibrėžtos ir nurodomos strategijos dalis, numatant pakeitimus, atitinkančius Europos specifikacijas;

d) atitinkama Europos specifikacija yra netinkama konkrečiam taikymui arba neatsižvelgia į techninius pakeitimus, kurie įvyko po jos priėmimo. Perkančiosios organizacijos, prašančios tokios išimties turi informuoti atitinkamą standartizacijos organizaciją arba bet kurią kitą instituciją, įgaliotą peržiūrėti Europos specifikaciją, apie priežastis, kodėl jie mano, kad Europos specifikacija yra netinkama, ir turi paprašyti ją peržiūrėti;

e) projektas yra tikrai novatoriško pobūdžio ir jam netinka naudojamos Europos specifikacijos.

7. Pranešimuose, paskelbtuose pagal 21 straipsnio 1 dalies a punktą arba 21 straipsnio 2 dalies a punktą, turi būti nurodomas bet koks prašymas dėl 6 dalyje numatytų išimčių.

8. Šis straipsnis nepažeidžia privalomų techninių taisyklių, tiek, kiek jos atitinka Bendrijos teisę.

19 straipsnis

1. Perkančiosios organizacijos, paprašius, turi pateikti suinteresuotiems sudaryti sutartį tiekėjams, rangovams arba paslaugų teikėjams technines specifikacijas, kurios yra pastoviai nurodomos jų tiekimo, darbų arba paslaugų sutartyse, arba technines specifikacijas, kurias jie ketina taikyti sutartims, apie kurias periodiškai informuojama pagal 22 straipsnį.

2. Kai tokios specifikacijos remiasi dokumentais, kurie yra prieinami suinteresuotiems tiekėjams, rangovams arba paslaugų teikėjams, pakanka pateikti nuorodas į tokius dokumentus.

IV DALIS

Sūtarčių sudarymo tvarka

20 straipsnis

1. Perkančiosios organizacijos gali pasirinkti bet kurią iš 1 straipsnio 7 dalyje aprašytų procedūrų, su sąlyga, kad pagal šio straipsnio 2 dalį buvo paskelbtas konkursas, numatytas 21 straipsnyje.

2. Perkančiosios organizacijos gali naudoti procedūrą be išankstinio konkurso paskelbimo toliau nurodytais atvejais:

a) jeigu vykdant procedūrą su išankstiniu konkurso paskelbimu, nebuvo pasiūlymų arba tinkamų pasiūlymų, su sąlyga, kad pradinės sutarties sąlygos nebuvo gerokai pakeistos;

b) kai sutartis yra sudaroma tiktai tyrinėjimų, bandymų, mokslinio darbo arba tobulinimo tikslais, o ne pelnui gauti arba tyrinėjimų bei tobulinimo sąnaudų padengimui ir tiek, kiek tokios sutarties sudarymas neprieštarauja vėliau konkurso būdu sudaromoms sutartims, ypač turinčioms aukščiau nurodytus tikslus;

c) kai, dėl techninių arba meninio pobūdžio priežasčių, arba dėl priežasčių, susijusių su išimtinių teisių apsauga, sutartį gali vykdyti tik tam tikras tiekėjas, rangovas arba paslaugos teikėjas;

d) tiek, kiek tai yra griežtai reikalinga tais atvejais, kai dėl ypatingos skubos, iškilusios dėl įvykių, kurių nenumatė perkančiosios organizacijos, negalima taikyti atviram arba ribotam konkursui nustatytų terminų;

e) kai pagrindinis tiekėjas sudaro papildomo tiekimo sutartis, dėl dalinio numatomų tiekimų ar įrengimų pakeitimo, arba išplėtimo, kai tiekėjo pakeitimas pareikalautų perkančiosios organizacijos įsigyti medžiagas, turinčias skirtingas technines charakteristikas, dėl ko atsirastų jų panaudojimo arba aptarnavimo nesuderinamumas bei neproporcingi techniniai sunkumai;

f) kai papildomiems darbams arba paslaugoms, kurių neapėmė paskirtas pradinis projektas arba pirmoji sudaryta sutartis, bet kurie dėl nenumatytų aplinkybių tapo būtini sutarties vykdymui, su sąlyga, kad sutartis yra sudaryta su rangovu arba paslaugų teikėju, vykdančiu pirmąją sutartį:

- kai tokie papildomi darbai arba paslaugos negali būti techniškai arba ekonomiškai atskirti nuo pagrindinės sutarties, neapsunkinant perkančiųjų organizacijų veiklos,

- arba, kai tokie papildomi darbai arba paslaugos, nors ir gali būti atskirti nuo pradinės sutarties vykdymo, yra būtinai reikalingi sutarties vėlesniuose etapuose;

g) kai darbų sutartys sudaromos naujiems darbams, susidedantiems iš pakartotinų arba panašių darbų, pavestų sutarties rangovui, kuriam tos pačios perkančiosios organizacijos paskyrė ankstesnę sutartį, su sąlyga, kad tokie darbai yra suderinami su pagrindiniu projektu, kurio vykdymui po konkurso paskelbimo buvo sudaryta pirmoji sutartis. Tuojau pat po pirmojo projekto pateikimo konkursui privalo būti pateikiamas pranešimas, kad turėtų būti taikoma ši procedūra, ir kad perkančiosios organizacijos, taikydamos 14 straipsnio nuostatas, turi atsižvelgti į po to numatytų darbų bendrąsias numatomas sąnaudas;

h) kai prekių biržoje perkamos kotiruojamos prekės;

i) kai sutartys sudaromos pagal bendrąjį susitarimą, su sąlyga, kad yra išpildyta 5 straipsnio 2 dalyje numatyta sąlyga;

j) jeigu perkama skolon, kai galima vykdyti tiekimą, pasinaudojant ypatinga, palankia trumpalaike galimybe mokėti gerokai mažesnę kainą negu rinkos kaina;

k) prekių įsigijimui ypatingai palankiomis sąlygomis, susidariusioms tiekėjui galutinai nutraukiant komercinę veiklą, arba dėl bankrutavusios įmonės teisių perėmėjų ar likvidatorių vykdomo išpardavimo, susitarimų su kreditoriais bei dėl pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus vykdomų panašių procedūrų;

l) kai paslaugų pirkimo sutartis sudaro dalį vėliau vyksiančio projekto konkurso, organizuoto pagal šios direktyvos nuostatas ir pagal atitinkamas taisykles, privalo būti sudaryta su to konkurso nugalėtoju arba vienu iš nugalėtojų. Pastaruoju atveju visi nugalėtojai privalo būti pakviesti dalyvauti derybose.

