Tarybos Direktyva 93/16/EEB

1993 m. balandžio 5 d.

skirta padėti laisvam gydytojų judėjimui ir jų diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusiam pripažinimui

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 49 straipsnį, 57 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies pirmą bei trečią sakinius ir 66 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

bendradarbiaudama su Europos Parlamentu [1],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

kadangi 1975 m. birželio 16 d. Tarybos direktyva 75/362/EEB dėl diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią mediko kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo, įskaitant priemones, padedančias veiksmingai naudotis įsisteigimo teise ir laisve teikti paslaugas [3], ir 1975 m. birželio 16 d. Tarybos direktyva 75/363/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gydytojų veiklą, derinimo [4] buvo ne kartą ir iš esmės keistos; kadangi dėl to siekiant aiškumo ir racionalumo reikėtų parengti suvestinę šių direktyvų redakciją; kadangi, be to, sujungiant šias direktyvas į bendrą dokumentą patartina į jį įtraukti ir 1986 m. rugsėjo 15 d. Tarybos direktyvą 86/457/EEB dėl specifinių bendrosios medicinos praktikos studijų [5];

kadangi pagal Sutartį pasibaigus pereinamajam laikotarpiui draudžiama bet kokia diskriminacija dėl pilietybės įsisteigiant ir teikiant paslaugas; kadangi šiuo pilietybe pagrįsto požiūrio principu visų pirma remiamasi išduodant leidimą verstis gydytojo praktika, taip pat registruojantis profesinėse organizacijose arba organuose ar tampant jų nariu;

kadangi vis dėlto reikėtų priimti tam tikras nuostatas, kurios padėtų gydytojams veiksmingai naudotis įsisteigimo teise ir laisve teikti paslaugas;

kadangi pagal Sutartį reikalaujama, kad valstybės narės neteiktų jokios pagalbos, galinčios iškreipti įsisteigimo sąlygas;

kadangi Sutarties 57 straipsnio 1 dalyje numatyta leisti direktyvas dėl diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialias kvalifikacijas patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo; kadangi šios direktyvos tikslas — pripažinti diplomus, pažymėjimus ir kitus oficialias kvalifikacijas patvirtinančius dokumentus, suteikiančius teisę pradėti ir vykdyti medicinos veiklą bei pripažinti specialistų diplomus, pažymėjimus ir kitus oficialias kvalifikacijas patvirtinančius dokumentus;

kadangi rengiant specialistus turėtų būti abipusiai pripažįstama studijų metu įgyta kvalifikacija, kuri, nors ir nebūdama vienintelė sąlyga specialistui pradėti tam tikrą veiklą, vis tiek suteikia jam teisę vadintis specialistu;

kadangi dėl valstybių narių teisės aktų raidos prireikė tam tikrų techninio pobūdžio pakeitimų, būtinų, kad pirmiausia būtų atsižvelgta į pasikeitusius šių profesijų diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialias kvalifikacijas patvirtinančių dokumentų arba tam tikrų medicinos srities profesinių kvalifikacijų pavadinimus, taip pat į atsiradusias tam tikras naujas medicinos srities profesines kvalifikacijas arba išnykusias tam tikras buvusias profesines kvalifikacijas, kurios buvo praktikuojamos kai kuriose valstybėse narėse;

kadangi reikėtų numatyti priemones, susijusias su įgytomis teisėmis abipusiai pripažinti valstybės narės išduotus diplomus, pažymėjimus ir kitus oficialią mediko kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus ir pripažįstančias studijas, pradėtas iki šios direktyvos įgyvendinimo pradžios;

kadangi direktyva dėl abipusio diplomų pripažinimo nebūtinai reiškia, jog tokiuose diplomuose įrašyta kvalifikacija yra lygiavertė, turint oficialų mokslo pažymėjimą naudotis jame nurodytomis kvalifikacijomis turėtų būti leidžiama tik kilmės valstybės narės arba valstybės narės, iš kurios yra atvykęs užsienio pilietis, kalba;

kadangi siekdamos palengvinti nacionalinėms valdžios institucijoms šios direktyvos taikymą, valstybės narės gali numatyti, kad be oficialių mokslo pažymėjimų asmuo, kuris tenkina šioje direktyvoje numatytus studijų reikalavimus, turėtų pateikti kilmės šalies arba šalies, iš kurios jis yra atvykęs, kompetentingų institucijų išduotą pažymėjimą, nurodantį, kad šiems mokslo pažymėjimams yra taikoma ši direktyva;

kadangi ši direktyva neturi įtakos valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, draudžiančioms bendrovėms arba firmoms verstis medicinos praktika arba tokiai praktikai nustatančioms tam tikras sąlygas;

kadangi, teikiant paslaugas, reikalavimas registruotis profesinėse organizacijose ar organuose arba tapti jų nariais dėl stacionaraus ir nuolatinio priimančiojoje šalyje vykdomos veiklos pobūdžio neabejotinai taptų kliūtimi asmeniui, norinčiam teikti paslaugas, būtent dėl jo veiklos trumpalaikiškumo; kadangi dėl to šis reikalavimas turėtų būti panaikintas; kadangi vis dėlto tokiu atveju turėtų būti garantuojama profesinės drausmės kontrolė, už kurią ir atsako šios profesinės organizacijos ar organai; kadangi šiuo tikslu ji turėtų būti garantuota; kadangi šiuo tikslu remiantis Sutarties 62 straipsniu reikėtų numatyti, kad toks asmuo gali būti paprašytas pateikti priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai duomenis apie teikiamas paslaugas;

kadangi, atsižvelgiant į reikalavimus, susijusius su geru vardu ir gera reputacija, reikėtų aiškiai atskirti reikalavimus, kurie turi būti tenkinami pirmąsyk pradedant profesinę veiklą ir kurie turi būti tenkinami verčiantis šia veikla;

kadangi siekiant abipusio specializuotų medicinos sričių diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialias kvalifikacijas patvirtinančių dokumentų pripažinimo ir siekiant Bendrijoje sudaryti vienodas sąlygas visiems tos profesijos atstovams, kurie yra valstybių narių piliečiai, reikėtų paderinti reikalavimus, keliamus specializuotos medicinos studijoms; kadangi šiuo tikslu reikėtų nustatyti tam tikrus būtiniausius kriterijus dėl teisės pradėti specializuotas studijas, dėl minimalaus studijų laikotarpio, mokymo metodo ir studijų vietos bei dėl taikomos priežiūros; kadangi šie kriterijai taikomi tik toms specialybėms, kurios yra bendros visoms valstybėms narėms arba dviem ar daugiau valstybių narių;

kadangi šios veiklos vykdymo sąlygų, kaip numatyta šioje direktyvoje, derinimas gali apimti ir tolesnį derinimą;

kadangi šiuo metu beveik visame pasaulyje pripažįstama, jog bendrosios medicinos praktikos gydytojui reikalingos specifinės studijos, kad jis galėtų geriau atlikti savo pareigas; kadangi jo pareigos, kurios ypač priklauso nuo gydytojo asmeninių žinių apie savo pacientų aplinką, yra ne tik teikti reikiamą medicininį gydymą, bet ir patarti ligos prevencijos ir bendrosios pacientų sveikatos klausimais;

kadangi specifinių bendrosios medicinos praktikos studijų poreikis atsirado pirmiausia dėl medicinos mokslo raidos, kuri padidino atotrūkį tarp medicinos tyrimų ir, viena vertus, mokymo bei, kita vertus, tarp bendrosios medicinos praktikos, todėl pagal esamą valstybių narių pagrindinių medicinos studijų sistemą nebeįmanoma pakankamai išmokyti svarbių bendrosios medicinos praktikos aspektų;

kadangi pripažįstama, kad bendrosios praktikos gydytojų patobulintos specifinės studijos bus naudingos ne tik pacientams, bet prisidės prie sveikatos priežiūros gerinimo, pirmiausia išplės galimybes rinktis specialistus konsultacijoms, naudotis laboratorijomis ir kitomis ypač specializuotos paskirties įstaigomis bei įranga;

kadangi patobulintos bendrosios medicinos praktikos studijos padidins bendrosios praktikos gydytojo prestižą;

kadangi, nors ši padėtis atrodo negrįžtama, įvairiose valstybėse narėse ji plėtojasi skirtingai; kadangi reikėtų užtikrinti, kad nuosekliais etapais, tačiau pernelyg neskatinant įvairios kryptys susilietų, kad kiekvienas bendrosios praktikos gydytojas baigtų atitinkamas studijas ir galėtų patenkinti konkrečius bendrosios medicinos praktikos reikalavimus;

kadangi siekiant užtikrinti laipsnišką šios reformos diegimą pradiniame etape visose valstybėse narės reikėtų pradėti specifines bendrosios medicinos praktikos studijas, kurios tenkintų būtiniausius kokybės ir kiekybės reikalavimus bei papildytų minimalias pagrindines studijas, kurias gydytojas turi baigti pagal šią direktyvą; kadangi visiškai nesvarbu, ar šios bendrosios medicinos praktikos studijos yra baigiamos kaip nacionalinių pagrindinių medicinos studijų dalis, ar atskirai; kadangi antrajame etape reikėtų numatyti, kad bendroji medicinos praktika pagal socialinės apsaugos sistemą būtų užbaigiama bendrosios medicinos praktikos specifinėmis studijomis; kadangi vėliau atitinkamai reikėtų pateikti tolesnius pasiūlymus dėl reformos baigimo;

kadangi šia direktyva neturi įtakos valstybių narių teisei kurti savo nacionalinės apsaugos sistemas ir nustatyti veiklos rūšis, kurios turi būti vykdomos pagal tas sistemas;

kadangi pagal šią direktyvą derinamos būtiniausios sąlygos, pagal kurias išduodami diplomai, pažymėjimai arba kiti oficialias kvalifikacijas patvirtinantys dokumentai, liudijantys specifinių bendrosios medicinos studijų baigimą, leis valstybėms narėms abipusiai pripažinti tokius diplomus, pažymėjimus ir kitus oficialias kvalifikacijas patvirtinančius dokumentus;

kadangi pagal šią direktyvą priimančioji valstybė narė negali reikalauti, kad gydytojai, turintys kitoje valstybėje narėje gautą ir pagal šią direktyvą pripažintą diplomą, baigtų papildomas studijas, kad galėtų dirbti pagal jos socialinės apsaugos sistemą, net jei tokias studijas turi baigti jos pačios teritorijoje išduotų mediko diplomų turėtojai; kadangi ši direktyvos nuostata toliau bus taikoma bendrosios medicinos praktikai pagal socialinės apsaugos sistemą iki 1995 sausio 1 d., o nuo šios dienos pagal šią direktyvą visos valstybės narės turės reikalauti, kad bendrąja medicinos praktika jų socialinės apsaugos sistemoje būtų verčiamasi tik baigus specifines bendrosios medicinos studijas; kadangi gydytojai, pradėję savo praktiką iki tos dienos, pagal šią direktyvą įgyja teisę verstis bendrąja medicinos praktika priimančiosios šalies nacionalinės apsaugos sistemoje, net jei jie nėra baigę specifinių bendrosios medicinos studijų;

kadangi šioje direktyvoje numatytas gydytojų profesinio mokymo derinimas, o mokymo atžvilgiu daugelis valstybių narių šiuo metu neskiria pagal darbo sutartį ir savarankiškai dirbančių gydytojų; kadangi taisyklės, susijusios su geru vardu ar gera reputacija, profesine drausme ar naudojimusi profesine kvalifikacija, yra arba gali būti taikomos, atsižvelgiant į atskiras valstybes nares, tiek samdomiems, tiek savarankiškai dirbantiems asmenims; kadangi visose valstybėse narėse gydytojų veikla galima verstis tik turint mediko diplomą, pažymėjimą arba kitą oficialią kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą; kadangi tokia veikla verčiasi tiek pagal darbo sutartį, tiek savarankiškai dirbantys asmenys arba asmenys, kurie karjeros metu dirba ir pagal darbo sutartį, ir savarankiškai; kadangi, siekiant kuo labiau skatinti laisvą tokių specialistų judėjimą Bendrijoje, būtina šią direktyvą taikyti ir pagal darbo sutartį dirbantiems gydytojams;

kadangi ši direktyva neturi įtakoti valstybių narių įsipareigojimo dėl perkėlimo į nacionalinę teisę terminų, išdėstytų III priedo B dalyje,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

TAIKYMO SRITIS

1 straipsnis

Ši direktyva skirta pagal darbo sutartį ir savarankiškai dirbantiems gydytojams, kurie yra valstybių narių piliečiai.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

DIPLOMŲ, PAŽYMĖJIMŲ IR KITŲ OFICIALIĄ KVALIFIKACIJĄ MEDICINOS SRITYJE PATVIRTINANČIŲ DOKUMENTŲ ABIPUSIS PRIPAŽINIMAS

I SKYRIUS

DIPLOMAI, PAŽYMĖJIMAI IR KITI OFICIALIĄ KVALIFIKACIJĄ MEDICINOS SRITYJE PATVIRTINANTYS DOKUMENTAI

2 straipsnis

Visos valstybės narės pripažįsta diplomus, pažymėjimus ir kitus oficialias kvalifikacijas patvirtinančius dokumentus, kuriuos valstybės narės piliečiams išduoda kitos valstybės narės pagal 23 straipsnį ir kurie išvardyti 3 straipsnyje, savo teritorijoje turintiems šias kvalifikacijas suteikdamos tokią pat teisę pradėti ir vykdyti gydytojo veiklą, kokia yra suteikiama turintiems pačios valstybės narės suteiktas kvalifikacijas.

