Tarybos direktyva 93/34/EEB

1993 m. birželio 14 d.

dėl įstatymais numatyto dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių ženklinimo

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 100a straipsnį,

atsižvelgdama į 1992 m. birželio 30 d. Tarybos direktyvą 92/61/EEB dėl dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo [1],

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [2],

bendradarbiaudama su Europos Parlamentu [3],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [4],

kadangi vidaus rinką sudaro vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas; kadangi dėl to turėtų būti patvirtintos būtinos priemonės;

kadangi, siekiant įstatymais numatyto dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių ženklinimo, kiekvienoje valstybėje narėje dviratės ir triratės motorinės transporto priemonės turi atitikti tam tikras privalomose nuostatose nustatytas technines charakteristikas, kurios įvairiose valstybėse narėse yra skirtingos; kadangi dėl jų skirtumų šios nuostatos trukdo prekybai Bendrijoje;

kadangi šias vidaus rinkos kūrimo ir veikimo kliūtis galima pašalinti, jei visos valstybės narės vietoje nacionalinių taisyklių pradės taikyti vienodus reikalavimus;

kadangi būtina parengti įstatymais numatyto dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių ženklinimo suderintus reikalavimus, kad būtų sudaryta galimybė kiekvienam šių transporto priemonių tipui taikyti Direktyvoje 92/61/EEB numatytą tipo patvirtinimo ir sudėtinių dalių tipo patvirtinimo tvarką;

kadangi, atsižvelgiant į siūlomo minėtame sektoriuje veiksmo mastą arba poveikį, šioje direktyvoje numatytos Bendrijos priemonės yra būtinos, iš tiesų esminės iškeltam tikslui pasiekti, t. y. nustatyti transporto priemonių Bendrijos tipo patvirtinimą; kadangi valstybės narės individualiai negali tinkamai šio tikslo pasiekti;

kadangi ši dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių įstatymais numatytą ženklinimą reglamentuojanti direktyva nedraudžia valstybėms narėms palikti galioti konkrečias nediskriminuojančias privalomas nuostatas, reikalingas kelių eismo taisyklėms taikyti, jei šie konkretūs reikalavimai yra susiję su šių transporto priemonių naudojimu ir nenumato kokių nors jų konstrukcijos pakeitimų, galinčių sukliudyti atlikti šios transporto priemonės tipo Bendrijos tipo patvirtinimą,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Ši direktyva ir jos priedai taikomi visų tipų transporto priemonių, kaip apibrėžta Direktyvos 92/61/EEB 1 straipsnyje, įstatymais numatytam ženklinimui.

2 straipsnis

Dviračių ar triračių motorinių transporto priemonių įstatymais numatyto ženklinimo sudėtinių dalių tipo patvirtinimo tvarka bei laisvo šių transporto priemonių judėjimo sąlygos nustatytos Direktyvos 92/61/EEB II ir III skyriuose.

3 straipsnis

Siekiant suderinti priedų reikalavimus su technikos pažanga, visi būtini pakeitimai priimami Direktyvos 70/156/EEB [5] 13 straipsnyje nustatyta tvarka.

4 straipsnis

1. Valstybės narės patvirtina ir paskelbia nuostatas, kurios, įsigaliojusios ne vėliau kaip 1994 m. gruodžio 14 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

Nuo pirmoje pastraipoje minėtos dienos valstybės narės negali drausti pradėti eksploatuoti šios direktyvos reikalavimus atitinkančias transporto priemones dėl priežasčių, susijusių su įstatymais numatytu ženklinimu.

Pirmojoje pastraipoje minėtas nuostatas jos pradės taikyti nuo 1995 m. birželio 14 d.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

5 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Liuksemburge, 1993 m. birželio 14 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. Trøjborg

[1] OL L 225, 1992 8 10, p. 72.

[2] OL C 293, 1992 11 9, p. 43.

[3] OL C 337, 1992 12 21, p. 103 irOL C 176, 1993 6 28.

[4] OL C 73, 1993 3 15, p. 22.

[5] OL L 42, 1970 2 23, p. 1 . Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 92/53/EEB (OL L 225, 1992 8 10, p. 1).

--------------------------------------------------

PRIEDAS

DVIRAČIŲ IR TRIRAČIŲ MOTORINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ ĮSTATYMAIS NUMATYTO ŽENKLINIMO REIKALAVIMAI

1. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1. Visos transporto priemonės turi turėti toliau nurodytą lentelę ir ženklinimą. Ta lentelę ir ženklinimą turi tvirtinti gamintojas arba jo įgaliotas atstovas.

2. GAMYKLINĖ LENTELĖ

2.1. Gamyklinė lentelė, kurios pavyzdys pateiktas I priede, turi būti gerai pritvirtinta ir lengvai prieinamoje vietoje. Lentelė tvirtinama prie dalies, kurios transporto priemonės eksploatacijos metu paprastai keisti nereikia; lentelė turi būti lengvai įskaitoma ir pateikianti informaciją, kurios negalima nutrinti, šia eilės tvarka:

2.1.1. gamintojo pavadinimas;

2.1.2. tipo patvirtinimo žymuo, kaip nurodyta 1992 m. birželio 30 d. Tarybos direktyvos 92/61/EEB dėl dviračių arba triračių motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo 8 straipsnyje;

2.1.3. transporto priemonės identifikavimo numeris (VIN);

2.1.4. pastovaus garso lygis:… dB (A)… aps./min.