21 straipsnis

1. Tiekimų, darbų arba paslaugų sutartims konkursas gali būti paskelbtas:

a) skelbimu, parengtu pagal XII priedo A, B arba C dalį arba

b) periodiniu informaciniu pranešimu, parengtu pagal XIV priedą, arba

c) pranešimu, parengtu pagal XIII priedą, kad yra kvalifikacinė sistema.

2. Kai konkursas skelbiamas parengtu periodiniu informaciniu pranešimu:

a) jis privalo būti specialiai skirtas prekėms, darbams arba paslaugoms, kurie bus sudaromos sutarties objektu;

b) pranešime privalo būti nurodyta, kad sutartis bus sudaroma pagal ribotą arba derybų konkursą be vėlesnio pranešimo apie konkursą paskelbimo, ir kad suinteresuotos įmonės yra kviečiamos raštu pareikšti savo susidomėjimą konkursu;

c) prieš pradedant konkurso dalyvių arba derybų dalyvių atrinkimą, perkančiosios organizacijos turi, pateikusios detalią informaciją apie nagrinėjamą sutartį, paprašyti visus kandidatus patvirtinti savo susidomėjimą konkursu.

3. Kai konkursas paskelbiamas pranešimu apie kvalifikacinės atrankos sistemą, riboto konkurso arba derybų dalyviai atrenkami pagal tokią sistemą iš tinkamų kandidatų.

4. Rengiant projekto konkursus, jie turi būti paskelbiami pranešimu pagal XVII priedą.

5. Šiame straipsnyje nurodyti pranešimai paskelbiami Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

22 straipsnis

1. Perkančiosios organizacijos bent kartą per metus periodiškai rengiamame informaciniame pranešime turi pateikti:

a) tiekimo sutartims – bendrąją kiekvienos prekių srities sutarties apimtį, kurios numatoma vertė, atsižvelgiant į 14 straipsnio nuostatas, yra lygi arba didesnė negu 750000 ekiu, ir kurie numatomi skirti per artimiausius 12 mėnesių;

b) darbų pirkimo sutartims – pagrindines darbų pirkimo sutarčių, kurias numato sudaryti perkančiosios organizacijos ir kurių numatoma vertė yra ne mažesnė negu 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta ribinė reikšmė, charakteristikas.

c) paslaugų pirkimo sutartims – numatomą bendrąją paslaugų pirkimo sutarčių, kurias jie numato sudaryti per artimiausius 12 mėnesių, vertę kiekvienai iš XVI A priede išvardytų paslaugų kategorijų, jeigu tokia vertė, atižvelgiant į 14 straipsnio nuostatas, yra lygi arba didesnė negu 750000 ekiu.

2. Pranešimas parengiamas pagal XVI priedą ir paskelbiamas Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

3. Kai pranešimas yra panaudojamas kaip priemonė konkursui paskelbti pagal 21 straipsnio 1 dalies b punktą, jis privalo būti publikuojamas ne anksčiau kaip prieš 12 mėnesių iki 21 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytos pakvietimo išsiutimo datos. Be to, perkančioji organizacija turi laikytis 26 straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų.

4. Perkančiosios organizacijos gali paskelbti periodinius informacinius pranešimus, susijusius su pagrindiniais projektais, nekartodamos anksčiau periodiniame informaciniame pranešime pateiktos informacijos, su sąlyga, kad yra aiškiai nurodyta, jog šie pranešimai turi būti laikomi papildomais pranešimais.

23 straipsnis

1. Šis straipsnis taikomas projekto konkursams, rengiamiems kaip dalis procedūros, kuria sudaroma paslaugos pirkimo sutartis, kurios numatoma grynoji vertė be PVM yra ne mažesnė negu nurodyta 14 straipsnio 1 dalyje.

2. Šis straipsnis taikomas visiems projekto konkursams, jeigu bendroji konkurso prizų ir išmokėjimų jo dalyviams suma yra ne mažesnė negu 400000 ekiu, projekto konkursams kurias organizuoja perkančiosios organizacijos, vykdančios 2 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktuose nurodytą veiklą, ir ne mažesnė negu 600000 ekiu – projekto konkursams, kuriuos organizuoja ūkio subjektai, vykdantys 2 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytą veiklą.

3. Projekto konkurso organizavimo taisyklės turi atitikti šio straipsnio reikalavimus ir turi būti perduotos tiems, kurie yra suinteresuoti dalyvauti konkurse.

4. Dalyvių priėmimas dalyvauti projekto konkursuose neturi būti ribojamas:

- atsižvelgiant į valstybės narės teritoriją arba jos dalį,

- remiantis tuo, kad pagal valstybės narės, kurioje yra organizuojamas konkursas, įstatymus iš jų būtų reikalaujama būti fiziniais arba juridiniais asmenimis.

5. Kai projekto konkursai yra apriboti apibrėžtu dalyvių skaičiumi, perkančiosios organizacijos turi nustatyti aiškius ir nediskriminacinius atrankos kriterijus. Bet kuriuo atveju pakviestų dalyvauti konkurse kandidatų skaičius turi būti pakankamas užtikrinti tikrą konkurenciją.

6. Konkurso komisija (žiuri) turi būti sudaryta išimtinai iš fizinių asmenų, nepriklausančių nuo konkurso dalyvių. Kai iš konkurso dalyvių yra reikalaujama specialaus profesinio pasirengimo, mažiausiai trečdalis narių privalo turėti tokį patį arba jam prilygstantį profesinį pasirengimą.

Konkurso komisija turi priimti nepriklausomus sprendimus ir pareikšti nepriklausomą nuomonę. Tai garantuojama anonimiškai pateiktais projektais ir remiantis tiktai kriterijais, nurodytais XVII priede pateiktame pranešime.

24 straipsnis

1. Perkančiosios organizacijos, kurios sudarė sutartį arba surengė projekto konkursą, turi per du mėnesius po sutarties sudarymo bei pagal sąlygas, kurias nustatė Komisija pagal 40 straipsnyje pateiktą procedūrą, pranešti Komisijai apie sutarties sudarymo tvarkos rezultatus informaciniu pranešimu, parengtu pagal XV priedą arba XVIII priedą.

