TARYBOS DIREKTYVA

1991 m. kovo 18 d.

iš dalies keičianti Direktyvą 75/442/EEB dėl atliekų

(91/156/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 103s straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą([1]),

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę([2]),

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę([3]),

kadangi Direktyvoje 75/442/EEB([4]) nustatytos Bendrijos taisyklės dėl atliekų šalinimo; kadangi jas reikia iš dalies keisti, atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant šią direktyvą valstybėse narėse; kadangi šios pataisos grindžiamos aukštu aplinkos apsaugos lygiu;

kadangi 1990 m. gegužės 7 d. rezoliucijoje dėl atliekų politikos([5]) Taryba įsipareigojo iš dalies keisti Direktyvą 75/442/EEB;

kadangi atliekų vadybos veiksmingumui Bendrijoje pagerinti reikia bendros terminologijos ir atliekų apibrėžimo;

kadangi valstybės narės, siekdamos aukšto aplinkos apsaugos lygio, be veiksmų, kuriais užtikrinamas atsakingas atliekų šalinimas ir panaudojimas, turi imtis priemonių, kurios ribotų atliekų susidarymą, ypač skatinti švarias technologijas ir produktus, kurie gali būti regeneruojami ir pakartotinai panaudojami, atsižvelgti į esamas ir potencialias rinkos galimybes dėl panaudojamų atliekų;

kadangi bet kokie valstybių narių įstatymų skirtumai dėl atliekų šalinimo ir panaudojimo gali pakenkti aplinkai ir trukdyti funkcionuoti vidaus rinkai;

kadangi pageidautina skatinti regeneruoti atliekas ir pakartotinai panaudoti jas kaip žaliavą; kadangi gali reikėti patvirtinti specialias taisykles pakartotinai panaudojamoms atliekoms;

kadangi Bendrijai kaip visumai svarbu tapti autonomiška atliekų šalinimo prasme ir atskiroms valstybėms narėms reikėtų siekti tokio autonomiškumo;

kadangi tam, kad būtų pasiekti pirmiau minėti tikslai, valstybėse narėse turi būti sudaryti atliekų vadybos planai;

kadangi reikia sumažinti atliekų judėjimą ir valstybės narės gali numatyti su tuo susijusias priemones savo vadybos planuose;

kadangi, siekiant užtikrinti aukštą apsaugos lygį ir veiksmingą kontrolę, būtina numatyti atliekų šalinimu ir panaudojimu užsiimančių įmonių tvirtinimą ir patikrinimą;

kadangi, atsižvelgiant į konkrečias sąlygas ir tuomet, jei jos laikosi aplinkos apsaugos reikalavimų, kai kurias įmones, kurios pačios regeneruoja savo atliekas arba užsiima jų panaudojimu, galima atleisti nuo reikalavimo turėti leidimą; kadangi tokias įmones reikėtų registruoti;

kadangi tam, kad atliekas būtų galima stebėti nuo jų susidarymo iki galutinio pašalinimo, kitos su atliekomis susijusios įmonės, tokios kaip atliekų surinkėjai, vežėjai ir brokeriai taip pat turi būti tvirtinamos arba registruojamos ir reikiamai patikrinamos;

kadangi reikia įkurti komitetą, kuris padėtų Komisijai įgyvendinti šią direktyvą ir derinti ją su mokslo ir technikos pažanga,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 75/442/EEB iš dalies pakeičiama ir išdėstoma taip:

1. Straipsniai nuo 1 iki 12 pakeičiami ir išdėstomi taip:

"1 straipsnis

Šioje direktyvoje:

a) "atliekos" reiškia medžiagą ar daiktą, patenkantį į I priedo kategorijas, kurias atliekų turėtojas šalina, ketina arba privalo šalinti.

