Tarybos sprendimas

1988 m. birželio 24 d.

dėl Bendrijų nuosavų išteklių sistemos

(88/376/EEB, Euratomas)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 199 ir 201 straipsnius,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 171 straipsnio 1 dalį ir 173 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

kadangi 1985 m. gegužės 7 d. Tarybos sprendimas 85/257/EEB, Euratomas dėl Bendrijos nuosavų išteklių sistemos [4] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Suvestiniu Europos aktu, iki 1,4 % kiekvienai valstybei narei vienodai padidino pridėtinės vertės mokesčio (PVM) bazei taikyto tarifo apribojimą, kuris Tarybos 1970 m. balandžio 21 d. sprendimu dėl valstybių narių finansinių įnašų pakeitimo Bendrijos nuosavais ištekliais [5] (toliau – 1970 metų balandžio 21 d. Sprendimas) anksčiau buvo nustatytas 1 %;

kadangi 1.4 % apribotų išteklių jau nepakanka Bendrijos apskaičiuotoms išlaidoms padengti;

kadangi Suvestinis Europos aktas atveria Bendrijai naujas galimybes; kadangi Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 8a straipsnyje numatyta vidaus rinką sukurti iki 1992 m. gruodžio 31 d.;

kadangi Bendrija privalo turėti pastovias ir garantuotas pajamas, kurios padėtų stabilizuoti dabartinę padėtį ir vykdyti bendrąją politiką; kadangi tokios pajamos turi būti pagrįstos tam tikslui reikalingomis išlaidomis, kaip buvo nustatyta finansinėse sąmatose, išdėstytose Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstituciniame susitarime, kuris įsigalios 1988 m. liepos 1 d.;

kadangi 1988 m. vasario 11, 12 ir 13 d. Briuselyje įvykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo padarytos tam tikros išvados;

kadangi pagal minėtąsias išvadas Bendrijai iki 1992 metų bus skirta didžiausia nuosavų išteklių suma, sudaranti 1,2 % rinkos kainomis skaičiuojamo valstybių narių metinio bendrojo nacionalinio produkto (toliau – BNP);

kadangi minėtosios ribos laikymasis reikalauja, kad bendra nuosavų išteklių suma, kuria Bendrija disponuoja laikotarpiu nuo 1988 iki 1992 metų, nė vienais metais neviršytų nurodyto atitinkamų metų Bendrijos BNP sumos procento; kadangi toks procentas turi atitikti nurodymus dėl Bendrijos išlaidų didėjimo, nustatytus Europos Vadovų Tarybos išvadose dėl griežto biudžeto vykdymo ir valdymo, bei saugumo koeficientą, lygų 0,03 % Bendrijos BNP, skirtą nenumatytoms išlaidoms padengti;

kadangi įsipareigojimams finansuoti skirtiems biudžeto ištekliams yra nustatyta bendra riba, t. y. 1,30 % valstybių narių BNP; kadangi būtina garantuoti, kad biudžeto asignavimai įsipareigojimams ir atsiskaitymams būtų didinami laipsniškai;

kadangi minėtosios ribos turėtų būti taikomos iki šio Sprendimo pakeitimo;

kadangi norint, kad kiekvienos valstybės narės sumokėtos lėšos labiau atitiktų jų finansines galimybes, reikėtų pakeisti ir išplėsti Bendrijos nuosavų išteklių struktūrą; kadangi tai būtina tam, kad:

- būtų nustatytas didžiausias 1,4 % tarifas, taikytinas kiekvienos valstybės narės pridėtinės vertės mokesčio bazei, prireikus vienodai apribojamai iki 55 % BNP,

- būtų įvesta papildoma nuosavų išteklių rūšis, kuri padėtų subalansuoti biudžeto pajamas ir išlaidas valstybių narių BNP sumos pagrindu; todėl Taryba priims direktyvą dėl bendrojo nacionalinio produkto apskaičiavimo rinkos kainomis suderinimo;

kadangi muito mokesčiai už produktus, išvardytus Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartyje, turėtų būti įtraukti į Bendrijos nuosavus išteklius;

