Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 3446/90

1990 m. lapkričio 27 d.

nustatantis išsamias pagalbos teikimo privačiam avienos ir ožkienos saugojimui taisykles

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1989 m. rugsėjo 25 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3013/89 dėl bendro avienos ir ožkienos rinkos organizavimo [1], ypač į jo 7 straipsnio 4 dalį ir 28 straipsnį,

atsižvelgdama į 1985 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1676/85 dėl žemės ūkyje taikytinų valiutų keitimo kursų [2] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 1636/87 [3], ypač į jo 5 straipsnio 3 dalį ir 12 straipsnį,

kadangi, be Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2644/80 [4] nustatytų bendrųjų taisyklių, turi būti patvirtintos ir išsamiosios pagalbos privačiam avienos ir ožkienos saugojimui suteikimo taisyklės;

kadangi tam, kad pasiektų savo tikslą, pagalba turėtų būti suteikiama tik tiems Bendrijoje įsikūrusiems fiziniams arba juridiniams asmenims, kurių veikla ir darbo patirtis šiame sektoriuje pakankamai pagrįstai leidžia manyti, jog saugojimas bus atliekamas tinkamai, ir kurie Bendrijoje turi tinkamus šaldymo sandėlius produktams laikyti;

kadangi dėl minėtos priežasties pagalba turėtų būti suteikta tik už užšaldytų, geros ir tinkamos rinkai kokybės ir tik Bendrijos kilmės produktų saugojimą, kaip apibrėžta Komisijos reglamente (EEB) Nr. 964/71 [5], kurių radioaktyvumo lygis neviršija didžiausių leistinų normų, nurodytų 1990 m. kovo 22 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 737/90 dėl sąlygų, reglamentuojančių trečiųjų šalių kilmės žemės ūkio produktų importą po avarijos Černobylio atominėje elektrinėje [6];

kadangi turėtų būti priimta nuostata, užtikrinsianti, jog avys ir ožkos bus skerdžiamos tik patvirtintose ir prižiūrimose, vadovaujantis Tarybos direktyvos 64/433/EEB [7] nuostatomis su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 89/662/EEB [8], skerdyklose;

kadangi siekiant veiksmingesnės schemos sutartyse turi būti nurodomas atitinkamai pagal produktus išskirstytas minimalus kiekis ir nurodyti sutarties šalies įsipareigojimai, ypač tie, kurie intervencinei agentūrai leistų veiksmingai patikrinti produktų saugojimo sąlygas;

kadangi turi būti nustatytas užstato, kuris padėtų užtikrinti, jog bus laikomasi sutartinių įsipareigojimų, dydis, kuris sudarytų tam tikrą pagalbos sumos dalį procentais;

kadangi vadovaujantis 1985 m. liepos 22 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 2220/85, nustatančiu bendras išsamias taisykles dėl užstatų sistemos taikymo žemės ūkio produktams [9], su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 3745/89 [10], turėtų būti apibrėžti pagrindiniai reikalavimai, kurių būtina laikytis, kad užstatas būtų sugrąžintas; kadangi vienas iš pirminių pagalbos privačiam avienos ir ožkienos saugojimui suteikimo reikalavimų yra sutartą laiką saugoti sutartyje numatytą kiekį; kadangi, atsižvelgiant į komercinę praktiką ir dėl praktinių priežasčių, turėtų būti leidžiama šiek tiek nukrypti nuo minėto kiekio;

kadangi grąžinant užstatą ir teikiant pagalbą turėtų būti laikomasi proporcingumo kriterijaus tais atvejais, jei nesilaikoma tam tikrų reikalavimų, susijusių su saugojimui teiktinais kiekiais;

kadangi, siekiant padidinti schemos veiksmingumą, sutarties šaliai turėtų būti suteikta galimybė pateikus užstatą gauti išankstinę išmoką ir taip pat turėtų būti nustatytos taisyklės, reglamentuojančios paraiškų pagalbai gauti teikimą, patvirtinamuosius pateiktinus dokumentus ir mokėjimo terminą;

kadangi, remiantis Reglamento (EEB) Nr. 1676/85 5 straipsnio nuostatomis, turėtų būti nurodyta, kad, suteikiant pagalbą privačiam saugojimui, užstato dydis ir pagalbos suma nacionaline valiuta turi būti nustatyta saugojimo sutarties sudarymo dieną arba paskutinę paraiškų pateikimo pagal paskelbtą konkursą dieną;