Komisija, veikdama 18 straipsnyje numatyta tvarka, ne vėliau kaip iki 1993 m. balandžio 1 d. sudaro sąrašą atliekų, priklausančių I priede nurodytoms kategorijoms. Šis sąrašas yra reguliariai atnaujinamas ir prireikus peržiūrimas tokia pat tvarka;

b) "gamintojas" reiškia visus, dėl kurių veiklos susidaro atliekos ("pirminis gamintojas") ir (arba) visus, kurie vykdo pirminį tvarkymą, maišymą ar kitas operacijas, pakeičiančias šių atliekų pobūdį ar sudėtį;

c) "turėtojas" reiškia atliekų gamintoją arba fizinį ar juridinį asmenį, kuris tas atliekas valdo;

d) "tvarkymas" reiškia atliekų surinkimą, vežimą, panaudojimą ir šalinimą, įskaitant šių operacijų priežiūrą ir vėlesnę šalinimo vietų priežiūrą;

e) "šalinimas" reiškia bet kurią operaciją, išvardytą II priedo A dalyje;

f) "panaudojimas" reiškia bet kurią operaciją, išvardytą II priedo B dalyje;

g) "surinkimas" reiškia atliekų rinkimą, rūšiavimą ir (arba) atliekų sumaišymą tam, kad jas vežti.

2 straipsnis

1. Ši direktyva netaikoma:

a) dujų išmetimams į atmosferą;

b) tam, ką reguliuoja kiti teisės aktai:

i) radioaktyviosioms atliekoms;

ii) atliekoms, susidarančioms žvalgant, išgaunant, tvarkant ir saugant mineralinius išteklius, ir atliekoms iš veikiančių karjerų;

iii) kritusiems gyvuliams ir šioms žemės ūkio atliekoms: srutoms ir kitoms natūralioms nepavojingoms medžiagoms, naudojamoms žemės ūkyje;

iv) nuotėkoms, išskyrus skystas atliekas;

v) netinkamoms naudoti sprogstamosioms medžiagoms.

2. Specifinės taisyklės, taikomos ypatingais atvejais arba papildančios šios direktyvos taisykles dėl konkrečių atliekų kategorijų tvarkymo, gali būti nustatytos atskiromis direktyvomis.

3 straipsnis

1. Valstybės narės imasi atitinkamų priemonių, skatinančių:

a) pirma, atliekų prevenciją arba atliekų gamybos ir jų kenksmingo poveikio mažinimą, ypač tokiomis priemonėmis:

- švarių technologijų, tausojančių gamtos išteklius, kūrimas;

- technikos plėtra ir rinkai teikiami produktai, kuriuos gaminant, naudojant ar šalinant būtų kuo mažiau arba ir visai neprisidedama prie atliekų kaupimosi ar žalos didėjimo bei taršos pavojaus;

- kūrimas atitinkamų technologijų galutiniam pavojingų medžiagų iš antrinių žaliavų, skirtų panaudojimui, šalinimui;

b) antra:

i) atliekų panaudojimą jas regeneruojant, pakartotinai panaudojant ar kitokiu būdu gaunant antrines žaliavas;

ii) atliekų kaip energijos šaltinio panaudojimą.

2. Valstybės narės informuoja Komisiją apie visas priemones, kurių ketina imtis siekdamos įgyvendinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus tikslus, išskyrus atvejus, kai taikoma 1983 m. kovo 28 d. Tarybos direktyva 83/189/EEB, nustatanti informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką(*). Apie šias priemones Komisija informuoja kitas valstybes nares ir 18 straipsnyje nurodytą komitetą.

_____________________________

(*) OL L 109, 1983 4 26, p. 8.

4 straipsnis

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad atliekos būtų panaudotos ar pašalintos nesukeliant pavojaus žmonėms ir nenaudojant procesų ar būdų, galinčių pakenkti aplinkai, konkrečiai:

- nesukeliant pavojaus vandeniui, orui, dirvožemiui, augalams ir gyvūnams,

- nesukeliant triukšmo ar kvapų,

- nedarant neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ar ypatingai svarbioms vietovėms.

