Tarybos Direktyva

1991 m. lapkričio 19 d.

dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir iš dalies fkeičianti Direktyvas 90/425/EEB ir 91/496/EEB

(91/628/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 43 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

kadangi Europos Parlamento 1987 m. vasario 20 d. rezoliucijoje dėl gyvūnų gerovės [4] Komisija yra skatinama teikti pasiūlymus dėl gyvūnų apsaugos juos vežant;

kadangi siekdama pašalinti technines prekybos gyvais gyvūnais kliūtis ir sudaryti palankias sąlygas atitinkamoms rinkos institucijoms bei garantuoti patenkinamą tokių gyvūnų apsaugą, Bendrija yra priėmusi atitinkamas taisykles;

kadangi visos valstybės narės ratifikavo Europos Konvenciją dėl gyvūnų apsaugos juos vežant tarptautiniu transportu ir pasirašė papildomą protokolą, kuriuo Bendrija prisijungia prie šios Konvencijos;

kadangi 1982 m. gruodžio 3 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3626/82 dėl Konvencijos dėl tarptautinės prekybos nykstančių rūšių gyvūnija ir augalija įgyvendinimo Bendrijoje [5], toliau vadinamas cituojamu reglamentu, nustato tam tikrų rūšių vežimo sąlygas;

kadangi Direktyvoje 77/489/EEB [6] pateikiamos gyvūnų apsaugos juos vežant tarptautiniu transportu taisyklės; kadangi Direktyvoje 81/389/EEB [7] nustatytos Direktyvos 77/489/EEB įgyvendinimo priemonės, tarp jų Bendrijos vidaus pasienio kontrolė;

kadangi šiems tikslams, ypač vežant gyvūnus, taikoma apsauga, ir siekiant kurti vidaus rinką būtina keisti Direktyvos 90/425/EEB [8] taisykles ir, inter alia, suderinti ankstesnius su gyvūnų gerove vežant susijusius patikrinimus;

kadangi gyvūnų įvežimas, išvežimas ir vežimas Bendrijoje turi būti reglamentuoti ir turi būti panaikinti sistemingi tikrinimai Bendrijos vidaus pasienyje;

kadangi dėl gyvūnų gerovės būtina kuo labiau riboti gyvūnų, tarp jų skerstinų, vežimą tolimais atstumais;

kadangi siūlomos taisyklės turi užtikrinti geresnę gyvūnų apsaugą juos vežant;

kadangi Direktyva 91/496/EEB [9] turėtų būti pataisyta ir pritaikyta šiai direktyvai; kadangi Direktyvos 77/489/EEB ir 81/389/EEB turėtų būti panaikintos,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

1. Ši direktyva taikoma vežant:

a) naminius vienakanopius ir naminius galvijus, avis, ožkas ir kiaules;

b) naminius paukščius, namuose laikomus paukščius ir naminius triušius;

c) namines kates ir naminius šunis;

d) kitus žinduolius ir paukščius;

e) kitus stuburinius ir šaltakraujus gyvūnus.

2. Ši direktyva netaikoma:

a) keliautojams, vežantiems naminius gyvūnėlius nesiekiant pelno;

b) nepažeidžiant atitinkamų nacionalinių nuostatų, vežant gyvūnus:

- ne daugiau negu 50 km, skaičiuojant nuo jų išvežimo vietos iki paskirties vietos,

- žemės ūkio arba kitomis transporto priemonėmis, priklausančiomis gyvūnų augintojams ar penėtojams, jeigu dėl tam tikrų geografinių sąlygų tenka atlikti sezoninius pelno nesiekiančius tam tikrų gyvūnų tipų pervežimus į naujas ganyklas.

2 straipsnis

1. Šioje direktyvoje taikomi Direktyvų 89/662/EEB [10], 90/425/EEB, 90/675/EEB [11] 2 straipsnio ir Direktyvos 91/496/EEB apibrėžimai.

2. Be to, šioje direktyvoje:

a) "transporto priemonė" kelių ir geležinkelio priemonių, laivų ir orlaivių dalys, naudojamos gyvūnams pakrauti ir vežti, taip pat konteineriai, naudojami sausumos, jūrų ar oro transporto priemonėse;

b) "vežimas" bet koks gyvūnų judėjimas transporto priemonėmis, taip pat gyvūnų pakrovimas ir iškrovimas;

c) "sustojimo punktas" vieta, kurioje kelionė nutraukiama ir sustojama pailsinti, pašerti arba pagirdyti gyvūnus;

d) "perkėlimo punktas" vieta, kurioje vežimas pertraukiamas ir gyvūnai perkeliami iš vienos transporto priemonės į kitą;

e) "išsiuntimo vieta" vieta, kurioje, nepažeidžiant 1 straipsnio 2 dalies b punkto nuostatų, gyvūnas pirmą kartą buvo pakrautas į transporto priemonę arba kurioje gyvūnai buvo iškrauti ne mažiau kaip 10 valandų, kad būtų pagirdyti, pašerti ir, jei reikia, apžiūrėti, išskyrus sustojimo ar perkėlimo punktą.

Turgavietės ir surinkimo centrai, patvirtinti pagal Bendrijos teisės aktus, taip pat gali būti laikomi išvykimo vietomis, jei:

- pirmoji gyvūnų pakrovimo vieta yra ne toliau kaip už 50 km nuo tokių turgaviečių ar surinkimo centrų,

- pirmoje įtraukoje minimas atstumas yra didesnis negu 50 km, tačiau gyvūnams buvo leista pailsėti tam tikrą laiką, kuris nustatomas 17 straipsnyje nustatyta tvarka, jie buvo pagirdyti ir pašerti prieš vėl pakraunant;

f) "paskirties vieta" vieta, kurioje gyvūnas pasibaigus kelionei buvo iškrautas iš transporto priemonės, išskyrus sustojimo ar perkėlimo punktus;

g) "kelionė" vežimas nuo išsiuntimo vietos iki paskirties vietos.