2.2. Įstatymais numatyto ženklinimo sudėtinės dalies tipo patvirtinimo sertifikate nenurodomas 2.1.2 skirsnyje minėtas tipo patvirtinimo žymuo bei 2.1.4 skirsnyje minėtas pastovaus garso lygis ir apsisukimų skaičius per minutę. Tačiau ši informacija turi būti nurodyta ant visų transporto priemonių, pagamintų laikantis patvirtinto tipo reikalavimų.

2.3. Po aiškiai apibrėžtu stačiakampiu, kuriame surašyta tik 2.1.1-2.1.4 skirsniuose nurodyta informacija, arba šalia to stačiakampio (žr. 1 priedėlį) gamintojas gali nurodyti papildomą informaciją.

3. TRANSPORTO PRIEMONĖS IDENTIFIKAVIMO NUMERIS

Transporto priemonės identifikavimo numeris sudarytas iš struktūrizuoto ženklų derinio, kurį transporto priemonei suteikia gamintojas. Šiuo deriniu siekiama 30 metų užtikrinti galimybę vienareikšmiškai identifikuoti transporto priemonę, naudojant vien tik gamintojo informaciją (t. y. be jokios būtinybės ieškoti bet kurios kitos informacijos). Identifikavimo numeriui keliami šie reikalavimai:

3.1. transporto priemonės identifikavimo numeris turi būti nurodytas gamyklinėje lentelėje. Numeris turi būti iškaltas arba įspaustas taip, kad jis nenusitrintų ir nepasikeistų, užrašant ant važiuoklės arba rėmo lengvai prieinamoje vietoje dešinėje transporto priemonės pusėje;

3.1.1. transporto priemonės identifikavimo numeris turi būti sudarytas iš trijų toliau nurodytų dalių:

3.1.1.1. pirmoji dalis yra transporto priemonės gamintojui suteiktas kodas, kuris leidžia tą gamintoją identifikuoti. Kodą sudaro trys žymos (raidės arba skaičiai), kuriuos suteikia šalies, kurioje gamintojas turi registruotą adresą, kompetentinga institucija pagal tarptautinės agentūros, veikiančios Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) leidimu, praktiką. Pirmasis žymuo nurodo geografinę zoną, antrasis - toje geografinėje zonoje esančią šalį, o trečiasis - konkretų gamintoją. Jei gamintojas pagamina mažiau kaip 500 transporto priemonių per metus, trečia žyma visada turi būti 9. Konkrečiam gamintojui identifikuoti minėtoji institucija suteikia trečiąjį, ketvirtąjį ir penktąjį trečiosios kodo dalies ženklą;

3.1.1.2. antrąją dalį sudaro šeši ženklai (raidės arba skaičiai), kuriais apibūdinamos bendros transporto priemonės charakteristikos (tipas, variantas ir versija); kiekvieną charakteristiką gali žymėti du ženklai. Jei gamintojas nepanaudoja vieno arba daugiau tų ženklų, į tuščias vietas jis pasirinktinai įrašo raides abėcėlės tvarka arba skaičius iš eilės;

3.1.1.3. trečiąją dalį sudaro aštuoni ženklai, keturi paskutinieji būtinai turi būti skaičiai, o su kitomis dviem dalimis, turi leisti aiškiai identifikuoti transporto priemonę. Vietoje nepanaudotų ženklų įrašomas 0, kad bendras ženklų skaičius atitiktų reikalavimus;

3.1.2. visais atvejais, kai tai yra įmanoma, transporto priemonės identifikavimo numeris turi tilpti į vieną eilutę. Išimties tvarka ir dėl techninių priežasčių jis gali užimti dvi eilutes. Tokiais atvejais tarp trijų dalių neturi būti tarpų;

kiekvienos eilutės pradžia ir pabaiga turi būti pažymėta simboliu, kuris nėra nei arabiškas skaitmuo, nei didžioji lotynų raidyno raidė, ir kurio negalima supainioti su kokiu nors iš šių ženklų. Išimtis gali būti taikoma tada, kai gamyklinėje lentelėje šis numeris pateikiamas vienoje eilutėje. Taip pat leidžiama įterpti minėtą simbolį į eilutę tarp trijų kodo dalių (skirsnis 3.1.1);

Tarp ženklų neturi būti tarpų.

4. ŽENKLAI

4.1. Visiems 2 ir 3 skirsniuose nurodytiems ženklinimams naudojamos lotynų raidyno raidės arba arabiški skaitmenys. Jei 2.1.1, 2.1.3 ir 3 skirsniuose nurodytai informacijai žymėti naudojamos lotyniškos raidės, tai reikia naudoti didžiąsias lotyniško raidyno raides.

4.2. Transporto priemonės identifikavimo numeryje:

4.2.1. draudžiama naudoti raides I, O ir Q, taip pat brūkšnelius, žvaigždutes ir kitus specialius ženklus;

4.2.2. minimalus raidžių ir skaičių aukštis turi būti toks:

4.2.2.1. 4 mm, jei ženklai rašomi tiesiai ant važiuoklės arba rėmo, ar kitose transporto priemonės lygiavertėse dalyse;

4.2.2.2. 3 mm, jei ženklai rašomi į gamyklinę lentelę.

--------------------------------------------------