3 straipsnis

2 straipsnyje minimi diplomai, pažymėjimai ir kiti oficialias kvalifikacijas patvirtinantys dokumentai yra šie:

a) Belgijoje:

(medicinos, chirurgijos ir ginekologijos gydytojo kurio reikalaujama pagal įstatymus), kurį išduoda universiteto medicinos fakultetai, Vyriausioji egzaminų komisija arba Valstybinio universiteto mokslo egzaminų komisija;

b) Danijoje:

"bevis for bestået lægevidenskabelig embedseksamen" (medicinos praktiko diplomas, kurio reikalaujama pagal įstatymus), kurį išduoda universiteto medicinos fakultetas ir "dokumentation for gennemført praktisk uddannelse" (praktinio mokymo pažymėjimas, kurį išduoda kompetentingos sveikatos apsaugos tarnybos);

c) Vokietijoje:

1. "Zeugnis über die ärztliche Staatsprüfung" (valstybinio medicinos egzamino pažymėjimas), kurį išduoda kompetentingos institucijos, "Zeugnis über die Vorbereitungszeit als Medizinalassistent" (pažymėjimas, liudijantis paruošiamųjų medicinos asistento studijų baigimą), kadangi pagal Vokietijos įstatymus vis dar būtina tam tikrą laiką mokytis ir baigti medicinos studijas);

2. "Zeugnis über die ärztliche Staatsprüfung" (valstybinio medicinos egzamino pažymėjimas), kurį kompetentingos institucijos išdavė po 1988 m. birželio 30 d., ir pažymėjimas, patvirtinantis, kad praktinio mokymo metu buvo atlikta medicinos praktika ("Arzt im Praktikum");

d) Graikijoje:

"Πτυχίο Ιατρικής" (medicinos laipsnis), kurį suteikia:

- universiteto medicinos fakultetas arba

- universiteto medicinos skyriaus medicinos mokslų fakultetas;

e) Ispanijoje:

"Título de Licenciado en Medicina y Cirugia" (universitetinis medicinos ir chirurgijos mokslų laipsnis), kurį suteikia Švietimo ir mokslo ministerija arba universiteto rektorius;

f) Prancūzijoje:

1. "diplôme d'État de docteur en médecine" (valstybinis gydytojo diplomas), kurį išduoda universiteto medicinos fakultetai, universiteto jungtinis medicinos ir farmacijos fakultetas arba universitetai);

2. "diplôme duniversité de docteur en médicine" (gydytojo universiteto diplomas), liudijantis, kad buvo baigtos tos pačios studijos, kurios būtinos valstybiniam gydytojo diplomui gauti;

g) Airijoje:

pagrindinė kvalifikacija, kuri Airijoje suteikiama išlaikius kvalifikacinį egzaminą, kurį rengia kompetentinga egzaminų įstaiga, ir tos pačios įstaigos išduotas pažymėjimas apie darbo patirtį, suteikiantis teisę registruotis ir tapti registruotu medicinos praktiku;

h) Italijoje:

"diploma di laurea in medicina e chirurgia" (medicinos ir chirurgijos diplomas), kurį išduoda universitetas, pateikiamas kartu su "diploma di abilitazione all'esercizio della medicina e chirurgia" (diplomas, suteikiantis teisę verstis medicinos ir chirurgijos praktika), kurį išduoda Valstybinė egzaminų komisija;

i) Liuksemburge:

"diplôme d'État de docteur en médecine, chirurgie et accouchements" (Valstybinis medicinos, chirurgijos ir ginekologijos gydytojo diplomas), kurį išduoda Valstybinė egzaminų komisija ir patvirtina Švietimo ministras, ir "certificat de stage" (praktinio mokymo pažymėjimas), patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro;

j) Nyderlanduose:

"universitair getuigschrift van arts" (gydytojo diplomas, kurį išduoda universitetas);

k) Portugalijoje:

"Carta de curso de licenciatura em medicina" (diplomas, patvirtinantis medicinos studijų baigimą), kurį išduoda universitetas, ir "Diploma comprovativo da conclusão do internato geral" (diplomas, patvirtinantis bendrosios internatūros baigimą), kurį išduoda kompetentingos Sveikatos ministerijos institucijos;

l) Jungtinėje Karalystėje:

pagrindinė kvalifikacija, kuri Jungtinėje Karalystėje suteikiama išlaikius kvalifikacinį egzaminą, kurį organizuoja kompetentinga egzaminų įstaiga, ir tos pačios įstaigos išduotas pažymėjimas apie darbo patirtį, suteikiantis teisę registruotis ir tapti registruotu medicinos praktiku.

II SKYRIUS

BENDRI VISOMS VALSTYBĖMS NARĖMS SPECIALIZUOTOS MEDICINOS DIPLOMAI, PAŽYMĖJIMAI IR KITI OFICIALIAS KVALIFIKACIJAS PATVIRTINANTYS DOKUMENTAI

4 straipsnis

Visos valstybės narės pripažįsta specializuotos medicinos diplomus, pažymėjimus ir kitus oficialias kvalifikacijas patvirtinančius dokumentus, kuriuos valstybių narių piliečiams išdavė kitos valstybės narės pagal 24, 25, 26 ir 29 straipsnius ir kurie išvardyti 5 straipsnyje, savo teritorijoje turintiems šias kvalifikacijas suteikdamos tokią pat teisę pradėti ir vykdyti gydytojo veiklą, kokia yra suteikiama turintiems pačios valstybės narės suteiktas kvalifikacijas.

5 straipsnis

1. 4 straipsnyje minimi specializuotų studijų diplomai, pažymėjimai ir kiti oficialias kvalifikacijas patvirtinantys dokumentai yra tie, kuriuos išduoda kompetentingos institucijos arba įstaigos, išvardytos 2 dalyje, kuriuose įrašytos profesinės kvalifikacijos atitinka įvairiose valstybėse narėse pripažintas kvalifikacijas ir kurie yra išvardyti 3 dalyje.

2. Diplomai, pažymėjimai ir kiti oficialias kvalifikacijas patvirtinantys dokumentai, kuriuos išduoda 1 dalyje minimos kompetentingos institucijos arba organai, yra šie:

Belgijoje:

(oficialus dokumentas, patvirtinantis medicinos specialisto kvalifikaciją), kurį išduoda ministras, atsakingas už visuomenės sveikatą;

Danijoje:

"bevis for tilladelse til at betegne sig som speciallæge" (specialisto profesinės kvalifikacijos pažymėjimas), kurį išduoda kompetentingos sveikatos apsaugos institucijos;

Vokietijoje:

"Fachärztliche Anerkennung" (pripažintas medicinos specialisto pažymėjimas), išduotas "Landesärztekammer" (to lando Gydytojų rūmai);

Graikijoje:

"Ιατρικης Ειδικοτυτας" (profesinės kvalifikacijos pažymėjimas), kurį išduoda "Νομαρχίες" (prefektūros);

Ispanijoje:

"Título de Especialista" (profesinė specialisto kvalifikacija), kurią suteikia Švietimo ir mokslo ministerija;

Prancūzijoje:

- "certificat d'études spéciales de médecine" (specializuotų medicinos studijų pažymėjimas), kurį išduoda universiteto medicinos fakultetas, bendrieji medicinos ir farmacijos fakultetai arba universitetai,

- kvalifikuoto medicinos specialisto pažymėjimas, išrašytas Ordre des médecins tarybos,

- "certificat d'études spéciales de médecine" (specializuotų medicinos studijų pažymėjimas), kurį išduoda universiteto medicinos fakultetas, universiteto bendrieji medicinos ir farmacijos fakultetai arba lygiavertis pažymėjimas, išrašytas Švietimo ministro įsakymu,

- "diplôme d'études spécialisées de médecine délivré par les universités" (specializuotų medicinos studijų diplomas, kurį išduoda universitetas);

Airijoje:

gydytojo specialisto pažymėjimas, kurį išduoda kompetentinga institucija, šiam tikslui pripažinta Sveikatos ministro;

Italijoje:

"diploma di medico specialista, rilasciati dal rettore di una universita" (gydytojo specialisto diplomas, kurį išduoda universiteto rektorius);

Liuksemburge:

"certificat de médecin spécialiste" (gydytojo specialisto pažymėjimas), kurį, medikų kolegijai rekomendavus, išduoda Visuomenės sveikatos ministras;

Nyderlanduose:

- "Getuigschrift van erkenning en inschrijving in het Specialistenregister" (pažymėjimas apie pripažinimą ir registraciją Specialistų registre, kurį išduoda "Specialisten-Registratiecommissie (SRC)" (Specialistų registracijos komisija),

- "Getuigschrift van erkenning en inschrijving in het Register von Sociaal-Geneeskundigen" (pažymėjimas apie patvirtinimą ir registraciją, kurį išduoda "Sociaal-Geneeskundigen Registratie-Commissie (SGRC)" (Socialinės medicinos gydytojų registracijos taryba);

Portugalijoje:

"Grau de Assistente" (asistento laipsnis), kurį suteikia kompetentingos Sveikatos ministerijos institucijos, arba "Título de Especialista" (profesinė specialisto kvalifikacija), kurią suteikia medicinos praktikų profesinė asociacija;

Jungtinėje Karalystėje:

specialistų mokymo baigimo pažymėjimas, kurį išduoda šiam tikslui pripažinta kompetentinga institucija.

3. Šiuo metu valstybėse narėse naudojamasi šiais, atitinkamų specializuotų studijų suteikiamų profesinių kvalifikacijų, pavadinimais:

- anesteziologija:

Belgija: | anesthésiologieanesthesiolgie |

Danija: | anæsteasiologi |

Vokietija: | Anästhesiologie |

Graikija: | αναισθησιολογια |

Ispanija: | anestesiología y reanimaciõn |

Prancūzija: | anesthésiologie-réanimation chirurgicale |

Airija: | anaesthetics |

Italija: | anestesia e rianimazione |

Liuksemburgas: | anesthésie-réanimation |

Nyderlandai: | anesthesiologie |

Portugalija: | anestesiologia |

Jungtinė Karalystė: | anaesthetics, |

- bendroji chirurgija:

Belgija: | chirurgieheelkunde |

Danija: | kirurgi eller kirurgiske sygdomme |

Vokietija: | Chirurgie |

Graikija: | Χειρουργικη |

Ispanija: | cirugía general y del aparato digestivo |

Prancūzija: | chirurgie générale |

Airija: | general surgery |

Italija: | chirurgia generale |

Liuksemburgas: | chirurgie générale |

Nyderlandai: | heelkunde |

Portugalija: | cirurgia geral |

Jungtinė Karalystė: | general surgery, |

- neurochirurgija:

Belgija: | neurochirurgieneurochirurgie |

Danija: | neurokirurgi eller kirurgiske nervesygdomme |

Vokietija: | Neurochirurgie |

Graikija: | νευροχειρουργικη |

Ispanija: | neurocirugia |

Prancūzija: | neurochirurgie |

Airija: | neurological surgery |

Italija: | neurochirurgia |

Liuksemburgas: | neurochirurgie |

Nyderlandai: | neurochirurgie |

Portugalija: | neurocirurgia |

Jungtinė Karalystė: | neurological surgery, |

- akušerija ir ginekologija:

Belgija: | gynécologie-obstétriquegynecologie-verloskunde |

Danija: | gynækologi og obstetrik eller kvindesygdomme og fødselshjælp |

Vokietija: | Frauenheilkunde und Geburtshilfe |

Graikija: | μαιευτικη-γυναικολογια |

Ispanija: | obstetricia y ginecología |

Prancūzija: | gynécologie-obstétrique |

Airija: | obstetrics and gynaecology |

Italija: | ostetricia e ginecologia |

Liuksemburgas: | gynécologie-obstétrique |

Nyderlandai: | verloskunde en gynaecologie |

Portugalija: | ginecologia e obstetricia |

Jungtinė Karalystė: | obstetrics and gynaecology, |

- bendroji medicina (vidaus ligos):

Belgija: | médecine interneinwendige geneeskunde |

Danija: | intern medicin eller medicinske sygdomme |

Vokietija: | Innere Medizin |

Graikija: | παθολογια |

Ispanija: | medicina interna |

Prancūzija: | médecine interne |

Airija: | general (internal) medicine |

Italija: | medicina interna |

Liuksemburgas: | maladies internes |

Nyderlandai: | inwendige geneeskunde |

Portugalija: | medicina interna |

Jungtinė Karalystė: | general medicine, |

- oftalmologija:

Belgija: | ophtalmologieoftalmologie |

Danija: | oftalmologi eller øjensygdomme |

Vokietija: | Augenheilkunde |

Graikija: | οφθαλμολογια |

Ispanija: | oftalmología |

Prancūzija: | ophtalmologie |

Airija: | ophtalmology |

Italija: | oculistica |

Liuksemburgas: | ophtalmologie |

Nyderlandai: | oogheelkunde |

Portugalija: | oftalmologia |

Jungtinė Karalystė: | opthalmology, |

- otorinolaringologija:

Belgija: | oto-rhino-laryngologie/otorhinolaryngologie |

Danija: | oto-rhino-laryngologi eller øre-næse-halssygdomme |

Vokietija: | Hals-Nasen-Ohrenheilkunde |

Graikija: | ωτορινολαρυγγολογια |

Ispanija: | otorrinolaringología |

Prancūzija: | oto-rhino-laryngologie |

Airija: | otolaryngology |

Italija: | otorinolaringoiatria |

Liuksemburgas: | oto-rhino-laryngologie |

Nyderlandai: | keel-, neus- en oorheelkunde |

Portugalija: | otorrinolaringologia |

Jungtinė Karalystė: | otolaryngology, |

- pediatrija:

Belgija: | pédiatriekindergeneeskunde |

Danija: | pædiatri eller børnesygdomme |

Vokietija: | Kinderheilkunde |

Graikija: | παιδιατρικη |

Ispanija: | pediatría sus áreas específicas |

Prancūzija: | pédiatrie |

Airija: | paediatrics |

Italija: | pediatria |

Liuksemburgas: | pédiatrie |

Nyderlandai: | kindergeneeskunde |

Portugalija: | pediatria |

Jungtinė Karalystė: | paediatrics, |

- kvėpavimo organų ligos:

Belgija: | pneumologiepneumologie |

Danija: | medicinske lungesygdomme |

Vokietija: | Lungen- und Bronchialheilkunde |

Graikija: | φυματιολογια-πνευμονολογια |

Ispanija: | neumologia |

Prancūzija: | pneumologie |

Airija: | respiratory medicine |

Italija: | tisiologia e malattie dell'apparato respiratorio |

Liuksemburgas: | pneumo-phtisiologie |

Nyderlandai: | longziekten en tuberculose |

Portugalija: | pneumologia |

Jungtinė Karalystė: | respiratory medicine, |

- urologija:

Belgija: | urologieurologie |

Danija: | urologi eller urinvejenes kirurgiske sygdomme |

Vokietija: | Urologie |

Graikija: | ουρολογια |

Ispanija: | urología |

Prancūzija: | chirurgie urologique |

Airija: | urology |

Italija: | urologia |

Liuksemburgas: | urologie |

Nyderlandai: | urologie |

Portugalija: | urologia |

Jungtinė Karalystė: | urology; |

- ortopedija:

Belgija: | orthopédieorthopedie |

Danija: | ortopædisk kirurgi |

Vokietija: | Orthopädie |

Graikija: | ορθοπεδικη |

Ispanija: | traumatología y cirugía ortopédica |

Prancūzija: | chirurgie orthopédique et traumatologie |

Airija: | orthopaedic surgery |

Italija: | ortopedia e traumatologia |

Liuksemburgas: | orthopédie |

Nyderlandai: | orthopedie |

Portugalija: | ortopedia |

Jungtinė Karalystė: | orthopaedic surgery, |

- patologinė anatomija:

Belgija: | anatomie pathologiquepathologische anatomie |

Danija: | patologisk anatomi og histologi eller vævsundersøgelse |

Vokietija: | Pathologie |

Graikija: | παθολογικη ανατομικη |

Ispanija: | anatomía patológica |

Prancūzija: | anatomie et cytologie pathologique |

Airija: | morbid anatomy and histopathology |

Italija: | anatomia patologica |

Liuksemburgas: | anatomie pathologique |

Nyderlandai: | pathologische anatomie |

Portugalija: | anatomia patológica |

Jungtinė Karalystė: | morbid anatomy and histopathology; |

- neurologija:

Belgija: | neurologieneurologie |

Danija: | neuromedicin eller medicinske nervesygdomme |

Vokietija: | Neurologie |

Graikija: | νευρολογια |

Ispanija: | neurologia |

Prancūzija: | neurologie |

Airija: | neurology |

Italija: | neurologia |

Liuksemburgas: | neurologie |

Nyderlandai: | neurologie |

Portugalija: | neurologia |

Jungtinė Karalystė: | neurology, |

- psichiatrija:

Belgija: | psychiatriepsychiatrie |

Danija: | psykiatri |

Vokietija: | Psychiatrie |

Graikija: | ψυχιατρικη |

Ispanija: | psiquiatría |

Prancūzija: | psychiatrie |

Airija: | psychiatry |

Italija: | psichiatria |

Liuksemburgas: | psychiatrie |

Nyderlandai: | psychiatrie |

Portugalija: | psiquiatria |

Jungtinė Karalystė: | psychiatry. |

III SKYRIUS

DIPLOMAI, PAŽYMĖJIMAI IR KITI OFICIALIĄ KVALIFIKACIJĄ SPECIALIZUOTOS MEDICINOS SRITYJE PATVIRTINANTYS DOKUMENTAI, KURIUOS IŠDUODA DVI ARBA DAUGIAU VALSTYBIŲ NARIŲ

6 straipsnis

Visos valstybės narės, kurių įstatymuose arba kituose teisės aktuose yra šios srities nuostatos, pripažįsta specializuotos medicinos diplomus, pažymėjimus ir kitus profesinės kvalifikacijos pažymėjimus, kuriuos valstybių narių piliečiams išdavė kitos valstybės narės pagal 24, 25, 27 ir 29 straipsnius ir kuriuose įrašytos 7 straipsnyje išvardytos profesinės kvalifikacijos, savo teritorijoje turintiems šias kvalifikacijas suteikdamos tokią pat teisę pradėti ir vykdyti gydytojo veiklą, kokia yra suteikiama turintiems jų pačių suteiktas kvalifikacijas.

7 straipsnis

1. 6 straipsnyje minimi specializuotų studijų diplomai, pažymėjimai ir kiti oficialias kvalifikacijas patvirtinantysdokumentai yra tie, kuriuos išduoda kompetentingos institucijos arba organai, išvardyti 5 straipsnio 2 dalyje, kuriuose įrašytos profesinės kvalifikacijos atitinka šio straipsnio 2 dalyje pateiktus pavadinimus, atsižvelgiant į tas valstybes nares, kuriose mokoma tokių dalykų.

2. Šiuo metu valstybėse narėse naudojamasi šiais, atitinkamų specialistų studijų suteikiamų profesinių kvalifikacijų, pavadinimais:

- klinikinė biologija:

Belgija: | biologie cliniqueklinische biologie |

Ispanija: | análisis clínicos |

Prancūzija: | biologie médicale |

Italija: | patologia diagnostica di laboratorio |

Portugalija: | patologia clínica, |

- biologinė hematologija:

Danija: | klinisk blodtypeserologi |

Prancūzija: | hématologie |

Liuksemburgas: | hématologie biologique |

Portugalija: | hematologia clínica, |

- mikrobiologinė bakteriologija:

Danija: | klinisk mikrobiologi |

Vokietija: | Mikrobiologie und Infektionsepidemiologie |

Graikija: | μικροβιολογια |

Ispanija: | microbiología y parasitología |

Airija: | microbiology |

Italija: | microbiologia |

Liuksemburgas: | microbiologie |

Nyderlandai: | medische microbiologie |

Jungtinė Karalystė: | medical microbiology, |

- biochemija:

Danija: | klinisk kemi |

Ispanija: | bioquímica clínica |

Airija: | chemical pathology |

Liuksemburgas: | chimie biologique |

Nyderlandai: | klinische chemie |

Jungtinė Karalystė: | chemical pathology, |

- imunologija:

Ispanija: | inmunología |

Airija: | clinical immunology |

Jungtinė Karalystė: | immunology, |

- plastinė chirurgija:

Belgija: | chirurgie plastiqueplastische heelkunde |

Danija: | plastikkirurgi |

Graikija: | πλαστικη χειρουργικη |

Ispanija: | cirurgía plástica y reparadora |

Prancūzija: | chirurgie plastique, reconstructrice et esthétique |

Airija: | plastic surgery |

Italija: | chirurgia plastica |

Liuksemburgas: | chirurgie plastique |

Nyderlandai: | plastische chirurgie |

Portugalija: | cirurgia plástica e reconstrutiva |

Jungtinė Karalystė: | plastic surgery, |

- torakalinė chirurgija:

Belgija: | chirurgie thoraciqueheelkunde op de thorax |

Danija: | thoraxkirurgi eller brysthulens kirurgiske sygdomme |

Graikija: | χειρουργικη θωρακος |

Ispanija: | cirurgía torácica |

Prancūzija: | chirurgie thoracique et cardio-vasculaire |

Airija: | thoracic surgery |

Italija: | chirurgia toracica |

Liuksemburgas: | chirurgie thoracique |

Nyderlandai: | cardio-pulmonale chirurgie |

Portugalija: | cirurgia cárdio-torácica |

Jungtinė Karalystė: | thoracic surgery, |

- vaikų chirurgija:

Graikija: | χειρουργικη παιδων |

Ispanija: | cirurgía pediátrica |

Prancūzija: | chirurgie infantile |

Airija: | paediatric surgery |

Italija: | chirurgia pediatrica |

Liuksemburgas: | chirurgie pédiatrique |

Portugalija: | cirurgia pediátrica |

Jungtinė Karalystė: | paediatric surgery, |

- kraujagyslių chirurgija:

Belgija: | chirurgie des vaisseauxbloedvatenheelkunde |

Ispanija: | angiología y cirugía vascular |

Prancūzija: | chirurgie vasculaire |

Italija: | chirurgia vascolare |

Liuksemburgas: | chirurgie cardio-vasculaire |

Portugalija: | cirurgia vascular, |

- kardiologija:

Belgija: | cardiologiecardiologie |

Danija: | cardiologi eller hjerte-og-kredsløbssygdomme |

Graikija: | καρδιολογια |

Ispanija: | cardiología |

Prancūzija: | pathologie cardio-vasculaire |

Airija: | cardiology |

Italija: | cardiologia |

Liuksemburgas: | cardiologie et angiologie |

Nyderlandai: | cardiologie |

Portugalija: | cardiologia |

Jungtinė Karalystė: | cardio-vascular disease, |

- gastroenterologija:

Belgija: | gastro-entérologie/gastro-enterologie |

Danija: | medicinsk gastroenterologi eller medicinske mave-tarmsygdomme |

Graikija: | γαστρεντερολογια |

Ispanija: | aparato digestivo |

Prancūzija: | gastro-entérologie et hépatologie |

Airija: | gastro-enterology |

Italija: | malattie dell'apparato digerente, della nutrizione e del ricambio |

Liuksemburgas: | gastro-entérologie |

Nyderlandai: | gastro-enterologie |

Portugalija: | gastrenterologia |

Jungtinė Karalystė: | gastro-enterology, |

- reumatologija:

Belgija: | rhumatologiereumatologie |

Danija: | reumatologi |

Graikija: | πευματολογια |

Ispanija: | reumatología |

Prancūzija: | rhumatologie |

Airija: | rheumatology |

Italija: | reumatologia |

Liuksemburgas: | rhumatologie |

Nyderlandai: | reumatologie |

Portugalija: | reumatologia |

Jungtinė Karalystė: | rheumatology, |

- bendroji hematologija:

Graikija: | αιματολογια |

Ispanija: | hematología hemoterapia |

Airija: | haematology |

Italija: | ematologia |

Liuksemburgas: | hématologie |

Portugalija: | imuno-hemoterapia |

Jungtinė Karalystė: | haematology, |

- endokrinologija:

Graikija: | ενδοκρινολογια |

Ispanija: | endocrinología y nutrición |

Prancūzija: | endocrinologie — maladies |

Airija: | endocrinology and diabetes mellitus |

Italija: | endocrinologia |

Liuksemburgas: | endocrinologie, maladies du métabolisme et de la nutrition |

Portugalija: | endocrinologia-nutricão |

Jungtinė Karalystė: | endocrinology and diabetes mellitus, |

- fizinė medicina ir reabilitacija:

Belgija: | médecine physiquefysische geneeskunde |

Danija: | fysiurgi og rehabilitering |

Graikija: | φυσικη ιατρυκη και αποκατασταση |

Ispanija: | rehabilitación |

Prancūzija: | rééducation et réadaptation fonctionnelles |

Italija: | fisioterapia |

Nyderlandai: | revalidatie |

Liuksemburgas: | rééducation et réadaptation fonctionnelles |

Portugalija: | fisiatria, |

- stomatologija:

Ispanija: | estomatología |

Prancūzija: | stomatologie |

Italija: | odontostomatologia |

Liuksemburgas: | stomatologie |

Portugalija: | estomatologia, |

- neuropsichiatrija:

Belgija: | neuropsychiatrieneuropsychiatrie |

Vokietija: | Nervenheilkunde (Neurologie und Psychiatrie) |

Graikija: | νευρολογια — ψυχιατρική |

Prancūzija: | neuropsychiatrie |

Italija: | neuropsichiatria |

Liuksemburgas: | neuropsychiatrie |

Nyderlandai: | zenuw — en zielsziekten, |

- dermatovenerologija:

Belgija: | dermato-vénéréologiedermato-venereologie |

Danija: | dermato-venerologie eller hud- og kønssygdomme |

Vokietija: | Dermatologie und Venerologie |

Graikija: | Δερματολογια — αφροδισιολογία |

Ispanija: | dermatología médico-quirúrgica y venereología |

Prancūzija: | dermatologie et vénéréologie |

Italija: | dermatologia e venerologia |

Liuksemburgas: | dermato-vénéréologie |

Nyderlandai: | dermatologie en venerologie |

Portugalija: | dermatovenereologia, |

- dermatologija:

Airija: | dermatology |

Jungtinė Karalystė: | dermatology, |

- venerologija:

Airija: | venereology |

Jungtinė Karalystė: | venereology, |

- radiologija:

Vokietija: | Radiologie |

Graikija: | ακτινολογια — ραδιολογια |

Ispanija: | electrorradiología |

Prancūzija: | électro-radiologie |

Italija: | radiologia |

Liuksemburgas: | électroradiologie |

Nyderlandai: | radiologie |

Portugalija: | radiologia, |

- radiologinė diagnostika:

Belgija: | radiodiagnostic/röntgendiagnose |

Danija: | diagnostisk radiologi eller — röntgenundersøgelse |

Vokietija: | Radiologische Diagnostik |

Graikija: | ακτινοδιαγνωστικη |

Ispanija: | radiodiagnóstico |

Prancūzija: | radiodiagnostic et imagerie médicale |

Airija: | diagnostic radiology |

Liuksemburgas: | radiodiagnostic |

Nyderlandai: | radiodiagnostiek |

Portugalija: | radiodiagnóstico |

Jungtinė Karalystė: | diagnostic radiology, |

- radioterapija:

Belgija: | radio- et radiumthérapieradio- en radiumtherapie |

Danija: | terapeutisk radiologi eller strålebehandling |

Vokietija: | Strahlentherapie |

Graikija: | ακτινοδιαπευτικη |

Ispanija: | oncología radioterápica |

Prancūzija: | oncologie, option radiothérapie |

Airija: | radiotherapy |

Liuksemburgas: | radiothérapie |

Nyderlandai: | radiotherapie |

Portugalija: | radioterapia |

Jungtinė Karalystė: | radiotherapy, |

- tropinės ligos:

Danija: | tropemedicin |

Airija: | tropical medicine |

Italija: | medicina tropicale |

Portugalija: | medicina tropical |

Jungtinė Karalystė: | tropical medicine, |

- vaikų psichiatrija:

Danija: | børnepsykiatri |

Vokietija: | Kinder- und Jugendpsychiatrie |

Graikija: | παιδοψυχιατρικη |

Prancūzija: | pédo-psychiatrie |

Airija: | child and adolescent psychiatry |

Italija: | neuropsichiatria infantile |

Liuksemburgas: | psychiatrie infantile |

Portugalija: | pedopsiquiatria |

Jungtinė Karalystė: | child and adolescent psychiatry, |

- geriatrija:

Ispanija: | geriatría |

Airija: | geriatrics |

Nyderlandai: | klinische geriatrie |

Jungtinė Karalystė: | geriatrics, |

- inkstų ligos:

Danija: | nefrologi eller medicinske nyresygdomme |

Graikija: | νεφρολογια |

Ispanija: | nefrología |

Prancūzija: | néphrologie |

Airija: | nephrology |

Italija: | nefrologia |

Liuksemburgas: | néphrologie |

Portugalija: | nefrologia |

Jungtinė Karalystė: | renal disease, |

- užkrečiamosios (infekcinės) ligos:

Airija: | communicable diseases |

Italija: | malattie infettive |

Jungtinė Karalystė: | communicable diseases, |

- socialinė medicina:

Prancūzija: | santé publique et médecine sociale |

Airija: | community medicine |

Jungtinė Karalystė: | community medicine, |

- farmakologija:

Vokietija: | Pharmakologie |

Ispanija: | farmacología clínica |

Airija: | clinical pharmacology and therapeutics |

Jungtinė Karalystė: | clinical pharmacology and therapeutics, |

- profesinė medicina:

Danija: | samfundsmedicin/arbejdsmedicin |

Vokietija: | Arbeitsmedizin |

Graikija: | ιατρικη της εργασιας |

Prancūzija: | médecine du travail |

Italija: | medicina del lavoro |

Airija: | occupational medicine |

Nyderlandai: | arbeids- en bedrijfsgeneeskunde |

Portugalija: | medicina do trabalho |

Jungtinė Karalystė: | occupational medicine, |

- alergologija:

Graikija: | αλλεργιολογια |

Ispanija: | alergologia |

Italija: | allergologia ed immunoligia clinica |

Nyderlandai: | allergologie |

Portugalija: | imunoalergologia, |

- gastroenterologinė chirurgija:

Belgija: | chirurgie abdominaleheelkunde op het abdomen |

Danija: | kirurgisk gastroenterologi eller kirurgiske mave-tarmsygdomme |

Ispanija: | cirugía del aparato digestivo |

Prancūzija: | chirurgie viscérale |

Italija: | chirurgia dell'apparato digerente, |

- branduolinė medicina:

Belgija: | médecine nucléairenucleaire geneeskunde |

Vokietija: | Nuklearmedizin |

Graikija: | πυρινικη ιατρικη |

Ispanija: | medicina nuclear |

Prancūzija: | médecine nucléaire |

Italija: | medicina nucleare |

Nyderlandai: | nucleaire geneeskunde |

Portugalija: | medicina nuclear |

Jungtinė Karalystė: | nuclear medicine, |

- veido ir žandikaulio chirurgija (pagrindinės medicinos studijos):

Ispanija: | cirugía oral y maxilofacial |

Prancūzija: | chirurgie maxillo-faciale et stomatologie |

Italija: | chirurgia maxillo-facciale, |

- dantų, burnos ir veido bei žandikaulio chirurgija (pagrindinės medicinos ir dantų gydytojų studijos):

Belgija: | stomatologie/chirurgie orale et maxillo-faciale; stomatologie/orale et maxillo-faciale chirurgie |

Vokietija: | Zahn-, Mund-, Kiefer- und Gesichtschirurgie |

Airija: | oral and maxillo-facial surgery |

Jungtinė Karalystė: | oral and maxillo-facial surgery. |

8 straipsnis

1. Valstybių narių piliečiai, norintys įsigyti diplomus, pažymėjimus arba kitus oficialias gydytojo kvalifikacijas patvirtinančius dokumentus, kurie neminimi 4 ir 6 straipsniuose arba kurie, nors ir įtraukti į 6 straipsnį, nėra išduodami kilmės valstybėje narėje arba valstybėje narėje, iš kurios užsienio pilietis yra atvykęs, juos priimančios valstybės narės reikalavimu turi baigti studijas tomis sąlygomis, kokios yra nustatytos tos valstybės įstatymais ir kitais teisės aktais.

2. Tačiau priimančioji valstybė narė atsižvelgia į visą arba dalį studijų trukmę, po kurių 1 dalyje minimiems piliečiams jų valstybės narės arba tos valstybės narės, iš kurios yra atvykęs užsienio pilietis, kompetentingi valdžios pareigūnai įteikia diplomus, pažymėjimus arba kitus oficialių studijų pažymėjimus, jeigu tokia studijų trukmė atitinka priimančiosios valstybės narės atitinkamų specialistų mokymo reikalavimus.

3. Priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos arba organai, patikrinę suinteresuoto asmens specialistų mokymo turinį bei trukmę pagal pateiktus diplomus, pažymėjimus arba kitus oficialias kvalifikacijas patvirtinančius dokumentus, praneša jam apie reikalaujamų papildomų studijų trukmę ir jas sudarančias sritis.

IV SKYRIUS

ESAMOS APLINKYBĖS

9 straipsnis

1. Nepažeidžiant 3 dalies, tais atvejais, jei valstybių narių piliečių diplomai, pažymėjimai ir kiti oficialias mediko kvalifikacijas patvirtinantys pažymėjimai neatitinka būtiniausių 23 straipsnyje nustatytų studijų reikalavimų, visos valstybės narės kaip pakankamą oficialių kvalifikacijų įrodymą pripažįsta medicinos diplomus, pažymėjimus ir kitus oficialias kvalifikacijas patvirtinančius dokumentus, kuriuos išdavė tos valstybės narės, jeigu juose nurodytas mokymas prasidėjo iki:

- 1986 m. sausio 1 d. Ispanijoje ir Portugalijoje,

- 1981 m. sausio 1 d. Graikijoje,

- 1976 m. gruodžio 20 d. kitose valstybėse narėse,

prie kurių pridedamas pažymėjimas, nurodantis, kad šie piliečiai penkerių metų laikotarpiu bent trejus metus iš eilės iki šio pažymėjimo išdavimo dienos faktiškai ir teisėtai vertėsi minėta veikla.

2. Nepažeidžiant 4 dalies, tais atvejais, jei valstybių narių piliečių specializuotos medicinos diplomai, pažymėjimai ir kiti oficialias kvalifikacijas patvirtinantys pažymėjimai neatitinka būtiniausių mokymo reikalavimų pagal 24-27 straipsnius, visos valstybės narės kaip pakankamą oficialių kvalifikacijų įrodymą pripažįsta specializuotos medicinos diplomus, pažymėjimus ir kitus oficialias kvalifikacijas patvirtinančius dokumentus, kuriuos išdavė tos valstybės narės, jeigu juose nurodytas mokymas prasidėjo iki:

- 1986 m. sausio 1 d. Ispanijoje ir Portugalijoje,

- 1981 m. sausio 1 d. Graikijoje,

- 1976 m. gruodžio 20 d. kitose valstybėse narėse.

Priimančioji valstybė narė gali pareikalauti kartu su specializuotos medicinos diplomais, pažymėjimais ir kitais oficialias kvalifikacijas patvirtinančiais dokumentais pateikti pažymėjimą, išduotą kilmės valstybės narės arba valstybės narės, iš kurios yra atvykęs užsienio pilietis, kompetentingų institucijų arba organų, patvirtinantį, kad jų savininkas vertėsi specializuotos medicinos veikla tokį laiką, kuris yra dvigubai ilgesnis negu skirtumas tarp specializuotų studijų trukmės kilmės valstybėje narėje arba valstybėje narėje, iš kurios jis yra atvykęs, ir III antraštinėje dalyje nustatytų būtiniausių mokymo trukmės reikalavimų, jeigu šis laikas neatitinka minimalios mokymo trukmės, nustatytos 26 ir 27 straipsniuose.

Tačiau jeigu iki pirmojoje pastraipoje nurodytų datų priimančioji valstybė narė buvo nustačiusi trumpesnę minimalią mokymo trukmę negu nurodoma 26 ir 27 straipsnyje, antrojoje pastraipoje minimas skirtumas gali būti nustatytas tik atsižvelgiant į tos valstybės nustatytą minimalią mokymo trukmę.

3. Jeigu valstybių narių piliečių medicinos diplomai, pažymėjimai ir kiti oficialias profesines kvalifikacijas patvirtinantys dokumentai, yra išduoti baigus studijas buvusioje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje ir jis neatitinka būtiniausių 23 straipsnyje nustatytų mokymo reikalavimų, valstybės narės, išskyrus Vokietiją, pripažįsta tokius diplomus, pažymėjimus ir kitus oficialias kvalifikacijas patvirtinančius dokumentus, jeigu:

- juose nurodytos studijos prasidėjo iki Vokietijos susivienijimo,

- jie suteikia jų savininkui teisę verstis gydytojo veikla Vokietijos teritorijoje tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir turint profesines kvalifikacijas, suteiktas kompetentingų Vokietijos institucijų ir išvardytas 3 straipsnio c punkto 1 ir 2 dalyse,

- kartu su jais yra pateikiamas kompetentingų Vokietijos institucijų išduotas pažymėjimas, kad šie piliečiai penkerių metų laikotarpiu bent trejus metus iš eilės iki šio pažymėjimo išdavimo dienos faktiškai ir teisėtai vertėsi Vokietijoje minėta veikla.

4. Jeigu valstybių narių piliečių specializuotos medicinos diplomai, pažymėjimai ir kiti oficialias profesines kvalifikacijas patvirtinantys dokumentai, yra išduoti baigus studijas buvusioje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje ir jos neatitinka būtiniausių 24-27 straipsniuose nustatytų mokymo reikalavimų, valstybės narės, išskyrus Vokietiją, pripažįsta tokius diplomus, pažymėjimus ir kitus oficialias kvalifikacijas patvirtinančius dokumentus, jeigu:

- juose nurodytos studijos prasidėjo iki 1992 m. balandžio 3 dienos ir

- pagal juos specialistui leidžiama verstis atitinkama veikla Vokietijos teritorijoje tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir turint profesines kvalifikacijas, suteiktas kompetentingų Vokietijos institucijų ir išvardytas 5 ir 7 straipsniuose.