II SKYRIUS

Vežimas ir kontrolė Bendrijoje

3 straipsnis

1. Valstybės narės užtikrina, kad:

a) gyvūnai būtų įvežami, išvežami ir vežami valstybėse narėse pagal šią direktyvą, o gyvūnai, nurodyti:

- 1 straipsnio a punkte – pagal priedo I skyriaus nuostatas,

- 1 straipsnio b punkte – pagal priedo II skyriaus nuostatas,

- 1 straipsnio c punkte – pagal priedo III skyriaus nuostatas,

- 1 straipsnio d punkte – pagal priedo IV skyriaus nuostatas,

- 1 straipsnio e punkte – pagal priedo V skyriaus nuostatas;

b) būtų vežami tik kelionei tinkami gyvūnai, kurie kelionės metu ir atvykus į paskirties vietą būtų tinkamai prižiūrimi. Sergantys arba sužeisti gyvūnai nėra tinkami vežti. Tačiau ši nuostata netaikoma:

i) šiek tiek sužeistiems arba sergantiems gyvūnams, kuriems vežimas nesukeltų bereikalingų kančių;

ii) gyvūnams, kurie vežami kompetentingų institucijų patvirtintiems moksliniams tyrimams;

c) vežimo metu susirgę arba sužeisti gyvūnai kuo greičiau gautų pirmąją pagalbą; jiems turi būti suteikta tinkama veterinarinė pagalba, prireikus jie nedelsiant turi būti paskersti tokiu būdu, kuris nesukeltų bereikalingų kančių.

2. Nepaisydamos 1 straipsnio b punkto, valstybės narės gali leisti vežti gyvūnus skubiam veterinariniam gydymui arba skerdimui tokiomis sąlygomis, kurios neatitinka šios direktyvos reikalavimų. Valstybės narės užtikrina, kad tokio vežimo metu gyvūnai be reikalo nekentėtų ir su jais nebūtų blogai elgiamasi. Jei reikia, šio straipsnio dalis taikoma laikantis specialių taisyklių, kurios priimamos 17 straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Nepažeisdama 1 dalies a ir b punktuose ir šios direktyvos priede išdėstytų reikalavimų, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma nustato papildomas tam tikrų gyvūnų tipų, tarp jų vienakanopių, laukinių paukščių ir jūros žinduolių, vežimo sąlygas, kad būtų apsaugota jų gerovė.

Kol bus įgyvendintos šios nuostatos, valstybės narės, remdamosi bendrosiomis Sutarties nuostatomis, taiko atitinkamas nacionalines papildomas taisykles.

4 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad gyvūnai kelionės metu būtų identifikuojami ir registruojami pagal Direktyvos 90/425/EEB 3 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimus ir būtų lydimi dokumentų, kurie yra numatyti Bendrijos arba nacionaliniais teisės aktais, kad kompetentinga institucija galėtų patikrinti:

- jų kilmę ir savininkus,

- jų išvykimo ir paskirties vietą,

- išvykimo datą ir laiką.

5 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad:

1) fizinis arba juridinis asmuo, vežantis gyvūnus pelno tikslu:

a) yra registruotas tokiu būdu, kad kompetentinga institucija galėtų patikrinti, ar laikomasi šios direktyvos reikalavimų;

b) gyvūnus, kuriems taikoma ši direktyva, veža transporto priemonėmis, atitinkančiomis priede pateiktus reikalavimus;

c) neveža gyvūnų ir neverčia jų vežti tokiu būdu, kuris galėtų juos sužeisti ar sukelti bereikalingų kančių;

2) asmuo, atsakingas už gyvūnų vežimo įmonę:

a) paveda vežti gyvūnus darbuotojams, kurie turi būtinų žinių, kaip tinkamai pasirūpinti vežamais gyvūnais;

b) sudaro kelionių, kurios nuo išvykimo vietos iki paskirties vietos trunka daugiau kaip 24 valandas, maršrutą – pažymėdamas visus sustojimo ir perkėlimo punktus – kuris užtikrintų, kad gyvūnai pailsės, bus pašerti, pagirdyti ir, prireikus, iškrauti į patalpas laikantis atskiriems vežamų gyvūnų tipams taikomų šios direktyvos reikalavimų;

c) sugeba pasirūpinti, kad kelionei tęsiantis daugiau kaip 24 valandas įvairių rūšių gyvūnai bus tinkamai šeriami ir girdomi, jei dėl jo nesuvaldomų priežasčių kelionės maršrutas pakeičiamas arba kelionė pertraukiama;

d) užtikrina, kad gyvūnai bus laiku nuvežti į paskirties vietą neatsižvelgiant į įprastą vairuotojo poilsio trukmę;

e) užtikrina, kad kiekviena gyvūnų siunta kelionės metu bus lydima b punkte nurodyto maršruto plano originalo, kuriame pažymėta išvykimo data, vieta ir laikas;

f) tam tikrą laiką, kurį nustato kompetentinga institucija, saugo antrąją minėto maršruto plano kopiją, ir pateikia ją patikrai kompetentingai institucijai pareikalavus;

g) jei gyvūnai nėra lydimi, užtikrina, jog siuntėjas juos pateikė vežimui pagal šios direktyvos nuostatas, o gavėjas yra pasirengęs priimti gyvūnus;

3) sustojimo punktus, dėl kurių 2 dalyje minimas atsakingas asmuo susitaria iš anksto, reguliariai tikrina kompetentinga institucija.