kadangi ankstesnė žemės ūkio produktų privataus saugojimo schemų įgyvendinimo patirtis parodė, kad būtina nurodyti, kiek Tarybos reglamentas (EEB, Euratom) Nr. 1182/71 [11] yra taikomas nustatant su tokiomis schemomis susijusius laikotarpius, datas ir terminus ir tiksliai apibrėžti sutartyse numatyto saugojimo laikotarpio pradžią ir pabaigą;

kadangi visų pirma Reglamento (EEB, Euratom) Nr. 1182/71 3 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad tuo atveju, kai paskutinė saugojimo laikotarpio diena yra įstatymu nustatyta nedarbo diena arba sekmadienis ar šeštadienis, šis laikotarpis turėtų pasibaigti kitos darbo dienos paskutiniąją valandą; kadangi saugotojai gali būti nesuinteresuoti šios nuostatos taikymu ir jos taikymas gali apskritai nulemti nevienodų sąlygų taikymą; kadangi dėl to sutartyje turėtų būti taikoma išlyga dėl paskutinės pagal sutartį saugojimo dienos nustatymo;

kadangi turėtų būti numatytas proporcingumo kriterijus suteikiant pagalbą tais atvejais, jei ne visiškai laikomasi saugojimo laikotarpio;

kadangi Reglamento (EEB) Nr. 2644/90 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagalbos privačiam saugojimui dydis gali būti nustatomas konkurso tvarka; kadangi, vadovaujantis Reglamento (EEB) Nr. 3013/89 7 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, konkursai skelbiami tik tada, kai įvykdomi tam tikri rinkos reikalavimai; kadangi konkursai turėtų būti skelbiami tik tada, jei Komisija, laikydamasi to paties reglamento 30 straipsnyje nustatytos tvarkos, priima atitinkamus sprendimus; kadangi Reglamento (EEB) Nr. 2644/80 4 ir 5 straipsniuose yra išdėstytos taisyklės, kurių būtina laikytis taikant konkurso tvarką; tačiau kadangi tam tikslui būtina nustatyti daugiau taisyklių;

kadangi minimo konkurso tikslas — nustatyti pagalbos dydį; kadangi, atrenkant konkurso laimėtojus, pirmenybę reikėtų suteikti toms paraiškoms, kurios būtų naudingiausios Bendrijai; kadangi dėl to galima nustatyti, koks didžiausias pagalbos dydis gali būti nurodytas paraiškose, kad jos būtų priimtos; kadangi jei nė viena paraiška nėra priimtina, jų nereikia priimti;

kadangi turėtų būti nustatyta patikrinimų, garantuojančių, jog pagalba nebus suteikta netinkamai, sistema; kadangi tam tikslui valstybės narės turėtų atlikti patikrinimus, apimančius įvairius saugojimo etapus;

kadangi reikėtų imtis priemonių užkirsti kelią pažeidimams ir sukčiavimui bei už juos bausti; kadangi, sutarties šaliai pateikus neteisingą deklaraciją, šešis mėnesius nuo šio fakto nustatymo dienos jai nereikėtų suteikti pagalbos už privatų saugojimą;

kadangi tam, kad Komisija galėtų susidaryti visapusišką vaizdą apie privataus saugojimo schemos veiksmingumą, valstybės narės turėtų jai pateikti būtiną informaciją;

kadangi buvo padaryti esminiai 1980 m. spalio 17 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2659/80, nustatančio išsamiąsias pagalbos privačiam avienos ir ožkienos saugojimui suteikimo taisykles [12] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 3496/88 [13], pakeitimai; kadangi dabar, kai būtina padaryti naujus pakeitimus, atitinkami teisės aktai turėtų būti suformuluoti visiškai iš naujo; tačiau kadangi naujos nuostatos dėl privataus saugojimo turėtų būti taikomos tik įsigaliojus šiam reglamentui;

kadangi Avių ir ožkų verslo vadybos komitetas nepateikė savo nuomonės per jo pirmininko nustatytą laiką,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EEB) Nr. 3013/89 3 straipsnyje numatyta pagalba privačiam saugojimui suteikiama taikant šiame reglamente išdėstytas sąlygas.