2. Pagal XV priedo I dalį arba pagal XVIII priedą pateikta informacija turi būti paskelbta Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje. Komisija turi atsižvelgti į bet kokius slaptus komercinio pobūdžio duomenis, kuriuos gali nurodyti perkančiosios organizacijos, pateikdamos šią informaciją pagal XV priedo 6 ir 9 punktus.

3. Perkančiosios organizacijos, atsižvelgdamos į XV priedo 3 punktą, sudarančios paslaugų sutartis pagal XVI A priedo sutarčių 8 kategoriją, kuriai taikomas 20 straipsnio 2 dalies b punktas, turi paminėti tiktai pagrindinį pavadinimą, kaip apibrėžta XVI priedo klasifikacijoje. Perkančiosios organizacijos, sudarančios paslaugų sutartis pagal XVI A priedo sutarčių 8 kategoriją, kuriai netaikomas 20 straipsnio 2 dalies b punktas, remiantis komercinio konfidencialumo pagrindu, gali apriboti pagal XV priedo 3 punktą pateikiamą informaciją. Tačiau jos privalo užtikrinti, kad bet kokia pagal šį punktą paskelbta informacija nebūtų mažiau detali, negu ta, kuri yra pateikta pranešime apie konkurso pagal 20 straipsnio 1 dalį paskelbimą arba, jeigu naudojama kvalifikacinė sistema – ne mažiau detali negu nurodoma sutarties kategorijai, nurodytai 30 straipsnio 7 dalyje. XVI B priede nurodytais atvejais perkančiosios organizacijos informaciniame pranešime turi nurodyti, ar jos sutinka su tokio pranešimo paskelbimu.

4. Pagal XV priedo II dalį pateikta informacija neprivalo būti paskelbta, išskyrus tuos atvejus, kai ji yra skelbiama statistikos tikslais.

25 straipsnis

1. Perkančiosios organizacijos privalo galėti pateikti pranešimų, nurodytų 20–24 straipsniuose, išsiuntimo datos įrodymą.

2. Pranešimai turi būti paskelbti Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje ir TED duomenų banke, jų originalo kalba. Kiekvieno pranešimo svarbiausių dalių santrauka paskelbiama kitomis oficialiomis Bendrijų kalbomis, bet tik originalus tekstas laikomas autentišku.

3. Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių tarnyba turi paskelbti pranešimus ne vėliau, kaip 12 dienų po jų išsiuntimo. Išimtiniais atvejais ji turi stengtis paskelbti 21 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą pranešimą per penkias dienas, atsakant į perkančiosios organizacijos prašymą ir su sąlyga, kad pranešimas buvo išsiųstas Tarnybai elektroniniu paštu, teleksu arba faksu. Kiekvienas Europos Bendrijų oficialiojo leidinio leidinys, kuriame yra vienas arba daugiau pranešimų, turi pateikti pranešimo arba pranešimų pavyzdį, pagal kurį paskelbtas pranešimas arba pranešimai.

4. Pranešimų paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje išlaidos tenka Bendrijoms.

5. Apie sutartis arba projekto konkursus, apie kuriuos pranešimai pagal 21 straipsnio 1 arba 4 dalis yra skelbiami Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje, neturi būti paskelbta jokiu kitokiu būdu tol, kol tokie pranešimai neišsiųsti Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių tarnybai. Tokiose publikacijose neturi būti kitokios informacijos, negu ta, kuri yra paskelbta Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

26 straipsnis

1. Vykdant atvirą konkursą, terminas, kurį nustato perkančiosios organizacijos konkurso pasiūlymams gauti, turi būti ne mažesnis, negu 52 dienos nuo pranešimo išsiuntimo datos. Šis terminas gali būti sutrumpintas iki 36 dienų, jeigu perkančiosios organizacijos paskelbė pranešimą pagal 22 straipsnio 1 dalį.

2. Vykdant ribotą konkursą ir derybas, kai yra kviečiama dalyvauti konkurse ar derybose, taikomos tokios priemonės:

a) pagal 21 straipsnio 1 dalies a punktą paskelbus pranešimą arba pagal 21 straipsnio 2 dalies c punktą paskelbus perkančiosios organizacijos pakvietimą dalyvauti, nustatomas prašymų dalyvauti konkurse ar derybose gavimo terminas, kuris paprastai turi būti ne mažesnis kaip penkios savaitės nuo pranešimo arba pakvietimo išsiuntimo datos ir bet kuriuo atveju negali būti mažesnis, negu publikacijos, numatytos 25 straipsnio 3 dalyje, terminas, pridėjus prie jo 10 dienų;

b) pasiūlymų gavimo terminas gali būti nustatytas perkančiosios organizacijos ir pasirinktų kandidatų abipusiu susitarimu, su sąlyga, kad visiems dalyviams yra suteiktas vienodas terminas parengti ir pateikti pasiūlymus;

c) kai neįmanoma pasiekti susitarimo dėl pasiūlymų gavimo termino, perkančiosios organizacijos turi nustatyti terminą, kuris paprastai turi būti ne mažesnis kaip trys savaitės ir bet kuriuo atveju negali būti mažesnis kaip 10 dienų nuo pakvietimo pateikti pasiūlymus datos. Leistinas terminas turi būti pakankamai ilgas, ypač atsižvelgiant į 28 straipsnio 3 dalyje paminėtus faktorius.

27 straipsnis

Sutarties dokumentuose perkančiosios organizacijos gali paprašyti konkursų ar derybų dalyvio nurodyti savo pasiūlyme tą sutarties dalį, kurią jis ketina perduoti trečiosioms šalims.

Šis nurodymas turi nepažeisti pagrindinio sutartį gaunančio ūkio subjekto atsakomybės.

28 straipsnis

1. Perkančiosios organizacijos paprastai per šešias dienas nuo pareiškimo gavimo, privalo išsiųsti tiekėjams, rangovams arba paslaugų teikėjams sutarties dokumentus ir prie jų pridedamus papildomus dokumentus, su sąlyga, kad dokumentų buvo paprašyta tinkamu laiku.

2. Su sutarties dokumentais susijusią papildomą informaciją perkančiosios organizacijos turi pateikti ne vėliau, kaip šešios dienos prieš nustatytą paskutinę konkurso pasiūlymų gavimo datą, su sąlyga, kad informacijos buvo paprašyta tinkamu laiku.