6 straipsnis

1. Direktyva 90/425/EEB iš dalies keičiama taip:

a) 1 straipsnio trečioji pastraipa pakeičiama taip:

"Ši direktyva neturi įtakos patikrinimams, kurie yra dalis darbų, vykdomų nediskriminuojant institucijų, atsakingų už bendrą įstatymų taikymą valstybėje narėje";

b) A priedo I dalis skirsnis papildomas tokia nuoroda:"1991 m. lapkričio 19 d. Tarybos direktyva 91/628/EEB dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir iš dalies pakeičianti Direktyvas 90/425/EEB ir 91/496/EEB (OL L 340, 1991 12 11, p. 17)."

2. Direktyvos 90/425/EEB 3 straipsnyje nurodyti sertifikatai arba dokumentai yra papildomi 17 straipsnyje nustatyta tvarka, siekiant atsižvelgti į šios direktyvos reikalavimus.

3. Informacija, kuria institucijos keičiasi pagal šios direktyvos reikalavimus, turi būti integruota į kompiuterinę sistemą, numatytą Direktyvos 90/425/EEB 20 straipsnyje (Animo), o informacija apie importą iš trečiųjų šalių – į Shift projektą, kaip nurodyta Direktyvos 91/496/EEB 12 straipsnio 4 dalyje.

Išsamios šios dalies taikymo taisyklės priimamos 17 straipsnyje nustatyta tvarka.

7 straipsnis

1. Valstybės narės užtikrina, kad bus imtasi reikiamų priemonių išvengti arba iki minimumo sumažinti vėlinimą arba gyvūnų kančias juos vežant, tais atvejais, kai streikai arba kitos nenumatytos aplinkybės trukdo taikyti šią direktyvą. Visų pirma, uostuose, oro uostuose, geležinkelio stotyse, paskirstymo stotyse ir Direktyvos 91/496/EEB 6 straipsnyje minimuose pasienio kontrolės postuose imamasi specialių priemonių paspartinti gyvūnų išvežimą tomis sąlygomis laikantis šios direktyvos reikalavimų.

2. Nepažeidžiant kitur nustatytų Bendrijos gyvūnų sveikatos reikalavimų, vežamos gyvūnų siuntos nesulaikomos, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina dėl gyvūnų gerovės. Jei vežama gyvūnų siunta sulaikoma ilgiau kaip dvi valandas, imamasi atitinkamų priemonių, kad gyvūnais būtų pasirūpinta, prireikus, juos iškraunant ir tinkamai įkurdinant.

8 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad pagal Direktyvoje 90/425/EEB nustatytus kontrolės principus ir taisykles kompetentingos institucijos patikrintų, ar buvo laikomasi šios direktyvos reikalavimų, nediskriminuojant tikrindamos:

a) į paskirties vietą atvykstančias transporto priemones ir atvežamus gyvūnus;

b) transporto priemones ir gyvūnus turgavietėse, išsiuntimo vietose, sustojimo ir perkėlimo punktuose;

c) lydimųjų dokumentų įrašus.

Be to, jei kompetentinga valstybės narės institucija turi informacijos apie galimus pažeidimus, vežami gyvūnai gali būti tikrinami jų teritorijoje.

Ši direktyva neturi įtakos patikrinimams, kurie yra dalis darbų, nediskriminuojant vykdomų institucijų, atsakingų už bendrą įstatymų taikymą valstybėje narėje.

9 straipsnis

1. Jei vežant nustatoma, kad nesilaikoma arba buvo nesilaikoma šios direktyvos, tos vietos, kurioje tai buvo nustatyta, kompetentinga institucija pareikalauja, kad už transporto priemonę atsakingas asmuo imtųsi visų, tos kompetentingos institucijos manymu būtinų veiksmų gyvūnų gerovei apsaugoti.

Atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno atvejo aplinkybes, tai gali būti veiksmai, skirti:

a) užbaigti kelionę arba grąžinti gyvūnus į jų išsiuntimo vietą kuo trumpiausiu keliu, jeigu tokie veiksmai nesukels jiems bereikalingų kančių;

b) laikyti gyvūnus tinkamose patalpose jais tinkamai rūpinantis tol, kol išsprendžiama ši problema;

c) gyvūnus humaniškai paskersti. Skerdenų paskirties vietą ir panaudojimą reglamentuoja Direktyvoje 64/433/EEB [12] nustatytos nuostatos.

2. Jei asmuo, atsakingas už transporto priemones, nesilaiko kompetentingos institucijos nurodymų, pastaroji nedelsdama įgyvendina tokias priemones, o išlaidas padengia tinkamu būdu.

3. Ši direktyva neturi įtakos pagal valstybių narių galiojančius įstatymus numatytai teisei apeliacine tvarka apskųsti kompetentingos institucijos sprendimus.

Kompetentingų valstybių narių institucijų priimti spendimai ir jų priėmimo motyvai pranešami siuntėjui arba jo atstovui ir išsiuntimo valstybės narės kompetentingai institucijai.

Siuntėjui arba jo atstovui pareikalavus, minėti sprendimai ir motyvai jam pateikiami raštu, kartu su informacija apie teisę apskųsti sprendimą, kuria jis gali pasinaudoti pagal galiojančią paskirties valstybės narės teisę, ir apie taikomą procedūrą bei terminus.

Ginčytini atvejai abiejų suinteresuotų šalių susitarimu ne vėliau kaip per vieną mėnesį gali būti pateikti įvertinti vienam iš ekspertų, įrašytų į Bendrijos ekspertų sąrašą, kurį sudaro Komisija.

Ekspertai pateikia savo nuomones ne vėliau kaip per 72 valandas. Šalys laikosi eksperto nuomonės, tinkamai atsižvelgusios į Bendrijos veterinarijos teisės aktus.