kadangi 1984 m. birželio 25 ir 26 d. Europos Vadovų Tarybos išvados dėl biudžeto deficito ištaisymo ir toliau taikomos iki šio Sprendimo galiojimo pabaigos; kadangi vis dėl to dabartinę kompensavimo tvarką būtina patikslinti, atsižvelgiant į PVM bazės apribojimą ir papildomų išteklių įvedimą, ir kadangi jis privalo garantuoti, jog ištaisymas bus finansuojamas iš BNP; kadangi toks patikslinimas turėtų garantuoti, kad Jungtinei Karalystei tenkanti PVM dalis būtų pakeista jos mokėjimais iš trečiojo ir ketvirtojo išteklių šaltinių (atitinkamai iš PVM ir BNP) ir kad PVM bazės apribojimo ir ketvirtojo išteklių šaltinio įvedimo, kuris minėtuoju pakeitimu nekompensuojamas, įtaka Jungtinei Karalystei minėtais metais bus panaikinta, patikslinus tų metų kompensaciją; kadangi Ispanijos ir Portugalijos įnašai turi būti sumažinti, atsižvelgiant į 1985 m. Stojimo akto 187 ir 374 straipsniuose nustatytas grąžinamąsias išmokas;

kadangi biudžeto deficitai turėtų būti ištaisyti taip, kad nepakenktų nuosaviems ištekliams, kurie naudojami Bendrijos politikai vykdyti;

kadangi 1988 m. vasario 11, 12 ir 13 d. Europos Vadovų Tarybos išvados dėl pinigų rezervo sudarymo Bendrijos biudžete (toliau – EAGGF pinigų rezervas), kuris skirtas kompensuoti didelių ir neplanuotų ekiu ir JAV dolerio pariteto svyravimų įtakai išlaidoms pagal Žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EAGGF) Garantijų skyrių; kadangi minėtajam pinigų rezervui turi būti taikomos specialios nuostatos;

kadangi būtina priimti nuostatas perėjimui nuo Sprendime 85/257/EEB, Euratomas nustatytos sistemos prie tos, kuri numatoma šiuo Sprendimu;

kadangi 1988 m. vasario 11, 12 ir 13 d. Europos Vadovų Taryba nustatė, kad šis Sprendimas turi įsigalioti 1988 m. sausio 1 d.,

PRIĖMĖ ŠIAS NUOSTATAS, REKOMENDUOJAMAS PRIIMTI VALSTYBĖMS NARĖMS:

1 straipsnis

Bendrijų nuosavi ištekliai, reikalingi jų biudžeto finansavimui garantuoti, skiriami šio Sprendimo straipsniuose nustatyta tvarka.

Bendrijų biudžetas, nepriklausomai nuo kitų pajamų, yra finansuojamas tik iš Bendrijų nuosavų išteklių.

2 straipsnis

1. Į Bendrijų biudžetą įtraukiamus nuosavus išteklius sudaro toliau išvardytos gaunamos pajamos:

a) išlyginamieji mokesčiai, premijos, papildomos arba kompensacinės sumos, papildomos sumos arba koeficientai bei kiti muitai, kuriuos nustato arba turi nustatyti Bendrijų institucijos prekybai su valstybėmis ne narėmis pagal bendruosius žemės ūkio politikos pamatus, taip pat įmokos ir kiti muitai, numatyti bendruosiuose cukraus rinkos organizavimo pamatuose;

b) Bendruose muitų tarifuose nurodyti muitai ir kiti muitai, kuriuos nustato arba turi nustatyti Bendrijų institucijos prekybai su valstybėmis ne narėmis, bei muito mokesčiai už produktus, kuriems taikoma Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartis;

c) vienodo tarifo taikymas visų valstybių narių PVM apskaičiavimo bazei, kuri visoms valstybėms narėms nustatoma vienodai pagal Bendrijos taisykles; vis dėlto apskaičiavimo bazė, į kurią turi atsižvelgti visos valstybės narės pagal šį Sprendimą, neturi viršyti 55 % BNP;

d) tarifo taikymas, kuris turi būti nustatomas sudarant biudžetą pagal bendrą visų kitų pajamų sumą – visų valstybių narių BNP sumai, nustatomai pagal Bendrijos taisykles, kurios turi būti numatytos pagal šio Sprendimo 8 straipsnio 2 dalį priimtoje direktyvoje.

2. Pajamos, gautos iš visų naujų mokesčių pagal bendrosios politikos pamatus, kaip nustatyta Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartyje arba Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartyje, taip pat sudaro į Bendrijų biudžetą įtraukiamus nuosavus išteklius, jeigu buvo laikomasi Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 201 straipsnyje arba Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 173 straipsnyje nustatytos tvarkos.

3. Valstybės narės kaip surinkimo išlaidas pasilieka sau 10 % nuo sumų, sumokėtų pagal šio straipsnio 1 dalies a ir b punktus.