Tačiau jos gali pareikalauti kartu su diplomais, pažymėjimais ir kitais oficialias kvalifikacijas patvirtinančiais dokumentais pateikti pažymėjimą, išduotą kompetentingų Vokietijos institucijų arba organų, patvirtinantį, kad jų savininkai kaip specialistai vertėsi atitinkama veikla tokį laiką, kuris yra dvigubai ilgesnis negu skirtumas tarp specializuotų studijų Vokietijos teritorijoje trukmės ir III antraštinėje dalyje nustatytos minimalios studijų trukmės, jeigu jie neatitinka būtiniausių 26 ir 27 straipsniuose nustatytų studijų trukmės reikalavimų.

5. Jeigu valstybių narių piliečiams išduoti medicinos arba specializuotos medicinos diplomai, pažymėjimai ir kiti oficialias kvalifikacijas patvirtinantys dokumentai neatitinka 3, 5 arba 7 straipsniuose išvardytų kvalifikacijų arba pavadinimų, valstybės narės kaip pakankamą oficialių kvalifikacijų įrodymą pripažįsta tų valstybių narių išduotus diplomus, pažymėjimus ir kitus oficialias kvalifikacijas patvirtinančius dokumentus, pateiktus kartu su pažymėjimu, kurį išduoda kompetentingos institucijos arba organai. Šiame pažymėjime nurodoma, kad tokie medicinos arba specializuotos medicinos diplomai, pažymėjimai ir kiti oficialias kvalifikacijas patvirtinantys dokumentai yra išduoti baigus studijas pagal III antraštinės dalies nuostatas, minimas atitinkamai 2, 4 arba 6 straipsnyje, ir kad juose nurodytas kvalifikacijas ar pavadinimus valstybė narė, kuri juos išdavė, traktuoja kaip kvalifikacijas ar pavadinimus, išvardytus atitinkamai 3, 5 arba 7 straipsniuose.

6. Tos valstybės narės, kurios yra anuliavusios įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, susijusias su neuropsichiatrijos, radiologijos, torakalinės chirurgijos, kraujagyslių chirurgijos, gastroenterologinės chirurgijos, biologinės hematologijos, fizinės medicinos ir reabilitacijos arba tropinių ligų medicinos diplomais, pažymėjimais arba kitais oficialias kvalifikacijas patvirtinančiais dokumentais, ir kurios ėmėsi priemonių, susijusių su teisėmis, kurias įgyja jų pačių piliečiai, pripažįsta ir kitų valstybių narių piliečių teisę naudotis šiomis priemonėmis, jeigu jų neuropsichiatrijos, radiologijos, torakalinės chirurgijos, kraujagyslių chirurgijos, gastroenterologinės chirurgijos, biologinės hematologijos, fizinės medicinos ir reabilitacijos arba tropinių ligų medicinos diplomai, pažymėjimai arba kiti oficialias kvalifikacijas patvirtinantys dokumentai atitinka sąlygas, kurios išdėstytos šio straipsnio 2 dalyje arba 24, 25 bei 27 straipsniuose, ir jeigu tokie diplomai, pažymėjimai ir kiti oficialias kvalifikacijas patvirtinantys dokumentai buvo išduoti iki tos dienos, nuo kurios atitinkamos specializacijos diplomai, pažymėjimai ir kiti oficialias kvalifikacijas patvirtinantys dokumentai priimančiojoje valstybėje narėje nebėra išduodami.

7. Datos, nuo kurių valstybės narės panaikino įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, susijusias su 6 dalyje minimais diplomais, pažymėjimais ir kitais oficialias kvalifikacijas patvirtinančiais dokumentais, yra pateiktos II priede.

V SKYRIUS

NAUDOJIMASIS MOKSLO VARDU

10 straipsnis

1. Nepažeidžiant 19 straipsnio, priimančioji valstybė narė užtikrina, kad valstybių narių piliečiai, kurie laikosi 2, 4, 6 ir 9 straipsnių sąlygų, gali naudotis kilmės valstybės narės arba valstybės narės, iš kurios jie yra atvykę, teisėtu mokslo vardu arba prireikus jo santrumpa tos valstybės kalbomis. Priimančiosios valstybės narės gali reikalauti, kad po vardo būtų rašoma jį suteikusios įstaigos arba egzaminų komisijos pavadinimas ir vieta.

2. Jeigu mokslo vardas, kuriuo naudojamasi kilmės valstybėje narėje arba valstybėje narėje, iš kurios yra atvykęs užsienio pilietis, jį priimančioje valstybėje narėje gali būti lengvai supainiotas su vardu, kuris toje valstybėje yra suteikiamas tik po papildomų studijų, kurių toks asmuo nėra baigęs, priimančioji valstybė narė gali reikalauti, kad vardas, kurį suteikia kilmės valstybė narė arba valstybė narė, iš kurios yra atvykęs toks asmuo, būtų naudojamas ta forma, kurią nustato priimančioji valstybė narė.

VI SKYRIUS

NUOSTATOS, PADEDANČIOS VEIKSMINGAI NAUDOTIS ĮSISTEIGIMO TEISE IR LAISVE TEIKTI PASLAUGAS, SUSIJUSIAS SU GYDYTOJŲ VEIKLA

A. Specialios nuostatos, susijusios su įsisteigimo teise

11 straipsnis

1. Priimančioji valstybė narė, reikalaujanti, kad jos piliečiai, pradedantys gydytojo veiklą, pateiktų gero vardo arba geros reputacijos įrodymą, iš kitų valstybių narių piliečių reikalauja pateikti pažymėjimą, kurį išduoda kilmės valstybės narės arba valstybės narės, iš kurios yra atvykęs užsienio pilietis, kompetentinga institucija, patvirtinantį, kad gero vardo arba geros reputacijos reikalavimai, tos valstybės narės nustatyti pradedantiems veiklą asmenims, yra patenkinti.

2. Jeigu mokslo vardas, kuriuo naudojamasi kilmės valstybėje narėje arba toje valstybėje narėje, iš kurios yra atvykęs užsienio pilietis, nereikalauja asmenų, pradedančių atitinkamą veiklą, gerą vardą ar gerą reputaciją patvirtinančių dokumentų, priimančioji valstybė narė gali reikalauti, kad piliečiai iš kilmės valstybės narės arba valstybės narės, iš kurios jie yra atvykę, pateiktų išrašą iš teismo dokumentų registro arba, jei to padaryti neįmanoma, lygiavertį dokumentą, išduotą kilmės valstybės narės arba valstybės narės, iš kurios yra atvykęs užsienio pilietis, kompetentingos institucijos.

3. Jeigu priimančioji valstybė narė turi žinių, kad ją dominantis asmuo buvo įsivėlęs į svarbius įvykius už jos teritorijos ribų dar prieš įsisteigdamas toje valstybėje ir kad tai gali turėti įtakos pradedant konkrečią veiklą jos teritorijoje, ji gali apie tai informuoti kilmės valstybę narę arba tą valstybę narę, iš kurios jis yra atvykęs.

Kilmės valstybė narė arba valstybė narė, iš kurios yra atvykęs užsienio pilietis, tikrina, ar pateikti faktai yra tikri. Šių šalių institucijos nustato tokių tyrimų pobūdį ir trukmę ir informuoja priimančiąją valstybę narę apie atitinkamus veiksmus, kurių imtasi dėl jų išduotų pažymėjimų arba dokumentų.

4. Valstybės narės garantuoja siunčiamos informacijos konfidencialumą.

12 straipsnis

1. Jeigu priimančiojoje valstybėje narėje galioja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, numatančios gero vardo arba geros reputacijos reikalavimus, įskaitant nuostatas dėl drausminių bylų už sunkius profesinius nusižengimus arba nuteisimo už baudžiamuosius nusikaltimus ir susijusias su bet kurios gydytojo veiklos vykdymu, kilmės valstybė narė arba valstybė narė, iš kurios yra atvykęs užsienio pilietis, perduoda priimančiajai valstybei narei visą informaciją apie šiam asmeniui taikytas profesinio arba administracinio pobūdžio priemones arba iškeltas drausmines bylas arba tuo metu, kai jis vykdė profesinę veiklą kilmės valstybėje narėje arba toje valstybėje narėje, iš kurios yra atvykęs, taikytas baudžiamąsias sankcijas.

2. Jeigu priimančioji valstybė narė turi išsamių žinių, kad ją dominantis asmuo buvo įsivėlęs į svarbius įvykius už jos teritorijos ribų dar prieš įsisteigdamas toje valstybėje ir kad tai gali turėti įtakos vykdant konkrečią veiklą jos teritorijoje, ji gali apie tai informuoti kilmės valstybę narę arba tą valstybę narę, iš kurios jis yra atvykęs.

Kilmės valstybė narė arba valstybė narė, iš kurios yra atvykęs užsienio pilietis, tikrina, ar pateikti faktai yra tikri. Šių šalių institucijos nustato tokių tyrimų pobūdį ir trukmę ir informuoja priimančiąją valstybę narę apie atitinkamus veiksmus, kurių imtasi dėl informacijos, pateiktos pagal 1 dalį.

3. Valstybės narės garantuoja siunčiamos informacijos konfidencialumą.

13 straipsnis

Jei priimančioji valstybė narė reikalauja, kad jos piliečiai, pradedantys arba vykdantys bet kurią gydytojo veiklą, pateiktų pažymėjimą apie fizinę ir psichinę sveikatą, kaip pakankamą įrodymą ji pripažįsta tai patvirtinantį dokumentą, kurio reikalauja kilmės valstybė narė arba ta valstybė narė, iš kurios užsienio pilietis yra atvykęs.

Jeigu kilmės valstybė narė arba ta valstybė narė, iš kurios užsienio pilietis yra atvykęs, netaiko tokio pobūdžio reikalavimų tiems, kurie nori pradėti ar vykdyti konkrečią veiklą, priimančioji valstybė narė iš tokio piliečio priima tos valstybės kompetentingos institucijos išduotą pažymėjimą, atitinkantį priimančiosios valstybės narės išduotus pažymėjimus.

14 straipsnis

Dokumentai, išduodami pagal 11, 12 ir 13 straipsnius, negali būti pateikiami nuo jų išdavimo praėjus daugiau nei trims mėnesiams.

15 straipsnis

1. Procedūra, pagal kurią suinteresuotam asmeniui yra leidžiama pradėti gydytojo veiklą pagal 11, 12 ir 13 straipsnius, turi būti kuo greičiau baigta ir tęstis ne ilgiau kaip tris mėnesius nuo visų dokumentų, susijusių su tuo asmeniu, pateikimo, nepažeidžiant uždelsimo, sąlygoto galimos apeliacijos dėl procedūros sustabdymo.

2. 11 straipsnio 3 dalyje ir 12 straipsnio 2 dalyje minimais atvejais padavus prašymą dėl pakartotinio nagrinėjimo, 1 dalyje nustatytas terminas atidedamas.

Valstybė narė, į kurią kreipiamasi, atsakymą pateikia per tris mėnesius.

Gavusi atsakymą arba pasibaigus terminui, priimančioji valstybė narė tęsia 1 dalyje minimą procedūrą.

16 straipsnis

Jeigu priimančioji valstybė narė reikalauja, kad jos piliečiai, norintys pradėti arba vykdyti kurią nors gydytojo veiklą, duotų priesaiką arba pateiktų oficialų pareiškimą, ir jeigu tokios priesaikos arba pareiškimo forma negali pasinaudoti kitos valstybės narės piliečiai, tokia valstybė narė užtikrina, kad suinteresuotam asmeniui būtų pasiūlyta kita tinkama ir lygiavertė priesaikos arba pareiškimo forma.

B. Specialios nuostatos, susijusios su paslaugų teikimu

17 straipsnis

1. Jeigu valstybė narė reikalauja, kad jos piliečiai, norintys pradėti arba vykdyti kurią nors gydytojo veiklą, turėtų leidimą arba būtų profesinių organizacijų arba organų nariai arba būtų juose įsiregistravę, tokia valstybė narė tuos valstybių narių piliečius, kurie teikia paslaugas, nuo tokio reikalavimo atleidžia.

Suinteresuotas asmuo teikia paslaugas tomis pačiomis teisėmis ir įsipareigojimais kaip ir priimančiosios valstybės narės piliečiai; visų pirma jis laikosi toje valstybėje narėje taikomų profesinių ar administracinių elgesio taisyklių.