10 straipsnis

1. Komisijos ekspertai, tiek, kiek tai yra būtina siekiant vienodo šios direktyvos taikymo, gali atlikti tikrinimus vietoje kartu su kompetentingomis valstybių narių institucijomis. Valstybė narė, kurios teritorijoje atliekami patikrinimai, teikia būtiną paramą, kad ekspertai galėtų atlikti jiems pavestą užduotį. Komisija informuoja valstybes nares apie tokių patikrinimų rezultatus.

2. Išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės priimamos 17 straipsnyje nustatyta tvarka.

III SKYRIUS

Importas iš trečiųjų šalių

11 straipsnis

1. Taikomos Direktyvoje 91/496/EEB nustatytos taisyklės, visų pirma dėl organizavimo ir vėlesnių patikrinimų.

2. Gyvūnus, kuriems taikoma ši direktyva, importuoti iš trečiųjų šalių, vežti per Bendrijos teritoriją ir įvežti į ją leidžiama tik tuo atveju, jeigu eksportuotojas ir (arba) importuotojas raštu įsipareigoja laikytis šios direktyvos reikalavimų ir ėmėsi priemonių, kad jų būtų laikomasi.

3. Nuo 1993 m. sausio 1 d. Direktyvos 91/496/EEB 4 straipsnio 2 dalies d punkto pirmoji pastraipa pakeičiama taip:

"d) patvirtinimą, kad laikomasi 1991 m. lapkričio 19 d. Tarybos direktyvos 91/628/EEB dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir iš dalies pakeičiančios Direktyvas 90/425/EEB ir 91/496/EEB [13] reikalavimų."

4. Sertifikatas arba dokumentai, numatyti Direktyvos 91/496/EEB 4 straipsnio 1 dalies trečiojoje įtraukoje, papildomi 17 straipsnyje nustatyta tvarka, kad būtų atsižvelgta į šios direktyvos reikalavimus.

Iki šių nuostatų priėmimo taikomos atitinkamos nacionalinės taisyklės, laikantis Sutartimi nustatytų bendrųjų taisyklių.

IV SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

12 straipsnis

Direktyvoje 89/608/EEB [14] nustatytos taisyklės ir informavimo tvarka šiai direktyvai taikomos mutatis mutandis.

13 straipsnis

1. Iki 1992 m. liepos 1 d. Komisija pateikia ataskaitą, sudarytą remiantis Veterinarijos mokslinio komiteto nuomone, ir galimus pasiūlymus dėl:

- maksimalaus tam tikrų gyvūnų tipų kelionių skaičiaus,

- laiko tarpų, nustatytų priedo I skyriaus A dalies 2 punkto d papunktyje,

- poilsio, numatyto 5 straipsnio 2 dalies b punkte, trukmės,

- pakrovimo tankumo normų, vežant tam tikro tipo gyvūnus,

- transporto priemonėms, kuriomis vežami tam tikrų tipų gyvūnai, taikomų normų.

Šiuos pasiūlymus Taryba priima kvalifikuota balsų dauguma.

2. 17 straipsnyje nustatyta tvarka ir pasikonsultavusi su Veterinarijos moksliniu komitetu, Komisija nustato Bendrijos kriterijus, kuriuos turi atitikti tam tikrų tipų gyvūnų maitinimas, girdymas, pakrovimas, iškrovimas ir, prireikus, įkurdinimas.

3. Po trejų metų nuo šios direktyvos įgyvendinimo, Komisija pateikia Tarybai pranešimą apie valstybių narių patirtį, ypač įgyvendinant 1 ir 2 dalių nuostatas, ir galimus pasiūlymus dėl šių taisyklių pakeitimo, dėl kurių Taryba priima sprendimą kvalifikuota balsų dauguma.

4. Kol įsigalioja 1 ir 2 dalyse minimos nuostatos, taikomos atitinkamos nacionalinės taisyklės, laikantis bendrųjų Sutarties taisyklių.

14 straipsnis

Taryba, remdamasi Komisijos siūlymu, kvalifikuota balsų dauguma keičia šios direktyvos priedus, visų pirma siekdama juos suderinti su technologijos ir mokslo pažanga.

15 straipsnis

17 straipsnyje nustatyta tvarka, sertifikatai arba lydimieji dokumentai, kuriuos Bendrijos taisyklės numato 1 straipsnyje minimų gyvūnų vežimui, gali būti papildyti pažyma iš kompetentingos institucijos kaip apibrėžta Direktyvos 90/425/EEB 2 straipsnio 6 dalyje, kuri patvirtintų, kad laikomasi šios direktyvos reikalavimų.

16 straipsnis

Taisyklės, susijusios su gyvūnų gerove juos vežant, kurios taikomos vežant gyvūnus per tam tikras Direktyvos 90/675/EEB I priede minimų teritorijų dalis, įskaitant Ispanijos Karalystę ir Kanarų salas, atsižvelgiant į specifines tų teritorijų gamtinius apribojimus, visų pirmą jų atokumą nuo kontinentinės Bendrijos teritorijos dalies, yra priimamos 17 straipsnyje nustatyta tvarka, remiantis antroje pastraipose nustatyta informacija.

Tuo tikslu ne vėliau kaip iki 1992 m. liepos 1 d. suinteresuotos valstybės narės pateikia Komisijai specialias taisykles, kurių bus laikomasi, susijusias su gyvūnų gerove vežant juos atitinkamų regionų teritorijomis, atsižvelgiant į tokioms teritorijoms būdingus apribojimus.

17 straipsnis

1. Kai turi būti laikomasi šiame straipsnyje numatytos tvarkos, pirmininkas savo iniciatyva arba valstybės narės atstovo prašymu nedelsdamas klausimą perduoda Veterinarijos nuolatiniam komitetui (toliau – Komitetas), įkurtam Sprendimu 68/361/EEB [15].