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

2 straipsnis

1. Sutartis dėl avienos ir ožkienos privataus saugojimo sudaro valstybių narių intervencinės agentūros ir fiziniai arba juridiniai asmenys, toliau vadinami "sutarties šalis", kurie:

- mažiausiai dvylika mėnesių verčiasi veikla mėsos arba gyvulių auginimo sektoriuje ir yra oficialiai įsiregistravę valstybėje narėje, ir

- Bendrijoje savo žinioje turi tinkamas patalpas produktams saugoti.

2. Pagalba privačiam saugojimui gali būti suteikiama tik už geros ir tinkamos rinkai kokybės jaunesnių kaip dvylikos mėnesių ėriukų skerdenas ir ėrienos gabalus, pagamintus remiantis Direktyvos 64/433/EEC 3 straipsnio 1 dalies A punkto a–e papunkčiais, iš gyvulių, ne mažiau kaip du paskutiniuosius mėnesius augintų Bendrijoje ir paskerstų ne anksčiau kaip prieš dešimt dienų iki iš jų pagamintą mėsą patalpinant į saugyklas, kaip nurodyta 4 straipsnio 2 dalyje.

3. Mėsa, kurios radioaktyvumo lygis viršija Bendrijos reglamentais nustatytą didžiausią leistiną normą, negali būti saugojimo sutarties objektas. Bendrijos kilmės produktams taikytinos normos yra nustatytos Reglamento (EEB) Nr. 737/90 3 straipsnyje. Produkto radioaktyviosios taršos lygis tikrinamas tik būtiną laikotarpį ir jei to reikalauja susidariusi padėtis. Prireikus patikrinimų trukmė ir apimtis nustatoma Reglamento (EEB) Nr. 3013/89 30 straipsnyje nurodyta tvarka.

4. Sutartyse kiekiai negali būti nurodyti mažesni nei minimalūs kiekvienam produktui nustatytini kiekiai.

5. Mėsa į saugyklas pateikiama šviežia ir laikoma užšaldyta.

3 straipsnis

1. Paraiškose sutarčiai sudaryti arba dalyvauti konkurse ir pačiose privataus saugojimo sutartyse nurodomas tik vienas produktas, kuriam gali būti suteikta pagalba.

2. Paraiškos sutarčiai sudaryti arba dalyvauti konkurse yra nepriimtinos, jeigu jose nenurodyta išsami 3 straipsnio a, b, d ir e punktuose minima informacija ir nepateikti įrodymai dėl užstato pateikimo.

3. Sutartyse nurodoma ši išsami informacija:

a) pateikiama deklaracija, kurioje sutarties šalis įsipareigoja į saugyklas pateikti ir jose laikyti tik tuos produktus, kurie atitinka 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas sąlygas;

b) produkto, kuris bus saugomas, aprašymas ir kiekis;

c) terminas, minimas 4 straipsnio 3 dalyje, skirtas visam b punkte nurodytam kiekiui patalpinti į saugyklas;

d) saugojimo laikotarpis;

e) pagalbos dydis svorio vienetui;

f) užstato dydis;

g) nuostata, leidžianti Bendrijos reglamentuose nurodytomis sąlygomis sutrumpinti arba pratęsti saugojimo laikotarpį.

4. Sutartyje ją sudarančiai šaliai numatomi bent jau šie minimalūs įsipareigojimai:

a) per 4 straipsnyje nustatytą terminą į saugyklas patalpinamas sutartas produkto kiekis, kuris saugomas savo rizika ir lėšomis sutartimi numatytą laiką tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų, kad bus išlaikytos 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų produktų savybės ir saugomi produktai nebus perdirbti, pakeisti kitais arba perkelti į kitą sandėlį; tačiau išskirtiniais atvejais ir atsižvelgdama į motyvuotą prašymą, intervencinė agentūra saugomus produktus gali leisti perkelti į kitą vietą;

b) tinkamu laiku, dar prieš patalpinant į saugyklą kiekvieną atskirą siuntą, kaip apibrėžta 4 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, intervencinei agentūrai, su kuria sudaryta sutartis, pranešama patalpinimo į saugyklą data, vieta ir saugotino produkto kilmė bei kiekis; intervencinei agentūrai pareikalavus, ši informacija kiekvienai atskirai siuntai turi būti pateikta likus ne mažiau kaip dviem darbo dienoms iki siuntų patalpinimo į saugyklą;