Šiuo tikslu valstybės narės, siekdamos sudaryti sąlygas įgyvendinti jų teritorijoje galiojančias nuostatas dėl profesinio elgesio, be 2 dalyje minimo pranešimo apie teikiamas paslaugas, gali reikalauti automatinės laikinos registracijos arba pro forma narystės profesinėje organizacijoje ar organe arba įsiregistravimo registre, tačiau tik tuo atveju, jei tokia registracija arba narystė nenukels ilgesniam laikui ar kitokiu būdu neapsunkins paslaugų teikimo ir nepareikalaus iš paslaugų teikėjo papildomų išlaidų.

Jeigu priimančioji valstybė narė, remdamasi antrąja pastraipa, patvirtina kokią nors priemonę arba sužino faktų, prieštaraujančių šioms nuostatoms, apie tai ji nedelsdama informuoja valstybę narę, kurioje yra įsisteigę suinteresuotas asmuo.

2. Priimančioji valstybė narė gali reikalauti, kad suinteresuotas asmuo kompetentingoms institucijoms iš anksto praneštų apie jo teikiamas paslaugas, jeigu tai susiję su jo laikinu buvimu jos teritorijoje.

Ypatingais atvejais toks pareiškimas gali būti padarytas suteikus paslaugas, kuo greičiau.

3. Pagal 1 ir 2 dalis priimančioji valstybė narė gali pareikalauti, kad suinteresuotas asmuo pateiktų vieną arba daugiau dokumentų, kuriuose būtų tokia informacija:

- 2 dalyje nurodytas pranešimas,

- pažymėjimas, kad suinteresuotas asmuo toje valstybėje narėje, kurioje jis yra įsisteigęs, teisėtai verčiasi nurodyta veikla,

- pažymėjimas, kad suinteresuotas asmuo turi diplomą, pažymėjimą arba kitą oficialią kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą, kuris yra būtinas konkrečioms šioje direktyvoje minimoms paslaugoms teikti.

4. Dokumentas arba dokumentai, apibrėžti 3 dalyje, negali būti pateikti vėliau nei po 12 mėnesių nuo jų išdavimo dienos.

5. Jeigu valstybė narė laikinai arba visam laikui iš savo piliečio arba iš kitos valstybės narės piliečio, įsisteigusio jos teritorijoje, visiškai arba iš dalies atima teisę vykdyti kurią nors gydytojo veiklą, ji atitinkamai užtikrina, kad iš jo laikinai arba visam laikui būtų paimtas pažymėjimas, minimas 3 dalies antroje įtraukoje.

18 straipsnis

Jeigu priimančioje valstybėje narėje yra reikalaujama registruotis valstybinėje socialinio draudimo įstaigoje tam, kad būtų galima atsiskaityti su draudimo įstaigomis dėl paslaugų, kurios teikiamos asmenims, apdraustiems pagal socialinio draudimo sistemas, tokia valstybė narė atleidžia kitoje valstybėje narėje įsisteigusius tos valstybės narės piliečius nuo šio reikalavimo tais atvejais, kai paslaugas teikiančiam suinteresuotam asmeniui tenka keliauti.

Tačiau suinteresuotieji asmenys informaciją apie suteiktas paslaugas šiai organizacijai pateikia iš anksto, o ypatingais atvejais — iš karto po to, kai suteikia paslaugas.

C. Bendros nuostatos dėl įsisteigimo teisės ir laisvės teikti paslaugas

19 straipsnis

Jeigu priimančiosios valstybės narės mokslo vardo, susijusio su kuria nors gydytojo veikla, vartojimą reglamentuoja taisyklės, kitų valstybių narių piliečiai, atitinkantys 2 straipsnyje ir 9 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse nustatytas sąlygas, naudojasi moksliniu vardu, kuris priimtas priimančiojoje valstybėje narėje ir kuris toje valstybėje atitinka tokiai kvalifikacijai keliamus reikalavimus, taip pat naudojasi sutrumpintu vardu.

Pirmoji pastraipa taikoma ir tais atvejais, kai gydytojo mokslo vardais naudojasi gydytojai, kurie atitinka 4 ir 6 straipsniuose bei 9 straipsnio 2, 4 ir 6 dalyse nustatytas sąlygas.

20 straipsnis

1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad suinteresuoti asmenys gautų informaciją apie sveikatos ir socialinės apsaugos įstatymus ir prireikus apie priimančiosios valstybės narės reikalaujamą profesinę etiką.

Šiam tikslui valstybės narės gali steigti informacinius centrus, kuriuose šie asmenys galėtų gauti reikalingą informaciją. Priimančioji valstybė narė gali reikalauti, kad įsisteigimo atveju suinteresuotas asmuo kreiptųsi į tokius centrus.

2. Valstybės narės šio straipsnio 1 dalyje nurodytus centrus gali įsteigti kompetentingose institucijose ir organuose, kuriuos jos turi paskirti.

3. Valstybės narės pasirūpinti, kad prireikus tokie asmenys savo pačių ir savo pacientų labui įgytų kalbos įgūdžių, reikalingų dirbti pagal savo specialybę priimančioje valstybėje narėje.

21 straipsnis

Valstybės narės, reikalaujančios, kad jos piliečiai baigtų parengiamąsias studijas, kad atitiktų socialinei apsaugos sistemai priskirtino gydytojo reikalavimus, gali tokį reikalavimą taikyti ir kitų valstybių narių piliečiams penkerius metus, pradedant 1975 m. birželio 20 d. Tačiau tokios studijos neturi viršyti šešių mėnesių.

22 straipsnis

Jeigu kyla pagrįstų abejonių, priimančioji valstybė narė gali pareikalauti, kad kitos valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtintų diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialias kvalifikacijas patvirtinančių dokumentų, išduotų tos kitos valstybės narės ir minimų II antraštinės dalies I–IV skyriuose, autentiškumą ir patvirtintų, kad toks asmuo atitinka visus mokymui keliamus reikalavimus, nustatytus III antraštinėje dalyje.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS AKTŲ, SUSIJUSIŲ SU GYDYTOJŲ VEIKLA, NUOSTATŲ DERINIMAS

23 straipsnis

1. Valstybė narė reikalauja, kad asmenys, norintys pradėti ir verstis gydytojo praktika, turėtų diplomą, pažymėjimą arba kitą oficialią mediko kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą, minimą 3 straipsnyje, kurie garantuoja, kad visų studijų laikotarpiu toks asmuo įgijo:

a) pakankamai tų mokslų, kuriais remiasi medicina, žinių bei gerai susipažino su moksliniais metodais, įskaitant biologinių funkcijų įvertinimo principus, moksliškai pagrįstų faktų įvertinimą bei duomenų analizę;

b) pakankamą supratimą apie sveiko ir sergančio žmogaus sandarą, funkcijas ir elgseną, taip pat ryšius tarp žmogaus sveikatos būklės ir jo fizinės bei socialinės aplinkos;

c) pakankamai žinių apie klinikines disciplinas ir jų praktinį panaudojimą, būtų visapusiškai susipažinęs su psichinio ir fizinio pobūdžio ligomis, medicinos profilaktika, diagnoze bei gydymu, taip pat žmonių reprodukcija;

d) tinkamai vadovaujamas, reikalingą klinikinę patirtį ligoninėje.

2. Visas tokių medikų rengimo laikotarpis apima bent šešerių metų studijas arba 5500 valandų teorinių ir praktinių studijų, dėstomų universitete arba vadovaujant universitetui.

3. Kad būtų priimtas į tokias studijas, kandidatas turi turėti diplomą arba pažymėjimą, suteikiantį jam teisę šiuos dalykus studijuoti valstybės narės universitetuose.

4. Jeigu studijos prasidėjo iki 1972 m. sausio 1 d., rengimo programą, kuri minima 2 dalyje, gali sudaryti šešių mėnesių dieninės praktinės studijos universitetiniu lygiu prižiūrint kompetentingoms institucijoms.

5. Ši direktyva nėra kliūtis valstybėms narėms taikyti savo taisykles savo teritorijoje ir leisti pradėti bei vykdyti gydytojo veiklą tiems, kurie turi diplomus, pažymėjimus arba kitus oficialias kvalifikacijas patvirtinančius dokumentus, išduotus šalyje, kuri nėra valstybė narė.

24 straipsnis

1. Valstybė narė užtikrina, kad studijos, po kurių įteikiamas specializuotos medicinos diplomas, pažymėjimas arba kitas oficialias kvalifikacijas patvirtinantis dokumentas, atitiktų bent tokius reikalavimus:

a) yra baigtos šešerių metų studijos pagal 23 straipsnyje minimą mokymo kursą; studijos, po kurių įteikiamas diplomas, pažymėjimas arba kitas dokumentas, patvirtinantis specializaciją dantų, burnos ir veido bei žandikaulio chirurgijos (pagrindinės medicinos ir dantų gydytojų studijos) srityje, taip pat baigti gydytojų stomatologų studijos, minimos 1978 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvos 78/687/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų dėl gydytojų stomatologų veiklos suderinimo [6]

b) jį sudaro teorinės ir praktinės studijos;

c) tai yra dieninės studijos, pagal I priedo 1 punktą prižiūrimos kompetentingų institucijų;

d) jis vyksta universitete, mokomojoje ligoninėje arba prireikus šiam tikslui kompetentingų institucijų arba organų patvirtintoje sveikatos įstaigoje;

e) būsimieji gydytojai asmeniškai dalyvauja tos įstaigos veikloje ir vykdo visus jos įsipareigojimus.

2. Specializuotos medicinos diplomus, pažymėjimus arba kitus oficialias kvalifikacijas patvirtinančius dokumentus valstybė narė išduoda tiems asmenims, kurie turi 23 straipsnyje minimą mediko diplomą, pažymėjimą ar kitą oficialias kvalifikacijas patvirtinantį dokumentą. Diplomas, pažymėjimas arba kitas dokumentas, patvirtinantis specializaciją dantų, burnos ir veido bei žandikaulio chirurgijos (pagrindinės medicinos ir dantų gydytojų studijos) srityje išduodami asmenims, kurie turi vieną iš Direktyvos 78/687/EEB 1 straipsnyje minimų gydytojo stomatologo diplomų, pažymėjimų ar kitų oficialias kvalifikacijas patvirtinančių dokumentų.

25 straipsnis

1. Nepažeidžiant 24 straipsnio 1 dalies c punkto principinės nuostatos dėl dieninių studijų ir iki bus priimtas Tarybos sprendimas pagal 3 dalies reikalavimus, valstybės narės gali leisti rengti specialistus ne dieniniame skyriuje tomis sąlygomis, kurios patvirtintos nacionalinės kompetentingos institucijos, kai mokymasis ne dieniniame skyriuje yra pateisinamas dėl pagrįstų priežasčių.

2. Neakivaizdinės (vakarinės) studijos vyksta pagal I priedo 2 punktą, o jų kokybė yra lygiavertė dieninių studijų kokybei. Šis studijų normatyvas nėra blogesnis dėl neakivaizdinės (vakarinės) studijų formos arba dėl to, kad verčiamasi privačia apmokama profesine veikla.

Visa specializuotų studijų trukmė negali būti trumpinama tais atvejais, jei tai yra dieninės studijos.

3. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, iki 1989 m. sausio 25 d. nusprendžia, ar 1 ir 2 dalių nuostatas palikti tokias, kokios yra, ar jas iš dalies pakeisti, dar kartą išnagrinėjusi padėtį ir atsižvelgdama į tai, kad neakivaizdinių (vakarinių) studijų galimybė turėtų likti tam tikromis aplinkybėmis, kurias reikia apsvarstyti kiekvienai specialybei atskirai.

Neakivaizdinės (vakarinės) studijos, prasidėjusios iki 1983 m. sausio 1 d., gali būti baigtos laikantis iki šios datos galiojusių nuostatų.

26 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad toliau minimų specializuotų studijų minimali trukmė būtų ne trumpesnė nei:

pirmoji grupė (penkeri metai):

- bendroji chirurgija,

- neurochirurgija,

- vidaus ligos,

- urologija,

- ortopedija;

antroji grupė (ketveri metai):

- ginekologija ir akušerija,

- pediatrija,

- pulmonologija ir ftiziatrija,

- patologinė anatomija,

- neurologija,

- psichiatrija;

trečioji grupė (treji metai):

- anesteziologija ir reanimacija,

- oftalmologija,

- otorinolaringologija.

27 straipsnis

Valstybės narės, kuriose šią sritį reglamentuoja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, užtikrina, kad toliau minimų specializuotų studijų minimali trukmė būtų ne trumpesnė nei:

pirmoji grupė (penkeri metai):

- plastinė chirurgija,

- krūtinės chirurgija,

- kraujagyslių chirurgija,

- neuropsichiatrija,

- vaikų chirurgija,

- gastroenterologinė chirurgija,

- veido ir žandikaulio chirurgija (pagrindinės medicinos studijos);

antroji grupė (ketveri metai):

- kardiologija,

- gastroenterologija,

- reumatologija,

- klinikinė biologija,

- radiologija,

- radiologinė diagnostika,

- radioterapija,

- tropinės ligos,

- farmakologija,

- vaikų psichiatrija,

- mikrobiologinė bakteriologija,

- profesinė medicina,

- biochemija,

- imunologija,

- dermatologija,

- venerologija,

- geriatrija,

- inkstų ligos,

- užkrečiamosios (infekcinės) ligos,

- socialinė medicina,

- biologinė hematologija,

- branduolinė medicina,

- dantų, burnos ir veido bei žandikaulio chirurgija (pagrindinės medicinos ir dantų gydytojų studijos);

trečioji grupė (treji metai):

- bendroji hematologija,

- endokrinologija,

- fizinė medicina ir reabilitacija,

- stomatologija,

- dermatovenerologija,

- alergologija.

