atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 100a straipsnį,

kadangi bet kokie valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų dėl baterijų ir akumuliatorių šalinimo skirtumai gali sukurti Bendrijoje prekybos kliūtis, iškreipti konkurenciją ir tokiu būdu turėti tiesioginės įtakos vidaus rinkos sukūrimui ir veikimui; kadangi dėl to, atrodo, būtina derinti šios srities įstatymus;

kadangi 1975 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų (4) su pakeitimais, padarytais Direktyva 91/156/EEB (5), 2 straipsnio 2 dalis numato, kad specialios konkretiems atvejams skirtos taisyklės arba minėtą direktyvą papildančios taisyklės tam tikrų atliekų kategorijų tvarkymui reguliuoti turi būti nustatytos atskiromis direktyvomis;

kadangi Bendrijos aplinkos apsaugos politikos tikslais ir principais, išdėstytais Europos bendrijos aplinkos apsaugos veiksmų programose, remiantis EEB sutarties 130r straipsnio 1 dalyje ir 2 straipsnyje pateiktais principais ir principu „teršėjas moka“, ypač siekiama neleisti, mažinti ir kuo labiau šalinti taršą bei užtikrinti žaliavų išteklių tinkamą valdymą;

kadangi, norint pasiekti tuos tikslus, turėtų būti draudžiama prekiauti tam tikromis baterijomis ir akumuliatoriais dėl juose esamų pavojingų medžiagų kiekio;

kadangi norėdamos užtikrinti, kad išeikvotos baterijos ir akumuliatoriai būtų atnaujinami ir šalinami kontroliuojant, valstybės narės privalo imtis priemonių, kad jie būtų ženklinami ir surenkami atskirai;

kadangi surenkant ir perdirbant išeikvotas baterijas ir akumuliatorius galima išvengti nereikalingo žaliavų naudojimo;

kadangi šalinant prietaisus, iš kurių negalima išimti baterijų ir akumuliatorių, gali kilti aplinkai pavojus; kadangi dėl to valstybės narės turėtų imtis atitinkamų priemonių;

kadangi valstybės narės turėtų sudaryti programas aukščiau minėtiems tikslams pasiekti; kadangi apie tokias programas ir taikomas specifines priemones turėtų būti informuota Komisija;

kadangi ekonominės priemonės, kaip depozitų sistemos įvedimas, gali skatinti atskirai rinkti išeikvotas baterijas ir akumuliatorius ir juos perdirbti;

kadangi turėtų būti numatytos nuostatos dėl vartotojų informavimo šioje srityje;

kadangi turėtų būti numatyta atitinkama tvarka, kaip įdiegti šios direktyvos nuostatas, ypač gamybos sistema, ir užtikrinti, kad direktyvą būtų galima lengvai suderinti su mokslo ir technikos pažanga; kadangi Direktyvos 75/442/EEB 18 straipsnyje minimam komitetui turėtų būti nurodyta padėti Komisijai vykdyti šias užduotis,

Šios direktyvos tikslas – suderinti valstybių narių įstatymus dėl I priede nurodytų išeikvotų baterijų ir akumuliatorių, turinčių pavojingų medžiagų, atnaujinimo bei kontroliuojamo šalinimo.

Šis draudimas netaikomas šarminiams mangano sagučių formos elementams ar iš jų sudarytoms baterijomis.

2. Šio straipsnio 1 dalis įterpiama į 1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyvos 76/769/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tam tikrų pavojingų medžiagų ir preparatų pardavimo ir naudojimo apribojimais, suderinimo (6) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 85/610/EEB (7), I priedą.

1. Ryšium su 6 straipsnyje minimomis programomis, valstybės narės imasi atitinkamų priemonių, kad išeikvotos baterijos ir akumuliatoriai būtų surenkami atskirai, numatant juos atnaujinti ar šalinti.

2. Dėl to valstybės narės užtikrina, kad baterijos, akumuliatoriai ir atitinkami prietaisai, į kuriuos jie įmontuoti, būtų tinkamai paženklinti.

3. Komisija 10 straipsnyje nurodyta tvarka sudaro ženklinimo sistemos detalų planą. Šis planas yra skelbiamas Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Valstybės narės imasi priemonių, kad baterijos ir akumuliatoriai nebūtų montuojami į prietaisus taip, kad jiems išsieikvojus vartotojas negalėtų jų lengvai išimti.