3. Kai pateikiant konkurso pasiūlymus reikia išnagrinėti didelės apimties dokumentaciją, pavyzdžiui, tokią kaip labai ilgos techninės specifikacijos bei apsilankyti sutarties vykdymo vietose arba vietose patikrinti prie sutarties pridedamus dokumentus, į šiuos faktorius turi būti atsižvelgta, nustatant atitinkamus terminus.

4. Perkančiosios organizacijos turi raštu ir vienu metu pakviesti pasirinktus kandidatus. Prie pakvietimo laiško turi būti pridėti sutarties bei juos palydintys dokumentai. Tokiame laiške turi būti pateikta bent toliau nurodyta informacija:

a) adresas, kuriuo galima paprašyti bet kokių papildomų dokumentų, paskutinė tokių prašymų pateikimo data, taip pat bet kurios sumos, mokamos už tokius dokumentus, dydis ir apmokėjimo būdai;

b) paskutinė pasiūlymų konkursui gavimo data, adresas, kuriuo jie privalo būti išsiųsti, ir kalba arba kalbos, kuriomis jie privalo būti parengti;

c) nuoroda į bet kurį paskelbtą pranešimą apie sutartį;

d) nurodymas, kokius dokumentus reikia pridėti;

e) sutarties sudarymo kriterijai, jeigu jie nėra nurodyti pranešime;

f) bet kurios kitos specialios dalyvavimo sutartyse sąlygos.

5. Prašymai dalyvauti sutarties sudaryme arba pakvietimai pateikti pasiūlymus konkursui ar deryboms privalo būti pateikti greičiausiomis ryšio priemonėmis. Kai prašymai dalyvauti pateikiami telegrama, teleksu, telefonu arba bet kuria kita elektronine ryšio priemone, jie privalo būti patvirtinti laišku, išsiųstu iki 26 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino arba termino, kurį perkančiosios organizacijos nustatė pagal 26 straipsnio 2 dalį, pabaigos.

29 straipsnis

1. Perkančioji organizacija gali pati arba valstybės narės įpareigojimu sutarties dokumentuose nurodyti valdžios instituciją arba institucijas, iš kurių konkurso ar derybų dalyvis gali gauti atitinkamą informaciją apie įsipareigojimus, susijusius su darbo saugos nuostatomis ir darbo sąlygomis, kurios galioja valstybėje narėje, regione arba vietovėje, kurioje bus vykdomi arba atliekami darbai arba teikiamos paslaugos, ir kurios sutarties vykdymo metu bus taikomos vykdomiems darbams arba atliekamoms paslaugoms.

2. Perkančioji organizacija, kuri pateikia 1 dalyje nurodytą informaciją, turi paprašyti konkurso dalyvių arba tų, kurie dalyvauja sutarties sudarymo procedūroje, nurodyti ar jie, rengdami savo pasiūlymą, atsižvelgė į įsipareigojimus, susijusius su darbo saugos nuostatomis ir darbo sąlygomis, kurios galioja toje vietoje, kurioje bus vykdomas arba atliekamas darbas arba teikiama paslauga. Toks prašymas neturi pažeisti 34 straipsnio 5 dalies, susijusios su neįprastai mažos kainos konkurso pasiūlymų nagrinėjimu, taikymo.

V DALIS

Įvertinimas, atranka ir sutarčių sudarymas

30 straipsnis

1. Perkančiosios organizacijos, kurios to nori, gali nustatyti ir taikyti tiekėjų, rangovų arba paslaugų teikėjų įvertinimo sistemą.

2. Sistema, kuri gali apimti skirtingas įvertinimo stadijas, turi veikti remiantis objektyviais kriterijais ir taisyklėmis, kurias nustato perkančioji organizacija. Perkančioji organizacija, kur reikia, turi kaip nuorodą panaudoti Europos standartus. Kai reikia, kriterijai ir taisyklės gali būti atnaujinami.

3. Įvertinimo kriterijai ir taisyklės paprašius turi būti pateikti tiekėjams, rangovams arba paslaugų teikėjams. Apie kriterijų ir taisyklių atnaujinimą turi būti pranešta suinteresuotiems tiekėjams, rangovams ir paslaugų teikėjams. Kai perkančioji organizacija mano, kad tam tikrų trečiųjų asmenų arba institucijų kvalifikacijos įvertinimo sistema atitinka jos reikalavimus, ji turi pranešti tokių trečiųjų asmenų arba institucijų pavadinimus suinteresuotiems tiekėjams, rangovams ir paslaugų teikėjams.

4. Perkančiosios organizacijos per logiškai pagrįstą laikotarpį informuoja pareiškimų pateikėjus apie sprendimą dėl kvalifikacijos įvertinimo. Jeigu sprendimo priėmimas užtruktų ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pareiškimo pateikimo, perkančiosios organizacijos po 2 mėnesių nuo tokio pareiškimo pateikimo turi pranešti jo pateikėjui apie priežastis, pateisinančias ilgesnį laikotarpį ir apie datą, iki kurios jo pareiškimas bus priimtas arba jam bus atsakyta.

5. Priimant sprendimą dėl įvertinimo arba keičiant kriterijus ir taisykles, perkančiosios organizacijos gali:

- netaikyti kai kuriems tiekėjams, rangovams arba paslaugų teikėjams administracinio, techninio arba finansinio pobūdžio sąlygų, kurios yra netaikomos kitiems asmenims,

- nereikalauti patikrinimų arba įrodymų, kurie dubliuoja jau turimus objektyvius įrodymus.

6. Pareiškimų pateikėjai, kurių kvalifikacija yra pripažinta netinkama, turi būti informuojami apie tokį sprendimą ir jo priežastis. Šios priežastys privalo remtis 2 dalyje nurodytais kvalifikacijos įvertinimo kriterijais.

7. Sudarytas tinkamų tiekėjų, rangovų arba paslaugų teikėjų sąrašas turi būti saugomas ir gali būti suskirstytas į kategorijas pagal sutarties, kuriai galioja nurodytų asmenų kvalifikacija, rūšį.

8. Perkančiosios organizacijos gali nutraukti tiekėjo, rangovo arba paslaugos teikėjo įvertinimą tik dėl priežasčių, kurios pagrįstos 2 dalyje nurodytais kriterijais. Apie ketinimą užbaigti kvalifikacijos patikrinimą privalo būti iš anksto raštu pranešta tiekėjui, rangovui arba paslaugų teikėjui, kartu nurodant priežastį arba priežastis, pateisinančias siūlomą veiklą.

