I PRIEDAS

TAIKYMO SRITIS, SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI, PARAIŠKA SUTEIKTI EEB TIPO PATVIRTINIMĄ, EEB TIPO PATVIRTINIMAS, REIKALAVIMAI IR BANDYMAI, EEB TIPO PATVIRTINIMO IŠPLĖTIMAS, PRODUKCIJOS ATITIKTIS, PEREINAMOSIOS NUOSTATOS

1.   TAIKYMO SRITIS

Ši direktyva taikoma priverstinio uždegimo variklius turinčių visų variklinių transporto priemonių teršalų emisijai pro išmetimo vamzdį, angliavandenilių garavimo išlakoms iš degalų sistemos, iš variklio karterio išmetamoms dujoms ir taršą mažinančių įtaisų patvarumui bei uždegimo suspaudimu variklius, kuriems taikomas Direktyvos 70/220/EEB 1 straipsnis (Direktyvos 83/351/EEB (1) variantas) turinčių M1 ir N1 kategorijų (2) transporto priemonių teršalų emisijai pro išmetimo vamzdį ir taršą mažinančių įtaisų patvarumui, išskyrus tas N1 kategorijos transporto priemones, kurioms tipo patvirtinimas buvo suteiktas pagal Direktyvą 88/77/EEB (3).

Gamintojų prašymu pagal šią direktyvą suteiktus tipo patvirtinimus uždegimo suspaudimu variklius, kuriems jau suteiktas tipo patvirtinimas, turinčioms M1 arba N1 transporto priemonėms galima išplėsti M2 ir N2 transporto priemonėms, jeigu jų etaloninė masė neviršija 2 840 kg ir jeigu jos atitinka šio priedo 6 skirsnio sąlygas (EEB tipo patvirtinimo išplėtimas).

2.   SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI

Šioje direktyvoje:

2.1.   „Transporto priemonės tipas“, atsižvelgiant į teršalų emisiją iš variklio pro išmetimo vamzdį – tai transporto priemonių, kurios nesiskiria toliau išvardytais aspektais, kategorija:

2.1.1.   inercijos ekvivalentu, kuris atsižvelgiant į etaloninę masę nustatytas, kaip nurodyta III priedo 5.1 punkte; ir

2.1.2.   variklio ir transporto priemonės charakteristikomis, kaip apibrėžta II priede.

2.2.   „Etaloninė masė“ – tai parengtos eksploatuoti transporto priemonės masė, iš kurios atimama vienoda 75 kg vairuotojo masė ir pridedama vienoda 100 kg masė.

2.2.1.   „Parengtos eksploatuoti transporto priemonės masė“ – tai Direktyvos 70/156/EEB I priedo 2.6 punkte apibrėžta masė.

2.3.   „Didžiausia masė“ – tai Direktyvos 70/156/EEB I priedo 2.7 punkte apibrėžta masė.

2.4.   „Dujiniai teršalai“ – tai su išmetamosiomis dujomis išleidžiami anglies monoksido, angliavandenilių (taikomas C1H1,85 santykis) ir azoto oksidų, išreikštų ekvivalentiniu azoto dioksido (NO2) kiekiu, teršalai.

2.5.   „Kietųjų dalelių teršalai“ – tai išmetamųjų dujų sudėtinės dalys, kurios iš atskiestų išmetamųjų dujų III priede aprašytais filtrais buvo pašalintos ne aukštesnėje nei 325 K (52° C) temperatūroje.

2.6.   „Teršalų emisija pro išmetimo vamzdį“ – tai:

—	dujinių teršalų emisija, jei tai yra priverstinio uždegimo varikliai,

—	dujinių ir kietųjų dalelių teršalų emisija, jei tai yra uždegimo suspaudimu varikliai.

2.7.   „Angliavandenilių garavimo išlakos iš degalų sistemos“ – tai iš variklinių transporto priemonių degalų sistemos išsiskyrę angliavandenilių garai, išskyrus teršalų emisiją pro išmetimo vamzdį.

2.7.1.   „Degalų bako alsavimo nuostoliai“ – tai dėl degalų bako temperatūros pokyčių išmetami angliavandeniliai (taikomas C1H2,33 santykis).

2.7.2.   „Karšto variklio degalų garavimo nuostoliai“ – tai angliavandenilių emisija iš stovinčios transporto priemonės, kuria prieš tai buvo važiuota, degalų sistemos (taikomas C1H2,20 santykis).

2.8.   „Variklio karteris“ – tai vidiniais arba išoriniais vamzdynais, kuriais galima pašalinti dujas arba garus, su alyvos nusodintuvu sujungtos vidinės arba išorinės variklio erdvės.

2.9.   „Šalto variklio paleidimo įtaisas“ – tai variklio oro/degalų mišinį laikinai pariebinantis ir taip variklį įjungti padedantis įtaisas.

2.10.   „Variklio įjungimą palengvinantis įtaisas“ – tai variklio oro/degalų mišinio neriebinantis įtaisas, kuris padeda įjungti variklį, pvz., prieš įjungiant variklį naudojamos kaitinimo žvakės, įpurškimo reguliavimo nustatymai.

2.11.   „Darbinis variklio tūris“ – tai:

2.11.1.   vardinis variklio cilindrų darbinis tūris, jei tai yra slankiojamųjų stūmoklių varikliai,

2.11.2.   už vardinį variklio cilindrų darbinį tūrį du kartus didesnis tūris, jei tai yra besisukančių stūmoklių (Vankelio) varikliai.

2.12.   „Taršą mažinantis įtaisas“ – tai transporto priemonės tos sudėtinės dalys, kurios kontroliuoja teršalų emisiją pro išmetimo vamzdį ir angliavandenilių garavimo išlakas iš degalų sistemos ir (arba) apriboja tą emisiją bei angliavandenilių garavimą.

3.   PARAIŠKA SUTEIKTI EEB TIPO PATVIRITINIMĄ

3.1.   Paraišką patvirtinti transporto priemonės tipą, atsižvelgiant į teršalų emisiją pro išmetimo vamzdį, angliavandenilių garavimo išlakas iš degalų sistemos ir taršą mažinančių įtaisų patvarumą, įteikia transporto priemonės gamintojas arba jos įgaliotasis atstovas.

3.2.   Su paraiška pateikiami II priede nustatyti duomenys, prie kurių pridedama:

3.2.1.   transporto priemonėje įmontuotos angliavandenilių garavimo išlakų iš degalų sistemos kontrolės sistemos aprašymas;

3.2.2.   jei tai yra priverstinio uždegimo variklius turinčios transporto priemonės, pareiškimas, kuriame nurodoma, ar taikomas 5.1.2.1 punktas (degalų bako įpylimo angos skersmens matmenų apribojimas) ar 5.1.2.2 punktas (ženklinimas), ir jeigu taikomas pastarasis punktas, to ženklinimo aprašymas;

3.2.3.   tam tikrais atvejais – kito tipo patvirtinimų kopijos su atitinkama data, kad būtų galima išplėsti patvirtinimus ir nustatyti charakteristikų blogėjimo faktorius.

3.3.   Patvirtintiną transporto priemonės tipą atitinkanti transporto priemonė, kad su ja būtų galima atlikti šio priedo 5 skirsnyje aprašytus bandymus, turi būti pristatyta už tipo patvirtinimo bandymus atsakingai techninei tarnybai.

4.   EEB TIPO PATVIRTINIMAS

4.1.   IX priede pateiktą pavyzdį atitinkantis liudijimas turi būti išduodamas kaip EEB tipo patvirtinimo liudijimas.

5.   REIKALAVIMAI IR BANDYMAI

Pastaba:

Transporto priemonių gamintojai, kurie visame pasaulyje per metus pagamina mažiau nei 10 000 automobilių, tipo patvirtinimą gali gauti ne pagal šio skyriaus, o pagal atitinkamus techninius reikalavimus, kurie pateikti:

—	Federalinių taisyklių kodekso 40 antraštinės dalies, 86 dalies A ir B poskyriuose, taikomi 1987 metų modelio mažos keliamosios galios automobiliams ir kuriuos 1989 m. liepos 1 d. persvarstė bei paskelbė JAV Vyriausybės Leidybos departamentas, arba

—

„Pagrindinio dokumento“ (jame įrašyta 1987 m. rugsėjo 27 d. data), kurį parengė variklinių transporto priemonių oro taršai skirta Tarptautinė Stokholmo konferencija „Variklinių transporto priemonių oro taršos kontrolė – Bendrosios mažos keliamosios galios variklinių transporto priemonių išmetamųjų teršalų taisyklės“ galutinėje versijoje.

Tipo tvirtinimo institucija turi pranešti Komisijai apie kiekvieno patvirtinimo, kuris buvo suteiktas pagal šią nuostatą, aplinkybes.

5.1.   Bendroji dalis

5.1.1.   Sudėtinės dalys, kurios gali turėti įtakos teršalų emisijai pro išmetimo vamzdį ir angliavandenilių garavimo išlakoms iš degalų sistemos, turi būti suprojektuotos, pagamintos ir sumontuotos taip, kad leistų įprastu būdu eksploatuojamai transporto priemonei atitikti šios direktyvos reikalavimus nepaisant vibracijos, kuri gali veikti tas sudėtines dalis.

Techninės priemonės, kurių imasi gamintojas, turi būti tokios, kad per įprastą transporto priemonės eksploatavimo laiką ir įprastomis jos eksploatavimo sąlygomis būtų užtikrintas veiksmingas teršalų emisijos pro išmetimo vamzdį ir angliavandenilių išlakų garavimo iš degalų sistemos apribojimas pagal šią direktyvą. Tariama, kad teršalų emisija pro išmetimo vamzdį atitinka pirmiau minėtas nuostatas, jeigu atitinkamai laikomasi 5.3.1.4 ir 7.1.1.1 punktų nuostatų.

Jeigu deginių filtre katalizatoriuje naudojamas deguonies jutiklis, turi būti imtasi priemonių užtikrinti, kad stechiometrinis oro–degalų santykis (lambda) būtų išlaikomas transporto priemonei ėmus važiuoti tam tikru greičiu arba greitėjant.

Tačiau leidžiami laikini šio santykio pokyčiai, jeigu jie taip pat buvo nustatyti atliekant 5.3.1 ir 7.1.1 punktuose aprašytus bandymus arba jeigu tie pokyčiai būtini saugiam važiavimui bei variklio ir sudėtinių dalių, kurios turi įtakos išmetamųjų teršalų kiekiui, veikimui pagal nustatytus reikalavimus užtikrinti, ar jei tie pokyčiai būtini įjungiant šaltą variklį.

5.1.2.   Priverstinio uždegimo variklius turinti transporto priemonė turi būti suprojektuota taip, kad būtų tinkama eksploatuoti naudojant bešvinį benziną, kaip nustatyta Direktyva 85/210/EEB (4).

5.1.2.1.   Pagal 5.1.2.2 punktą degalų bako įpylimo anga turi būti suprojektuota taip, kad pro ją nebūtų galima pripilti degalų į baką degalų siurblio tiekimo antgaliu, kurio išorinis skersmuo yra 23,6 mm arba didesnis.

5.1.2.2.   5.1.2.1 punktas netaikomas transporto priemonėms, kurios atitinka toliau nustatytas abi sąlygas, t. y.:

5.1.2.2.1.   ta transporto priemonė suprojektuota ir sukonstruota taip, kad benzinas su švinu negali sutrikdyti jokio dujinių teršalų emisijai kontroliuoti skirto įtaiso veikimo, ir

5.1.2.2.2.   ta transporto priemonė aiškiai, įskaitomai ir nenutrinamai paženklinta ISO 2575-1982 standarte nurodytu bešvinio benzino simboliu toje vietoje, kurioje jis būtų iš karto pastebimas benziną į degalų baką pilančiam asmeniui. Leidžiama naudoti papildomus ženklus.

5.2.   Bandymų atlikimas

I.5.2 lentelėje nurodytos galimybės patvirtinti transporto priemonės tipą.

5.2.1.   Išskyrus 8.1 punkte nurodytas transporto priemones, su priverstinio uždegimo variklį turinčiomis transporto priemonėmis turi būti atlikti šie bandymai:

—	I tipas (pro išmetimo vamzdį po šalto variklio įjungimo išleidžiamų teršalų vidutinio kiekio imitavimas),

—	III tipas (iš variklio karterio išmestų dujų kiekis),

—	IV tipas (angliavandenilių garavimo išlakos iš degalų sistemos),

—	V tipas (taršą mažinančių įtaisų patvarumas).

5.2.2.   Su priverstinio uždegimo variklį turinčiomis 8.1 punkte nurodytomis transporto priemonėmis turi būti atlikti šie bandymai:

—	I tipas (pro išmetimo vamzdį po šalto variklio įjungimo išleidžiamų teršalų vidutinio kiekio modeliavimas),

—	II tipas (anglies monoksido emisija varikliui sukantis tuščiosios eigos sūkių skaičiumi),

—	III tipas (iš variklio karterio išmestų dujų kiekis).

5.2.3.   Išskyrus 8.1 punkte nurodytas transporto priemones, su uždegimo suspaudimu variklį turinčiomis transporto priemonėmis turi būti atlikti šie bandymai:

—	I tipas (pro išmetimo vamzdį po šalto variklio įjungimo išleidžiamų teršalų vidutinio kiekio imitavimas),

—	V tipas (taršą mažinančių įtaisų patvarumas).

5.2.4.   Su 8.1 punkte nurodytomis uždegimo suspaudimu variklį turinčiomis transporto priemonėmis turi būti atlikti šie bandymai:

—	I tipas (pro išmetimo vamzdį po šalto variklio įjungimo išleidžiamų teršalų vidutinio kiekio imitavimas – tik dujiniai teršalai).

5.3.   Bandymų aprašymai

5.3.1.   I tipo bandymas (pro išmetimo vamzdį po šalto variklio įjungimo išleidžiamų teršalų vidutinio kiekio imitavimas).

5.3.1.1.   I.5.3 paveiksle nurodytos I tipo bandymo atlikimo galimybės. Tas bandymas turi būti atliktas su 1 skirsnyje nurodytomis visomis transporto priemonėmis, kurių didžiausia masė neviršija 3,5 tonų.

5.3.1.2.   Transporto priemone užvažiuojama ant būgninio traukos stendo, kuriame įmontuoti pasipriešinimą judėjimui ir inercinę masę modeliuojantys prietaisai.

5.3.1.2.1.   Išskyrus 8.1 punkte nurodytas transporto priemones, be pertraukos atliekamas iš dviejų dalių – pirmosios ir antrosios – sudarytas 19 minučių ir 40 sekundžių bendros trukmės bandymas. Siekiant, kad būtų galima nustatyti bandymo įrangą, tarp pirmosios bandymo dalies pabaigos ir antrosios pradžios susitarus su gamintoju galima nustatyti ne ilgesnę nei 20 sekundžių trukmės atkarpą, per kurią nebus imamos imtys.

5.3.1.2.2.   Pirmoji bandymo dalis sudaryta iš keturių tipinių bandomųjų važiavimo ciklų mieste. Kiekvienas tipinis bandomasis važiavimo ciklas mieste yra sudarytas iš penkiolikos etapų (tuščioji eiga, greitėjimas, tolygus greitis, lėtėjimas ir t. t.).

5.3.1.2.3.   Antroji bandymo dalis yra sudaryta iš vieno bandomojo važiavimo ciklo užmiestyje. Pastarasis sudarytas iš trylikos etapų (tuščioji eiga, greitėjimas, tolygus greitis, lėtėjimas ir t. t.).

I.5.2 lentelė

Skirtingos galimybės suteikti tipo patvirtinimą ir išplėsti jo taikymą

Tipo patvirtinimo bandymas	Priverstinio uždegimo varikliai		Uždegimo suspaudimu varikliai
	M1 transporto priemonės – masė ≤2,5 – ne daugiau kaip šešios vietos	8.1 punktą atitinkančios transporto priemonės	M1 transporto priemonės – masė ≤2,5 – ne daugiau kaip šešios vietos	8.1 punktą atitinkančios transporto priemonės
I tipas	Taip Pirmoji dalis + Antroji dalis	Taip (m ≤ 3,5 tonos) Pirmoji dalis	Taip Pirmoji dalis + Antroji dalis	Taip (m ≤ 3,5 tonos) Pirmoji dalis
II tipas	—	Taip	—	—
III tipas	Taip	Taip	—	—
IV tipas	Taip	—	—	—
V tipas	Taip	—	Taip	—
Taikymo išplėtimas	6 skirsnis	6 skirsnis	6 skirsnis	— M2 ir N2 tipai — etaloninė masė ne didesnė kaip 2 840 kilogramų — 6 skirsnis

5.3.1.2.4.   Jei tai yra 8.1 punkte nurodytos transporto priemonės, su jomis be pertraukos atliekamas tik iš keturių tipinių bandomųjų važiavimo ciklų mieste sudarytas bandymas (pirmoji dalis), kuris trunka 13 minučių.

5.3.1.2.5.   Per bandymą išmetamosios dujos atskiedžiamos ir surenkamos į vieną arba keletą maišų. Išbandomosios transporto priemonės išmetamosios dujos skiedžiamos, imamas jų ėminys ir jos analizuojamos toliau aprašyta tvarka bei matuojamas bendras skiestų išmetamųjų dujų tūris. Uždegimo suspaudimu variklius turinčių transporto priemonių registruojami ne tik anglies monoksido, angliavandenilių ir azoto oksido, bet taip pat kietųjų dalelių teršalų kiekiai išmetamosiose dujose.

5.3.1.3.   Bandymas atliekamas III priede aprašyta tvarka. Turi būti nustatyti dujų rinkimo ir analizės bei kietųjų dalelių šalinimo ir svėrimo metodai.