4. Šio straipsnio 1 dalies c punkte nurodytas vienodas tarifas turi atitikti tarifą, kuris gaunamas:

a) taikant 1,4 % koeficientą valstybių narių PVM apskaičiavimo bazei ir

b) atskaičiuojant 4 straipsnio 2 dalyje nurodytą bendrą orientacinės kompensacijos sumą. Bendrą sumą sudaro kompensacijos suma, kuri yra patikslinama atsižvelgiant į tai, kad Jungtinė Karalystė savo kompensacijos finansavime nedalyvauja ir kad Vokietijos Federacinės Respublikos dalis sumažinama vienu trečdaliu. Minėtoji bendra suma apskaičiuojama taip, tarsi orientacinę kompensacijos sumą finansuotų valstybės narės pagal PVM apskaičiavimo bazes, nustatytas pagal 2 straipsnio 1 dalies c punktą. Bendra orientacinės kompensacijos suma 1988 metams sumažinama 780 milijonų ekiu.

5. Pagal 1 dalies d punktą nustatytas tarifas taikomas kiekvienos valstybės narės BNP.

6. Jeigu finansinių metų pradžioje biudžetas nebuvo patvirtintas, anksčiau taikytas vienodas PVM tarifas ir valstybių narių BNP taikomas tarifas, nepažeidžiant jokių nuostatų, kurios gali būti priimtos pagal 8 straipsnio 2 dalį dėl EAGGF pinigų rezervų įtraukimo į biudžetą, ir toliau taikytini iki naujų tarifų nustatymo.

7. Nukrypstant nuo 1 dalies c punkto, jeigu atitinkamų finansinių metų sausio 1 d. vienodos PVM apskaičiavimo bazės taisyklės taikomos dar ne visose valstybėse narėse, vienodos bazės dar netaikančios valstybės narės finansinis įnašas į Bendrijos biudžetą, kurį ji turi sumokėti vietoje PVM, yra nustatomas pagal jos bendrojo nacionalinio produkto, skaičiuojamo rinkos kainomis, santykį su visų valstybių narių bendrųjų nacionalinių produktų, skaičiuojamų rinkos kainomis, bendra suma už pirmuosius trejus penkerių metų laikotarpio metus prieš atitinkamus metus einančio. Ši leidžianti nukrypti nuostata nustoja galiojusi tuoj pat, kai visos valstybės narės pradeda taikyti vienodas PVM bazės apskaičiavimo taisykles.

8. Šiame Sprendime BNP reiškia metinį bendrąjį nacionalinį produktą skaičiuojamą rinkos kainomis.

3 straipsnis

1. Bendra nuosavų išteklių suma, skirta Bendrijoms mokėjimams finansuoti, neturi viršyti 1,20 % viso Bendrijos BNP.

Bendrijoms skirta bendra nuosavų išteklių suma laikotarpiu nuo 1988 iki 1992 metų neturi viršyti toliau išvardytų atitinkamų metų Bendrijos bendrojo BNP procentinių dalių:

- 1988 m.: 1,15,

- 1989 m.: 1,17,

- 1990 m.: 1,18,

- 1991 m.: 1,19,

- 1992 m.: 1,20.

2. Įsipareigojimams finansuoti skirti ištekliai, įtraukti į Bendrijų biudžetą per laikotarpį nuo 1988 iki 1992 m. turi didėti nuoseklia tvarka iki galutinės sumos, kuri neturi viršyti 1,30 % Bendrijos bendrojo BNP 1992 metais. Tikslus įsipareigojimams ir atsiskaitymams skirtų biudžeto lėšų santykis palaikomas tam, kad būtų garantuotas jų suderinamumas ir straipsnio 1 dalyje nustatytos aukščiausios ribos laikymasis ateityje.

3. Visos šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytos aukščiausios ribos taikomos iki šio Sprendimo pakeitimo.

4 straipsnis

Jungtinei Karalystei bus leista ištaisyti biudžeto deficitus. Tokį taisymą sudaro bazinė suma ir patikslinimas. Atliekant minėtąjį patikslinimą, bazinė suma ištaisoma į orientacinės kompensacijos sumą.

1. Bazinė suma nustatoma:

a) apskaičiuojant praėjusių finansinių metų skirtumą tarp:

- procentinės dalies, kuri tenka Jungtinei Karalystei iš bendros finansinių metų mokėjimų sumos, nurodytos 2 straipsnio 1 dalies c ir d punkte, įskaitant ankstesnių finansinių metų patikslinimus pagal vienodą tarifą, ir

- procentinės dalies, tenkančios Jungtinei Karalystei iš bendros paskirstytų išlaidų sumos;

b) tokiu būdu apskaičiuotą skirtumą taikant visoms paskirstytoms išlaidoms;

c) gautą rezultatą padauginant iš 0,66.