c) ne vėliau kaip po mėnesio nuo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytos datos intervencinei agentūrai nusiunčiami patalpinimui į saugyklas būtini dokumentai;

d) produktai laikomi pagal 13 straipsnio 4 dalyje nurodytus identifikavimo reikalavimus;

e) agentūrai leidžiama bet kuriuo metu patikrinti, ar laikomasi visų sutartyje numatytų įsipareigojimų.

4 straipsnis

1. Produktai į saugyklas turi būti patalpinti ne vėliau kaip praėjus 28 dienoms nuo sutarties sudarymo.

Produktai gali būti talpinami į saugyklas atskiromis siuntomis, nurodant į saugyklas atiduodamą kiekvienos iš jų kiekį ir talpinimo į saugyklą datą, nurodytą sutartyje ir priėmimo į sandėlį dokumentuose.

2. Sutarties šalys produktų patalpinimo į saugyklas laikotarpiu gali juos visus arba dalį supjaustyti, tačiau tik sutartyje nurodytą produktų kiekį, ir turi atiduoti visus supjaustytus gabalus į saugyklą. Apie ketinimą pasinaudoti šia galimybe pranešama ne vėliau kaip pirmąją saugojimo dieną; tačiau intervencinė agentūra gali pareikalauti, kad būtų pranešta iki kiekvienos atskiros siuntos patalpinimo į saugyklą dienos likus ne mažiau kaip dviem darbo dienoms.

Didelių sausgyslių, kremzlių, riebalų gabalų ir kitų pjaustymo atliekų galima nesaugoti.

3. Kiekvienos atskiros siuntos, kaip sutartyje numatyto kiekio dalies, patalpinimo į saugyklas pradžia laikoma ta diena, kai jas pradeda kontroliuoti intervencinė agentūra.

Tai yra diena, kada nustatoma šviežio atšaldyto produkto grynasis svoris:

- saugojimo vietoje, kai mėsa užšaldoma patalpose;

- užšaldymo vietoje, kai mėsa užšaldoma tinkamuose įrenginiuose, kurie nėra saugojimo vietoje.

Tačiau jeigu mėsa į saugyklas pateikiama supjaustyta gabalais, ji gali būti sveriama išpjaustymo vietoje.

Saugojimui skirtų produktų svoris nėra nustatomas prieš sudarant sutartį.

4. Produktų patalpinimas į saugyklas yra baigtas tada, kai patalpinama saugoti paskutinė sutartimi numatyto kiekio siunta.

Tai yra diena, kada visi sutartyje numatyti produktai — ir švieži, ir užšaldyti — patenka į galutinę saugojimo vietą.

5 straipsnis

1. 3 straipsnio 2 dalyje paminėto užstato dydis neturi būti didesnis nei 30 % prašomos pagalbos dydžio.

2. Reglamento (EEB) Nr. 2220/85 20 straipsnio 2 dalyje apibrėžti pagrindiniai reikalavimai yra šie:

- neatsiimti paraiškos sutarčiai sudaryti arba dalyvauti konkurse ir

- sutarties šalies rizika ir 3 straipsnio 4 dalies a punkte nurodytomis sąlygomis sutartyje numatytą saugojimo laiką saugykloje laikyti ne mažiau kaip 90 % sutartyje numatyto kiekio.

3. Reglamento (EEB) Nr. 2220/85 27 straipsnio 1 dalis netaikoma.

4. Jei paraiškos sutarčiai sudaryti arba dalyvauti konkurse nėra priimamos, užstatai tuoj pat grąžinami.

5. Jei 4 straipsnio 1 dalyje nurodytas patalpinimo į saugyklas terminas dešimčia dienų viršijamas, sutartis nutraukiama, o užstatas negrąžinamas pagal Reglamento (EEB) Nr. 2220/85 23 straipsnį.

6 straipsnis

1. Pagalbos dydis nustatomas svorio vienetui ir taikomas svoriui, nustatytam remiantis 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

2. Remiantis 3 dalies nuostatomis, sutarties šalis turi teisę gauti pagalbą, jei ji laikosi 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindinių reikalavimų.