5.3.1.4.   Pagal 5.3.1.4.2 ir 5.3.1.5 punktų reikalavimus bandymas turi būti atliktas tris kartus. Išskyrus 8.1 punkte nurodytas kiekvieno bandymo transporto priemones, rezultatai dauginami iš charakteristikų blogėjimo atitinkamų faktorių, kurie bus nustatyti 5.3.5 punkte. Per kiekvieną bandymą nustatytos dujinių išmetamųjų teršalų masės ir, jei tai yra uždegimo suspaudimu variklius turinčios transporto priemonės, kietųjų dalelių masė turi būti mažesnė nei toliau pateiktoje lentelėje nurodytos ribos:

Anglies monoksido masė	Kombinuotoji angliavandenilių ir azoto oksidų masė	(5)Kietųjų dalelių masė
L1 (g/km)	L2 (g/km)	L3 (g/km)
2,72	0,97	0,14

5.3.1.4.1.   Nepaisant 5.3.1.4 punkto reikalavimų, kiekvieno teršalo arba jų kombinacijos viena iš trijų nustatytų masių privalomą ribą gali viršyti ne daugiau nei 10 %, jeigu trijų rezultatų aritmetinis vidurkis yra mažesnis nei privaloma riba. Jeigu nustatytas ribas viršija daugiau nei vienas teršalas, nesvarbu, ar buvo viršyta atliekant tą patį bandymą ar skirtingus bandymus (6).

5.3.1.4.2.   Gamintojui paprašius 5.3.1.4 punkte nustatytą bandymų skaičių galima didinti iki dešimties, jeigu kiekvieno teršalo arba dviejų teršalų, kurių kiekis ribojamas, sumos pirmų trijų nustatytų rezultatų aritmetinis vidurkis (

) yra 100 ir 110 % ribos. Šiuo atveju galioja vienas reikalavimas – kiekvieno teršalo arba dviejų teršalų, kurių kiekis ribojamas, sumos visų dešimties nustatytų rezultatų aritmetinis vidurkis palyginti su apribojimu turi būti mažesnis nei ribinė vertė

.

5.3.1.5.   5.3.1.4 punkte nustatytas bandymų skaičius mažinamas toliau apibūdintomis sąlygomis, jeigu V1 – tai kiekvieno teršalo arba dviejų teršalų, kurių kiekis ribojamas, bendros emisijos pirmojo bandymo, o V2 – antro bandymo rezultatas.

5.3.1.5.1.   Atliekamas tik vienas bandymas, jeigu kiekvieno teršalo arba dviejų teršalų, kurių kiekis ribojamas, bendros emisijos nustatytas rezultatas yra 0,70 arba už pastarąjį mažesnis (t. y. V1 ≤ 0,70 L).

5.3.1.5.2.   Jeigu nesilaikoma 5.3.1.5.1 punkto reikalavimų, atliekami tik du bandymai, jei kiekvieno teršalo arba dviejų teršalų, kurių kiekis ribojamas, bendra emisija atitinka toliau nustatytus reikalavimus:

V1 ≤ 0,85 L ir V1 + V2 ≤ 1,70 L ir V2 ≤ L.

5.3.2.   II tipo bandymas (anglies monoksido emisija varikliui sukantis tuščiosios eigos sūkių skaičiumi)

5.3.2.1.   Šis bandymas atliekamas su visomis 8.1 punkte nurodytomis priverstinio uždegimo variklį turinčiomis transporto priemonėmis.

5.3.2.2.   Atlikus bandymą pagal IV priedą, tuščiosios eigos sūkių skaičiumi besisukančio variklio išmetamosiose dujose anglies monoksido tūrinis kiekis neturi viršyti 3,5 %, jeigu naudojama I tipo bandymo įranga, ir 4,5 % – jeigu taikomi tame priede nustatyto intervalo reguliavimai.

5.3.3.   III tipo bandymas (iš variklio karterio išmestų dujų kiekio tikrinimas)

5.3.3.1.   Šis bandymas turi būti atliktas su visomis 1 skirsnyje nurodytomis transporto priemonėmis, išskyrus turinčias uždegimo suspaudimu variklius.

I tipo struktūrinė schema tipui patvirtinti

(žr. 5.3.1 punktą)

5.3.3.2.   Variklio karterio ventiliacijos sistemą bandant pagal V priedą turi būti nustatoma, ar pastaroji užtikrinta, kad į atmosferą nepatektų jokios variklio karterio dujos.

5.3.4.   IV tipo bandymas (angliavandenilių garavimo išlakų iš degalų sistemos kiekio nustatymas)

5.3.4.1.   Šis bandymas turi būti atliktas su visomis 1 skirsnyje nurodytomis transporto priemonėmis, išskyrus turinčias uždegimo suspaudimu variklius ir 8.1 punkte nurodytąsias transporto priemones.

5.3.4.2.   Atliekant bandymą pagal VI priedą iš degalų sistemos išgaravusių angliavandenilio išlakų kiekis per bandymą turi būti mažesnis nei 2 g.

5.3.5.   V tipo bandymas (taršą mažinančių įtaisų patvarumas)

5.3.5.1.   Šis bandymas turi būti atliktas su visomis 1 skirsnyje nurodytomis transporto priemonėmis, išskyrus nurodytąsias 8.1 punkte. Minėtas bandymas – tai senėjimo bandymas 80 000 kilometrų pagal VII priede aprašytą programą nuvažiavus bandymo keliu, keliu arba būgniniu traukos stendu.

5.3.5.2.   Nepaisydamas 5.3.5.1 punkto reikalavimų gamintojas gali nuspręsti atlikti ne 5.3.5.1 punkte nurodytą bandymą, o naudoti toliau pateiktoje lentelėje nurodytus charakteristikų blogėjimo faktorius:

Variklio kategorija	Charakteristikų blogėjimo faktorius
	CO	HC + NOx	Kietosios dalelės (7)
Priverstinio uždegimo variklis	1,2	1,2	—
Uždegimo suspaudimu variklis	1,1	1,0	1,2

Gamintojui paprašius, techninė tarnyba gali atlikti I tipo bandymą prieš užbaigiant V tipo bandymą, kuriam naudojami pirmiau minėtoje lentelėje nurodyti charakteristikų blogėjimo faktoriai. Užbaigus V tipo bandymą techninė tarnyba IX priede užregistruotus tipo patvirtinimo rezultatus gali iš dalies pakeisti vietoje pirmiau minėtoje lentelėje nurodytų charakteristikų blogėjimo faktorių įrašydama tuos faktorius, kurie buvo nustatyti atlikus V tipo bandymą.

5.3.5.3.   Charakteristikų blogėjimo faktoriai nustatomi 5.3.5.1 punkte apibūdinta procedūra arba naudojant 5.3.5.2 punkte pateiktoje lentelėje nurodytas vertes. Faktoriai naudojami nustatyti, ar laikomasi 5.3.1.4 ir 7.1.1.1 punktų reikalavimų.

6.   EEB TIPO PATVIRTINIMO IŠPLĖTIMAS

6.1.   Su teršalų emisija pro išmetimo vamzdį susijusio patvirtinimo išplėtimai

(I ir II tipo bandymai)

6.1.1.   Skirtingų etaloninių masių transporto priemonės

Transporto priemonės tipui suteiktą patvirtinimą toliau nurodytomis sąlygomis galima išplėsti transporto priemonės tipams, kurie nuo patvirtintojo tipo skiriasi tik savo etalonine mase:

6.1.1.1.   Kitos, ne tos, kurios nurodytos 8.1 punkte, transporto priemonės.

6.1.1.1.1.   Patvirtinimą galima išplėsti tik tiems transporto priemonės tipams, su kurių etalonine mase privaloma naudoti kitą didesnį inercijos ekvivalentą arba bet kokį mažesnį inercijos ekvivalentą.

6.1.1.2.   8.1. punkte nurodytos transporto priemonės.

6.1.1.2.1.   Patvirtinimą galima išplėsti tik tiems transporto priemonės tipams, su kurių etalonine mase privaloma naudoti kitą, didesnį inercijos ekvivalentą arba kitą, mažesnį inercijos ekvivalentą.

6.1.1.2.2.   Jeigu transporto priemonės, kurios tipui prašoma išplėsti patvirtinimą, etaloninė masė yra tokia, kad būtina naudoti didesnio inercijos ekvivalento smagratį, palyginti su naudojamu jau patvirtinto tipo transporto priemonėje, yra išplečiamas patvirtinimas.

6.1.1.2.3.   Jeigu transporto priemonės, kurios tipui prašoma išplėsti patvirtinimą, etaloninė masė yra tokia, kad būtina naudoti mažesnio inercijos ekvivalento smagratį, palyginti su naudojamu jau patvirtinto tipo transporto priemonėje, yra išplečiamas patvirtinimas, jei jau patvirtintos transporto priemonės išmetamų teršalų masės atitinka apribojimus, nustatytus transporto priemonei, kuriai prašoma išplėsti patvirtinimą.

6.1.2.   Skirtingus bendruosius perdavimo skaičius turintys transporto priemonės tipai

Transporto priemonės tipui suteiktą patvirtinimą toliau nurodytomis sąlygomis galima išplėsti transporto priemonės tipams, kurie nuo patvirtintojo tipo skiriasi tik savo pavarų dėžės perdavimo skaičiais:

6.1.2.1.   Kiekvieno pavarų dėžės perdavimo skaičiaus, kuris naudojamas I tipo bandyme, būtina apskaičiuoti šią proporciją:

kur, jei variklio sūkių skaičius yra 1 000 sūk./min, V1 – tai transporto priemonės, kurios tipas patvirtintas, greitis ir V2 – transporto priemonės, kurios tipui prašoma išplėsti patvirtinimą, greitis.

6.1.2.2.   Jeigu kiekvieno perdavimo skaičiaus E ≤ 8 %, patvirtinimas išplečiamas nekartojant I tipo bandymų.

6.1.2.3.   Jeigu bent vieno perdavimo skaičiaus E > 8 % ir jeigu kiekvieno perdavimo skaičiaus E ≤ 13 %, turi būti pakartotas I tipo bandymas, tačiau jį galima atlikti laboratorijoje, kurią gamintojas pasirenka ir kurią patvirtina tipo patvirtinimą suteikianti institucija. Bandymų ataskaita turi būti nusiųsta už tipo patvirtinimo bandymų atlikimą atsakingai techninei tarnybai.

6.1.3.   Skirtingų etaloninių masių ir skirtingo bendrojo perdavimo skaičiaus transporto priemonių tipai

Transporto priemonės tipui suteiktą patvirtinimą galima išplėsti transporto priemonės tipams, kurie nuo patvirtintojo skiriasi tik etalonine mase ir bendruoju perdavimo skaičiumi, jeigu laikomasi visų 6.1.1 ir 6.1.2 punktuose nustatytų sąlygų.

6.1.4.   Pastaba:

Jeigu transporto priemonės tipas buvo patvirtintas pagal 6.1.1–6.1.3 punktus, šio patvirtinimo negalima išplėsti kitiems transporto priemonės tipams.

6.2.   Angliavandenilių garavimo išlakos iš degalų sistemos (IV tipo bandymas)

6.2.1.   Angliavandenilių garavimo išlakų iš degalų sistemos kontrolės sistemą turinčiam transporto priemonės tipui suteiktą patvirtinimą galima išplėsti laikantis toliau nustatytų sąlygų:

6.2.1.1.   turi būti vienodas pagrindinis degalų/oro matavimo principas (pvz., centrinis degalų įpurškimas, karbiuratorius);

6.2.1.2.   turi būti vienoda degalų bako forma, jie turi būti pagaminti iš vienodos medžiagos ir turi būti tokie patys skystųjų degalų lankstieji vamzdžiai. Turi būti išbandytas blogiausias atvejis šeimai atsižvelgiant į lanksčiųjų vamzdžių skerspjūvį ir apytikslį jų ilgį. Už tipo patvirtinimo bandymų atlikimą atsakinga techninė tarnyba sprendžia, ar galima naudoti neidentiškus garų/skysčio skirtuvus. Degalų bako tūris neturi skirtis daugiau nei 10 %. Apsauginiai vožtuvai turi būti nustatyti vienodai.

6.2.1.3.   Degalų garų surinkimo metodas turi būti vienodas, t.y. gaudyklės forma ir tūris, laikymo aplinka, oro filtras (jeigu naudojamas angliavandenilių garavimo išlakoms iš degalų sistemos kontroliuoti) ir t. t.

6.2.1.4.   Plūdinės karbiuratoriaus kameros tūris turi būti apie 10 mililitrų.

6.2.1.5.   Surinktų garų prapūtimo metodas turi būti vienodas (pvz., oro srautas, prapūtimo pradžia arba prapūtimo tūris per važiavimo ciklą).

6.2.1.6.   Degalų dozavimo sistemos sandarinimo ir ventiliacijos metodas turi būti vienodas.

6.2.2.   Kitos pastabos:

i)	leidžiami skirtingo darbinio tūrio varikliai;

ii)	leidžiami skirtingos galios varikliai;

iii)	leidžiamos automatinės ir rankinio valdymo pavarų dėžės bei dviratės ir keturratės pavaros;

iv)	leidžiamos skirtingos kėbulo formos;

v)	leidžiami skirtingi ratų ir padangų dydžiai.

6.3.   Taršą mažinantys įtaisai

(V tipo bandymas)

6.3.1.   Transporto priemonės tipui suteiktą patvirtinimą galima išplėsti skirtingiems transporto priemonės tipams, jeigu variklio/išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo sistemos derinys atitinka jau patvirtintos transporto priemonės minėtąjį derinį. Šiam tikslui tų transporto priemonių, kurių toliau apibūdinti parametrai yra vienodi arba atitinka nustatytas ribines vertes, variklio/išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo sistemos deriniai laikomi vienodais.

6.3.1.1.   Variklis:

—	cilindrų skaičius,

—	darbinis variklio tūris (± 15 %),

—	cilindrų bloko konfigūracija,

—	vožtuvų skaičius,

—	maitinimo sistema,

—	aušinimo sistemos tipas,

—	degimo procesas.

6.3.1.2.   Išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo sistema:

—

deginių katalizatoriai: — deginių katalizatorių ir sudėtinių dalių skaičius, — deginių katalizatorių dydis ir forma (tūris ± 10 %), — deginių katalizatorių tipas (oksidacinis, 3 procesų,…), — brangiųjų metalų kiekis (identiškas arba didesnis), — brangiųjų metalų santykis (± 15 %), — užpildas (struktūra ir medžiaga), — narvelių kiekis porėtos struktūros katalizinio užpildo skerspjūvio centimetre, — deginių katalizatoriaus (-ių) korpuso tipas, — deginių katalizatorių vieta (padėtis dujų išmetimo sistemoje ir matmenų patrinkimas taip, kad deginių katalizatoriaus angoje nebūtų sukurtas didesnis nei 50 K temperatūros skirtumas).

—	Antrinio oro įpūtimas: — taikomas ar netaikomas, — tipas (antrinio oro įleidimo vožtuvai, oro siurbliai,…).

—	Į oro/degalų mišinį prieš jam patenkant į degimo kamerą dalį išmetamųjų dujų įmaišantis įtaisas (EGR): — įmontuotas arba neįmontuotas.

6.3.1.3.   Inercinės masės kategorija: kita artimiausia didesnė inercinės masės kategorija ir bet koks mažesnis inercijos ekvivalentas.

6.3.1.4.   Patvarumo bandymą galima atlikti su transporto priemone, kurios kėbulo forma, pavarų dėžė (automatinė arba rankinio valdymo) ir padangų arba ratų dydis skiriasi palyginti su tuo transporto priemonės tipu, kuriam prašoma suteikti tipo patvirtinimą.

7.   PRODUKCIJOS ATITIKTIS

7.1.   Paprastai produkcijos atitiktis atsižvelgiant į transporto priemonės teršalų emisijos pro išmetimo vamzdį ir angliavandenilių garavimo išlakų iš degalų sistemos apribojimą tikrinama remiantis IX priede nustatytame tipo patvirtinimo liudijime pateiktu aprašymu ir, jeigu būtina, 5.2 punkte aprašytais visais arba tam tikrais I, II, III, ir IV tipų bandymais.

7.1.1.   Transporto priemonės atitiktis I tipo bandymui tikrinama taip:

7.1.1.1.   Pasirenkama viena partijos transporto priemonių, su kuria atliekamas 5.3.1 punkte aprašytas bandymas. Charakteristikų blogėjimo faktoriai taikomi tuo pačiu būdu. Tačiau 5.3.1.4 punkte nurodyti apribojimai keičiami šiais:

Anglies monoksido masė	Kombinuotoji angliavandenilių ir azoto oksidų masė	(8)Kietųjų dalelių masė
L1 (g/km)	L2 (g/km)	L3 (g/km)
3,16	1,13	0,18

7.1.1.2.   Jeigu iš partijos pasirinktoji transporto priemonė neatitinka 7.1.1.1 punkto reikalavimų, gamintojas gali prašyti, kad matavimai būtų atlikti su transporto priemonių imtimi, imamos iš partijos ir kuriai priskiriama iš pradžių pasirinktoji transporto priemonė. Gamintojas nustato imties dydį n. Su transporto priemonėmis, išskyrus iš pradžių pasirinktąją, atliekamas vienas I tipo bandymas. Iš pradžių išbandytos transporto priemonės rezultatas, į kurį turi būti atsižvelgta – tai su ta transporto priemone atliktų trijų I tipo bandymų rezultatų aritmetinis vidurkis. Tada brėžiamas atsitiktinės imties anglies monoksido, kombinuotojų angliavandenilių ir azoto oksidų išmetamų kiekių bei kietųjų dalelių kiekių nustatytų rezultatų aritmetinio vidurkio

ir standartinio nuokrypio S (9) grafikas. Tariama, kad partijos modeliai atitinka nustatytus reikalavimus, jeigu laikomasi šių sąlygų:

kur:

L – 7.1.1.1 punkte nustatyta ribinė vertė,

k – nuo n priklausantis šioje lentelėje pateiktas statistinis koeficientas: n 2 3 4 5 6 7 8 9 10 k 0,973 0,613 0,489 0,421 0,376 0,342 0,317 0,296 0,279 n 11 12 13 14 15 16 17 18 19 k 0,265 0,253 0,242 0,233 0,224 0,216 0,210 0,203 0,198

jeigu n ≥ 20, .

