Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 28/90

1990 m. sausio 4 d.

dėl tam tikrų prekių klasifikavimo pagal Kombinuotosios nomenklatūros kodus 11081100, 11081200, 11081300 ir 11081400 bei dėl Reglamento (EEB) Nr. 1463/87 panaikinimo

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl bendrojo muitų tarifo [1] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 3845/89 [2], ypač į jo 9 straipsnį,

kadangi, siekiant užtikrinti, kad būtų vienodai taikoma minėto reglamento priede išdėstyta Kombinuotoji nomenklatūra, būtina imtis priemonių, susijusių su šio reglamento priede nurodytų prekių klasifikavimu;

kadangi Reglamente (EEB) Nr. 2658/87 nustatytos bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės taip pat taikomos bet kuriai kitai nomenklatūrai, kuri visiškai ar iš dalies paremta Kombinuotąja nomenklatūra arba kuria nustatomas papildomas Kombinuotosios nomenklatūros padalijimas, ir kuri, siekiant taikyti tarifus ir kitas su prekyba susijusias priemones, yra įdiegta specialiomis Bendrijos nuostatomis;

kadangi pagal minėtas bendrąsias taisykles prekės, apibūdintos šio reglamento priedo lentelės 1 skiltyje, turi būti klasifikuojamos pagal tam tikrus 2 skiltyje nurodytus KN kodus remiantis 3 skiltyje išdėstytais paaiškinimais;

kadangi šis reglamentas taip pat yra susijęs su produktais, minimais Komisijos reglamente (EEB) Nr. 1463/87 [3]; todėl pastarasis turi būti panaikintas;

kadangi šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto Tarifų ir statistinės nomenklatūros skyriaus nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Prekės, apibūdintos šio dokumento priedo lentelės 1 skiltyje, Kombinuotojoje nomenklatūroje klasifikuojamos pagal tam tikrus KN kodus, nurodytus minėtos lentelės 2 skiltyje.

2 straipsnis

Reglamentas (EEB) Nr. 463/87 panaikinamas.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 1990 m. kovo 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 1990 m. sausio 4 d.

Komisijos vardu

Christiane Scrivener

Komisijos narė

[1] OL L 256, 1987 9 7, p. 1.

[2] OL L 374, 1989 12 22, p. 2.

[3] OL L 138, 1987 5 28, p. 36.

--------------------------------------------------

ojamos kalibravimo kreivės, tačiau etalonavimas yra atliekamas pagal NADH ekstinkcijos koeficientą), reikia patikrinti bangų ilgių skalę ir prietaiso absorbcijos spektrą.

3.2. 1 cm storio stiklo kiuvetės ar vienkartinės kiuvetės.

3.3. Mikropipetės, skirtos bandiniams lašinti nuo 0,01 ml iki 2 ml.

4. BANDINIO PARUOŠIMAS

L-malatas paprastai yra nustatomas naudojant tiesiogiai vyną be išankstinio pigmentacijos (spalvos) pašalinimo ir be skiedimo, jei L-obuolių rūgšties koncentracija yra mažesnė negu 350 mg/l (matuota esant 365 nm bangos ilgiui). Tačiau, jei koncentracija didesnė, praskieskite vyną su bidistiliatu, kol L-malato koncentracija tampa nuo 30 mg/l iki 350 mg/l (t. y. L-malato kiekis bandinyje yra 3-35 μg).

Jei malato koncentracija vyne yra mažesnė negu 30 mg/l, bandinio kiekį galima padidinti iki 1 ml. Reikia įpilti tiek vandens, kad suminis tūris dviejose kiuvetėse būtų vienodas.

5. DARBO EIGA

Su spektrofotometru, kuris yra nustatytas 340 nm bangos ilgiui, išmatuokite absorbciją 1 cm storio kiuvetėje, naudodami orą vietoj palyginamojo tirpalo (šviesos kelyje nėra kiuvetės) arba vandenį kaip palyginamąjį tirpalą.