3. Pagalbos suma mokama už ne didesnį nei numatytas sutartyje saugomos mėsos kiekį. Jei sutartyje numatytu saugojimo laikotarpiu faktiškai saugomas kiekis yra mažesnis nei numatyta sutartyje ir:

a) sudaro ne mažiau kaip 90 % to kiekio — pagalbos suma sumažinama proporcingai;

b) sudaro mažiau kaip 90 % to kiekio, bet ne mažiau kaip 80 % — pagalbos suma už faktiškai saugomą kiekį sumažinama perpus;

c) sudaro mažiau kaip 80 % to kiekio — pagalba nemokama.

4. Praėjus trims sutartyje numatyto saugojimo mėnesiams, sutarties šalies prašymu gali būti išmokėta vienkartinė išankstinė išmoka, tačiau sutarties šalis turi pateikti užstatą, kuris yra 20 % didesnis nei išankstinės išmokos suma.

Išankstinė išmoka neturi būti didesnė nei trijų mėnesių saugojimo laikotarpiui priklausanti pagalbos suma.

7 straipsnis

1. Išskyrus force majeure atvejus, prašymai dėl pagalbos mokėjimo ir patvirtinamieji dokumentai kompetentingai institucijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo maksimalaus sutartyje numatyto saugojimo laikotarpio pabaigos. Jei per nustatytą laiką nebuvo įmanoma pateikti patvirtinamųjų dokumentų, nors sutarties šalis darė viską, kad gautų juos laiku, minėtų dokumentų pateikimo terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams.

2. Atsižvelgdama į 10 straipsnyje minimus force majeure atvejus ir tuos atvejus, jeigu pradedamas tyrimas dėl teisės į pagalbą, kompetentinga institucija išmoka pagalbos lėšas kuo greičiau ir ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sutarties šalis pateikė prašymą dėl mokėjimo ir reikalaujamus patvirtinamuosius dokumentus.

8 straipsnis

Perskaičiavimo kursas, taikytinas nustatant pagalbos ir užstatų sumas, yra žemės ūkiui taikomas perskaičiavimo kursas, kuris galioja sutarties sudarymo dieną, jei pagalbos dydis nustatomas iš anksto pagal vienodo dydžio normą, arba kuris galioja paskutinę paraiškų pateikimo dalyvauti konkurse dieną, jei pagalba teikiama konkurso tvarka.

9 straipsnis

1. Šiame reglamente minimi laikotarpiai, datos ir terminai nustatomi remiantis Reglamentu (EEB, Euratom) Nr. 1182/71. Tačiau minėto reglamento 3 straipsnio 4 dalis netaikoma nustatant saugojimo laikotarpį, kaip nurodyta šio reglamento 3 straipsnio 3 dalies d punkte, arba jį sutrumpinant ar pratęsiant, kaip nurodyta 3 straipsnio 3 dalies g punkte.

2. Pirmąja sutartyje numatyto saugojimo laikotarpio diena laikoma kita diena po tos dienos, kurią buvo užbaigtas patalpinimas į saugyklą.

3. Produktų išvežimas iš saugyklų gali būti pradėtas kitą dieną po paskutinės sutartyje numatyto saugojimo laikotarpio dienos.

4. Sutarties šalis laiku praneša intervencinei agentūrai, kada bus pradėtas produktų išvežimas iš saugyklos; intervencinė agentūra gali reikalauti perduoti šią informaciją likus ne mažiau kaip dviem darbo dienoms iki tos dienos.

Jei nesilaikoma įsipareigojimo informuoti intervencinę agentūrą, bet per 30 dienų nuo tada, kai produktai buvo išvežti iš sandėlio, kompetentingai institucijai priimtinu būdu buvo pateikta pakankamai įrodymų dėl išvežimo iš saugyklos datos ir išvežtų kiekių:

- pagalba teikiama nepažeidžiant 6 straipsnio 3 dalies nuostatų ir

- pareiškiama, kad negrąžinama 15 % užstato nuo išvežto kiekio.

Visais kitais šio reikalavimo nesilaikymo atvejais:

- nemokama jokia su konkrečia sutartimi susijusi pagalbos suma;

- visas konkrečia sutartimi numatytas užstatas pripažįstamas negrąžinamu.