28 straipsnis

Kaip pereinamojo laikotarpio priemonę, nepaisydamos 24 straipsnio 1 dalies c punkto ir 25 straipsnio, valstybės narės, kurių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, numatančios neakivaizdines (vakarines) specialistų studijas galiojo 1975 m. birželio 20 d., šias nuostatas gali ir toliau taikyti kandidatams, kurie yra pradėję studijuoti iki 1983 m. gruodžio 31 d.

Priimančioji valstybė narė turi teisę reikalauti, kad pirmojoje pastraipoje minimi pareiškėjai kartu su diplomais, pažymėjimais ir kitais oficialias kvalifikacijas patvirtinančiais dokumentais pateiktų pažymėjimą, patvirtinantį, kad penkerių metų laikotarpiu bent trejus metus iš eilės iki šio pažymėjimo išdavimo dienos jie teisėtai vertėsi konkrečios srities praktika.

29 straipsnis

Kaip pereinamojo laikotarpio priemonė ir nepaisant 24 straipsnio 2 dalies:

a) taikoma Liuksemburge ir tik Liuksemburgo diplomams, kuriems taikomas Liuksemburgo 1939 m. įstatymas dėl mokslo ir universitetinių laipsnių suteikimo — specialisto pažymėjimas išduodamas tik turint Liuksemburgo valstybinės egzaminų komisijos išduotą medicinos, chirurgijos ir akušerijos gydytojo diplomą;

b) taikoma Danijoje ir tik įstatymo numatytiems Danijos medicinos praktiko diplomams, kuriuos pagal Vidaus reikalų ministerijos 1970 m. gegužės 14 d. dekretą išduoda Danijos universiteto medicinos fakultetas — specialisto pažymėjimas išduodamas turint tokius diplomus.

Diplomai, minimi a ir b punktuose, gali būti išduodami kandidatams, kurie pradėjo studijuoti iki 1976 m. gruodžio 20 d.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

SPECIFINĖS BENDROSIOS MEDICINOS PRAKTIKOS STUDIJOS

30 straipsnis

Valstybė narė, kurios teritorijoje nėra 23 straipsnyje minimų išsamių studijų, įveda specialias bendrosios medicinos praktikos studijas, laikantis privalomų 31 ir 32 straipsniuose nustatytų reikalavimų, tačiau pirmieji diplomai, pažymėjimai arba kiti oficialias kvalifikacijas patvirtinantys dokumentai apie tokių studijų baigimą išduodami ne vėliau kaip 1990 m. sausio 1 d.

31 straipsnis

1. Specifinės bendrosios medicinos praktikos studijos, minimos 30 straipsnyje, turi atitikti šiuos būtiniausius reikalavimus:

a) į juos priimama tik baigus ne trumpesnes kaip šešerių metų studijas pagal 23 straipsnyje minimą mokymo kursą;

b) tai yra ne trumpesnės kaip dvejų metų dieninės studijos, vykdomos kompetentingoms institucijoms arba organams prižiūrint;

c) jų metu didesnis dėmesys skiriamas ne teorijai, bet praktikai; praktiniai užsiėmimai turėtų tęstis ne trumpiau kaip šešis mėnesius ir vykti patvirtintoje ligoninėje arba klinikoje, turinčioje tinkamą įrangą ir paslaugas, tačiau, antra vertus, bent šešis mėnesius jie turėtų vykti tokioje patvirtintoje bendrosios medicinos praktikos įstaigoje arba patvirtintame centre, kur teikiama pirminė medicinos priežiūra; turi būti bendradarbiaujama su kitomis sveikatos įstaigomis arba struktūromis, kurios susijusios su bendrosios medicinos praktika; nepažeidžiant pirmiau nurodytų minimalių terminų, visus šešis mėnesius praktiniai užsiėmimai gali vykti ir kitose patvirtintose sveikatos įstaigose arba struktūrose, susijusiose su bendrosios medicinos praktika;

d) praktikantas asmeniškai dalyvauja profesinėje veikloje ir dalijasi atsakomybe su kartu dirbančiais asmenimis.

2. 1995 m. sausio 1 d. valstybės narės turi teisę atidėti ir netaikyti 1 dalies c punkto nuostatų dėl minimalaus praktinių užsiėmimų termino.

3. Valstybės narės nustato, kad diplomai, pažymėjimai ir kiti oficialias kvalifikacijas patvirtinantys dokumentai, įteikiami baigus specialias bendrosios medicinos praktikos studijas, yra išduodami tik tiems kandidatams, kurie turi vieną iš 3 straipsnyje minimų diplomų, pažymėjimų arba kitų oficialias kvalifikacijas patvirtinančių dokumentų.

32 straipsnis

Jei iki 1986 m. rugsėjo 22 d. valstybėse narėse bendrosios medicinos praktikos studijos vyko gydytojui įgyjant patirties savo kabinete vadovaujant patvirtintam gydytojui, tokia valstybė narė ir toliau gali tęsti šį eksperimentinį mokymo būdą, jeigu:

- jis atitinka 31 straipsnio 1 dalies a ir b punktus ir 3 dalį,

- jis yra dvigubai ilgesnis nei skirtumas tarp trukmės, minimos 31 straipsnio 1 dalies b punkte, ir šio straipsnio trečiojoje įtraukoje nustatytų laikotarpių sumos,

- jis apima mokymosi laiką patvirtintoje ligoninėje arba klinikoje, kurioje yra tinkami įrengimai ir paslaugos, ir laiką patvirtintoje bendrosios medicinos įstaigoje arba centre, kuriame teikiama pirminė priežiūra; nuo 1995 m. sausio 1 d. kiekvienas iš šių laikotarpių yra ne trumpesnis kaip šeši mėnesiai.

33 straipsnis

Remdamasi įgyta patirtimi ir atsižvelgusi į pasiekimus mokant bendrosios medicinos dalykų, Komisija ne vėliau kaip iki 1996 m. sausio 1 d. pateikia Tarybai ataskaitą apie 31 ir 32 straipsnių įgyvendinimą ir savo pasiūlymus dėl tolesnio bendrosios medicinos praktikos gydytojų rengimo derinimo.

Taryba šiuos pasiūlymus vykdo, laikydamasi Sutartyje numatytų procedūrų, iki 1997 m. sausio 1 d.

34 straipsnis

1. Nepažeidžiant dieninių studijų principo, numatyto 31 straipsnio 1 dalies b punkte, valstybės narės bendrosios praktikos gydytojams rengti, be dieninių studijų, gali numatyti specialias neakivaizdines (vakarines) studijas, jeigu laikomasi šių sąlygų:

- bendra studijų trukmė negali būti trumpinama dėl to, kad tai yra neakivaizdinės (vakarinės) studijos,

- neakivaizdinės (vakarinės) studijos per savaitę turi sudaryti ne mažiau kaip 60 % dieninių studijų laiko,

- neakivaizdinės (vakarinės) studijos turi apimti ir tam tikrus dieninių studijų laikotarpius, skirtus ir mokymuisi ligoninėje arba klinikoje, ir mokymuisi patvirtintoje bendrosios medicinos įstaigoje arba centre, kur yra teikiama pirminė priežiūra. Šių dieninių studijų laikotarpių skaičius ir trukmė turi būti pakankama užtikrinti tinkamą pasirengimą bendrosios medicinos praktikai.

2. Neakivaizdinių (vakarinių) studijų kokybė turi atitikti dieninių studijų kokybę. Jas baigus įteikiamas 30 straipsnyje minimas diplomas, pažymėjimas arba kitas oficialias kvalifikacijas patvirtinantis dokumentas.

35 straipsnis

1. Neatsižvelgdamos į jokias įgytas teises, kurias pačios pripažįsta, 30 straipsnyje minimus diplomus, pažymėjimus arba kitus oficialias kvalifikacijas patvirtinančius dokumentus valstybės narės gali išduoti medicinos praktikams, kurie nėra baigę 31 ir 32 straipsnyje minimų studijų, tačiau turi kitos valstybės narės kompetentingų institucijų išduotą diplomą, pažymėjimą arba kitą oficialias kvalifikacijas patvirtinantį dokumentą, patvirtinantį kitokių papildomų studijų baigimą; tačiau tokį diplomą, pažymėjimą arba kitą oficialias kvalifikacijas patvirtinantį dokumentą valstybės narės gali išduoti tik tuo atveju, jeigu tokių studijų lygis ir įgyta patirtis atitinka 31 ir 32 straipsniuose minimų studijų lygį.

2. Taisyklėse, kurios tvirtinamos pagal 1 dalį, valstybės narės tiksliai apibrėžia papildomų studijų apimtį, kurias turi būti baigęs kandidatas, ir jo profesinę patirtį, kad visa tai būtų galima įskaityti vietoj 31 ir 32 straipsniuose nurodytų studijų.

Valstybės narės 30 straipsnyje minimus diplomus, pažymėjimus arba kitus oficialias kvalifikacijas patvirtinančius dokumentus gali išduoti tik tuo atveju, jei kandidatas ne trumpiau negu šešis mėnesius atliko bendrosios medicinos praktiką tokioje bendrosios medicinos įstaigoje arba centre, kur yra teikiama pirminė priežiūra, minima 31 straipsnio 1 dalies c punkte.

36 straipsnis

1. Nuo 1995 m. sausio 1 d., remdamasi jos pačios pripažintomis įgytomis teisėmis, valstybė narė nustato, kad verstis bendrosios medicinos praktika pagal jos nacionalinę socialinio draudimo sistemą galima tik turint 30 straipsnyje nurodytą diplomą, pažymėjimą ar kitą oficialias kvalifikacijas patvirtinantį dokumentą.

Tačiau ši sąlyga gali būti netaikoma tiems asmenims, kurie tuo metu mokosi specifinių bendrosios medicinos dalykų.

2. Valstybė narė tiksliai apibrėžia jos pripažįstamas įgytas teises. Tačiau ji pripažįsta teisę verstis bendrosios medicinos praktika laikantis nacionalinės socialinio draudimo sistemos ir neturint 30 straipsnyje nurodyto diplomo, pažymėjimo ar kito oficialias kvalifikacijas patvirtinančio dokumento tiems gydytojams, kurie, remiantis 1-20 straipsniais, 1994 m. gruodžio 31 d. tokią teisę turėjo ir tą dieną buvo įsisteigę jos teritorijoje, kaip nurodyta 2 straipsnyje arba 9 straipsnio 1 dalyje.

3. Valstybės narės gali taikyti 1 dalį iki 1995 m. sausio 1 d., tačiau tik tuo atveju, jeigu visi gydytojai, kurie baigė 23 straipsnyje minimas studijas kitoje valstybėje narėje, savo praktiką jos teritorijoje pradės iki 1994 m. gruodžio 31 d. ir dirbs pagal jos nacionalinę socialinio draudimo sistemą, kaip nurodyta 2 straipsnyje arba 9 straipsnio 1 dalyje.

4. Kompetentingos valstybės narės institucijos pareikalavus išduoda pažymėjimą, kuris suteikia gydytojams, turintiems pagal 2 dalį įgytas teises, teisę verstis bendrosios medicinos gydytojo praktika pagal tos šalies socialinio draudimo sistemą neturint diplomo, pažymėjimo arba kito oficialias kvalifikacijas patvirtinančio dokumento, minimo 30 straipsnyje.

5. 1 dalies nuostatos netrukdo valstybėms narėms pasinaudoti galimybe savo teritorijoje ir laikantis savo pačių taisyklių suteikti teisę verstis bendrosios medicinos gydytojo praktika pagal socialinio draudimo sistemą asmenims, kurie neturi kurioje nors valstybėje narėje išduodamų medicinos studijų ir bendrosios medicinos praktikos studijų baigimą patvirtinančių diplomų, pažymėjimų arba kitų oficialias kvalifikacijas patvirtinančių dokumentų, tačiau turi diplomus, pažymėjimus arba kitus oficialias kvalifikacijas patvirtinančius dokumentus, patvirtinančius tokių studijų baigimą šalyje, kuri nėra valstybė narė.

37 straipsnis

1. Kad gydytojai galėtų verstis bendrosios medicinos praktika, valstybės narės pagal savo nacionalines socialinio draudimo sistemas pripažįsta 30 straipsnyje minimus diplomus, pažymėjimus arba kitus oficialias kvalifikacijas patvirtinančius dokumentus, kuriuos viena valstybė narė išduoda kitos valstybės narės piliečiams pagal 31, 32, 34 ir 35 straipsnius.