2. Komisijos atstovas pateikia Komitetui priemonių, kurių turi būti imtasi, projektą. Komitetas savo nuomonę dėl projekto pateikia per tokį laiką, kurį nustato pirmininkas atsižvelgdamas į reikalo skubumą. Nuomonė patvirtinama Sutarties 148 straipsnio 2 dalyje nustatyta balsų dauguma tuo atveju, kai Taryba turi priimti sprendimą remdamasi Komisijos pasiūlymu. Valstybių narių atstovų Komitete balsai skaičiuojami taip, kaip nustatyta tame straipsnyje. Pirmininkas nebalsuoja.

3. Komisija patvirtina numatytas priemones, jei jos atitinka Komiteto nuomonę.

4. Jei numatytos priemonės neatitinka Komiteto nuomonės arba nuomonė nepareiškiama, Komisija nedelsdama pateikia Tarybai pasiūlymą dėl priemonių, kurių turi būti imtasi. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma.

Jei nuo tos dienos, kai klausimas buvo perduotas Tarybai, ji per tris mėnesius nepatvirtina jokių priemonių, pasiūlytas priemones patvirtina Komisija, išskyrus tuos atvejus, kai Taryba paprasta balsų dauguma yra balsavusi prieš tokias priemones.

18 straipsnis

1. Valstybės narės imasi atitinkamų konkrečių priemonių baudžiant šią direktyvą pažeidusius fizinius arba juridinius asmenis.

2. Esant pakartotiniams šios direktyvos pažeidimams arba pažeidimui, dėl kurio gyvūnai patiria ypač didelių kančių, valstybė narė, nepažeisdama kitų taikytų sankcijų, gali imtis reikiamų priemonių trūkumams ištaisyti.

19 straipsnis

Ši direktyva taikoma nepažeidžiant įsipareigojimų, kylančių iš muitinės teisės aktų.

20 straipsnis

Direktyvos 77/489/EEB ir 81/389/EEB panaikinamos ne vėliau 21 straipsnyje minimos datos.

21 straipsnis

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 1993 m. sausio 1 d., įgyvendina šią direktyvą.

2. Valstybės narės, tvirtindamos priemones, nustatytas 1 dalyje, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

22 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1991 m. lapkričio 19 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

P. Bukman

[1] OL C 214, 1989 8 21, p. 36 ir OL C 154, 1990 6 23, p. 7.

[2] OL C 113, 1990 5 7, p. 206.

[3] OL C 56, 1990 3 7, p. 29.

[4] OL C 76, 1987 3 7, p. 185.

[5] OL L 384, 1982 12 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 197/90 (OL L 29, 1990 1 31, p. 1).

[6] OL L 200, 1977 8 8, p. 10.

[7] OL L 150, 1981 6 6, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 3768/85 (OL L 362, 1985 12 31, p. 8).

[8] OL L 224, 1990 8 18, p. 29. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 91/496/EEB (OL L 268, 1991 9 24, p. 56).

[9] OL L 268, 1991 9 24, p. 56.

[10] OL L 395, 1989 12 30, p. 13. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 91/496/EEB (OL L 268, 1991 9 24, p. 56).

[11] OL L 373, 1990 12 31, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 91/496/EEB (OL L 268, 1991 9 24, p. 56).

[12] Iš dalies pakeista ir konsoliduota Direktyva 91/497/EEB (OL L 268, 1991 9 24, p. 68).

[13] OL L 340, 1991 12 11, p. 17.

[14] OL L 351, 1989 12 2, p. 34.

[15] OL L 255, 1968 10 18, p. 23.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

I SKYRIUS

NAMINIAI VIENAKANOPIAI IR NAMINIAI JAUČIAI, AVYS, OŽKOS IR KIAULĖS

A. Bendrosios nuostatos

1. Nėščios pateles, kurios gali atsivesti arba prieš 48 valandas atsivedė jauniklius, ir jų jaunikliai su iki galo neužgijusia bamba nėra tinkami vežti.

2. a) Gyvūnams turi pakakti vietos stovėti įprasta poza, prireikus įrengiamos pertvaros, apsaugančios gyvūnus nuo transporto priemonės trūkčiojimų. Jei taisyklėse dėl gyvūnų apsaugos nenurodyta specialių sąlygų, gyvūnui skiriama tiek vietos, kad jis galėtų atsigulti;

b) transporto priemonė ir konteineriai yra sukonstruoti ir valdomi taip, kad apsaugotų gyvūnus nuo atšiauraus ir ypač permainingo klimato sąlygų. Ventiliacija ir oro kiekis atitinka vežimo sąlygas ir yra pritaikyti vežti tam tikras gyvūnų rūšis;

c) transporto priemonės ir konteineriai yra lengvai valomi, turi ištrūkti neleidžiančius įtaisus ir yra sukonstruoti ir valdomi taip, kad gyvūnai nesusižeistų ir nepatirtų bereikalingų kančių ir kad būtų garantuotas jų saugumas vežant. Konteineriai, kuriais vežami gyvūnai, žymimi specialiu simboliu, rodančiu, kad vežami gyvi gyvūnai, ir ženklu, nurodančiu, kad gyvūnai vežami stati. Tokie ženklai reiškia, kad gyvūnai gali būti tikrinami ir jais turi būti pasirūpinta, jie tvirtinami toliau nuo ventiliacijos angų. Vežami, pakraunami ar iškraunami konteineriai visada yra vertikalioje padėtyje, smarkiai netrankomi ir nekratomi;