7.1.2.   Atliekant II arba III tipo bandymus su iš partijos paimtomis transporto priemonėmis, turi būti laikomasi 5.3.2.2 ir 5.3.3.2 punktuose nustatytų sąlygų.

7.1.3.   Nepaisydama III priedo 3.1.1 punkto reikalavimų, gavusi gamintojo sutikimą, už produkcijos atitiktį atsakinga techninė tarnyba su mažiau nei 3 000 kilometrų nuvažiavusiomis transporto priemonėmis gali atlikti I, II, III ir IV tipų bandymus.

7.1.4.   Pagal VI priedą išbandytų visų partijos transporto priemonių, kurių tipas patvirtintas, angliavandenilių garavimo išlakų iš degalų sistemos vidutinis kiekis turi būti mažesnis nei 5.3.4.2. punkte nustatyta ribinė vertė.

7.1.5.   Jeigu atliekamas įprastas gamybos pabaigai numatytas patikrinimas, patvirtinimo turėtojas atitiktį gali įrodyti imčiai pasirinkdamas VI priedo 7 skirsnio reikalavimus atitinkančias transporto priemones.

8.   LAIKINOSIOS NUOSTATOS

8.1.   Patvirtinant tipą ir tikrinant atitiktį:

—	kitų, o ne M1 kategorijos transporto priemonių,

—	daugiau nei šešis keleivius, įskaitant vairuotoją, vežti skirtų keleivinių M1 kategorijos transporto priemonių, arba transporto priemonių, kurių didžiausia masė viršija 2 500 kilogramų,

—	Direktyvos 70/156/EEB su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 87/403/EEB (10), I priede apibrėžtų visureigių transporto priemonių,

turi būti naudojamas pirmosios dalies bandymas. 5.3.1.4 (tipo patvirtinimas) ir 7.1.1.1 punktuose (atitikties patikra) pateiktose lentelėse nurodytos ribinės vertės keičiamos taip:

Transporto priemonės tipo patvirtinimas: Etaloninė masė RW (kg) Anglies monoksidas L1 (g/per bandymą) Kombinuotieji išmetamųjų angliavandenilių ir azoto oksidų kiekiai L2 (g/per bandymą) RW ≤ 1 020 58 19,0 1 020 < RW ≤ 1 250 67 20,5 1 250 < RW ≤ 1 470 76 22,0 1 470 < RW ≤ 1 700 84 23,5 1 700 < RW ≤ 1 930 93 25,0 1 930 < RW ≤ 2 150 101 26,5 2 150 < RW 110 28,0

Produkcijos atitikties patikra: Etaloninė masė RW (kg) Anglies monoksidas L1 (g/per bandymą) Kombinuotieji išmetamųjų angliavandenilių ir azoto oksidų kiekiai L2 (g/per bandymą) RW ≤ 1 020 70 23,8 1 020 < RW ≤ 1 250 80 25,6 1 250 < RW ≤ 1 470 91 27,5 1 470 < RW ≤ 1 700 101 29,4 1 700 < RW ≤ 1 930 112 31,3 1 930 < RW ≤ 2 150 121 33,1 2 150 ≤ RW 132 35,0

8.2.   Pradėtoms eksploatuoti naujoms transporto priemonėms, kurių tipas buvo patvirtintas iki 1993 m. liepos 1 d., toliau pateiktos nuostatos tebegalioja iki 1994 m. gruodžio 31 d.:

—	Direktyvos 70/220/EEB su pakeitimais, padarytais Direktyva 88/436/EEB, I priedo 8.3 punkte (išskyrus 8.3.1.3 papunktį) nustatytos laikinosios nuostatos,

—	didesnio nei 2 litrai darbinio tūrio priverstinio uždegimo variklius turinčių M1 kategorijos transporto priemonių, išskyrus nurodytąsias šio priedo 8.1 punkte, nuostatos, nustatytos Direktyvos 70/220/EEB su pakeitimais, padarytais Direktyva 88/76/EEB, I priede,

—	Direktyvoje 70/220/EEB su pakeitimais, padarytais Direktyva 89/458/EEB, nustatytos mažesnio nei 1,4 litro darbinio tūrio variklius turinčių transporto priemonių nuostatos.

Gamintojo prašymu vietoje Direktyvos 70/220/EEB su pakeitimais, padarytais Direktyva 91/441/EEB, I priedo 5.3.1, 5.3.5 ir 7.1.1 punktuose nurodyto bandymo pagal šiuos reikalavimus atliktus bandymus galima laikyti tipo patvirtinimo bandymais.

8.3.   Iki 1994 m. liepos 1 d., jei tai yra tipo patvirtinimas, ir 1994 m. gruodžio 31 d., jei tai yra eksploatavimo pradžia, uždegimo suspaudimu tiesioginio įpurškimo variklius turinčių transporto priemonių, išskyrus nurodytąsias 8.1 punkte, kombinuotosios angliavandenilių ir azoto oksidų masės bei kietųjų dalelių masės ribinės vertės – tai 5.3.1.4 (tipo patvirtinimas) ir 7.1.1.1 punktuose (atitikties patikra) pateiktose lentelėse nurodytas L2 ir L3 vertes padauginus iš koeficiento 1,4 apskaičiuotosios vertės.

---

(1)  OL L 197, 1983 7 20, p. 1.

(2)  Kaip apibrėžta Direktyvos 70/156/EEB I priedo 0.4 punkte (OL L 42, 1970 2 23, p. 1).

(3)  OL L 36, 1988 2 9, p. 33.

(4)  OL L 96, 1985 4 3, p. 25.

(5)  Uždegimo suspaudimu variklių.

(6)  Jeigu kiekvieną teršalą arba kombinaciją atitinkantis vienas iš trijų rezultatų 5.3.1.4 punkte nustatytą ribinę vertę viršija daugiau nei 10 %, bandymą su atitinkama transporto priemone galima tęsti pagal 5.3.1.4.2 punktą.

(7)  Uždegimo suspaudimu variklį turinčių transporto priemonių.

(8)  Uždegimo suspaudimu variklius turinčių transporto priemonių.

(9)  Standartinis nuokrypis – tai:

, kur x yra vienas iš nustatytųjų rezultatų.

(10)  OL L 220, 1987 8 8, p. 44.

II PRIEDAS

INFORMACINIS DOKUMENTAS Nr…

pagal Direktyvos 70/156/EEB dėl EEB tipo patvirtinimo I priedą ir remiantis priemonėmis, kurių būtina imtis oro apsaugai nuo motorinių transporto priemonių išmetamųjų teršalų

(Direktyva 70/220/EEB su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 91/441/EEB)

III PRIEDAS

I TIPO BANDYMAS

(Įjungus šaltą variklį pro išmetimo vamzdį išmestų vidutinio teršalų kiekio patikra)

1.   ĮVADAS

Šiame priede aprašyta I priedo 5.3.1 punkte apibrėžto I tipo bandymo procedūra.

2.   BŪGNINIU TRAUKOS STENDU UŽTIKRINAMAS VAŽIAVIMO CIKLAS

2.1.   Ciklo aprašymas

Būgniniu traukos stendu užtikrinamas važiavimo ciklas aprašytas šio priedo 1 priedėlyje.

2.2.   Bendrosios ciklo atlikimo sąlygos

Tam tikrais atvejais turi būti atlikti parengiamieji bandymo ciklai, per kuriuos būtų nustatyti tinkamiausi akceleratoriaus ir stabdžių valdiklių įjungimo metodai, siekiant, kad būtų užtikrintas toks ciklas, kuris atsižvelgiant į nustatytas ribas būtų kuo panašesnis į teorinį ciklą.

2.3.   Pavarų dėžės naudojimas

2.3.1.   Jeigu įjungus pirmą pavarą didžiausias važiavimo greitis būna mažesnis nei 15 km/h, antra, trečia ir ketvirta pavaros naudojamos atliekant bandomąjį važiavimo ciklą mieste (pirmoji dalis), o antra, trečia, ketvirta ir penkta pavara – bandomojo važiavimo ciklą užmiestyje (antroji dalis). Antrą, trečią ir ketvirtą pavaras taip pat galima naudoti atliekant bandomąjį važiavimo ciklą mieste (pirmoji dalis) bei antrą, trečią, ketvirtą ir penktą pavaras – atliekant bandomąjį važiavimo ciklą užmiestyje (antroji dalis), jeigu važiavimo nurodymais rekomenduojama lygioje vietoje pradėti važiuoti antrąja pavara arba jeigu pirmoji pavara tuose nurodymuose apibūdinama kaip skirta važiavimui raižyta vietove, vilkimui arba lėtinanti pavara.

Su transporto priemonėmis, kurių didžiausia variklio galia neviršija 30 kW, o maksimalus greitis – 130 km/h, atliekant bandomąjį važiavimo ciklą užmiestyje (antroji dalis) didžiausias greitis iki 1994 m. liepos 1 d. ribojamas iki 90 km/h. Po tos datos transporto priemonės, kurioms per važiavimo ciklą nesuteikiamas nustatytas pagreitis ir didžiausios greičio vertės, iki galo nuspaudus akceleratoriaus pedalą turi būti eksploatuojamos tol, kol jų važiavimo ciklo kreivė atitiks nustatytąją. Nuokrypiai nuo važiavimo ciklo turi būti nurodyti bandymo ataskaitoje.

2.3.2.   Pusiau automatines pavarų dėžes turinčios transporto priemonės išbandomos naudojant tas pavaras, kurios paprastai įjungiamos važiuojant, ir pavara naudojama atsižvelgiant į gamintojo nurodymus.

2.3.3.   Automatines pavarų dėžes turinčios transporto priemonės išbandomos įjungus aukščiausią pavarą (perdavimo santykį). Akceleratoriaus pedalas turi būti naudojamas taip, kad būtų užtikrinamas kuo tolygesnis pagreitis ir kad įvairias pavaras būtų galima įjungti įprasta tvarka. Be to, nepaisoma šio priedo 1 priedėlyje nurodytų pavarų perjungimo vietų; pagreitis turi būti užtikrintas per laikotarpį, kurį atitinka tuščiosios eigos kiekvienos atkarpos pabaigą su kito tolygaus greičio laikotarpio pradžia jungianti tiesi linija. Taikomos 2.4 punkte nurodytos tolerancijos vertės.

2.3.4.   Greitinančiąją pavarą, kurią vairuotojas gali įjungti, turinčios transporto priemonės bandomos tą pavarą išjungus (bandomasis važiavimo ciklas mieste – pirmoji dalis) arba neišjungus (bandomojo važiavimo ciklas užmiestyje – antroji dalis).

2.4.   Tolerancijos vertės

2.4.1.   Transporto priemonei greitėjant, važiuojant tolygiu greičiu ir lėtėjant (įjungus transporto priemonės stabdžius) nustatytam greičiui galima taikyti ± 2 km/h toleranciją palyginti su teoriniu greičiu. Jeigu transporto priemonės lėtėjimo pagreitis sparčiau didėja neįjungus stabdžių, taikomi tik 6.5.3 punkto reikalavimai. Pereinant iš vienos bandymo atkarpos į kitą leidžiama taikyti didesnes tolerancijos vertes už nustatytąsias, jeigu pastarosios niekuomet netrunka ilgiau nei 0,5 sekundės.

2.4.2.   Laiko tolerancijos vertė yra ± 1,0 s. Pirmiau minėtosios tolerancijos vertės taikomos kiekvieno pavarų perjungimo laikotarpio pradžioje ir pabaigoje (1) atliekant bandomąjį važiavimo ciklą mieste (pirmoji dalis) ir bandomojo važiavimo ciklo užmiestyje (antroji dalis) operacijoms Nr. 3, 5 ir 7.

2.4.3.   Greičio ir laiko tolerancijų vertės pateiktos 1 priedėlyje.

3.   TRANSPORTO PRIEMONĖ IR DEGALAI

3.1.   Bandomoji transporto priemonė

3.1.1.   Turi būti pristatyta geros techninės būklės transporto priemonė. Ji turi būti įvažinėta ir iki bandymo nuvažiavusi bent 3 000 kilometrų.

3.1.2.   Išmetamoji sistema turi būti be jokių protėkių, dėl kurių galėtų sumažėti surenkamų dujų kiekis (pastarasis – tai variklio išmetamas dujų kiekis).

3.1.3.   Galima patikrinti įleidimo sistemos sandarumą, siekiant, kad būtų užtikrinta, jog sudarant degųjį mišinį neturėtų įtakos atsitiktinai įsiurbiamas oras.

3.1.4.   Variklio ir transporto priemonės nustatomieji parametrai turi atitikti gamintojo nurodytuosius. Šis reikalavimas pirmiausiai taip pat taikomas tuščiosios eigos (sukimosi sūkių skaičius ir anglies monoksido kiekis išmetamosiose dujose), šalto variklio paleidimo įtaiso ir išmetamųjų dujų teršalų kiekio reguliavimo sistemos nustatomiesiems parametrams.

3.1.5.   Išbandytinoje arba jai lygiavertėje transporto priemonėje, tam tikrais atvejais, turi būti įmontuotas įtaisas, leidžiantis išmatuoti būdinguosius parametrus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti būgninį traukos stendą pagal 4.1.1 punktą.

3.1.6.   Techninė tarnyba gali patikrinti, ar transporto priemonės darbiniai parametrai atitinka nustatytuosius gamintojo, kad ją būtų galima naudoti įprastam važiavimui ir ypač įjungti šaltą arba pašildytą jos variklį.

3.2.   Degalai

Bandymams turi būti naudojami VIII priede apibrėžti atitinkami etaloniniai degalai.

4.   BANDYMO ĮRANGA

4.1.   Būgninis traukos stendas

4.1.1.   Bandymo stendas turi būti tinkamas modeliuoti vieną iš toliau nurodyto tipo kelio dangos pasipriešinimą riedėjimui:

—	nekintamos apkrovos kreivės bandymo stendas, t. y. bandymo stendas, kurio fizinės charakteristikos leidžia užtikrinti nekintamą apkrovos kreivės formą,

—	reguliuojamos apkrovos kreivės bandymo stendas, t. y. bandymo stendas, kuriuo galima reguliuoti bent du kelio dangos pasipriešinimo riedėjimui parametrus, siekiant nustatyti apkrovos kreivės formą.

4.1.2.   Nustatomieji bandymo stendo parametrai laikui bėgant neturi kisti. Jis neturi sukelti jokios vibracijos, kuri veiktų transporto priemonę ir galėtų turėti įtakos įprastiems jos darbiniams parametrams.

4.1.3.   Jis privalo turėti priemones, kuriomis būtų galima modeliuoti inercinę masę ir apkrovą. Tie modeliavimo įrenginiai turi būti prijungti prie priekinio būgno, jeigu bandymo stendas turi du būgnus.

4.1.4.   Tikslumas

4.1.4.1.   Užregistruotą apkrovą turi būti įmanoma išmatuoti ir nuskaityti ± 5 % tikslumu.

4.1.4.2.   Nekintamos apkrovos kreivės bandymo stendo apkrovos nustatomųjų parametrų tikslumas esant 80 km/h turi būti ± 5 %. Reguliuojamos apkrovos kreivės bandymo stendu modeliuojama apkrova esant 100, 80, 60 ir 40 km/h kelio dangos pasipriešinimą judėjimui turi atitikti 5 %, o esant 20 km/h – 10 % tikslumu. Esant mažesniam greičiui, bandymo stendo nustatomųjų parametrų vertė turi būti pozityvi.

4.1.4.3.   Bendra besisukančių dalių (įskaitant, jeigu būtina, sumodeliuotą inercinę masę) inercinė masė turi būti žinoma ir bandymui nustatytą inercinės masės klasę atitikti ± 20 kilogramų.

4.1.4.4.   Transporto priemonės greitis turi būti matuojamas būgninio traukos stendo būgno sūkių skaičiumi (jeigu stendas turi du būgnus, greitis matuojamas priekiniu būgnu). Jeigu greitis didesnis nei 10 km/h, jis turi būti matuojamas ± 1 km/h tikslumu.

4.1.5.   Apkrovos ir inercinės masės nustatomieji parametrai

4.1.5.1.   Nekintamos apkrovos kreivės bandymo stendas: apkrovos modeliavimo prietaisas turi būti nustatytas taip, kad jis absorbuotų varančiuosius ratus veikiančią jėgą esant tolygiam 80 km/h greičiui, ir absorbuojama jėga registruojama esant 50 km/h. Šios apkrovos registravimo ir nustatymo priemonės yra aprašytos 3 priedėlyje.

4.1.5.2.   Reguliuojamos apkrovos kreivės bandymo stendas: apkrovos modeliavimo prietaisas turi būti nustatytas taip, kad jis absorbuotų varančiuosius ratus veikiančią jėgą esant tolygiam 100, 80, 60, 40 ir 20 km/h greičiui. Šių apkrovų registravimo ir nustatymo priemonės yra aprašytos 3 priedėlyje.