2. Orientacinė kompensacija apskaičiuojama taikant toliau esančius a, b ir c punktus ir ištaisoma atsižvelgiant į perėjimo prie apriboto PVM ir 2 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų mokėjimų įtaką Jungtinei Karalystei.

Ji nustatoma:

a) apskaičiuojant ankstesniųjų finansinių metų skirtumą tarp:

- Jungtinei Karalystei tenkančios procentinės dalies iš bendros PVM mokėjimų sumos, kurie būtų buvę sumokėti per tuos finansinius metus, įskaitant ankstesnių finansinių metų patikslinimus dėl sumų, finansuojamų iš 2 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose nurodytų išteklių, jeigu neapribotoms bazėms buvo taikytas vienodas PVM tarifas, ir

- Jungtinei Karalystei tenkančios procentinės dalies iš bendros paskirstytų išlaidų sumos;

b) tokiu būdu apskaičiuotą skirtumą taikant bendrai paskirstytų išlaidų sumai;

c) gautą rezultatą padauginant iš 0,66;

d) Jungtinės Karalystės sumokėtas sumas, į kurias buvo atsižvelgta šio straipsnio 1 dalies a punkto pirmoje įtraukoje, atskaitant iš šio straipsnio 2 dalies a punkto pirmoje įtraukoje nurodytų sumų;

e) pagal d punktą apskaičiuotą sumą atskaitant iš sumos, apskaičiuotos pagal c punktą.

3. Bazinė suma patikslinama taip, kad atitiktų orientacinės kompensacijos sumą.

5 straipsnis

1. Ištaisymo išlaidas padengia kitos valstybės narės toliau nurodytu būdu:

išlaidų paskirstymas pirmiausia apskaičiuojamas atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės mokėjimų dalį, nustatytą 2 straipsnio 1 dalies d punkte, išskyrus Jungtinę Karalystę; vėliau jis perskaičiuojamas taip, kad Vokietijos Federacinei Respublikai tenkanti dalis būtų sumažinta iki dviejų trečdalių apskaičiuotos sumos.

2. Jungtinei Karalystei leidžiama daryti ištaisymą sumažinant jos mokėjimus pagal 2 straipsnio 1 dalies c punktą. Kitoms valstybėms narėms tenkančios išlaidos pridedamos prie sumos neviršijant 1,4 % PVM tarifo, kurią jos turi sumokėti pagal 2 straipsnio 1 dalies c punktą ir pagal 2 straipsnio 1 dalies d punktą.

3. Komisija atlieka apskaičiavimus, būtinus 4 straipsniui ir šiam straipsniui taikyti.

4. Jeigu finansinių metų pradžioje biudžetas nebuvo patvirtintas, Jungtinei Karalystei numatytas ištaisymas ir kitoms valstybėms narėms tenkančios išlaidos, numatytos galutinai patvirtintame paskutiniame biudžete galioja ir toliau.

6 straipsnis

2 straipsnyje nurodytos pajamos vienodai naudojamos visoms į Bendrijų biudžetą įtrauktoms išlaidoms finansuoti. Vis dėlto pajamų, kurių reikia visiškai arba iš dalies padengti į Bendrijų biudžetą įtrauktiems EAGGF pinigų rezervams, nereikalaujama iš valstybių narių tol, kol bus sukurtas minėtasis rezervas. To rezervo naudojimo nuostatos priimamos būtinai 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Pirmoji šio straipsnio pastraipa nepažeidžia reikalavimų dėl tam tikrų valstybių narių įnašų papildomoms programoms, kurios nustatytos Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 1301 straipsnyje.

7 straipsnis

Visos sumos, kuriomis finansiniais metais Bendrijų pajamos viršija bendrąsias faktines išlaidas, yra perkeliamos į kitus finansinius metus. Vis dėlto perteklius, kuris susidaro iš visų pervedimų iš EAGGF Garantijų skyrių į pinigų rezervą, laikomas nuosavų išteklių dalimi.

8 straipsnis

1. Bendrijos nuosavus išteklius, nurodytus 2 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, surenka valstybės narės pagal nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, kurios prireikus pritaikomos pagal Bendrijos taisyklių reikalavimus. Komisija reguliariai tikrina nacionalines nuostatas, apie kurias ją informuoja valstybės narės, ir praneša joms apie pakeitimus, kurie, jos nuomone, yra būtini, kad minėtosios nacionalinės nuostatos atitiktų Bendrijos taisykles, ir atsiskaito biudžeto vadovybei. Valstybės narės perduoda Komisijos dispozicijai 2 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodytus išteklius.