Į 1 cm storio kiuvetes supilkite tokius tirpalus:

| Palyginamoji kiuvetė (ml) | Bandinio kiuvetė (ml) |

2.1 tirpalas | 1,00 | 1,00 |

2.2 tirpalas | 0,20 | 0,20 |

Bidistiliatas | 1,00 | 0,90 |

2.3 suspensija | 0,01 | 0,01 |

Analizuojamas bandinys | – | 0,10 |

Pamaišykite tirpalą ir maždaug po penkių minučių išmatuokite tirpalų absorbciją palyginamojoje ir bandinio kiuvetėje (A1).

Įpilkite:

2.4 tirpalas | 0,01 ml | 0,01 ml |

Sumaišykite, palaukite, kol pasibaigs reakcija (5–10 minučių) ir išmatuokite tirpalų optinį tankį palyginamojoje ir bandinio kiuvetėje (A2).

Paskaičiuokite tirpalų palyginamojoje ir bandinio kiuvetėje optinio tankio verčių skirtumą (A2 − A1) Δ AR ir Δ AS.

Galiausiai, apskaičiuokite šių rezultatų skirtumą: Δ A = Δ AS − Δ AR.

Pastaba:

Laikas, reikalingas fermentų reakcijai užbaigti, gali skirtis įvairiose vyno partijose. Pirmiau pateikta vertė yra tik orientacinė ir rekomenduojama, kad ji būtų nustatinėjama kiekvienai partijai atskirai.

6. REZULTATŲ UŽRAŠYMAS

L-obuolių rūgšties koncentracija nurodoma gramais litre su vienu skaičiumi po kablelio.

6.1. Skaičiavimo metodas

Bendra formulė koncentracijai (g/l) apskaičiuoti:

C =

× Δ A

kur

V – analizuojamo tirpalo tūris ml (čia 2,22 ml);

ν – bandinio tūris ml (šiuo atveju 0,1 ml);

M – analizuojamos medžiagos molekulinė masė (šiuo atveju L-obuolių rūgšties molekulinė masė yra M = 134,09)

d – kiuvetės storis cm (šiuo atveju 1 cm);

ε – NADH absorbcijos koeficientas (esant 340 nm, ε = 6,3 m mol−1 × l × cm−1).

Taigi L-malato koncentracija:

C = 0,473 × Δ A g/l

Jei bandinys buvo praskiestas jo ruošimo metu, padauginkite rezultatą iš praskiedimo koeficiento.

Pastaba:

Matavimai esant 334 nm: C = 0,482 × Δ A

Matavimai esant 365 nm: C = 0,876 × Δ A

6.2. Pakartojamumas (r)

r = 0,03 + 0,034 xi

xi yra obuolių rūgšties koncentracija (g/l) bandinyje.

6.3. Atkuriamumas (R)

R = 0,05 + 0,071 xi

xi yra obuolių rūgšties koncentracija (g/l) bandinyje.

20. D-OBUOLIŲ RŪGŠTIS

(fermentinis metodas)

Bandymų rinkinys, kurio pakanka maždaug 30 tyrimų.

1. Metodo esmė

Esant D-malatdehidrogenazės dekarboksilazei (D-MDH), nikotinamidadeninindinukleotidas (NAD) oksiduoja D-obuolių rūgštį (D-malatą) į oksalacetatą. Šioje reakcijoje susidaręs oksalacetatas skyla į piruvatą ir anglies rūgštį.

D-malatas + NAD

+++++ TIFF +++++

piruvatas + CO2 + NADH + H+

Susidariusio NADH kiekis yra proporcingas D-obuolių rūgšties koncentracijai ir yra nustatomas esant bangos ilgiui 334 nm, 340 nm ar 365 nm.

2. BANDYMŲ RINKINĮ SUDARO:

a) pirmasis buteliukas su maždaug 30 ml tirpalo, kurį sudaro HEPES buferis 2-[4-(2-hidroksietil)piperazinil-1]etansulfonrūgštis), pH = 9,0 ir stabilizatoriai;

b) antrasis buteliukas su maždaug 210 mg NAD-liofilizato;

c) trys buteliukai su D-MDH-liofilizatu, apie 8 vienetus kiekviename buteliuke.