4.1.5.3.   Inercinė masė

Turi būti įrodyta, kad elektrines inercinės masės modeliavimo priemones turintys bandymo stendai yra lygiaverčiai inercinės masės modeliavimo mechanines sistemas turintiems bandymo stendams. Lygiavertiškumo nustatymo priemonės yra aprašytos 4 priedėlyje.

4.2.   Išmetamųjų dujų ėminių ėmimo sistema

4.2.1.   Išmetamųjų dujų ėminių ėmimo sistema turi būti tinkama išmetamosiose dujose išleidžiamų teršalų tikriesiems kiekiams išmatuoti. Turi būti naudojama pastovaus tūrio ėminio ėmimo sistema (CVS). Dėl to transporto priemonės išmetamąsias dujas privaloma nustatytomis sąlygomis nuolatos skiesti aplinkos oru. Taikant pastovaus tūrio ėminio ėmimo koncepciją turi būti laikomasi dviejų sąlygų: turi būti matuojamas išmetamųjų dujų ir skiedimo oro mišinio bendras tūris ir nepertraukiamai imamas proporcingas tūrio ėminys analizei atlikti.

Iš ėminio koncentracijos nustatomi išleidžiamų teršalų kiekiai pataisomi pagal teršalų kiekį aplinkos ore ir suskaičiuotą srautą per bandymo laikotarpį.

Išleidžiamų kietųjų dalelių teršalų lygis nustatomas tinkamais filtrais per bandymą renkant kietąsias daleles iš proporcingos srauto dalies ir jų kiekį apskaičiuojant gravimetriniu būdu pagal 4.3.2 punktą.

4.2.2.   Per sistemą srūvantis srautas turi būti toks, kad vanduo nesikondensuotų jokiomis sąlygomis, kurios gali atsirasti atliekant bandymą, kaip apibrėžta 5 priedėlyje.

4.2.3.   III.4.2.3 brėžinyje pateikta bendros koncepcijos schema. 5 priedėlyje parodyti trijų tipų pastovaus tūrio ėminio ėmimo sistemos, atitinkančios šiame priede nustatytus reikalavimus, pavyzdžiai.

4.2.4.   Dujų ir oro mišinys ėminių ėmimo zondo S2 taške turi būti vienalytis.

4.2.5.   Zondu turi būti paimamas praskiestų išmetamųjų dujų tipinis ėminys.

4.2.6.   Sistema turi būti sandari dujų protėkiams. Konstrukcija ir medžiagos turi būti tokios, kad sistema neturėtų įtakos teršalų koncentracijai praskiestose išmetamosiose dujose. Jeigu koks nors komponentas (šilumokaitis, orpūtė ir t. t.) keistų kurio nors teršalo koncentraciją praskiestose dujose, to teršalo ėminys turi būti imamas prieš tą komponentą, jeigu negalima pašalinti to komponento įtakos.

Išmetamųjų dujų ėminių ėmimo sistemos schema

4.2.7.   Jeigu bandomoji transporto priemonė turi iš kelių atšakų sudarytą išmetamąjį vamzdį, jungiamieji vamzdžiai turi būti sujungti kiek galima arčiau transporto priemonės.

4.2.8.   Transporto priemonės išmetimo vamzdyje (-iuose) statinio slėgio pokyčiai turi išlikti ± 1,25 kPa statinio slėgio pokyčių, išmatuotų per bandymo stendu sumodeliuotą bandomąjį važiavimo ciklą, kai ėminių ėmimo sistema nebuvo sujungta su išmetimo vamzdžiu (-iais). Naudojamos statinį slėgį ± 0,25 kPa tikslumu tinkamos išlaikyti ėminių ėmimo sistemos, jeigu atsižvelgiant į raštišką gamintojo prašymą, kurį jis įteikia patvirtinimą suteikiančiai kompetentingai institucijai, privaloma taikyti mažesnę toleranciją. Priešslėgis turi būti matuojamas išmetimo vamzdyje, kuo arčiau jo galo arba tokio paties skersmens jo pailginime.

4.2.9.   Išmetamosioms dujoms nukreipti naudojami įvairūs vožtuvai turi būti sparčiai sureguliuojami, trumpos suveikimo trukmės vožtuvai.

4.2.10.   Dujų ėminiai renkami į pakankamos talpos ėminių maišus. Tie maišai turi būti pagaminti iš tokių medžiagų, kurios dujinių teršalų, maišuose juos palaikius 20 minučių, sudėties nepakeistų daugiau nei ± 2 %.

4.3.   Analizės įranga

4.3.1.   Reikalavimai

4.3.1.1.   Išmetamosios dujos turi būti analizuojamos šiais instrumentais:

Anglies monoksido (CO) ir anglies dioksido (CO2) analizė: anglies monoksidas ir anglies dioksidas turi būti analizuojami nedisperguojančiais sugerties infraraudonosios spinduliuotės srityje (NDIR) analizatoriais.

Angliavandenilių analizė (HC) – priverstinio uždegimo varikliai: angliavandenilių analizatorius turi būti liepsnos jonizacijos detektoriaus (FID) tipo, kalibruotas propano dujomis, išreikštomis anglies atomų (C1) ekvivalentu.

Angliavandenilių (HC) analizė – uždegimo suspaudimu varikliai: angliavandenilių analizatorius turi būti liepsnos jonizacinio tipo su detektoriumi, vožtuvais, vamzdžiais ir t. t., ir šildomas tiek, kad dujų temperatūra būtų 463 K (190 °C) ± 10 K (HFID). Jis turi būti kalibruotas propano dujomis, išreikštomis anglies atomų (C1) ekvivalentu.

Azoto oksidų (NOx) analizė: azoto oksidų analizatorius turi būti chemiliuminescencinio (CLA) arba nedisperguojančio rezonanso sugerties ultravioletinės spinduliuotės srityje (NDUVR) tipo, abu su NOx–NO konverteriu.

Kietosios dalelės:

Gravimetrinė surinktų kietųjų dalelių analizė. Kiekvienu atveju jos surenkamos ėminio dujų sraute įtaisytu dvigubu filtru. Kiekviena filtrų pora turėtų būti surinktas toks kietųjų dalelių kiekis:

—	Vep	filtrais tekantis srautas,
—	Vmix	tuneliu tekantis srautas,
—	M	kietųjų dalelių masė (g/km),
—	Mribinė	ribinė kietųjų dalelių masė (taikoma ribinė masė, g/km),
—	m	filtrais surinktų kietųjų dalelių masė (g),
—	d	tikrasis atstumas, atitinkantis važiavimo ciklą (km).
	arba
	Kietųjų dalelių ėminių ėmimo dažnis (Vep/Vmix) nustatomas taip, kad M = Mribinė, 1 ≤ m ≤ 5 mg (jeigu naudojamas 47 mm skersmens filtras).
	Filtro paviršius turėtų būti hidrofobinės medžiagos, kuri, atsižvelgiant į sudėtines išmetamųjų dujų dalis, būtų inertiška (fluorangliavandeniliais dengtas stiklo pluoštas arba jam lygiavertė medžiaga).

4.3.1.2.   Tikslumas

Analizatorių matavimo intervalas turi atitikti tikslumą, kuris būtinas tam, kad būtų galima išmatuoti teršalų išmetamosiose dujose ėminių koncentracijas.

Matavimo paklaida neturi būti didesnė kaip ± 3 %, nepaisant tikrosios kalibravimo dujų vertės.

Mažesnių nei 100 mln-1 koncentracijų matavimo paklaida neturi būti didesnė kaip ± 3 mln-1. Aplinkos oro ėminys turi būti išmatuotas tuo pačiu analizatoriumi ir matavimo intervalu kaip atitinkamas praskiestų išmetamųjų dujų ėminys.

Surinktos kietosios dalelės matuojamos užtikrinant 1 μg tikslumą.

Visų filtrų svoriui nustatyti naudojamų mikrograminių svarstyklių tikslumas ir nuskaitomumas (standartinis nuokrypis) turi būti 1 μg.

4.3.1.3.   Ledu aušinama gaudyklė

Prieš analizatorius negalima naudoti dujų džiovinimo įtaiso, jeigu nebuvo įrodyta, kad jis neturi poveikio teršalų kiekiui dujų sraute.

4.3.2.   Specialūs uždegimo suspaudimu variklių reikalavimai

Nepertraukiamai HC analizei turi būti naudojama šildoma ėminių ėmimo linija su liepsnos jonizacijos detektoriumi (HFID), įskaitant savirašį (R). Vidutinė išmatuotų angliavandenilių koncentracija turi būti nustatoma integravimo būdu. Šildomos ėminių ėmimo linijos temperatūra per bandymą turi būti išlaikoma 463 K (190 °C) ± 10 K. Šildomoje ėminių linijoje turi būti įmontuotas šildomas filtras (Fh), iš analizei būtino nepertraukiamo dujų srauto surenkantis 99 % ≥ 0,3 μm visų kietųjų dalelių. Ėminių ėmimo sistemos atsako trukmė (iš zondo į analizatoriaus įleidimo angą) neturi būti ilgesnė nei keturios sekundės.

Šildomas liepsnos jonizacinis detektorius (HFID) turi būti naudojamas su pastovaus srauto (šilumokaičio) sistema, kad būtų užtikrintas reprezentatyvus ėminys, jeigu nekompensuojami ribinio srauto Venturi debitmačio arba ribinio srauto tūtos srautų pokyčiai.

Kietųjų dalelių ėminių ėmimo įtaisas yra sudarytas iš skiedimo tunelio, ėminių ėmimo zondo, filtro, dalies srauto siurblio, srauto reguliatoriaus ir matuoklio. Srautas, iš kurio imami kietųjų dalelių ėminiai, yra nukreipiamas per du nuosekliai sujungtus filtrus. Ėminių ėmimo zondas, kuriuo iš bandymo dujų srauto imamas kietųjų dalelių ėminys, skiedimo tunelyje turi būti padėtas taip, kad dujų srauto reprezentatyvų ėminį būtų galima paimti iš vienalyčio oro/išmetamųjų dujų mišinio ir oro/išmetamųjų dujų mišinio temperatūra ėminio ėmimo vietoje neturi būti aukštesnė nei 325 K (52 °C). Srauto temperatūra debitmatyje negali kisti daugiau nei ± 3 K, o masės srautas – daugiau nei ± 5 %. Jeigu dėl pernelyg didelės filtro apkrovos srauto tūrio pokytis neatitiktų nustatytų reikalavimų, bandymas turi būti nutrauktas. Kartojant bandymą srautas turi būti sumažinamas ir (arba) naudojamas didesnis filtras. Filtrai iš kameros turi būti paimti iki bandymo pradžios likus ne mažiau nei valandai.

Reikalingi kietųjų dalelių filtrai iki bandymo likus bent aštuonioms, tačiau ne daugiau nei 56 valandoms, turi būti kondicionuojami (temperatūros ir drėgnio požiūriu) oro kondicionavimo kameroje padėti į atvirą lėkštelę, apsaugotą nuo dulkių. Po šio kondicionavimo švarūs filtrai pasveriami ir laikomi tol, kol jų prisireiks.

Jeigu filtrai nenaudojami po valandos nuo išėmimo iš svėrimo kameros, jie turi būti pasverti iš naujo.

Vietoje valandos ribos galima taikyti aštuonių valandų ribą, jeigu laikomasi vienos iš toliau nurodytų arba abiejų sąlygų:

—	stabilizuotas filtras užkištais galais įdedamas į sandarų filtrų dėklą ir ten laikomas, arba

—	stabilizuotas filtras įdedamas į sandarų filtrų dėklą, kuris po to iš karto dedamas į ėminių ėmimo liniją, kuria neteka srautas.

4.3.3.   Kalibravimas

Visi analizatoriai turi būti kalibruojami taip dažnai, kaip yra būtina tai atlikti, ir kiekvienu atveju likus mėnesiui iki tipo patvirtinimo bandymų bei bent kartą per šešis mėnesius produkcijos atitikčiai nustatyti. 4.3.1 punkte nurodytų analizatorių kalibravimo metodas aprašytas 6 priedėlyje.

4.4.   Tūrio matavimas

4.4.1.   Bendro paskiesto išmetamųjų teršalų srauto tūrio, kuris naudojamas pastovaus tūrio ėminių ėmiklyje, matavimo metodas turi būti toks, kad matavimo tikslumas būtų ± 2 %.

4.4.2.   Pastovaus tūrio ėmiklio kalibravimas

Pastovaus tūrio ėmiklio sistemos tūrio matavimo prietaisui kalibruoti turi būti naudojamas toks metodas, kuris užtikrintų nustatytą tikslumą, ir kalibruojama turi būti taip dažnai, kad būtų išlaikytas tas tikslumas.

Nustatytą tikslumą užtikrinančios procedūros pavyzdys pateiktas 6 priedėlyje. Kalibruojant šiuo metodu naudojamas dinaminis debitmatis, tinkamas dideliems srautams, pasitaikantiems atliekant bandymus su pastovaus tūrio ėminio ėmikliu. Prietaiso tikslumas turi būti sertifikuotas pagal patvirtintą nacionalinį arba tarptautinį standartą.

4.5.   Dujos

4.5.1.   Grynosios dujos

Kalibravimui ir darbui, jeigu būtina, privaloma turėti šių grynųjų dujų:

—	išgryninto azoto (grynumas ≤ 1 mln-1 C, ≤ 1 mln-1 CO, ≤ 400 mln-1 CO2, ≤ 0,1 mln-1 NO),

—	išgryninto sintetinio oro (grynumas ≤ 1 mln-1 C, ≤ 1 mln-1 CO, ≤ 400 mln-1 CO2, ≤ 0,1 mln-1 NO); deguonies kiekis nuo 18 iki 21 % tūrio,

—	išgryninto deguonies (grynumas ≤ 99,5 % tūrio O2),

—	išgryninto vandenilio (ir mišinio su vandeniliu) (grynumas ≤ 1 mln-1 C, ≤ 400 mln-1 CO2).

4.5.2.   Kalibravimo dujos

Reikia turėti toliau nurodytos cheminės sudėties dujų mišinių:

—	C3H8 ir išgryninto sintetino oro (4.5.1),

—	CO ir išgryninto azoto,

—	CO2 ir išgryninto azoto,

—	NO ir išgryninto azoto.

(Šiose kalibravimo dujose esantis NO2 kiekis neturi viršyti 5 % NO kiekio.)

Tikroji kalibravimo dujų koncentracija nurodytą vertę turi atitikti ± 2 %.

6 priedėlyje nurodytas koncentracijas taip pat galima gauti dujų dozatoriumi skiedžiant išgrynintu N2 arba išgrynintu sintetiniu oru. Maišymo prietaiso tikslumas turi būti toks, kad praskiestų kalibravimo dujų koncentracijas būtų galima nustatyti ± 2 %.

4.6.   Papildoma įranga

4.6.1.   Temperatūros

8 priedėlyje nurodytos temperatūros matuojamos ± 1,5 K tikslumu.

4.6.2.   Slėgis

Atmosferos slėgis turi būti matuojamas ±0,1 kPa tikslumu.

4.6.3.   Absoliutus drėgnis

Absoliutus drėgnis (H) turi būti matuojamas ± 5 % tikslumu.

4.7.   Išmetamųjų dujų ėminių ėmimo sistema turi būti patikrinta 7 priedėlio 3 skirsnyje aprašytu metodu. Didžiausias įleidžiamų ir išmatuotų dujų kiekio leistinasis nuokrypis yra 5 %.

5.   BANDYMO RENGIMAS

5.1.   Inercijos modeliavimo įrenginių ir slenkamuoju judesiu judančios transporto priemonės inercinės masės derinimas

Naudojamas inercijos modeliavimo įrenginys, leidžiantis bendrą besisukančių masių inercinę masę, atsižvelgiant į toliau nurodytas ribas, sukurti proporcingą etaloninei masei:

Etaloninė transporto priemonės masė RW (kg)	Inercijos ekvivalentas I (kg)
< RW ≤ 750	680
750 < RW ≤ 850	800
850 < RW ≤ 1 020	910
1 020 < RW ≤ 1 250	1 130
1 250 < RW ≤ 1 470	1 360
1 470 < RW ≤ 1 700	1 590
1 700 < RW ≤ 1 930	1 810
1 930 < RW ≤ 2 150	2 040
2 150 < RW ≤ 2 380	2 270
2 380 < RW ≤ 2 610	2 270
2 610 < RW	2 270

5.2.   Bandymo stendo nustatymas

Apkrova nustatoma 4.1.4 punkte aprašytais metodais.

Naudotas metodas ir užregistruotos vertės (inercijos ekvivalentas – būdingieji nustatyti parametrai) turi būti įrašyti į bandymo ataskaitą.

5.3.   Pradinis transporto priemonės kondicionavimas

5.3.1.   Uždegimo suspaudimu variklius turinčioms transporto priemonėms, kad būtų išmatuotas jų išleidžiamų kietųjų dalelių kiekis, iki bandymo pradžios likus ne daugiau nei 36, tačiau bent šešioms, valandoms turi būti taikomas 1 priedėlyje aprašytas antrosios dalies ciklas. Transporto priemonė paeiliui turi važiuoti tris ciklus. Bandymo stendo parametrai – tai nurodytieji 5.1 ir 5.2 punktuose.

Užbaigus šį uždegimo suspaudimu varikliams būdingą pradinį kondicionavimą ir iki bandymo pradžios, uždegimo suspaudimu ir priverstinio uždegimo variklius turinčias transporto priemones privaloma laikyti patalpoje, kurios temperatūra yra palyginti pastovi – nuo 293 iki 303 K (20 ir 30 °C). Šis kondicionavimas turi būti daromas bent šešias valandas ir tęsiamas tol, kol variklio alyvos ir aušinimo skysčio, jeigu jo yra, temperatūra ± 2 K atitiks patalpos temperatūrą.