d) vežami gyvūnai turi būti girdomi ir šeriami tam tikrais laiko tarpais. Šie laiko tarpai neviršija 24 valandų, išskyrus ypatingus atvejus, kai šis laikas turi būti pratęstas, bet ne daugiau kaip dviem valandom, gyvūnų labui, visų pirma atsižvelgiant į tam tikrą vežamų gyvūnų rūšį, naudojamą transporto priemonę ir atstumą iki iškrovimo vietos;

e) vienakanopiai vežami su apynasriais. Ši nuostata netaikoma neprajodinėtiems kumeliukams arba atskiruose garduose vežamiems gyvūnams;

f) virvės, kuriomis surišami gyvūnai, ir kiti įtvarai yra pakankamai tvirti, kad esant įprastoms vežimo sąlygoms nesutrūktų, ir pakankamai ilgi, kad gyvūnai prireikus galėtų atsigulti, paėsti ir atsigerti, o jų konstrukcija yra tokia, kad būtų išvengta bet kokio pavojaus, jog gyvūnas pasismaugs ar susižeis. Gyvūnai nerišami už ragų arba nosies žiedų;

g) kad nebūtų kratomi, vienakanopiai vežami atskirose perdarynėse arba garduose. Tačiau jie gali būti vežami ir grupėmis; tokiu atveju reikia pasirūpinti, kad gyvūnai būtų vežami atskirai, o vežant juos kartu jų užpakalinės kanopos būtų nekaustytos;

h) vienakanopiai vežami transporto priemonėmis, turinčiomis ne daugiau kaip vieną platformą.

3. a) Vežant įvairių rūšių gyvūnus viena transporto priemone, jie išrūšiuojami, tačiau draugiškai nusiteikę gyvūnai netraumuojami ir paliekami kartu. Be to, imamasi specialių priemonių, kad gyvūnai, kurie iš prigimties yra priešiški, išvengtų susidūrimų. Vežant skirtingo amžiaus gyvūnus viena transporto priemone, suaugę ir jaunikliai laikomi atskirai; tačiau šis apribojimas netaikomas patelėms ir jų žindomiems jaunikliams. Nekastruoti patinai laikomi atskirai nuo patelių. Suaugusios veislinės kiaulės vežamos po vieną. Šis reikalavimas taikomas ir eržilams. Šios nuostatos taikomos tik tuo atveju, jeigu gyvūnai buvo auginti ne vienoje bandoje arba yra nepripratę vienas prie kito;

b) kartu su gyvūnais garduose neturi būti jokių prekių, kurios galėtų pakenkti jų gerovei.

4. Gyvūnams pakrauti ir iškrauti naudojami tam tikri įrenginiai, pavyzdžiui, tilteliai, rampos arba varymo takai. Šių įrenginių grindų danga yra tokios konstrukcijos, kuri būtų neslidi, o patys įrenginiai, jei reikia, su borteliais. Vežimo metu gyvūnų negalima grūsti mechaniniu būdu, kelti ar vilkti už ragų, kanopų, kojų, uodegos arba vilnų. Be to, reikėtų vengti gyvūnus varyti elektriniais botagais.

5. Transporto priemonių ir konteinerių grindys yra neslidžios ir pakankamai tvirtos, kad išlaikytų vežamų gyvūnų svorį; jose esantys tarpai arba skylės pakankami glotnūs, kad gyvūnai nesusižeistų. Ant grindų pakankamai pakratų, išskyrus atvejus, jei mėšlas nuo grindų surenkamas kitokiu ne mažiau veiksmingu būdu arba yra reguliariai mėžiamas.

6. Vežamais gyvūnais rūpinasi juos lydintis palydovas, išskyrus tuos atvejus, kai:

a) kelionei tęsiantis dvigubai ilgiau, negu numatyta, gyvūnai vežami uždaruose konteineriuose su atitinkamai įrengta ventiliacija ir dozatoriais, kuriuose yra pakankamas pašarų ir vandens kiekis ir kurie nevirsta;

b) gyvūnus prižiūri vairuotojas;

c) gyvūnais sustojimo punktuose rūpinasi krovinio siuntėjo paskirtas agentas.

7. a) Gyvūnus prižiūri, šeria, girdo ir prireikus melžia prižiūrėtojas arba krovinio siuntėjo agentas;

b) pieningos karvės melžiamos maždaug kas 12 valandų, bet ne rečiau kaip kas 15 valandų;

c) kad prižiūrėtojas galėtų atlikti šias pareigas, jis prireikus turi atitinkamas apšvietimo priemones.

8. Gyvūnai kraunami į transporto priemonės, kurios yra kruopščiai išvalytos ir, jei reikia, dezinfekuotos. Kaip galima greičiau pašalinami negyvi gyvūnai, pakratai ir mėšlas.

B. Specialios nuostatos vežant gyvūnus geležinkeliu

9. Vagonai, kuriais vežami gyvūnai, žymimi specialiu ženklu, nurodančiu, kad vežami gyvi gyvūnai, konteineriai tokiu ženklu nežymimi. Jei nėra galimybės vežti gyvūnų specialiai tam pritaikytais vagonais, jie vežami uždarose platformose, kurios pritaikytos važiuoti dideliu greičiu, turi pakankamai dideles ventiliacijos angas arba ventiliacijos sistemą, kuri veiksmingai veikia net esant nedideliam greičiui. Vidinės vagono sienos yra medinės arba kitokios tinkamos medžiagos, jų paviršius pakankamai lygus, o atitinkamame aukštyje, jei reikia, yra žiedai arba kartelės gyvūnams pririšti.

10. Vienakanopiai, kurie vežami ne garduose, rišami taip, kad jų galvos būtų nukreiptos transporto priemonės judėjimo kryptimi arba viena į kitą. Kumeliukai ir neprajodinėti gyvūnai nerišami.