2. Nepažeisdama Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 206a straipsnio reikalavimų dėl sąskaitų audito ir jo teisėtumo bei periodiškumo patikrinimų, kurie dažniausiai yra susiję su nacionalinių sistemų bei procedūrų, skirtų iš PVM ir BNP kaupiamų nuosavų išteklių bazei nustatyti, patikimumu ir efektyvumu ir nepažeisdama pagal tos pačios Sutarties 209 straipsnio c punktą priimtų kontrolės susitarimų, Taryba, vieningai veikdama pagal Komisijos pasiūlymą ir pasitarusi su Europos Parlamentu, priima šiam Sprendimui taikyti, išteklių surinkimo kontrolei garantuoti ir 2 bei 5 straipsniuose nurodytoms pajamoms perduoti Komisijos dispozicijai ir mokėjimui būtinas nuostatas.

9 straipsnis

1985 m. Stojimo akto 187 ir 374 straipsnyje Ispanijos Karalystei ir Portugalijos Respublikai iki 1991 m. numatytų nuosavų išteklių, kaupiamų iš PVM arba BNP, finansinių įnašų laipsniško kompensavimo tvarka taikoma nuosaviems ištekliams, kurie kaupiami iš šio Sprendimo 2 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose nustatytų PVM ir BNP pagrindu sudarytų išteklių. Jis taip pat taikomas šio Sprendimo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytiems minėtų dviejų valstybių narių mokėjimams. Pastaruoju atveju galioja kompensavimo tarifas, taikomas tais metais, kai daromas ištaisymas.

10 straipsnis

Iki 1991 m. pabaigos Komisija pateikia sistemos veikimo ataskaitą, įskaitant šiame Sprendime nustatytą Jungtinės Karalystės biudžeto deficito ištaisymo pakartotinį patikrinimą.

11 straipsnis

1. Apie šį Sprendimą valstybėms narėms praneša Europos Bendrijų Tarybos Generalinis Sekretorius. Sprendimas skelbiamas Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Valstybės narės nedelsdamos praneša Europos Bendrijų Tarybos Generaliniam Sekretoriui apie tai, kad šiam Sprendimui priimti reikalingos procedūros buvo užbaigtos laikantis valstybėse narėse galiojančių konstitucinių reikalavimų.

Šis Sprendimas įsigalioja pirmąją mėnesio, einančio po šios dalies antrojoje pastraipoje nurodyto paskutinio pranešimo gavimo, dienos. Jis taikomas nuo 1988 m. sausio 1 d.

2. a) Atsižvelgiant į b ir c punktus, Sprendimas 85/257/EEB, Euratomas nuo 1988 m. sausio 1 d. panaikinamas. Nuorodos į 1970 m. balandžio 21 d. priimtą sprendimą arba į Sprendimą 85/257/EEB, Euratomas laikomos nuorodomis į šį sprendimą.

b) Sprendimo 85/257/EEB, Euratomas 3 straipsnis ir toliau taikomas apskaičiuojant ir patikslinant pajamas, kurios susikaupia pritaikius tarifus neapribotai vienodai PVM apskaičiavimo bazei 1987 metais ir anksčiau. 1988 metų išskaitymas Jungtinei Karalystei už ankstesniuosius finansinius metus apskaičiuojamas pagal minėtojo Sprendimo 3 straipsnio 3 dalies b punkto i, ii ir iii papunktį. Jo finansavimo išlaidų paskirstymas apskaičiuojamas pagal šio Sprendimo 5 straipsnio 1 dalį. Sumoms, atitinkančioms jos finansavimo išlaidų atskaitymą ir paskirstymą, taikoma šio Sprendimo 5 straipsnio 2 dalis. Kai reikia taikyti 2 straipsnio 7 dalį, atliekant šioje straipsnio dalyje nurodytus apskaičiavimus atitinkamoms valstybėms narėms, pridėtinės vertės mokesčio mokėjimai keičiami į finansinius įnašus; ši sistema taip pat taikoma patikslintų ištaisymų mokėjimui už ankstesnius metus.

c) Sprendimo 85/257/EEB, Euratomas 4 straipsnio 2 dalis ir toliau taikoma finansiniams įnašams, kurie reikalingi papildomos HFR (high–flux reactor) reaktoriaus veikimo programos vykdymui 1984–1987 m. finansuoti.

Priimta Liuksemburge, 1988 m. birželio 24 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. Bangemann

[1] OL C 102, 1988 4 16, p. 8.

[2] Nuomonė pareikšta 1988 m. birželio 15 d. (Oficialiajame leidinyje dar neskelbta).

[3] OL C 175, 1988 7 4.

[4] OL L 128, 1985 5 14, p. 15.

[5] OL L 94, 1970 4 28, p. 19.

--------------------------------------------------