Jeigu pageidauja gamintojas, bandymas turi būti atliekamas ne vėliau kaip 30 valandų po to, kai transporto priemonė buvo eksploatuota įprastoje temperatūroje.

5.3.2.   Padangų slėgis turi atitikti gamintojo nurodytąjį, kuris naudojamas per pirminius bandymus kelyje reguliuojant stabdžius. Padangų slėgį, palyginti su gamintojo rekomenduotoju, galima padidinti 50 %, jeigu naudojamas dviejų būgnų stendas. Tikrasis slėgis turi būti nurodytas bandymo ataskaitoje.

6.   STENDINIŲ BANDYMŲ METODIKA

6.1.   Specialios važiavimo ciklo atlikimo sąlygos

6.1.1.   Per bandymą patalpos, kurioje atliekamas bandymas, temperatūra turi būti nuo 293 iki 303 K (20 ir 30 °C). Absoliutus bandymų patalpos oro arba į variklį įsiurbiamo oro drėgnis (H) turi būti toks, kad:

5,5 ≤ H ≤ 12,2 g H2O/kg sauso oro.

6.1.2.   Transporto priemonė per bandymą turi stovėti horizontaliai, siekiant, kad degalai nepasiskirstytų kokiu nors neįprastu būdu.

6.1.3.   Atliekant bandymą variklio gaubtuvas turi būti pakeltas, jeigu jo atidaryti nėra neįmanoma dėl techninių priežasčių. Galima naudoti pagalbinį oro pūtimo prietaisą, kuris oro srautą pūstų į radiatorių (aušinimas vandeniu) arba oro ėmiklį (aušinimas oru), jeigu reikia išlaikyti įprastą oro temperatūrą.

6.1.4.   Per bandymą greitis registruojamas kaip laiko funkcija, siekiant, kad būtų galima įvertinti važiavimo ciklo teisingumą.

6.2.   Variklio įjungimas

6.2.1.   Variklis turi būti įjungiamas šiam tikslui numatytomis priemonėmis, kurios išvardytos gamintojo nurodymuose, pateiktuose serijinei transporto priemonei parengtame vairuotojo vadove.

6.2.2.   Variklis 40 sekundžių turi veikti tuščiąja eiga. Pirmasis ciklas turi būti pradėtas po pirmiau minėtos 40 sekundžių tuščiosios eigos atkarpos.

6.3.   Tuščioji eiga

6.3.1.   Rankinio valdymo arba pusiauautomatinė pavarų dėžė

6.3.1.1.   Per tuščiosios eigos atkarpas sankaba turi būti įjungta, o pavaros išjungtos.

6.3.1.2.   Siekiant, kad pagreičiai būtų įgaunami įprastu važiavimo ciklu, iki pagreitėjimo, kuris prasidės po atitinkamo pagrindinio bandomojo važiavimo ciklo mieste (pirmoji dalis) tuščiosios eigos atkarpos, likus penkioms sekundėms turi būti įjungta pirmoji transporto priemonės pavara, o sankaba išjungta.

6.3.1.3.   Bandomojo važiavimo ciklo mieste (pirmoji dalis) pradžios pirmoji tuščiosios eigos atkarpa – tai šešios sekundės tuščiosios eigos išjungus pavarą su įjungta sankaba ir penkios sekundės įjungus pirmą pavarą su išjungta sankaba.

Pirmiau nurodytos dvi tuščiosios eigos atkarpos turi būti taikomos paeiliui.

Bandomojo važiavimo ciklo užmiestyje (antroji dalis) pradžioje taikoma tuščiosios eigos atkarpa – tai dvidešimt sekundžių tuščiąja eiga įjungus pirmą pavarą su išjungta sankaba.

6.3.1.4.   Per kiekvieną bandomojo važiavimo ciklą mieste (pirmoji dalis) tuščiosios eigos atkarpų trukmė – tai 16 sekundžių išjungus pavarą ir penkios sekundės įjungus pirmą pavarą su išjungta sankaba.

6.3.1.5.   Tuščiosios eigos atkarpa tarp dviejų vienas po kito sekančių pagrindinių bandomųjų važiavimo ciklų mieste (pirmoji dalis) – tai 13 sekundžių išjungus pavarą su įjungta sankaba.

6.3.1.6.   Bandomojo važiavimo ciklo užmiestyje (antroji dalis) lėtėjimo atkarpos pabaigoje (sustabdoma ant būgnų esanti transporto priemonė) tuščiosios eigos trukmė – tai dvidešimt sekundžių išjungus pavarą su įjungta sankaba.

6.3.2.   Automatinė pavarų dėžė

Po pradinio įjungimo selektoriaus padėtis per bandymą neturi būti keičiama, išskyrus 6.4.3 punkte nurodytą atvejį arba jeigu selektorius gali įjungti greitinančiąją pavarą, jeigu yra ji.

6.4.   Pagreičiai

6.4.1.   Pagreičiai turi būti suteikti taip, kad per pagreičio suteikimo atkarpą jis būtų kiek galima tolygesnis.

6.4.2.   Jeigu pagreičio negalima suteikti per nustatytą laiką, reikalingas papildomas laikas, jei įmanoma, atimamas iš laiko, per kurį turi būti perjungiama pavara, arba kitu atveju atimamas iš paskesnės tolygaus greičio atkarpos.

6.4.3.   Automatinės pavarų dėžės

Jeigu pagreičio negalima suteikti per nustatytą laiką, pavarų selektorius perjungiamas pagal rankinio valdymo pavarų dėžėms taikomus reikalavimus.

6.5.   Lėtėjimo pagreičiai

6.5.1.   Visi bandomojo važiavimo mieste pagrindinio ciklo (pirmoji dalis) lėtėjimo pagreičiai užtikrinami visiškai atitraukiant koją nuo akceleratoriaus pedalo, sankabą paliekant įjungtą. Sankaba išjungiama, be pavarų perjungimo svirties, važiuojant 10 km/h greičiu.

Visi bandomojo važiavimo ciklo užmiestyje (antroji dalis) lėtėjimo pagreičiai užtikrinami visiškai atitraukiant koją nuo akceleratoriaus pedalo, sankabą paliekant įjungtą. Sankaba išjungiama, be pavarų perjungimo svirties, važiuojant 50 km/h greičiu.

6.5.2.   Jeigu lėtėjimo trukmė ilgesnė už nustatytąją atitinkamam etapui, siekiant, kad būtų laikomasi važiavimo ciklui nustatyto laiko, naudojami transporto priemonės stabdžiai.

6.5.3.   Jeigu lėtėjimo trukmė trumpesnė už nustatytąją atitinkamam etapui, siekiant, kad būtų laikomasi teoriniam ciklui privalomos trukmės, pastaroji atkuriama iki kito etapo taikant viena kitą keičiančias tolygaus greičio ir tuščiosios eigos atkarpas.

6.5.4.   Bandomojo važiavimo mieste pagrindinio ciklo (pirmoji dalis) lėtėjimo atkarpos pabaigoje (sustabdoma ant būgnų esanti transporto priemonė) pavaros išjungiamos, o sankaba įjungiama.

6.6.   Tolygūs greičiai

6.6.1.   Iš greitėjimo pereinant į tolygų greitį akceleratoriaus pedalas neturi būti spaudžiamas koja ir vėl atleidžiamas bei neturi būti uždaroma droselinė sklendė.

6.6.2.   Tolygaus greičio atkarpos užtikrinamos išlaikant nekintančią akceleratoriaus pedalo padėtį.

7.   DUJŲ IR KIETŲJŲ DALELIŲ ĖMINIŲ ĖMIMAS IR ANALIZĖ

7.1.   Ėminių ėmimas

Ėminius imti pradedama 6.2.2 punkte apibrėžto pirmo pagrindinio bandomojo važiavimo mieste ciklo pradžioje ir baigiama bandomojo važiavimo ciklo užmiestyje (antroji dalis) tuščiosios eigos atkarpos gale arba per paskutinio pagrindinio bandomojo važiavimo ciklo mieste (pirmoji dalis) galutinę tuščiosios eigos atkarpą, atsižvelgiant į atliekamo bandymo tipą.

7.2.   Analizė

7.2.1.   Maiše laikomas išmetamąsias dujas privaloma nedelsiant analizuoti ir jokiu būdu ne vėliau nei po 20 minučių nuo bandymo ciklo pabaigos. Panaudoti kietųjų dalelių filtrai į kamerą turi būti padėti ne vėliau nei po valandos nuo su išmetamosiomis dujomis atlikto bandymo pabaigos ir joje turi būti kondicionuojami nuo 2 iki 36 valandų, ir tada pasveriami.

7.2.2.   Prieš pradedant analizuoti kiekvieną ėminį, atitinkamomis nulio nustatymo dujomis kiekvienam teršalui naudotina analizatoriaus skalė turi būti nustatyta ties nuliu.

7.2.3.   Po to analizatoriai nuo 70 iki 100 % skalės vertės matavimo intervalo nustatymo dujomis nustatomi atsižvelgiant į jų kalibravimo kreives.

7.2.4.   Tada iš naujo patikrinamas analizatorių nustatytas nulis. Jeigu rodmenys nuo 7.2.2 punkte nustatytosios skalės vertės skiriasi daugiau nei 2 %, procedūra kartojama.

7.2.5.   Po to ėminiai analizuojami.

7.2.6.   Tomis pačiomis dujomis po analizės patikrinamas nulio nustatymas ir nustatytos vertės. Jeigu iš naujo patikrinus nustatytosios vertės nurodytąsias vertes 7.2.3 punkte atitinka 2 % tikslumu, analizė laikoma priimtina.

7.2.7.   Visuose šio skirsnio punktuose nurodytų įvairių dujų srautai ir slėgiai turi būti tokie patys kaip tie, kurie buvo naudojami kalibruojant analizatorius.

7.2.8.   Kiekvieno teršalo, kurio kiekis buvo išmatuotas dujose, nustatyta koncentracijos vertė – tai matuokliu po stabilizavimo nuskaitytas rodmuo. Uždegimo suspaudimu variklių angliavandenilių masės srautas apskaičiuojamas integruojant šildomo liepsnos jonizacijos detektoriaus (HFID) rodmenis ir, jeigu būtina, tas srautas pataisomas atsižvelgiant į pokyčius, kaip nurodyta 5 priedėlyje.

8.   IŠMESTŲ DUJINIŲ IR KIETŲJŲ DALELIŲ TERŠALŲ KIEKIŲ NUSTATYMAS

8.1.   Tirtini tūriai

Tirtinų tūrių sąlygos turi atitikti šiuos reikalavimus – 101,33 kPa ir 273,2 K.

8.2.   Bendra išmestų dujinių ir kietųjų dalelių teršalų masė

Kiekvieno transporto priemonės per bandymą išmesto dujinio teršalo masė m nustatoma tūrinę dujų koncentraciją padauginus iš atitinkamų dujų tūrio ir tinkamai atsižvelgiant į toliau nurodytus tankius (pirmiau minėtomis etaloninėmis sąlygomis):

—	anglies monoksidas (CO): d = 1,25 g/1,

—	angliavandeniliai (CH1,85): d = 0,619 g/1,

—	azoto oksidai (NO2): d = 2,05 g/1.

Transporto priemonės per bandymą išmestų kietųjų dalelių teršalų kiekių masė m nustatoma pasvėrus kietąsias daleles, kurios buvo surinktos dviem filtrais, t. y. pirmu filtru m1 ir antru filtru m2:

—	jeigu 0,95 (m1 + m2) ≤ m1, m = m1,

—	jeigu 0,95 (m1 + m2) > m1, m = m1 + m2,

—	jeigu m2 > m1, bandymas nutraukiamas.

8 priedėlyje pateikti apskaičiavimai su pridedamais pavyzdžiais, kurie naudojami išmestų dujinių ir kietųjų dalelių teršalų kiekiui nustatyti.

---

(1)  ) Turėtų būti pabrėžta, kad skirtos dvi sekundės apima pavarai perjungti skirtą laiką ir tam tikrais atvejais – laiko atkarpą, skirtą prisiderinti prie važiavimo ciklo.

IV PRIEDAS

II TIPO BANDYMAS

(Anglies monoksido išmetamo kiekio nustatymo bandymas varikliui veikiant tuščiąja eiga)

1.   ĮVADAS

Šiame priede aprašoma I priedo 5.3.2 punkte apibrėžta II tipo bandymo atlikimo metodika.

2.   MATAVIMO SĄLYGOS

2.1.   Turi būti naudojami etaloniniai degalai, kurių techniniai reikalavimai pateikti VIII priede.

2.2.   II tipo bandymas turi būti atliekamas iš karto po I tipo bandymo ketvirto pagrindinio ciklo (pirmoji dalis), varikliui veikiant tuščiąja eiga, nenaudojant šalto variklio įjungimo įtaiso. Kiekvieną kartą prieš pradedant matuoti išmetamą anglies monoksido kiekį turi būti atliktas III priedo 2.1 punkte aprašytas pagrindinis bandomojo važiavimo ciklas mieste (pirmoji dalis).

2.3.   Su rankinio valdymo arba pusiau automatines pavarų dėžes turinčiomis transporto priemonėmis bandymas turi būti atliekamas pavarą perjungus į tuščiosios eigos padėtį ir įjungus sankabą.

2.4.   Su automatines pavarų dėžes turinčiomis transporto priemonėmis bandymas atliekamas išankstinės pavarų atrankos mechanizmą perjungus į „neutraliąją“ arba „stovėjimo“ padėtį.

2.5.   Tuščiosios eigos nustatymo prietaisai

2.5.1.   Apibrėžimas

Šioje direktyvoje „tuščiosios eigos nustatymo prietaisai“ – tai variklio tuščiosios eigos sąlygas reguliuojantys valdikliai, kuriuos 2.5.1.1 punkte aprašytais įrankiais gali lengvai valdyti mechanikas. Pirmiausia tiems nustatymo prietaisams nepriskiriami įtaisai degalų ir oro srautams kalibruoti, jeigu juos reguliuojant tektų nuimti apsaugines dalis ir kuriuos eksploatuoti paprastai gali tik kvalifikuoti mechanikai.

2.5.1.1.   Įrankiai, kuriais galima valdyti variklio tuščiosios eigos sūkių skaičiaus reguliavimo prietaisus: atsuktuvai (įprastas arba kryžminis atsuktuvas), veržliarakčiai (apskritieji, atvirosiomis žiotimis arba reguliuojamieji), žnyplės, galiniai raktai.

2.5.2.   Matavimo taškų nustatymas

2.5.2.1.   Pirmiausia matuojama I tipo bandymui taikomomis nustatymo sąlygomis.

2.5.2.2.   Kiekvienam reguliavimo prietaisui, kurį galima tolygiai nustatyti, apibrėžiamas pakankamas skaičius būdingųjų padėčių.

2.5.2.3.   Anglies monoksido kiekis išmetamosiose dujose turi būti matuojamas nustatymo prietaisus nustačius į visas įmanomas padėtis, tačiau tiems prietaisams, kuriuos galima reguliuoti tolydžiai, taikomos tik 2.5.2.2 punkte apibrėžtos padėtys.

2.5.2.4.   II tipo bandymas laikomas atitinkančiu nustatytus reikalavimus, jeigu vykdoma bent viena iš šių dviejų sąlygų:

2.5.2.4.1.   nei viena iš pagal 2.5.2.3 punktą išmatuotų verčių neviršija ribinių verčių;

2.5.2.4.2.   didžiausia vertė, nustatyta tolygiai keičiant vieno iš nustatymo prietaisų reguliavimo padėtį, tačiau nekeičiant kitų nustatymo prietaisų reguliavimo padėties, neviršija ribinės vertės, šią sąlygą atitinka įvairūs nustatymo prietaisų, išskyrus tą, kurio reguliavimo padėtis buvo keičiama tolygiai, deriniai.

2.5.2.5.   Galimos nustatymo prietaisų padėtys yra apribotos:

2.5.2.5.1.   pirma, didesniąja iš šių dviejų verčių: mažiausiuoju variklio tuščiosios eigos sūkių, kuriuo variklis gali suktis, skaičiumi; gamintojo rekomenduotu sūkių skaičiumi, iš kurio atimama 100 sūkių per minutę;

2.5.2.5.2.   antra, mažiausiąja iš šių trijų verčių: didžiausiuoju sūkių skaičiumi, kuriuo įjungus variklio tuščiosios eigos sūkių nustatymo prietaisus variklis gali suktis; gamintojo rekomenduotu variklio sūkių skaičiumi, prie kurio pridedama 250 sūkių per minutę; automatinių sankabų įjungimo sukimosi greičiu.

2.5.2.6.   Be to, variklio eksploatavimo pagal nustatytus reikalavimus neužtikrinančių nustatomųjų parametrų negalima naudoti kaip matavimo parametrų. Ypač jeigu variklis turi kelis karbiuratorius, visų karbiuratorių turi būti vienodi nustatomieji parametrai.

3.   DUJŲ ĖMINIŲ ĖMIMAS

3.1.   Ėminių ėmimo zondas įdedamas į vamzdį, transporto priemonės išmetamąjį vamzdį jungiantį su ėminių ėmimo maišu (tas zondas įdedamas kuo arčiau išmetamojo vamzdžio).

3.2.   CO (CCO) ir CO2 (CCO2) koncentracija nustatoma iš matuoklių rodmenų arba užregistruotų verčių ir taikant atitinkamas kalibracijos kreives.