9. Įvertinimo sistema turi būti įtraukta į pranešimą, parengtą pagal XIII priedą ir išspausdintą Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje, nurodant įvertinimo sistemos tikslą bei jos veikimo taisykles. Kai tokios sistemos galiojimo laikotarpis viršija tris metus, pranešimas turi būti skelbiamas kasmet. Kai sistemos galiojimo laikotarpis yra trumpesnis, pakanka pirmą kartą paskelbto pranešimo.

31 straipsnis

1. Perkančiosios organizacijos, kurios atrenka konkurso kandidatus dalyvauti ribotame konkurse arba derybose, turi vykdyti atranką pagal objektyvius kriterijus bei taisykles, kurias jos nustato ir kurios turi būti prieinamos suinteresuotiems tiekėjams, rangovams arba paslaugų teikėjams.

2. Į naudojamus kriterijus gali įeiti ir išimties kriterijai, nurodyti Direktyvos 71/305/EEB 23 straipsnyje ir Direktyvos 77/62/EEB 20 straipsnyje.

3. Kriterijai gali būti pagrįsti perkančiosios organizacijos objektyviu poreikiu sumažinti kandidatų skaičių iki tokio skaičiaus, kuris yra pateisinamas poreikiu subalansuoti sutarties sudarymo procedūros atskiras charakteristikas ir resursus, kurie yra reikalingi sutarties įvykdymui. Tačiau atrinktų kandidatų skaičius privalo būti toks, kad būtų atsižvelgta į poreikį užtikrinti pakankamą konkurenciją.

32 straipsnis

Jeigu perkančiosios organizacijos reikalauja paruošti sertifikatus, kuriuos parengia nepriklausomos institucijos, patvirtinančios paslaugos tiekėjo atitikimą tam tikriems kokybę garantuojantiems standartams, jie turi nurodyti kokybės užtikrinimo sistemas, pagrįstas atitinkamais Europos EN 29000 serijų standartais, kurias patvirtino institucijos, atitinkančios Europos EN 45000 serijų standartus.

Ūkio subjektai turi pripažinti kitose valstybėse narėse įsteigtų institucijų išduotus lygiaverčius sertifikatus. Jie taip pat turi pripažinti kitus lygiaverčių kokybės užtikrinimo priemonių įrodymus, kuriuos pateikia paslaugų teikėjai, kuriems aukščiau nurodyti sertifikatai yra neprieinami arba kai nėra galimybės juos gauti per atitinkamus terminus.

33 straipsnis

1. Dalyvauti konkurse arba derybose turi būti leista tiekėjų, rangovų arba paslaugų teikėjų grupėms. Tam, kad būtų galima pateikti konkurso pasiūlymą arba dalyvauti derybų procedūrose, neturi būti reikalaujama, kad tokios grupės įgytų specialią teisinę formą, tačiau pasirinktai grupei paskyrus sutartį, iš jos gali būti reikalaujama teisinės formos pakeitimo, jeigu toks pakeitimas yra reikalingas tinkamam sutarties vykdymui.

2. Kandidatai arba konkurso dalyviai, kuriems pagal valstybės narės, kurioje jie yra įsisteigę, įstatymus yra pavesta vykdyti atitinkamą paslaugos teikimą, neturi būti atmesti remiantis vieninteliu pagrindu, kad pagal valstybės narės, kurioje yra sudaroma sutartis, įstatymus iš jų būtų reikalaujama būti fiziniu arba juridiniu asmeniu.

3. Tačiau iš juridinių asmenų gali būti reikalaujama konkurso pasiūlyme arba prašyme dalyvauti konkurse nurodyti darbuotojų, atsakingų už paslaugos teikimą, vardus, pavardes bei atitinkamą jų kvalifikacinį pasirengimą.

34 straipsnis

1. Nepažeidžiant nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų dėl apmokėjimo už tam tikras paslaugas, kriterijai, kuriais remiantis perkančiosios organizacijos sudaro sutartis, yra:

a) labiausiai ekonomiškai palankus pasiūlymas konkursui, apimantis, priklausomai nuo sutarties pobūdžio, įvairius kriterijus, tokius kaip: pristatymo arba įvykdymo data, einamosios išlaidos, sąnaudų efektyvumas, kokybė, estetinės ir funkcinės charakteristikos, techninis privalumas, po pardavimo teikiamos paslaugos ir techninė pagalba, įsipareigojimai, susiję su atsarginėmis dalimis, tiekimų saugumas ir kaina; arba

b) vien tik mažiausia kaina.

2. Šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytu atveju perkančiosios organizacijos turi sutarties sudarymo dokumentuose arba pranešime apie konkursą nustatyti visus kriterijus, kuriuos jie numato taikyti sutarties sudarymui, išdėstant juos, kur tai yra įmanoma, jų svarbos tvarka.

3. Kai sutarties sudarymo kriterijus yra ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, perkančiosios organizacijos gali atsižvelgti į alternatyvius pasiūlymus, kuriuos pateikė konkurso dalyvis, ir kurie atitinka minimalias specifikacijas, kurių reikalauja perkančiosios organizacijos. Perkančiosios organizacijos turi nustatyti sutarties dokumentuose minimalias specifikacijas, į kurias atsižvelgiama pateikiant alternatyvius pasiūlymus ir specialius reikalavimus tokių alternatyvių pasiūlymų pateikimui. Kai alternatyvių pasiūlymų pateikti neleidžiama, perkančiosios organizacijos turi tai nurodyti sutarties dokumentuose.

4. Perkančiosios organizacijos negali atmesti alternatyvių pasiūlymų pateikimo tik todėl, kad jie buvo parengti remiantis techninėmis specifikacijomis, pateiktomis kaip nuoroda į Europos specifikacijas arba nacionalines technines specifikacijas, kurios yra pripažįstamos atitinkančiomis pagrindinius reikalavimus, kaip apibrėžta Direktyvoje 89/106/EEB.

5. Jeigu pasiūlymuose konkursui dėl paslaugų teikimo sutarties yra nurodytos neįprastai mažos kainos, perkančiosios organizacijos turi, prieš atmesdamas tokius pasiūlymus, paprašyti nurodyti raštu tokio pasiūlymo sudėtinių dalių detales, kurias jos laiko tinkamomis, ir turi patikrinti tokias dalis, atsižvelgdamos į gautus paaiškinimus. Jos gali nustatyti tinkamą atsakymo pateikimo terminą.