Valstybės narės taip pat imasi būtinų priemonių uždrausti atliekų išmetimą, išvertimą ar nekontroliuojamą šalinimą.

5 straipsnis

1. Kai reikia ar pageidautina, valstybės narės drauge su kitomis valstybėmis narėmis imasi atitinkamų priemonių sudaryti integruotą ir tolygų atliekų šalinimo tinklą naudojant geriausią prieinamą gamybos būdą, nereikalaujantį pernelyg didelių išlaidų. Tinklas turi suteikti galimybę Bendrijai kaip visumai pačiai tvarkyti atliekų šalinimą, o valstybėms narėms siekti to tikslo individualiai, atsižvelgiant į geografines sąlygas ir būtinybę tam tikroms atliekų rūšims naudoti specialius įrenginius.

2. Tinklas taip pat turi suteikti galimybę atliekas šalinti bet kuriame iš artimiausių objektų tinkamais būdais ir technologijomis, kad būtų užtikrinta aukšto lygio visuomenės ir aplinkos apsauga.

6 straipsnis

Valstybės narės įsteigia arba paskiria instituciją arba institucijas, atsakingas už šios direktyvos įgyvendinimą.

7 straipsnis

1. Siekdama įgyvendinti 3, 4 ir 5 straipsniuose numatytus tikslus, 6 straipsnyje nurodyta atsakinga institucija arba institucijos privalo kuo skubiau sudaryti vieną ar daugiau atliekų valdymo planų. Tuose planuose turi būti nurodyta:

- atliekų, kurias reikia panaudoti arba pašalinti, rūšis, kiekis ir kilmė,

- bendrieji techniniai reikalavimai,

- bet kurios specialios priemonės, skirtos konkrečioms atliekų rūšims,

- tinkamos šalinimo vietos ar objektai.

Tokiuose planuose, pavyzdžiui, gali būti nurodoma:

- fiziniai ar juridiniai asmenys, įgalioti rūpintis atliekų tvarkymu,

- atliekų panaudojimo ar šalinimo darbų išlaidų sąmata,

- atitinkamos priemonės, skatinančios atliekų rinkimo, rūšiavimo ir tvarkymo racionalizavimą.

2. Rengdamos tokius planus, valstybės narės turi bendradarbiauti su kitomis valstybėmis narėmis ir Komisija. Apie tai jos informuoja Komisiją.

3. Valstybės narės gali imtis reikiamų priemonių užkirsti kelią atliekų judėjimui, neatitinkančiam atliekų valdymo planų. Apie visas tokias priemones jos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.

8 straipsnis

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad bet kuris atliekų turėtojas:

- pasirūpintų, kad atliekas sutvarkytų privatus ar valstybinis atliekų surinkėjas arba įmonė, vykdanti II priedo A arba B dalyse nurodytas operacijas, arba

- panaudotų ar pašalintų atliekas pats pagal šios direktyvos nuostatas.

9 straipsnis

1. Kad galėtų įgyvendinti 4, 5 ir 7 straipsnius, bet kuri įmonė ar ūkio subjektas, vykdantis II priedo A dalyje numatytas operacijas, turi gauti atitinkamą 6 straipsnyje minimos atsakingos institucijos leidimą.

Tokiame leidime nurodoma:

- atliekų rūšis ir kiekis,

- techniniai reikalavimai,

- būtinos saugos priemonės,

- atliekų šalinimo vieta,

- tvarkymo būdas.

2. Leidimai gali būti išduodami tam tikram laikotarpiui, gali būti atnaujinami, išduodami su tam tikromis sąlygomis ir įpareigojimais arba, jei numatomas atliekų šalinimo būdas yra nepriimtinas ir žalingas aplinkai, gali būti atsisakoma išduoti leidimą.

10 straipsnis

Pagal 4 straipsnį bet kuri II priedo B dalyje nurodytas operacijas vykdanti įmonė ar kiti ūkio subjektai privalo gauti leidimą.