3.3.   Keturių taktų variklių pakoreguota anglies monoksido koncentracija – tai:

(tūrio procentai)

3.4.   Pagal 3.3 punkte nurodytą formulę išmatuotos CCO (žr. 3.2 punktą) koncentracijos nebūtina koreguoti, jeigu keturių taktų variklių (CCO + CCO2) koncentracijos buvo matuotos ne mažiau nei 15 kartų.

V PRIEDAS

III TIPO BANDYMAS

(Išmetamų variklio karterio dujų kiekio patikra)

1.   ĮVADAS

Šiame priede aprašoma I priedo 5.3.3 punkte apibrėžta III tipo bandymo atlikimo metodika.

2.   BENDROS NUOSTATOS

2.1.   III tipo bandymas atliekamas su benzinu varomą variklį turinčia transporto priemone, su kuria buvo atlikti I ir II tipo bandymai.

2.2.   Išbandant variklius, turi būti išbandyti sandarieji varikliai, išskyrus suprojektuotuosius taip, kad net menkas protėkis galėtų sukelti neleistinas eksploatavimo triktis (pvz., du horizontaliuosius priešpriešinius cilindrus turintis variklis).

3.   BANDYMO SĄLYGOS

3.1.   Tuščioji eiga turi būti sureguliuota pagal gamintojo nurodymus.

3.2.   Matuojama esant trims variklio veikimo sąlygų deriniams:

Sąlygos Nr.	Transporto priemonės greitis (km/h)
1	Tuščioji eiga
2	50 ± 2 (važiuojant su įjungta 3-iąja pavara)
3	50 ± 2 (važiuojant su įjungta 3-iąja pavara)

Sąlygos Nr.	Stabdžių absorbuojama galia
1	Nulis
2	Atitinkanti I tipo bandymų nustatomuosius parametrus
3	Nurodytoji sąlygoje Nr. 2, padauginta iš koeficiento 1,7

4.   BANDYMO METODAS

4.1.   Taikant 3.2 punkte išvardytas eksploatavimo sąlygas, turi būti patikrinta, ar patikimai veikia variklio karterio ventiliacijos sistema.

5.   VARIKLIO KARTERIO VENTILIACIJOS SISTEMOS PATIKROS METODAS

(Taip pat remiamasi V.5 brėžiniu)

5.1.   Variklio angos paliekamos nepakeistos.

5.2.   Variklio karterio slėgis išmatuojamas tinkamoje vietoje. Palenktą U-formos vamzdelį turinčiu manometru slėgis matuojamas alyvos lygio matuoklės angoje.

5.3.   Transporto priemonė laikoma atitinkančia nustatytus reikalavimus, jeigu 3.2 punkte apibrėžtomis visomis matavimo sąlygomis variklio karteryje išmatuotas slėgis neviršija atmosferinio slėgio, nusistovėjusio per matavimą.

5.4.   Atliekant bandymą pirmiau aprašytu metodu, slėgis įsiurbimo kolektoriuje matuojamas ± 1 kPa.

5.5   Būgniniu traukos stendu registruojamas transporto priemonės greitis matuojamas ± 2 km/h.

5.6.   Variklio karteryje slėgis matuojamas ± 0,01 kPa.

5.7.   Jeigu taikant vieną iš 3.2 punkte apibrėžtų matavimo sąlygų variklio karteryje išmatuotas slėgis viršija atmosferinį slėgį, kai to prašo gamintojas, atliekamas 6 skirsnyje apibrėžtas papildomas bandymas.

6.   PAPILDOMAS BANDYMO METODAS

6.1.   Variklio angos paliekamos nepakeistos.

6.2.   Prie alyvos lygio matuoklės angos prijungiamas maždaug penkių litrų lankstus variklio karterio dujoms nelaidus maišas. Prieš kiekvieną matavimą maišas turi būti tuščias.

6.3.   Prieš kiekvieną matavimą maišas turi būti uždaromas. Pagal 3.2 punkte nustatytas kiekvienas matavimo sąlygas tas maišas penkioms minutėms turi būti atidaromas prie variklio karterio.

6.4.   Laikoma, kad transporto priemonė atitinka nustatytus reikalavimus, jeigu visomis 3.2 punkte apibrėžtomis matavimo sąlygomis maišas bent kiek akivaizdžiau nepripildomas.

6.5.   Pastaba

6.5.1.   Jeigu variklis sukonstruotas taip, kad bandymo negalima atlikti 6 skirsnyje aprašytu metodu, matuojamasi tuo metodu, tačiau jis modifikuojamas:

6.5.2.   prieš bandymą uždaromos visos angos, išskyrus tas, per kurias surenkamos dujos;

6.5.3.   maišas prijungiamas prie tinkamo atvamzdžio, per kurį negali papildomai sumažėti slėgis ir kuris sujungtas su karterio recirkuliacijos vamzdynu tiesiogiai su variklio – jungties anga.

III tipo bandymas

VI PRIEDAS

IV TIPO BANDYMAS

ANGLIAVANDENILIŲ GARAVIMO IŠLAKŲ IŠ PRIVERSTINIO UŽDEGIMO VARIKLIUS TURINČIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ DEGALŲ SISTEMOS KIEKIO NUSTATYMAS

1.   ĮVADAS

Šiame priede aprašyta IV tipo bandymo procedūra pagal I priedo 5.3.4 punktą.

Ši procedūra aprašo angliavandenilių garavimo išlakų iš priverstinio uždegimo variklius turinčių transporto priemonių degalų sistemų nuostolių nustatymo metodą.

2.   BANDYMO APRAŠYMAS

Angliavandenilių garavimo išlakų iš degalų sistemos kiekio nustatymo bandymas (VI.2 brėžinys) sudarytas iš keturių etapų:

—	bandymo rengimas,

—	degalų bako alsavimo nuostolių nustatymas,

—	bandomasis važiavimo ciklas mieste (pirmoji dalis) ir bandomasis važiavimo ciklas užmiestyje (antroji dalis),

—	karšto variklio degalų garavimo nuostolių nustatymas.

Išmetamųjų angliavandenilių masės srautas gaunamas degalų bako alsavimo nuostolius sudėjus su karšto variklio degalų garavimo etapo nuostoliais, kad būtų nustatytas bendras bandymo rezultatas.

3.   TRANSPORTO PRIEMONĖ IR DEGALAI

3.1.   Transporto priemonė

3.1.1.   Transporto priemonė turi būti geros mechaninės būklės, įvažinėta ir bent 3 000 km ridos prieš bandymą. Per tą laiką turi būti prijungta ir veikti pagal nustatytus reikalavimus angliavandenilių garavimo išlakų iš degalų sistemos kontrolės sistema ir įprastu būdu naudojamas aktyvuotosios anglies filtras, kuris nebūtų kaip nors neįprastai prapučiamas arba veikiamas apkrova.

3.2.   Degalai

3.2.1.   Turi būti naudojami atitinkami etaloniniai degalai, kaip apibrėžta šios direktyvos, VIII priede.

4.   BANDYMO ĮRANGA

4.1.   Būgninis traukos stendas

Būgninis traukos stendas turi atitikti III priedo reikalavimus.

4.2.   Gaubtas angliavandenilių garavimo išlakoms iš degalų sistemos matuoti

4.2.1.   Gaubtas angliavandenilių garavimo išlakoms iš degalų sistemos matuoti – tai dujoms nelaidi stačiakampio formos kamera, į kurią tilptų išbandomoji priemonė. Prie transporto priemonės turi būti įmanoma prieiti iš visų pusių ir uždarytas gaubtas turi būti nelaidus dujoms pagal 1 priedėlio reikalavimus. Vidinis gaubto paviršius neturi būti laidus angliavandeniliams. Bent viename iš paviršių turi būti įmontuota lanksčios nelaidžios medžiagos, kuri užtikrintų menkų temperatūros svyravimų sukeltą slėgio pokyčių išlyginimą. Sienos turi būti suprojektuotos taip, kad pro jas lengvai išsisklaidytų šiluma. Per bandymą jokioje sienos vietoje temperatūra neturi nukristi žemiau 293 K (20 °C).

Angliavandenilių garavimo išlakų iš degalų sistemos kiekio nustatymas

3 000 km įvažinėjimo laikotarpis (jokio (-ios) bereikalingo (-os) prapūtimo/apkrovos)

Transporto priemonės valymas garais (jeigu būtina)

Pastaba:

1.	Angliavandenilių garavimo išlakų iš degalų sistemos kontrolės sistemų šeimos – pateikiama išsami informacija.

2.	Teršalų emisiją pro išmetimo vamzdį galima išmatuoti atliekant dinamometrinį bandymą, tačiau šiuo būdu gautų rezultatų negalima naudoti rengiant teisės aktus. Rengiant teisės aktus tebeatliekamas kitas išmetamųjų dujų kiekio nustatymo bandymas.

4.3.   Analizės sistemos

4.3.1.   Angliavandenilių analizatorius

4.3.1.1.   Oras kameroje stebimas angliavandenilių detektoriumi (liepsnos jonizacijos tipo (FID)). Ėminys turi būti imamas ties vienos šoninės sienos viduriu arba prie kameros stogo ir bet koks aplenkiamasis srautas turi būti nukreiptas į gaubtą, geriausiai po maišomuoju ventiliatoriumi.

4.3.1.2.   Angliavandenilių atsako trukmė turi būti ne ilgesnė kaip 90 % galutinio rodmens ir trumpesnė nei 1,5 sekundės. Atsako trukmės stabilumas turi būti didesnis nei 2 % visos skalės, jeigu buvo nustatytas nulis, ir 80 ± 20 % visos skalės visuose matavimo intervaluose per 15 minučių atkarpą.

4.3.1.3.   Standartiniu nuokrypiu išreikštas analizatoriaus pakartojamumas turi būti geresnis nei 1 % visos skalės nuokrypos, jeigu buvo nustatytas nulis, ir 80 ± 20 % visos skalės visuose naudojamuose matavimo intervaluose.

4.3.1.4.   Turi būti pasirinkti tokie analizatoriaus matavimo intervalai, kad būtų užtikrinta geriausia skyra matuojant, kalibruojant ir atliekant protėkių patikros procedūras.

4.3.2.   Angliavandenilių analizatoriaus duomenų registravimo sistema

4.3.2.1.   Angliavandenilių analizatoriuje turi būti įmontuotas įtaisas ne rečiau nei kartą per minutę elektriniam išėjimo signalui registruoti juostiniu savirašiu arba kita duomenų apdorojimo sistema. Registravimo sistemos eksploatacinės charakteristikos turi būti bent lygiavertės palyginti su registruojamu signalu ir ja rezultatai turi būti registruojami nepertraukiamai. Rodmuo turi aiškiai žymėti degalų bako šildymo bei angliavandenilių garavimo išlakų iš karšto variklio karbiuratoriaus plūdės kameros laikotarpių pradžią ir pabaigą ir kiekvieno bandymo trukmę (nuo jo pradžios iki pabaigos).

4.4.   Degalų bako šildymas

4.4.1.   Degalai transporto priemonės bake (-uose) turi būti šildomi reguliuojamu šilumos šaltiniu, pvz., 2 000 W galios elektriniu šildytuvu. Šildymo sistema turi tolygiai šildyti bako sieneles žemiau degalų lygio, kad pavienėse vietose degalai nebūtų pernelyg pašildyti. Garai bake, virš degalų, neturi būti šildomi.

4.4.2.   Degalų bako šildymo įtaisas, temperatūros jutiklį padėjus į 5.1.1 punkte nurodytą vietą, turi būti tinkamas, kad juo degalus bake per 60 minučių būtų galima tolygiai pašildyti 14 K nuo 289 K (16 °C). Šildymo sistema turi leisti kaitinant degalus jų temperatūrą kontroliuoti ± 1,5 K nustatytos temperatūros.

4.5.   Temperatūros registravimas

4.5.1.   Temperatūra kameroje dviejose vietose registruojama temperatūros jutikliais, kurie sujungti taip, kad būtų rodoma vidutinė vertė. Matavimo taškai 0,9 ± 0,2 m aukštyje nuo kiekvienos šoninės sienos vertikalios centrinės linijos patraukiami maždaug 0,1 m.

4.5.2.   Degalų bako (-ų) temperatūra registruojama jutikliu, kuris degalų bake padedamas taip, kaip aprašyta 5.1.1 punkte.

4.5.3.   Matuojant angliavandenilių garavimo išlakų iš degalų sistemos kiekį temperatūra turi būti registruojama duomenų apdorojimo sistema arba įvedama į tą sistemą ne rečiau nei kartą per minutę.

4.5.4.   Temperatūros registravimo sistemos tikslumas turi būti ± 1,0 K ir registruojamos temperatūros skyra turi būti iki 0,4 K.

4.5.5.   Duomenų registravimo arba apdorojimo sistemos laikinė skyra turi būti ± 15 sekundžių.

4.6.   Ventiliatoriai

4.6.1.   Atidarius kameros duris (vienas arba daugiau) vienu arba daugiau ventiliatorių ar orpūčių, turi būti įmanoma angliavandenilių koncentraciją kameroje sumažinti iki angliavandenilių koncentracijos aplinkos ore lygio.

4.6.2.   Kameros orui maišyti joje turi būti vienas arba daugiau ventiliatorių ar orpūčių, kurių pučiamo oro srauto debitas būtų 0,1–0,5 m3s-1. Atliekant matavimus turi būti įmanoma kameroje užtikrinti pastovią temperatūrą ir slėgį. Ventiliatorių arba orpūčių pučiamas oro srautas neturi būti tiesiogiai nukreiptas į kameroje stovinčią transporto priemonę.

4.7.   Dujos

4.7.1.   Kalibravimui ir darbui privaloma turėti šių grynųjų dujų:

—	išgryninto sintetinio oro (grynumas < 1 mln-1 C1 ekvivalentu ≤ 1 mln-1 CO, ≤ 400 mln-1 CO2, ≤ 0,1 mln-1 NO); deguonies kiekis nuo 18 iki 21 % tūrio,

—	degiųjų angliavandenilių analizatoriaus dujų (40 ± 2 % vandenilio, visa kita – helis su mažiau nei 1 mln-1 C1 angliavandenilių ekvivalentu, mažiau nei 400 mln-1 CO2),

—	propano (C3 H8), ne mažesnio kaip 99,5 % grynumo.

4.7.2.   Privaloma turėti kalibravimo ir matavimo intervalo nustatymo dujų, į kurių sudėtį būtų įtraukta propano (C3H8) ir išgryninto sintetinio oro mišinių. Tikrosios kalibravimo dujų koncentracijos ± 2 % turi atitikti nustatytas vertes. Dujų dozatoriumi gautų praskiestų dujų tikslumas ± 2 % turi atitikti tikrąją vertę. 1 priedėlyje nurodytas koncentracijas taip pat galima užtikrinti dujų dozatoriumi, kuris kaip skiedžiamąsias dujas naudoja sintetinį orą.

4.8.   Papildoma įranga

4.8.1.   Absoliutusis drėgnis bandymo vietoje turi būti matuojamas ± 5 %.

4.8.2.   Slėgis bandymo vietoje turi būti matuojamas ± 0,1 kPa.

5.   BANDYMO METODIKA

5.1.   Bandymo rengimas

5.1.1.   Transporto priemonė mechaniniu požiūriu prieš bandymą parengiama taip:

—	transporto priemonės dujų išmetimo sistemoje neturi būti nustatyta jokių protėkių,

—	prieš bandymą transporto priemonę galima išvalyti garais,

—	transporto priemonės degalų bake turi būti įtaisytas temperatūros jutiklis, leidžiantis išmatuoti temperatūrą degalų bako, kuris pripildytas ne daugiau nei 40 % talpos, degalų vidurio taške,

—	turi būti įtaisyti papildomi jungikliai, prietaisų adapteriai, kad iš degalų bako būtų galima išleisti visus degalus.

5.1.2.   Transporto priemonė pastatoma bandymo vietoje, kurioje aplinkos oro temperatūra nuo 293 iki 303 K (20–30 °C).

5.1.3.   Transporto priemonės aktyvuotosios anglies filtras 30 minučių prapučiamas tai priemonei pagal III priedo 2 priedėlyje nustatytus parametrus 60 km/h važiuojant būgniniu traukos stendu arba pro tą filtrą leidžiant tokį oro srautą (kambario temperatūros ir drėgnio), kuris teka pro filtrą transporto priemonei važiuojant 60 km/h. Vėliau aktyvuotosios anglies filtras naudojamas per parą išgaravusių angliavandenilių kiekio nustatymo dviems bandymams atlikti.

5.1.4.   Iš transporto priemonės degalų bako (-ų) per numatytas išleidimo angą (-as) išleidžiami degalai. Jie turi būti išleidžiami taip, kad transporto priemonėje įmontuotas angliavandenilių garavimo išlakų iš degalų sistemos kontrolės prietaisas nebūtų neįprastu būdu prapučiamas arba veikiamas neįprasta apkrova. Kad būtų laikomasi šio reikalavimo, paprastai pakanka atsukti degalų bako (-ų) dangtelį (-ius).

5.1.5.   Degalų bakas (-ai) 40 % ± 2 % įprastos jo (jų) talpos pripilamas (-i) 283 ir 287 K (10° ir 14 °C) temperatūros nurodytų degalų. Pilant degalus nebeturi būti keičiamas (-i) degalų bako dangtis (-iai).

5.1.6.   Jeigu transporto priemonės turi daugiau nei vieną degalų baką, visi bakai turi būti šildomi vienodai (žr. toliau pateiktą aprašymą). Degalų bakų temperatūros neturi skirtis daugiau nei ± 1,5 K.