Perkančiosios organizacijos gali atsižvelgti į objektyvius pateisinamus paaiškinimus, susijusius su statybos arba gamybos metodo ekonomiškumu, pasirinktais techniniais sprendimais, išskirtinai palankiomis sąlygomis, kurias turi konkurso dalyvis sutarties vykdymui, arba konkurso dalyvio siūlomų prekių bei darbo originalumu.

Perkančiosios organizacijos gali atmesti konkurso pasiūlymus, kuriuose nurodytos neįprastai mažos kainos dėl įmonės gaunamos valstybės pagalbos, tik po konsultacijų su konkurso dalyviu ir jeigu konkurso dalyvis negalėjo įrodyti, kad apie tokią pagalbą buvo pranešta Komisijai pagal EEB sutarties 93 straipsnio 3 dalį arba kad buvo gautas Komisijos patvirtinimas. Perkančiosios organizacijos, kurios atmeta pasiūlymą dėl šių aplinkybių, apie tai informuoja Komisiją.

35 straipsnis

1. 27 straipsnio 1 dalis netaikoma, kai valstybė narė sudaro sutartis pagal kitus kriterijus, kuriuos reglamentuoja taisyklės, galiojančios šios direktyvos priėmimo metu, kurių tikslas yra suteikti pirmenybę tam tikriems konkurso dalyviams, su sąlyga, kad tos taisyklės yra suderinamos su Sutartimi.

2. Nepažeidžiant 1 dalies, ši direktyva iki 1992 m. gruodžio 31 d. nedraudžia galiojančių nacionalinių nuostatų dėl prekių tiekimo arba darbų sutarčių sudarymo taikymo, jeigu jų tikslas – sumažinti regioninius skirtumus ir paskatinti darbo vietų kūrimą nepalankioje padėtyje esančiuose arba ekonominį nuosmukį pergyvenančiuose regionuose, su sąlyga, kad atitinkamos nuostatos yra suderinamos su EEB Sutartimi bei su tarptautiniais Bendrijos įsipareigojimais.

36 straipsnis

1. Šis straipsnis taikomas konkurso pasiūlymams, apimantiems gaminius, kilusius iš trečiųjų šalių, su kuriomis Bendrija nesudarė daugiašalės arba dvišalės sutarties, garantuojančios Bendrijos įmonėms lygiavertį ir efektyvų priėjimą prie tokių trečiųjų šalių rinkų. Jis nepažeidžia Bendrijos arba jos valstybių narių įsipareigojimų trečiosioms šalims.

2. Bet kuris konkurso pasiūlymas dėl prekių pirkimo sutarties sudarymo gali būti atmestas, jeigu gaminių, kilusių iš trečiųjų šalių, dalis, kaip nustatyta pagal 1968 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentą (EEB) 802/68 dėl prekių kilmės sąvokos bendro apibrėžimo [16], viršija 50 % bendrosios pasiūlyme numatytų gaminių vertės.

Šiame straipsnyje programinė įranga, naudojama telekomunikacijų tinklo įrengimuose, taip pat laikoma gaminiais.

3. Atsižvelgiant į 4 dalį, kai du arba daugiau pasiūlymų pagal 34 straipsnyje nustatytus sutarties sudarymo kriterijus yra lygiaverčiai, pirmenybė teikiama pasiūlymams, kurie negali būti atmesti pagal 2 dalį. Pagal šį straipsnį tokių pasiūlymų kainos turi būti laikomos lygiavertėmis, jeigu skirtumas tarp pasiūlytų kainų neviršija 3 %.

4. Tačiau pasiūlymui, lyginant jį su kitu, neturi būti suteikta pirmenybė pagal 3 dalį, jeigu jo priėmimas įpareigotų perkančiąsias organizacijas gauti medžiagą, kurios techninės charakteristikos skiriasi nuo naudojamai medžiagai pateiktų charakteristikų, tuo sukeliant nesuderinamumą bei techninius veiklos bei aptarnavimo sunkumus arba iššauktų neproporcingas sąnaudas.

5. Šiame straipsnyje į trečiąsias šalis, kurioms šios direktyvos nuostatų taikymo nauda buvo išplėsta Tarybos sprendimu, priimtu pagal 1 dalį, nustatant 2 dalyje nurodytą iš trečiųjų šalių kilusių gaminių dalį neatsižvelgiama.

6. Komisija pateikia Tarybai metinę ataskaitą (pirmą kartą 1991 m. antroje pusėje) apie pažangą, padarytą daugiašalėse arba dvišalėse derybose, susijusiose su Bendrijos įmonių priėjimu prie trečiųjų šalių rinkų šios direktyvos taikymo srityse, ir apie bet kokį rezultatą, kuris yra pasiektas tokiose derybose, bei apie visų sudarytų sutarčių praktinį įgyvendinimą.

Komisijos pasiūlymu Taryba, veikdama kvalifikuota balsų dauguma, atsižvelgdama į tokią pažangą, gali keisti šio straipsnio nuostatas.

37 straipsnis

1. Valstybės narės praneša Komisijai apie bet kokius jų įmonėms iškilusius bendro pobūdžio (teisinius arba faktinius) sunkumus, gaunant paslaugų sutartis trečiosiose šalyse.

2. Komisija iki 1994 m. gruodžio 31 d., o vėliau periodiškai, praneša Tarybai apie galimybes gauti paslaugų sutartis trečiosiose šalyse ir apie pažangą derybose su šiomis šalimis dėl tokių galimybių, ypač GATT susitarimo ribose.

3. Kai tik Komisija, remdamasi 2 dalyje nurodytais pranešimais arba kita informacija, nustato, kad, sudarant paslaugų pirkimo sutartis, trečioji šalis:

a) nesudaro Bendrijos įmonėms veiksmingos galimybės gauti sutartis, palyginus su galimybėmis, kurias suteikė tos šalies įmonėms Bendrija;

b) nesuteikia Bendrijos įmonėms nacionalinio režimo arba tokių pačių konkurencijos sąlygų, kurias turi vietinės nacionalinės įmonės, arba

c) suteikia kitų trečiųjų šalių įmonėms palankesnį režimą negu Bendrijos įmonėms,

ji privalo kreiptis į tokią trečiąją šalį dėl susidariusios padėties ištaisymo.