11 straipsnis

1. Nepažeidžiant 1978 m. kovo 20 d. Tarybos direktyvos 78/319/EEB dėl toksinių ir pavojingų atliekų(*) su paskutiniais pakeitimais ir papildymais, padarytais Ispanijos ir Portugalijos stojimo aktu, reikalavimo gauti leidimą, kaip numatyta 9 ar 10 straipsniuose, galima netaikyti:

a) įmonėms ir kitiems ūkio subjektams, savo atliekas šalinantiems gamybos vietoje;

ir

b) įmonėms ir kitiems ūkio subjektams, panaudojantiems atliekas.

Ši išimtis galioja tik tuomet:

- jei atsakingos institucijos yra priėmusios kiekvienai veiklos rūšiai bendrąsias taisykles, nustatančias atliekų rūšis ir kiekius bei sąlygas, kai minimai veiklai gali būti netaikomas reikalavimas gauti leidimą,

ir

- jei atliekų rūšys ir kiekiai bei jų šalinimo ar panaudojimo būdai atitinka 4 straipsnyje numatytas sąlygas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos įmonės ir kiti ūkio subjektai privalo užsiregistruoti atsakingose institucijose.

3. Valstybės narės informuoja Komisiją apie bendrąsias taisykles, priimtas vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi.

______________________________

(*) OL L 84, 1978 3 31, p. 43.

12 straipsnis

Įmonės ir kiti ūkio subjektai, už atlyginimą surenkantys ar pervežantys atliekas arba jas šalinantys ar naudojantys kitu vardu (tarpininkai), jei jiems nereikia gauti atitinkamų leidimų veiklai vykdyti, turi būti registruojami atsakingose institucijose.

13 straipsnis

Įmones ir kitus ūkio subjektus, vykdančius 9-12 straipsniuose nurodytas operacijas, privalo reguliariai tikrinti atsakingos institucijos.

14 straipsnis

Visos 9 ir 10 straipsniuose minimos įmonės ir kiti ūkio subjektai:

- tvarko dokumentaciją apie I priede nurodytų atliekų ir II priedo A arba B dalyje nurodytų operacijų kiekį, pobūdį, kilmę ir, jei taikytina, paskirtį, surinkimo dažnumą, pervežimo ir tvarkymo būdus,

- paprašius suteikia šią informaciją 6 straipsnyje nurodytoms atsakingoms institucijoms.

Valstybės narės gali reikalauti, kad šio straipsnio nuostatų laikytųsi ir gamintojai.

15 straipsnis

Pagal principą "teršėjas moka", atliekų šalinimo išlaidas privalo padengti:

- turėtojas, kurio atliekas tvarko atliekų surinkėjas arba įmonė, kaip numatyta 9 straipsnyje,

ir (arba)

- ankstesni turėtojai arba produkto, iš kurio atliekos atsirado, gamintojai.

16 straipsnis

1. Nuo 1995 m. balandžio 1 d. valstybės narės kas trejus metus pateikia Komisijai ataskaitą apie priemones, kurių ėmėsi šiai direktyvai įgyvendinti. Ataskaita rengiama remiantis klausimynu, sudarytu 18 straipsnyje nustatyta tvarka, kurį Komisija išsiunčia valstybėms narėms prieš šešis mėnesius iki nurodytos datos.

2. Remdamasi šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis ataskaitomis, Komisija skelbia bendrą trejų metų ataskaitą, pirmą kartą paskelbdama 1996 m. balandžio 1 d.

17 straipsnis

Pakeitimai, reikalingi užtikrinti, kad šios direktyvos priedai atitiktų mokslo ir technikos pažangą, priimami 18 straipsnyje numatyta tvarka.

18 straipsnis

Komisijai padeda iš valstybių narių atstovų sudarytas komitetas, kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas.