5.1.7.   Degalus galima pašildyti iki pradinės 289 K (16 °C) ± 1 K temperatūros.

5.1.8.   Degalams įšilus iki 287 K (14 °C) temperatūros, degalų bakas (-ai) uždaromas (-i). Degalų bakui įšilus iki 289 K (16 °C) ± 1 K temperatūros, prasideda temperatūros didėjimo 14 ± 0,5 K per 60 ± 2 minutės tiesinis procesas. Šildomų degalų temperatūra ± 1,5 K turi atitikti toliau nurodytą funkciją:

čia:

Tr	=	nustatyta temperatūra (K),
T0	=	pradinė degalų bako temperatūra (K),
t	=	laikas nuo šilumos susidarymo degalų bake pradžios (minutėmis).

Registruojamas nuo šilumos susidarymo pradžios prabėgęs laikas ir temperatūra.

5.1.9.   Ne vėliau kaip po valandos pagal 5.1.4, 5.1.5, 5.1.6 ir 5.1.7 punktus pradedamos degalų išleidimo ir pripylimo operacijos.

5.1.10.   Pasibaigus pirmo degalų bako šildymo laikui, po dviejų valandų pagal 5.1.8 punktą pradedama antro degalų bako šildymo operacija, kurią užbaigiant turi būti užregistruojamas temperatūros didėjimas ir šilumos išsiskyrimo proceso trukmė.

5.1.11.   Nuo šilumos susidarymo proceso antrame degalų bake praėjus valandai transporto priemonė užvaroma ant būgninio traukos stendo ir jai taikomas vienas pirmosios dalies ir du antrosios dalies važiavimo ciklai. Per šią operaciją neimami išmetamųjų dujų ėminiai.

5.1.12.   Užbaigus 5.1.11 punkte nurodytą pradinio kondicionavimo operaciją, po penkių minučių variklio dangtis turi būti visiškai uždarytas, transporto priemonė nuvaroma nuo būgninio traukos stendo ir pastatoma į vietą stabiliai transporto priemonės būklei užtikrinti. Toje vietoje transporto priemonė laikoma ne trumpiau kaip 10 valandų ir ne ilgiau kaip 36 valandas. Pasibaigus pirmiau nurodytam laikui, variklio alyvos ir aušinimo skysčio temperatūra turi ± 2 K atitikti transporto priemonės laikymo vietos temperatūrą.

5.2.   Degalų bako alsavimo išlakų kiekio nustatymo bandymas

5.2.1.   5.2.4 punkte nurodytą operaciją galima pradėti nuo pradinio kondicionavimo važiavimo ciklo pradėjus ne mažiau nei devynioms ir ne daugiau 35 valandoms.

5.2.2.   Prieš pat bandymą matavimo kamera turi būti keletą minučių prapučiama, kol nusistovės tolygus fonas. Kameroje esantis (-ys) maišymo ventiliatorius (-iai) šiuo metu taip pat turi būti įjungiami.

5.2.3.   Prieš bandymą nustatomas angliavandenilių analizatoriaus nulis ir to prietaiso matavimo intervalas.

5.2.4.   Iš degalų bako (-ų) pagal 5.1.4 punktą turi būti išpilti degalai ir ne daugiau nei 40 ± 2 % įprastos bako talpos turi būti pripilta 283 ir 287 K (10° ir 14 °C) temperatūros bandymo degalų. Per šią operaciją neturi būti uždedamas (-i) transporto priemonės degalų bako (-ų) dangtis (-iai).

5.2.5.   Jeigu transporto priemonės turi daugiau nei vieną degalų baką, visi bakai turi būti šildomi vienodai (žr. toliau pateiktą aprašymą). Degalų bakų temperatūros neturi skirtis daugiau nei ± 1,5 K.

5.2.6.   Bandomoji transporto priemonė išjungtu varikliu, atidarytais langais ir bagažine įvaroma į bandymo gaubtą. Jeigu būtina, turi būti prijungti degalų bako jutikliai ir degalų bako šildymo įtaisas. Nedelsiant pradedama registruoti degalų ir gaubto oro temperatūra. Išjungiamas prapūtimo ventiliatorius, jeigu nebuvo anksčiau išjungtas.

5.2.7.   Degalus galima pašildyti iki pradinės 289 K (16 °C) ± 1 K temperatūros.

5.2.8.   Degalams įšilus iki 287 K (14 °C) temperatūros, degalų bako (-ų) kamštis turi būti uždarytas (-i), o kamera uždaroma taip, kad būtų nelaidi dujoms.

5.2.9.   Degalams įšilus iki 289 K (16 °) ± 1 K temperatūros:

—	matuojama angliavandenilių koncentracija, atmosferinis slėgis ir temperatūra, kad būtų gauti CHC, i, Pi ir Ti pradiniai rodmenys degalų bako įšilimo bandymui,

—

prasideda temperatūros didėjimo 14 ± 0,5 K per 60 ± 2 minutės tiesinis procesas. Degalų temperatūra per šildymą toliau nurodytą funkciją atitinka ± 1,5 K: kurioje: Tr = nustatyta temperatūra (K), T0 = pradinė degalų bako temperatūra (K), t = laikas nuo šilumos susidarymo degalų bake pradžios (minutėmis).

5.2.10.   Prieš pačią bandymo pabaigą nustatomas angliavandenilių analizatoriaus nulis ir to prietaiso matavimo intervalas.

5.2.11.   Jeigu per bandymo 60 ± 2 minutės laiką temperatūra padidėjo daugiau nei 14 K ± 0,5 K, išmatuojama galutinė angliavandenilių koncentracija (CHC,f) gaubte. Laikas arba bandymo atlikimo trukmė bei galutinė temperatūra Tf ir atmosferinis slėgis Pf užregistruojami angliavandenilių garavimo išlakų iš karšto variklio karbiuratoriaus plūdės kameros kiekio nustatymo bandymui atlikti.

5.2.12.   Šilumos šaltinis išjungiamas, gaubto durys išsandarinamos ir atidaromos. Šildymo prietaisas ir temperatūros jutiklis atjungiami nuo gaubto aparatūros. Transporto priemonės duris ir bagažinę dabar galima uždaryti, o transporto priemonę išjungtu varikliu išvaryti iš gaubto.

5.2.13.   Transporto priemonė parengiama vėliau atliktiniems važiavimo ciklams ir angliavandenilių garavimo išlakų iš karšto variklio karbiuratoriaus plūdės kameros kiekio nustatymo bandymui. Nuo bandymo šalto variklio išmetamų teršalų kiekiui nustatyti pabaigos praėjus ne daugiau nei valandai turi būti atliktas bandymas degalų bako alsavimo išlakų kiekiui nustatyti.

5.2.14.   Kontrolės institucija gali nuspręsti, ar transporto priemonės degalų sistemos konstrukcija gali būti tokia, kad iš jos bet kokioje tos sistemos vietoje į aplinką patektų išlakos. Šiuo atveju kontrolės institucijai reikalaujant turi būti atlikta techninė analizė, turinti nustatyti, ar garai nukreipiami į aktyvuotosios anglies filtrą ir ar jie atitinkamai prapučiami eksploatuojant transporto priemonę.

5.3.   Važiavimo ciklas

5.3.1.   Angliavandenilių garavimo išlakų iš degalų sistemos kiekio nustatymas užbaigiamas po bandomojo važiavimo ciklo mieste ir bandomojo važiavimo ciklo užmiestyje išmatavus per 60 minučių iš karšto variklio karbiuratoriaus plūdės kameros išgaravusių angliavandenilių kiekį. Užbaigus degalų bako alsavimo išlakų kiekio nustatymo bandymą, išjungtu varikliu transporto priemonė užvaroma ant būgninio traukos stendo arba kitaip užtikrinama, kad ji ten atsidurtų. Tada jai taikomas III priede aprašytas bandomasis važiavimo ciklas mieste ir bandomasis važiavimo ciklas užmiestyje (abu ciklai su šalto variklio įjungimu). Per šią procedūrą galima imti išmetamųjų dujų ėminius, tačiau rezultatai nenaudojami tipo patvirtinimui suteikti atsižvelgiant į išmetamųjų dujų emisiją.

5.4.   Angliavandenilių garavimo išlakų iš karšto variklio karbiuratoriaus plūdės kameros kiekio nustatymo bandymas

5.4.1.   Prieš užbaigiant bandomąjį važiavimą matavimo kamera keletą minučių turi būti prapučiama tol, kol nusistovės stabilus angliavandenilių fonas. Tuo metu taip pat turi būti išjungtas (-i) gaubto maišomasis (-ieji) ventiliatorius (-iai).

5.4.2.   Prieš patį bandymą turi būti nustatytas angliavandenilių analizatoriaus nulis ir to prietaiso matavimo intervalas.

5.4.3.   Bandomojo važiavimo pabaigoje variklio dangtis turi būti visiškai uždaromas ir atjungiamos visos transporto priemonės jungtys su būgniniu traukos stendu. Tada transporto priemonė kuo mažiau naudojant akceleratoriaus pedalą įvažiuojama į matavimo kamerą. Variklis turi būti išjungtas pirmiau nei kokia nors transporto priemonės dalis pateks į matavimo kamerą. Variklio išjungimo laikas užregistruojamas angliavandenilių garavimo išlakų iš degalų sistemos kiekio duomenų registravimo sistema ir pradedama registruoti temperatūra. Šiame etape turi būti atidaryti transporto priemonės langai ir bagažinė (jeigu jie nebuvo atidaryti).

5.4.4.   Išjungus variklį transporto priemonė turi būti įstumiama arba kitaip įvaroma į matavimo kamerą.

5.4.5.   Gaubto durys per dvi minutes nuo variklio išjungimo ir per septynias minutes nuo bandomojo važiavimo ciklo pabaigos uždaromos ir užsandarinamos taip, kad nebūtų laidžios dujoms.

5.4.6.   Angliavandenilių garavimo išlakų iš karšto variklio karbiuratoriaus plūdės kameros 60 ± 0,5 minutės trukmės laikotarpio pradžia – kameros užsandarinimas. Matuojama angliavandenilių koncentracija, atmosferinis slėgis ir temperatūra, kad būtų gauti CHC, i, Pi ir Ti pradiniai rodmenys angliavandenilių garavimo išlakų iš karšto variklio karbiuratoriaus plūdės kameros kiekio nustatymo bandymui atlikti. Šie skaičiai naudojami angliavandenilių garavimo išlakų iš degalų sistemos kiekiui apskaičiuoti (žr. 6 skirsnį). Per 60 minučių trukmės angliavandenilių garavimo išlakų iš karšto variklio karbiuratoriaus plūdės kameros laiką aplinkos temperatūra gaubte neturi būti žemesnė kaip 296 K ir aukštesnė kaip 304 K.

5.4.7.   Angliavandenilių analizatoriaus turi būti nustatytas nulis ir to prietaiso matavimo intervalas turi būti nustatomas prieš pačią 60 ± 0,5 minutės trukmės bandymo laiko pabaigą.

5.4.8.   60 ± 0,5 minutės bandymo laikotarpio pabaigoje matuojama angliavandenilių koncentracija kameroje. Taip pat matuojamas atmosferinis slėgis ir temperatūra. Nustatytos vertės – tai angliavandenilių garavimo išlakų iš karšto variklio karbiuratoriaus plūdės kameros kiekio nustatymo bandymo CHC, i, Pf ir Tf galutiniai rodmenys, naudojami 6 skirsnio apskaičiavimams atlikti. Šiais veiksmais užbaigiama angliavandenilių garavimo išlakų iš degalų sistemos kiekio nustatymo procedūra.

6.   APSKAIČIAVIMAS

6.1   5 skirsnyje aprašyti angliavandenilių garavimo išlakų iš degalų sistemos kiekio nustatymo bandymai leidžia apskaičiuoti per angliavandenilių garavimo iš degalų bako ir iš karšto variklio karbiuratoriaus plūdės kameros etapus išgaravusių angliavandenilių kiekį. Angliavandenilių garavimo išlakų iš degalų sistemos nuostoliai per kiekvieną iš tų etapų apskaičiuojami naudojant pradines ir galutines angliavandenilių koncentracijas, temperatūras ir slėgius gaubte bei grynąjį gaubto tūrį.

Naudojama toliau pateikta formulė:

kurioje:

MHC	=	per bandymo etapą išmetamų angliavandenilių masė (gramais),
CHC	=	gaubte išmatuota angliavandenilių koncentracija (išreikšta C1 ekvivalentiniu kiekiu, mln-1 (tūrio)),
V	=	grynasis gaubto tūris (m3) pakoreguojamas pagal transporto priemonės tūrį (jos langai ir bagažinė atidaromi). Jeigu transporto priemonės nėra nustatytas, atimamas 1,42 m3 tūris.
T	=	aplinkos oro temperatūra kameroje (K),
P	=	atmosferinis slėgis (kPA),
H/C	=	vandenilio ir anglies santykis,
k	=	1,2 (12 + H/C);

kai:

i	pradinis rodmuo,

f	galutinis rodmuo,

H/C	santykis, taikomas degalų bako alsavimo nuostoliams – 2,33,

H/C	santykis, taikomas angliavandenilių garavimo iš karšto variklio karbiuratoriaus plūdės kameros nuostoliams – 2,20.

6.2.   Bendri bandymo rezultatai

Bendras transporto priemonės išmetamųjų angliavandenilių masės srautas apskaičiuojamas taip:

kurioje:

Mtotal	=	bendra išmetamųjų dujų masė (gramais),
MTH	=	angliavandenilių masės srautas (gramais) iš degalų bako jame susidarant šilumai,
MHS	=	angliavandenilių masės srautas (gramais) jiems garuojant iš karšto variklio karbiuratoriaus plūdės kameros.

7.   PRODUKCIJOS ATITIKTIS

7.1.   Jei tai yra įprastas surinktų transporto priemonių bandymas, patvirtinimo turėtojas jų atitiktį gali įrodyti pasirinkdamas toliau nurodytus reikalavimus atitinkančias transporto priemones.

7.2.   Skverbties bandymas

7.2.1.   Išmetamųjų teršalų kiekio reguliavimo sistemos angos į aplinką turi būti uždarytos.

7.2.2.   Degalų sistema veikiama 370 ± 10 mm H2O stulpelio slėgiu.

7.2.3.   Prieš atjungiant degalų sistemą nuo slėgio šaltinio slėgis turi būti stabilizuotas.

7.2.4.   Atjungus degalų sistemą, slėgis per penkias minutes neturi sumažėti daugiau nei 50 mm H2O stulpelio.

7.3.   Ventiliacijos bandymas

7.3.1.   Išmetamųjų teršalų kiekio reguliavimo sistemos angos į aplinką turi būti uždarytos.

7.3.2.   Degalų sistema veikiama 370 ± 10 mm H2O stulpelio slėgiu.

7.3.3.   Prieš atjungiant degalų sistemą nuo slėgio šaltinio slėgis turi būti stabilizuotas.

7.3.4.   Išmetamųjų teršalų kiekio reguliavimo sistemų ventiliacijos angos į aplinką vėl turi būti atidarytos.

7.3.5.   Degalų sistemos slėgis mažiau nei 100 mm H2O stulpelio turi sumažėti ne greičiau nei po 30 sekundžių, tačiau per dvi minutes.

7.4.   Prapūtimo bandymas

7.4.1.   Prie prapūtimo angos turi būti prijungta 1,0 litro srautą per minutę galinti užregistruoti įranga ir pakankamos talpos slėginis indas, kuris neturėtų didesnės įtakos prapūtimo sistemai, perjungiamuoju vožtuvu turi būti prijungtas prie prapūtimo angos arba antraip,

7.4.2.   gamintojas gali naudoti pasirinktą debitmatį, jeigu tokiam pasirinkimui pritaria kompetentinga institucija.

7.4.3.   Transporto priemonė turi būti eksploatuojama taip, kad būtų galima nustatyti prapūtimo operaciją galinčias apriboti visas prapūtimo sistemos ypatybes, ir apie tas aplinkybes pranešama.

7.4.4.   Varikliui veikiant 7.4.3 punkte nurodytomis sąlygomis, oro srautas turi būti nustatomas:

7.4.4.1.   7.4.1 punkte nurodytu įjungtu prietaisu. Turi būti užregistruojamas atmosferinio slėgio sumažėjimas iki lygio, nurodančio, kad per minutę į angliavandenilių garavimo išlakų iš degalų sistemos kontrolės sistemą įtekėjo 1,0 litras oro; arba

7.4.4.2.   jeigu naudojamas kitas debitmatis, turi būti įmanoma užregistruoti ne mažesnį nei 1,0 litro per minutę rodmenį.

7.5.   Tipo patvirtinimą suteikusi kompetentinga institucija bet kada gali patikrinti kiekviename gamybiniame padalinyje taikomus atitikties kontrolės metodus.

7.5.1.   Tikrintojas iš partijos turi paimti pakankamai didelę imtį.

7.5.2.   Tikrintojas tas transporto priemones gali išbandyti taikydamas I priedo 7.1.4 arba 7.1.5 punktus.

7.5.3.   Jeigu transporto priemonės bandymo pagal I priedo 7.1.5 punktą rezultatai neatitinka I priedo 5.3.4.2 punkte nurodytų ribinių verčių, gamintojas gali prašyti, kad būtų taikoma I priedo 7.1.4 punkte nurodyta patvirtinimo procedūra.

7.5.3.1.   Gamintojui neturi būti leidžiama reguliuoti, remontuoti arba keisti jokių transporto priemonių, jeigu jos neatitiko I priedo 7.1.4 punkto reikalavimų ir jeigu surinkdamas transporto priemones ir jas tikrindamas gamintojas neparengia šio darbo dokumentų.