5. Remiantis nuostata dėl 10 straipsnyje minimų force majeure, jei sutarties šaliai nepavyksta laikytis sutartimi numatyto saugojimo termino galutinės datos, už kiekvieną kalendorinę dieną, kai buvo nesilaikoma nustatyto termino, sutartyje numatyta pagalbos suma sumažinama 10 %.

10 straipsnis

Jei dėl force majeure sutarties šalis negali vykdyti savo įsipareigojimų, valstybės narės kompetentinga institucija nusprendžia, kokių priemonių būtų galima imtis susiklosčius tokiai padėčiai. Ši institucija informuoja Komisiją apie kiekvieną force majeure atvejį ir kiekvieną taikytą priemonę.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

SPECIALIOSIOS NUOSTATOS

11 straipsnis

Jei pagalbos suma nustatoma iš anksto pagal vienodo dydžio normą:

a) remiantis 3 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, kompetentingai intervencinei agentūrai turi būti pateikta paraiška dėl sutarties sudarymo;

b) gavusi paraišką, intervencinė agentūra per penkias darbo dienas pareiškėjui apie savo sprendimą dėl jos turi pranešti registruotu laišku, teleksu, faksu arba pateikiant raštišką patvirtinimą.

Jei paraiška priimama, sutartis laikoma sudaryta pirmos pastraipos b punkte minėto sprendimo išsiuntimo dieną. Tada intervencinė agentūra nurodo 3 straipsnio 3 dalies c punkte paminėtą datą.

12 straipsnis

1. Kai pagalba suteikiama konkurso būdu:

a) konkursą skelbiančiame reglamente, laikantis Reglamento (EEB) Nr. 3013/89 7 straipsnio nuostatos, nurodomos bendrosios sąlygos, saugotini produktai, paraiškų padavimo terminas (diena ir valanda) ir minimalūs kiekiai, kuriuos galima nurodyti paraiškoje;

b) paraiškose naudojamas piniginis vienetas yra ekiu; intervencinei agentūrai jos pateikiamos taip, kaip nurodyta 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse;

c) atitinkamos valstybių narių agentūros savo uždaruose posėdžiuose nagrinėja gautas paraiškas; nagrinėjime dalyvaujantys asmenys prisaikdinami laikyti paslaptį;

d) pateiktas paraiškas valstybės narės perduoda Komisijai taikydamos anonimiškumo principą; Komisija turi jas gauti ne vėliau kaip antrą darbo dieną po tos, kurią baigiasi paskelbtame konkurse nurodytas paraiškų pateikimo terminas;

e) jei nepateikiama nė viena paraiška, valstybės narės apie tai praneša Komisijai per d punkte nustatytą laiką;

f) remdamasi gautomis paraiškomis Komisija Reglamento (EEB) Nr. 3013/89 30 straipsnyje nustatyta tvarka ir atsižvelgdama į Reglamento (EEB) Nr. 2644/80 4 straipsnio 2 dalyje išdėstytas sąlygas nusprendžia arba nustatyti didžiausią pagalbos sumą, arba neskirti jokios pagalbos;

g) jei nustatoma maksimali pagalbos suma, priimamos paraiškos, kuriose ši suma neviršijama.

2. Intervencinė agentūra per penkias darbo dienas nuo tos dienos, kurią valstybėms narėms buvo pranešta apie Komisijos sprendimą, visus konkurso dalyvius apie tą sprendimą informuoja registruotu laišku, teleksu, faksu arba pateikiant raštišką patvirtinimą.

Jei paraiška priimama, sutartis laikoma sudaryta pirmoje pastraipoje paminėto sprendimo išsiuntimo dieną. Tokiu atveju intervencinė agentūra nurodo 3 straipsnio 3 dalies c punkte paminėtą datą.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

TIKRINIMAS IR SANKCIJOS

13 straipsnis

1. Valstybės narės garantuoja, kad būtų laikomasi sąlygų, iš kurių kyla teisė gauti pagalbą. Tam tikslui jos paskiria nacionalinę instituciją, atsakingą už saugojimo operacijų tikrinimą.