4. Esant 3 dalyje nurodytomis sąlygomis, Komisija gali bet kuriuo metu pasiūlyti Tarybai nuspręsti sustabdyti arba apriboti paslaugų pirkimo sutarčių sudarymą su:

a) įmonėmis, kurias reglamentuoja tokios trečiosios šalies teisė;

b) a punkte nurodytų įmonių susijusiomis įmonėmis, kurios turi Bendrijoje savo registruotą buveinę, tačiau neturi tiesioginio ir efektyvaus ryšio su valstybės narės ekonomika;

c) įmonėmis, kurios pateikia pasiūlymus, kurių objektas – paslaugos, kilusios iš tokios trečiosios šalies,

laikotarpiui, kuris nustatomas tokiu sprendimu. Taryba turi kaip galima greičiau priimti sprendimą kvalifikuota balsų dauguma.

Komisija gali pasiūlyti šias priemones savo iniciatyva arba valstybės narės prašymu.

5. Šis straipsnis nepažeidžia Bendrijos įsipareigojimų trečiosioms šalims.

VI DALIS

Baigiamosios nuostatos

38 straipsnis

1. 14 straipsnyje nurodytos ribinės vertės, išreikštos nacionalinėmis valiutomis, iš esmės peržiūrimos kas dveji metai, skaičiuojant nuo Direktyvoje 77/62/EEB numatytos datos, kiek tokia vertė susijusi su prekių ir paslaugų pirkimo sutartimis, ir nuo Direktyvoje 71/305/EEB numatytos datos, kiek ji susijusi su darbų pirkimo sutartimis. Šių verčių apskaičiavimas yra pagrįstas tų valiutų, išreikštų ekiu, vidutine dienos verte per 24 mėnesių laikotarpį, pasibaigiantį paskutinę rugpjūčio mėnesio dieną tų metų, po kurių nuo sausio 1 d. vertę reikia peržiūrėti. Šios vertės lapkričio mėn. pradžioje skelbiamos Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

2. 1 dalyje nustatytas apskaičiavimo metodas turi būti peržiūrimas pagal Direktyvos 77/62/EEB nuostatas.

39 straipsnis

1. Nagrinėjant perkančiųjų organizacijų, vykdančių 2 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytą veiklą, pirkimus, Komisijai turi padėti patariamojo pobūdžio komitetas, kuriuo yra Telekomunikacijų srities viešųjų pirkimų patariamasis komitetas. Toks komitetas sudaromas iš valstybių narių atstovų, ir jam pirmininkauja Komisijos atstovas.

2. Komisija konsultuojasi su šiuo komitetu dėl:

a) X priedo pakeitimų;

b) ribinės valiutų vertės peržiūrėjimo;

c) taisyklių, susijusių su sutartimis, kurios yra sudaromos vadovaujantis tarptautinėmis sutartimis;

d) šios direktyvos taikymo peržiūrėjimo;

e) 40 straipsnio 2 dalyje apibūdintų procedūrų, susijusių su pranešimais ir statistinėmis ataskaitomis.

40 straipsnis

1. I–X priedai turi būti peržiūrėti pagal procedūrą, nustatytą 4–8 dalyse, siekiant užtikrinti, kad jie atitiktų 2 straipsnyje nustatytus kriterijus.

2. 21, 22 ir 24 straipsniuose nurodytų pranešimų ir 42 straipsnyje nurodytų statistinių ataskaitų pristatymo, išsiuntimo, gavimo, vertimo, laikymo ir platinimo sąlygos supaprastinimo tikslais nustatomos pagal 4–8 dalyse nustatytą procedūrą.

3. XVI A ir XVI B prieduose nurodyta nomenklatūra ir pranešimuose esančios nuorodos į atskiras nomenklatūros pozicijas gali būti patikslintos pagal 4–8 dalyse nustatytą procedūrą.

4. Peržiūrėti priedai ir 1 bei 2 dalyse nurodytos sąlygos skelbiamos Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

5. Komisijai padeda Viešųjų sutarčių patariamasis komitetas, o peržiūrint X priedą – šios direktyvos 39 straipsnyje nurodytas Telekomunikacijų srities viešųjų pirkimų patariamasis komitetas.

6. Komisijos atstovas pateikia Komitetui sprendimų, kurių turi būti imtasi, projektą. Komitetas savo nuomonę dėl projekto pareiškia per tokį laiką, kurį gali nustatyti pirmininkas, atsižvelgdamas į klausimo skubumą, jei reikia – balsuojant.

7. Nuomonė įrašoma į protokolą. Be to, kiekviena valstybė narė turi teisę prašyti įrašyti į protokolą ir jos nuomonę.

8. Komisija kuo rimčiau atsižvelgia į Komiteto nuomonę. Ji informuoja Komitetą apie tai, kaip buvo atsižvelgta į jo nuomonę.

41 straipsnis

1. Perkančiosios organizacijos saugo atitinkamą informaciją apie kiekvieną sutartį. Šios informacijos turi pakakti tam, kad vėlesniame laikotarpyje jie galėtų pateisinti sprendimus, priimtus dėl:

a) rangovų, tiekėjų arba paslaugų teikėjų kvalifikacijos ir atrankos bei sutarčių sudarymo;

b) išimties iš Europos specifikacijų taikymo pagal 18 straipsnio 6 dalį;

c) procedūrų be išankstinio kvietimo dalyvauti konkurse pagal 21 straipsnio 2 dalį naudojimo;

d) II, III ir IV dalių netaikymo pagal I dalyje numatytas išimtis.

2. Informacija saugoma mažiausiai keturis metus nuo sutarties sudarymo dienos taip, kad perkančiosios organizacijos galėtų per tą laikotarpį pateikti Komisijai, jai paprašius, reikalingą informaciją.

42 straipsnis

1. Pagal priemones, nustatytinas vadovaujantis 40 straipsnio 4–8 dalyse nurodyta tvarka, valstybės narės užtikrina, kad Komisija kiekvienais metais gautų statistinę ataskaitą, suskirstytą pagal valstybes nares ir kiekvieną I–X prieduose numatytą veiklos kategoriją, apie bendrą sutarčių, sudarytų žemiau 14 straipsnyje nurodytos žemutinės ribos, vertę, kurioms, jei jų vertė nebūtų žemesnė už ribinę, būtų taikomos šios direktyvos nuostatos.

2. Šios priemonės nustatomos pagal 40 straipsnyje nurodytą procedūrą, užtikrinant, kad:

a) dėl administracinio supaprastinimo mažesnės vertės sutartys gali būti išskirtos, su sąlyga, kad tai nepakenks statistikos naudingumui;

b) bus laikomasi pateiktos informacijos konfidencialumo.