7.5.3.2.   Gamintojas gali prašyti su transporto priemone, kurios angliavandenilių garavimo išlakų iš degalų sistemos charakteristikos galėjo pasikeisti dėl pagal 7.5.3.1 punktą atliktų jo veiksmų, būtų atliktas vienas pakartotinis bandymas.

7.6.   Jeigu nesilaikoma 7.5 punkto reikalavimų, kompetentinga institucija turi užtikrinti, kad būtų imtasi visų privalomų veiksmų nedelsiant atkurti produkcijos atitiktį.

VII PRIEDAS

Senėjimo bandymo, kuriuo patikrinamas išmetamų teršalų kiekį mažinančio prietaiso patvarumas, aprašymas

1.   ĮVADAS

Šiame priede aprašomas priverstinio uždegimo arba uždegimo suspaudimu variklius turinčių transporto priemonių išmetamųjų teršalų kiekį mažinančių prietaisų patvarumo patikros bandymas, per kurį atliekamas 80 000 km senėjimo bandymas.

2.   BANDOMOJI TRANSPORTO PRIEMONĖ

2.1.   Transporto priemonė turi būti geros mechaninės būklės, variklis ir išmetamųjų teršalų kiekį mažinantys prietaisai turi būti nauji.

Galima pristatyti tokią pačią transporto priemonę kaip I tipo bandymui; šį I tipo bandymą privaloma atlikti po to, kai transporto priemonė nuvažiuoja bent 3 000 km iš 5.1 punkte nurodyto senėjimo ciklo.

3.   DEGALAI

Patvarumo bandymui naudojamas bešvinis benzinas arba dyzelinas, kurių galima įsigyti.

4.   TRANSPORTO PRIEMONĖS TECHNINĖ PRIEŽIŪRA IR REGULIAVIMAS

Bandomosios transporto priemonės techninė priežiūra atliekama, ji reguliuojama ir jos valdikliai naudojami atsižvelgiant į gamintojo rekomendacijas.

5.   TRANSPORTO PRIEMONĖS EKSPLOATAVIMAS BANDYMO KELYJE, KELYJE ARBA ANT BŪGNINIO TRAUKOS STENDO

5.1.   Važiavimo ciklas

Transporto priemonei važiuojant bandomuoju keliu, keliu arba būgniniame traukos stende, atstumas turi būti nuvažiuojamas pagal toliau aprašytą (VII.5.1 brėžinys) važiavimo tvarkaraštį:

—	patvarumo bandymo važiavimo ciklas yra sudarytas iš 11 ciklų (kiekvieno ilgis – 6 km),

—	per pirmus devynis ciklus transporto priemonė sustabdoma keturis kartus ciklo viduryje ir kiekvieną kartą variklis 15 sekundžių veikia tuščiąja eiga,

—	įprastas greitėjimas ir lėtėjimas,

—	penki lėtėjimai kiekvieno ciklo viduryje, kai ciklo greitis sumažinamas iki 32 km/h, ir transporto priemonei palaipsniui suteikiamas pagreitis, kol ji ima važiuoti ciklo greičiu,

—	10 ciklas vykdomas tolygiu 89 km/h greičiu,

—	11 ciklas pradedamas stovinčios transporto priemonės didžiausiu greitėjimu iki 113 km/h. Įprastu būdu pusiaukelėje įjungiami stabdžiai ir jais transporto priemonė stabdoma tol, kol sustoja. Tada 15 sekundžių variklis veikia tuščiąja eiga ir pradedamas kitas didžiausio greitėjimo etapas.

Tada ciklas pradedamas iš pradžių. Didžiausias kiekvieno ciklo greitis nurodomas toliau pateikiamoje lentelėje.

VII.5.1. lentelė

Didžiausias kiekvieno etapo greitis

Ciklas	Ciklo greitis (km/h)
1	64
2	48
3	64
4	64
5	56
6	48
7	56
8	72
9	56
10	89
11	113

Važiavimo ciklas

5.1.1.   Gamintojo prašymu, galima taikyti kitokią važiavimo keliu programą. Šias alternatyvias bandymo programas iš anksto prieš bandymą turi patvirtinti techninė tarnyba ir per jas turi būti taikomas iš esmės toks pats vidutinis greitis, greičių pasiskirstymas, sustojimų bei greitėjimų skaičius kilometrui kaip per 5.1 punkte išsamiai apibūdintą ir VII.5.1 brėžinyje nurodytą bandymo kelyje arba būgniniame važiuoklės stende taikomą važiavimo programą.

5.1.2.   Patvarumo bandymas arba, jeigu pasirenka gamintojas, modifikuotas patvarumo bandymas, turi būti atliekamas tol, kol transporto priemonė nuvažiuoja ne mažiau kaip 80 000 km.

5.2.   Bandymo įranga

5.2.1.   Būgninis traukos stendas

5.2.1.1.   Jeigu patvarumo bandymas atliekamas su būgniniu traukos stendu, pastarasis turi būti tinkamas 5.1 punkte aprašytam ciklui atlikti. Pirmiausia būgninis traukos stendas privalo turėti inercinę masę ir pasipriešinimą judėjimui modeliuojančias sistemas.

5.2.1.2.   Stabdžiai turi būti sureguliuoti taip, kad būtų absorbuojama tolygiu 80 km/h greičiu besisukantiems varantiesiems ratams perduodama galia. Šiai galiai nustatyti ir stabdžiams sureguliuoti taikytini metodai – aprašytieji III priedo 3 priedėlyje.

5.2.1.3.   Transporto priemonės aušinimo sistema turėtų leisti transporto priemonę eksploatuoti temperatūromis, panašiomis į nusistovinčias transporto priemonę eksploatuojant kelyje (alyvos, vandens, išmetamųjų dujų sistemos ir t. t.).

5.2.1.4.   Tam tikri kiti nustatomieji bandymo stendo parametrai ir ypatybės, jeigu būtina, turėtų atitikti aprašytuosius šios direktyvos III priede (pvz., mechaninėmis arba elektrinėmis priemonėmis modeliuojama inercinė masė).

5.2.1.5.   Transporto priemonę, jeigu būtina, galima nuvaryti į kitą bandymo stendą, kad būtų atlikti bandymai išmetamųjų teršalų kiekiui nustatyti.

5.2.2.   Eksploatavimas bandymo kelyje arba kelyje

Jeigu patvarumo bandymas atliekamas bandymo kelyje arba kelyje, etaloninė transporto priemonės masė turi būti bent tokia, kuri buvo išlaikyta bandymus atliekant su būgniniu traukos stendu.

6.   IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KIEKIO MATAVIMAS

Bandymo pradžioje (0 km), kas 10 000 km (± 400 km) arba dažniau, reguliariais intervalais, kol transporto priemonė nuvažiuos 80 000 km, pagal I priedo 5.3.1 punkte apibrėžtą I tipo bandymą matuojama teršalų emisija pro išmetimo vamzdį. Turi būti laikomasi I priedo 5.3.1.4 punkte nustatytų ribinių verčių. Tačiau teršalų emisiją taip pat galima matuoti pagal I priedo 8.2 punkto nuostatas.

Turi būti brėžiamas sistemos visų išmetamųjų teršalų kiekio nustatytų rezultatų kaip nuvažiuoto atstumo, suapvalinto iki artimiausio kilometro, funkcijos grafikas ir per tuos duomenų taškus brėžiama mažiausiųjų kvadratų metodu nustatyta geriausios sutapties tiesi linija. Atliekant šiuos apskaičiavimus neatsižvelgiama į bandymų rezultatus 0 kilometrų taške.

Duomenis charakteristikų blogėjimo faktoriui apskaičiuoti galima naudoti tik tada, jeigu interpoliuoti 6 400 km ir 80 000 km taškai toje linijoje atitinka pirmiau minėtus apribojimus. Duomenis galima tebenaudoti, jeigu kirsdama taikytiną ribą geriausios sutapties tiesi linija yra neigiamojo posvyrio (interpoliuotas 6 400 km taškas yra aukščiau nei interpoliuotas 80 000 km taškas), tačiau tikrasis 80 000 km duomenų taškas yra žemiau ribos.

Multiplikacinis išmetamųjų dujų emisijos charakteristikų blogėjimo faktorius kiekvienam teršalui apskaičiuojamas taip:

čia:

Mi1	=	teršalo i masės srautas (gramais kilometrui), interpoliuotas nuvažiavus 6 400 km,
Mi2	=	teršalo i masės srautas (gramais kilometrui), interpoliuotas nuvažiavus 80 000 km,

Šios interpoliuotos vertės, prieš jas dalijant vienas iš kitų, kad būtų nustatytas charakteristikų blogėjimo faktorius, turi būti suapvalintos ne mažiau kaip iki keturių skaičių į dešinę po dešimtainės trupmenos kablelio. Rezultatas turi būti suapvalintas iki trijų skaičių į dešinę nuo dešimtainės trupmenos kablelio.

Jeigu charakteristikų faktorius yra mažesnis nei vienetas, laikoma, kad jis yra lygus vienetui.

VIII PRIEDAS

SPECIFIKACIJOS IR ETALONINIAI DEGALAI

1.   IŠBANDANT PRIVERSTINIO UŽDEGIMO VARIKLIUS TURINČIAS TRANSPORTO PRIEMONES NAUDOTINŲ ETALONINIŲ DEGALŲ TECHNINIAI DUOMENYS

Transporto degalų, tepimo medžiagų ir kitokių skysčių kokybės bandymų kūrimo Europos koordinacinės tarybos (CEB) etaloniniai degalai RF-08-A-85

Tipas: superbenzinas, bešvinis (1)

	Ribos ir vienetai (2)		ASTM metodas (3)
	mažiausia	didžiausia
Tiriamasis oktano skaičius	95,0		D 2699
Motorinis oktano skaičius	85,0		D 2700
Tankis esant 15 °C temperatūrai	0,748	0,762	D 1298
Garų slėgis pagal Reid	0,56 baro	0,64 baro	D 323
Distiliacija (4)
— virimo pradžios temperatūra	24 °C	40 °C	D 86
— 10 % tūrio taškas	42 °C	58 °C
— 50 % tūrio taškas	90 °C	110°C
— 90 % tūrio taškas	155 °C	180 °C
— virimo pabaigos temperatūra	190 °C	215 °C
Likutis		2 %	D 86
Angliavandenilių analizė:
— olefinai		20 % tūrio	D 1319
— aromatiniai junginiai	(Įskaitant benzeną, ne daugiau kaip 5 % tūrio) (1)	45 % tūrio	(1) D 3606/D 2267
— sotieji junginiai	likę junginiai		D 1319
Anglies/angliavandenilių santykis	Santykis
Atsparumas oksidacijai (5)	480 min		D 525
Dervų kiekis		4 mg/100 ml	D 381
Sieros kiekis		0,04 % masės	D 1266/D 2622/D 2785
Vario plokštelės korozija esant 50 °C temperatūrai		1	D 130
Švino kiekis		0,005 g/1	D 3237
Fosforo kiekis		0,0013 g/1	D 3231

2.   IŠBANDANT DYZELINIUS VARIKLIUS TURINČIAS TRANSPORTO PRIEMONES NAUDOTINŲ ETALONINIŲ DEGALŲ TECHNINIAI DUOMENYS

Transporto degalų, tepimo medžiagų ir kitokių skysčių kokybės bandymų kūrimo Europos koordinacinės tarybos (CEB) etaloniniai degalai RF-03-A-84 (1)

Tipas: dyzelinas

	Ribos ir vienetai (2)	ASTM metodas (3)
Cetano skaičius (4)	ne mažiau kaip 49	D 613
	ne daugiau kaip 53
Tankis esant 15 °C temperatūrai (kg/1)	ne mažiau kaip 0,835	D 1298
	ne daugiau kaip 0,845
Distiliacija (5)		D 86
— 50 % taškas	ne mažiau kaip 245° C
— 90% taškas	ne mažiau kaip 320 °C
	ne daugiau kaip 340° C
— virimo pabaigos temperatūra	ne daugiau kaip 370 °C
Pliūpsnio temperatūra	ne mažiau kaip 55° C	D 93
Šaltojo filtravimo temperatūra (CFPP)	ne mažiau kaip min. –	EN 116(CEN)
	ne daugiau kaip -5°C
Klampis esant 40 °C temperatūrai	ne mažiau kaip 2,5 mm2/s	D 445
	ne daugiau kaip 3,5 mm2/s
Sieros kiekis (6)	apie min. turi būti pranešta	D 1266/D 2622/D 2785
	ne daugiau kaip 0,3 % masės
Vario plokštelės korozija	ne daugiau kaip 1	D 130
Koksingasis likutis Konradsono metodu (produkto distiliavimo 10 % likučio)	ne daugiau kaip 0,2 % masės	D 189
Peleningumas	ne daugiau kaip 0,01 % masės	D 482
Vandens kiekis	ne daugiau kaip 0,05 % masės	D 95/D 1744
Stipriųjų rūgščių neutralizacijos skaičius	ne daugiau kaip 0,20 mg KOH/g
Atsparumas oksidacijai (7)	ne daugiau kaip 2,5 mg/100 ml	D 2274
Priedai (8)
(1) Jeigu privaloma apskaičiuoti variklio arba transporto priemonės šiluminį naudingumo koeficientą, degalų šilumingumą galima apskaičiuoti: specifinė energija (šilumingumas) (grynasis) MJ/kg = , čia: d – tankis esant 288 K/15° C temperatūrai, x – vandens masės dalis (%/100), y – pelenų masės dalis (%/100), s – sieros masės dalis (%/100). (2) Specifikacijoje nurodytos vertės – tai „tikrosios vertės“. Nustatant jų ribines vertes buvo taikytos ASTM D 3244 „Nustatant diskusijų apie naftos produktų kokybę kriterijus“ sąlygos ir nustatant mažiausią vertę buvo atsižvelgta į didesnį už nulį minimalų 2R skirtumą; nustatant didžiausią ir mažiausią vertę minimalus skirtumas yra 4R (R = atkuriamumas). Nepaisydamas šios priemonės, kuri reikalinga dėl statistinių priežasčių, degalų gamintojas vis dėl to turėtų siekti nulinės vertės, jeigu nustatyta didžiausia vertė yra 2R, ir vidutinės vertės, jeigu taikomos pirmiau nurodytos didžiausios ir mažiausios ribinės vertės. Jeigu reikėtų nustatyti, ar degalai atitinka specifikacijos reikalavimus, turėtų būti taikomos ASTM D 3244 sąlygos. (3) Pateikti skaičiai nurodo išgaravusį kiekį (kondensuotas kiekis (%) + nuostoliai (%)). (4) Cetano skaičiaus intervalas neatitinka reikalavimo, kad intervalas būtų ne mažesnis nei 4R. Tačiau jei degalų tiekėjas nesutaria su degalų naudotoju, tiems ginčams spręsti galima taikyti ASTM D 3244 sąlygas, jeigu atliekami ne pavieniai, o būtiną tikslumą užtikrinantis pakankamas pakartotinių matavimų skaičius. (5) Lygiaverčiai ISO metodai bus priimti, kai bus parengti visoms pirmiau išvardytoms ypatybėms. (6) Paprašius transporto priemonės gamintojui, tipo patvirtinimo ir produkcijos atitikties bandymams galima naudoti dyzeliną, kurio ne daugiau nei 0,05 % masės sudaro siera, kad būtų pateikiama būsima degalų rinkos kokybė. (7) Nors atsparumas oksidacijai kontroliuojamas, tikėtina, kad galima saugojimo trukmė bus ribota. Reikėtų gauti tiekėjo rekomendacijas dėl laikymo sąlygų ir trukmės. (8) Šie degalai turėtų būti gaminami tik tiesiogine distiliacija ir iš angliavandenilių krekingo distiliacijos gautais komponentais; leidžiama pašalinti sierą. Degalai privalo būti be jokių metalo junginių arba cetano skaičių didinančių priedų.

---

(1)  Draudžiama pridėti deguoninių junginių

Pastabos:

(1)	Komponuojant šiuos degalus turi būti naudojami tik įprasti Europos naftos perdirbimo gamyklų pagaminti produktai.

(2)

Specifikacijoje nurodytos vertės – tai „tikrosios vertės“. Nustatant jų ribines vertes buvo taikytos ASTM D 3244 „Nustatant diskusijų apie naftos produktų kokybę kriterijus“ sąlygos ir nustatant mažiausią vertę buvo atsižvelgta į didesnį už nulį minimalų 2R skirtumą; nustatant didžiausią ir mažiausią vertę minimalus skirtumas yra 4R (R = atkuriamumas). Nepaisydamas šios priemonės, kuri reikalinga dėl statistinių priežasčių, degalų gamintojas vis dėl to turėtų siekti nulinės vertės, jeigu nustatyta didžiausia vertė yra 2R, ir vidutinės vertės, jeigu taikomos pirmiau nurodytos didžiausios ir mažiausios ribinės vertės. Jeigu reikėtų nustatyti, ar degalai atitinka specifikacijos reikalavimus, turėtų būti taikomos ASTM D 3244 sąlygos.

(3)	Lygiaverčiai ISO metodai bus priimti, kai bus parengti visoms pirmiau išvardytoms ypatybėms.

(4)	Pateikti skaičiai nurodo išgaravusį kiekį (kondensuotas kiekis (%) + nuostoliai (% )).

(5)	Degaluose gali būti oksidacijos inhibitorių ir metalų dezaktyvatorių, kurie naudojami benzino distiliavimo srautams stabilizuoti, tačiau neturi būti pridedama ploviklių/dispergentų ir tirpiklinių alyvų.

IX PRIEDAS

Pavyzdys

(didžiausias formatas: A4 (210 x 297 mm))

EEB TIPO PATVIRTINIMO LIUDIJIMAS

(transporto priemonė)