2.1. Tirpalų paruošimas

2.1.1. Pirmojo buteliuko turinys naudojamas neskiestas. Prieš naudojimą tirpalas turi sušilti iki 20–25 °C.

2.1.2. Antrojo buteliuko turinį praskieskite su 4 ml bidistiliato. Prieš naudojimą tirpalas turi sušilti iki 20–25 °C.

2.1.3. Į vieną iš trijų buteliukų įpilkite 0,6 ml bidistiliato. Prieš naudojimą tirpalas turi sušilti iki 20–25 °C.

2.2. Tirpalų patvarumas

2.2.1. Skirsnyje minėto buteliuko turinys tinka naudoti vienerius metus, laikant jį + 4 °C temperatūroje.

2.2.2. Skirsnyje minėtas tirpalas tinka naudoti tris savaites, jei laikomas + 4 °C temperatūroje, ir du mėnesius, jei laikomas − 20 °C temperatūroje.

2.2.3. Skirsnyje minėtas tirpalas tinka naudoti penkias dienas, laikant jį + 4 °C temperatūroje.

3. APARATŪRA

3.1. Spektrofotometras, kuriuo matuojama esant bangos ilgiui 340 nm, nes tuomet NADH ir NADPH absorbcija yra didžiausia.

Jei pirmiau minėto prietaiso gauti neįmanoma, tai galima naudoti spektrofotometrą su diskretinio spektro šaltiniu, kuris leidžia atlikti matavimus esant bangos ilgiui 334 nm ar 365 nm.

3.2. 1 cm storio stiklo kiuvetės (taip pat galima naudoti vienkartines kiuvetes).

3.3. Mikropipetės, su kuriomis galima paimti 0,01 ml ir 2 ml.

4. BANDINIO PARUOŠIMAS

D-obuolių rūgšties kiekis kiuvetėje turi būti nuo 2 mg iki 50 mg. Todėl bandomąjį tirpalą reikia praskiesti, kad D-obuolių rūgšties koncentracija būtų atitinkamai nuo 0,02 g/l iki 0,5 g/l arba nuo 0,02 g/l iki 0,3 g/l.

Jei optinio tankio verčių skirtumas Δ A yra mažesnis už 0,100, bandinio tūrį reikia padidinti iki 1,80 ml. Tačiau reikia įpilti tiek vandens, kad galutinis kiekis abiejose kiuvetėse būtų vienodas (bandinys ir palyginamasis tirpalas).

5. DARBO EIGA

Temperatūra: nuo 20 °C iki 25 °C.

Galutinis kiekis: 2,95 ml.

Užrašykite parodymus, lygindami su oru (be kiuvetės šviesos kelyje), su vandeniu ar su palyginamuoju pavyzdžiu.

Įlašinkite į kiuvetes | Palyginamasis bandinys | Bandinys |

2.1.1 tirpalas | 1,00 ml | 1,00 ml |

2.1.2 tirpalas | 0,10 ml | 0,10 ml |

Bidistiliatas | 1,80 ml | 1,70 ml |

Bandinio tirpalas | – | 0,10 ml |

Sumaišykite, po maždaug šešių minučių užrašykite tirpalų optinio tankio vertes ( A1). Pradėkite reakciją įpildami: |

2.1.3 tirpalo | 0,05 ml | 0,05 ml |

Sumaišykite ir, pasibaigus reakcijai (po maždaug 20 minučių), užrašykite tirpalų optinio tankio vertes ( A2). |

Apskaičiuokite optinio tankio verčių skirtumą (A2 − A1) tiek palyginamajam tirpalui, tiek bandiniui. Iš bandinio optinio tankio verčių skirtumo (Δ AS) atimkite palyginamojo tirpalo optinio tankio verčių skirtumą (Δ AB).

Δ A = Δ AS − Δ AB.