Komisijos atstovas pateikia komitetui priemonių, kurių turi būti imtasi, projektą. Komitetas savo nuomonę dėl projekto pareiškia per tokį laiką, kurį nustato pirmininkas atsižvelgdamas į klausimo skubumą. Nuomonė pareiškiama EBB Sutarties 148 straipsnio 2 dalyje nustatyta balsų dauguma tuo atveju, kai Taryba turi priimti sprendimą (remdamasi) Komisijos pasiūlymu. Valstybių narių atstovų komitete balsai paskirstomi taip, kaip nustatyta tame straipsnyje. Pirmininkas nebalsuoja.

Komisija patvirtina numatytas priemones, jeigu jos atitinka komiteto nuomonę.

Kai numatytos priemonės neatitinka komiteto nuomonės arba nuomonė nepareiškiama, Komisija nedelsdama pateikia Tarybai pasiūlymą dėl priemonių, kurių turi būti imtasi. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma.

Jeigu Taryba per tris mėnesius nuo tos dienos, kai klausimas buvo jai perduotas, nepriima jokio sprendimo, pasiūlytas priemones patvirtina Komisija."

2. 13, 14 ir 15 straipsniai tampa 19, 20 ir 21 straipsniais.

3. Pridedami tokie priedai:

"I PRIEDAS

ATLIEKŲ KATEGORIJOS

Q1 gamybos ar vartojimo liekanos, nenurodytos toliau.

Q2 produktai, neatitinkantys gaminio charakteristikos.

Q3 produktai, kurių vartojimo laikas pasibaigęs.

Q4 išsipylusios, pamestos ar avariją patyrusios medžiagos, įskaitant bet kurias medžiagas, įrenginius ir kt., užterštus tokios avarijos metu.

Q5 medžiagos, užterštos dėl planuotų veiksmų (valymo operacijų atliekos, pakavimo medžiagos, talpyklos ir t. t.).

Q6 nenaudojamos dalys (netinkamos baterijos, panaudoti katalizatoriai ir t. t.).

Q7 medžiagos, kurios nebetinka naudoti (užterštos rūgštys, užteršti tirpikliai, panaudotos grūdinimo druskos ir t. t.).

Q8 pramoninių procesų liekanos (šlakai, distiliatorių nuosėdos ir t. t.).

Q9 teršalų valymo atliekos (dujų plautuvų nuosėdos, frezavimo dulkės, panaudoti filtrai ir t. t.).

Q10 apdirbimo/apdailos liekanos (tekinimo, frezavimo darbų atliekos ir t. t.).

Q11 žaliavų gavybos ir tvarkymo atliekos (kalnakasybos atliekos, naftotiekių paplavos ir t. t.).

Q12 sumaišytos medžiagos (naftos produktai, užteršti polichlorintu bifenilu ir t. t.).

Q13 bet kurios medžiagos, junginiai ar produktai, kuriuos vartoti draudžia įstatymas.

Q14 produktai, netinkami naudoti jų turėtojui (žemės ūkio, buitinės, biuro, komercinės ir prekybos atliekos ir t. t.).

Q15 užterštos medžiagos, junginiai ar produktai, susidarantys dėl žemės darbų.

Q16 bet kurios medžiagos, junginiai ar produktai, neminimi pirmiau išvardytose kategorijose.

IIA PRIEDAS

ŠALINIMO OPERACIJOS

Pastaba: šiame priede šalinimo operacijos išvardytos tokia seka, kokia yra vykdomos. Pagal 4 straipsnį atliekos turi būti šalinamos nesukeliant pavojaus žmonėms ir netaikant aplinkai kenksmingų procesų ar metodų.

D1 antžeminis ar požeminis išvertimas (sąvartynai ir t. t.).

D2 antžeminis tvarkymas (skystų ar šlamo atliekų biologinis skaidymas dirvožemyje ir t. t.).

D3 giluminis įpurškimas (pumpuojamų atliekų įpurškimas į šulinius, šachtas, druskos olas ar natūraliai susidariusias ertmes ir t. t.).

