Komisijos Sprendimas

1988 m. birželio 8 d.

nustatantis išankstinio pranešimo ir konsultavimosi tvarką dėl valstybėms, kurios nėra Bendrijos narės, taikomos migracijos politikos

(88/384/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 118 straipsnį,

kadangi užsieniečių buvimas Bendrijoje ir vykstantys jų sudėties pokyčiai yra svarbūs demografiniai veiksniai, ypač dėl to, kad tie užsieniečiai nuolatos būna Bendrijoje, susijungia jų šeimos ir kad jiems būdingas didelis gimstamumas;

kadangi kyla sunkumų juos integruoti į darbo jėgos rinką ir visuomenę, ypač lavinti, suteikti profesinį pasirengimą ir įdarbinti antrąją kartą;

kadangi, vykdant valstybėms, kurios nėra Bendrijos narės, taikomą valstybių narių migracijos politiką, svarbu atsižvelgti ir į bendros politikos sritis, ir į Bendrijos lygiu vykdomas priemones, ypač įgyvendinant Bendrijos darbo rinkos politiką, kad nekiltų pavojus rezultatams; kadangi norint priimti bendrus pasiūlymus būtina palengvinti keitimąsi šių sričių informacija ir nuomonėmis, o dėl to svarbu parengti konsultavimosi tvarką, užtikrinančią visų valstybių narių dalyvavimą;

kadangi, be to, Taryba 1976 m. vasario 9 d. rezoliucijoje dėl darbuotojams migrantams ir jų šeimos nariams skirtos veiksmų programos [1] bei 1980 m. birželio 27 d. rezoliucijoje dėl orientavimosi į Bendrijos darbo rinkos politiką [2] pabrėžė svarbą organizuoti atitinkamas konsultacijas dėl valstybėms, kurios nėra Bendrijos narės, taikomos migracijos politikos, ir kadangi turėtų būti skatinama Bendrijos darbo rinkos integracija, atsižvelgiant į laisvą darbo jėgos judėjimą Bendrijoje, ypač atitinkamai konsultuojantis dėl tos politikos krypčių pagal 1979 m. lapkričio 22 d. Tarybos patvirtintas išvadas šiuo klausimu; kadangi Tarybos 1985 m. liepos 16 d. rezoliucijoje dėl Bendrijos migracijos politikos gairių [3] buvo dar kartą patvirtinta tokio konsultavimosi būtinybė;

kadangi, be to, 1974 m. gruodžio 9 ir 10 d. Paryžiuje vykusios Valstybių arba vyriausybių vadovų konferencijos baigiamojo komunikato 10 punkte rekomenduojama laipsniškai suderinti užsieniečiams taikomus teisės aktus; kadangi Europos Vadovų Taryba 1984 m. birželio 25 ir 26 d. patvirtino išvadas dėl socialinės politikos; kadangi prie Suvestinio Europos akto [4] Baigiamojo akto pridėtoje deklaracijoje Tarpvyriausybinė konferencija pareiškė valstybių narių valią bendradarbiauti "nepažeidžiant Bendrijos įgaliojimų, ypač dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo, judėjimo ir gyvenimo";

kadangi 1983 m. birželio 9 d. rezoliucijoje [5] dėl, inter alia, pasų sąjungos ir asmenų tikrinimo Bendrijos pasienyje panaikinimo Europos Parlamentas paragino Tarybą ir Komisiją pateikti kitus pasiūlymus, ypač siekiant derinti vizų politikos sritis ir užsieniečiams taikomus teisės aktus;

kadangi, atsižvelgiant į Sutartimi suteiktus įgaliojimus, Komisija turi skatinti valstybių narių bendradarbiavimą socialinės politikos srityje, ypač pirmiau minėtose įvairiose srityse, ir tuo tikslu organizuoti atitinkamas konsultacijas;

kadangi tuo tikslu Komisija priėmė Sprendimą 85/381/EEB [6], nustatantį išankstinio pranešimo ir konsultavimosi tvarką dėl valstybėms, kurios nėra Bendrijos narės, taikomos migracijos politikos;

kadangi 1987 m. liepos 9 d. paskelbtame Teisingumo Teismo sprendime dėl sujungtų bylų 281, 283, 284, 285 ir 287/85 (Vokietijos Federacinė Respublika, Prancūzijos Respublika, Nyderlandų Karalystė, Danijos Karalystė, Jungtinė Karalystė prieš Komisiją) nuspręsta, kad Sutarties 118 straipsnio pirmoje pastraipoje numatytas valstybių narių bendradarbiavimas socialinėje srityje apima valstybėms, kurios nėra Bendrijos narės, taikomą migracijos politiką ir dėl to pagal 118 straipsnio antrą pastraipą Komisijai suteikti įgaliojimai rengti konsultacijas leidžia jai priimti privalomo pobūdžio taisykles;

kadangi šiuo sprendimu pakartojamas Sprendimo 85/381/EEB tekstas, į kurį įtraukti dėl pirmiau minėto 1987 m. liepos 9 d. sprendimo būtini pakeitimai,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1. Valstybės narės Komisijai ir kitoms valstybėms narėms iš anksto, tačiau ne vėliau kaip iki dokumentų paskelbimo momento, pateikia informaciją apie:

- priemonių, kurių jos ketina imtis dėl trečiosios šalies darbuotojų ir jų šeimos narių atvykimo, gyvenimo ir įsidarbinimo, įskaitant nelegalų atvykimą, gyvenimą ir įsidarbinimą, taip pat dėl jų vienodų gyvenimo ir darbo sąlygų, darbo užmokesčio ir ekonominių teisių įgyvendinimo, integracijos į darbo jėgos rinką ir visuomenę bei savanoriško grįžimo į savo kilmės šalis skatinimo, projektus,

- susitarimų, susijusių su pirmiau minėtais klausimais, projektus bei bendradarbiavimo susitarimų, dėl kurių valstybės narės ketina vesti derybas su trečiosiomis šalimis arba pakartotinai derėtis, projektus, jeigu į tuos susitarimus įtrauktos nuostatos dėl pirmiau minėtų klausimų,

- susitarimų dėl trečiosiose šalyse dirbančių jų piliečių ir jų šeimos narių gyvenimo ir įsidarbinimo sąlygų projektus, dėl kurių valstybės narės ketina vesti derybas su tomis šalimis arba pakartotinai derėtis.

2. Valstybės narės Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pateikia šio straipsnio pirmoje dalyje minėtas sritis reglamentuojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytų jau galiojančių nuostatų bei su trečiosiomis šalimis sudarytų susitarimų tekstus.

2 straipsnis

1. Jeigu per dvi savaites nuo 1 straipsnyje minėtų dokumentų gavimo dienos valstybė narė paprašo arba jeigu Komisija nusprendžia savo iniciatyva, Komisija su valstybėmis narėmis tęsia konsultacijas dėl tų dokumentų šešias savaites nuo jų gavimo.

Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas, jeigu valstybė narė prašo jas pradėti neatidėliotinai.

2. Komisija valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva gali bet kada surengti konsultacijas dėl 1 straipsnyje nurodytų nuostatų ir susitarimų projektų, išskyrus tuos klausimus, dėl kurių konsultacijos jau buvo surengtos ir dėl kurių neiškilo jokių naujų aplinkybių.

3 straipsnis

2 straipsnio 1 dalyje numatytomis konsultacijomis, inter alia, siekiama:

a) palengvinti abipusį keitimąsi informacija ir su bendrais interesais susijusių problemų nustatymą bei, atsižvelgiant į šias problemas, padėti valstybėms narėms priimti bendrą politiką, ypač dėl tarptautinių dokumentų, susijusių su migracija;

b) išsiaiškinti, ar gali būti priemonių, kurių 1 straipsnyje nurodytose srityse galėtų imtis Bendrija arba valstybės narės, siekdamos suderinti nacionalinės teisės aktus dėl užsieniečių, skatinti, kad kuo daugiau bendrų nuostatų būtų įtraukta į dvišalius susitarimus, bei gerinti trečiosiose šalyse dirbančių ir gyvenančių Bendrijos piliečių apsaugą.

4 straipsnis

1. Konsultacijas rengia Komisija. Susirinkimams pirmininkauja Komisija, kuri taip pat teikia sekretoriato paslaugas.

2. Šiuo sprendimu nustatyta konsultavimosi tvarka neturi įtakos jau veikiančių komitetų atsakomybės sritims, ypač Patariamojo ir technikos komiteto, nustatytoms Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 1612/68 [7].

3. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad konsultavimosi tvarka tinkamai veiktų ir kad prireikus būtų apsaugotas joms dėl to pateiktos informacijos konfidencialumas.

5 straipsnis

Šis sprendimas yra skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1988 m. birželio 8 d.

Komisijos vardu

Manuel Marín

Vicepirmininkas

[1] OL C 34, 1976 2 14, p. 2.

[2] OL C 168, 1980 7 8, p. 1.

[3] OL C 186, 1985 7 26, p. 3.

[4] OL L 169, 1987 6 29, p. 26.

[5] OL C 184, 1983 7 11, p. 112.

[6] OL L 217, 1985 8 14, p. 25.

[7] OL L 257, 1968 10 19, p. 2.

--------------------------------------------------