6. REZULTATŲ UŽRAŠYMAS

D-obuolių koncentracija yra duota gramais litre su vienu skaičiumi po kablelio.

6.1. Skaičiavimas

Bendra formulė koncentracijai apskaičiuoti yra tokia:

C =

× Δ A

kur

V – galutinis tūris (ml);

ν – bandinio tūris (ml);

M – tiriamos medžiagos molekulinė masė;

d – kiuvetės storis (cm)

ε 340 nm = 6,3 (n mol−1 × l × cm−1)

Hg 365 nm = 3,4 (n mol−1 × l × cm−1)

Hg 334 nm = 6,18 (n mol−1 × l × cm−1)

Taigi:

C =

=

× Δ A

Jei, ruošiant bandinį, tirpalas buvo paskiestas, rezultatą reikia padauginti iš praskiedimo koeficiento F.

6.2. Pakartojamumas (r)

r = 0,05 Xi

xi = D-obuolių rūgšties koncentracija (g/l).

6.3. Atkuriamumas (R)

R = 0,1 Xi

Xi = D-obuolių rūgšties koncentracija (g/l).

21. SUMINIS OBUOLIŲ RŪGŠTIES KIEKIS

1. METODO ESMĖ

Obuolių rūgštis, kuri atskiriama su anijonitiniu filtru, eliuate yra nustatoma kolorimetriškai, matuojant geltonos spalvos tirpalo, kuris susidaro obuolių rūgščiai reaguojant su chromotropo rūgštimi ir esant koncentruotai sieros rūgščiai, absorbciją. Kadangi yra pašalinių medžiagų, rezultatus reikia tikslinti – t. y. iš optinio tankio vertės, kuri buvo gauta naudojant 96 % koncentracijos sieros ir chromotropo rūgštis, reikia atimti optinio tankio vertę, kuri buvo gauta naudojant 86 % koncentracijos rūgštį (esant tokiai rūgščių koncentracijai obuolių rūgštis nereaguoja).

2. APARATŪRA

2.1. Stiklo kolonėlė, kurios ilgis yra maždaug 250 mm, o vidinis skersmuo – 35 mm, su čiaupu.

2.2. Stiklo kolonėlė, kurios ilgis yra maždaug 300 mm, o vidinis skersmuo – 10–11 mm, su čiaupu.

2.3. Termostatuojama vandens vonia, kurios vandens temperatūra yra 100 °C.

2.4. Spektrofotometras absorbcijai matuoti esant bangos ilgiui 420 nm. Naudojamos 1 cm storio kiuvetės.

3. REAGENTAI

3.1. Stiprios bazės jonitas (pvz., Merck III).

3.2. 5 % natrio hidroksidas (m/V).

3.3. 30 % acto rūgštis (m/V).

3.4. 0,5 % acto rūgštis (m/V).

3.5. 10 % natrio sulfato tirpalas (m/V).

3.6. 95-97 % koncentruota sieros rūgštis (m/m).

3.7. 86 % sieros rūgštis (m/m).

3.8. 5 % chromotropo rūgštis (m/V).

Prieš kiekvieną bandymą paruoškite šviežią tirpalą: 500 mg natrio chromotropato (C10H6Na2O8S2 × 2H20) ištirpinkite 10 ml distiliuoto vandens.

3.9. DL-obuolių rūgšties tirpalas 0,5 g/l.

Ištirpinkite 250 g obuolių rūgšties (C4H6O5) natrio sulfato tirpale (10 %) ir praskieskite matavimo kolboje 10 % natrio sulfato tirpalu (3.5) iki 500 ml žymės.