11. Tarp stambių gyvūnų paliekami tarpai prižiūrėtojui.

12. Jei gyvūnus būtina atskirti, kaip nurodyta 3 punkto a papunktyje, jie surišami ir, esant pakankamai vietos, laikomi skirtingose vagono vietose arba atskiriami pertvaromis.

13. Formuojant geležinkelio sąstatą ir judant vagonams, imamasi visų atsargumo priemonių pernelyg nekratyti vagonų su gyvūnais.

C. Specialios nuostatos vežant gyvūnus kelių transportu

14. Transporto priemonės turi ištrūkti neleidžiančius įtaisus, o jų konstrukcija yra tokia, kuri užtikrintų gyvūnų saugumą, taip pat yra su stogu, kuri yra veiksminga apsaugos priemonė esant blogam orui.

15. Transporto priemonėse, vežančiose stambius gyvūnus, kurie paprastai turi būti rišami, yra jiems rišti naudojamos atitinkamos priemonės. Pertvaros, jei tokių reikalaujama, yra tvirtos.

16. Transporto priemonėse esantys įrenginiai atitinka 4 punkto reikalavimus.

D. Specialios nuostatos vežant gyvūnus vandens keliu

17. Laivai įrengiami taip, kad vežami gyvūnai nesusižeistų ir be reikalo nekentėtų.

18. Gyvūnų negalima vežti atvirame denyje, nebent suvarytus į saugius konteinerius arba kitokius atsakingų institucijų patvirtintus įrenginius, apsaugančius nuo vandens ir blogo oro.

19. Gyvūnai surišami arba suvaromi į saugius gardus ar konteinerius.

20. Tarp gardų, konteinerių arba transporto priemonių paliekama pakankamai vietos, kad būtų galima prieiti prie vežamų gyvūnų. Yra pakankamai apšvietimo priemonių.

21. Gyvūnus prižiūri pakankamai prižiūrėtojų, kurių skaičius nustatomas atsižvelgiant į vežamų gyvūnų kiekį ir kelionės trukmę.

22. Tose laivo dalyse, kuriose laikomi gyvūnai, įrengiama kanalizacija ir laikomasi higienos reikalavimų.

23. Laive yra kompetentingos institucijos patvirtinto tipo instrumentas, kuriuo prireikus būtų galima gyvūnus paskersti.

24. Laivai, kuriais vežami gyvūnai ir kuriuose nėra atitinkamos geriamojo vandens gaminimo sistemos, prieš išplaukdami yra aprūpinami pakankamu geriamojo vandens ir pašarų kiekiu, kuris nustatomas atsižvelgiant į vežamų gyvūnų rūšis, jų skaičių ir kelionės trukmę.

25. Kelionės metu sunegalavę arba susižeidę gyvūnai yra izoliuojami ir, jei reikia, gydomi, suteikiant jiems pirmąją pagalbą.

26. a) Vežant laivais vagonus su gyvūnais, turi būti garantuota, kad kelionės metu jie bus tinkamai vėdinami. 17–19 punktai netaikomi, kai vagonai arba kelių transporto priemonės su gyvūnais plukdomi keltais arba panašiais laivais;

b) vežant laivais vagonus su gyvūnais, taikomos šios priemonės:

i) gardai su gyvūnais tinkamai pritvirtinami prie transporto priemonės; transporto priemonėse ir gyvūnų garduose yra atitinkamų priemonių, kuriomis jie tvirtai pririšami prie laivo. Visos transporto priemonės, vežamos uždaruose savaeigių laivų deniuose, pakankamai vėdinamos. Esant galimybei, transporto priemonė su gyvūnais statoma netoli ventiliacijos angų;

ii) garduose yra pakankamai ventiliacinių angų ar kitų priemonių, užtikrinančių tinkamą ventiliavimą, atsižvelgiant į tai, kad uždaroje laivo patalpoje stinga oro. Gardai turi būti pakankamai erdvūs, kad stovintiems gyvūnams pakaktų oro įvairiame jų aukštyje;

iii) gyvūnas turi būti pasiekiamas bet kurioje gardo vietoje, kad kelionės metu jais būtų galima, jei reikia, pasirūpinti, juos pašerti ir pagirdyti.

E. Specialios nuostatos vežant gyvūnus oro transportu

27. Gyvūnai vežami atitinkamai rūšiai pritaikytuose konteineriuose, garduose arba perdarynėse, kurie atitinka naujausius IATA gyvų gyvūnų vežimo reglamentus.

28. Atsižvelgiant į gyvūnų rūšis, lėktuve reikia vengti pernelyg didelių temperatūros bei oro slėgio svyravimų.

29. Krovininiame orlaivyje turi būti kompetentingos institucijos patvirtinto tipo instrumentas, kuriuo prireikus būtų galima gyvūnus paskersti.

II SKYRIUS

NAMINIAI PAUKŠČIAI, NAMUOSE LAIKOMI PAUKŠČIAI IR NAMINIAI TRIUŠIAI

30. Naminiams paukščiams, namuose laikomiems paukščiams ir naminiams triušiams vežti mutatis mutandis taikomos šios I skyriaus nuostatos: 2 punkto a, b ir c papunkčiai, 3, 5, 6, 8, 9, 13 ir 17–22 punktai, 24, 26–29 punktai.

31. Jie turi gauti pakankamai pašarų ir vandens, išskyrus tuos atvejus, kai:

i) kelionė trunka mažiau kaip 12 valandų, neskaičiuojant jiems pakrauti ir iškrauti būtino laiko;

ii) visų rūšių paukščių jaunikliai kelionėje būna mažiau kaip 24 valandas, bet ne ilgiau kaip 72 valandas nuo išsiritimo.