Pirmosios programos apima ketverių metų laikotarpį, pradedant nuo 1993 m. kovo 18 d. Apie jas Komisijai pranešama ne vėliau kaip iki 1992 m. rugsėjo 17 d.

Programos reguliariai, bent kas ketverius metus peržiūrimos ir atnaujinamos, ypač atsižvelgiant į technikos pažangą ir ekonomikos bei aplinkos padėtį. Apie pakeistas programas laiku pranešama Komisijai.

1. Valstybės narės užtikrina, kad akumuliatoriai ir baterijos būtų surenkami atskirai, o atitinkamais atvejais įvesti depozitų sistemą. Be to, valstybės narės gali įvesti priemones, pavyzdžiui, ekonomines, perdirbimui skatinti. Šios priemonės turi būti diegiamos pasikonsultavus su suinteresuotomis šalimis, jos turi būti paremtos tinkamais ekologiniais ir ekonominiais kriterijais ir neiškreipti konkurencijos.

2. Pranešdamos apie 6 straipsnyje minimas programas, valstybės narės informuoja Komisiją apie priemones, kurių ėmėsi pagal šio straipsnio 1 dalį.

Ryšium su 6 straipsnyje minimomis programomis, valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad vartotojai būti išsamiai informuoti apie:

Valstybės narės negali trukdyti ar varžyti prekiauti baterijomis ir akumuliatoriais, kuriems taikoma ši direktyva ir kurie atitinka jos nuostatas.

Komisija 3, 4, ir 5 straipsnius bei I ir II priedus suderina su technikos pažanga Direktyvos 75/442/EEB 18 straipsnyje nustatyta tvarka.

1. Valstybės narės imasi priemonių, kurios, įsigaliojusios iki 1992 m. rugsėjo 18 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus. Komisija apie jas praneša kitoms valstybėms narėms.

I PRIEDAS

BATERIJOS IR AKUMULIATORIAI, KURIEMS TAIKOMA ŠI DIREKTYVA

Nuo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytos datos rinkai pateiktos baterijos ir akumuliatoriai, kuriuose:

—	kiekvienam elementui tenka daugiau nei 25 mg gyvsidabrio, išskyrus šarmines mangano baterijas,

—	daugiau kaip 0,025 % svorio sudaro kadmis,

—	daugiau kaip 0,4 % svorio sudaro švinas.

2.	Šarminės mangano baterijos, kuriose gyvsidabris sudaro daugiau kaip 0,25 % svorio, pateiktos rinkai nuo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytos datos.

II PRIEDAS

PRIETAISŲ KATEGORIJŲ, KURIOMS NETAIKOMAS 5 STRAIPSNIS, SĄRAŠAS

Tie prietaisai, kurių baterijos yra prilituotos, privirintos ar kitaip pritvirtintos prie laidų galų nuolatiniam energijos maitinimui intensyviuose pramoniniuose procesuose užtikrinti ir informacinės technologijos bei verslo įrangos atminties bei duomenų funkcijai apsaugoti, kai I priede nurodytas baterijas ir akumuliatorius naudoti yra techniškai būtina.

Pamatiniai elementai mokslinėje ir specialistams skirtoje įrangoje, taip pat baterijos bei akumuliatoriai, įtaisyti gyvybinėms funkcijoms palaikyti skirtuose medicinos prietaisuose ir širdies stimuliatoriuose, kai labai svarbu užtikrinti nepertraukiamą veikimą ir kai baterijas ir akumuliatorius gali išimti tik kvalifikuotas specialistas.

3.	Portatyvūs prietaisai, kuriuose baterijas pakeitus nekvalifikuotam specialistui gali kilti pavojus vartotojui arba gali sutrikti prietaiso veikimas, ir specialistams skirta įranga, numatyta naudoti ypač jautrioje aplinkoje, pavyzdžiui, esant lakiųjų medžiagų.

Tie prietaisai, kurių baterijų ir akumuliatorių vartotojas negali lengvai išimti pagal šį priedą, turi turėti instrukcijas, kuriose vartotojas būtų informuojamas, kad baterijos ir akumuliatoriai yra pavojingi, ir parodoma, kaip juos galima saugiai išimti.