D4 paviršinis šalinimas (skystų ar šlamo atliekų supylimas į duobes, kūdras, įlankas ir t. t.).

D5 specialiai įrengtas sąvartynas (dėjimas į atskiras kameras, kurios uždengiamos ir izoliuojamos viena nuo kitos ir nuo aplinkos).

D6 kietų atliekų išmetimas į vandens telkinį, išskyrus jūras/vandenynus.

D7 išmetimas į jūras/vandenynus, įskaitant nuleidimą į jūros dugną.

D8 biologinis tvarkymas, nenurodytas kitur šiame priede, dėl kurio susidaro galutiniai junginiai ar mišiniai, šalinami bet kuria šiame priede nurodyta operacija.

D9 fizinis ir cheminis tvarkymas, nenurodytas kitur šiame priede, dėl kurio susidaro galutiniai junginiai ar mišiniai, šalinami bet kuria šiame priede nurodyta operacija (išgarinimas, išdžiovinimas, kalcinacija ir t. t.).

D10 deginimas sausumoje.

D11 deginimas jūroje.

D12 ilgalaikis sandėliavimas (konteinerių nuleidimas į šachtą).

D13 sudėjimas ar sumaišymas prieš bet kurią kitą šiame priede nurodytą operaciją.

D14 perpakavimas prieš bet kurią šiame priede nurodytą operaciją.

D15 saugojimas prieš bet kurią šiame priede nurodytą operaciją, išskyrus laikiną sandėliavimą prieš surinkimą toje vietoje, kur atliekos susidarė.

IIB PRIEDAS

ATLIEKŲ PANAUDOJIMO OPERACIJOS

Pastaba: šiame priede panaudojimo operacijos išvardytos tokia seka, kokia yra vykdomos. Pagal 4 straipsnį atliekos turi būti panaudojamos nesukeliant pavojaus žmonėms ir nenaudojant aplinkai žalingų procesų ar būdų.

R1 tirpiklių atstatymas/regeneravimas.

R2 organinių medžiagų, nenaudojamų kaip tirpikliai, perdirbimas/regeneravimas.

R3 metalų ir metalų junginių perdirbimas/regeneravimas.

R4 kitų neorganinių medžiagų perdirbimas/regeneravimas.

R5 rūgščių ar bazių regeneravimas.

R6 užterštumui mažinti naudojamų komponentų panaudojimas.

R7 katalizatorių komponentų panaudojimas.

R8 pakartotinis naftos perdirbimas arba kitoks pakartotinis naftos produktų panaudojimas.

R9 panaudojimas kaip kuro ar kitos priemonės energijai gauti.

R10 paskleidimas žemės paviršiuje siekiant pagerinti žemės ūkį ar ekologinę būklę, įskaitant kompostus ir kitus biologinius transformacijos procesus, išskyrus atliekas, nurodytas 2 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktyje.

R11 atliekų, gautų bet kuria iš R1-R10 nurodytų operacijų, panaudojimas.

R12 pasikeitimas atliekomis, skirtomis apdoroti bet kuria iš R1-R11 nurodytų operacijų.

R13 atliekų sandėliavimas prieš bet kurią šiame priede nurodytą operaciją, išskyrus laikiną saugojimą prieš surinkimą toje vietoje, kur jos susidarė."

2 straipsnis

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 1993 m. balandžio 1 d., įgyvendina šia direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos šias priemones, daro priemonėse nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinių teisės aktų nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1991 m. kovo 18 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. BODRY

[1] _) OL C 295, 1988 11 19, p. 3 ir OL C 326, 1989 12 30, p. 6.

[2] _) OL C 158, 1989 6 26, p. 232 ir 1991 m. vasario 22 d. pareikšta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

[3] _) OL C 56, 1989 3 6, p. 2.

[4] _) OL L 194, 1975 7 25, p. 47.

[5] _) OL C 122, 1990 5 18, p. 2.