III SKYRIUS

NAMINĖS KATĖS IR NAMINIAI ŠUNYS

32. Nepažeidžiant 1 straipsnio 2 dalies a punkto, naminėms katėms ir šunims mutatis mutandis taikomos šios I skyriaus nuostatos: 1 punktas, 2 punkto a, b ir c papunkčiai, 3, 5, 6 punktai, 7 punkto a ir c papunkčiai, 8, 9, 12, 13, 15 ir 17–29 punktai.

33. Gyvūnai šeriami ne rečiau kaip kas 24 valandas ir girdomi ne rečiau kaip kas 12 valandų. Turi būti aiškios raštu išdėstytos jų šėrimo ir girdymo taisyklės. Rujojančios katės ir kalės atskiriamos nuo katinų ir šunų.

IV SKYRIUS

KITI ŽINDUOLIAI IR PAUKŠČIAI

34. a) Šio skyriaus nuostatos taikomos žinduoliams ir paukščiams, kuriems netaikomos ankstesnių skyrių nuostatos;

b) šiame skyriuje išvardytiems gyvūnams mutatis mutandis taikomos tokios I skyriaus nuostatos: 1 punktas, 2 punkto a, b ir c papunkčiai, 3 punkto b papunktis, 4, 5, 6 punktai, 7 punkto a ir c papunkčiai, 3 punkto b papunktis, 8, 9 ir 13–29 punktai.

35. Nepažeidžiant 3 straipsnio 1 dalies b punkto, vežami tik sveiki ir transportuoti tinkami gyvūnai. Negalima vežti akivaizdžiai vaikingų arba ką tik jauniklius atsivedusių patelių, taip pat jauniklių, kurie patys nemoka maitintis ir nėra lydimi motinų. Šių nuostatų leidžiama nesilaikyti tik išimtiniais atvejais, kai gyvūnus geriau nuvežti į tokią vietą, kurioje jais būtų galima atitinkamai pasirūpinti.

36. Raminamieji vaistai skiriami tik išimtiniais atvejais ir tik tiesiogiai prižiūrint veterinarijos gydytojui. Visi gyvūnams skirti raminamieji vaistai turi būti įrašyti juos iki paskirties vietos lydinčiuose dokumentuose.

37. Gyvūnai vežami tik tinkamos konstrukcijos transporto priemonėmis, ant kurių, jei reikia, tvirtinamos lentelės, perspėjančios, kad juose yra laukinių, neprijaukintų arba pavojingų gyvūnų. Be to, juos lydinčiuose dokumentuose tiksliai surašomos gyvūnų šėrimo, girdymo ir, jei reikia, specialios pagalbos teikimo instrukcijos.

Gyvūnai, kuriems taikomas cituojamas reglamentas, vežami laikantis naujausių cituojamo reglamento "laukinių gyvų gyvūnų ir augalų vežimo bei jų parengimo vežimui rekomendacijų" nuostatų. Gyvūnai oru vežami laikantis bent jau naujausių IATA taisyklių, reglamentuojančių gyvų gyvūnų vežimą. Į paskirties vietą jie pristatomi kuo skubiau.

38. Gyvūnais, kuriems taikomas šis skyrius, rūpinamasi laikantis 37 punkte minimomis instrukcijomis ir rekomendacijomis.

39. Prieš išvežant, gyvūnai tam tikrą laiką praleidžia tam tikrose sąlygose, kurio metu prireikus palaipsniui perkeliami į jiems skirtus konteinerius.

40. Tame pačiame konteineryje negali būti skirtingų rūšių gyvūnų. Be to, tame pačiame konteineryje laikomi tik tie vienos rūšies gyvūnai, kurie gerai sutaria.

41. Elnių negalima vežti tol, kol nuo jų ragų nenukrenta pūkai.

42. Paukščiai laikomi prietemoje.

43. Nepažeidžiant pagal 3 straipsnio 3 dalį priimtų specialių priemonių, jūrų žinduoliai yra nuolat prižiūrimi kvalifikuoto prižiūrėtojo. Konteineriai nekraunami vienas ant kito.

44. a) Konteineriai papildomai vėdinami, visose jo sienose išgręžus atitinkamo dydžio skyles, kad pro jas į vidų visą laiką plūstų šviežias oras. Šios skylės yra tokio dydžio, kad gyvūnai negalėtų pasiekti konteinerio prižiūrėtojo arba susižeisti;

b) konteinerio sienose, lubose ir grindyse įrengiamos atitinkamo dydžio orlaidės, pro kurias visą laiką pučiamas oras ir gyvūnai gali kvėpuoti net tada, kai stovi krūvoje arba susispaudę.

45. Gyvūnai neturėtų būti laikomi arti maisto produktų arba tokiose vietose, kur galėtų patekti pašaliniai asmenys.

V SKYRIUS

KITI STUBURINIAI IR ŠALTAKRAUJAI GYVŪNAI

46. Kiti stuburiniai ir šaltakraujai gyvūnai turi būti vežami atitinkamomis sąlygomis ir tokiuose konteineriuose, kurių plotas, ventiliacija, temperatūra ir saugumas, taip pat vandens ir deguonies kiekis būtų pritaikyti tam tikrai gyvūnų rūšiai. Gyvūnai, kuriems taikomas cituojamas reglamentas, vežami laikantis cituojamo reglamento "laukinių gyvų gyvūnų ir augalų vežimo bei jų parengimo vežimui rekomendacijų" nuostatų. Vežant gyvūnus oro transportu, laikomasi bent jau naujausių gyvų gyvūnų vežimą reglamentuojančių IATA taisyklių. Į paskirties vietą gyvūnai turi būti pristatyti kaip galima greičiau.

--------------------------------------------------