2. Institucijai, atsakingai už saugojimo operacijų tikrinimą, sutarties šalis pateikia visus kiekvienos sutarties dokumentus, suteikiančius galimybę patikrinti šią informaciją apie privačiai saugomus produktus:

a) produktų savininką jų patalpinimo į saugyklą metu;

b) produktų patalpinimo saugoti datą;

c) dėžių arba kitaip supakuotų produktų vienetų svorį ir skaičių;

d) produktų buvimo sandėlyje faktą;

e) apskaičiuotą sutartyje numatyto minimalaus saugojimo laikotarpio pabaigos datą ir, jei taikoma 9 straipsnio 5 dalies nuostata, faktišką produktų išvežimo iš saugyklos datą.

3. Sutarties šalis arba, jei tinka, sandėlio operatorius pildo atsargų apskaitos dokumentus, kuriuose pagal sutarties numerį nurodoma:

a) privačiai saugomų produktų identifikavimo požymiai;

b) patalpinimo į saugyklą data, apskaičiuota minimalaus sutartyje numatyto saugojimo laikotarpio pabaigos data ir faktiška produktų išvežimo iš saugyklos data;

c) skerdenų arba skerdenų pusių, dėžių ar kitų atskirai saugomų produktų vienetų skaičius, produktų aprašas ir kiekvieno padėklo arba kitų atskirai saugomų produktų vienetų skaičius, užregistruotas, jei įmanoma, pagal atskiras siuntas;

d) produktų buvimo vieta saugykloje.

4. Saugomi produktai turi būti lengvai identifikuojami, o kiekvieno jų tapatybė nustatoma pagal sutartį. Kiekvienas padėklas ir, jei reikia, kiekvienas atskirai saugomas produktų vienetas turi būti paženklintas nurodant sutarties numerį, produkto aprašymą ir svorį. Ant kiekvienos atskiros siuntos, patalpintos į saugyklą konkrečią dieną, turi būti nurodyta patalpinimo į saugyklą data.

Patalpinus produktus į saugyklą, už saugojimo tikrinimą atsakinga institucija patikrina produktų tapatybę, minėtą pirmoje pastraipoje, ir gali užplombuoti saugomus produktus.

5. Už saugojimo tikrinimą atsakinga institucija imasi šių veiksmų:

a) pagal kiekvieną sutartį tikrina, kaip laikomasi 3 straipsnio 4 dalyje nustatytų įsipareigojimų;

b) atlieka privalomą patikrinimą, kad užtikrintų produktų buvimą saugykloje paskutiniąją sutartyje numatyto saugojimo laikotarpio savaitę;

c) - laikydamasi 4 dalies antros pastraipos nuostatų, užplombuoja visus pagal sutartį saugomus produktus arba

- iš anksto nepranešusi atlieka mėginių patikrinimą, kad užtikrintų produktų buvimą sandėlyje. Pasirinktas mėginys turi būti tipinis ir sudaryti ne mažiau kaip 10 % viso produktų kiekio, kiekvienoje valstybėje narėje saugomo privačiai taikant pagalbos privačiam saugojimui schemą. Tikrinami ne tik 3 dalyje minimi atsargų apskaitos dokumentai, bet atliekamas ir fizinis produktų svorio, rūšies bei jų tapatybės patikrinimas. Šitaip fiziniu būdu patikrinama bent 5 % kiekio, kuris yra tikrinamas nepranešus.

Tikrinimo metu patirtas plombavimo bei tvarkymo išlaidas padengia sutarties šalis.

6. Atlikus 5 dalyje minėtus patikrinimus, turi būti surašomas aktas, kuriame nurodoma:

- tikrinimo data;

- tikrinimo trukmė;

- atliktos operacijos.

Patikrinimo aktas, pasirašytas atsakingo pareigūno ir patvirtintas sutarties šalies arba, atitinkamais atvejais, sandėlio operatoriaus parašu, pridedamas prie mokėjimo bylos.

7. Jei tikrinant randama didelių pažeidimų, apimančių bent 5 % tikrintų produktų kiekio, nurodyto vienoje sutartyje, toliau tikrinamas didesnis kiekis, kurį nustato už saugojimo tikrinimą atsakinga institucija.

Apie šiuos atvejus valstybės narės per keturias savaites praneša Komisijai.