4. DARBO EIGA

4.1. Jonito paruošimas

Kolonėlės (35 × 250 mm) apačioje virš čiaupo įdėkite vatos kamštelį, sumirkytą distiliuotu vandeniu. Po to į stiklo kolonėlę supilkite anijonitinės dervos suspensiją. Skysčio lygis turi būti 50 mm virš dervos. Išplaukite kolonėlę su 1000 ml distiliuoto vandens. Paskui plaukite kolonėlę su natrio hidroksido tirpalu (5 %) ir išleiskite tirpalą pro čiaupą. Virš dervos turi likti 2-3 mm skysčio. Paskui dar du kartus plaukite kolonėlę su 5 % natrio hidroksido tirpalu ir palikite vienai valandai. Vėl plaukite kolonėlę su 1000 ml distiliuoto vandens. Užpildykite kolonėlę 30 % acto rūgšties tirpalu, išleiskite tiek tirpalo, kad virš jonito liktų 2-3 mm, ir vėl du kartus išplaukite kolonėlę su 30 % acto rūgšties tirpalu. Prieš naudojimą palikite mažiausiai 24 valandoms. Tolesniems tyrimams laikykite jonitą acto rūgštyje (30 %).

4.2. Jonitinio filtro paruošimas

Kolonėlės (11 × 300 mm) apačioje virš čiaupo įdėkite vatos kamštelį. Supilkite jonito suspensiją (kuri paruošta pagal 4.1 skirsnyje aprašytą metodiką) į filtrą. Suspensijos aukštis filtre turi būti 10 cm. Atsukite čiaupą ir išleiskite 30 % acto rūgšties tirpalą. Virš jonito turi likti 2-3 mm tirpalo. Išplaukite kolonėlę su 50 ml 0,5 % acto rūgšties tirpalu.

4.3. DL-obuolių rūgšties atskyrimas

Į kolonėlę (kuri buvo paruošta pagal 4.2 skirsnyje pateiktą aprašymą) supilkite 10 ml vyno ar misos. Atsukite čiaupą ir leiskite lašėti (vidutinis lašėjimo greitis – vienas lašas per sekundę). Lašėjimą sustabdykite, kai virš dervos lieka 2-3 mm skysčio. Išplaukite kolonėlę su 50 ml acto rūgšties 0,5 % tirpalu, paskui su 50 ml distiliuoto vandens ir leiskite lašėti tokiu pat greičiu, kaip ir anksčiau. Sustabdykite lašėjimą, kai virš dervos lieka 2-3 mm skysčio.

Išplaukite rūgštis, kurias absorbavo jonitas, su 10 % natrio sulfato tirpalu (3.5). Surinkite eliuatą į 100 ml matavimo kolbą.

Kolonėlę galima atnaujinti, atliekant tokią pat procedūrą, kuri buvo aprašyta 4.1 skirsnyje.

4.4. Obuolių rūgšties nustatymas

Pažymėkite du 30 ml mėgintuvėlius su plačiu kakleliu (su šlifo kamščiais): A ir B. Į kiekvieną mėgintuvėlį įpilkite 1,0 ml eliuato (4.3) ir 1 ml 5 % chromotropo rūgšties tirpalo. Į A mėgintuvėlį (palyginamąjį) įpilkite 10 ml sieros rūgšties 86 % tirpalo, o į B mėgintuvėlį (bandinį) įpilkite 10 ml 96 % sieros rūgšties tirpalo. Užkimškite ir suplakite, kad skystis susimaišytų. Tačiau žiūrėkite, kad kamštis nesušlaptų. Pamerkite mėgintuvėlius į verdančio vandens vonią ir palaikykite 10 minučių. Aušinkite mėgintuvėlius 90 minučių tamsoje, esant 20 °C temperatūrai. Po to tuoj pat nustatykite absorbcijos vertę esant bangos ilgiui 420 nm, naudodami 1 cm storio kiuvetę.

4.5. Kalibravimo kreivės braižymas

Su pipete įpilkite 5,0 ml, 10,0 ml, 15,0 ml ir 20 ml bandinio į keturias 50 ml matavimo kolbas. Iki žymės praskieskite 10 % natrio sulfato tirpalu.

Šie tirpalai atitinka eliuatus, gautus iš vyno, kuriuose yra 0,5 g/l, 1,0 g/l, 1,5 g/l ir 2,0 g/l obuolių rūgšties.

Toliau darykite taip, kaip aprašyta 4.4 skirsnyje.