2. Valstybės narės pripažįsta 36 straipsnio 4 dalyje minimus pažymėjimus, kuriuos viena valstybė narė išduoda kitų valstybių narių piliečiams ir savo teritorijoje laiko juos lygiaverčiais diplomams, pažymėjimams arba kitiems oficialias kvalifikacijas patvirtinantiems dokumentams, kuriuos ji pati išduoda ir kurie leidžia gydytojams verstis bendrosios medicinos praktika pagal jos nacionalinę socialinio draudimo sistemą.

38 straipsnis

Valstybių narių piliečiai, kurie turi kitos valstybės narės išduotus diplomus, pažymėjimus arba kitus oficialias kvalifikacijas patvirtinančius dokumentus, minimus 30 straipsnyje arba 36 straipsnio 4 dalyje, turi teisę priimančioje valstybėje narėje naudotis profesiniu vardu, kuris yra naudojamas toje valstybėje, ir jo santrumpa.

39 straipsnis

1. Nepažeisdama 38 straipsnio, priimančioji valstybė narė užtikrina, kad asmenys, kuriems taikomas 37 straipsnis, turi teisę naudotis kilmės valstybės narės arba valstybės narės, iš kurios jie yra atvykę, teisėtu mokslo vardu arba prireikus jo santrumpa tos valstybės narės kalba. Priimančioji valstybė narė gali reikalauti, kad po tokio vardo būtų rašomas jį suteikusios įstaigos arba egzaminų komisijos pavadinimas ir vieta.

2. Jeigu kilmės valstybės narės arba valstybės narės, iš kurios užsienio pilietis yra atvykęs, mokslo vardas priimančioje valstybėje narėje gali būti lengvai supainiotas su vardu, kuris toje valstybėje yra suteikiamas tik po papildomų studijų, kurių toks asmuo nėra baigęs, priimančioji valstybė narė gali reikalauti, kad kilmės valstybės narės arba tos valstybės narės, iš kurios jis yra atvykęs, suteiktu vardu toks asmuo naudotųsi tinkama priimančiosios valstybės narės nustatyta forma.

40 straipsnis

Remdamasi įgyta patirtimi ir atsižvelgusi į pasiekimus mokant bendrosios medicinos dalykų, Komisija ne vėliau kaip iki 1997 m. sausio 1 d. pateikia Tarybai ataskaitą apie šios antraštinės dalies įgyvendinimą ir prireikus savo pasiūlymus dėl studijų, skirtų kiekvienam bendrosios medicinos praktikos gydytojui, siekiant patenkinti bendrosios medicinos praktikos reikalavimus. Taryba šiuos pasiūlymus vykdo laikydamasi Sutartyje numatytų procedūrų.

41 straipsnis

Po to, kai valstybė narė praneša Komisijai priemonių, kurių ji ėmėsi pagal 30 straipsnį, įsigaliojimo datą, Komisija išspausdina atitinkamą pranešimą Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje, nurodydama tų valstybių narių patvirtintus diplomų, pažymėjimų arba kitų oficialias kvalifikacijas patvirtinančių dokumentų pavadinimus ir, jei reikia, atitinkamus profesinius vardus.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

42 straipsnis

Valstybės narės paskiria institucijas ir organus, kompetentingus išduoti arba priimti diplomus, pažymėjimus ir kitus oficialias kvalifikacijas patvirtinančius dokumentus, taip pat šioje direktyvoje minimus dokumentus ir informaciją, ir apie tai nedelsdamos informuoja kitas valstybes nares bei Komisiją.

43 straipsnis

Jeigu valstybė narė, taikydama šią direktyvą, susiduria su didelėmis problemomis tam tikrose srityse, Komisija išnagrinėja tokias problemas kartu su ta valstybe ir paprašo Visuomenės sveikatos vyresniųjų pareigūnų komiteto, įsteigto Sprendimu 75/365/EEB [7]

Jei reikia, Komisija teikia atitinkamus pasiūlymus Tarybai.

44 straipsnis

III priedo A dalyje pateiktos direktyvos yra panaikinamos, nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų dėl galutinių ES teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę terminų, pateiktų III priedo B dalyje.

Nuorodos į minėtas direktyvas laikomos nuorodomis į šią direktyvą taip, kaip nurodyta IV priede pateiktoje koreliacijos lentelėje.

45 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Liuksemburge, 1993 m. balandžio 5 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. Trøjborg

[1] OL C 125, 1992 5 18, p. 170 ir OL C 72, 1993 3 15.

[2] OL C 98, 1992 4 24, p. 6.

[3] OL L 167, 1975 6 30, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 90/658/EEB (OL L 353, 1990 12 17, p. 73).

[4] OL L 167, 1975 6 30, p. 14. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 90/658/EEB (OL L 353, 1990 12 17, p. 73).

[5] OL L 267, 1986 9 19, p. 26.

[6] OL L 233, 1987 8 24, p. 10.

[7] OL L 167, 1975 6 30, p. 19.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

Dieninių ir neakivaizdinių (vakarinių) specialistų studijų, minimų 24 straipsnio 1 dalies c punkte ir 25 straipsnyje, charakteristikos

1. Dieninės specialistų studijos

Mokymas vyksta tam tikruose kompetentingų institucijų pripažintuose punktuose.

Jis apima dalyvavimą visoje skyriaus, kuriame vyksta toks mokymas, veikloje, įskaitant budėjimą pagal iškvietimą, kad šioms teorinėms ir praktinėms studijoms praktikantas skirtų visus profesinius gebėjimus ištisus metus, dirbdamas tipinę darbo savaitę pagal nuostatas, dėl kurių susitaria kompetentingos institucijos. Už tokį darbą mokamas atitinkamas atlyginimas.

Studijos gali būti pertrauktos dėl tam tikrų priežasčių, pavyzdžiui, dėl karinės tarnybos, paskyrimo dirbti kitur, nėštumo arba ligos. Tačiau dėl tokių priežasčių bendras studijų laikas negali būti sutrumpintas.

2. Neakivaizdinės (vakarinės) specialistų studijos

Šis mokymas atitinka visus dieninių studijų reikalavimus, tačiau skiriasi galimybe sutrumpinti medicininei praktikai skirtą laiką, kuris gali būti dvigubai trumpesnis nei numatyta 1 punkto antroje pastraipoje.

Kompetentingos institucijos užtikrina, kad visa neakivaizdinių (vakarinių) studijų trukmė ir kokybė būtų tokia pati kaip ir dieninių.

Neakivaizdinių (vakarinių) studijų metu mokamas atitinkamas atlyginimas.

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

Datos, nuo kurių kai kurios valstybės narės panaikino įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, susijusias su diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialias kvalifikacijas patvirtinančių dokumentų suteikimu, minimos 9 straipsnio 7 dalyje

BELGIJA

Torakalinė chirurgija: | 1983 m. sausio 1 d. | |

Kraujagyslių chirurgija: | 1983 m. sausio 1 d. | |

Neuropsichiatrija: | 1987 m. rugpjūčio 1 d., | išskyrus asmenims, kurie pradėjo mokytis iki šios datos |

Gastroenterologinė chirurgija: | 1983 m. sausio 1 d. | |

DANIJA

Biologinė hematologija: | 1983 m. sausio 1 d., | išskyrus asmenims, kurie pradėjo mokytis iki šios datos ir pabaigė 1988 m. |

Fizinė medicina ir reabilitacija: | 1983 m. sausio 1 d., | išskyrus asmenims, kurie pradėjo mokytis iki šios datos ir pabaigė 1988 m. |

Tropinės ligos: | 1987 m. rugpjūčio 1 d., | išskyrus asmenims, kurie pradėjo mokytis iki šios datos |

PRANCŪZIJA

Radiologija: | 1971 m. gruodžio 3 d. | |

Neuropsichiatrija: | 1971 m. gruodžio 31 d. | |

LIUKSEMBURGAS

Radiologija: | diplomai, pažymėjimai ir kiti oficialias kvalifikacijas patvirtinantys dokumentai neišduodami tiems, kurie pradėjo mokytis po 1982 m. kovo 5 d. |

Neuropsichiatrija: | diplomai, pažymėjimai ir kiti oficialias kvalifikacijas patvirtinantys dokumentai neišduodami tiems, kurie pradėjo mokytis po 1982 m. kovo 5 d. |

NYDERLANDAI

Radiologija: | 1984 m. liepos 8 d. | |

Neuropsichiatrija: | 1984 m. liepos 9 d. | |

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

A dalis

Panaikintos direktyvos

(minimos 44 straipsnyje)

1. Direktyva 75/362/EEB

2. Direktyva 75/363/EEB

ir jas iš dalies keičiančios direktyvos:

- Direktyva 81/1057/EEB: tik 1 straipsnyje pateiktos nuorodos į panaikintų Direktyvų 75/362/EEB ir 75/363/EEB nuostatas

- Direktyva 82/76/EEB

- Direktyva 89/594/EEB: tik 1-9 straipsniai

- Direktyva 90/658/EEB: tik 1 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 2 straipsnis

3. Direktyva 86/457/EEB

B dalis

Galutiniai ES teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę terminai

(minimi 44 straipsnyje)

Direktyva | Galutinis perkėlimo terminas |

75/362/EEB (OL L 167, 1975 6 30, p. 1) | 1976 m. gruodžio 20 d. |

81/1057/EEB (OL L 385, 1981 12 31, p. 25) | 1982 m. birželio 30 d. |

75/363/EEB (OL L 167, 1975 6 30, p. 14) | 1976 m. gruodžio 20 d. |

82/76/EEB (OL L 43, 1982 2 15, p. 21) | 1982 m. gruodžio 31 d. |

89/594/EEB (OL L 341, 1989 11 23, p. 19) | 1991 m. gegužės 8 d. |

90/658/EEB (OL L 353, 1990 12 17, p. 73) | 1991 m. liepos 1 d. |

86/457/EEB (OL L 267, 1986 9 19, p. 26) | 1985 m. sausio 1 d. |

--------------------------------------------------

IV PRIEDAS

Ši direktyva | Direktyva 75/362/EEB | Direktyva 75/363/EEB | Direktyva 86/457/EEB | Direktyva 81/1057/EEB | EEB Direktyva 89/594/EEB | EEB Direktyva 82/76/EEB |

1 str. | 1 ir 24 str. | | | | | |

2 str. | 2 str. | | | | | |

3 str. | 3 str. | | | | | |

4 str. | 4 str. | | | | | |

5 str. | 5 str. | | | | | |

6 str. | 6 str. | | | | | |

7 str. | 7 str. | | | | | |

8 str. | 8 str. | | | | | |

9 str. 1 d. | 9 str 1 d. | | | 1 str. | | |

9 str. 2 d. | 9 str. 2 d. | | | 1 str. | | |

9 str. 3 d. | 9a str. 1 d. | | | | | |

9 str. 4 d. | 9a str. 2 d. | | | | | |

9 str. 5 d. | 9 str. 3 d. | | | | | |

9 str. 6 d. | | | | | 9 str. 1 d. | |

9 str. 7 d. | | | | | 9 str. 2 d. | |

10 str. | 10 str. | | | | | |

11 str. | 11 str. | | | | | |

12 str. | 12 str. | | | | | |

13 str. | 13 str. | | | | | |

14 str. | 14 str. | | | | | |

15 str. | 15 str. | | | | | |

16 str. | 15 str. | | | | | |

17 str. | 16 str. | | | | | |

18 str. | 17 str. | | | | | |

19 str. | 18 str. | | | | | |

20 str. | 20 str. | | | | | |

21 str. | 21 str. | | | | | |

22 str. | 22 str. | | | | | |

23 str. | | 1 str. | | | | |

24 str. | | 2 str. | | | | |

25 str. 1 d. | | 3 str. 1 d. | | | | |

25 str. 2 d. | | 3 str. 2 d. | | | | |

25 str. 3 d. pirma pastraipa | | 3 str. 3 d. pirma pastraipa | | | | |

25 str. 3 d. pirma pastraipa | | | | | | 14 str. |

26 str. | | 4 str. | | | | |

27 str. | | 5 str. | | | | |

28 str. | | 7 str. | | | | |

29 str. | | 8 str. | | | | |

30 str. | | | 1 str. | | | |

31 str. | | | 2 str. 1, 2 ir 3 d. | | | |

32 str. | | | 3 str. | | | |

33 str. | | | 4 str. | | | |

34 str. | | | 5 str. | | | |

35 str. | | | 6 str. | | | |

36 str. | | | 7 str. | | | |

37 str. | | | 8 str. | | | |

38 str. | | | 9 str. | | | |

39 str. | | | 10 str. | | | |

40 str. | | | 11 str. | | | |

41 str. | | | 12 str. 2 d. | | | |

42 str. | 23 str. | | 2 str. 4 d. | | | |

43 str. | 26 str. | 10 str. | | | | |

44 str. | | | | | | |

45 str. | 27 str. | | | | | |

I priedas | Priedas | | | | | |

II priedas | | | | | Priedas | |

--------------------------------------------------