14 straipsnis

Jei už saugojimo tikrinimą atsakinga institucija patikrina ir nustato, kad 3 straipsnio 3 dalies a punkte paminėta deklaracija yra sąmoningai arba dėl didelio aplaidumo pateikta neteisingai, ta sutarties šalis šešiems mėnesiams, neįskaitant mėnesio, kai buvo nustatytas šis suklastojimas, pašalinama iš privataus saugojimo pagalbos schemos.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

15 straipsnis

1. Valstybės narės informuoja Komisiją apie visas nuostatas, priimtas taikant šį reglamentą.

2. Valstybės narės Komisijai teleksu arba faksu perduoda informaciją:

a) kiekvieną savaitę iki ketvirtadienio ir visus duomenis suskirstydamos pagal saugojimo laikotarpius — apie paraiškose dėl sutarties sudarymo nurodytus produktus bei jų kiekius, ankstesnę savaitę sudarytose sutartyse nurodytus produktus bei jų kiekius ir sutartyse nurodytų produktų bei jų kiekių suvestinę;

b) kiekvieną mėnesį — apie saugomus produktus ir visą jų kiekį;

c) kiekvieną mėnesį — apie faktiškai saugyklose saugomus produktus bei visą jų kiekį ir tuos produktus, kurių saugojimo laikas baigėsi, bei visą jų kiekį;

d) kiekvieną mėnesį, jei saugojimo laikotarpis buvo sutrumpintas arba pratęstas remiantis 3 straipsnio 3 dalies g punkto nuostata arba sutrumpėjo remiantis 9 straipsnio 5 dalies nuostata, — apie produktus bei jų kiekius, kurių saugojimo laikotarpis buvo peržiūrėtas, nurodant tų produktų išvežimo iš saugyklos mėnesio datą, numatytą sutartyje ir peržiūrėtą vėliau.

3. Reglamento (EEB) Nr. 3031/89 30 straipsnyje nustatyta tvarka nuolat tikrinama, kaip taikomos šiame reglamente numatytos priemonės.

16 straipsnis

1. Reglamentas (EEB) Nr. 2659/80 šiuo reglamentu yra panaikinamas.

2. Nuorodos į 1 dalimi panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

Nuorodos į Reglamento (EEB) Nr. 2659/80 straipsnius suprantamos taip, kaip nurodyta I priede pateiktoje koreliacijos lentelėje.

17 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 1990 m. gruodžio 1 d.

Jis taikomas privačiam saugojimui, pradedamam nuo tos dienos.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 1990 m. lapkričio 27 d.

Komisijos vardu

Ray Mac Sharry

Komisijos narys

[1] OL L 289, 1989 10 7, p. 1.

[2] OL L 164, 1985 6 29, p. 1.

[3] OL L 201, 1990 7 31, p. 9.

[4] OL L 275, 1980 10 18, p. 8.

[5] OL L 104, 1971 5 11, p. 12.

[6] OL L 82, 1990 3 29, p. 12.

[7] OL 121, 1964 7 29, p. 2012/64.

[8] OL L 395, 1989 12 30, p. 13.

[9] OL L 205, 1985 8 3, p. 5.

[10] OL L 364, 1989 12 14, p. 54.

[11] OL L 124, 1971 6 8, p. 1.

[12] OL L 276, 1980 10 20, p. 12.

[13] OL L 306, 1988 11 11, p. 28.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

KORELIACIJOS LENTELĖ

Reglamentas (EEB) Nr. 2659/80 | Šis reglamentas |

1 straipsnis | 1 straipsnis |

2 straipsnis | 2 straipsnis |

3 straipsnis | 3 straipsnio 3 ir 4 dalys |

4 straipsnis | 3 straipsnio 1 ir 2 dalys |

– | 4 straipsnis |

5 straipsnis | 5 straipsnis |

6 straipsnis | 6 straipsnis |

– | 7 straipsnis |

7 straipsnis | 8 straipsnis |

8 straipsnis | 9 straipsnis |

9 straipsnis | 10 straipsnis |

10 straipsnis | 11 straipsnis |

11 straipsnis | 12 straipsnis |

– | 13 straipsnis |

– | 14 straipsnis |

12 straipsnis | 15 straipsnis |

13 straipsnis | 16 straipsnis |

14 straipsnis | 17 straipsnis |

--------------------------------------------------