Šių tirpalų optinio tankio verčių grafikas priklauso nuo obuol

PRIEDAS

Prekių aprašymas | Klasifikavimas (KN kodas) | Paaiškinimas |

(1) | (2) | (3) |

1.Smulkių baltų miltelių pavidalo produktai, kuriuos sudaro nevalyto kviečių krakmolo ir nedidelių acetilinto arba labai silpnai acetilinto kviečių krakmolo kiekių mišinys ir kurie turi tokias savybes:krakmolo kiekis (nustatomas taikant Ewerso metodą): sausosios medžiagos kiekis ne mažesnis kaip 95 % masės,acetilo kiekis (nustatomas taikant fermentinį (enziminį) metodą): sausosios medžiagos kiekis mažesnis kaip 0,5 % masės. | 11081100 | Klasifikuojama pagal 1 ir 6 bendrąsias Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisykles bei KN kodų 1108 ir 11081100 formuluotes. Šie produktai dėl savo savybių (ypač mažo acetilo kiekio) priskirtini krakmolams, pažymėtiems KN kodu 11081100, o ne esterintiems krakmolams, pažymėtiems KN kodu 35051050. |

2.Smulkių baltų miltelių pavidalo produktai, kuriuos sudaro nevalyto kukurūzų krakmolo ir nedidelių acetilinto arba labai silpnai acetilinto kukurūzų krakmolo kiekių mišinys ir kurie turi tokias savybes:krakmolo kiekis (nustatomas taikant Ewerso metodą): sausosios medžiagos kiekis ne mažesnis kaip 95 % masės,acetilo kiekis (nustatomas taikant fermentinį (enziminį) metodą): sausosios medžiagos kiekis mažesnis kaip 0,5 % masės. | 11081200 | Klasifikuojama pagal 1 ir 6 bendrąsias Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisykles bei KN kodų 1108 ir 11081200 formuluotes. Šie produktai dėl savo savybių (ypač mažo acetilo kiekio) priskirtini krakmolams, pažymėtiems KN kodu 11081200, o ne esterintiems krakmolams, pažymėtiems KN kodu 35051050. |

3.Smulkių baltų miltelių pavidalo produktai, kuriuos sudaro nevalyto bulvių krakmolo ir nedidelių acetilinto arba labai silpnai acetilinto bulvių krakmolo kiekių mišinys ir kurie turi tokias savybes:krakmolo kiekis (nustatomas taikant Ewerso metodą): sausosios medžiagos kiekis ne mažesnis kaip 95 % masės,acetilo kiekis (nustatomas taikant fermentinį (enziminį) metodą): sausosios medžiagos kiekis mažesnis kaip 0,5 % masės. | 11081300 | Klasifikuojama pagal 1 ir 6 bendrąsias Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisykles bei KN kodų 1108 ir 11081300 formuluotes. Šie produktai dėl savo savybių (ypač mažo acetilo kiekio) priskirtini krakmolams, pažymėtiems KN kodu 11081300, o ne esterintiems krakmolams, pažymėtiems KN kodu 35051050. |

4.Smulkių baltų miltelių pavidalo produktai, kuriuos sudaro nevalyto manijokų krakmolo ir nedidelių acetilinto arba labai silpnai acetilinto manijokų krakmolo kiekių mišinys ir kurie turi tokias savybes:krakmolo kiekis (nustatomas taikant Ewerso metodą): sausosios medžiagos kiekis ne mažesnis kaip 95 % masės,acetilo kiekis (nustatomas taikant fermentinį (enziminį) metodą): sausosios medžiagos kiekis mažesnis kaip 0,5 % masės. | 11081400 | Klasifikuojama pagal 1 ir 6 bendrąsias Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisykles bei KN kodų 1108 ir 11081400 formuluotes. Šie produktai dėl savo savybių (ypač mažo acetilo kiekio) priskirtini krakmolams, pažymėtiems KN kodu 11081400, o ne esterintiems krakmolams, pažymėtiems KN kodu 35051050. |

--------------------------------------------------