43 straipsnis

Direktyvos 77/62/EEB 2 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

"2. Ši direktyva netaikoma:

a Ši direktyva net sutartims, sudarytoms tokiose srityse, kurios yra nurodytos 1990 m. rugsėjo 17 d. Tarybos direktyvos 90/531/EEB dėl subjektų, veikiančių vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos [17] 2, 7, 8 ir 9 straipsniuose, arba atitinkančioms minėtos direktyvos 6 straipsnio 2 dalies sąlygas;

b) prekių pirkimams, kurie yra paskelbti slaptais arba kai jų pristatymui pagal atitinkamoje valstybėje narėje galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus privalo būti imtasi specialių saugumo priemonių, arba kai to reikalauja tos valstybės pagrindinių saugumo interesų apsauga. [18]

44 straipsnis

Ne vėliau kaip po ketverių metų nuo šios direktyvos taikymo pradžios, Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su Viešųjų pirkimų patariamuoju komitetu, peržiūri šios direktyvos taikymo pobūdį ir jos taikymo sritį, ir, jeigu reikia, pateikia pasiūlymus dėl jos pakeitimo, atsižvelgdama į pažangą, ypač susijusią su sutarčių atvėrimu konkurencijai bei į konkurencijos lygį. Dėl subjektų, vykdančių 2 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytą veiklą, Komisija veikia glaudžiai bendradarbiaudama su Telekomunikacijų srities viešųjų pirkimų patariamuoju komitetu.

45 straipsnis

1. Valstybės narės patvirtina priemones, kurios, įsigaliojusios iki 1994 m. liepos 1 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

2. Vis dėlto, Ispanijos Karalystė gali numatyti, kad 1 dalyje numatytos priemonės būtų taikomos tiktai nuo 1997 m. sausio 1 d., o Graikijos Respublika ir Portugalijos Respublika gali numatyti, kad 1 dalyje nurodytos priemonės būtų taikomos tiktai nuo 1998 m. sausio 1 d.

3. Direktyva 90/531/EEB nustoja galioti nuo tos dienos, kai valstybės narės pradės taikyti šią direktyvą, tačiau tai nepažeidžia valstybių narių įsipareigojimų dėl galutinių terminų, nustatytų tos direktyvos 37 straipsnyje.

4. Nuorodos į Direktyvą 90/531/EEB yra suprantamos kaip nuorodos į šią direktyvą.

46 straipsnis

Valstybės narės, tvirtindamos 45 straipsnyje nurodytas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

47 straipsnis

Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

48 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Liuksemburge, 1993 m birželio 14 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. Trøjborg

[1] OL C 337, 1991 12 31, p. 1.

[2] OL C 176, 1992 7 13, p. 136 irOL C 150, 1993 5 31.

[3] OL C 106, 1992 4 27, p. 6.

[4] OL L 185, 1971 8 16, p. 5. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 89/440/EEB (OL L 210, 1989 7 21, p. 1).

[5] OL L 13, 1977 1 15, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 88/295/EEB (OL L 127, 1988 5 20, p. 1).

[6] OL L 374, 1987 12 31, p. 1.

[7] OL L 374, 1987 12 31, p. 9.

[8] OL L 374, 1987 12 31, p. 12.

[9] OL L 374, 1987 12 31, p. 19.

[10] OL L 193, 1983 7 18, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 90/605/EEB (OL L 317, 1990 11 16, p. 60).

[11] OL L 40, 1989 2 11, p. 12.

[12] OL L 209, 1992 7 24, p. 1.

[13] OL L 185, 1971 8 16, p. 15. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 77/63/EEB (OL L 13, 1977 1 15, p. 15).

[14] OL L 217, 1986 8 5, p. 21.

[15] OL L 36, 1987 2 7, p. 31.

[16] OL L 148, 1968 6 28, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) 3860/87 (OL L 363, 1987 12 23, p. 30).

[17] OL L 297, 1990 10 29, p. 1.

[18] OL L 297, 1990 10 29, p. 1."

--------------------------------------------------

PRIEDŲ SĄRAŠAS

I PRIEDAS | Geriamo vandens gamyba, transportavimas arba paskirstymas… | 216 |

II PRIEDAS | Elektros gamyba, perdavimas arba paskirstymas… | 219 |

III PRIEDAS | Dujų arba šilumos energijos tiekimas arba paskirstymas … | 221 |

IV PRIEDAS | Naftos arba dujų paieška ir gavyba … | 223 |

V PRIEDAS | Akmens anglies arba kitokio kietojo kuro paieškos ir gavyba … | 225 |

VI PRIEDAS | Perkančiosios organizacijos geležinkelio paslaugų srityje … | 227 |

VII PRIEDAS | Perkančiosios organizacijos miestų geležinkelių, tramvajų, troleibusų arba autobusų paslaugų teikimo srityse … | 229 |

VIII PRIEDAS | Perkančiosios organizacijos oro uostų pajėgumų naudojimo srityje … | 232 |

IX PRIEDAS | Perkančiosios organizacijos jūrų arba vidaus vandenų uostų, arba kitokių terminalų pajėgumų srityje … | 234 |

X PRIEDAS | Telekomunikacijų tinklų eksploatavimas arba telekomunikacijų paslaugų teikimas … | 236 |

XI PRIEDAS | Profesinės veiklos rūšių, nurodytų Europos Bendrijų bendrajame pramoniniame ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje, sąrašas … | 238 |

XII PRIEDAS | A.Atviras konkursas … | 239 |

B.Ribotas konkursas … | 241 |

C.Derybos … | 242 |

XIII PRIEDAS | Pranešimas apie taikomą kvalifikacijos įvertinimo sistemą… | 243 |

XIV PRIEDAS | Reguliarus informacinis pranešimas: | |

A.Prekių pirkimo sutartims… | 244 |

B.Darbų pirkimo sutartims… | 244 |

C.Paslaugų pirkimo sutartims… | 244 |

XV PRIEDAS | Pranešimas apie sudarytas sutartis … | 245 |

I.Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje skelbiama informacija … | 245 |

II.Neskelbtina informacija … | 245 |

XVI A PRIEDAS | Paslaugos, minimos 15 straipsnyje … | 246 |

XVI B PRIEDAS | Paslaugos, minimos 16 straipsnyje … | 247 |

XVII PRIEDAS | Projekto konkurso pranešimai … | 248 |

XVIII PRIEDAS | Projekto konkurso rezultatai… | 249 |

--------------------------------------------------